15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/1

Pranešėjas

Bernardo Hernández Bataller

1.1

Dėl laipsniško viduriniosios klasės – tikros vartotojiškos visuomenės varomosios jėgos – ir apskritai vartotojų perkamosios galios mažėjimo ir finansinių sunkumų, keliančių grėsmę mažųjų ir vidutinių įmonių išlikimui, atsižvelgiant į nedidelę pelno maržą dabartinėmis verslo sąlygomis, būtina peržiūrėti įprastinę komercinę praktiką rinkoje.

1.2

Dėl neteisėtos praktikos nulemtų rinkos iškraipymų šalutinio poveikio atsirado vartotojų, netikėtai atsidūrusių sudėtingoje finansinėje padėtyje, kuriai būdingas pasirinkimo laisvės praradimas ir sunkumai užsitikrinant savo teises šioje srityje. Šiuos vartotojus reikėtų apsaugoti nuo tokios politikos, kad būtų išvengta jų atskirties.

1.3

Kita vertus, ištikus ekonomikos krizei pastebima bendra ir besitęsianti potencialių vartotojų laipsniško silpnėjimo tendencija, dėl kurios galima spėti, kad šis vartojimo sumažėjimas gali toliau augti. Iki šiol valdžios institucijos nepasiūlė jokių sisteminių priemonių, kurios užkirstų kelią šiam vartotojų nuosmukiui ar juos nuo jo apsaugotų.

1.4

Atkūrus šią pusiausvyrą, be kita ko, pagerėtų gamintojų ir mažųjų bei vidutinių įmonių padėtis, nes skaidrumas ir laisva konkurencija mažina jiems daromą spaudimą (krintanti paklausa, agresyvi kainodara ir kt.), kuris prisideda prie netinkamo vidaus rinkos veikimo.

1.5

Reikia numatyti priemonių ne tik prevencijos ir apsaugos, bet ir poveikio švelninimo ir atsigavimo srityse, įskaitant šias būtiniausias priemones, tačiau nedarant poveikio kitiems šioje nuomonėje pateiktiems pasiūlymams:

1.6

Vartotojų interesai turėtų būti integruoti į visas ES politikos sritis. Pagal atitinkamas ES programas reikėtų skirti konkretų biudžetą vartotojų organizacijoms remti joms vykdant visuotinės svarbos veiklą, kad būtų skatinama tų vartotojų įtrauktis, kurie netikėtai atsidūrė sudėtingoje finansinėje padėtyje.

2.1

Užsitęsusi finansų ir ekonomikos krizė ir jos gilumas bei daugelio Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių priimtos priemonės darė šalutinį poveikį prekių ir paslaugų pasiūlai bei paklausai dėl perkamosios galios praradimo, su kuriuo turėjo susidurti dauguma vartotojų ir kuris skatina visuomenės susiskaidymą.

2.2

Darbo užmokesčio mažinimas privertė žmones keisti savo vartojimo įpročius, kad jų šeimos pajamos atitiktų naujus išlaidų pajėgumus.

2.3

Pajamų šaltinių praradimas, nepaisant kai kuriais atvejais galimybės pasinaudoti giminių ir šeimos narių teikiama priežiūros paslaugomis, ir nuolatinis šių pajamų vertės mažėjimas papildė finansiškai nusilpusių vartotojų, kuriems gresia socialinė atskirtis, gretas, visų pirma tam tikrų būtiniausių produktų, atsargų ir paslaugų srityje, kur tai galima laikyti cikliniu nusilpimu.

2.4

Be to, ištisų vartotojų segmentų perėjimas į mažesnės perkamosios galios sluoksnį kartu su finansine atskirtimi ir nedarbu tapo nauju prieigos prie įprastų prekių ir paslaugų rinkų suvaržymu, o tai paskatino alternatyvių prekybos forumų ir kanalų atsiradimą, kurie kartais gali iškreipti rinką.

