KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo įgyvendinimo metinė ataskaita

1. Įvadas

2012 m. birželio 26 d. ES pasirašė prekybos susitarimą (toliau – Susitarimas) su Kolumbija ir Peru. Susitarimas laikinai taikomas Peru nuo 2013 m. kovo 1 d., Kolumbijai – nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.[1]

Nuo tada, kai susitarimą pradėta taikyti, Komisija Parlamentui ir Tarybai teikė informaciją apie jo įgyvendinimą, visų pirma Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto įsteigtos specialios stebėsenos grupės posėdžiuose. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 19/2013[2] Komisija įsipareigojo Europos Parlamentui ir Tarybai teikti metinę įsipareigojimų pagal Susitarimą ir reglamentą taikymo, įgyvendinimo ir vykdymo ataskaitą.

Tai pirmoji tokia ataskaita. Pagal reglamento 13 straipsnio 1 dalį ją sudaro trys dalys:

bendras prekybos srautų vertinimas; informacija apie įvairių Susitarimą įgyvendinančių institucijų veiklą ir informacija apie reglamente nurodytus stebėsenos veiksmus.

2. BENDRAS VERTINIMAS. PREKYBOS RAIDA

2.1.        Metodika

Dvišalių prekybos srautų analizė grindžiama pirmųjų Susitarimo įgyvendinimo metų duomenimis. Peru atveju naudoti 2013-ųjų kalendorinių metų duomenys, o Kolumbijos atveju – Susitarimo laikino taikymo pirmų penkerių mėnesių duomenys (2013 m. rugpjūčio – gruodžio mėn.). Abiem atvejais laikotarpis buvo lyginamas su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu.

Galimybę daryti išvadas apie Susitarimo poveikį riboja tai, kad jis tik pradėtas taikyti ir trūksta tam tikrų duomenų ir skaičių. Iš tiesų gali prireikti laiko, kol ekonominės veiklos vykdytojai prisitaikys taip, kad galėtų pasinaudoti visomis prekybos susitarimo suteiktomis papildomomis prekybos galimybėmis. Be to, sudėtinga prekybos srautų pokyčius sieti vien su Susitarimu, nes šiems skaičiams įtaką daro ir kiti veiksniai, kaip antai pagrindinių produktų, kurie sudaro didelę Peru ir Kolumbijos eksporto dalį, paklausos ir pasaulinių kainų svyravimai.

Apskritai didėjo prekybos konkrečiomis prekėmis apimtis. Tai padėjo šiek tiek sušvelninti bendrą prekybos srautų sumažėjimą, kurį paskatino pasauliniai neigiami pagrindinių produktų kainų ir ES paklausos pokyčiai. Nors daryti galutines išvadas dar anksti, iš turimų duomenų matyti, kad konkrečių sektorių įmonės vis labiau naudojasi Susitarimu.

2.2.        Prekybos su Peru srautų raida

Palyginti su metais iki Susitarimo taikymo, iš Peru į ES importuojamų prekių vertė 2013 m. sumažėjo 15,9 proc. (995 mln. EUR), visų pirma dėl nukritusių tarptautinių pagrindinių produktų kainų.

2012 m. ES importas iš Peru siekė 6,3 mlrd. EUR (17,5 proc. Peru eksporto). 2013 m. ES importas dėl pirmiau nurodytų pokyčių sudarė 5,3 mlrd. EUR (16,5 proc. Peru eksporto).

Pagrindiniai ES importuojami produktai buvo žaliavos (29,9 proc. viso importo sudarė varis ir cinkas), kurių vertė, palyginti su 2012 m., gerokai sumažėjo (-15,7 proc.). Antros produktų grupės (maistas ir gyvi gyvūnai, kurie sudarė 36,8 proc. viso importo iš Peru) vertė, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 10,4 proc. Tačiau beveik 6 proc. išaugo kai kurių netradicinių iš Peru eksportuojamų produktų (pirmiausia žemės ūkio maisto produktų ir didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų) vertė. Taip pat akivaizdžiai padidėjo cheminių medžiagų ir žuvininkystės produktų importas į ES (atitinkamai 24,9 proc. ir 4 proc.).

ES eksporto vertė išliko stabili (padidėjo 0,16 proc., arba 5,7 mln. EUR). ES yra trečia pagal dydį importuotoja į Peru (maždaug 13 proc. viso importo 2013 m.).

ES daugiausia eksportavo mašinas ir transporto įrangą (55,5 proc. viso eksporto). Šių produktų eksportas išliko gana stabilus (padidėjo 0,16 proc.).

