20.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 415/9

Pranešėjas

Vasco Ilídio Alves Cordeiro (PT/PES),

Azorų autonominio regiono vyriausybės pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“

– COM(2014) 86 final

1.

palankiai vertina pirmąją Europos pakrančių ir jūrų turizmo strategiją ir aiškios bei tvarios struktūros, skirtos ekonomikos augimui ir darbo vietų, visų pirma jaunimo, kūrimui, svarbos pripažinimą;

2.

ragina Europos Komisiją ateityje taip pat spręsti turizmo kituose ypatingomis gamtinėmis sąlygomis pasižyminčiuose regionuose (pavyzdžiui, kalnų regionai ar mažai apgyvendinti regionai) klausimus ir jiems parengti atitinkamas strategijas;

3.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį planuojant ir įgyvendinant turizmo politiką; palankiai vertina pakrančių ir jūrų turizmo integravimą į kitas svarbias ES politikos sritis, pavyzdžiui, prisijungimo prie IT, transporto, saugos ir vartotojų apsaugos bei darbo jėgos judumo;

4.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta salų ir kitų atokių turistinių vietų ypatumus, susijusius su patekimu į jas, transporto išlaidomis, sezoniškumu ir susisiekimu, ir viso to poveikį turizmui ir ekonomikai;

5.

mano, kad, siekiant įgyvendinti šią strategiją, būtina apibrėžti veiklos, kurią būtų galima apibūdinti kaip „pakrančių ir jūrų turizmą“, sritį ir ją išplėsti, turint galvoje, kad ji turi apimti ne tik turizmą, orientuotą į jūrą ir paplūdimius, kruizus, buriavimą ir plaukiojimą laiveliais ir su tuo susijusią veiklą krante (1), bet ir tokią jūrinę veiklą ir sporto šakas kaip nardymas, laukinių gyvūnų stebėjimas bei bangų ir vėjo sportas ir su kultūriniu turizmu susijusią veiklą, į kurią reikia įtraukti paveldo ir gastronomijos pažinimą, dalyvavimą kultūriniuose renginiuose ir susipažinimą su žvejybos įrankiais ir profesija;

6.

pabrėžia būtinybę ES strategijos tikslams įgyvendinti skirti pakankamą finansavimą, kuris numatytas naujoje finansinėje programoje, ir visapusiškai laikytis subsidiarumo principo, taip vystant šią strategiją kartu su ES institucijomis, valstybėmis narėmis, regionais, suinteresuotaisiais subjektais ir derinant šią strategiją tarpusavyje;

7.

pabrėžia būtinybę pripažinti, kad turizmas pakrančių ir pajūrio regionuose gali padėti žmonėms akivaizdžiau suvokti, jog būtina siekti aplinkos ir kultūros tvarumo, taip pat Europos jūrų paveldo įvertinimo ir išsaugojimo, ir skatinti tokią elgseną (atsakingas ir dalyvaujamasis turizmas), kad šie tikslai būtų pasiekti;

8.

pabrėžia, kad dėl daugialypės ekonominės paskirties ir Europos pakrantėse vystomos veiklos didėja gamtos ištekliams daromas spaudimas, ir primygtinai prašo jūrų baseinų strategijose nedelsiant numatyti sprendimus su šia veikla susijusiais klausimais, pavyzdžiui, efektyvus energijos vartojimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo, atliekų surinkimo, saugojimo ir apdorojimo, biologinės įvairovės praradimo, natūralių buveinių naikinimo, pakrančių nykimo ir dirvožemio erozijos, geriamojo vandens apsaugos ir nuotekų valymo; mano, kad šioms problemoms spręsti vieno regiono ar valstybės kompetencijos nepakaks ir prireiks koordinuotų veiksmų, aprėpiančių visą jūros baseiną, kartu skiriant būtiną finansavimą ir veiksmingai dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais;

9.

pakartoja, kad būtina tinkamai atsižvelgti į klimato kaitos padarinius ir vykdyti kuo didesnę jų prevenciją, užtikrinant gamtinių teritorijų apsaugą ir jas atgaivinant, taip pat įtraukiant turizmą į integruoto pakrantės zonos tvarkymo schemą;