2.5

Svarbu statistiniais tikslais naudotis Daugiamačiu skurdo indeksu (1) siekiant įvertinti ir priimti sprendimus, kurie užkirstų kelią socialinei atskirčiai. Pagal šį rodiklį atsižvelgiama į įvairius pagrindinius aspektus, pavyzdžiui, švietimą, sveikatos priežiūrą ir gyvenimo lygį pagal 10 rodiklių (gyvenimo kokybė ir socialinė gerovė), skurde gyvenančiais asmenimis laikant tuos, kurie neturi prieigos prie mažiausiai 30 proc. svertinių rodiklių. Todėl svarbu, kad valstybės narės priimtų priemonių šiai ribai peržengti.

2.6

Be to, prasta dėl krizės ekonomiškai nusilpusių vartotojų ekonominė padėtis neleidžia jiems naudotis kai kuriomis priemonėmis, kurių reikia norint prisijungti prie virtualios prekybos vietų, o tai trukdo jiems palankesnėmis sąlygomis naudotis prekių ir paslaugų rinka. Taigi, skaitmeninis atotrūkis didina „socialinį atotrūkį“, nes iškyla kliūčių vartotojų apsaugai nuo ekonominės krizės padarinių pavojų ir skaitmeninių rinkų sudėtingumo.

2.7

Vartotojams, kurie tapo pažeidžiami dėl netikėtų ekonominių permainų, taip pat trūksta informacijos apie savo finansinių interesų apsaugą sudarant sandorius rinkos srityse, į kurias jie vis labiau įtraukiami.

2.8

Galiausiai, sumažintos vartotojams skirtos viešosios lėšos pagal taupymo politiką, kurią pastaraisiais metais taiko vyriausybės, labai sumažina visų pirma kontrolės ir rinkos priežiūros veiklos veiksmingumą. Kaip nurodė EESRK, Daugiametei vartotojų 2014–2020 m. (2) programai ES taip pat skyrė mažiau lėšų (3).

3.1

Įvairi rinkoje pažeidžiamiausiems vartotojams taikoma neteisėta komercinė praktika ir jos poveikis trukdo dėl ekonomikos krizės priežasčių netikėtai pažeidžiamais tapusių vartotojų galimybei tinkamai patenkinti pačius būtiniausius savo poreikius.

3.2

Standartų, kurie užtikrina vartotojų ir naudotojų sveikatos apsaugą ir saugą, laikymasis neturėtų būti derybų su tiekėjais klausimas; vartotojus reikia apsaugoti nuo bet kokios rizikos šiuo požiūriu ir taikant atsargumo principą (kaip numatyta 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate) užkirsti kelią tokių produktų, prekių ar paslaugų, kurie keltų grėsmę jų fizinei ar psichinei gerovei arba sumažintų jų teisėtus ekonominius interesus, patekimui į rinką, ir nepažeidžiant bendrųjų saugos reikalavimų, keliamų visiems vartotojams skirtiems produktams arba produktams, kurie gali būti jų vartojami, įskaitant teikiant paslaugas vartotojų naudojamus produktus.

3.3

Vartotojams atsidūrus ekonomiškai pažeidžiamoje padėtyje gali būti ne tik tinkamai nepatenkami būtiniausi maisto poreikiai, bet jie gali ir iš esmės pasikeisti dėl maisto produktų, kurių maistinė vertė yra mažesnė dėl mažesnės kainos, pasiūlos.

3.4

Tai taip pat pasakytina vertinant produktų, kurie kaip greitai gendančios prekės, turi vartojimo terminą, saugojimo ir pardavimo sąlygas.

3.5

Gali būti net taikoma komercinė praktika, kuri, siekiant drastiškai sumažinti kainas, gali skatinti prekiauti pateikimo į rinką reikalavimų nebeatitinkančiais produktais; tai pasakytina ir apie paslaugas, todėl reikėtų imtis visų reikalingų priemonių siekiant, jei įmanoma, aktyvia ir atidžia valstybių narių intervencija užkirsti kelią tokių produktų pardavimui; kaip nurodė EESRK (4), reikėtų sustiprinti kompetentingų nacionalinių organų ir Komisijos bendradarbiavimą patvirtinant peržiūrėtas produktų saugos taisykles, kurios turėtų nedelsiant įsigalioti.

