23.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 482/41

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų planas. Šiuolaikinė teisinė sistema didesniam akcininkų aktyvumui ir įmonių tvarumui užtikrinti“ (COM(2012)0740),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios darbuotojų finansinio dalyvavimo skatinimo sąlygos“ (COM(2002)0364) ir į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl šio komunikato (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomonę dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo Europoje (2),

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Darbuotojų finansinis dalyvavimas dalijantis įmonės pajamomis“ (3), kurį paprašė atlikti Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ir kuris paskelbtas 2012 m. rugsėjo mėn.,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. Berlyno laisvojo universiteto paskelbtą IV PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais Europos Sąjungos valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse lyginamoji analizė“,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio mėn. Berlyno laisvojo universiteto paskelbtą III PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais skatinimas Europos Sąjungos naujosiose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse“,

—

atsižvelgdamas į 1997 m. sausio 8 d. Komisijos II PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais (įskaitant akcinio kapitalo dalį) skatinimas valstybėse narėse“ (COM(1996)0697),

—

atsižvelgdamas į 1991 m. kovo mėn. Komisijos ir Europos universitetinio instituto paskelbtą I PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais skatinimas“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos bandomąjį projektą „Darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme skatinimas“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 18 d. aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupės ataskaitą dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo tarptautinėse įmonėse didinimo tarptautinių kliūčių,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 14 d. Komisijos komunikatą „Lisabonos Bendrijos augimo ir užimtumo programos įgyvendinimas. Verslo perdavimas. Sėkmingai tęsti naujai pradėjus“ (COM(2006)0117),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0465/2013),

A.

kadangi darbuotojų finansinio dalyvavimo (DFD) sistemos gali duoti tiesioginę finansinę naudą, didesnę ir platesnę, nei duoda sutarta pagrindinė atlyginimo struktūra:

B.

kadangi tuo metu, kai darbdavį paveikia krizė, darbuotojai susiduria su dviguba rizika: pirma, rizika netekti darbo ir pajamų ir, antra, rizika netekti į įmonę investuoto kapitalo;

C.

kadangi įmonės gali rinktis iš trijų pagrindinių DFD modelių: dalijimosi pelnu (grindžiamu grynaisiais pinigais, atidėjimu arba akcijomis), individualia darbuotojų akcijų nuosavybe (darbuotojų akcijomis arba akcijų opcionais) ir darbuotojų akcijų nuosavybės planais (DANP); kadangi DFD gali būti įgyvendinamas akcijomis arba grynaisiais pinigais;

D.

kadangi tinkamiausią DFD modelį dažniausiai lems įmonės dydis ir statusas, ypač tai, ar įmonė yra biržinė ar nebiržinė;

E.

kadangi DFD, visų pirma taikant DANP ar dalinės nuosavybės modelį, gali būti poveikio švelninimo priemonė, kurią taikant premijas arba kitų rūšių papildomą užmokestį ar atlyginimą pagal patikėjimo teisę galėtų valdyti tretieji subjektai, investavimo rizika būtų paskirstoma pagrindiniams įmonės akcininkams ir užtikrinama, kad darbuotojai turėtų sukauptų akcijų paketą;

F.

kadangi finansinis darbuotojų dalyvavimas įmonėje, kurioje jie dirba, kelia tam tikrą galimą riziką darbuotojams; kadangi finansiniu dalyvavimu neturėtų būti naudojamasi siekiant išvengti darbo teisės aktų laikymosi arba kaip priemone mažinti įgytas socialines ir darbo teises ar taikyti spaudimą siekiant didinti darbo rinkos lankstumą;

G.

kadangi tuo atveju, kai darbuotojai iš įmonės savininkų gauna pirmumo teisę išpirkti įmonę ir taip gali perimti finansinių sunkumų patiriančias įmones, jie gali siekti išsaugoti savo darbo vietas ir tokia procedūra gali sumažinti netikrumą dėl nuolatinio savo užimtumo, kuris kyla, kai atsiranda išpirkimo galimybė kitoms įmonėms; kadangi darbuotojų nuosavybė gali padėti išspręsti įmonių perėmimo problemas, nes įmonė, kai jos perimti neįmanoma, dažnai likviduojama arba parduodama galimo racionalizavimo ar uždarymo sumetimais; kadangi užtikrinant tvarios komercinės veiklos tęstinumą ši procedūra pirmiausia gali būti naudinga MVĮ ir labai mažoms įmonėms; kadangi įgyti šiuos pranašumus galima tik tuo atveju, jei dalyvauja darbuotojai;

