8.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 332/45

Pranešėjas:

Sandy BOYLE

1.1.

TUI yra svarbus ekonomikos augimo veiksnys, todėl būtina užtikrinti užsienio investuotojų pasaulinę apsaugą nuo tiesioginės ekspropriacijos ir diskriminacijos ir suteikti jiems tokias pat teises, kurias turi vidaus investuotojai.

1.2.

Valstybės teisė imtis reguliavimo ginant viešąjį interesą yra pirmaeilės svarbos ir šios teisės negalima riboti jokiomis TIS nuostatomis. Aiški nuostata, kuria horizontaliai patvirtinama ši teisė, yra iš esmės svarbi.

1.3.

Dėl IVGS tarptautinio nacionalinio kapitalo statusas negali būti prilyginamas suverenios valstybės kapitalo statusui arba sudaryti sąlygas užsienio investuotojams ginčyti vyriausybių teisę reguliuoti ir spręsti valstybinius reikalus.

1.4.

Laikui bėgant IVGS taikymo srityje įvyko keletas piktnaudžiavimo atvejų ir juos dabar reikia nagrinėti. Sisteminiai trūkumai, kurie kyla dėl IVGS taikymo, yra neskaidrumas, aiškių arbitražo taisyklių trūkumas, teisės pateikti apeliacinį skundą nebuvimas, vietinių investuotojų, kurie negali naudotis sistema, diskriminacija, nuogąstavimas, kad apsaugomos grynai spekuliacinio pobūdžio investicijos, kurios inter alia nepadeda kurti darbo vietų, ir specializuotų teisinių firmų išnaudojimo baimė. Dabartinis tikslas – pasiūlyti alternatyvią ginčų sprendimo procedūrą siekiant teisėtus investuotojų reikalavimus suderinti su kitų pilietinės visuomenės subjektų susirūpinimo, kylančio dėl tokio neigiamo IVGS suvokimo, šalinimu.

EK konsultacijos dėl IVGS įtraukimo į TPIP parodė, kad nuomonės, kurių laikosi plačioji verslo bendruomenė, ir nuomonės, kurias savo atsakymuose nurodė didžioji likusios PV dalis, labai skiriasi.

1.5.

Nerimą kelia trijų privačių teisininkų kolegijai suteikti įgaliojimai nagrinėti ginčus ir priimti įpareigojančius sprendimus srityse, kurios turi ypatingą reikšmę viešajam interesui. Nepaisant to, kad JT Tarptautinė prekybos teisės komisija (UNCITRAL) neseniai priėmė naujas taisykles dėl skaidrumo, vis dar kyla susirūpinimas, kad didžiajai dabartinės sistemos daliai trūksta skaidrumo ir joje nenumatyta teisė pateikti skundą.

1.6.

Pradinis IVGS koncepcijos pagrindas jau seniai prarado savo prasmę. Dabar IVGS tapo didžiulį pelną duodančia priemone, kuria naudojasi keletas rinkoje dominuojančių investicinės teisės specializuotų įmonių.

1.7.

Tam tikros teisės specialistų įmonės šiuo metu ragina, prieš pradedant investuoti, susitarti dėl IVGS, nes tai yra svarbi išankstinė rizikos mažinimo priemonė. Kai kuriose didelio atgarsio sulaukusiose bylose IVGS buvo naudojamasi kaip lobizmo priemone, nes dėl didelės bylinėjimosi grėsmės buvo švelninamas reguliavimas ir taip trukdoma teisės aktų leidėjams įgyvendinti viešojo intereso politiką. Susirūpinimą kelia ir tai, kad IVGS tapo patraukliu investicinio spekuliavimo įrankiu rizikos draudimo fondams ir panašioms įmonėms.

1.8.

Keletas pateiktų liberalių sąvokos „ekspropriacija“ aiškinimų kelia vis didesnį susirūpinimą, kad mokesčių mokėtojai įpareigojami mokėti kompensaciją už viešojo intereso politiką, dėl kurios įgyvendinimo tariamai ribojamas pelnas.

1.9.

ES susitarime su Kanada (CETA), pasirašytame 2014 m. pabaigoje, ir ES ir Singapūro LPS, prie kurio buvo pridėtas atskiras investicijų skyrius, yra numatyti patys pirmieji investicijų skyriai, dėl kurių ES susiderėjo susitarimuose nuo tada, kai 2009 m. pagal Lisabonos sutartį ES buvo suteikta kompetencija investicijų klausimu. Nors šiuose skyriuose siekiama nustatyti dabartinės IVGS sistemos patobulinimus, taip pat apibrėžti, kaip teigia Europos Komisija, naują „pažangų“ ES IVGS modelį, šių skyrių toli gražu nepakanka norint išsklaidyti visuomenės baimes. Singapūro ir CETA modeliai nėra vienodi ir, daugelio nuomone, IVGS išlieka nesubalansuotu ir labai brangiu procesu, dėl kurio varžoma demokratija, nesuteikiama teisė pateikti apeliacinį skundą ir kyla rizika vyriausybių teisei reguliuoti, nes užsienio investuotojams suteikiamos platesnės teisės, palyginti su tomis, kurios nustatytos nacionalinėse konstitucijose ir suteikiamos vidaus investuotojams. EESRK išreiškia susirūpinimą, kad CETA nuostatomis dėl IVGS remiamasi šiuo metu vykstančiose derybose dėl ES ir Japonijos LPS.

1.10.

Arbitrų ir advokatų vaidmens pasikeitimas yra akivaizdus interesų konfliktas ir ši problema CETA nėra išspręsta. Tai dar kartą patvirtina nuomonę, kad IVGS nėra sąžiningas, nepriklausomas ar subalansuotas investicinių ginčų sprendimo būdas.

1.11.

EESRK teigiamai vertina viešas konsultacijas dėl IVGS numatymo TPIP. Priešingai nei CETA atveju, jos padėjo užtikrinti didesnį derybų dėl TPIP skaidrumą ir nustatė svarbų precedentą, kurio, Komiteto tvirtu įsitikinimu, dabar turi būti laikomasi visose būsimose prekybos derybose. Reaguodama į konsultacijas, Europos Komisija nustatė keturias konkrečias sritis, kurias reikia toliau nuodugniai nagrinėti, ir nors EESRK nemano, kad šis sąrašas yra baigtinis, jis pateikė išsamios informacijos apie minėtus konkrečius klausimus šios nuomonės 7–10 punktuose.

1.12.