2013 m. ES prekybos su Peru balanso deficitas siekė 1 778 mln. EUR (2012 m. deficitas sudarė 2 779 mln. EUR). Sumažėjimas atitinka 2009–2013 m. tendencijas, nes per metus ES importas vidutiniškai išaugo 13,5 proc., o ES eksportas – 23,7 proc.).

2.3.        Prekybos su Kolumbija srautų raida

Prekybos su Kolumbija srautų analizei įtakos turėjo tai, kad Susitarimas pradėtas taikyti tik nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Palyginti su laikotarpiu iki Susitarimo laikino taikymo (2012 m. rugpjūčio – gruodžio mėn.), bendra prekybos srautų vertė išliko panaši.

Kalbant apie prekybos vertę, Kolumbija tebėra didžiausia ES partnerė Andų bendrijoje ir penkta pagal dydį Lotynų Amerikoje.

ES importo vertė, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išaugo 4,2 proc. ir sudarė 3 596 mln. EUR. 2012 m. bendra Kolumbijos į ES eksportuotų produktų vertė sudarė 15,2 proc. viso Kolumbijos eksporto (7 098,8 mln. EUR iš 46 720,1 mln. EUR). 2013 m. šis skaičius pasiekė 7 223,2 mln. EUR (15,8 proc. viso Kolumbijos eksporto).

Kolumbijos eksportą daugiausia sudarė pagrindiniai ir žemės ūkio produktai. 87,2 proc. viso eksporto į ES sudaro keturių rūšių produktai – mineralinė alyva, anglis, bananai ir kava.

ES eksporto vertė, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, sumažėjo 4 proc. ir sudarė 2 328 mln. EUR.

2012 m. ES buvo trečia pagal dydį Kolumbijos importo partnerė (12,6 proc. visų 2012 m. importuotų produktų, arba 5 657,9 mln. EUR iš 45 025,8 mln. EUR). 2013 m. šis skaičius išaugo iki 6 171,8 mln. EUR (13,4 proc. viso Kolumbijos importo).

ES eksportuoja įvairius pramonės gaminius, visų pirma mašinas ir mechaninius įrenginius (19 proc. viso eksporto, sumažėjo 4,1 proc.), vaistus (11,5 proc., padidėjo 8,5 proc.), orlaivius ir jų dalis (11,8 proc., padidėjo 33,2 proc.), elektros mašinas ir įrangą (7,4 proc., padidėjo 9,8 proc.), transporto priemones (7,6 proc., padidėjo 9,8 proc.) ir optinius, techninius ir medicininius aparatus bei fotoaparatus (5,8 proc., padidėjo 10,6 proc.).

2013 m. prekybos su Kolumbija balanso deficitas siekė 1 782 mln. EUR (2012 m. deficitas sudarė 3 064 mln. EUR). Šį skaičių reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad 2009–2013 m. metinis vidutinis ES importo augimas siekė 17,8 proc., o ES eksporto – 15,4 proc. Kita vertus, palyginti su 2012 m., 2013 m. ES importas sumažėjo 11,2 proc., o ES eksportas išaugo 5,7 proc.

2.4.        Prekybos konkrečiomis prekėmis raida

Atidžiau panagrinėjus ES ir dviejų Andų šalių tarpusavio prekybos konkrečiomis prekėmis srautų raidą galima daryti prielaidą, kad kai kurie sektoriai pradėjo naudotis Susitarimo teikiamomis galimybėmis.

Peru atveju nuo 2012 m. iki 2013 m. užfiksuota esminių pokyčių, susijusių su toliau nurodytais produktais:

· šviežiais bananais: bendras importas išaugo nuo 61 mln. EUR iki 85 mln. EUR (+39,3 proc.);

· valgomaisiais vaisiais ir riešutais: nuo 408 mln. EUR iki 527 mln. EUR (+29,2 proc.);

· cukrumi ir konditerijos gaminiais iš cukraus: nuo 0,8 mln. EUR iki 2,3 mln. EUR (+187,5 proc.);

· gėrimais ir alkoholiniais gėrimais: nuo 44 mln. EUR iki 71 mln. EUR (+61,4 proc.).

Kita vertus, užfiksuota esminių pokyčių, susijusių su toliau nurodytais ES eksportuotais produktais:

· javais: nuo 0,1 mln. EUR iki 12,6 mln. EUR;

· transporto priemonėmis, skirtomis keleiviams ir prekėms vežti: nuo 308 mln. EUR iki 351 mln. EUR (+14 proc.);

· vaistais: nuo 104 mln. EUR iki 140 mln. EUR (+34,6 proc.).

