24.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/21


P7_TA(2014)0062

Homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano (2013/2183(INI))

(2017/C 093/04)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsnius,

atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją ir jos 21 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. patvirtintą Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec(2010)5 dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010)0573),

atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą (COM(2013)0271) ir prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus,

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426) ir į savo 2009 m. balandžio 2 d. poziciją dėl šio pasiūlymo (1),

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Europos Sąjungos Tarybos susitikime patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pranešimą „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktos Europos Sąjungos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų apklausos rezultatus, kurie buvo paskelbti 2013 m. gegužės 17 d.,

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 1 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonę dėl lygybės padėties Europos Sąjungoje praėjus dešimčiai metų nuo lygybės direktyvų įgyvendinimo pradžios,

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl kovos su homofobija Europoje (2),

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2010–2011 m. (3),

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl kovos prieš rasizmą, ksenofobiją ir neapykantos nusikaltimus stiprinimo (4),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A7-0009/2014),

A.

kadangi Europos Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis;

B.

kadangi Europos Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, siekia kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;

C.

kadangi 2013 m. birželio mėn. Europos Sąjungos Taryba patvirtino svarias gaires, skirtas lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis propaguoti ir ginti už Europos Sąjungos ribų, ir turėtų užtikrinti, kad jos būtų veiksmingai ginamos pačioje ES;

D.

kadangi Europos Sąjunga jau koordinuoja savo veiksmus įgyvendindama visapusišką politiką: lygybės ir nediskriminavimo srityje – pagrindų strategiją „Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems“, lyčių lygybės srityje – 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją, negalios srityje – 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios ir romų lygybės srityje – ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą iki 2020 m.;

E.

kadangi savo veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijoje Komisija pripažino, kad būtina plėtoti atskiras politikos sritis, susijusias su tam tikromis konkrečiomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis Sutarčių nuostatomis;

F.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, 2013 m. atlikusi ES lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų (LGBT) apklausą, nustatė, kad 2012 m. Europos Sąjungoje vienas iš dviejų LGBT respondentų jautėsi diskriminuojamas ar persekiojamas dėl seksualinės orientacijos, vienas iš trijų buvo diskriminuojamas, norėdamas gauti prekių ar paslaugų, vienas iš keturių buvo fiziškai užpultas ir vienas iš penkių buvo diskriminuojamas užimtumo ar profesinėje srityje;

G.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra rekomendavo Europos Sąjungai ir valstybėms narėms parengti veiksmų planus, pagal kuriuos būtų skatinama gerbti LGBT ir apsaugoti jų pagrindines teises;

H.

kadangi 2013 m. gegužės mėn. 11 už lygybę atsakingų ministrų (5) paragino Komisiją parengti visapusišką Europos Sąjungos LGBT lygybės užtikrinimo politiką, o 10 valstybių narių (6) jau patvirtino arba svarsto galimybę patvirtinti panašią politiką nacionaliniu ir regionų lygmenimis;

I.

kadangi Europos Parlamentas dešimt kartų prašė patvirtinti visapusišką Europos Sąjungos politikos priemonę, skirtą lygybei seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės požiūriais užtikrinti;

Bendrosios aplinkybės

1.

griežtai smerkia bet kokią diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ir labai apgailestauja, kad Europos Sąjungoje dar ne visada visapusiškai laikomasi lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) pagrindinių teisių;

2.

mano, kad šiuo metu Europos Sąjungoje trūksta visapusiškos LGBTI pagrindinių teisių apsaugos politikos;

3.

pripažįsta, kad atsakomybė už pagrindinių teisių apsaugą tenka bendrai Komisijai ir valstybėms narėms; ragina Komisiją kuo visapusiškiau naudotis savo kompetencija, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis gerosios patirties pavyzdžiais; ragina valstybes nares vykdyti pagal ES teisės aktus ir Europos Tarybos rekomendaciją dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių prisiimtus įsipareigojimus;

Veiksmų plano turinys

4.

ragina Komisiją, valstybes nares ir atitinkamas agentūras kartu parengti visapusišką daugiametę LGBTI pagrindinių teisių apsaugos politiką, t. y. sukurti veiksmų planą ar strategiją, atspindinčius toliau išdėstytas temas ir tikslus;

A.