3.6

Šiuo požiūriu taip pat reikėtų apsvarstyti tyčinio terminų ir nuorodų, kurios klaidina vartotoją apie produkto savybes vykdant akcijas ir taikant nuolaidas, naudojimo klausimą. Tai pasakytina ir apie klaidinančią reklamą, tiek apie rinkodaros kampanijas, kurių tariamas tikslas yra skatinti žmones pirkti žaidžiant emocijomis ir teigiant, kad taip jie padės kitiems, tiek apie klaidinančius teiginius apie aplinkos apsaugą, kurių teisingumo neįmanoma patikrinti.

3.7

Taip pat reikėtų stebėti prekybą prekės ženklo neturinčiais produktais, kurie neatitinka galiojančių prekybos reikalavimų ir standartų.

3.8

Maisto sektoriuje ypatingą susirūpinimą kelia administracinės kontrolės išvengiančių alternatyvių prekybos kanalų paplitimas, pavyzdžiui, „maisto produktų padirbinėjimas“ (5), kai padirbinėjami pagrindiniai produktai, neteisėtas maisto produktų pardavimas, žmonių maistui nebetinkamų produktų grąžinimas į pardavimą ir kt. Tą patį galima pasakyti apie prekybą nereceptiniais vaistais, kurie nėra nereceptiniai vaistai (6), kurie pagaminti be garantijų imituojant originalius įregistruotus vaistus ir kelia didelį pavojų sveikatai.

3.9

Kita vertus, kai kurie produktai yra specialiai sukurti taip, kad nusidėvėtų ir trumpiau tarnautų ir reikėtų pirkti naujus produktus jiems pakeisti, o tai prieštarauja tvarumo ir veiksmingų vartotojo išlaidų kriterijams, kaip jau nurodė EESRK (7).

3.10

Apskritai dėl neįprastų produktų rinkodaros būdų, įskaitant prekybą internetu, ekonomiškai pažeidžiamiausiems vartotojams sunku nustatyti produktų skirtumus ir būtent šiame segmente siekiama sukurti paklausą gundant kaina, lengvu apmokėjimu, apgaulingomis nuolaidomis (kartais taikant dinamišką kainodarą (8), kuri turėtų būti griežtai draudžiama), kuponais ar čekiais, kurie neretai yra aiškus raginimas pirkti, pasinaudojant nevienoda komerciniame sandoryje dalyvaujančių šalių padėtimi. Dažnai internetinėse kainų lyginimo svetainėse aiškiai nenurodoma svetainę valdančio prekybininko tapatybė ir (arba) tai, ar prekybininkai moka už tai, kad jų produktų ar paslaugų kainos būtų lyginamos šiose svetainėse.

3.11

Tačiau reikia turėti omenyje, kad optimalus naujų technologijų potencialo išnaudojimas ekonomiškai silpniems vartotojams suteikia ir daugiau galimybių, nes išplečiamas siūlomų produktų asortimentas, skatinama įmonių konkurencija ir taip sumažinamos platinimo sąnaudos, nesusijusios su pačiu produktu.

3.12

Apskritai tokia komercinė praktika, kai sumažinus siūlomo produkto ar paslaugos kainą atitinkamai sumažinamos ir garantijos, į kurias turi teisę vartotojas, lemia ir mažesnę vartotojo teisių bei ekonominių interesų apsaugą. Visa tai didina vartotojų pažeidžiamumą ir skatina kitus neigiamus padarinius, dėl kurių ekonomiškai silpnas vartotojas gali patirti naujų sunkumų.

3.13

Be to, reikia pabrėžti vis didesnį energijos nepritekliaus poveikį ekonomiškai pažeidžiamų vartotojų sveikatai tuose Europos regionuose, kur klimato sąlygos turi lemiamos įtakos. Todėl reikėtų numatyti iškeldinimo nevykdymo žiemos mėnesiais ar kitas priemones, į kurias galėtų atsižvelgti atitinkami veiklos vykdytojai iškilus grėsmei, kad bus nutrauktas tiekimas dėl mokėjimo sunkumų, kurie visų pirma iškyla dėl netikėtų ekonominių aplinkybių.

