9.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/19

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 9 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014)0130),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 20–21 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „2020 m. Europa“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos ataskaitą „Bendroji rinka skatina augimą ir darbo vietų kūrimą: valstybėse narėse pasiektos pažangos ir likusių kliūčių analizė. Įnašas į 2014 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2013)0785),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo (3),

—

atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų (O-000076/2014 – B8-0035/2014) ir (O-000077/2014 – B8-0036/2014),

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos;

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi vadovaujantis integruotu strategijos „Europa 2020“ požiūriu pabrėžiamas principas, kad pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo neįmanoma pasiekti neįgyvendinus visų penkių pagrindinių tikslų;

B.

kadangi, nepaisant strategijos „Europa 2020“ integralumo, fiskalinės konsolidacijos priemonių socialinis poveikis ir poreikis išsaugoti deramo lygio socialines investicijas, kurios yra vienas iš vystymąsi skatinančių veiksnių, nepakankamai pripažinti kitose politikos srityse;

C.

kadangi ES dar toli gražu nepasiekė pagrindinių strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir skurdo sumažinimo tikslų;

D.

kadangi nuo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pradžios 2010 m. nedarbo lygis kai kuriose valstybėse narėse ir toliau augo ir 2014 m. ES 28 pasiekė nerimą keliantį 10,1 proc. lygį: visoje Sąjungoje yra 24,6 mln. bedarbių ir skurstančių darbuotojų taip pat daugėja; kadangi atokiausiuose regionuose rodikliai dar blogesni: vidutinis nedarbo lygis – 24 proc., o vidutinis jaunimo nedarbo lygis – 51 proc. (4);

E.

kadangi nuo 2008 m. žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius padidėjo 10 mln. – iki daugiau kaip 122,6 mln., t. y. kas ketvirto gyventojo; kadangi skirtumai tarp valstybių narių taip pat didėja; kadangi ES vidutiniškai 24,8 proc. visų asmenų bei 28 proc. vaikų (iki 18 m.) gresia skurdas ir kadangi šie skaičiai padidėjo nuo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pradžios 2010 m.;

F.

kadangi neįgaliųjų skurdo lygis yra 70 proc. didesnis už vidutinį, iš dalies dėl menkų galimybių įsidarbinti;

G.

kadangi norint 2020 m. pasiekti 75 proc. lygio užimtumo tikslą reikia, kad darbą gautų dar 16 milijonų piliečių;

H.

kadangi, remiantis naujausiomis Komisijos prognozėmis, 2015 m. ES nedarbo lygis sumažės labai nedaug, t. y. nedarbo lygis bus 10,4 proc.;

I.

kadangi didelis nedarbo lygis ES susijęs su jos mažėjančia pramonės ir gamybos sektoriaus gamybine baze;

J.

kadangi siekiant patenkinti piliečių užimtumo ir socialinius reikalavimus reikia tęsti reformas;

K.

kadangi valstybių narių ir regionų užimtumo rodikliai vis labiau skiriasi, dėl to susidaro ES centrinės ir periferinės dalių poliarizacija ir kyla pavojus, kad ilgainiui didės socialinis disbalansas;

L.

kadangi SESV 174 straipsnyje nurodyta, jog ES plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir skirtą taip pat didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms;

M.

kadangi stengiantis įveikti krizę kai kuriose valstybėse narėse buvo itin sumažintos viešosios išlaidos, nors dėl padidėjusio nedarbo tuo pačiu metu padidėjo socialinės apsaugos poreikis; kadangi socialinei apsaugai skirti nacionalinių biudžetų asignavimai buvo dar labiau sumažinti, nes daug žmonių netekus darbo arba sumažėjus atlyginimams sumažėjo įmokos, todėl iškilo rimta grėsmė Europos socialiniam modeliui;

N.

kadangi didelių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčios vietovės dažnai pasižymi žemesniu užimtumo lygiu ir jose sunkiau pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, švietimo arba sveikatos priežiūros;

O.

