KOMISIJOS KOMUNIKATAS kuriuo pakeičiamas Komisijos komunikatas „Suderinta euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų bei pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją sistema“ (COM(2013) 490 final) /* COM/2014/0675 final */
1. Įžanga 2013 m.
gegužės 30 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių
narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir
perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų
nuostatų (OL L 140, 2013 5 27). Jis grindžiamas
Europos fiskalinės priežiūros sistema – Stabilumo ir augimo paktu
(SAP) – ir papildo euro zonai skirtas jo nuostatas. Šis reglamentas yra
konkretus ryžtingas žingsnis stiprinant visoms euro zonos valstybėms
narėms taikomus priežiūros mechanizmus. Naujos
Reglamento (ES) Nr. 473/2013 fiskalinės priežiūros nuostatos,
taikomos euro zonos valstybėms narėms, reiškia, kad nuo 2014 m.
biudžeto ciklo padidės šių valstybių narių sprendimų
dėl biudžeto skaidrumas ir sustiprės jų biudžeto politikos
tarpusavio koordinavimas. Suderintose biudžeto planų projektų bei
pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją
sistemose, kaip patvirtinta Komisijos komunikate COM(2013) 490 final
ir pateikta elgesio kodekse[1],
nustatytos visos bendrai sutartos gairės. Nuo Reglamento (ES)
Nr. 473/2013 įgyvendinimo pradžios 2013 m. gegužės
mėn. sukaupta patirtis parodė, kad kai kuriuos pranešimų teikimo
aspektus reikia papildomai paaiškinti ir pakeisti, kaip nustatyta šiame
komunikate. Konkrečiai bus
taikomas šis Komisijos komunikato „Suderinta euro zonos valstybių
narių biudžeto planų projektų bei pranešimų apie skolos
vertybinių popierių emisiją sistema“ (COM(2013) 490 final)
pakeitimas: 4 psl. antros
reikšmių aibės pakeičiamos taip: -
Turėtų būti nurodyta, ar
išlaidų srities priemonė skirta: o atlygiui
darbuotojams (ESS kodas – D.1), o tarpiniam
vartojimui (ESS kodas – P.2), o socialinėms
išmokoms (socialinėms išmokoms, išskyrus socialinius pervedimus
natūra, ir socialiniams pervedimams natūra, teikiamiems per rinkos
gamintojus, ESS kodai – D.62, D.632), iš jų, kai taikytina, taip pat
turėtų būti nurodytos nedarbo socialinio draudimo išmokos,
įskaitant išmokas pinigais ir socialinius pervedimus natūra, o palūkanų
išlaidoms (ESS kodas – D.41), o subsidijoms
(ESS kodas – D.3), o bendrojo
pagrindinio kapitalo formavimui (ESS kodas – P.51g), o kapitalo
pervedimams (ESS kodas – D.9), o kitoms
išlaidoms (ESS kodas – D.29 + D.4 {išskyrus D.41} + D.5 + D.7 + P.52 + P.53 +
NP + D.8). Be to, 1a, 1b,
2a, 2b, 3, 4a lentelės, pateiktos priedo „Pavyzdinė biudžeto
planų projektų struktūra ir lentelės“ skirsnyje „B.
BIUDŽETO PLANŲ PROJEKTUOSE[2]
PATEIKTINOS LENTELĖS“, yra pakeičiamos atnaujintomis lentelėmis. Galiausiai 3
skirsnis (įskaitant III ir IV lenteles) 7 ir 8 psl. pakeičiamas
iš dalies pakeistu tekstu (ir lentelėmis). Šiuo komunikatu
pakeičiamas COM(2013) 490 final. 2. Biudžeto plano projekto formos ir turinio
patikslinimas Toliau
išdėstytas gaires reikėtų laikyti geros praktikos kodeksu ir
kontroliniu sąrašu, kuriuo valstybės narės galėtų
naudotis rengdamos biudžeto planų projektus (BPP). Tikimasi, kad
valstybės narės laikysis gairių ir argumentuos bet kokį
nukrypimą nuo jų. Iš
esmės BPP turėtų būti pateiktos tam tikros atnaujintos
stabilumo programų standartinės lentelės, papildytos išsamia
informacija apie BPP nurodytas priemones. Atsižvelgiant
į esamas gaires, pateiktas dėl stabilumo ir konvergencijos
programų, naudojamos sąvokos turėtų atitikti Europos
lygmeniu nustatytus standartus, būtent Europos sąskaitų
sistemą (ESS). Pagal
BPP turėtų būti įmanoma nustatyti galimų
nukrypimų nuo naujausioje stabilumo programoje pateiktos biudžeto
strategijos priežastis. Todėl, be reikalaujamų ateinančių
metų, t. y. metų, kuriems rengiamas biudžetas (priede pateiktose
standartinėse lentelėse „t + 1 metai“) duomenų,
taip pat turi būti pateikti atitinkami einamųjų metų
(priede pateiktose standartinėse lentelėse „t metai“)
įverčiai ir ankstesnių metų (priede pateiktose
standartinėse lentelėse „t – 1 metai“) rezultatai,
atitinkantys pagal perviršinio deficito procedūrą pateiktus duomenis.