Komitetas taip pat pritaria tikslui pašalinti „nepagrįstas pretenzijas“ iš visų būsimų investuotojų apsaugos mechanizmų. Svarbu, kad visų TIS šalims būtų suteikta bendro politinio filtro apsauga, leidžianti joms pagal susitarimą dėl pateisinamų priežasčių drausti pretenzijas nagrinėti arbitraže.

1.13.

Investuotojus reikėtų skatinti sutartimi pagrįstą ginčų sprendimą vertinti kaip kraštutinę priemonę ir motyvuoti juos ieškoti kitų alternatyvių ginčų sprendimo būdų, pavyzdžiui, taikinimo ir tarpininkavimo. Privačiu draudimu ir sutartimi pagrįsta apsauga yra tinkamos priemonės, kuriomis užsienio investuotojai gali kuo labiau sumažinti jiems kylančią riziką.

1.14.

Poreikis apsaugoti TUI įvairiose šalyse yra skirtingas. Šalyse, kuriose veikia patikima demokratinė teisinė sistema be korupcijos, investiciniai ginčai turėtų būti sprendžiami naudojant tarpininkavimą, vidaus teismuose ir pasitelkiant valstybių tarpusavio ginčų sprendimo būdus. Šie aspektai yra būdingi ES, JAV ir Kanadai, o dabartinis aukštas transatlantinių investicinių srautų lygis aiškiai rodo, kad IVGS nebuvimas netrukdo investuoti. Todėl EESRK daro išvadą, kad IVGS nebūtinas TPIP ar CETA, ir prieštarauja jo įtraukimui.

1.15.

IVGS gali pakenkti tiek TPIP, tiek CETA. EK turi apsvarstyti, ar šio politiškai opaus ir visuomenėje nepopuliaraus uždavinio įgyvendinimas yra patikimas ir teisingas veikimo būdas.

1.16.

Besivystančios šalys siunčią aiškią žinią – IVGS yra nepriimtinas mechanizmas, kurio sukūrimui griežtai priešinsis vis daugiau svarbų vaidmenį pasaulio mastu atliekančių subjektų. Neradus alternatyvios sistemos, ateityje bus vis sudėtingiau IA numatyti susitarimuose su šalimis, kuriose IA labiausiai reikalinga.

1.17.

Atsižvelgiant į sprendimo dėl IVGS ir ES teisinės tvarkos sąveiką, kyla nemažai su ES sutartimis susijusių ir konstitucinės teisės klausimų. Privatūs arbitražo teismai turi galimybę priimti sprendimus, neatitinkančius ES teisės arba pažeidžiančius Pagrindinių teisių chartiją. Dėl šios priežasties EESRK mano, kad IVGS atitikties ES teisei klausimą pagal oficialią nuomonės pateikimo procedūrą būtinai turi išnagrinėti ETT, prieš kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą ir prieš laikinai įsigaliojant bet kokiems TIS, dėl kurių derasi EK.

1.18.

Universalus investicinių ginčų sprendimo būdas, jei jis bus rastas, negali būti pagrįstas formalia dabartinės IVGS sistemos, kuriai pritaria labai nedidelė visuomenės dalis, peržiūra.

1.19.

Kadangi šiuo metu visų G7 valstybių derybos dėl išsamių prekybos ir investicijų susitarimų yra gerokai pažengusios į priekį, atsiveria unikali galimybė sukurti patikimą sistemą, kurioje būtų suderinti teisėti investuotojų interesai ir valstybės teisės.

1.20.

Jei bus laikomasi nuomonės, kad siekiant pažangos reikia kurti bendrą instituciją, būtina atsižvelgti į tai, kad ji neturėtų būti sudaryta iš privačių advokatų ir ji privalo būti atviresnė MVĮ, be to, turi būti numatyta teisė apskųsti jos sprendimus.

1.21.

EESRK primygtinai ragina EK apsvarstyti UNCTAD pasiūlymus dėl IVGS reformos ir daro išvadą, kad Tarptautinio investicijų teismo sukūrimas yra geriausias sprendimo būdas siekiant užtikrinti demokratinę, sąžiningą, skaidrią ir teisingą sistemą.

2.1.

Didžiule balsų persvara priėmęs nuomonę REX/390 (1), EESRK nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl IVGS. Nors ši rekomendacija buvo susijusi būtent su TPIP, vėliau buvo sutarta praplėsti nuomonės turinį ir į ją įtraukti IA ir IVGS prekybos ir investicijų susitarimuose su trečiosiomis šalimis.

2.2.

Nors šioje nuomonėje nagrinėjami dėl IVGS atsirandantys plataus masto padariniai, tačiau neišvengiama, kad nemažai naudojamos medžiagos ir pateikiamų nuorodų yra susijusios su TPIP. Per visas derybas dėl TPIP ES ir JAV suinteresuotiesiems subjektams labiausiai rūpėjo IVGS klausimas.

2.3.

EK surengė 15 savaičių trukmės (2014 m. kovo – liepos mėn.) internetines konsultacijas su visuomene dėl IVGS numatymo TPIP. EESRK manė būsiant protinga sulaukti, kol bus paskelbti šios konsultacijos rezultatai, ir tuomet, prieš priimant galutinę nuomonę, surengti viešą klausymą. Rezultatai buvo paskelbti 2015 m. sausio mėn. viduryje, o klausymas įvyko 2015 m. vasario 3 d. Tiek rezultatai, tiek klausymas davė labai daug naudos rengiant šią nuomonę.

3.1.1.

IVGS yra viešosios tarptautinės teisės priemonė, kuria užsienio investuotojui suteikiama teisė pradėti prieš užsienio šalies vyriausybę ginčų sprendimo procedūrą vadovaujantis TIS sąlygomis. Pagal sutarčių struktūrą šalims nustatomos tam tikros su užsienio investicijomis susijusios pagrindinės prievolės ir šiuo tikslu numatomos garantijos, kad vyriausybės paisys tam tikrų esminių principų, pavyzdžiui:

3.1.2.

Tuo atveju, jeigu įtariama, kad valstybė pažeidė šiuos įsipareigojimus, užsienio investuotojai, kuriems taikomos TIS nuostatos, pasinaudodami IVGS mechanizmu, gali pareikšti pretenziją tarptautiniame arbitraže. Ieškovai turi pareigą įrodyti, kad dėl atitinkamų priemonių jiems buvo padaryta didelė žala. Jeigu užsienio investuotojas bylą laimi, priimančioji šalis turi kompensuoti padarytą žalą. Kitaip nei PPO GSP, bylą pralaimėjusi valstybė neįpareigojama keisti savo teisės aktų.

3.1.3.

