9.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/27

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

—

atsižvelgdamas į Balyje 2007 m. vykusią 13–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 13) ir trečiąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 3), taip pat į Balio veiksmų planą (Sprendimas Nr. 1/COP 13),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vykusias 15–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 15) ir penktąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 5), taip pat į Kopenhagos susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 10 d. Kankūne (Meksika) vykusias 16–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 16) ir šeštąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 6), taip pat į Kankūno susitarimus,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 – gruodžio 9 d. Durbane (Pietų Afrika) vykusią 17-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 17) ir į septintąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 7), ir ypač į sprendimus dėl Durbano efektyvesnių veiksmų platformos,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje (Kataras) vykusias 18–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 18) ir aštuntąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 8), taip pat į tai, kad buvo patvirtintas Dohos susitarimą dėl klimato kaitos,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 11–23 d. Varšuvoje (Lenkija) vykusias 19–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 19) ir devintąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 9), taip pat į tai, kad buvo sukurtas Varšuvos tarptautinis nuostolių ir žalos mechanizmas,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1–12 d. Limoje (Peru) vyksiančias 20–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 20) ir dešimtąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 10),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos žaliąją knygą „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013)0169),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/101/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15) (2), į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų (3), į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne (COP 16) (4), į 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (COP 17) (5), į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Dohoje, Katare (COP 18) (6) ir į 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Varšuvoje, Lenkijoje (COP 19) (7),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“ (8), 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano (9) ir 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (10),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. Komisijos patariamąjį komunikatą „2015 m. tarptautinis klimato kaitos susitarimas. Kokia bus tarptautinė klimato politika po 2020 m.?“ (SWD(2013)0097),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 9 d. Tarybos išvadas dėl tolesnių veiksmų, susijusių su COP 17/CMP 7, 2012 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo – „skubios pradžios“ finansavimo, 2011 m. liepos 18 d. ir 2013 m. birželio 24 d. Tarybos išvadas dėl ES diplomatijos klimato kaitos srityje, 2013 m. spalio 15 d. Tarybos išvadas dėl ES ir jos valstybių narių įsipareigojimo laipsniškai didinti kovos su klimato kaita finansavimo sutelkimą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir jos lydimąjį tarnybų darbinį dokumentą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2012 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“,

—

atsižvelgdamas į Pasaulio banko ataskaitas „Temperatūros mažinimas. Kodėl reikia vengti 4 oC šiltesnio pasaulio“, „Temperatūros mažinimas. Ekstremalūs klimato reiškiniai, poveikis regionams ir atsparumo klausimas“ ir „Pažangūs pokyčiai klimato srityje. Klimato politikos nauda“,

—

atsižvelgdamas į Pasaulinės ekonomikos ir klimato komisijos ataskaitą „Geresnis ekonomikos augimas, geresnis klimatas: naujosios klimato ekonomikos ataskaita“,

—

atsižvelgdamas į tris Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-osios vertinimo ataskaitos darbo grupės ataskaitas ir į šios komisijos apibendrinamąją ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į tai, kad JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-Moon pakvietė valstybių vadovus į 2014 m. rugsėjo mėn. vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais, siekiant nustatyti aiškius įsipareigojimus dėl tolesnių su klimato kaita susijusių veiksmų,

—

atsižvelgdamas į Pasaulinės meteorologijos organizacijos 2014 m. rugsėjo 9 d. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų biuletenį Nr. 10 ir 2014 m. lapkričio 4–7 d. Venesueloje vykusio parengiamojo šalių konferencijos susitikimo įtraukiant visuomenę (angl. Social PreCOP) klimato klausimais rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi klimato kaita yra neišvengiama ir galbūt neatitaisoma grėsmė žmonių bendruomenėms, biologinei įvairovei ir planetai ir todėl šį klausimą privalo spręsti visos susitariančiosios šalys tarptautiniu lygmeniu;

B.

kadangi klimato kaita kelia precedento neturinčią grėsmę biosferai, maisto ir vandens tiekimui ir aprūpinimui jais, visų pirma skurstantiems žmonėms daugelyje žemynų, taip pat sveikatai, pragyvenimo šaltiniams ir ekonominiam vystymuisi visame pasaulyje; kadangi dėl su klimato kaita susijusių pokyčių bendruomenės ir visuomenės gali prarasti stabilumą, susidaryti problemų keliančių migracijos srautų ir kilti įtampa ar gali būti kurstomi ir provokuojami konfliktai;

C.

kadangi per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato kaitos kilo padarinių gamtai ir žmonėms visuose žemynuose ir vandenynuose; kadangi daugelyje regionų dėl besikeičiančio kritulių kiekio arba tirpstančio sniego ir ledo keičiasi hidrologinės sistemos ir daromas poveikis vandens ištekliams tiek kiekybės, tiek kokybės aspektais; kadangi beveik visame pasaulyje dėl klimato kaitos ledynai ir toliau tirpsta, todėl jaučiamas poveikis nutekančio vandens srautams ir ištekliams iki žemupio;

D.

kadangi dėl klimato kaitos poveikio daroma įtaka taip pat ir planetos florai ir faunai; kadangi dėl vykstančios klimato kaitos pakito daugelio sausumos, gėlo vandens ir jūrų augalų ir gyvūnų rūšių geografiniai arealai, sezoninis aktyvumas, migravimo modeliai, gausumas ir rūšių sąveika;

E.

kadangi pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-osios vertinimo ataskaitos darbo grupės 2014 m. ataskaitose pateiktus mokslinius duomenis dėl klimato sistemos atšilimo abejonių nekyla; vyksta klimato kaita ir žmogaus veikla yra pagrindinė nuo 20-ojo amžiaus vidurio stebimo atšilimo priežastis; plataus masto didelis klimato kaitos poveikis gamtai ir žmonėms jau akivaizdus visuose žemynuose ir vandenynuose; toliau išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos lems tolesnį atšilimą ir žemės, atmosferos ir vandenynų pokyčius visuose pasaulio regionuose; visos šalys, nepaisant jų ekonominių sąlygų, pajus klimato kaitos poveikį; pasaulio mastu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2000–2010 m. laikotarpiu buvo didžiausias per žmonijos istoriją; nesiimant esminių klimato kaitos mažinimo priemonių, kad būtų sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, vidutinė temperatūra šio amžiaus pabaigoje gali būti 5 oC aukštesnė; kadangi iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gautų duomenų matyti, jog tam tikri klimato kaitos keliami pavojai yra nemaži ir temperatūrai pakilus 1–2 oC neproporcingai didėja;

F.