kadangi jaunimo nedarbo lygis, kurio vidurkis 2013 m. ES pasiekė nerimą keliantį 23,3 proc. (ES vidurkis 2013 m.) lygį, ir tai, kad daugiau kaip 40 proc. jaunimo dirba pagal laikinąją darbo sutartį ir kad beveik 25 proc. jaunimo dirba ne visą darbo dieną, kelia vis didesnį susirūpinimą;

P.

kadangi nedarbas ir jaunimo nedarbas taip pat susiję su tuo, kad nėra veiksmingų priemonių, kuriomis būtų skatinamos viešosios investicijos inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, profesinių kvalifikacijų ir įgūdžių srityse, kurios yra ekonomikos augimo ir masto ekonomijos kūrimo varomoji jėga;

Q.

kadangi 2013 m. Komisija priėmė socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį;

R.

kadangi pagal strategiją „Europa 2020“ konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kuriomis siekiama skatinti moterų užimtumą, buvo pateiktos 13 valstybių narių;

S.

kadangi moterų užimtumo lygis kai kuriose šalyse auga daugiausiai dėl padažnėjusio darbo ne visą darbo dieną; kadangi skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais, ES įdarbinta tik 53,5 proc. moterų darbo jėgos; kadangi 2012 m. ne visą darbo dieną dirbo 32,9 proc. moterų ir 8,4 proc. vyrų;

T.

kadangi Europos socialinio fondo lėšomis remiamos pastangos įgyvendinti „Europa 2020“ tikslus, vykdant kovos su nedarbu, ypač jaunimo, veiksmus; kadangi Jean-Claude'o Junckerio pažadėtas 300 mlrd. EUR investicijų paketas turėtų būti naudojamas strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti; kadangi ypatingą dėmesį derėtų skirti skurdo sumažinimui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui;

U.

kadangi 2014 m. birželio 27 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad dabartinis ES nedarbo lygis yra neleistinai aukštas, ir todėl susitarė dėl strateginės darbotvarkės, kurioje daugiausia dėmesio skiriama darbo vietoms, augimui ir konkurencingumui;

V.

kadangi, nors Europos Sąjunga sėkmingai įgyvendina mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus tikslinį rodiklį, mokyklos nebaigusių gyventojų dalies lygis valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi mažinant mokyklos nebaigusių asmenų dalį padidės jaunimo galimybės įsidarbinti;

W.

kadangi padidėjo pajamų nelygybė (2012 m. turtingiausi 20 proc. gyventojų gavo 5,1 karto daugiau pajamų nei vargingiausi 20 proc. gyventojų), o tai yra dar vienas didėjančių socialinių skirtumų valstybėse narėse ir tarp jų rodiklis; kadangi toks nelygybės didėjimas kelia Europos visuomenių destabilizavimo riziką ir į jį reikia reaguoti priimant augimo skatinimo priemones užimtumo ir prieigos prie viešųjų žinių srityse ir kuriant kokybiškas darbo vietas;

X.

kadangi siekiant įgyvendinti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir skurdo sumažinimo tikslus ypatingą dėmesį reikėtų skirti lyčių aspekto integravimui, specialioms į moteris orientuotoms politikos priemonėms ir panaikinti esamą lyčių nelygybę užimtumo ir skurdo srityse;

Y.

kadangi demografinės problemos ir senėjanti visuomenė ir toliau turės įtakos valstybių narių galimybėms įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

Z.

kadangi Komisija atkreipia dėmesį į esamus makroekonominius disbalansus ir skirtumus tarp atskirų valstybių narių darbo rinkų veikimo rezultatų, ypač susijusių su jaunimo nedarbu;

AA.

kadangi spartesnis ekonomikos augimas pats savaime neužtikrina didesnio deramo darbo vietų skaičiaus, skurdo sumažėjimo arba socialinės nelygybės sumažėjimo, o tokiems tikslams pasiekti kartu reikalingi tinkami politiniai sprendimai;

AB.

kadangi, nors socialinė, užimtumo, fiskalinė ir ekonominė politikos labai glaudžiai susijusios, Socialinės apsaugos (SPC) komitetas, Užimtumo (EMCO) komitetas, Ekonominės politikos (EPC) komitetas bei Ekonomikos ir finansų (EFC) komitetas sprendžia šiuos klausimus gana nepriklausomai, o tai kliudo formuoti integruotą politiką;