10.

pripažįsta Europos organizacijų ir iniciatyvų (pavyzdžiui, Mėlynosios vėliavos ženklo, Ekologiškai švarios pakrantės apdovanojimo, ES strategijos „Mėlynasis augimas“) svarbą propaguojant tokius Europos turizmo kokybės principus kaip aplinkos apsauga, tvarus turizmas, švietimas ir informuotumo didinimas Europos pakrančių ir pajūrio regionuose, ir primygtinai ragina Komisiją užmegzti dialogą su šiuos principus propaguojančiomis institucijomis, kad jų poveikis būtų platesnis, o regionai būtų paskatinti savanoriškai remti tokias iniciatyvas;

11.

mano, kad ES mėlynojo augimo strategija, kartu su diegiamomis inovacijomis, atveria didelių galimybių skatinti vietos ir regionų ekonomikos vystymąsi ir kurti darbo vietas, o tai taip pat gali padidinti pakrančių regionų patrauklumą turistams. Pasiūlymų dėl inovacijų ir mėlynojo augimo pateikiama Regionų komiteto nuomonėje COR-2014-04835-00-01;

12.

pabrėžia, kad nors pastarąjį dešimtmetį pakrančių ir jūrų turizmas buvo pelningesnis už turizmą apskritai, vidutinės kiekvienai nakvynei skiriamos išlaidos ir bendra buvimo trukmė sumažėjo; todėl mano, kad labai svarbu šią tendenciją pakeisti ir siekti didinti išlaidas bei ilginti buvimo trukmę pakrančių ir pajūrio vietovėse taikant novatoriškas, tikslingas priemones ir nepamirštant spręsti sezoniškumo problemų;

13.

pabrėžia, kad Europos pakrančių ir pajūrio regionai turi parengti vietos strategijas, skirtas vietos ypatumams išsaugoti, įvertinti ir propaguoti, taip didindami savo, kaip turistinių vietų, pasižyminčių unikaliomis savybėmis, žinomumą;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad didėja nišinio turizmo paklausa sveikatos, medicinos, sporto, nuotykių, laukinės gamtos, kraštovaizdžio, ekogastronomijos, kultūros ir prabangos sektoriuose – visa tai turi potencialo užtikrinti augimą, ekonominę plėtrą ir darbo vietų kūrimą;

15.

pabrėžia, kad būtina kurti įvairius integruotus turistinės veiklos pasiūlymus, kuriuos rengiant dalyvautų skirtingi vietos bendruomenių suinteresuotieji subjektai ir kurie skatintų darbo vietų kūrimą regionuose; atkreipia dėmesį į galimybę Europos pakrančių ir pajūrio regionuose susieti tradicinę veiklą (pavyzdžiui, žemės ūkį ir žuvininkystę, vietines žemės ūkio kultūras, vyno gamybą, vietos paveldą, tradicijas ir papročius), kad būtų vystomi nauji turizmo produktai ir įtraukiama veikla, padedanti sumažinti turizmo sezoniškumą, pavyzdžiui, sportas jūroje ir (arba) pakrantėje;

16.

ragina Komisiją surinkti geros praktikos pavyzdžius ir paskelbti tyrimą dėl masinio turizmo vietų pertvarkymo ir pakrančių ir pajūrio regionuose įgyvendinamų pavyzdinių tvirtų ir integruotų turizmo projektų; ragina Komisiją skatinti diskusijas dėl tokio tyrimo rezultatų ir surengti Europos masto konferenciją, pakviečiant joje dalyvauti valstybes nares, regionus ir suinteresuotuosius subjektus;

17.