kadangi, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-osios vertinimo ataskaitos duomenimis, po 2011 m. turimas vadinamas pasaulinis anglies dioksido biudžetas (jei išliktų tikimybė užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau nei 2 oC) yra 1 010 Gt CO2, o šiuo metu kasmet visame pasaulyje išmetama maždaug 36 Gt CO2, todėl, jeigu išmetamųjų teršalų bus išmetama tiek, kiek dabar, pasaulinis su 2 oC tikslu suderinamas anglies dioksido biudžetas bus išnaudotas per 28 metus;

G.

kadangi tarptautiniu mastu patvirtintas tikslas sustabdyti visuotinį atšilimą, kad jis neviršytų 2 oC, išlieka kaip niekada svarbus; kadangi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-ojoje vertinimo ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad būtina iki 2050 m. imtis itin aktyvių poveikio mažinimo veiksmų siekiant užtikrinti, kad temperatūra pasauliniu mastu nepakiltų daugiau kaip 2 oC; kadangi Parlamentas ragino sudaryti 2015 m. susitarimą, kuriuo būtų siekiama iki 2050 m. laipsniškai panaikinti anglies dioksido išmetimą pasaulyje, ir kadangi siekiant minėto tikslo reikia, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis nedelsiant pasiektų piką, o tada mažėtų pastoviu tempu; kadangi tokio piko nenusimato, o ŠESD koncentracija atmosferoje 2013 m. augo sparčiau, net bet kuriais kitais metais nuo 1984 m.;

H.

kadangi ES savo išmetamų teršalų kiekį iki 2012 m., taikydama Kioto protokolą, sumažino 19 proc. palyginti su 1990 m., tuo tarpu jos BVP padidėjo daugiau kaip 45 proc. ir tokiu būdu jos taršos intensyvumas nuo 1990 m. iki 2012 m. sumažėjo beveik dvigubai, o vienam gyventojui tenkančių išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 25 proc. iki 9 t CO2 ekvivalento (įskaitant visas dujas ir visus taršos šaltinius, išskyrus absorbentais pašalinamas dujas); kadangi į tai turėtų būti atsižvelgta diskutuojant dėl klimato tikslų iki 2020 m. ir rengiant plataus užmojo tikslus iki 2030 m.;

I.

kadangi daugelis valstybių dėl įvairių priežasčių, įskaitant klimato apsaugą, išteklių trūkumą ir efektyvų jų naudojimą, energetinį saugumą, inovacijas ir konkurencingumą, imasi su ekonomikos žalinimu pramonės ir energetikos sektoriuose susijusių veiksmų; kadangi, nepaisant to, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pasaulyje išmetamo CO2 kiekis 2012 m. pakilo iki rekordinio lygio, o Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, pasaulinė vidutinė paviršiaus temperatūra ir jūros lygis toliau kyla;

J.

kadangi, remiantis 2014 m. tarptautine energetikos apžvalga, prognozuojama, kad 2010–2040 m. pasaulinis energijos poreikis padidės 56 proc. (11), o norint patenkinti šį poreikį, labai padidėtų išmetamo CO2 kiekis; kadangi šis energijos poreikis sparčiausiai didės ir daugiausia teršalų bus išmetama besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse; kadangi, remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, iškastiniam kurui visame pasaulyje skirta 1,9 trln. USD subsidijų ir apytikriai pusė šios sumos tenka didžiausioms subsidijų teikėjoms – Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Kinijai ir Rusijai (12);

K.

kadangi bendras dėl žmogaus veiklos išmetamų ŠESD kiekis 1970–2010 m. laikotarpiu vis didėjo, o šio laikotarpio pabaigoje buvo užfiksuoti didesni absoliutūs padidėjimai kas dešimtmetį; kadangi dėl CO2 kiekio, išmetamo deginant iškastinį kurą ir vykdant pramoninius procesus, viso išmetamo ŠESD kiekis 1970–2010 m. laikotarpiu padidėjo apie 78 proc.; 2000–2010 m. laikotarpiui tenka panašus procentinis įnašas;

L.

kadangi du didžiausi pasaulyje ŠESD skleidėjai – Kinija ir JAV – neseniai sustiprino savo klimato politiką ir pradėjo diskusijas dėl ketinimo palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro; kadangi ES įsipareigojo laikytis plano, kuriuo siekiama iki 2050 m. bent 80 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

M.

kadangi Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje dar nepripažįstama, kad itin svarbu įvykdyti subsidijų iškastiniam kurui reformą, nors panaikinti šias subsidijas būtų itin naudinga klimato aspektu, nes būtų sumažintos pasaulinės išlaidos siekiant sumažinti ŠESD koncentraciją ir ekonomikos būtų pertvarkytos atsisakant veiklos, dėl kurios išskiriama daug anglies dioksido; kadangi tai būtų taip pat labai naudinga aplinkos ir sveikatos apsaugos aspektais, pvz., sumažinta vietinė oro tarša, eismo spūstys, nelaimingų atsitikimų skaičius ir žala keliams, ir būtų toliau skatinama investuoti į efektyvų energijos vartojimą, atsinaujinančią energiją ir tvarų išteklių valdymą;

N.

kadangi, Pasaulio banko duomenimis (13), dėl kovos su klimato kaita BVP iki 2030 m. kasmet papildomai padidėtų iki 2,6 trln. USD (1,9 trln. EUR); kadangi su klimatu susijusių inovacijų taikymas energetikos ir pramonės sektoriuose, ypač energijos vartojimo efektyvumo srityje, būtų Europos pranašumas, nes ji ankstyvu etapu taptų lydere augančioje pasaulinėje su energija susijusių produktų ir paslaugų rinkoje, kurtų darbo vietas, skatintų ekonomikos augimą, didintų energetinę nepriklausomybę ir užtikrintų prieinamas energijos kainas visiems, kartu kovodama su energetiniu skurdu, švelnindama klimato kaitą ir siekdama kurti tvarią ekonomiką;

O.

kadangi galimas pakartotinio medžiagų naudojimo ir perdirbimo įnašas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimą taip pat padeda įtvirtinti konkurencingą žiedinę ekonomiką;

P.

kadangi kovos su klimato kaita politikos tikslų galima pasiekti tik tuo atveju, jei bus nuspręsta laikytis bendros krypties siekiant vystyti ekologinį tvarumą tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse;

Q.

kadangi pasaulinės pastangos turi apimti paramą besivystančioms šalims siekiant padėti joms stengiantis prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį;

R.

kadangi kovos su klimato kaita finansavimo uždavinys glaudžiai susijęs su platesnio masto iššūkiais finansuoti tvarų pasaulinį vystymąsi;