1.

apgailestauja, kad dabartinė politika išlieka nukreipta vien į ekonomikos augimą, nepripažįstant integracinės, teisėmis paremtos ir tvarios strategijos poreikio; pabrėžia, kad, siekiant ekonomikos augimo tvarumo, augimo nauda turi tekti visiems visuomenės sluoksniams;

2.

apgailestauja, kad iki šiol per metinius Europos semestro ciklus priimtos metinės augimo apžvalgos ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos nepakankamai suderintos su strategijos „Europa 2020“ užimtumo, skurdo mažinimo ir švietimo tikslais; apgailestauja, kad nepakankamai atsižvelgiama į socialinės apsaugos sistemų, kaip pagrindinių ekonomikos bei visuomenės stabilumo didinimo ir skurdo mažinimo priemonių, vaidmenį; ragina dėti ryžtingesnes pastangas orientuoti ir koordinuoti ES politiką, kad būtų prisidėta prie bendrosios rinkos stiprinimo siekiant pašalinti kliūtis jos veiksmingumui ir išnaudoti jos galimybes skatinti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui būtų skirta pirmenybė;

3.

atkreipia dėmesį į dedamas pastangas, susijusią su platesniais nei vien ekonomikos augimas tikslais, kurių pavyzdys yra Italijos pirmininkavimo Tarybai veikla, ir mano, kad tai turėtų padėti peržiūrėti strategiją „Europa 2020“; pakartoja savo poziciją, pareikštą 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl BVP ir kitų rodiklių pažangai kintančiame pasaulyje vertinti (5);

4.

ragina strategijoje „Europa 2020“ nustatyti ES valstybių narių politikoje privalomą lyginamojo mokymosi principą, ypač Europos darbo rinkoms, t. y. Europoje įgyvendinti geriausios praktikos modelių ir metodų, susijusių su nedarbo lygio mažinimu ir ypač jaunimo užimtumu, efektyvią stebėseną ir efektyvų registravimą; tai turėtų užtikrinti atitinamų nacionalinių pavyzdžių lyginimą ir klasifikavimą, ir visos valstybės narės atsižvelgdamos į šias išvadas turėtų imtis konkrečių politinių veiksmų;

5.

ragina valstybes nares laikytis platesnių užmojų ir konkretesnio požiūrio, kai jos perkelia ES tikslus į savo nacionalinio lygmens tikslus; visų pirma, ragina užimtumo tikslus nusistatyti pagal amžiaus grupes ir lytį, kad būtų lengviau atlikti lyginamąją analizę;

6.

mano, kad reindustrializavimo tikslų įgyvendinimas turi didžiausios įtakos ES konkurencingumui ir kad naujai įgyvendinant realią ES pramonės politiką būtų galima paskatinti augimą ir sukurti naujas aukštos kokybės darbo vietas;

7.

ragina įdiegti dvejopo švietimo sistemą, lanksčiai vykdomą nacionaliniu arba regionų lygmeniu, taip pat sukurti efektyvią užimtumo tarnybą, glaudžiai susijusią su Europos tinklu; taip pat ragina įgyvendinti realaus mokymosi visą gyvenimą koncepcijas ir darbo rinkos tyrimus, kad būtų pasiekta akivaizdžios pažangos vyresnio amžiaus darbuotojų kvalifikacijos srityje;

8.

primena, kad kalbant apie darbo rinkos politiką labai svarbūs socialiniai partneriai, ir pabrėžia, kad konsultavimasis su jais turėtų būti neatskiriama proceso dalis; todėl ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares labiau įtraukti socialinius partnerius siekiant užtikrinti sėkmingą strategijos „2020 m. Europa“ įgyvendinimą;

9.

ragina sukurti socialinių partnerių platformą, apjungiančią darbdavių ir darbuotojų interesus;

10.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad užimtumo lygis augtų tik kuriant naujas kokybiškas darbo vietas Europos ekonomikoje;

11.