A.
Nepriklausomos makroekonominės prognozės ir prielaidos. Visų
biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimas BPP
turi būti grindžiami nepriklausomomis makroekonominėmis
prognozėmis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 473/2013 6 straipsnio
3 dalyje. Todėl priede pateiktose 1a, 1b, 1c, 1d BPP lentelėse
nurodomi pagrindiniai tikėtini ekonominiai pokyčiai ir svarbūs
ekonominiai kintamieji, naudoti rengiant BPP. Visų
pirma 1a lentelėje pateikiama t – 1 metais stebėta
realiojo BVP pokyčio norma bei t ir t + 1 metais
prognozuojama realiojo BVP pokyčio norma. Į šias t ir t + 1
metais prognozuojamas augimo normas turėtų būti įtrauktas
numatytas visų BPP numatytų biudžeto priemonių poveikis
ekonomikos augimui. Todėl vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 473/2013
6 straipsnio 3 dalies g punktu, šį numatytą poveikį ekonomikos
augimui rekomenduojama nurodyti 1a lentelėje arba kitaip išsamiai
apibūdinti metodiniame priede. Pagrindinės
prielaidos, kuriomis grindžiamos makroekonominės prognozės,
turėtų būti pateiktos priedo 0.i lentelėje. Kitos svarbios
prielaidos, paprastai aktualios rengiant makroekonomines prognozes, pateikiamos
0.ii lentelėje. Valstybėms narėms gali būti naudinga
pastarąsias pasitikrinti apibendrinant prielaidas, kuriomis grindžiamos
nepriklausomos makroekonominės prognozės. Valstybės
narės taip pat turėtų aiškiai nurodyti, ar nepriklausomas
makroekonomines ir biudžeto prognozes parengė ar patvirtino nepriklausoma
įstaiga. B.
Biudžeto tikslai Priede
pateiktose atitinkamose lentelėse taip pat turėtų būti
nurodyti valdžios sektoriaus balanso biudžeto tikslai, suskirstyti pagal
valdžios sektoriaus subsektorių (centrinė valdžia, valstybių
narių, turinčių federalinę ar labai decentralizuotą
institucinę santvarką, krašto ar regiono valdžia, vietos valdžia ir
socialinės apsaugos sistema). Kaip nustatyta Reglamento (ES)
Nr. 473/2013 7 straipsnio 2 dalyje, Komisija turėtų
įvertinti, ar BPP atitinka SAP nustatytus biudžeto politikos
įpareigojimus. Kad būtų galima tai įvertinti, teikiant
pagal šį skirsnį reikalaujamą informaciją taip pat reikia
nurodyti struktūrinius biudžeto tikslus bei vienkartines ir kitas
laikinąsias priemones. Skolos atitiktis lyginamajam dydžiui vertinama
pagal skolos pokyčių duomenis, kurie turėtų atitikti
anksčiau nurodytus biudžeto tikslus ir makroekonomines prognozes. Ši
informacija, kurią reikia pateikti priedo 2.a, 2.b ir 2.c lentelėse,
galėtų būti papildyta duomenimis apie neapibrėžtuosius
įsipareigojimus, kurie galėtų paveikti vidutinės
trukmės laikotarpio valdžios sektoriaus skolos būklę. Kad
būtų galima visapusiškai suprasti valdžios sektoriaus balansą ir
biudžeto strategiją apskritai, turėtų būti pateikta
informacija apie išlaidų ir pajamų tikslus ir jų
pagrindines sudedamąsias dalis. Ši informacija pateikiama priedo 4a
lentelėje. Turint omenyje sąlygas ir kriterijus, taikomus nustatant
išlaidų augimą, kuris vertinamas pagal Reglamento (EB)
Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatomas išlaidų
lyginamasis dydis, BPP taip pat yra nurodomas planuojamas valdžios sektoriaus
išlaidų augimas, į kurį specialiai atsižvelgiama
apskaičiuojant lyginamąjį išlaidų dydį. Priede
pateiktose atitinkamose lentelėse pateikiamas valdžios sektoriaus
išlaidų suskirstymas pagal funkciją. Kai įmanoma,
valstybės narės raginamos šią informaciją pateikti
suskirstytą pagal kategorijas, nurodytas valstybės funkcijų
klasifikatoriuje (COFOG). Bet kuriuo atveju pagal Reglamento (ES)
Nr. 473/2013 6 straipsnio 3 dalies d punktą atitinkama informacija apie
valdžios sektoriaus išlaidas švietimui, sveikatos priežiūrai ir užimtumui
turėtų būti arba pateikta siūlomoje lentelėje, arba
kitaip išsamiai apibūdinta BPP. C.