atkreipia dėmesį, kad sezoniškumo poveikis pakrančių ir jūrų turizmui dažnai yra didesnis nei turistinėms vietoms, kuriose turistų atvykimo modelis labiau subalansuotas; todėl pabrėžia, kad šiems regionams reikalinga didesnė pagalba įvairinant turistų srautus, ir ragina vietos verslo bendruomenę propaguoti ir kūrybiškai naudoti savo vietos paveldą ir paslaugų pasiūlą, kad būtų galima pasiūlyti platesnį produktų ir paslaugų asortimentą ne tik vietos lygmeniu, nepaisant oro sąlygų;

18.

pritaria IT ir kitų inovacinių priemonių naudojimui kaip būdui padidinti pakrančių ir pajūrio regionų prestižą ir prašo Komisijos sustiprinti Europos jūrų atlaso turizmo skirsnį, kad būtų geriau informuojama apie pakrančių ir pajūrio regionus, jų vertybes ir patrauklumą turistams ir kitiems regionams;

19.

pripažįsta problemas, su kuriomis susiduria turizmo sektorius siekdamas kurti darbo vietas, didinti atlyginimus ir pritraukti kvalifikuotus asmenis;

20.

ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas darbo jėgos judėjimui turizmo sektoriuje naudojantis Erasmus+ programa ir parengti pakrančių ir pajūrio regionams mainų ir mokymo programas, pirmiausia skirtas jaunimui ir vykdomas ne sezono metu, kad atsirastų daugiau profesinio mokymo galimybių, būtų keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir ugdomas šios darbo jėgos verslumas;

21.

pritaria turizmo MVĮ klasterių kūrimui kaip būdui teikti papildomas ir kokybiškas turizmo paslaugas (pavyzdžiui, apgyvendinimo, transporto, poilsio organizavimo paslaugas), taigi ir pateikti įvairesnius ir visapusiškesnius turizmo pasiūlymus; rekomenduoja regionų ir vietos valdžios institucijoms didinti tokių klasterių žinomumą vietos įmonėms kuriant susitikimo forumus, į kuriuos būtų įtraukiami viešieji ir privatūs turizmo subjektai, ir bendras platformas, kurios rūpintųsi paskirties vietos tapatybe, integracija ir įvaizdžiu; ir kartu numatyti būdus atleisti nuo mokesčių ir (arba) taikyti mokesčių lengvatas į klasterius besijungiančioms ir projektus skatinančioms MVĮ;

22.

pritaria, kad būtina suteikti pripažinimą MVĮ, remiančioms tvaraus turizmo propagavimą tokiose srityse kaip aplinkos apsauga ir maisto sauga, vandentvarka ir atliekų tvarkymas bei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas;

23.

teigia, kad licencijavimo procedūros ir kvalifikacijos reikalavimai pramoginių laivų operatoriams valstybėse narėse labai skiriasi, ir nuogąstauja, kad dėl to gali kilti kliūčių šiam sektoriui vystyti; kaip sprendimą siūlo abipusiai pripažinti pramoginės laivybos sertifikatus ir reikalavimus kapitonams ir ragina Komisiją apsvarstyti šį klausimą. Ši rekomendacija suvienodinti mokymą ir gebėjimus gali būti taikoma ir prieplaukų darbuotojams, turintiems skirtingą išsilavinimą ir teisines bei darbo sąlygas, kurios kiekvienoje valstybėje narėje skiriasi;

24.

vis dėlto mano, kad, nepaisant atvirų interneto kursų, kuriuose būtų atnaujinami ar perorientuojami įgūdžiai pakrančių ir jūrų srityje, pridėtinės vertės, negalima nuvertinti sertifikavimo praktinės dalies;

25.

pakartoja, kad pakrantės zonos taip pat yra vienos pažeidžiamiausių klimato kaitos ir gamtinių pavojų požiūriu ir kad tokių reiškinių poveikis yra didelio masto ir gali sutrikdyti pakrančių ir pajūrio bendruomenių, pirmiausia salų, gyvenimą ir pragyvenimo šaltinius; todėl palankiai vertina integruoto pakrantės zonos tvarkymo schemą, propaguojančią tvarų pakrantės zonų valdymą atsižvelgiant į ribotus gamtinius išteklius ir ekosistemas;

pabrėžia ypatingą salų ir atokiausių regionų atvejį, nes jų plotas yra ribotas ir ekonominės veiklos rūšys pakrantės regionuose dubliuojasi, todėl jiems reikalinga didesnė ES finansinė parama siekiant išvengti tokios rizikos, kuri gali trukdyti vykdyti ekonominę veiklą. Tokią paramą visų pirma būtina užtikrinti integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos parengimui ir įgyvendinimui;