Susitarimas su Kolumbija taikytas trumpiau nei su Peru, todėl duomenų turima mažiau. Tolesnė analizė grindžiama 2013 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. duomenimis (palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu).

Kalbant apie ES importą, 2013 m. užfiksuota esminių pokyčių, susijusių su toliau nurodytais produktais:

· cukranendrių cukrumi: importas padidėjo nuo 1,4 mln. EUR iki 3,4 mln. EUR (+147,5 proc.);

· tabaku: nuo 4,6 mln. EUR iki 15,4 mln. EUR (+247,6 proc.);

· paruoštais arba konservuotais tunais: nuo 2,5 mln. EUR iki 2,8 mln. EUR (+9,2 proc.);

· skintomis gėlėmis: nuo 5,1 mln. EUR iki 5,4 mln. EUR (+4,4 proc.).

Kita vertus, užfiksuota esminių pokyčių, susijusių su toliau nurodytais ES eksportuotais produktais:

· pieno produktais: eksportas išaugo nuo 0,7 mln. EUR iki 1,7 mln. EUR (+136,5 proc.);

· transporto priemonių važiuoklėmis su pritvirtintais varikliais: nuo 0,8 mln. EUR iki 4,5 mln. EUR (+467,4 proc.);

· transporto priemonėmis su slėginio uždegimo stūmokliniais vidaus degimo varikliais (dyzeliniais arba pusiau dyzeliniais), kurio cilindrų darbinis tūris didesnis kaip 1 500 cm3, bet ne didesnis kaip 2 500 cm3: nuo 2,6 mln. EUR iki 4,3 mln. EUR (+64,7 proc.).

2.5.        Tarifinių kvotų naudojimas

Susitarime abiem pusėms numatytos kelios tarifinės kvotos. Iš preliminarios kvotų naudojimo analizės matyti, kad jei būtų iki galo naudojamasi palankiomis tarifinėmis kvotomis, ES eksportas būtų gerokai didesnis.

Remiantis iš Peru institucijų gautais muitinių duomenimis, 2013 m. užregistruoti tik dviejų klasių produktų, kuriems taikomos tarifinės kvotos, dideli prekybos srautai (valgomųjų ledų produktų ir produktų su dideliu cukraus kiekiu), vis dėlto jie išliko gerokai mažesni nei skirtos tarifinės kvotos.

Panašias išvadas galima daryti dėl Kolumbijos: 2014 m. sausio – birželio mėn. duomenimis, užregistruotas tik dviejų grupių produktų didelis eksportas iš ES (daržovių bei vaisių ir salyklo ekstraktų). Šiuo atveju tarifinių kvotų tonomis išnaudota gerokai mažiau, nei skirta. Tarifinėmis kvotomis, suteiktomis tokioms produktų grupėms kaip išrūgų ir pieno produktai ir cukraus preparatai, naudotasi minimaliai, o, pavyzdžiui, cukrui, pienui ir grietinei, pasukoms ir valgomųjų ledų preparatams suteiktomis tarifinėmis kvotomis naudotasi menkai arba visiškai nesinaudota.

Kita vertus, ES Peru ir Kolumbijai suteikė kelias svarbias tarifines kvotas. Peru atveju svarbiausios tarifinės kvotos, be kita ko, skirtos šioms produktų grupėms: cukriniams kukurūzams, kukurūzams, cukranendrių cukrui, produktams su dideliu cukraus kiekiu, kakavos milteliams, romui, ryžiams ir galvijų mėsai.

Remiantis 2013 m. ES muitinių duomenimis, 2013 m. kovo mėn. – 2014 m. vasario mėn. pasinaudota tik cukranendrių cukrui (kvota visiškai išnaudota, 18 334 tonų[3]), produktams su dideliu cukraus kiekiu (2 iš 10 000 numatytų tonų) ir kukurūzams (58 iš 8 334 numatytų tonų) skirtomis tarifinėmis kvotomis. Iš 2014 m. kovo – gegužės mėn. duomenų matyti, kad tarifinės kvotos naudotos keturioms grupėms (kukurūzams, cukriniams kukurūzams, cukranendrių cukrui ir produktams su dideliu cukraus kiekiu). Iš jų cukranendrių cukrui skirtą kvotą (22 660 tonų) Peru iki 2014 m. gegužės 6 d. jau buvo išnaudojusi. Tačiau užregistruoti visų kitų produktų prekybos srautai buvo minimalūs (1 tona iš produktams su dideliu cukraus kiekiu skirtų tarifinių kvotų).