apgailestauja, kad užimtumo lygio augimą iš dalies nulėmė mažų garantijų užimtumas, pvz., nefiksuoto darbo laiko sutartys, fiktyvus savarankiškas darbas ir nesavanoriškas darbas ne visą darbo dieną; yra susirūpinęs dėl to, kad tokiomis darbo vietomis darbuotojams neužtikrinamos deramos gyvenimo sąlygos ir pakankamos darbo teisės;

12.

pabrėžia, kad darbo vietų kokybė yra svarbi siekiant, kad būtų įdarbinta kuo daugiau žmonių ir užtikrinant, kad jie dirbtų ilgiau, ir todėl tai yra esminis veiksnys strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslui pasiekti; taigi pabrėžia, jog nustatant užimtumo rodiklius dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik įsidarbinusių asmenų skaičiui, bet ir darbo kokybei, kad būtų galima susidaryti išsamų nacionalinių darbo rinkų vaizdą;

13.

mano, kad visos valstybės narės turėtų pateikti nacionalines ataskaitas dėl metinės pažangos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; be to, ragina Komisiją pateikti metinę strategijos „Europa 2020“ ir visų jos pagrindinių tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą;

14.

palankiai vertina tai, kad per šių metų ciklą pirmą kartą panaudota pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinė; ragina įtraukti papildomus rodiklius, tokius kaip vaikų skurdo lygis, galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir benamystė; prašo pateikti papildomą valstybių narių skurstančių gyventojų grupių ypatumų analizę, kad būtų galima labiau sutelkti politikos pastangas; ragina valstybes nares ir ES pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę naudoti kaip išankstinio perspėjimo mechanizmą siekiant rengti tinkamą politiką;

15.

ragina nustatyti kitokią strategijos pusiausvyrą finansinius bei ekonominius prioritetus atsveriant stipriais socialiniais prioritetais, siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti socialinę politiką; pabrėžia, kad Europos semestro procedūroje užimtumo ir socialiniai klausimai turėtų būti laikomi lygiaverčiais makroekonominiams klausimams; be to, ragina rengti bendrus EPSCO ir ECOFIN tarybų posėdžius, siekiant suderintos pozicijos;

16.

mano, kad tikslas skatinti kokybišką užimtumą ir kurti kokybiškas darbo vietas bei efektyviai naudoti išteklius turėtų būti veiksmingiau įgyvendinamas ir aiškiau matomas strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėse iniciatyvose, ypač pavyzdinėse iniciatyvose „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir „Globalizacijos eros pramonės politika“, be kita ko, į atitinkamas rezultatų suvestines įtraukiant kiekybiškai įvertinamus užimtumo rodiklius;

17.

taigi mano, kad svarbu, jog vėlesniais biudžetiniais metais į suvestinę įtraukti pagrindiniai užimtumo ir socialiniai rodikliai turėtų būti sistemingai pateikiami atskirai apie vyrus ir moteris;

18.

ragina Europos Vadovų Tarybą kuo skubiau užbaigti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) reformą, visų pirma, iš anksto koordinuoti būsimų pagrindinių ekonominių reformų planus, socialinio poveikio vertinimą ir solidarumo mechanizmus; ragina vykdant tokį koordinavimą remtis išsamiu išankstiniu ir baigiamuoju poveikio socialiniams ir lyčių klausimams vertinimu;

19.

primena, kad, anot Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound), dėl nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo (angl. NEET) ES susidarančios sąnaudos (prarastos pajamos, prarastos mokestinės įplaukos ir padidėjusios išlaidos socialiniam perskirstymui) padidėjo nuo 153 mlrd. EUR 2011 m. iki 162 mlrd. EUR 2012 m. ir kad, pasak Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), norint padėti išspręsti jaunimo nedarbo problemą euro zonoje, reikalinga 21 mlrd. EUR suma; todėl mano, kad, norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ 75 proc. užimtumo tikslą, reikia padidinti ES finansavimą; pabrėžia, kad asignavimų telkimas laikotarpio pradžioje nėra naujų asignavimų skyrimas ir kad su juo susijusi rizika, jog daugiausiai lėšų skiriama pradžioje, kai jų poreikis menkas, ir jų pritrūksta didelio poreikio laikotarpiais, o tai apsunkina iš projekto naudos gaunančių vietos subjektų veiklą ir sumažina galimybes ją planuoti; be to, mano, kad reikalingos išsamios ir tikslios Komisijos gairės valstybėms narėms ir jų valstybinėms užimtumo tarnyboms dėl jų programų atitikties Jaunimo užimtumo iniciatyvos reikalavimams;