26.

siekiant užtikrinti pakrančių ir jūrų turizmo tvarumą saugomose teritorijose (pavyzdžiui, pėsčiųjų takus), kur yra laukinių gyvūnų (pavyzdžiui, paukščių, jūrų žinduolių, ryklių), rekomenduoja priimti ir paskelbti elgesio kodeksus, kad būtų propaguojama gyvūnų gerovė, turistų saugumas ir ekologinė pusiausvyra;

27.

pabrėžia, kad siekiant visapusiškai išvystyti ekologinio turizmo potencialą, būtina tinklui Natura 2000, OSPAR konvencijai priklausančias ir panašias jūrų ir pakrančių saugomas vietas aiškiai nurodyti kaip visų pirma lankytinas tvaraus turizmo veiklos tikslais (pavyzdžiui, nardymo, laukinių gyvūnų stebėjimo, žygiams pėsčiųjų takais);

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. daugiau kaip vienas penktadalis europiečių bus vyresni nei 65 m. amžiaus, ir ragina Komisiją tęsti Senjorų turizmo iniciatyvą, pirmiausia paremiant prieinamą turizmą;

29.

palankiai vertina Komisijos atliktą Vizų kodekso persvarstymą ir iniciatyvas, skirtas ne iš Europos atvykstantiems keliautojams, siekiant pritraukti juos atostogauti Europoje, įskaitant jos pakrančių ir pajūrio turistines vietoves;

30.

palankiai vertina Komisijos ketinimą paskelbti ES turizmo finansavimo vadovą ir pabrėžia būtinybę jį kuo plačiau viešinti, kad su juo susipažintų pakrančių ir pajūrio regionai;

31.

dabartinėmis derybų dėl veiklos programų sąlygomis ragina Europos Komisiją atsižvelgiant į subsidiarumo principą pritarti regionų investiciniams prioritetams, visų pirma investicijoms, skirtoms vystyti pramoginių laivų uostų ar jūrų turizmo infrastruktūrą, visų pirma istorinių vietų (civilinio ir pramoninio architektūros paveldo) atkūrimą ir pakartotinį panaudojimą, kadangi jos atlieką sverto poveikį plėtojant pakrančių ir jūrų turizmo strategiją;

32.

prašo veiksmingai ir koordinuotai naudoti visus 2014–2020 laikotarpiu pakrančių ir jūrų turizmui skatinti skirtus išteklius, visų pirma numatytus Europos regioninės plėtros fonde (ERPF), programoje „Horizontas 2020“ ir programose COSME, „Kūrybiška Europa“, LIFE+; be to, prašo įvertinti galimybes pasinaudoti kitomis finansinėmis priemonėmis, visų pirma Europos investicijų banko paskolomis ir garantijomis mažoms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms, kurios siekia dalyvauti plėtojant naujovišką, konkurencingą ir tvarią turizmo ekonomiką;

33.

pabrėžia, kad salos, atokiausi regionai ir kitos toliau esančios vietovės labai priklauso nuo oro transporto, susisiekimo jūra, o tai, savo ruožtu, priklauso nuo turistų; turizmo paslaugų operatoriai teigia, kad turi uždaryti savo įmones, kai nutraukiamos transporto paslaugos, o transporto operatoriai tvirtina, kad savo paslaugas nutraukia todėl, kad turizmo paslaugų operatoriai uždaro savo įmones; todėl būtina skatinti politiką, kuri nutrauktų šį užburtą ratą; reiškia susirūpinimą, kad dabartinė ekonomikos krizė ir didelis turizmo sezoniškumas dar labiau paaštrina šią problemą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 90 proc. prekių ir produktų, kurie vėliau panaudojami salų turizmo sektoriuje, yra plukdomi jūra ir kad tokie reisai pelningi tik vienai pusei, reikėtų skatinti paramos politiką šiam disbalansui ištaisyti;