S.

kadangi sprendžiant klimato kaitos problemas reikalingi svarūs rezultatai, jei norima pasiekti daugelį ES tikslų, prisiimtų aplinkosaugos, vystymosi, humanitarinės pagalbos ir nelaimių rizikos mažinimo, ekonomikos, užsienio, saugumo ir žmogaus teisių politikos srityse, taip pat jei norima užtikrinti ilgalaikes valdomų migracijos srautų į ES perspektyvas;

T.

kadangi vystymosi darbotvarkėje po 2015 m. akcentuojamas tvarumas siekiant padėti išspręsti pasaulinio masto problemas, pvz., skurdą, nelygybę, sveikatos apsaugos ir aprūpinimo maistu bei vandeniu saugumo užtikrinimą;

U.

kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos per 21-ąjį amžių vyks aktyvesnis žmonių persikėlimas; kadangi persikėlimo rizika padidėja, kai gyventojai susiduria su žemės, pagrindinių maisto produktų ar būsto trūkumu; kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos poveikio daugelio valstybių ypatingos svarbos infrastruktūrai ir teritoriniam vientisumui bus daroma įtaka mažų salų valstybių ir ilgas pakrančių linijas turinčių valstybių nacionalinei saugumo politikai ir teritoriniam vientisumui; kadangi dėl klimato kaitos vykstantys persikėlimai gali netiesiogiai padidinti smurtinių konfliktų, t. y. pilietinių karų ir smurto tarp įvairių grupių, pavojų;

V.

kadangi numatoma, kad per 21-ąjį amžių dėl klimato kaitos padarinių sulėtės ekonomikos augimas, bus sudėtingiau mažinti skurdą, toliau mažės aprūpinimo maistu saugumas ir išliks esami vadinamieji skurdo spąstai ir atsiras naujų skurdo spąstų; kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos padarinių padidės skurdas daugelyje besivystančių šalių ir tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, kuriose didės nelygybė, atsiras naujų skurdo zonų;

W.

kadangi pasaulis turi skubiai reaguoti į milžiniškus ir sudėtingus iššūkius, kuriuos nulemia klimato kaita, įgyvendindamas esminius poveikio mažinimo ir prisitaikymo pastangų pokyčius, įskaitant šiuos veiksmus:

1.

pripažįsta, kad klimato kaitos keliamos grėsmės yra išskirtinio masto ir labai rimtos ir reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad tarptautiniu mastu vis dar nepakankamai reaguojama į jos keliamas problemas; yra itin susirūpinęs dėl to, kad pasaulyje visiškai nepavyksta iki 2 oC apriboti visuotinio atšilimo, ir ragina vyriausybes nedelsiant imtis konkrečių priemonių siekiant kovoti su klimato kaita ir 2015 m. Paryžiuje pasiekti visuotinį susitarimą, kuris padėtų užtikrinti šio tikslo įgyvendinimą;

2.

pažymi, kad, remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-osios vertinimo ataskaitos išvadomis, po 2011 m. turimas vadinamasis pasaulinis anglies dioksido biudžetas (jei išliktų tikimybė užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nekils daugiau nei 2 oC) yra 1 010 Gt CO2; pabrėžia, kad visos šalys turi prisidėti įgyvendinant šiuos tikslus ir kad delsiant imtis veiksmų padidės sąnaudos ir sumažės galimybių;

3.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Tindalio klimato kaitos mokslinių tyrimų centro mokslinius duomenis, iš kurių matyti, kad per metus išmetamas CO2 kiekis 2014 m. bus rekordinis – 40 mlrd. tonų, o norint išlaikyti 66 proc. tikimybę, kad vidutinis pasaulinis atšilimas neviršytų 2 oC, bendras CO2 kiekis, kuris bus išmestas ateityje, negali viršyti 1 200 mlrd. tonų;

4.

pabrėžia, kad 2015 m. susitarimas turi atitikti tikslą pasaulyje išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki 2 oC temperatūros augimą atitinkančio anglies dioksido biudžeto scenarijaus ir juo turėtų būti siekiama iki 2050 m. laipsniškai panaikinti anglies dioksido išmetimą pasaulyje;

5.

primena, kad įgyvendinant Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) bus svarstoma galimybė sustiprinti ilgalaikį su temperatūros kilimu susijusį tikslą siekiant užtikrinti, kad ji nekiltų daugiau kaip 1,5 oC;

6.

pabrėžia Naujosios klimato ekonomikos ataskaitos „Geresnis ekonomikos augimas – geresnis klimatas“ išvadas, kad bet kokio dydžio pajamas gaunančios šalys turi galimybę didinti ilgalaikį ekonomikos augimą, kartu mažindamos didžiulį klimato kaitos keliamą pavojų;

7.

tikisi, kad naujos sudėties Komisija imsis iniciatyvaus vaidmens siekdama kovoti su pasauline klimato krize, taip pat ir telkdama papildomą kovos su klimato kaita finansavimą; ragina Komisiją aiškiai pabrėžti, kad vienas svarbiausių jos prioritetų yra klimato kaita, ir atitinkamai organizuoti savo veiklą visais lygmenimis ir visuose sektoriuose įgyvendinant tiek vidaus, tiek išorės politiką ir veiksmus, inter alia, investuojant į tvarų žemės ūkį, kaip nurodyta JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijose, ir į tvarų transportą;

8.

pabrėžia, kad pasaulinės kovos su klimato kaita politikos pagrindas yra 1992 m. vykusi JT konferencija aplinkos ir vystymosi klausimais ir kad ši politika yra sudedamoji pasaulinių pastangų, dedamų siekiant skatinti tvarų vystymąsi visame pasaulyje, dalis; pabrėžia, kad kovos su klimato kaita politika turi būti vertinama atsižvelgiant į šį platesnį kontekstą ir siejama su tolesniais veiksmais po Rio de Žaneiro konferencijos, Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir darbotvarke po 2015 m.;

9.

primena JT Generalinio Sekretoriaus pateiktą JT aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais santrauką, kurioje pabrėžiama, kad daugelis vadovų iš visų regionų ir įvairaus ekonomikos išsivystymo lygio valstybių pritarė tam, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų pikas turi būti pasiektas iki 2020 m., po to išmetamas teršalų kiekis turi būti gerokai mažinamas, o antroje amžiaus pusėje turi įsivyrauti neutralus poveikis klimatui;

10.