Kolumbijos atveju tarifines kvotas ES suteikė tokiems produktams kaip cukriniai kukurūzai, kukurūzai, cukranendrių cukrus, jogurtas, romas, pienas ir grietinė ir produktai su dideliu cukraus kiekiu.

ES muitinių duomenimis, 2013 m. tarifinėmis kvotomis nesinaudota. Iš 2014 m. duomenų matyti, kad tarifinės kvotos naudotos dviem bendroms produktų kategorijoms (cukranendrių cukrui ir konditerijos gaminiams iš cukraus). Iš cukranendrių cukraus produktams skirtų 63 860 tonų iki 2014 m. liepos 8 d. importuotos 23 383 tonos. Iš konditerijos gaminiams iš cukraus skirtų 20 600 tonų iki 2014 m. liepos 8 d. importuotos tik 105 tonos.

Apskritai nedidelis naudojimasis tarifinėmis kvotomis rodo, kad mažai tikėtina, kad dėl Susitarimo būtų sutrikdytos atitinkamos šių svarbių produktų vidaus rinkos.

2.6.        Paslaugos

Prekybos paslaugomis duomenys teikiami labai vėluojant ir naudojant suvestinius skaičius, todėl atlikti tokią pačią dalinę analizę kaip prekybos prekėmis atveju neįmanoma. Todėl šis aspektas į metinę įgyvendinimo ataskaitą bus įtrauktas, kai tik bus turima pakankamai duomenų.

3.           Įgyvendinimo organų veikla

Susitarimo institucinėse nuostatose numatyta įsteigti Prekybos komitetą ir aštuonis specialiuosius organus. Kasmetinis ES ir Kolumbijos bei Peru ministrų lygmens Prekybos komiteto posėdis atlieka priežiūros funkciją ir užtikrina tinkamą Susitarimo taikymą. Pirmieji šių organų susitikimai surengti 2014 m. Limoje, Peru (žr. toliau).

Žemės ūkio pakomitetis. Vasario 5 d.

Dalyviai aptarė prekybos raidą ir tarifinių kvotų naudojimą (tiksliau, su vidaus procedūromis susijusius aspektus). Dėl išaugusio Peru eksporto aptarta ir bananų importo stabilizavimo priemonė. Taip pat nagrinėtos tokios temos kaip alkoholinių gėrimų apmokestinimas (Peru ir Kolumbija) ir bendradarbiavimo dėl pieno produktų susitarimas (Kolumbija).

Techninių prekybos kliūčių pakomitetis. Vasario 5 d.

Šalys pasikeitė informacija apie savas kokybės infrastruktūros sistemas. ES nurodė kelis jai nerimą keliančius klausimus, susijusius su Kolumbija (automobilių sektoriaus techniniai reglamentai, atitikties vertinimo tvarka, tekstilės gaminių ženklinimas, alkoholinių gėrimų techniniai reglamentai, biokuro politika) ir Peru (Sveikos mitybos įpročių skatinimo įstatymas, vėlavimas užregistruoti vaistus ir dietinius maisto papildus). Kolumbija ir Peru išreiškė susirūpinimą dėl ES originalių sertifikatų reikalavimo eksportuojant žuvis ir dėl alyvpalmių aliejaus naudojimo apribojimų kai kuriose valstybėse narėse.

Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis. Vasario 6 d.

Šalys susitarė dėl sąrašo ekspertų, kuriuos būtų galima sukviesti apsvarstyti klausimus, kurie nebuvo pakankamai išnagrinėti per tarpvyriausybines konsultacijas, ir pasidalijo patirtimi apie vidaus mechanizmus, taikomus siekiant skatinti pilietinės visuomenės ir grupių, įsipareigojusių įgyvendinti Susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi nuostatas, dalyvavimą (taip pat žr. 4 punktą).

Intelektinės nuosavybės pakomitetis. Vasario 11 d.

Susitikime aptartos geografinės nuorodos, ir ES išreiškė interesą supaprastinti pripažinimo procedūras. Kolumbija nurodė visus Susitarime numatytus ES geografinių nuorodų apsaugos sertifikatus ir pateikė 18 naujų geografinių nuorodų, iš kurių devynios susijusios su žemės ūkio produktais; ES jas įvertins atsižvelgdama į Susitarimą. Dėl likusių ne žemės ūkio geografinių nuorodų, ES paaiškino, kaip galima užtikrinti jų apsaugą.