Horizontalūs veiksmų plano įgyvendinimo veiksmai

i)

Komisija turėtų stengtis visose savo darbo ir kompetencijos srityse užtikrinti esamas teises, į visą atitinkamą veiklą (pvz., į būsimos politikos formavimo ir pasiūlymų rengimo arba ES teisės aktų įgyvendinimo stebėsenos procesus) įtraukdama su LGBTI pagrindinėmis teisėmis susijusius klausimus;

ii)

Komisija, taikydama atvirąjį koordinavimo metodą, turėtų palengvinti, koordinuoti ir stebėti valstybių narių keitimosi gerosios patirties pavyzdžiais procesus;

iii)

atitinkamos Europos Sąjungos agentūros, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (angl. FRA), Europos lyčių lygybės institutą (angl. EIGE), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (angl. Eurofound), Europos policijos koledžą (angl. CEPOL), Europos teisminio bendradarbiavimo padalinį (Eurojustą), Europos teisminį tinklą (angl. EJN) ir Europos prieglobsčio paramos biurą (angl. EASO), turėtų įtraukti su seksualine orientacija ir lytine tapatybe susijusius klausimus į savo darbo sritis ir toliau teikti Komisijai bei valstybėms narėms įrodymais grindžiamas rekomendacijas dėl LGBTI pagrindinių teisių;

iv)

reikėtų skatinti Komisiją ir valstybes nares kartu su atitinkamomis agentūromis ir Eurostatu nuolat rinkti svarbius ir palyginamus duomenis apie LGBTI padėtį Europos Sąjungoje visapusiškai laikantis ES duomenų apsaugos nuostatų;

v)

Komisija ir valstybės narės kartu su atitinkamomis agentūromis turėtų skatinti nacionalinių lygybės užtikrinimo įstaigų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir kitų organizacijų, kurioms pavesta skatinti ir ginti LGBTI pagrindines teises, darbuotojų mokymą ir gebėjimų stiprinimą;

vi)

Komisija ir valstybės narės kartu su atitinkamomis agentūromis turėtų siekti informuoti piliečius apie LGBTI teises;

B.

Nediskriminavimo srities bendrosios nuostatos

i)

valstybės narės turėtų sutvirtinti galiojančią ES teisinę sistemą ir siekti, kad būtų priimta pasiūlyta direktyva, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, taip pat patikslinta jos nuostatų taikymo sritis ir susijusios išlaidos;

ii)

Komisija, valstybės narės ir atitinkamos agentūros ypatingą dėmesį turėtų skirti daugialypei diskriminacijai ir smurtui, kuriuos dėl lyties ir seksualinės orientacijos patiria lesbietės, ir parengti bei įgyvendinti atitinkamą nediskriminavimo politiką;

C.

Nediskriminavimas užimtumo srityje

i)

Komisija, stebėdama Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (7), įgyvendinimą, ypatingą dėmesį turėtų skirti seksualinei orientacijai, o stebėdama, kaip įgyvendinama Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (8) – lytinei tapatybei;

ii)

Komisija kartu su atitinkamomis agentūromis turėtų išleisti gaires, kuriose būtų nurodoma, kad Direktyvoje 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo translyčiams ir interseksualiems asmenims yra taikoma lyties apibrėžtis;

iii)

lygybės užtikrinimo įstaigos turėtų būti skatinamos informuoti LGBTI asmenis, taip pat profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas apie šių asmenų teises;

D.

Nediskriminavimas švietimo srityje

i)

Komisija, įgyvendindama savo jaunimo ir švietimo programas, turėtų skatinti lygybę ir nediskriminavimą dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

ii)

Komisija, taikydama neprivalomą atvirąjį koordinavimo metodą, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms dalytis gerąja patirtimi formaliojo švietimo srityje, įskaitant mokymo medžiagą, kovos su priekabiavimu ir diskriminacija politiką;

iii)

Komisija, taikydama neprivalomą atvirąjį koordinavimo metodą, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms dalytis gerąja patirtimi jų jaunimo ir švietimo sektoriuose, įskaitant jaunimo socialines tarnybas ir socialinį darbą;

E.