tikisi, kad ES ir valstybės narės atliks pagrindinį konstruktyvų vaidmenį per COP 20 susitikimą Limoje siekiant sudaryt reikiamas sąlygas, kad 2015 m. Paryžiuje būtų galima sėkmingai sutarti dėl pasaulinio įpareigojančio susitarimo klimato klausimais; pabrėžia, kad pasaulio šalių vyriausybėms tenka bendra atsakomybė, taip pat ir ateinančių kartų atžvilgiu, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų klimato politikos srityje;

11.

primena, kad visos susitariančiosios šalys Varšuvoje pritarė JTBKKK sprendimui Nr. 1/CP.19, kuriame visos šios šalys raginamos pradėti ar aktyviau vykdyti savo pasirengimą numatomiems nacionalinio lygmens veiksmams ir pranešti apie tai iš anksto prieš vykstant COP 21 (iki pirmojo 2015 m. ketvirčio tą padarys tos susitariančiosios šalys, kurios pasirengusios tai padaryti) taip, kad būtų užtikrintas numatomų nacionalinio lygmens veiksmų aiškumas, skaidrumas ir suprantamumas ir būtų sudaryta galimybė juos apibrėžti kiekybiškai; ragina susitariančiąsias šalis užtikrinti, kad jų numatomi nacionalinio lygmens veiksmai atitiktų su 2 oC tikslu suderintą ribotą anglies dioksido biudžetą ir kad būtų kuo greičiau pasiektas pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekio pikas;

12.

ragina Limos konferencijoje susitarti dėl išankstinių informavimo reikalavimų, kad numatomi nacionalinio lygmens veiksmai būtų skaidrūs, kiekybiškai apibrėžiami, palyginami ir diferencijuojami pagal įnašo tipą; be to, ragina Limos konferencijoje susitarti dėl vertinimo, kuris bus atliktas iki Paryžiaus COP, etapo, – šiuo etapu bus siekiama apsvarstyti, ar pristatyti numatomi nacionalinio lygmens veiksmai kolektyviniu lygmeniu yra pakankami, kad būtų pasiektas „mažesnio negu 2 oC temperatūros kilimo“ tikslas, ir ar jie yra sąžiningi individualiu lygmeniu;

13.

pabrėžia, kad šalys, kurios jau yra įsipareigojusios siekti visai ekonomikai taikomų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų, turėtų ir toliau mažinti išmetamą teršalų kiekį ir kad kitos šalys, ypač išmetančios daugiausia teršalų ir tos, kurioms tenka didžiausia atsakomybė ir kurių pajėgumai yra didžiausi, taip pat turėtų imti siekti visai ekonomikai taikomų tikslų, nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio ribas ir sumažinti taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą;

14.

ragina iš esmės stiprinti ES klimato politiką ir skubiai pasiekti susitarimą dėl įpareigojančių plataus užmojo išmetamųjų teršalų mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo tikslų iki 2030 m., išskyrus socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu žalingus biodegalus; minėtieji tikslai padėtų suteikti postūmį tarptautinėse diskusijose klimato klausimais ir atitiktų ES įsipareigojimus iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu;

15.

dar kartą pakartoja, kad plataus užmojo 2030 m. klimato ir energetikos tikslų sistema padės ES išlaikyti pirmaujančias pozicijas ir gali paskatinti tarptautinius partnerius atitinkamai padidinti savo užmojus;

16.

pabrėžia, kad Parlamentas paragino Komisiją ir valstybes nares nustatyti privalomą 2030 m. ES tikslinį rodiklį – ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, taip pat privalomą 2030 m. ES energijos vartojimo efektyvumo tikslinį rodiklį – 40 proc., atitinkantį ekonomiško energijos taupymo galimybių mokslinių tyrimų rezultatus, ir privalomą 2030 m. ES tikslinį rodiklį – bent 30 proc. viso galutinio energijos suvartojimo turi sudaryti energija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; primygtinai ragina valstybes nares į šiuos tikslinius rodiklius atsižvelgti savo vykdomose diskusijose;

17.

pabrėžia, kad 2015 m. susitarimas nuo pat pradžių, kai bus patvirtintas Paryžiuje, turi būti plataus užmojo, kad pasaulis nenukryptų nuo „mažesnio negu 2 oC temperatūros kilimo“ tikslo, ir ragina ES tuo tikslu bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais;

18.

mano, kad Limos konferencijoje, atsižvelgiant į pažangą, padarytą 2014 m. vadovaujantis Durbano platforma, turėtų būti nustatyti pagrindiniai 2015 m. susitarimo elementai, ir pakartoja, kad klimato kaitos poveikio mažinimas, prisitaikymas prie jos padarinių, kovos su klimato kaita finansavimas ir įgyvendinimo priemonės bus esminiai 2015 m. susitarimo elementai;

19.

ragina ES į savo darbą, kuriuo siekiama plataus užmojo, sąžiningo 2015 m. susitarimo, atitiksiančio naujausias mokslo žinias ir pritaikyto prie naujų mokslinių duomenų bei kintančių aplinkybių (norint užtikrinti, kad šis susitarimas būtų ilgalaikis ir atitiktų paskirtį dar daugelį metų po 2020 m.), įtraukti visas suinteresuotąsias šalis; todėl pabrėžia, kad reikia mechanizmo, pagal kurį būtų numatyta reguliariai persvarstyti klimato kaitos poveikio mažinimo įsipareigojimus, taip sudarant susitariančiosioms šalims galimybę didėjimo linkme suderinti savo įsipareigojimus atsižvelgiant į „mažesnio negu 2 oC temperatūros kilimo“ tikslą ir iš naujo nepersvarstant susitarimo;

20.

pabrėžia, jog būtina 2015 m. susitarime nustatyti visoms susitariančiosioms šalims taikomą reikalavimų laikymosi režimą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. susitarimu, įtraukus į jį bendrą taisyklėmis grindžiamą tvarką, apimančią atsiskaitymo taisykles ir stebėjimą, ataskaitų teikimą ir tikrinimo priemones, turi būti skatinamas skaidrumas ir atskaitomybė; pabrėžia, kad taisyklės turėtų būti diferencijuojamos pagal įsipareigojimo, kurį susitariančiosios šalys nusprendžia pasirinkti, tipą, atsižvelgiant į Konvencijos ir jos Kioto protokolo taikymo patirtį;

21.

mano, kad pastangų pasidalijimas turėtų būti grindžiamas lygybės principais (didžiausią dėmesį skiriant esamam ir praeityje sukauptam išmetamam ŠESD kiekiui) ir pajėgumais, vertinamais, pvz., pasitelkiant BVP vienam gyventojui apskaičiavimus, žmogaus socialinės raidos ir skurdo indeksus bei duomenis, kurie parodo sunkumų, su kuriais susiduriama mažinant arba ribojant išmetamą dujų kiekį, lygį; pažymi, kad svarbu pasiekti pažangos siekiant finansuoti klimato politiką, jei norima pasiekti bendros pažangos siekiant sudaryti naują susitarimą dėl klimato;