H.

kadangi DANP yra veiksmingo modelio, pagal kurį nebiržinę įmonę išperka darbuotojai, pavyzdys, kai akcijoms įsigyti darbuotojų vardu naudojamasi tarpininkavimo subjektu; kadangi darbuotojams nekyla papildoma rizika, nes įsigijimas finansuojamas prie darbuotojų darbo užmokesčio pridedama pelno dalimi arba pelno dalimis grąžinama paskola;

I.

kadangi ispaniška koncepcija „Sociedades Laborales“ (liet. darbo asociacijos) yra geriausios DFD sistemos patirties labai mažose įmonėse pavyzdys; kadangi ji taip pat sudaro sąlygas bedarbiams pasirinkti ir gauti bedarbio pašalpas vienkartinės išmokos forma, kad būtų galima kurti naują įmonę ar rekapitalizuoti jau esančią;

J.

kadangi DFD mažina vadovų priimamų strateginių sprendimų trumparegiškumą, skatina jų tvarumą ir ilgalaikiškumą ir gali padidinti darbuotojų susidomėjimą ilgalaikiais įsipareigojimais ir novatoriškų gamybos procesų sprendimų siekimu; kadangi taip DFD gali užtikrinti stabilumą, vystymąsi ir augimą, sykiu mažindamas pernelyg didelės plėtros, dėl kurio prarandamos darbo vietos, riziką; mano, kad šį poveikį gali sustiprinti stabilios ir veikiančios darbuotojų dalyvavimo institucijos;

K.

kadangi finansinio dalyvavimo sistemos skatina investuoti į mokymą, nes jos didina tikimybę, kad įmonės išlaikys kvalifikuotus darbuotojus ilgą laiką;

L.

kadangi darbuotojų finansinis dalyvavimas įmonei dalijantis pajamomis ir, kai tikslinga, asocijuotas darbuotojų dalyvavimas sprendimų priėmime gali padėti gerinti darbuotojų pasitenkinimą darbu ir bendrus darbo rezultatus bei motyvaciją; kadangi jis tai pat gali paskatinti darbuotojų nuosavybės jausmo susiformavimą ir geresnį savo įmonės supratimą, taip pat padidinti darbdavių ir darbuotojų tarpusavio pagarbą;

M.

kadangi skatinant darbuotojų nuosavybės ir atsakomybės jausmo formavimąsi darbuotojai labiau jaučiasi įtraukti ir didėja tikimybė, kad jų darbdaviai labiau domėsis jų klausimais ir supras jų rūpesčius, požiūrį ir sumanymus;

N.

kadangi DFD sistemų įgyvendinimas gali padėti didinti našumą, gerinti veiklos rezultatus, suderinti darbuotojų ir akcininkų interesus ir pritraukti bei išlaikyti pagrindinius darbuotojus;

O.

kadangi darbuotojų dalyvavimas valdyme suteikiant jiems balsavimo teisę, teisę stebėti arba kitomis valdymo priemonėmis gali pagerinti informacijos srautų valdymą ir padėti darbuotojams geriau suprasti padėtį, kai įmonė susiduria su sunkumais, taip pat sudaryti daugiau galimybių gauti apdovanojimus, kai įmonei sekasi gerai;

P.

kadangi DFD modeliuose, pagal kuriuos naudojamasi tarpininkavimo subjektu, šis subjektas darbuotojų vardu gali naudotis balsavimo teisėmis ar kitomis valdymo priemonėmis, kuriomis sudaromos sąlygos kolektyviniam atstovavimui;

Q.

kadangi DFD sistemos gali būti svarbios papildomai įtraukiant darbuotojus į informavimo, konsultavimo ir sprendimų priėmimo procesus restruktūrizuojant įmonę;

R.

kadangi DFD daro poveikį nacionalinės apmokestinimo taisyklės ir kadangi nederėtų rengti visa apimančio visiems vienodo ES lygmens DFD modelio; kadangi dėl DFD turi nuodugniai spręsti pati įmonė ir jos darbuotojai, tinkamai atsižvelgdami į platesnę nacionalinę ir sektoriaus padėtį; kadangi pagrindinių gairių rinkinys galėtų padėti užtikrinti visuomenės pasitikėjimą ir padėti pasiekti DFD tikslus;

S.

kadangi DFD gali netikti visoms įmonėms ar darbuotojams, todėl prieš taikant tokią sistemą reikėtų labai nuodugniai apsvarstyti;

1.