34.

dėl to ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į salų, kurios beveik išskirtinai būna priklausomos nuo oro transporto, ypatumus ne tik tam, kad turistams jas būtų lengviau pasiekti, bet ir dėl ekonominės veiklos, nuo kurios priklauso salų išsivystymas ir kuri savo ruožtu galėtų būti naudinga turizmo sektoriui (pavyzdžiui, negalima didinti mokesčio už anglies dioksido išmetimą aviacijos sektoriui nesiimant kitokių priemonių salų regionuose atsižvelgiant į tai, kad oro transportas šiuose regionuose yra uždaroji rinka); tokie veiksniai pirmiausia turėtų būti svarstomi diskusijose dėl Bendro Europos dangaus ir Gairių dėl valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms, leidžiant ERPF finansuoti investicijas į oro uostų infrastruktūrą.

35.

taip pat ragina atsižvelgti į atokiausiems regionams būdingus specifinius suvaržymus (būtent jų didelį atokumą ir izoliuotumą nuo kitų ES teritorijų) apibrėžiant ir įgyvendinant ES politiką, kad ji didintų šių regionų išorinio susisiekimo galimybes ir būtų pritaikyta prie jų ypatingos padėties;

36.

apgailestauja, kad daug pakrančių regionų šiuo metu nėra gerai sujungti su sausuma ir kaimyniniais regionais bei šalimis; ragina strategiškai apsvarstyti transporto mazgų (t. y. oro uostų, traukinių stočių, uostų) sujungimą daugiarūšiu transportu, taip pat susisiekimą su kaimyninėmis šalimis, suteikiant keliautojams galimybę lengviau patekti į skirtingus jūrų baseinus ir keliauti aplink juos;

37.

laikosi nuomonės, kad pakrančių ir jūrų turizmas turi būti naudingas vietos pakrančių bendruomenėms, todėl teigia, kad reikalingos konkrečios priemonės propaguoti darbo vietų kūrimą gyventojams, vietos produktų tiekimą ir vietinių maisto produktų sistemų kūrimą; pabrėžia, kad toks įsipareigojimas imtis vietos veiksmų padidintų pakrančių ir jūrų turizmo pasiūlymų efektyvumą, sustiprintų vietos užimtumą ir sukurtų darbo vietų tvaraus ūkininkavimo, žvejybos ir paslaugų sektoriuose ir padėtų pasiekti ES socialinės ir teritorinės sanglaudos bei kaimo plėtros tikslus;

38.

pastebi, kad daugelyje Europos pakrančių teritorijų nepakankamai propaguojamas vietos jūrų paveldas; pabrėžia, kad jūrų ir pakrančių paveldas privalo būti išsaugotas vykdant naują komercinę ar ekonominę veiklą, pavyzdžiui, kabelių ar vamzdynų tiesimą, naftos ir dujų žvalgymą bei išgavimą, anglies ar mineralinių medžiagų kasybą, smėlio ar žvyro gavybą bei atliekų ir iškasų šalinimą; mano, kad nuskendusių laivų nuolaužos, povandeniniai griuvėsiai, istoriniai laivai ir uosto įrenginiai, tradicinis žvejybos amatas ir kiti susiję amatai (tradicinės laivų statyklos, tinklų gamyba, maisto produktų konservavimas ir kt.) turi būti didžiausia atrakcija, pritraukianti į vietovę turistus;

39.

pabrėžia neišnaudotą žvejybinio turizmo potencialą ir mano, kad jis gali duoti nemažos naudos pakrančių bendruomenėms, paverčiant žvejybos veiklą pelninga, išsaugant vietos žvejybos tradicijas ir įvairinant vietos pajamų šaltinius;

40.