22.

ypač pabrėžia, kad reikia skubiai daryti pažangą panaikinant milijardų tonų dydžio atotrūkį tarp mokslinių išvadų ir susitariančiųjų šalių laikotarpiui iki 2020 m. prisiimtų dabartinių įsipareigojimų; ragina įsipareigojimo dar neprisiėmusias susitariančiąsias šalis jį prisiimti; atkreipia dėmesį į svarbų kitų politikos priemonių (įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, reikšmingą energijos taupymą, atsinaujinančiąją energiją, veiksmingą išteklių naudojimą, hidrofluorangliavandenilių (HFC) kiekio mažinimą, laipsnišką subsidijų iškastiniam kurui panaikinimą ir plataus masto anglies dioksido kainodaros reikšmės stiprinimą) vaidmenį panaikinant milijardų tonų dydžio skirtumą;

23.

ragina susitariančiąsias šalis, tarptautines organizacijas, žemesnio nei nacionalinio lygmens veikėjus ir nevyriausybines organizacijas skubiai parengti, išplėsti ir įgyvendinti vidaus politikos priemones ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas, kad būtų panaikintas milijardų tonų dydžio atotrūkis, ypač remiantis JT Generalinio Sekretoriaus surengtame aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais parengtomis iniciatyvomis (pvz., Klimato ir švaraus oro koalicija) ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) pagrindu vykdomais techninio ir politinio lygmens dialogais politikos priemonių klausimais, kuriuose įvardijamos didelį poveikį turinčios klimato apsaugos, vystymosi ir ekonomikos augimo galimybės;

24.

atsižvelgdamas į nemažą Kioto protokolo vykdymo vienetų (nustatytosios normos vienetų, patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų ir išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų) perteklių, kuris antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui bus perkeltas į ES ir valstybių narių sąskaitas, ragina ES ir valstybes nares pagal Sprendimą Nr. 1/CMP.8, kuriame reikalaujama, kad susitariančiosios šalys iki 2014 m. antrajam įsipareigojimų laikotarpiui persvarstytų savo išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus, atšaukti tam tikrą skaičių vienetų, kad įsipareigojimai būtų suderinti su prognozuojamu tikruoju išmetamųjų teršalų kiekiu ir ekonomiška vidaus išmetamųjų teršalų mažinimo trajektorija siekiant 2050 m. tikslinio ES klimato apsaugos rodiklio;

25.

tikisi, kad ES ir kelios jos valstybės narės, taip pat kitos susitariančiosios šalys Limos konferencijoje atliks daugiašalį savo pažangos siekiant 2020 m. sumažinimo tikslų vertinimą, kuris bus tarptautinio vertinimo bei peržiūros proceso dalis; mano, kad toks skaidrumas yra būtinas, jog būtų lengviau suprasti abipuses pastangas ir užtikrinti visų susitariančiųjų šalių tarpusavio pasitikėjimą;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi galimybių išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti gerokai viršydama dabartinį 20 proc. tikslinį rodiklį, ir primena, kad ES pasiūlė savo tikslinį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo rodiklį iki 2020 m. padidinti iki 30 proc., jeigu kitos daugiausia teršalų išmetančios šalys įsipareigos pasiekti panašius tikslinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo rodiklius;

27.

patikslina, kad, nors antrasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis nebus labai plataus užmojo, jis turėtų būti laikomas labai svarbiu tarpiniu etapu, taigi, ragina susitariančiąsias šalis, įskaitant ES valstybes nares, greitai ratifikuoti įsipareigojimus antruoju įsipareigojimų laikotarpiu;

28.

pabrėžia galimą pakartotinio naudojimo ir perdirbimo naudą mažinant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes žaliavų naudojimas yra nemažas šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymo šaltinis; primena, kaip svarbu pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurioje būtų perdirbama daugiau medžiagų;

29.

pažymi, kad ES turi atlikti labai svarbų vaidmenį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, t. y. įgyvendinti politiką, pagal kurią būtų stabdoma daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančio netradicinio iškastinio kuro, pvz., bitumingojo smėlio, gavyba;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis šalių jau rodo pavyzdį, kad anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiama vystymosi strategija yra visiškai suderinama su ekonomikos augimu; pabrėžia, kad tvirtu tarptautiniu susitarimu bus skatinami tolesni plataus užmojo vidaus veiksmai;

31.

primena apie ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą palaipsniui stiprinti kovos su klimato kaita finansavimo telkimą siekiant prisidėti įgyvendinant pagal Kopenhagos susitarimą prisiimtą įsipareigojimą sukaupti lėšų Žaliajam klimato fondui ir iki 2020 m. bendrai per metus iš labai įvairių šaltinių (viešųjų ir privačių, dvišalių ir daugiašalių, įskaitant alternatyvius finansavimo šaltinius) sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių; ragina kitas paramą teikiančias šalis vykdyti savo užduotis siekiant toliau telkti kovos su klimato kaita finansavimą;

32.

prašo ES susitarti dėl veiksmų plano siekiant didinti prognozuojamą, naują ir papildomą finansavimą laikantis prisiimtų įsipareigojimų ir norint kasmet iki 2020 m. sutelkti tinkamą savo 100 mlrd. USD dydžio įnašą ir sukurti mechanizmą siekiant sudaryti geresnes sąlygas, kad būtų galima užtikrinti atskaitomybę ir stebėjimą; teigiamai vertina neseniai prisiimtus įsipareigojimus prisidėti prie Žaliojo klimato fondo finansavimo ir primygtinai ragina kitas šalis prisidėti savo tinkamu įnašu, o išsivysčiusias šalis – per ateinančius trejus metus Žaliajam klimato fondui suteikti 15 mlrd. USD dotacijų;

33.

ragina valstybes nares savo finansinius įnašus įmokėti gerokai prieš prasidedant konferencijoms ir geriau su ES koordinuoti savo pranešimus apie kovos su klimato kaita finansavimą, kad apie bendrą ES įnašą būtų lengviau kalbėtis su trečiosiomis šalimis ir kad būtų galima padaryti kuo didesnį teigiamą poveikį deryboms; pabrėžia, kad Ban Ki Muno vadovaujamame aukščiausiojo lygio susitikime prisiimti finansiniai įsipareigojimai buvo geras ženklas ir turėjo teigiamą poveikį ES įvaizdžiui prieš Limos derybas;