Bene svarbiausias IVGS pagrindžiantis argumentas yra toks: IVGS yra politiškai neutrali erdvė, kurioje užsienio investuotojai ir priimančiosios valstybės sprendžia tarpusavio ginčus. Naudodamosi IVGS mechanizmu bendrovės gali iškelti bylas valstybėms tarptautiniuose teismuose. Tai teisių gynimo priemonė, kuria gali pasinaudoti tik užsienio ar tarptautinės korporacijos, turinčios tarpvalstybinę patronuojamąją įmonę. Nukentėjusios bendruomenės, piliečiai, vietiniai verslininkai ir vyriausybės negali pasinaudoti tuo pačiu mechanizmu.

3.1.4.

Kitaip nei vidaus teismų sistemose, arbitrai nėra valdžios institucijų konkrečiam terminui skiriami teisėjai. Ginčų nagrinėjimo institucijas dažniausiai sudaro trys privatūs ad hoc pagrindu skiriami teisininkai, kurių posėdžiai yra uždari. Jų sprendimas yra galutinis ir jo negalima oficialiai apskųsti.

3.1.5.

Abiem ginčo šalims pageidaujant, IVGS procedūra gali vykti visiškai slaptai, net jeigu ginčas yra susijęs su viešojo intereso klausimais. Nors JAV DIS standartas sudaro palankesnes sąlygas skaidrumui užtikrinti, daugelyje dabartinių susitarimų esama slaptumo. UNCITRAL taisyklės dėl skaidrumo gerokai pagerins padėtį, jeigu jos bus visuotinai taikomos.

3.2.1.

Nuostatos dėl IVGS yra įtrauktos į 93 % dvišalių investicijų susitarimų (DIS) (2). IVGS taip pat yra numatytas tam tikruose tarptautiniuose prekybos susitarimuose, pvz., NAFTA, ir tarptautiniuose investicijų susitarimuose, pvz., ECT. 2014 m. ECT pralenkė NAFTA pagal tai, kaip dažnai šia sutartimi buvo remiamasi ginant teises (3).

3.2.2.

Nuo 1950 m. VN sudarė daugiau nei 1  400 DIS, ir tai yra apytiksliai pusė visų pasaulyje sudarytų DIS (4). Visose DIS iš esmės numatytos panašios nuostatos dėl IA ir IVGS. Remiantis statistiniais duomenimis ES investuotojai dažniausiai naudojasi IVGS pasauliniu mastu (50 % visų atvejų).

3.2.3.

ES šiuo metu derasi su JAV dėl TPIP, su Japonija dėl išsamaus LPA ir neseniai baigė derybas su Kanada. Šios derybos labiau nei bet kuris kitas klausimas sukėlė aršias viešas diskusijas dėl poreikio kuriame nors investicinio susitarimo skyriuje numatyti IVGS.

3.2.4.

Su JAV DIS yra sudariusios tik devynios ES VN (Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija ir Slovakija), septynios VN yra sudariusios DIS su Kanada ir nė viena – su Japonija. Visi šie susitarimai sudaryti iki minėtų VN įstojimo į ES.

3.2.5.

TUI srauto dalis, kurią į šias devynias VN investavo JAV investuotojai, sudaro 1 % visų JAV TUI į ES. Kalbant apie šių VN TUI srautą į JAV, pažymėtina, kad jos sudaro tik 0,1 % visų TUI į JAV (5).

3.3.1.

Bylų dėl IVGS skaičius 2002–2014 m. pastebimai didėjo (58 bylos 2013 m. ir 42 bylos 2014 m.) (6), o sutartimis pagrįstų arbitražo bylų skaičius 2014 m. pabaigoje pasiekė 610. Tačiau manoma, kad bendras bylų skaičius gali būti didesnis, nes dauguma arbitražo institucijų neturi viešo pretenzijų registro.

3.3.2.

Iš 356 žinomų bylų, kurios buvo išnagrinėtos, 25 % išspręsta investuotojo naudai, o 37 % – valstybės naudai. 28 % bylų duomenys buvo konfidencialūs.

3.4.1.

Vidutinė arbitražo bylos kaina – 4 mln. JAV dolerių kiekvienai šaliai; apytiksliai 82 % šios sumos sudaro teisiniai mokesčiai (7). Kai kurios bylos gali būti nagrinėjamos keletą metų.

3.4.2.

Kadangi išlaidos didelės, pretenzijų nagrinėjimo procesą vis dažniau finansuoja trečiosios šalys. Dėl tokios praktikos, kuri padeda bendrovėms mažinti finansinę riziką, daugėja nepagrįstų bylų, kuriose valstybės vis dar padengia visas teisines išlaidas. EESRK griežtai prieštarauja spekuliaciniam rizikos draudimo fondų investavimui konkrečiose IVGS bylose mainais už teisę gauti dalį priteistos kompensacijos (8).

4.1.

Išskyrus Airiją, visos VN savo sudarytose DIS yra numačiusios IVGS. Be to, ES viduje yra sudaryta 190 DIS, o tai yra 16 % visų pasaulio susitarimų, kuriuose numatytas IVGS.

4.2.

Į EK derybų įgaliojimus, kuriems 2012 m. pritarė tuometinės 27 VN, įtrauktas uždavinys susitarti dėl IVGS. Šis siekis skamba taip: „veiksmingas ir šiuolaikinis ginčų sprendimo mechanizmas“.

4.3.

EK laikosi pozicijos (9), kad IVGS yra:

4.4.

Baigus EESRK darbdavių grupės surengtas verslo apskritojo stalo diskusijas dėl TPIP buvo priimta bendra deklaracija (10), kurioje nurodoma: „Tarptautiniame susitarime, pvz., TPIP, turėtų būti sudaromos tinkamos sąlygos ateityje pritraukti daug investicijų transatlantinėje rinkoje. Tai reiškia plačių galimybių investuotojams suteikimą ir nediskriminacinį elgesį su jais abiejose Atlanto pusėse ir tobulesnę dabartinę IA sistemą, įskaitant IVGS, kurioje MVĮ būtų sudarytos geresnės galimybės pasinaudoti IVGS ir nustatyta tinkama pusiausvyra tarp investuotojų teisių ir valstybių ir vietos valdžios institucijų teisės imtis reguliavimo ginant viešąjį interesą“. Pozicija, jog reikia užtikrinti, kad TPIP nuostatos dėl IVGS nepažeistų ES valstybių narių gebėjimų reglamentuoti vadovaujantis savo piliečių interesais, buvo pateikta paskutiniajame, 2014 m. birželio mėn. įvykusiame bendrame vartotojų, aplinkosaugininkų ir ūkininkų kategorijų posėdyje dėl transatlantinių derybų.

4.5.