3.14

Apskritai reikėtų pridurti, kad kai kurios įmonės vykdo kenksmingą veiklą dažnai padarydamos nepataisomą žalą menkam namų ūkių biudžetui, visų pirma veiklą, susijusią su indėlių ir taupymo institucijomis ir finansiniais produktais, apie kuriuos nesuteikiama tikslios informacijos ir kuriems netaikomos tinkamos sutartinės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, vartojimo kredito atveju taikant labai dideles metines palūkanų normas, kurios įstūmė daugelį vartotojų į „krizę krizėje“ arba, o tai yra tas pats, sužlugdė jų ateities lūkesčius ir tai lėmė pernelyg didelį namų ūkių įsiskolinimą ar netgi visišką nemokumą.

3.15

Pirmiau išdėstytos aplinkybės gali apimti ir konkretesnius klausimus, pavyzdžiui, hipotekos paskolų krizę, nepakankamą draudimą ir kt., lemiančius susikaupusį ir užsitęsusį nepriteklių, kurį tokioje padėtyje atsidūrusiems vartotojams sunku įveikti. Todėl reikia konkrečiai paminėti piktnaudžiavimą komisiniais, kas dažniausiai susiję su neskaidria bankų veikla; komisiniais ne tik piktnaudžiaujama smulkesnių indėlininkų, bet ir privačių investuotojų atžvilgiu, kai vykdomas vertybinių popierių atsiskaitymas, į kurį juos įtraukia arba pačios finansų įstaigos, arba kiti sektoriui priklausantys, tačiau neturintys teisės jame vykdyti veiklą subjektai.

3.16

Tarpvalstybinės prekybos lygmeniu dėl nevienodo Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos (9) perkėlimo kyla grėsmė, kad nebus visiškai pasiektas jos tikslas užtikrinti didesnį teisinį tikrumą įmonėms. Geresnis perkėlimas prisidėtų prie geresnės vartotojų apsaugos. Taigi dabar Komisija turės užtikrinti tinkamą jos taikymą visose valstybėse narėse; tam labai padėtų skubiai priimtos gairės, palengvinančios direktyvos aiškinimą atsižvelgiant į jos tikrąjį tikslą.

3.17

Nesąžiningos komercinės praktikos srityje labai svarbu, kad Komisija stebėtų aspektą, susijusį su būtinomis priemonėmis, kurias valstybės narės turi nustatyti direktyvos nesilaikymo atveju. Pagal bendrą taisyklę taikytina sankcija neturi būti mažesnė už naudą, kuri gaunama vykdant nesąžiningą ar klaidinančią veiklą. Be to, procedūros, įskaitant teismines, turi būti tinkamos ir veiksmingos, kad būtų užtikrintas derėjimas su direktyvos tikslais.

3.18

Ateityje siekiant užtikrinti didesnį ES teisės nuoseklumą, reikėtų koordinuotai ir tuo pačiu metu persvarstyti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą ir Direktyvą dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kaip nurodė EESRK (10).

3.19

Galiausiai siekiama užkirsti kelią tam, kad bendroji rinka taptų bipole rinka, kurios mažiau maloni pusė būtų matoma labiausiai skurstantiems ir didžiausią nepriteklių patiriantiems asmenims. Komercinė praktika turi būti vykdoma dar sąžiningiau, kai ji skirta ekonominiu požiūriu silpniausiems vartotojams. Būtina atsižvelgti į vartotojų poreikį nuolat apsirūpinti pakankamu kiekiu būtiniausių produktų, paslaugų ir atsargų, kad jiems būtų užtikrintas deramas gyvenimas; šią teisę turėtų užtikrinti atitinkamos valdžios institucijos.

4.1

EESRK ragina atsakingas valdžios institucijas imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrinta patikima galimybė apsirūpinti būtiniausiais produktais ir paslaugomis, taip pat aiški ir veiksminga teisių apsauga tų vartotojų ir naudotojų, kurie dėl netikėtų ekonominių priežasčių patyrė didesnį ekonomikos ir finansų krizės poveikį siekiant užkirsti kelią jų socialinei atskirčiai, kaip EESRK jau yra nurodęs, tokiomis priemonėmis kaip pernelyg didelio namų ūkių įsiskolinimo reguliavimas (11), kuris padėtų sumažinti kai kurių gyventojų grupių patiriamą itin didelį finansinį spaudimą.