34.

primena, jog siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. ir vėliau būtų pasiektas 100 mlrd. USD finansavimo per metus tikslas, gali prireikti novatoriškų finansinių šaltinių, ir ragina valstybes Limoje išnagrinėti galimybes;

35.

dar kartą ragina pajamas iš rinka grindžiamų priemonių, skirtų aviacijos ir laivybos visame pasaulyje išmetamų teršalų kiekiui mažinti, naudoti tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui po 2020 m. ir Žaliajam klimato fondui; mano, kad ES turėtų pateikti pasiūlymų, kaip 2015 m. susitarime numatyti pakankamą ir prognozuojamą tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą;

36.

primygtinai ragina valstybes nares dalį pajamų, gautų iš anglies dioksido rinkų, naudoti kovos su klimato kaita finansavimui ir besivystančioms šalims skirtai paramai vystymuisi; vis dėlto pabrėžia, kad taikant šį mechanizmą susiduriama su didelėmis problemomis, nes pajamos, kaip ir pasaulinės anglies dioksido kainos, gerokai sumažėjo; todėl mano, kad reikia imtis priemonių norint, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų kur kas veiksmingesnė priemonė ir kad įsipareigojimai būtų suderinti su prognozuojamu tikruoju išmetamųjų teršalų kiekiu ir ekonomiška vidaus išmetamųjų teršalų mažinimo trajektorija siekiant 2050 m. tikslinio ES klimato apsaugos rodiklio; tuomet taikant šią sistemą bus galima sukaupti didelius išteklius, kurie turėtų būti naudojami siekiant padėti finansuoti besivystančių šalių klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

37.

ragina ES ir valstybes nares aiškiai apibrėžti privataus finansavimo, kaip papildomo finansavimo sverto, vaidmenį, vis dėlto pripažįstant, kad šis finansavimas negali pakeisti viešojo finansavimo būtinybės, visų pirma siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, pabrėžiant, kad tokiam finansavimui turi būti taikoma skaidri ataskaitų teikimo ir atskaitomybės sistema, ir užtikrinant, kad būtų įgyvendinamos atitinkamos aplinkos ir socialinės apsaugos priemonės;

38.

ragina didžiausias išsivysčiusios ekonomikos valstybes pasinaudojant savo turima pažangia infrastruktūra skatinti, stiprinti ir plėtoti tvarų ekonomikos augimą ir įsipareigoti remti besivystančias šalis, kad jos sukurtų nuosavus pajėgumus – taip bus užtikrinta, kad būsimas ekonomikos augimas visuose pasaulio regionuose būtų pasiektas be papildomos žalos aplinkai;

39.

pabrėžia, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai yra neišvengiama būtinybė ir jiems naujajame susitarime turi tekti svarbus vaidmuo; pabrėžia, kad tuo atveju, jei siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bus imamasi veiksmų dabar, tai mažiau kainuos viso pasaulio ir valstybių ekonomikai, o prisitaikymo veiksmai bus ne tokie brangūs; primygtinai ragina visas šalis imtis reikiamų priemonių, kad klimato kaitos poveikis būtų planuojamas, prie jo būtų prisitaikoma ir į jį būtų reaguojama siekiant apsaugoti žmones, visuomenes, ekonomiką ir aplinką bei įtvirtinti tvarų klimato kaitai atsparų vystymąsi; pažymi, kad reaguojant į riziką, susijusią su klimato kaita, būtina priimti sprendimus nuolat besikeičiančiame pasaulyje, niekada nesant tikrumo dėl klimato kaitos padarinių sunkumo ir jų pasireiškimo momento ir susiduriant su prisitaikymo priemonių veiksmingumo ribotumu;

40.

primena, kad besivystančios šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, mažiausiai prisidėjo prie vis didesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje, tačiau jos pažeidžiamiausios neigiamam klimato kaitos poveikiui ir jų gebėjimai prie jos prisitaikyti yra mažiausi; ragina visas šalis, turinčias atitinkamų galimybių, remti šių pažeidžiamiausių valstybių pastangas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir į jį reaguoti, kad būtų pasiektas klimato kaitai atsparus tvarus vystymasis ir siekiama susitarimo dėl nacionalinių prisitaikymo planavimo procesų stiprinimo, kovos su klimato kaita finansavimo, technologijų perdavimo ir gebėjimų didinimo;

41.

pripažįsta pastarosiose dviejose COP pabrėžtą poziciją, kad reikia spręsti su klimato kaitos poveikiu susijusių nuostolių ir žalos problemą besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, itin pažeidžiamose neigiamam klimato kaitos poveikiui; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia visapusiškai įgyvendinti Varšuvoje priimtus sprendimus ir toliau spręsti šį klausimą Limoje;

42.

pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad besivystančioms šalims skiriamas kovos su klimato kaita finansavimas būtų prognozuojamas siekiant paremti šių šalių pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad prie Žaliojo klimato fondo finansavimo prisidedančios šalys turės patikslinti, kokie finansavimo šaltiniai bus naudojami ir kaip jos surinks lėšų, nes tokia informacija padės užtikrinti, kad besivystančioms šalims skirtos įplaukos būtų prognozuojamos;

43.

pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduriama norint atskirti su klimato kaita susijusius veiksmus nuo vystymosi veiksmų, ir šių veiksmų sąveiką daugeliu aspektų nacionaliniu lygmeniu, tačiau reikalauja, kad išliktų galimybė patikimai ir skaidriai įvertinti, kaip laikomasi papildomumo principo;

44.

apgailestauja dėl to, jog, nors išlaidos klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos veiksmams didėja, šias pastangas sumenkina faktas, kad dauguma vyriausybių, įskaitant išsivysčiusių šalių vyriausybes, vis dar aktyviai subsidijuoja iškastinio kuro gavybą ir vartojimą;

45.

pabrėžia, kad kovos su klimato kaita veiksmus reikia grįsti lyčių požiūriu teisingais, įtraukiais metodais, kuriais būtų atsižvelgiama ir į teises, ir kovojama su klimato kaitos poveikiu, pirmiausia siekiant remti skurdžiai gyvenančius ir visuomenės užribyje esančius žmones ir bendruomenes;

46.