Poreikį sukurti IVGS mechanizmą tvirtai remia verslo bendruomenė abiejose Atlanto pusėse, be to, ji mano, kad IVGS yra pagrindinė užsienio investuotojų apsaugos priemonė ir teigia, kad:

4.6.

Verslo bendruomenė taip pat teigė, kad IVGS yra kraštutinė priemonė, naudojama tik išimtiniais atvejais, kai nepavyksta susitarti visomis kitomis priemonėmis, ir kad apytiksliai 90 % dvišalių investicijų susitarimų (DIS) investuotojai niekada nenaudojo bylai iškelti. Nors pasaulinis TUI srautas viršija 25 trln. JAV dolerių, nuo 1987 m. iškelta tik apie 500 bylų. Arbitražo sprendimai priimami tik dėl piniginių kompensacijų. Arbitrai neturi galimybės keisti valstybių priimtų teisės aktų arba priemonių (11).

4.7.

Be to, Verslo bendruomenė teigia, kad veikianti šiuolaikinė IVGS sistema taip pat yra svarbi MVĮ, kurios visame pasaulyje iškėlė 22 % bylų (12).

4.8.

Nepaisant verslo bendruomenės raginimų pradėti derybas dėl liberalaus investicijų susitarimo (13), pripažįstama, kad reikėtų imtis priemonių, padėsiančių paversti IVGS veiksmingesne, šiuolaikine, nuspėjama ir skaidria priemone. Verslo bendruomenė pritaria aiškesnių pagrindinių sąvokų, pvz., „investuotojas ir investicija“, „sąžiningas ir teisingas elgesys“ ir „netiesioginė ekspropriacija“, apibrėžčių nustatymui (14).

4.9.

Atsižvelgiant į labai didelio atgarsio sulaukusias TPIP, CETA ir ES ir Japonijos derybas dėl LPA, teigiama, kad nesugebėjimas įgyvendinti suderėto susitarimo tokiais atvejais galėtų rimtai pakenkti galimybėms derėtis dėl IVGS numatymo bet kuriame kitame DIS, nes kiekvienas susitarimas darys poveikį kitiems rengiamiems susitarimams.

5.1.

Kitos pagrindinės PV grupės neišreiškia paramos IVGS. Tačiau visuotinai sutariama, jog užsienio investuotojams reikalinga apsauga nuo tiesioginės ekspropriacijos, kad jie nebūtų diskriminuojami ir galėtų naudotis tokiomis pat priemonėmis, kurios yra prieinamos vidaus investuotojams.

5.2.

Profesinės sąjungos, NVO, vartotojų, aplinkos ir visuomenės sveikatos organizacijos išreiškė tvirtą transatlantinį nepritarimą.

5.3.

Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad IVGS sistema nėra tinkama ir kad dėl jos tarptautinis kapitalas prilyginamas suverenios valstybės kapitalui. Tačiau Komitetas pažymi, kad tuo atveju, kai dvi šalys nori skatinti tarpusavio ekonominius santykius pagal TIS, kiekviena jų pažada kitai, kad ji užtikrins tam tikro lygio elgesį su kitos šalies investuotojais ir investicijomis.

5.4.

Nuo paprastos pradinės idėjos, kai IVGS buvo sukurta padėti gauti su TUI susijusias kompensacijas dėl tiesioginės privačios nuosavybės ekspropriacijos, kurią vykdo besivystančių šalių, turinčių prastai veikiančias teismų sistemas, vyriausybės, ji tapo mechanizmu, dėl kurio:

5.5.

Ekspropriacijos samprata tapo platesnė ir apima ekspropriacijai prilygstančias priemones, netiesioginę ekspropriaciją ir ekspropriaciją dėl reguliavimo priemonių. Tai reiškia, kad galima pateikti pretenzijas dėl bet kurios valstybės priemonės, kuri gali turėti poveikio pelnui, būsimam pelnui arba pagrįstiems lūkesčiams dėl pelno, net jeigu politika arba priemonė yra bendro pobūdžio ir netaikoma konkrečioms investicijoms.

5.6.

Nepalankūs vidaus teismų sprendimai buvo ginčijami nurodant, kad tai yra „ekspropriacija“, įskaitant 500 mln. JAV dolerių ieškinį, kurį JAV farmacijos milžinė „Eli Lilly“ pareiškė Kanadai, teigdama, kad federalinio teismo sprendimai dėl dviejų patentuotų vaistų pažeidžia įmonės turimas investuotojo teises. Tai yra pirmas patentą turinčios farmacijos korporacijos bandymas pasinaudoti išskirtinėmis privilegijomis, kurias jai suteikia JAV prekybos susitarimai, kaip priemone siekti didesnio patentų apsaugos monopolio (15).

5.7.

Bendrovių teisės specialistų įmonės dabar teikia konsultacijas ir kraunasi kapitalą iš bylų, kurios mažai ką turi bendro su privačios nuosavybės ekspropriacija. Daugybė investicinės teisės specialistų įmonių pasinaudojo bylinėjimosi bumu ir užvaldė šią verslo sritį.

5.8.1.

Kalbant apie TPIP, sunku rasti argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad investuotojai turi pagrindo nerimauti dėl vidaus teisės sistemų. Tiek ES, tiek JAV veikia patikimos ir griežtos teisės sistemos. Nėra jokios aiškios priežasties, kodėl su TUI susijusios teisės negali būti apsaugomos tinkamai nustatant paprastą nediskriminacinės teisinės apsaugos ir vienodų galimybių kreiptis į vidaus teismus taisyklę. Panašius argumentus galima pateikti ir Kanados bei Japonijos atvejais. Jeigu šiose gerai išvystytos demokratijos šalyse pasirodytų sudėtinga užtikrinti tarptautinių teisių vykdymą derybomis, tarpininkavimu arba nacionaliniuose teismuose, tada klausimas visų pirma turėtų būti sprendžiamas pagal valstybių tarpusavio ginčų sprendimo būdus.

5.8.2.

LSE ataskaitoje, kurioje nagrinėjamas JAV 2012 m. DIS modelis, nustatyta: „Konkrečios sritys, kuriose JAV DIS yra viršesnė už JK teisę, turi didelę reikšmę. Remdamiesi šiais pagrindais ir atsižvelgdami į JAV investicijų į JK dydį, manome, kad JK gresia pavojus patirti dideles politines išlaidas, kurios dėl JAV investuotojų prieštaravimų JK atsiras ateityje atsisakius įgyvendinti arba pakeitus prioritetinius politinius uždavinius“.

5.8.3.