ragina valstybes nares atsižvelgti į tarptautines kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės, siūlančios sistemas darbuotojams keliose valstybėse narėse, ir darbuotojai, kurių teisė laisvai judėti gali būti pažeista dėl dvigubo apmokestinimo;

2.

atkreipia dėmesį į valstybėse narėse taikomas skirtingas privalomo socialinio draudimo įmokas nuo finansinio dalyvavimo pajamų;

3.

pabrėžia, kad kai kuriais atvejais gali būti naudinga palaipsniui suvienodinti esamas finansinio dalyvavimo sistemas ir susijusius nacionalinės teisės aktus, siekiant sudaryti sąlygas darbdaviams ateityje siūlyti tokias pačias ar panašias sistemas visose valstybėse narėse, kuriose yra jų darbuotojų;

4.

tvirtina, kad informacijos apie esamas finansinio dalyvavimo sistemas trūkumą būtų galima kompensuoti didinant informacijos, pagal kurią galima palyginti, kiekį tarptautiniu lygmeniu, nes taip būtų mažinamos didesnių įmonių ir MVĮ sąnaudos ir jos galėtų siūlyti konkrečius jų poreikius atitinkančias darbuotojų dalyvavimo sistemas;

5.

pabrėžia, kad trūksta nacionalinių teisėkūros priemonių, kuriomis būtų skatinama plėtoti DFD sistemas; šiuo klausimu pažymi, kad ES 15 (6) ir ES 13 (7) valstybių narių dalyvavimo DFD sistemose lygis skiriasi; pripažįsta DFD sistemoms palankių teisėkūros priemonių nustatymo nacionaliniu lygmeniu ir tokiose sistemose dalyvaujančių darbuotojų skaičiaus sąsają (8);

6.

pabrėžia, kad, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo ir diskriminacijos, darbuotojų nuosavybės nacionalinės sistemos turėtų būti dar skaidresnės, ypač skaičiuojant faktinį mokesčių tarifą visose 28 ES valstybėse narėse;

7.

pažymi, kad darbuotojų nuosavybės Europos modelio sistema neturėtų būti viršesnė už nacionalines apmokestinimo taisykles;

8.

ragina valstybes nares populiarinant darbuotojų nuosavybės sistemas taikyti mokesčių lengvatas, laikantis geriausios praktikos principų;

9.

pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse tiksliai suformavus mokestines paskatas būtų galima padidinti darbuotojų finansinę nuosavybę ir netgi padidinti ekonomikos augimą;

10.

todėl mano, kad Komisija turėtų pateikti DFD apmokestinimo gaires;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į konkrečią MVĮ ir labai mažų įmonių padėtį, apsvarstyti tinkamas priemones, kuriomis įmonės būtų skatinamos savanoriškai plėtoti ir siūlyti DFD sistemas, kuriose nediskriminuojami galėtų dalyvauti visi darbuotojai; ragina valstybes nares labiau dalytis geriausia šios srities patirtimi;

12.

mano, kad darbuotojų finansinis dalyvavimas (DFD) taip pat gali būti darbuotojams teikiamų premijų formos, kai darbuotojams teikiamos akcijos arba specialios obligacijos, priklausomai nuo naudojamo finansinio produkto ir atitinkamos įmonės tipo;

13.

mano, kad bet kokia priemonė, susijusi su darbuotojų finansiniu dalyvavimu dalijantis įmonės pajamomis, turėtų būti tvari ilguoju laikotarpiu ir grindžiama savanoriško dalyvavimo principais, darbuotojų lygybe ir išsamiu patikrinimu, ypač MVĮ atvejais; pabrėžia, kad nepaisant fakto, jog ES pripažįsta DFD sistemų naudą, ši sritis nepriklauso Sąjungos kompetencijai;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, labiau įtraukti socialinius partnerius, darbuotojų nuosavybės organizacijas ir suinteresuotuosius subjektus į politikos formuotojų, darbdavių ir darbuotojų atstovų dialogą atitinkamais lygmenimis ir drauge paisyti socialinių partnerių autonomijos kolektyvinėse derybose, kad į esamus geriausios patirties pavyzdžius būtų atsižvelgiama rengiant nacionalinę politiką, kuria padedama įmonėms įgyvendinti DFD;

15.

nekantriai laukia bandomojo projekto rezultatų, ypač virtualiojo DFD centro ir faktinio mokesčio tarifo skaičiuoklės CETREPS sukūrimo; prašo Komisijos siūlyti valstybėms narėms idėjų, susijusių su dalyvavimo mechanizmu turint mintyje šį bandomąjį projektą;