Nediskriminavimas sveikatos priežiūros srityje

i)

Komisija turėtų įtraukti su LGBTI sveikatos priežiūra susijusius klausimus į atitinkamą platesnę strateginę sveikatos priežiūros politiką, įskaitant galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, vienodą sveikatos priežiūrą ir ES įtaką pasaulyje su sveikatos priežiūra susijusiais klausimais;

ii)

Komisija turėtų tęsti savo darbą Pasaulio sveikatos organizacijoje, siekiant iš psichikos ir elgesio sutrikimų sąrašo išbraukti lytinės tapatybės sutrikimus ir derybose dėl Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-os versijos (TLK-11) užtikrinti, kad lytinei tapatybei būtų taikoma nauja nepatologinė klasifikacija;

iii)

Komisija turėtų remti valstybes nares joms rengiant sveikatos priežiūros specialistus;

iv)

Komisija ir valstybės narės turėtų pradėti tyrimą dėl sveikatos priežiūros problemų, susijusių su LGBTI asmenimis;

v)

valstybės narės turėtų atsižvelgti į LGBTI asmenis įgyvendindamos nacionalinės sveikatos priežiūros planus ir politiką, taip pat užtikrinti, kad rengiant mokymo programas, sveikatos priežiūros politiką ir sveikatos priežiūros tyrimus būtų atsižvelgiama į konkrečias LGBTI asmenų sveikatos priežiūros problemas;

vi)

valstybės narės turėtų nustatyti arba peržiūrėti teisines lyties pripažinimo procedūras, kad jomis būtų visapusiškai paisoma translyčių asmenų teisės į orumą ir fizinį neliečiamumą;

F.

Nediskriminavimas gaunant prekes ir paslaugas

i)

Komisija, stebėdama Direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (9), įgyvendinimą, ypatingą dėmesį turėtų skirti translyčių asmenų galimybėms gauti prekes ir paslaugas;

G.

Konkretūs translyčiams ir interseksualiems asmenims skirti veiksmai

i)

Komisija turėtų užtikrinti, kad visuose būsimuose su lygybe susijusiuose teisės aktuose, įskaitant visas naujas redakcijas, lytinė tapatybė būtų priskirta prie uždraustų diskriminacijos pagrindų;

ii)

Komisija, perteikdama Lyčių lygybės strategija priimtą požiūrį, turėtų įtraukti problemas, susijusias su translyčiais ir interseksualiais asmenimis, į visas atitinkamas ES politikos sritis;

iii)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lygybės užtikrinimo įstaigos būtų informuotos apie translyčių ir interseksualių asmenų teises ir su jais susijusius konkrečius klausimus ir būtų rengiamos šia tema;

iv)

Komisija, valstybės narės ir atitinkamos agentūros turėtų siekti panaikinti dabartinį informuotumo, tyrimų ir atitinkamų teisės aktų, susijusių su translyčių asmenų žmogaus teisėmis, trūkumą;

H.

Pilietiškumas, šeima ir judėjimo laisvė

i)

Komisija turėtų parengti gaires, kuriomis būtų užtikrinama, kad Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (10) ir Direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (11) būtų įgyvendinamos paisant visų pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus teisiškai pripažįstamų formų šeimos statuso;

ii)

Komisija turėtų teikti pasiūlymus dėl visų civilinę būklę patvirtinančių dokumentų galiojimo savitarpio pripažinimo siekiant sumažinti diskriminuojančias teisines ir administracines kliūtis savo laisvo judėjimo teise besinaudojantiems piliečiams ir jų šeimos nariams;

iii)

Komisija ir valstybės narės turėtų išnagrinėti, ar translyčiams asmenims keičiant civilinės būklės ir tapatybės dokumentus taikomi apribojimai pažeidžia jų galimybes naudotis savo laisvo judėjimo teise;

iv)

valstybės narės, priėmusios teisės aktus dėl tos pačios lyties porų bendro gyvenimo faktinių santykių, registruotos partnerystės ar santuokos, turėtų pripažinti panašias nuostatas, priimtas kitų valstybių narių;

I.

Susirinkimų ir saviraiškos laisvė

i)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų garantuojamos teisės naudotis saviraiškos ir susirinkimų laisve, visų pirma eitynių už lygybę ir panašių renginių atžvilgiu, užtikrinant, kad šie renginiai vyktų teisėtai ir kad būtų užtikrinama veiksminga dalyvių apsauga;

ii)

valstybės narės neturėtų priimti naujų teisės aktų, kuriais būtų apribojama saviraiškos laisvė seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atžvilgiu, ir neturėtų keisti galiojančių teisės aktų, įtraukiant tokius apribojimus;

iii)

Komisija ir Europos Sąjungos Taryba turėtų atsižvelgti į tai, kad valstybės narės, priimančios teisės aktus, kuriais apribojama saviraiškos laisvė seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atžvilgiu, pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir atitinkamai reaguoti;

J.