Peru pateikė sąrašą su keturiomis naujomis žemės ūkio produktų geografinėmis nuorodomis. Taip pat aptarti tokie klausimai kaip atitinkamos šalies vykdymo užtikrinimo sistemos, tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybė, TRIPS susitarimo 6 dalyje nustatyta sistema[4], Peru ir Kolumbijos prisijungimas prie Madrido protokolo[5], atlikėjų apsauga ir farmacijos sektoriaus patentai (Kolumbija).

Viešųjų pirkimų pakomitetis. Kovo 31 d.

Šalys aptarė dvišalius klausimus, Peru ir Kolumbija ES pateikė atnaujintą valdžios subjektų sąrašą. Šalys susitarė keistis informacija apie MVĮ dalyvavimą užsienio viešųjų pirkimų rinkose.

Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių pakomitetis. Balandžio 1 d.

Be kita ko, nagrinėti tokie klausimai kaip importo reikalavimai, patikrinimai, su gyvūnų ir augalų sveikata susijusios priemonės, lygiavertiškumas ir techninė pagalba.

Muitinės procedūrų, prekybos lengvinimo ir kilmės taisyklių pakomitetis. Balandžio 28–29 d.

Šalys informavo apie savo muitų teisės aktų naujausius pokyčius. ES pabrėžė, kaip svarbu sukurti nepopierinę muitinės aplinką. Šalys pasikeitė patirtimi dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų[6] ir Abipusio pripažinimo susitarimų. Kiek tai susiję su kilmės taisyklėmis, šalys nagrinėjo lengvatinės kilmės sertifikavimą ir patikrinimą, taip pat tiesioginio vežimo klausimą.

Patekimo į rinką pakomitetis. Gegužės 15 d.

Šalys pasikeitė informacija apie prekybos srautų raidą, atkreipdamos dėmesį į tai, kad trūksta patikimos ilgesnį laikotarpį apimančios statistikos. Šalys aptarė tokius dvišalius klausimus kaip BLS+ (Peru), taip pat biokuro ir sunkvežimių atidavimo į metalo laužą vidaus strategijos (Kolumbija).

Prekybos pakomitetis. Gegužės 16 d.

Komitetas apžvelgė specialiųjų organų veiklą ir aptarė su prekyba paslaugomis susijusius klausimus. ES išreiškė susirūpinimą dėl darbo vizų išdavimo Peru terminų, kurie galėtų neigiamai paveikti Peru įsipareigojimus pagal Susitarimo prekybos paslaugomis dalį. Šalys taip pat aptarė klausimus, susijusius su PPO ir Susitarimu dėl palankesnių prekybos sąlygų, pasidalijo informacija apie vykdomas derybas su kitomis šalimis ar regionais.

4.            Prekybos ir darnaus vystymosi srities įsipareigojimų vykdymas

Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis

Pirmasis pakomitečio susitikimas buvo vasario 7 d. surengtas viešas posėdis su pilietine visuomene, kuriame daugiausia dalyvavo Peru pilietinės visuomenės nariai ir ES vietos patarėjų grupė. Diskutuota su darbu ir aplinka susijusiais klausimais, svarbiais įgyvendinant Susitarimo IX antraštinę dalį, ir aptartos galimos sritys, kuriuose tinkama imtis tolesnių veiksmų.

Šalys išreiškė įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti Susitarimo IX antraštinę dalį. Kolumbija ir Peru pateikė informacijos apie atitinkamų darbo ir aplinkos ministerijų veiklos aspektus, taip pat apie pažangą, padarytą dėl asociacijų laisvės, kolektyvinių derybų teisių ir priverstinio darbo panaikinimo. Šie klausimai svarbūs ir dėl įvairių priemonių, kurias Kolumbija ir Peru įtraukė į 2012 m. Europos Parlamentui pateiktus veiksmų planus.

Šalys aptarė toliau nurodytus klausimus.

4.1.        Su darbu susijusių nuostatų įgyvendinimas

ES pranešė apie politikos strategijas ir priemones, kurių ES lygmeniu imtasi siekiant propaguoti asociacijų laisvę ir kolektyvinių derybų teisę ir siekiant apsaugoti vaikų interesus (įskaitant vaikų darbo prevenciją). ES taip pat pranešė apie valstybių narių pažangą ratifikuojant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, visų pirma Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje. Ji taip pat informavo apie 2014 m. sausio 28 d. ES Tarybos sprendimus, kuriais valstybėms narėms leidžiama ratifikuoti TDO cheminių medžiagų ir namų ūkio darbuotojų konvencijas.