20.

mano, kad valstybės narės turi aktyviau reaguoti į darbo rinkos poreikius, pirmiausia užtikrindamos stiprias švietimo ir darbo sričių sąsajas;

21.

ragina Komisiją griežtai suderinti Europos socialinio fondo ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklą su strategijos „Europa 2020“ politikos prioritetais, kad būtų sustiprintas šių fondų vaidmuo, susijęs su finansine parama strategijos įgyvendinimui;

22.

pabrėžia, jog Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas turi būti stebimas, kad valstybės narės būtų atskaitingos už savo įsipareigojimus, prisiimtus priimant rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos;

23.

siekiant įgyvendinti 75 proc. užimtumo tikslinius rodiklius, ragina valstybes nares gerinti jaunimo vadovavimo, vadybos ir verslumo įgūdžius siekiant sudaryti sąlygas naujoms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms pasinaudoti naujomis rinkomis ir taip realizuoti savo augimo potencialą, kad jauni žmonės galėtų tapti darbdaviais, o ne tik darbuotojais;

24.

teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės priėmė Jaunimo užimtumo iniciatyvos programas; pabrėžia, kad 6 mlrd. EUR suma yra nepakankama siekiant išspręsti jaunimo nedarbo ES problemą; taigi ragina Komisiją išspręsti finansavimo po 2014–2015 m. laikotarpio klausimą;

25.

palankiai vertina Komisijos pirmininko Jean-Claude'o Junckerio pranešimą apie išsamią investicijų programą siekiant kovoti su nedarbu; pabrėžia, jog reikia didesnių investicijų (į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas ir skaitmeninės vidaus rinkos sukūrimą) nukreiptų į darbo vietų išsaugojimą ir kūrimą, kurios teikiamos kartu su strategijos „Europa 2020“ investicijomis ir kurios būtų orientuotos ne tik į sąnaudas ir būtų skiriamos atsižvelgiant į realius politikos rezultatus; pabrėžia, kad siekiant ilgalaikės naudos tokios investicijos galėtų būti nukreiptos į kokybiško formaliojo ir neformaliojo švietimo infrastruktūrą ir kliūčių šalinimą, kad būtų padidinta prieigos lygybė; ragina susieti šias investicijas su konkrečiais užimtumo ir skurdo srities tikslais, kadangi investicijos į kokybiškas viešąsias paslaugas ir panašias sritis taip pat svarbios siekiant įtraukios visuomenės tikslų;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares ypač atsižvelgti į atokiausius regionus, kuriuose dėl nepalankių gamtinių sąlygų, įskaitant jų nutolimą, geografinį susiskaidymą, ekonomikos pažeidžiamumą ir gamtinius trūkumus, susidarė didesnė tų regionų gyventojų prieigos prie informacijos apie įsidarbinimo galimybes, mokomosios praktikos ir mokymo nelygybė; todėl pabrėžia, kad šiems regionams reikia specialių sustiprintų mechanizmų, skirtų investicijų programoms įgyvendinti, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai ir realizuotas jų ekonominio ir socialinio vystymosi potencialas;

27.

ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti sektoriams, turintiems didelį augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, tokiems kaip žaliasis sektorius, baltasis sektorius ir IRT;

28.

rekomenduoja, atsižvelgiant į naują kovai su nedarbu skirtą investicijų programą, daugiausia dėmesio skirti kovai su jaunimo nedarbu, nes jis šiuo metu yra viena iš didžiausių problemų ES; šiuo tikslu reikėtų daugiau lėšų turėtų būti skiriama programai „Erasmus“ jauniems verslininkams, siekiant veiksmingiau paremti jaunimo verslumą ir jaunimo judumą, nes tai veiksmingas būdas kovoti su jaunimo nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi;

29.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares į strategiją „Europa 2020“ įtraukti lyčių ramstį, siekiant įvertinti lyčių užimtumo skirtumo mažinimo pažangą ir sudaryti sąlygas į metinę augimo apžvalgą įtrauktas politikos priemones atspindėti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

30.

pakartoja savo raginimą įgyvendinti socialinių investicijų dokumentų rinkinį, apimantį: komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą“, rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“, tarnybų darbinius dokumentus „Demografinių ir socialinių tendencijų įrodymai“, „Iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvi įtrauktis“, „Visuotinės svarbos socialinės paslaugos“, „Ilgalaikė priežiūra senėjančioje visuomenėje“, „Kova su benamyste Europos Sąjungoje“, „Socialinės investicijos naudojant Europos socialinio fondo lėšas“;

31.

pažymi, jog susidarė toks Europos semestro tvarkaraštis ir procedūros, kad Parlamentui nesuteikiamas oficialus vaidmuo cikle, ir todėl jam neduodama pakankamai laiko apsvarstyti prieš pavasarinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą;

32.

ragina valstybes nares pašalinti nereikalingas administracines kliūtis ir biurokratines procedūras, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, taip pat palengvinti naujai įsteigtų įmonių veiklos sąlygas;

33.

pabrėžia, kad būtina nuimti mokesčių naštą nuo dirbančiųjų ir taikyti kitų formų tvarius mokesčius, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

34.

ragina valstybes nares ir Komisiją propaguoti ir gerinti darbo jėgos judumo mechanizmus, ypač Europos profesinio judumo portalą EURES ir valstybines užimtumo tarnybas, siekiant paskatinti užimtumą ir jaunimo užimtumą;

35.

pažymi, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai dar nepasiekti, ir mano, kad, norint juos pasiekti, reikėtų įgyvendinti stipresnes priemones siekiant įveikti dabartinį atotrūkį; todėl ragina Komisiją sykiu su strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra pradėti viešųjų konsultacijų procedūrą dėl Europos semestro peržiūros, siekiant pagerinti jo veiksmingumą ir teisėtumą ir atsižvelgiant į tai, kad semestro procesas turėtų padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

36.

apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba 2014 m. kovo 20–21 d. preliminarioje diskusijoje dėl strategijos „Europa 2020“ vertinimo neaptarė pagrindinio skurdo sumažinimo tikslo;

37.

prašo Komisijos parengti strategiją, kuri padėtų valstybėms narėms kovoti su benamyste taikant integruotą politiką ir darant atitinkamas socialines investicijas;

38.

pabrėžia, kad išaugusi nelygybė, patiriama ES ir užfiksuota šalių ataskaitose per semestrą, kelia labai didelę grėsmę demokratijai; atkreipia dėmesį į TVF ir TDO įspėjimus, kad toliau didėjanti nelygybė ES gali destabilizuoti mūsų visuomenę; pakartoja savo raginimą nustatyti platesnio užmojo tikslus ir tikslesnes bei objektyvesnes įvertinimo formas siekiant sumažinti nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų, ypač atsižvelgiant į didėjančius socialinius skirtumus kai kuriose valstybėse narėse;

39.

ragina valstybes nares imtis skubių priemonių siekiant panaikinti skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygio didėjimo tendenciją, kad būtų pasiektas pagrindinis strategijos „Europa 2020“ tikslas bent 20 milijonų žmonių panaikinti skurdo ar socialinės atskirties riziką;

40.

ragina valstybes nares užtikrinti pažeidžiamiausių visuomenės narių galimybes įsidarbinti ir tinkamą socialinę apsaugą;

41.

ragina Komisiją imtis naujų konkrečių priemonių švietimo ir inovacijų politikos srityse, siekiant, kad augimas ir kova su nelygybe labiau papildytų vienas kitą;

42.

ragina per strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyti papildomą tikslą sumažinti vaikų skurdą;

43.

todėl ragina objektyvius skurdo rodiklius naudoti valstybių narių skurdo lygiams matuoti, kad būtų galima nustatyti tuos, kuriems gresia atskirtis;