16.

susidomėjęs atkreipia dėmesį į galimą pasirinktinę 29-ąją sistemą kaip galimą vieną bendrą teisinę sistemą, kuria galėtų naudotis darbdaviai visoje ES ir pagal kurią būtų paisoma valstybių narių kompetencijos fiskalinės ir darbo teisės srityse, nes ji užtikrintų:

17.

mano, kad 29-osios sistemos poveikio vertinimas padėtų įvertinti galimybes sukurti vienodas veiklos sąlygas ir išvengti trukdymo įmonėms pereiti į tarptautinį lygmenį;

18.

pažymi, kad darbuotojų nuosavybė skatina taip reikalingą socialinę sanglaudą ir yra svarbus įnašas į tvarų įmonių valdymą; tačiau pabrėžia, kad nuosavybės sistemas reikia skatinti atsargiai, kad atlyginimai nebūtų pakeisti pelno dalijimosi sistemomis;

19.

todėl ragina Komisiją ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus toliau skatinti taikyti sudėtinį modelį;

20.

ragina Komisiją pateikti nepriklausomą tokios 29-osios DFD sistemos poveikio vertinimą ir tikisi, kad informacija apie jį bus įtraukta į Komisijos tarpinę ataskaitą;

21.

ragina Komisiją, paskelbus nepriklausomą poveikio vertinimą ir bendradarbiaujant su darbuotojų nuosavybės organizacijomis, valstybėmis narėmis ir prireikus su socialiniais partneriais, apsvarstyti galimybę parengti pagrindinių gairių, siekiant sėkmingai įgyvendinti DFD sistemas, rinkinį, į kurį būtų įtraukti šie aspektai:

22.

pažymi, kaip pastebėta prieš finansų krizę, kad atlyginimų politika, kuri skatina darbuotojus prisiimti pernelyg didelę riziką, gali kelti grėsmę patikimam ir efektyviam kredito įstaigų, investicinių fondų ir kitų finansų sektoriaus įmonių valdymui;

23.

skatina socialinius partnerius toliau bendradarbiauti kuriant naujas galimybes ir naujoves DFD atitinkamais lygmenimis;

24.

mano, kad norint skatinti finansinį dalyvavimą, kuriuo siekiama sukurti naujas įmonių finansavimo formas ir suteikti darbuotojams galimybę būti glaudžiau susietiems su juos įdarbinusia įmone, darbdaviams turėtų būti sudarytos sąlygos pasiūlyti darbuotojams akcinio kapitalo arba specialių skolos vertybinių popierių (obligacijų) pasirašymo galimybę; laikosi nuomonės, kad dėl kapitalo pasirašymo ir darbuotojai, ir įmonė turėtų spręsti savanoriškai, o pasirašymas galėtų būti individualus arba grupinis;

25.

pripažįsta, kad įmonės perėmimo, papildomo finansavimo, darbuotojų išlaikymo ir kitos MVĮ būdingos problemos gali būti sumažintos taikant darbuotojų akcijų nuosavybės planus; mano, kad darbuotojų nuosavybės sistemas mažose ir labai mažose įmonėse galima derinti su darbo rinkos priemonėmis, pvz., nedarbo išmokomis, ir taip padėti bedarbiams grįžti į darbo rinką;

26.

pažymi, kad trūksta informacijos apie galimas darbuotojų nuosavybės sistemas ir švietimo šiuo klausimu, ypač MVĮ; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares geriau organizuoti informacines kampanijas ir skatina valstybes nares tarpusavyje dalytis geriausios patirties sistemomis;

27.

ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, darbuotojų nuosavybės organizacijomis ir Komisija, naudoti esamus vieno langelio principu veikiančius bendrus informacinius portalus, kuriais galėtų naudotis darbdaviai ir darbuotojai, arba sukurti naujus, siekiant paaiškinti DFD naudą, pranašumus ir riziką, teikiamas nacionalines paskatas ir įvairius esamus modelius, kad darbuotojai ir darbdaviai galėtų priimti su DFD sistemomis susijusius informacija pagrįstus sprendimus, rasti geriausią sprendimą susitariant įmonės lygmeniu ir geriau įvertinti teikiamas galimybes ir su dalyvavimu DFD sistemoje susijusius sunkumus; siūlo šiuos bendrus informacinius portalus prijungti prie esamų kompetentingų nacionalinio lygmens įstaigų ar valdžios institucijų arba įtraukti į jų veiklą;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.