Peru pranešė apie įsipareigojimų pagal Susitarimo IX antraštinę dalį įgyvendinimą ir pateikė naujos informacijos apie šiuos klausimus:

i. kolektyvinių santykių sistemos stiprinimą, įskaitant tikrinimų sistemos stiprinimą, Nacionalinės darbo inspekcijos sukūrimą ir išaugusį skiriamų baudų mastą;

pagrindinių teisių propagavimą, kaip nustatyta TDO, taikant specialias profesinių sąjungų registravimo statybų sektoriuje taisykles, neprivalomo arbitražo reglamentą, kovos su vaikų ir priverstiniu darbu veiksmų planus ir strategijas, ir reglamentų, kuriais užtikrinamos neįgaliųjų lygios galimybės, tvirtinimą; darbo teisių apsaugos veiksmus ir suintensyvintus patikrinimus ir TDO konvencijų ratifikavimą.

 

Kolumbija pateikė informacijos apie Susitarimo IX antraštinės dalies įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skirdama:

i. naujai Darbo ministerijos struktūrai ir laimėjimams;

esamiems socialinio dialogo kanalams ir mechanizmams; asociacijų laisvės įgyvendinimui; esamų stebėjimo sistemų stipriosioms pusėms; kovos su neteisėtu tarpininkavimu srityje priimtiems teisės aktams; TDO konvencijų įgyvendinimo padėčiai.

Šalys susitarė toliau įgyvendinti su darbu susijusias IX antraštinės dalies nuostatas, taip pat ratifikuoti ir įgyvendinti TDO konvencijas (t. y. 2011 m. Namų ūkio darbuotojų konvenciją, kurią Kolumbija ratifikavo 2014 m. gegužės 9 d.). Šalys susitarė toliau keistis informacija, visų pirma susijusia su kovos su vaikų ir priverstiniu darbu priemonėmis, ir propaguoti asociacijų laisvę ir kolektyvines derybas.

Susitikimas buvo puiki galimybė susitikti su TDO regioninio biuro atstovais ir aptarti tokius bendrus klausimus kaip derybos dėl ES prekybos susitarimų ir jų įgyvendinimas.

4.2.        Su aplinka susijusių nuostatų įgyvendinimas

Šalys pateikė ataskaitas dėl su aplinka susijusių IX antraštinės dalies nuostatų įgyvendinimo pažangos. Peru pateikė informacijos apie aplinkos klausimų teisinę ir politinę sistemą, Peru aplinkos valdymo strategines kryptis, nacionalinę darbotvarkę ir aplinkos srities veiksmų nacionalinę sistemą. Peru taip pat pranešė apie poveikio aplinkai vertinimo nacionalinę sistemą ir tvarių investicijų ekologinio sertifikavimo nacionalinę tarnybą (SENACE).

Kolumbija pateikė ataskaitą dėl aplinkos srities nacionalinės sistemos, svarbiausių Aplinkos ir darnaus vystymosi ministerijos laimėjimų ir strategijų ir daugiašalių aplinkos susitarimų, kaip antai Bazelio konvencijos, Nykstančių rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES), Monrealio protokolo, Biologinės įvairovės konvencijos, Kartagenos protokolo ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK), įgyvendinimo.

ES nagrinėjo ekologiškų prekių liberalizavimo klausimą ir išskyrė ekologiškų prekių iniciatyvą, pagal kurią ES ir 13 kitų PPO narių įsipareigojo siekti liberalizuoti prekybą ekologiškomis prekėmis. ES paskatino Kolumbiją ir Peru prisijungti prie iniciatyvos, be kita ko, todėl, kad Peru 2014 m. lapkričio mėn. Limoje surengs JTBKKK šalių konferenciją. Be to, ES atkreipė dėmesį į tai, kad ši iniciatyva turi potencialą suteikti geresnių galimybių pigiau įsigyti prekių ir technologijų, kuriomis saugoma aplinka.