4.2

Be to, konkreti netikėtai finansiškai pažeidžiamais tapusių vartotojų teisių, visų pirma jų teisės deramomis sąlygomis patekti į būtiniausių produktų ir paslaugų rinką, apsauga turi būti pagrindinis Europos viešosios vartotojų apsaugos politikos uždavinys užtikrinant atitinkamų teisės aktų taikymą.

4.3

Įvairias priemones galima suskirstyti į keturias kategorijas: prevencijos, apsaugos, poveikio švelninimo ir atsigavimo.

4.4

Rengiant veiksmų planą reikėtų bent jau numatyti veiksmus, susijusius su šiomis skirtingomis intervencijos priemonių kategorijomis.

4.5

Visų pirma reikėtų sukurti fondą pasinaudojant pajamomis iš vartojimo srityje pažeidimus padariusiems asmenims taikomų sankcijų ir šias lėšas skirti vartotojų apsaugos politikai, visų pirma visiems gyventojams naudingoms visuotinės svarbos priemonėms (pvz., kolektyviniai ieškiniai), kurias įgyvendintų vartotojų asociacijos, valdžios institucijos ir kitos įstaigos, galinčios užtikrinti šios politikos įgyvendinimą pagal kiekvienos valstybės narės teisės aktus.

4.6

Rimtų pažeidimų, keliančių pavojų ar darančių realią žalą žmonių sveikatai ar saugumui, atveju būtina sustiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimus taikyti sankcijas suteikiant joms teisę nustatyti, areštuoti ir (arba) konfiskuoti naudojamas priemones ar prekes ir nutraukti įmonės veiklą visapusiškai laikantis teisinės valstybės principo.

4.7

Prevencinio pobūdžio priemonės yra priemonės, galinčios turėti įtakos įvairiems išorės veiksniams, kurie didina ekonomikos krizės nulemto ekonomiškai pažeidžiamų vartotojų skaičių ir sudaro sąlygas atsirasti situacijoms ar praktikai, galinčioms daryti skirtingą poveikį šiems vartotojams.

4.8

Be išorės veiksnių, reikia imtis priemonių siekiant sustiprinti vartotojų atstovus, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius, ir paskatinti juos, be kita ko, dalyvauti bendradarbiavimo projektuose, bendruose pirkimuose ar bendradarbiavimu grindžiamoje ekonomikoje.

4.9

Be to, viena esminė prevencinė priemonė būtų įsteigti observatoriją, kuri užtikrintų strateginės politikos, kuri vykdoma probleminiuose sektoriuose. pavyzdžiui, visuotinės svarbos paslaugų, audiovizualiniame, kuro, bankų, energetikos oligopolių, būsto ir t. t., stebėseną ir kuri gali tapti pavojumi, dėl kurio labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi vartotojai.

4.10

Trumpai tariant, kalbama apie veiksmus, susijusius su ekonominiais, finansiniais ar užimtumo scenarijais, taip pat su scenarijais, kurie gali atsirasti dėl naujų technologijų neigiamo poveikio galimybėms patekti į prekių ir paslaugų rinką užtikrinant vartotojų ir naudotojų teisių apsaugą. Todėl reikėtų įtraukti ir reklamos bei rinkodaros veiklą, kadangi jos tikslais gali būti priimami sprendimai, kuriais neatsižvelgiama į vartotojų padėtį arba kurie paremti vartotojams žalingais kriterijais.

4.11

Apsaugos priemonės sustiprins vartotojų ir naudotojų apsaugos mechanizmus jiems atsidūrus mažiau palankioje ar pavaldžioje padėtyje, visų pirma turint omenyje techninę ir teisinę apsaugą, taip pat kompensaciją už patirtą žalą ir nuostolių atlyginimą atsižvelgiant į ypatingą ekonomiškai silpnų vartotojų padėtį, susidariusią dėl netikėtų aplinkybių.