pabrėžia, kad pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos išvadas žemės naudojimas (žemės ūkiui, miškui ir kitoms reikmėms) yra vienas labiausiai veikiamų ir pažeidžiamų ekonomikos segmentų, kartu turintis ir didelių ekonomiškai efektyvių galimybių mažinti klimato kaitos poveikį ir didinti atsparumą jai; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog visos susitariančiosios šalys žemės klausimą įtrauktų į savo nacionalinius veiksmų planus, nustatytų atitinkamus bendrus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant būtų galima stebėti ir tikrinti kiekybiškai apibrėžiamą pažangą siekiant kelių tarpusavyje susijusių tikslų (t. y. klimato kaitos poveikio mažinimo, produktyvumo ir atsparumo), taip pat teikti ataskaitas šiais klausimais; pabrėžia, kad susitarime turėtų būti nustatyta visapusiška išmetamųjų teršalų ir iš žemės pašalinamų medžiagų apskaitos sistema;

47.

pabrėžia, jog ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad susiduriant su klimato kaita būtų užtikrintas aprūpinimas maistu ir mitybos saugumas pažeidžiamiems gyventojams;

48.

dar kartą tvirtina, jog jūrų ir oro transportas yra labai svarbus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir jog būtina užtikrinti, kad Tarptautinė jūrų organizacija ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija padarytų greitą pažangą ir laikytųsi plataus užmojo tikslų, kad būtų galima laiku pasiekti patenkinamų rezultatų atsižvelgiant į klimato kaitos problemos mastą ir skubumą;

49.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog ES, būdama pagrindinė veikėja, laikytųsi vienodos pozicijos šioje konferencijoje, siekdama pažangos dėl tarptautinio susitarimo ir būtų vieninga šiuo klausimu; ragina valstybes nares veiksmingai koordinuoti savo pozicijas su ES pozicija; pabrėžia, kad ES turi daryti spaudimą susitariančiosioms šalims, kurių veiksmų tendencijos neatitinka 2 oC tikslo; ragina ES delegaciją pabrėžti kitų vyriausybių įsipareigojimus, prisiimtus pasirašant Kioto protokolą;

50.

ragina valstybes nares įsitraukti į intensyvią diplomatinę šalių partnerių informavimo veiklą siekiant populiarinti ES derybines pozicijas, koordinuojant veiksmus su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija, kartu pasitelkiant ir Žaliosios diplomatijos tinklą;

51.

teigiamai vertina 2014 m. rugsėjo 23 d. Niujorke vykusį JT Generalinio Sekretoriaus surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą klimato klausimais, kuriame pirmą kartą nuo Kopenhagos susitikimo buvo aptarta klimato kaita ir per kurį susitiko daugiau kaip 130 valstybių ir vyriausybių vadovų ir daug pilietinės visuomenės bei verslo veikėjų; pirmiausia teigiamai vertina lyderių pranešimus apie konkrečius veiksmus, kaip mažinamas išmetamas teršalų kiekis, investuojama į ekologišką energiją ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos augimą, remiama anglies dioksido kainodara ir prisidedama prie kovos su klimato kaita finansavimo; pabrėžia, kad imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Niujorke lyderių prisiimtus įsipareigojimus bus itin svarbu siekiant išlaikyti proceso tempą iki konferencijų Limoje ir Paryžiuje;

52.

mano, kad ES patikimumas klimato srities derybose priklauso nuo jos vidaus veiksmų užmojų;

53.

pabrėžia, kad visa apimančioje darbotvarkėje, kuri bus įgyvendinama po 2015 m., turėtų būti įtvirtintas tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas siekti tvaraus vystymosi ir turėtų būti remiami tarptautiniai įsipareigojimai bei tiksliniai rodikliai, taip pat ir klimato kaitos srityje;

54.

pabrėžia, kad COP 21 – tai unikali galimybė spręsti klimato kaitos problemas ir susieti šiuos klausimus su JT veikla, susijusia su laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarke, ir su pasirengimu 2015 m. kovo mėn. vyksiančiai konferencijai dėl Hiogo veiksmų programos dėl nelaimių rizikos mažinimo; ragina imtis aktyvesnės ES diplomatinės veiklos klimato kaitos srityje, kad būtų galima susieti šiuos procesus, nuosekliais ir plačių užmojų veiksmais siekiant tvaraus vystymosi tikslų;

55.

yra susirūpinęs, kad, Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, nepaisant mažėjančio teršalų išmetimo Europoje ir Jungtinėse Valstijose, visame pasaulyje išmetamas CO2 kiekis 2013 m. padidėjo; todėl siūlo apsvarstyti galimybę diferencijuoti įsipareigojimus, kad kiekviena šalis prisidėtų prie pasaulio mastu dedamų pastangų pramonės ir energetikos politikos srityje; ragina geriau panaudoti tokias technologijas kaip kosmoso palydovai, kad būtų tiksliai renkami duomenys apie išmetamuosius teršalus ir temperatūrą, o šalys skaidriai bendradarbiautų ir keistųsi informacija tarpusavyje;

56.

pabrėžia, kad Europa turėtų toliau didinti aplinkai žalos nedarančių technologijų skverbimąsi į rinką, apimančią IRT, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, novatoriškų ir ekonomiškų mažai taršių technologijų ir ypač energiją efektyviai vartojančių technologijų sritis; pabrėžia, kad sukūrus stabilias tarptautines teisines sąlygas būtų skatinamos investicijos į anglies dioksido kiekio mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir būtų suteikiama galimybių ES verslui, kuris šiuose sektoriuose pirmauja; atkreipia dėmesį, kad investavus į tvarias novatoriškas sritis gali išaugti ekonomika ir gali būti sukurta naujų darbo vietų;

57.

mano, kad teisiškai privalomas plataus užmojo tarptautinis susitarimas padėtų spręsti anglies dioksido nutekėjimo ir atitinkamų sektorių, visų pirma tų sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos, konkurencingumo problemas;

58.

pabrėžia, kad pažangių ir tausių technologijų kūrimas ir diegimas yra svarbiausia priemonė kovojant su klimato kaita ir kartu siekiant įtikinti ES partnerius visame pasaulyje, jog išmetamųjų teršalų kiekį galima sumažinti kartu didinant konkurencingumą ir kuriant darbo vietas;

59.

ragina prisiimti tarptautinį įsipareigojimą didinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros investicijas į atitinkamų sektorių pažangias ir tausias technologijas; mano, jog labai svarbu, kad ES rodytų pavyzdį nukreipdama moksliniams tyrimams skirtas lėšas į naujoviškų klimatui žalos nedarančių ir efektyviai energiją naudojančių technologijų demonstravimą ir kad vykdydama šios srities mokslinius tyrimus ES glaudžiai bendradarbiautų su tarptautiniais partneriais, pvz., BRIC šalimis ir JAV;

60.