ES bendrai aptarė išteklių veiksmingumo veiksmų planą ir aplinkosauginio pėdsako nustatymo metodikas: 2013 m. lapkričio mėn. bandomajam tyrimui atrinkta 17 produktų. Šiuos bandomuosius projektus gali stebėti ir prie jų įgyvendinimo prisidėti bet kuris suinteresuotasis subjektas, taip pat ir Kolumbijos bei Peru įmonės. Į ES eksportuojančioms įmonėms turėtų būti naudinga dalyvauti šiame projekte.

4.3.        Vidaus konsultacijos ir pakomitečio posėdžiai su pilietine visuomene

Per pakomitečio posėdį šalys aptarė 281 straipsnį (Vidaus priemonės) ir jo įgyvendinimą. ES nurodė, kad jos vietos patarėjų grupė bus panaši į grupes, numatytas pagal kitus ES susitarimus, o Peru ir Kolumbija pranešė, kad naudosis veikiančiais vietos patarėjų organais. Šalys susitarė dėl viešų posėdžių su pilietine visuomene gairių.

Per viešą posėdį su pilietine visuomene ES vietos patarėjų grupės nariai ir Peru pilietinės visuomenės nariai pabrėžė institucinės pilietinės visuomenės struktūros pagal Susitarimą svarbą. Dalyviai taip pat nurodė, kad pilietinė visuomenė turi galėti dirbti su savo partneriais tarp posėdžių, kad jų diskusijos per viešus posėdžius būtų produktyvesnės.

4.4.        Sritys, kuriose galima imtis papildomų veiksmų

Šalys susitarė toliau įgyvendinti su darbu susijusias IX antraštinės dalies nuostatas, taip pat ratifikuoti ir įgyvendinti TDO konvencijas. Šalys taip pat susitarė toliau keistis informacija, visų pirma susijusia su kovos su vaikų ir priverstiniu darbu priemonėmis, ir propaguoti asociacijų laisvę ir kolektyvines derybas.

Biologinės įvairovės srityje pakomitetis apsvarstė IX antraštinės dalies nuostatas ir būsimus veiksmus. Pabrėžta, kad kovos su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba iniciatyvos, kaip antai naujas ES medienos reglamentas[7], gali padėti pagerinti prekybos tvaria mediena ir medienos produktais galimybes.

Kolumbija pabrėžė, kad svarbu apsvarstyti socialines ir aplinkos priemones aukso rinkoje, visų pirma siekiant kovoti su neteisėta kasyba. Ateityje gali būti diskutuojama tokiais horizontaliaisiais klausimais kaip poveikio vertinimai ir įmonių socialinė atsakomybė.

5.           EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (ES) NR. 19/2013, KURIUO ĮGYVENDINAMA DVIŠALĖ APSAUGOS SĄLYGA IR BANANŲ IMPORTO STABILIZAVIMO PRIEMONĖ, ĮGYVENDINIMAS

Reglamente numatyta galimybė laikantis tam tikrų jame nustatytų sąlygų inicijuoti apsaugos priemonių tyrimus arba nustatyti išankstines priežiūros priemones. Pagal reglamento 3 ir 13 straipsnius Komisija stebėjo bananų importo iš Kolumbijos ir Peru raidą. Pirmaisiais Susitarimo įgyvendinimo metais Komisija neinicijavo ir negavo prašymų inicijuoti apsaugos priemonių tyrimo ar nustatyti išankstinių priežiūros priemonių.

5.1.        Kolumbijos ir Peru bananų eksporto raida

Toliau pateikiama pirmųjų Susitarimo įgyvendinimo metų stebėjimo rezultatų santrauka.

Palyginti su 2012 m., 2013 m. bananų iš Peru importo vertė išaugo 39,3 proc. (nuo 61 mln. EUR iki 85 mln. EUR). Kiekis išaugo 39,7 proc. (nuo 80 696 tonų 2012 m. iki 112 750 tonų 2013 m.). Didžiausias augimas užfiksuotas 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėn., vėlesniais mėnesiais (2014 m. sausio – balandžio mėn.) prekybos lygis vėl sumažėjo iki įprasto dydžio.

Palyginti su 2012 m., 2013 m. bananų iš Kolumbijos importo vertė nukrito 0,6 proc. (nuo 759 mln. EUR iki 754 mln. EUR). Bendras importuotų tonų skaičius išaugo 2,1 proc. (nuo 1 134 567 tonų 2012 m. iki 1 158 755 tonų 2013 m.). Pirmaisiais 2014 m. mėnesiais prekybos lygis išliko palyginti stabilus (vertės ir kiekio atžvilgiu).