4.12

Reikia stiprinti nacionalinių valdžios institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą ir išsamiai persvarstyti Reglamento Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje taikymo sritį nustatant lygiaverčius patikros mechanizmus, suderinant sankcijas ir sustiprinant reglamento veiksmingumą ir jame numatytos veiklos mechanizmus. Be to, vartotojai turi turėti galimybę apsirūpinti saugiais produktais ir paslaugomis, o tam reikalinga veiksminga rinkų priežiūra; todėl EESRK tikisi, kad bus pritarta produktų saugos teisės aktų persvarstymui.

4.13

Poveikio švelninimo priemonės yra skirtos tiems vartotojams, kurių finansinė padėtis dėl ekonomikos krizės tapo pažeidžiama, ir jomis siekiama padėti tokiems vartotojams įveikti iškilusius sunkumus, kad jie galėtų ateityje patenkinti savo pagrindinius poreikius ir užsitikrinti deramą gyvenimo lygį.

4.14

Kalbant tiek apie šias, tiek apie atsigavimo priemones, kurių gali imtis valstybės narės, svarbu, kad jose būtų numatyta šeimos ir socialinės paramos tinklų teikiama pagalba; šie tinklai savo ruožtu turėtų gauti reikiamą institucinę paramą, kad galėtų atlikti savo užduotis. Struktūriniai fondai taip pat galėtų padėti steigti šiuos paramos fondus, kad įgyvendindami savo tikslą užkirstų kelią socialinei atskirčiai.

4.15

Atsigavimo priemonės apima priemones, skatinančias visas įmanomas įgyvendinti alternatyvias priemones ekonominiam silpnumui įveikti. Todėl siūloma parengti ir įgyvendinti „piliečių gelbėjimo planą“, kuris padėtų atgaivinti namų ūkių ekonomiką ir taip atkurti vartotojų perkamąją galią. Šis planas leistų kompensuoti nuostolius ir ribojimus, dėl kurių jie nukentėjo per ekonomikos krizę, ir teisingumo požiūriu tai būtų finansų institucijoms taikytų bankų gelbėjimo priemonių atitikmuo. Tai labiau atitiktų 1999 m. Jungtinių Tautų patvirtintų Vartotojų teisių apsaugos gairių 5 punkte išdėstytas nuostatas, kuriose teigiama, kad tvaraus vartojimo skatinimo politikoje būtina atsižvelgti į skurdo panaikinimo tikslus, visų visuomenės narių būtiniausių poreikių patenkinimą ir nelygybės mažinimą tiek pačiose šalyse, tiek tarp jų.

4.16

Be to, Europos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnio 3 dalyje siekiant kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu Sąjungai ir valstybėms narėms suteikiama teisė imtis priemonių užtikrinti deramą gyvenimą visiems tiems, kurie neturi pakankamai išteklių.

4.17

Galiausiai manoma, kad vertėtų atlikti studijas ir mokslinius tyrimus, susijusius su veiksniais, kurie lemia ir didina vartotojų ekonominį silpnumą.

4.18

Tarp vidaus rinkos veikimui trukdančių veiksnių paminėtinas ekonominis smurtas prieš vartotoją sudarant sutartį dėl pastarojo nestabilios ir blogesnės padėties. Ši padėtis gali turėti įtakos vartotojo sprendimui ir gali pritrūkti laisvos valios sudarant sutartis su vartotojais. Tokiomis sąlygomis vartotojai yra priversti sudaryti sutartis, kurių jie nebūtų savo noru sudarę ar su kuriomis nebūtų sutikę, arba sutikti su išlygomis, kuriose išdėstyti neproporcingi įsipareigojimai, kurių jie nebūtų prisiėmę laisva valia priimdami sprendimus.

4.19

EESRK turėtų apsvarstyti šį trūkumą, kuris turi įtakos vartotojų laisvam sutikimui sudarant sutartis, ir konkurencijos iškreipimą, kuris lemia netinkamą vidaus rinkos veikimą. Kitos Europos Sąjungos institucijos turi tam skirti deramą dėmesį ir imtis reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią ekonominiam smurtui sudarant sutartis su vartotojais dėl jų blogesnės padėties.