Nepatikimai atrodo teiginys, kad IVGS mechanizmo nebuvimas yra kliūtis užsienio investicijoms. Užsienio investicijų mastas įvairiose ES šalyse labai skiriasi. Kai kurios ES valstybės narės, kurios savo DIS su JAV yra nustačiusios IVGS procedūras, gauna mažiausiai užsienio investicijų iš JAV:

5.8.4.

Labai ginčytina, kad TPIP nenumačius IVGS mechanizmo susilpnėtų ES pajėgumai įtraukti IVGS į būsimus dvišalius investicijų susitarimus ir investicijų susitarimus su EBPO nepriklausančiomis šalimis, pvz., Kinija. Kinija jau sukūrė tankų daugiau nei 130 DIS tinklą (įskaitant DIS su 26 VN). Kinijos noras sudaryti susitarimą yra toks pat stiprus kaip ir ES. Daugiau abejonių kelia klausimas, ar leidimas Kinijos valstybinėms įmonėms, kurios iš esmės yra Kinijos vyriausybės atšaka, naudoti IVGS siekiant ginčyti vyriausybės politiką, atitiktų ES interesus? Tai užsienio šaliai leistų naudotis tariamai komerciniu procesu siekiant spręsti klausimus, kurie turėtų būti sprendžiami derybomis ir diplomatinėmis priemonėmis.

5.8.5.

Išsamiame dokumente, kurį 2015 m. kovo mėn. paskelbė Europos politikos studijų centras, Transatlantinių santykių centras ir John Hopkins universitetas, daroma išvada: „[...] mažai tikėtina, kad investicijų apsaugos skyriaus, kartu su IVGS, įtraukimas į TPIP duos didelės ekonominės ar politinės naudos Europos Sąjungai. Mūsų analizė taip pat rodo, kad dėl tokių nuostatų įtraukimo ES patirtų didelių ekonominių ir politinių nuostolių. Nors svarbu neišpūsti galimų sąnaudų masto, remiantis mūsų bendru vertinimu, labai tikėtina, kad išlaidos viršys bet kokią galimą naudą Europos Sąjungai. Todėl manome, kad Europos Sąjungai būtų tikslinga apsvarstyti alternatyvas, nebent IVGS būtų papildyta didelėmis koncesijomis iš JAV pusės, kad būtų kompensuotos su IVGS susijusios išlaidos“ (16).

5.9.1.

Pietų Afrika, Bolivija, Ekvadoras, Venesuela ir Indonezija pradėjo nutraukti galiojančias DIS arba palaipsniui jų atsisakyti. Pranešama, kad Indija taip pat peržiūri savo sutartis, o Australija, priėmus sprendimą „Philip Morris“ byloje, pranešė, kad ji nesutiks įtraukti IVGS sąlygos į jokius būsimus susitarimus.

5.9.2.

Nacionalinė teisės aktų leidėjų konferencija, kurioje atstovaujama visoms 50 JAV valstijų parlamentinėms institucijoms, paskelbė (17), kad ji „nepritars jokiam prekybos susitarimui, kuriame nustatytas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo būdas“, nes jis pažeidžia jų „kaip valstybinių teisės aktų leidėjų gebėjimus priimti ir įgyvendinti sąžiningas ir nediskriminacines taisykles, kuriomis saugoma visuomenės sveikata, saugumas ir gerovė, užtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata ir saugoma aplinka“.

5.9.3.

Pasipriešinimas IVGS taip pat didėja Europoje, o Vokietija, Austrija, Graikija ir Prancūzija abejoja dėl investuotojų teisių TPIP.

5.9.4.

Įspėjamųjų signalų pasigirdo EP: juos pasiuntė įtakingo INTA komiteto nariai, kurie ragino išbraukti IVGS iš TPIP.

5.9.5.

Regionų komitetas įspėja, kad ES ir JAV IVGS, kuriame numatyta apeiti įprastus teismus, kelia didelį pavojų ir todėl galima jo atsisakyti (18).

5.9.6.

Šios nuomonės laikosi ir daugybė Europos PVO, kurios prieštarauja IVGS numatymui TPIP. Vienas iš pagrindinių teiginių yra tai, kad jei investuotojas pirmiausia naudojasi vidaus teisės sistema ir gauna galutinį teismo sprendimą, tas investuotojas vis tiek gali pateikti pretenziją investicijų bylas nagrinėjančiame teisme. Todėl toks teismas tampa galutiniu sprendimo priėmėju, o tai laikoma demokratijai žalinga praktika.

6.1.

EESRK teigiamai vertina EK sprendimą pradėti viešas konsultacijas dėl IVGS numatymo TPIP. Atmetus pakartotinai pateiktus dokumentus, buvo gauti 1 43  053 atsakymai, o tai rodo didelį visuomenės susidomėjimą. 2015 m. sausio mėn. paskelbtame Komisijos tarnybų darbo dokumente pateikiama išsami visuomenės atsakymų turinio ir esmės analizė (19).

6.2.

Konsultacijos buvo pagrįstos pagal CETA parengtu informaciniu dokumentu. Deja, dėl šio susitarimo ir susitarimo su Singapūru projektų su visuomene nebuvo konsultuojamasi. Tačiau tai, kad CETA, dėl kurio derybos baigtos, buvo naudojamas kaip viešų konsultacijų pagrindas po to, kai jis buvo pasirašytas, sukėlė tam tikrų abejonių, kad viešos konsultacijos buvo ne kas kita kaip fait accompli ir surengtos siekiant gauti pritarimą naujos kartos ES pasiūlytiems investicijų susitarimams. Šie nuogąstavimai dar labiau sustiprėjo dėl to, kad konsultacijų dokumente daugiausia dėmesio skirta pakeitimams ir jame neaptartas joks konkretus klausimas dėl principo, kuriuo remiantis IVGS įtraukiamas į TPIP. Tačiau konsultacijų tikslas buvo pasitarti su suinteresuotaisiais subjektais dėl būdų, kaip geriau įtraukti IVGS į TPIP.

6.3.

Per konsultacijas gauta mažai naujos informacijos, kurios ir taip jau gausu po internetu surengtų aktyvių viešų diskusijų IVGS klausimais. Vis dėlto konsultacijos buvo itin naudingos, nes jos padėjo susieti įvairius argumentų aspektus ir suteikė pilietinei visuomenei galimybę tiesiogiai jose dalyvauti.

6.4.

Deja, kai kurie IVGS šalininkai atmetė 97 % atsakymų, kolektyviai pateiktų per įvairias interneto platformas. Kolektyviniai atsakymai yra teisėta viešų konsultacijų dalis. EESRK teigiamai vertina EK patikinimą, kad „į visus atsakymus atsižvelgta vienodai“.