pritaria, kad tais atvejais, kai laivynai taiko selektyvius ir tradicinius žvejybos metodus, Europos Sąjunga turėtų paremti ir apsvarstyti investicijas, reikalingas žvejybiniam turizmui skatinti, kaip komercinę žvejybą papildančią veiklą, skatinančią žvejus gauti papildomų pajamų, ir ragina valstybes ir regionus kartu su žuvininkystės, turizmo sektoriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais įveikti galimas teisines ir administracines kliūtis žvejybos turizmo vystymui;

41.

ragina Komisiją dar glaudžiau bendradarbiauti su Europos Taryba ir geriau informuoti apie Europos pakrantėje nusidriekusius naujus ir esamus kultūrinius maršrutus ir juos reklamuoti;

42.

pritaria tam, kad būtų sukurta Pakrančių ir jūrų regionų turizmo biurų ar agentūrų federacija kaip pakrančių ir jūrų regionų profesinių organizacijų bendradarbiavimo ir mainų platforma, padedanti rengti ir įgyvendinti bendradarbiavimo programas, skirtas šiems regionams reklamuoti;

43.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas užmegzti konstruktyvų dialogą su kruizų sektoriumi, kad būtų užtikrintas vietinis prekių tiekimas šiems laivams, ir pasistengti surinkti didesnę keleivių išlaidų dalį, prie kruizinių laivų terminalų ar netoli jų sukuriant patrauklesnes aptarnavimo erdves, įrengiant parduotuves, barus, restoranus ir vietos turizmo agentūras, galinčias pasiūlyti laikantis tvarumo kriterijų parengtas keliones į netoliese esančias lankytinas vietas be rūpesčių;

44.

mano, kad valdžios institucijos gali padėti vietos veiklos vykdytojams geriau reklamuoti ir pardavinėti savo pasiūlymus, užtikrindamos, kad informacija apie vietines lankytinas vietas būtų pateikiama daugeliu kalbų ir kad būtų garantuotas keliautojų saugumas ir komfortas. Laivų aprūpinimo ir produktų plukdymo į paskirties vietą organizavimo veikla yra glaudžiai susijusi su ekspeditorių darbu, su kuriais regionų ir vietos valdžios institucijos turi bendradarbiauti, kad paskatintų produktų naudojimą ir papildomą vietos veiklą;

45.

pastebi, kad dideli kruiziniai laivai į turistinę vietą atplukdo daug keliautojų, dėl to gali kilti problemų pervežti visus išlaipinamus turistus; palankiai vertina integruoto transporto planavimo ir projektavimo projektų rengimą, kad būtų patenkinti masiškai atvykstančių turistų poreikiai nesutrikdant vietos gyventojų gyvenimo;

46.

pripažįsta didėjantį vandens sporto veiklos populiarumą ir palankiai vertina tai, kad dažnai šią veiklą organizuoja ir tokias paslaugas teikia smulkios vietos bendrovės; mano, kad bendri Europos standartai šioje srityje padidintų vartotojų pasitikėjimą ir pagerintų saugą;

47.

ragina Komisiją nustatyti, ar būtina bendra prieplaukų infrastruktūros vystymo strategija; atsižvelgiant į tai, kad Europoje yra apie 4  500 pramoginių laivų uostų ir buriavimo populiarumas didėja, ragina atlikti tyrimą dėl bendrų standartų, kuriame pirmiausia būtų išnagrinėti klausimai dėl prieigos riboto judumo asmenims, saugos standartų arba pramoginių laivų uostų aptarnavimo pajėgumų;

48.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, kurių teritorijoje yra prieplaukų, kartu su vietos suinteresuotaisiais asmenimis ir turizmo paslaugų operatoriais parengti strategiją, kad jų uostai būtų geriau sujungti su visa regiono teritorija, taip paskatinant pramoginių laivų jūrininkus pažinti vietoves už uosto teritorijos ir atskleisti jų paveldą. Tai leistų, pavyzdžiui, propaguoti konkretų laivų ir jūrų turizmo produktą laivybos klubuose, prieplaukose ir vandens pramogų bazėse.