44.

tačiau primena, kad skurdo rodiklis tiesiogiai nerodo patiriamos socialinės atskirties, ir todėl ragina gerinti suvokiamos socialinės atskirties įvertinimą, kad būtų galima geriau suprasti socialinės atskirties priežastis ir tai, kurios grupės ypač kenčia nuo jos;

45.

pripažįsta tai, kad, laikantis subsidiarumo principo, valstybės narės yra atsakingos už strategijos „Europa 2020“ tikslų pasiekimą, o ES teikia paramą jų veiksmams; mano, kad šiame procese esama daugiau galimybių, vykdant tarpusavio peržiūrą ir keičiantis gerąja patirtimi, padėti valstybėms narėms atlikti būtinas struktūrines reformas, didinti darbo rinkos lankstumą ir sudaryti sąlygas įmonėms kurti darbo vietas; tačiau pabrėžia, kad labai svarbu, jog valstybės narės veiksmų imtųsi laiku, nes neveikimas turėtų didelių neigiamų pasekmių visai ES; ragina įtraukti nacionalinius parlamentus, vietos ir regionines institucijas į nacionalinių reformų programų projektavimą ir įgyvendinimą, taip pat taikant daugiapakopio valdymo sistemas;

46.

apgailestauja, kad priimta 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa su 960 mlrd. EUR biudžetu yra dar niekada nebuvęs grynasis ES biudžeto sumažinimas; mano, jog DFP yra nepakankama, kad padėtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinius tikslus; todėl mano, kad DFP laikotarpio vidurio peržiūra yra nepaprastai svarbi siekiant pakeisti strateginę ES išlaidų kryptį – jomis siekti daug darbo vietų užtikrinančio ekonomikos atsigavimo;

47.

primena Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vaidmenį stebint Europos socialinio fondo (ESF) išlaidų veiksmingumą, ypač tų 20 proc., kuriuos galima panaudoti socialinei įtraukčiai, ir tai, kaip veiksmingai valstybės narės naudojasi šiais investicijų ištekliais siekdamos strategijos „Europa 2020“ tikslų;

48.

pabrėžia, kad užimtumo, skurdo mažinimo ir švietimo tikslų siekimą reikia stebėti konkrečiau ir labiau laiku parengti palyginamą statistiką; todėl ragina skelbti tikralaikius, ypač NUTS 3 lygmens, nedarbo duomenis ir skurdo ar socialinės atskirties rizikos rodiklius, kad būtų galima įvertinti realią padėtį nacionalinėse darbo rinkose;

49.

ragina Komisiją pasinaudoti strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros proga ir nustatyti specialų jaunimo užimtumo tikslą ir (arba) specialias integruotas gaires dėl jaunimo užimtumo;

50.

ragina prasmingas konsultacijas su pilietine visuomene (papildomai prie konsultacijų su socialiniais partneriais) padaryti sisteminiu strategijos „Europa 2020“ elementu visuose proceso etapuose; ragina Komisiją parengti šios procedūros gaires;

51.

pabrėžia, kad tikras konsultavimasis su pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais ne tik sustiprintų proceso demokratinį teisėtumą ir tikimybę, kad reformoms pritars piliečiai ir kad jos bus sėkmingai įgyvendintos, bet ir galėtų sustiprinti pagrindžiamųjų duomenų bazę reformoms įvertinti. mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų metinį kovos su skurdu ir socialine atskirtimi konventą labiau suderinti su Europos semestru;

52.

ragina Komisiją, kad ji, prieš skelbdama konkrečius pasiūlymus dėl strategijos vidurio laikotarpio peržiūros, atsižvelgtų į vykstančių viešųjų konsultacijų rezultatus; taip pat reikalauja, kad dėl galutinių sprendimų, kol jie dar nepriimti, būtų konsultuojamasi su Parlamentu;

53.

ragina ryžtingai siekti klimato kaitos ir energetikos tvarumo tikslų, nes šie tikslai neatskiriami nuo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, nacionaliniams parlamentams ir Europos Vadovų Tarybai.