6.5.

EESRK pažymi, kad mažiau nei 1 % respondentų nurodė, kad jie investuoja į JAV, tačiau nemano, kad tai yra nerimą keliantis klausimas. Svarstant tokius klausimus kaip demokratija ir suverenių valstybių teisės priimti sprendimus joms svarbiais klausimais, daugelio PVO įneštas indėlis ir pateikta nuomonė yra esminis ir gyvybiškai svarbus komponentas.

6.6.

EK nustatė keturias sritis, kuriose reikėtų ištirti papildomo tobulinimo galimybes:

Šios galimybės išsamiau apžvelgtos koncepcijos dokumente „Investment in TTIP and beyond – the path for reform“ („Investicijos pagal TPIP ir vėlesnėje perspektyvoje. Reformų procesas“), kurį Europos Parlamentui ir Tarybai 2015 m. gegužės mėn. pristatė Europos Komisijos narė Cecilia Malmström.

6.7.

Komitetui kelia nuostabą žinia, jog gegužės 18 d. įvykusiame pilietinės visuomenės dialogo posėdyje buvo patvirtinta, kad šiuo metu derybose dėl LPS su Japonija naudojamas toks pats IA modelis, dėl kurio susitarta CETA. Atsižvelgdamas į tai, kad Europos Komisijos narė koncepcijos dokumente „Investment in TTIP and beyond – the Path for Reform“, pristatytame Europos Parlamentui gegužės 6 d., nurodė daug tobulintinų sričių CETA tekste, Komitetas yra susirūpinęs dėl to, kad jis ir toliau sudaro pagrindą deryboms su tokia svarbia pasauline partnere kaip Japonija.

7.1.

EESRK susirūpinimą kelia tai, kad per Europos paslaugų forumo viešas konsultacijas gautuose atsakymuose prašoma kiek įmanoma sušvelninti išimtis ir ribojimus, o EK raginama „pasinaudoti jai pagal Lisabonos sutartį suteiktais derybų įgaliojimais tobulinti ir stiprinti, o ne silpninti“ IVGS. Šie reikalavimai apima „griežtas išlygas dėl valstybės, kuriai teikiama didžiausia pirmenybė ir nacionalinio režimo, griežtą išlygą dėl sąžiningo ir teisingo režimo; plataus pobūdžio apsaugos išlygą, išimčių netaikymą konkretiems sektoriams, draudimą nustatyti kokius nors filtro mechanizmus, visišką kompensavimą už tiesioginį ir netiesioginį nusavinimą“ (20).

7.2.

IVGS vis dažniau naudojamas siekiant apeiti nacionalines teisės sistemas ir, užuot privačiuose tarptautiniuose teismuose kėlus bylas prieš vyriausybes, reikalaujama, kad mokesčių mokėtojai kompensuotų už viešojo intereso politiką, kuria tariamai ribojamas pelnas. Šis reiškinys ypač paplitęs sveikatos ir aplinkos apsaugos sektoriuose.

7.3.

Naujausios didelio atgarsio sulaukusios bylos sustiprino pasipriešinimą IVGS. Tai:

7.4.

Investicijų sutartyse draudžiami bet kokie ribojimai, susiję su lėšų arba pelno grąžinimu į kilmės šalį. Vyriausybės negali nustatyti privalomų kapitalo kontrolės mechanizmų, kad užkirstų kelią išpuoliams prieš jų valiutas arba ribotų karštųjų pinigų srautus per krizę, net jeigu TVF mano, kad tokie kontrolės mechanizmai yra esminė politikos priemonė. Nė viena kita valstybė taip stipriai nenukentėjo nuo IVGS bylų kaip Argentina, kuri turėjo sumokėti daugiau nei 500 mln. JAV dolerių po to, kai 2002 m. nusprendė atsieti pesą nuo JAV dolerio.

7.5.

CETA 11 skyriuje (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis) nustatytos viešosioms paslaugoms taikomi atleidimai, tačiau 10 skyriuje (Investicijų apsauga) nenumatytos jokios su tokiomis paslaugomis susijusios išimtys ar atleidimai. Iš esmės teisinga manyti, kad investuotojai yra saugomi nuo savavališkų valstybinių institucijų veiksmų, tačiau sąvokos ekspropriacija, o ypač sąvokos netiesioginė ekspropriacija apibrėžtis kelia abejonių dėl valstybių gebėjimo susigrąžinti savo žinion tam tikrą veiklą, kurią dabar vykdo komerciniai subjektai, siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų. Ekspropriacija pagal 10 skyrių reiškia bet kokį teisės aktą, kurio daromas poveikis yra susijęs su privataus verslo vertės mažinimu. Kompensacija privalo atitikti „tikruosius nuostolius“. Dėl šios priežasties valstybėms ekonominiu požiūriu gali būti neįmanoma vėl susigrąžinti paslaugų teikimą.

7.6.

CETA pripažįstama, kad netiesioginės ekspropriacijos apibrėžtis yra per daug plati, o X.11 priedo 3 dalyje šį klausimą siekiama paaiškinti nurodant tuos viešosios politikos uždavinius, kurie nebūtų laikomi netiesiogine ekspropriacija, pvz., sveikata, saugumas ir aplinka. Vis dėlto kyla pavojus, kad ši sąvoka gali būti aiškinama kaip norminamoji, todėl dėl kitų platesnių viešosios politikos uždavinių, pvz., ekonominės ar fiskalinės politikos arba pagrindinių paslaugų renacionalizacijos, atsižvelgiant į IVGS, gali būti pateiktos su netiesiogine ekspropriacija susijusios pretenzijos. Labai svarbu šį klausimą išaiškinti.

7.7.

Pranešdama apie savo planus užkirsti kelią investuotojams piktnaudžiauti IVGS, EK pareiškia, kad ji į TPIP „norėtų įtraukti nuostatas, kuriomis užkertamas kelias nerimtoms pretenzijoms“ (22). CETA projekte taip pat numatyta pagreitinta nerimtų ir nepagrįstų pretenzijų atmetimo procedūra. Tačiau sąvoką „nerimtas“ apibrėžti griežtais teisiniais terminais bus labai sudėtinga ir dėl to gali būti sukurtos dar palankesnės sąlygos investicijų srityje besispecializuojantiems advokatams.

7.8.

CETA projekte taip pat nustatyta sąvokos „sąžiningas ir teisingas elgesys“ apibrėžtis. IVGS oponentai teigia, kad ši sąvoka yra pernelyg plati ir nepakankamai lanksti verslo bendruomenės atžvilgiu. Tačiau net ir ši apibrėžtis teismui suteikia plačią aiškinimo diskreciją ir nėra lankstaus peržiūros mechanizmo.