džiaugiasi pastaruoju metu JAV ir Kinijos vyriausybių siunčiamais signalais dėl su klimato kaita susijusių veiksmų ir jų pasiryžimo atlikti reikšmingesnį vaidmenį pasaulio mastu stengiantis kovoti su klimato kaita; apgailestauja dėl to, kad kai kurios išsivysčiusios šalys ir toliau didina vienam gyventojui tenkantį savo išmetamųjų teršalų kiekį;

61.

pažymi, kad įvairių energijos išteklių kainos atlieka svarbų vaidmenį nustatant rinkos dalyvių, įskaitant pramonę ir vartotojus, elgesį, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės tarptautinės politikos priemonėmis nesugebant visapusiškai įtraukti visų išorinių išlaidų toliau skatinamos netausaus vartojimo tendencijos; be to, dar kartą pakartoja, kad pasaulinė anglies dioksido rinka, kurioje vyrautų pakankamai aukšta pardavimo kaina, būtų patikimas pagrindas gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir sudaryti vienodas sąlygas pramonei; ragina ES ir jos partnerius artimiausioje ateityje rasti veiksmingiausią būdą stiprinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) ir kitų į pasaulinę anglies dioksido rinką orientuotų prekybos sistemų sąsajas užtikrinant didesnę išmetamųjų teršalų mažinimo galimybių įvairovę, didinant rinkos dydį, likvidumą, skaidrumą ir galiausiai užtikrinant, kad būtų veiksmingiau paskirstomi energetikos sektoriaus ir pramonės ištekliai;

62.

ragina glaudžiau koordinuoti Tarybos, Komisijos ir EIVT veiksmus, kad palaikydama ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Tarptautine energetikos agentūra, Tarptautine atsinaujinančiosios energijos agentūra, Tarptautine bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo srityje partnerystės organizacija ir Tarptautine atominės energijos agentūra, ES galėtų laikytis suderintos pozicijos ir taip atlikti aktyvesnį ir įtakingesnį vaidmenį, visų pirma raginant įgyvendinti tvarios energetikos, energijos vartojimo efektyvumo ir energetinio saugumo skatinimo politikos kryptis;

63.

ragina Komisiją ir valstybes nares vadovaujant Komisijai, laikantis veiksmais grindžiamos koncepcijos ir taikant stebėseną pagal Europos semestrą nedelsiant patvirtinti konkrečias priemones, kaip iki 2020 m. laipsniškai panaikinti visas aplinkai žalingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui; be to, ragina tarptautiniu mastu koordinuotai įgyvendinti Pitsburgo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo tikslą – palaipsniui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2012 m. visame pasaulyje siekė 544 mlrd. USD, – taip būtų gerokai sumažintas išmetamas CO2 kiekis, o daugelyje šalių būtų lengviau sumažinti valdžios sektoriaus deficitą; teigiamai vertina Sankt Peterburge vykusiame G20 susitikime išreikštą ketinimą sukurti tarpusavio peržiūros sistemą siekiant palaipsniui atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui; apgailestauja, kad nepasiekta pažangos dėl konkrečių šiam tikslui įgyvendinti skirtų priemonių; ragina persvarstyti švarios plėtros mechanizmą, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų užkirstas kelias neigiamam pagal švarios plėtros mechanizmą vykdomų projektų poveikiui žmogaus teisėms, aprūpinimo maistu saugumui ir aplinkai;

64.

apgailestauja dėl to, kad tarptautiniu ir ES lygmenimis energijos taupymo galimybės nėra pakankamai išnaudojamos; pabrėžia, kad energijos taupymas suteikia galimybę kurti darbo vietas, sutaupyti lėšų, padidinti energetinį saugumą, konkurencingumą, sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, be to, energijos taupymas yra itin svarbus norint teršalų išmetimą atsieti nuo ekonomikos augimo; ragina ES tarptautinėse derybose aptariant technologijų perdavimą, besivystančioms šalims skirtus vystymo planus ar finansinę paramą daugiau dėmesio skirti energijos taupymui ir su juo susijusiems veiksmams; pabrėžia, kad, siekdamos būti patikimos, ES ir jos valstybės narės turi užsibrėžti ir pasiekti plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslinius rodiklius; pabrėžia, kad svarbu mažinti energijos eikvojimą statybos ir transporto sektoriuose bei naudojant gyvenamųjų namų elektros įrenginius ir buitinius prietaisus, siekiant kuo labiau padidinti energijos taupymo lygį ir kuo efektyviau vartoti energiją;

65.

pabrėžia, kad būtina įdiegti mažo energijos suvartojimo lygio ir vandeniliu varomų transporto priemonių sistemas;

66.

ragina susitariančiąsias šalis sėkmingo Monrealio protokolo balsavimo ir sprendimų priėmimo mechanizmus, kitokį požiūrį į atsakomybę, taip pat vykdymo užtikrinimo ir sankcijų mechanizmus bei finansavimo sistemą laikyti pavyzdžiais, kuriais būtų galima naudotis ir įgyvendinant JTBKKK; ragina ES labiau stengtis reguliuoti visuotinį laipsnišką hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimą pagal Monrealio protokolą;

67.

primena, jog ES priėmė plataus užmojo teisės aktus, kad iki 2030 m. būtų 79 proc. sumažintas hidrofluorangliavandenilių kiekis, nes plačiai prieinamos klimatui žalos nedarančios alternatyvos ir jų galimybės turėtų būti visapusiškai išnaudojamos; pažymi, kad laipsniškas naudojamo hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimas yra viena iš lengvai įgyvendinamų klimato kaitos poveikio mažinimo priemonių ES ir už jos ribų, ir ragina ES aktyviai dalyvauti sudarant geresnes galimybes tarptautiniu lygmeniu imtis su hidrofluorangliavandeniliais susijusių veiksmų;

68.

palankiai vertina Monrealio protokolo dėl visuotinio laipsniško hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimo šalims pateiktą ES diskusijų dokumentą ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares per 2015 m. vyksiantį 27-ąjį Monrealio protokolo šalių susitikimą pateikti svarstyti oficialų pasiūlymą dėl dalinio pakeitimo;

69.

laikosi nuomonės, kad ES delegacijai tenka labai svarbus vaidmuo derybose dėl klimato kaitos, taigi mano, jog nepriimtina, kad Europos Parlamento nariai negalėjo dalyvauti ES koordinaciniuose posėdžiuose per ankstesnes šalių konferencijas; tikisi, kad bent Europos Parlamento delegacijos pirmininkui bus leista dalyvauti ES koordinaciniuose posėdžiuose Limoje;

70.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms Konvencijos šalims narėms, kurios nėra ES valstybės narės.