Kalbant apie Peru, bananų importas nustatytą 78 750 tonų viršutinę ribą pasiekė 2013 m. lapkričio mėn. Pagal bananų importo stabilizavimo priemonę (tiksliau, reglamento 15 straipsnio 2 ir 3 dalis) Komisija išnagrinėjo šio importo poveikį ES bananų rinkos padėčiai. Importas iš Peru sudarė tik 1,8 proc. viso šviežių bananų importo į ES, o kitų svarbiausių bananų eksportuotojų importo į ES raida išliko tokia, kokios tikėtasi. Be to, neužregistruota jokių esminių vidutinės didmeninės prekybos šviežiais bananais pokyčių ES rinkoje ir nebuvo jokių požymių, kad išaugęs Peru eksportas turėjo įtakos ES gamintojų stabilumui ar padėčiai. Remdamasi minėtu nagrinėjimu Komisija priėjo prie išvados, kad lengvatinės muito normos taikymo importuojamiems Peru kilmės bananams nutraukti nereikia.

6.           Išvada

Remiantis maždaug vienais įgyvendinimo metais vis dar per anksti iki galo įvertinti Susitarimo poveikį prekybos ir investicijų srautams. Nors Peru atveju bendras prekybos lygis atrodo sumažėjęs, akivaizdžiai išaugo netradicinė prekyba. Prekybos vertė tikriausiai sumažėjo dėl su Susitarimu tiesiogiai nesusijusių priežasčių – 2013 m. nukritusių pasaulinių pagrindinių produktų kainų. Prekyba labai išaugo vyno, transporto priemonių, tabako ir cukranendrių produktų sektoriuose. Kita vertus, iš tų kelių mėnesių turimų duomenų apie Kolumbiją matyti, kad prekybos srautai pasikeitė mažai, išskyrus kelias paminėtinas teigiamas išimtis, aprašytas ataskaitoje. Siekiant geriau pasinaudoti Susitarimo teikiamomis galimybėmis, svarbu labiau išnaudoti suteiktas tarifines kvotas.

Kalbant apie bananus, importas iš Andų šalių iš esmės išliko stabilus, todėl lengvatinės muito normos taikymo nutraukti nereikia.

Taigi daugiausia dėmesio toliau reikia skirti tinkamam Susitarimo įgyvendinimui, kad įmonės galėtų pasinaudoti jo teikiamomis prekybos galimybėmis. Dar neišspręsti kai kurie įgyvendinimo klausimai, visų pirma gyvūnų ir augalų sveikatos ir higienos (sanitarinių ir fitosanitarinių) priemonių srityje. Diskusijos šiais klausimais bus tęsiamos ir jie sprendžiami įvairių pakomitečių posėdžiuose, kad būtų nustatyti abiem pusėms tinkami ir įvykdomi sprendimai. Šiomis aplinkybėmis galima teigti, kad pirmaisiais įgyvendinimo metais iš esmės pavyko sukurti tinkamai veikiančią Susitarimo institucinę sistemą.

[1]               Susitarimas laikinai taikomas ES, kol jo nėra ratifikavusios visos valstybės narės. Ratifikavimo statusas skelbiamas Tarybos svetainėje http://www.consilium.europa.eu/policies/agreements/search-the-agreements-database?command=details&lang=lt&aid=2011057&doclang=LT.

[2]               2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 19/2013, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė.

[3]               Bendros metinės kvotos proporcingai patikslintos, nes 2013 m. tarifinės kvotos taikytos 10 mėnesių.

[4]               Kai tam pritars du trečdaliai PPO narių, šia dalimi TRIPS susitarimas bus iš dalies pakeistas, kad nepakankamai pajėgumų konkretaus produkto atžvilgiu farmaciniame sektoriuje turintys PPO nariai galėtų importuoti patentuotus vaistus, pagamintus pagal privalomas licencijas, http://www.wto.org/english/tratop_e/trips_e/public_health_e.htm.

[5]               Prekės ženklų registravimo vienu metu daugelyje šalių tarptautinė sistema, http://www.wipo.int/madrid/en/.

[6]               Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai yra ekonominės veiklos vykdytojai, kurie muitinių ar muitinių vardu patvirtinti kaip atitinkantys nustatytus reikalavimus (pvz., atitiktis, mokumas, saugumas ir pan.) ir todėl gali naudotis įvairiais supaprastinimais ir (arba) palengvinimais, konkrečiai nustatytais atitinkamuose ES, Peru ir Kolumbijos muitinių teisės aktuose.

[7]               Reglamentas (ES) Nr. 995/2010.