7.9.

Vien grėsmė, kad byla bus nagrinėjama IVGS tvarka, gali lemti švelnesnį reglamentavimą, kuris atgrasina vyriausybes nuo reglamentavimo viešojo intereso labui, baiminantis bylinėjimosi ir dėl to skiriamų baudų. Pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos vyriausybė atidėjo savo įstatymo dėl tabako pakavimo į pakelius, ant kurių nenurodomas prekių ženklas, priėmimą, kol bus priimtas sprendimas Australijoje nagrinėjamoje „Philip Morris“ byloje.

7.10.

Advokatų kontora „Freshfields Bruckhaus Deringer“ savo klientėms, tarptautinėms bendrovėms, skirtame informaciniame pranešime nurodo: „Dabar įmonės geriau suvokia galimą investicijų sutarties poveikį ir tokią sutartį vertina ne tik kaip paskutinę apsaugos priemonę iškilus sunkumams, bet ir kaip svarbią pradinės rizikos mažinimo priemonę investuojant“.

7.11.

Nors EK įsipareigojo užtikrinti, kad pagal būsimus ES prekybos ir (arba) investicijų susitarimus valstybė negali būti verčiama panaikinti priemonę, toks įsipareigojimas reiškia potencialaus poveikio, kurį gali sukelti didelės baudos pavojus pateikus milijardinį ieškinį, nepaisymą.

7.12.

CETA projekte taip pat nustatyta, kad arbitražo išlaidas turėtų padengti ginčą pralaimėjusi šalis. Tai reiškia, kad nepagrįstas pretenzijas pateikę subjektai turės sumokėti visas išlaidas. Tačiau pastaruoju metu pateiktos pretenzijos dėl itin didelių sumų rodo, kad vargu, ar tai sudarys kokių nors kliūčių turtingoms tarptautinėms bendrovėms ir specializuotoms advokatų kontoroms, atsižvelgiant į tikėtiną pelną. Kita vertus, vidutiniškai 4 mln. JAV dolerių išlaidos, kurias patiria susitarimo šalis, turi būti pagrindiniu atgrasomuoju veiksniu MVĮ pateikti pretenzijas pagal IVGS nuostatas.

8.1.

Dabartinė sistema paaiškinama 3 skyriuje. Šis klausimas per konsultacijas kėlė didelį susirūpinimą.

8.2.1.

Kiekvienoje byloje arbitrai paskiriami taip: kiekviena bylos šalis pasirenka savo arbitrą ir abi bylos šalys turi susitarti dėl trečio arbitro. Jeigu joms susitarti nepavyksta, paprastai sprendimą dėl trečio arbitro priima tam tikra paskyrimų tarnyba. Priešingai, nacionaliniams teisėjams bylos skiriamos be bylos šalių įsikišimo. Paprastai arbitrai dažniausiai parenkami iš ICSID ir UNCITRAL ir yra itin geros reputacijos teisės specialistai, įskaitant vyresniuosius advokatus, profesorius ir buvusius teisėjus. Kitaip nei PPO praktikoje, neatrodo, kad vyriausybės IVGS gynybos advokatai arba vyriausybės investicijų sutarties derybininkai buvo parinkti kaip arbitrai kitų valstybių bylose.

8.2.2.

Kaip nurodo organizacija „Corporate Europe Observatory“ (CEO) (23), dauguma taip pat veikė kaip advokatai kitose bylose: 50 % atstovavo investuotojams, o 10 % – valstybėms. Šis apsikeitimas vaidmenimis tarp santykinai nedidelio skaičiaus asmenų (15 advokatų veikė kaip arbitrai 55 % visų bylų) (24) kartais vertinamas kaip abipusį įmonių solidarumą lemiantis veiksnys, gali atvesti prie „pavojingų kompromisų“ (25). Tai, kad oponuojančios šalys vis dažniau prieštarauja parinktiems arbitrams rodo abejojimą kandidatų nešališkumu (26).

8.3.

Akivaizdu, kad CETA nuostatos dėl arbitrų parinkimo ir elgesio bei procedūrų vedimo, nors daugumos pripažįstamos kaip patobulintos kai kuriais aspektais, neturi plačios PV paramos. Kyla rimtų abejonių dėl arbitražo teismų sukūrimo ir veikimo:

9.1.

Šiuo metu TUI suteikta beveik unikali teisė, kuri reiškia, kad privatus asmuo gali valstybę paduoti į arbitražo teismą pagal tarptautinę teisę. Pagal žmogaus teisių teisę suteikiamos konkrečios teisės, tačiau iš esmės, siekiant neleisti apeiti nacionalinių teismų sistemų, reikalaujama, kad privatūs asmenys, prieš pateikdami pretenziją tarptautiniame teisme, išnaudotų vietos teisių gynimo priemones. CETA nereikalaujama išnaudoti vietos teisių gynimo priemonių. Investuotojai turi tik siekti konsultuotis.

9.2.

VN, atsižvelgdamos į IVGS apibūdinimą CETA ir jo projektą TPIP, iškėlė svarbių su sutartimis susijusių ir konstitucinės teisės klausimų (27). Siūlomi IVGS patobulinimai, kurie būtų įtraukti į DIS, iki šiol neišsklaidė abejonių šiais klausimais (28). Savo prekybos politikoje (SESV 205 ir 207 straipsniai) ES yra įsipareigojusi laikytis ES sutarties 3 straipsnyje nustatytų principų, CFR ir kitų ES teisės standartų.

Tačiau pagal prekybos susitarimus, kuriuose investiciniai ginčai nagrinėjami pagal tarptautinio arbitražo procedūras, kurios nėra tokiu būdu saistančios, įmanoma priimti ES teisės neatitinkančius sprendimus (žr. 7.3 punktą, „Micula“ prieš Rumuniją).

9.3.

Šiam jurisdikcijos perdavimui privatiems arbitražo teismams, kurie nėra saistomi ES principų, Lisabonos sutartis gali būti netaikoma ir toks perdavimas galėtų būti susijęs su esminiu įgaliojimų viršijimu. ETT nustatė, kad tokios tarptautinės jurisdikcijos parinkimas priklauso nuo to, ar jis nedaro jokio neigiamo poveikio ES teisinės sistemos autonomijos principo laikymuisi ir Sutartyse nustatytam valdžių padalijimui (29).

9.4.

Kadangi IVGS Tarptautinėje ginčų sprendimo partnerystėje turi būti nustatomas sudarant mišrų susitarimą, prieš (laikinai) įsigaliojant susitarimui, būtinas visų 28 VN parlamentų pritarimas. Nacionaliniai teismai iš IVGS sistemos turi būti pašalinami paisant subsidiarumo principo.