Neapykantą kurstančios kalbos ir neapykantos nusikaltimai

i)

Komisija turėtų stebėti, kaip įgyvendinama Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (12), ir teikti valstybėms narėms pagalbą su seksualine orientacija, lytine tapatybe ir lyties raiška susijusiais aspektais įgyvendinant šią direktyvą, visų pirma tais atvejais, kai nusikaltimai vykdomi dėl išankstinių nuostatų ar diskriminacijos, kuri galėtų būti susijusi su aukų asmeninėmis savybėmis;

ii)

ragina Komisiją pasiūlyti nauja redakcija išdėstyti Tarybos pagrindų sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, į jį įtraukiant kitų formų neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kurstymą, įskaitant nusikaltimus dėl lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

iii)

Komisija kartu su atitinkamomis agentūromis turėtų sudaryti valstybėms narėms palankesnes sąlygas keistis su policijos pajėgų, prokuratūros, teisėjų ir paramos nukentėjusiems asmenims tarnybų darbuotojų mokymu ir švietimu susijusia gerąja patirtimi;

iv)

Pagrindinių teisių agentūra turėtų padėti valstybėms narėms efektyviau rinkti palyginamus duomenis apie homofobiniais ir transfobiniais motyvais pagrįstus neapykantos nusikaltimus;

v)

valstybės narės turėtų registruoti ir nagrinėti neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis ir priimti baudžiamuosius įstatymus, kuriais draudžiamas neapykantos kurstymas dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

K.

Prieglobstis

i)

Komisija kartu su Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO) ir atitinkamomis agentūromis pagal galiojančius ES teisės aktus ir teisminę praktiką turėtų įtraukti konkrečius su seksualine orientacija ir lytine tapatybe susijusius aspektus įgyvendinant prieglobsčio srities teisės aktus, įskaitant Direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (13) ir Direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų reikalavimų (14), ir stebint, kaip šie aktai įgyvendinami;

ii)

Komisija ir valstybės narės kartu su atitinkamomis agentūromis turėtų užtikrinti, kad būtų rengiamas atitinkamas prieglobsčio srities specialistų, įskaitant apklausų atlikėjus ir vertėjus žodžiu, mokymas, įskaitant dabartinį mokymą, siekiant spręsti konkrečias su LGBTI asmenimis susijusias problemas;

iii)

Komisija ir valstybės narės kartu su EASO ir bendradarbiaudamos su Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų užtikrinti, kad teisinė ir socialinė LGBTI asmenų padėtis jų kilmės šalyse būtų sistemingai registruojama ir kad su tokia informacija, kaip kilmės šalies informacijos dalimi, galėtų susipažinti sprendimus dėl prieglobsčio priimantys asmenys;

L.

Plėtra ir išorės veiksmai

i)

Komisija turėtų ir toliau stebėti problemas, susijusias su seksualine orientacija ir lytine tapatybe, narystės siekiančiose šalyse;

ii)

Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba, ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais ir valstybės narės turėtų sistemingai naudotis Tarybos gairėmis skatinant LGBTI asmenų naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir užtikrinant jų apsaugą, taip pat išlaikant vieningą poziciją reaguojant į šių teisių pažeidimus;

iii)

Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų teikti Europos prieglobsčio paramos biurui ir valstybėms narėms iš ES delegacijų gautą informaciją apie LGBTI asmenų padėtį trečiosiose šalyse;

5.

pabrėžia, kad nustatant šią visapusišką politiką turi būti paisoma Europos Sąjungos, jos agentūrų ir valstybių narių kompetencijos sričių;

6.

pabrėžia, kad reikėtų puoselėti saviraiškos laisvę ir laisvę demonstruoti įsitikinimus bei nuomones, laikantis idėjų pliuralizmo principo, su sąlyga, kad nebus kurstomi neapykanta, smurtas ar diskriminacija;

o

o o

7.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos Tarybai, Europos Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, visoms šioje rezoliucijoje minėtoms agentūroms ir Europos Tarybai.


(1)  OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68.

(2)  OL C 264 E, 2013 9 13, p. 54.

(3)  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0500.

(4)  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0090.

(5)  Austrijos, Belgijos, Kroatijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų ir Švedijos.

(6)  Belgija, Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.

(7)  OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(8)  OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(9)  OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(10)  OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(11)  OL L 251, 2003 10 3, p. 12.

(12)  OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(13)  OL L 180, 2013 6 29, p. 60.

(14)  OL L 337, 2011 12 20, p. 9.