9.5.

Reikėtų pripažinti, kad tarp ES teisės ir tarptautinės teisės esama priešpriešos, visų pirma tais atvejais, kai kalbama apie ETT monopolį sprendžiant jurisdikcijos klausimus (ES sutarties 19 straipsnis ir SESV 263 ir kt. straipsniai). ETT nuomonė dėl ES prisijungimo prie EŽTK (30) ir EK požiūris, kuriuo raginama laikytis ES teisės viršenybės principo byloje „Micula“ prieš Rumuniją, šiuo atžvilgiu yra puikūs įrodymai. CETA projekto 14.16 straipsnyje atmetamas tiesioginis CETA galiojimas ir reikalaujama susitarimo nuostatas perkelti į ES arba VN teisę, kad jomis galėtų remtis investuotojai. Tai dar labiau apsunkina ES teisinės tvarkos ir IVGS bylų, kurias sprendžia arbitražo teismai, sąveiką.

9.6.

Kalbant apie pirmo IVGS sukūrimą ES laisvosios prekybos sutartyse, turinčiose pasaulinį poveikį VN ir daugybei ES piliečių, EESRK manymu, labai svarbu, kad ETT iš anksto patikrintų atitiktį ES teisei. Tai yra ypač svarbu atsižvelgiant į ES pagrindines vertybes ir CFR, taip pat ETT monopolį teikti teisinį išaiškinimą ir subsidiarumo principą. Todėl, prieš įsigaliojant susitarimui ir prieš jam laikinai įsigaliojant (SESV 218 straipsnis), būtina gauti tinkamą teisinę nuomonę ir į ją atsižvelgti. Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jei CETA įsigalios, joje yra nustatyta „išlikimo“ sąlyga, pagal kurią nutraukus susitarimą jo nuostatos galios 20 metų investicijų, kurios buvo atliktos prieš nutraukiant susitarimą, atžvilgiu.

9.7.

Būtina, kad EK skubiai aptartų, kaip vertinti šiuo metu ES viduje galiojančius ES VN sudarytus DIS su trečiosiomis šalimis, ypač su išsivysčiusiomis šalimis, pvz., JAV, Kanada, kuriose numatyti nereformuoti IVGS mechanizmai ir kurios šiuo metu gali būti naudojamos siekiant ginčyti valstybės teisę reguliuoti ir įgyvendinti teisėtą valstybės politiką. Daugumoje šių susitarimų taip pat yra „išlikimo“ sąlygos, kurios dar labiau apsunkina jų nutraukimo procesą.

10.1.

Per viešas konsultacijas didelė PV dalis aiškiai pritarė apeliavimo mechanizmui, šiai pozicijai taip pat pritarta per EESRK viešą klausymą.

10.2.

CETA projekte nenustatyta apeliacijų sistema. Tačiau jame sudarytos galimybės tokią sistemą sukurti. CETA numatytos būsimos konsultacijos dėl apeliacijų sistemų ir būdų. Dėl šios blankios konsultacijų perspektyvos klausimas nebeatrodo toks svarbus. Nepaisant to, būtina rasti skubų sprendimo būdą.

10.3.

Iš esmės teismo sprendimas yra galutinis ir tik išimtinėmis aplinkybėmis sprendimą galima peržiūrėti arba panaikinti (31). Tai taip pat neatitinka bet kurios nacionalinės teismų sistemos ir nepadeda spręsti esminių klausimų, kurie buvo iškelti per konsultacijas.

11.1.

UNCTAD įvardijo penkias IVGS reformavimo galimybes:

11.2.

EESRK mano, kad šios galimybės turi būti nagrinėjamos išsamiau. EK jau nagrinėjo pirmąsias keturias galimybes, kai CETA ir ES – Singapūro susitarimų projektuose suformavo naują požiūrį į investicijų apsaugą ir IVGS. Konsultacijų procesas parodė, kad vis dar esama ilgalaikių neišspręstų klausimų. Komitetas mano, kad Tarptautinio investicijų teismo sukūrimo koncepcija yra geriausias būdas veikti toliau, nes jis labai padėtų užtikrinti sistemos teisėtumą ir skaidrumą, nuoseklesnį sprendimų aiškinimą ir didesnį tikslumą. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina už prekybą atsakingo Europos Komisijos nario kovo 18 d. Tarptautinės prekybos komitete (INTA) padarytą pareiškimą, kad „daugiašalio teismo [įsteigimas] būtų veiksmingesnis išteklių panaudojimas ir turėtų didesnį legitimumą“.

11.3.

Tačiau EESRK mano, kad vienu metu derybų dėl IVGS įtraukimo į TPIP vykdymas ir galimybės vidutinės trukmės laikotarpiu sukurti Tarptautinį investicijų teismą nagrinėjimas nėra tikslingas būdas veikti toliau. Jeigu bus rastas sprendimas TPIP, labai tikėtina, kad jis taps tobuliausiu standartu ir pakenks bet kokioms galimybėms sulaukti pritarimo Tarptautinio investicijų teismo idėjai. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad TPIP neturi jokių automatiškų sąsajų su CETA. Svarbu pabrėžti, kad derybos dėl CETA yra baigtos ir nėra jokių garantijų, kad Kanados vyriausybė sutiks įtraukti pakeitimus, dėl kurių susitarta TPIP.

11.4.

Priimdama dabartinę strategiją, Europos Komisija susiduria su perspektyva, kad jos pirmasis bandymas suderėti dėl investuotojų apsaugos gali baigtis trim skirtingomis sistemomis, taikomomis JAV, Kanadai ir Singapūrui. Kita vertus, jeigu Komisijai pavyktų susitarti dėl vieningos sistemos, tai būtų pasiekta tik po labai įtemptų derybų. EESRK mano, kad tokiu atveju praktiškai būtų neįmanoma gauti paramos, kurios reikia siekiant perorientuoti pastangas Tarptautiniam teismui įsteigti.

11.5.

Todėl EESRK daro išvadą, kad esama unikalios galimybės susitarti dėl Tarptautinio investicijų teismo su pagrindiniais pasaulio veikėjais, pavyzdžiui, JAV, Kanada ir Japonija, kurios visos vienu metu vykdo naujas derybas dėl prekybos ir investicijų. Komitetas taip pat mano, kad tai ir puiki perspektyva įtikinti tas besivystančias šalis, kuriose poreikis užtikrinti investuotojų apsaugą, be abejonės, yra daug didesnis, prisijungti prie naujos pasaulinės sistemos.