Valstybės išlaidos ir pajamos pagal politikos nekeitimo scenarijų ir
diskrecinės biudžeto priemonės Kiekviena
valstybė narė turėtų tinkamai nustatyti išlaidų ir
pajamų scenarijų, kai politika nekeičiama, ateinantiems metams
(t. y. prieš sudarant biudžetą, atmetus naujas priemones, kurios buvo
pasiūlytos per biudžeto procedūrą) ir paskelbti susijusias
prielaidas, metodiką ir atitinkamus parametrus. Politikos nekeitimo
prielaida susijusi su pajamų ir išlaidų tendencijų
ekstrapoliavimu prieš pridedant diskrecinių biudžeto priemonių,
dėl kurių susitarta per ateinančių metų biudžeto
procedūrą, poveikį. Išlaidų ir pajamų sričių
projekcijų, grindžiamų politikos nekeitimo prielaida, rezultatai
nurodomi priedo 3 lentelėje, o 5.a, 5.b ir 5.c lentelėse aprašomos ir
apibendrinamos diskrecinės priemonės, kurios yra priimamos
skirtinguose subsektoriuose siekiant pasiekti biudžeto tikslus. Šiose
trijose lentelėse turėtų būti pateiktas išsamus techninis
priemonių, kurių imamasi skirtinguose subsektoriuose, aprašymas kartu
su informacija apie priemonės motyvus, struktūrą ir
įgyvendinimą. Taip pat turėtų būti išsamiai
išdėstytas biudžeto priemonės tikslas pagal ESS terminus, nurodant,
ar tai yra diskrecinė išlaidų, ar pajamų priemonė. Be to,
turėtų būti nurodyta tiksli išlaidų ar pajamų srities
dalis, kuriai skirta diskrecinė priemonė. Taip bus įmanoma
palyginti tikslus ir rezultatus pagal politikos nekeitimo scenarijų.
Kitaip tariant: - Turėtų
būti nurodyta, ar pajamų srities priemonė skirta: o gamybos ir
importo mokesčiams (ESS kodas – D.2), o einamiesiems
pajamų, turto ir kt. mokesčiams (ESS kodas – D.5), o kapitalo mokesčiams
(ESS kodas – D.91), o socialinėms
įmokoms (ESS kodas – D.61), o nuosavybės
pajamoms (ESS kodas – D.4), o kitoms
išlaidoms (ESS kodas –
P.11 + P.12 + P.131 + D.39 + D.7 + D.9
{išskyrus D.91}). - Turėtų
būti nurodyta, ar išlaidų srities priemonė skirta: o atlygiui
darbuotojams (ESS kodas – D.1), o tarpiniam
vartojimui (ESS kodas – P.2), o socialinėms
išmokoms (socialinėms išmokoms, išskyrus socialinius pervedimus
natūra, ir socialiniams pervedimams natūra, teikiamiems per rinkos
gamintojus, ESS kodai – D.62, D.632), iš jų, kai taikytina, taip pat
turėtų būti nurodytos nedarbo socialinio draudimo išmokos,
įskaitant išmokas pinigais ir socialinius pervedimus natūra, o palūkanų
išlaidoms (ESS kodas – D.41), o subsidijoms
(ESS kodas – D.3), o bendrojo
pagrindinio kapitalo formavimui (ESS kodas – P.51g), o kapitalo
pervedimams (ESS kodas – D.9), o kitoms
išlaidoms (ESS kodas – D.29 + D.4 {išskyrus D.41} + D.5 + D.7 + P.52 + P.53 +
NP + D.8). Turėtų
būti nurodytas priemonių poveikis bėgant laikui, kad
būtų galima atskirti priemones, kurių laikinas poveikis
biudžetui nenulemia ilgalaikio biudžeto būklės (t. y. nuolatinio
pajamų ar išlaidų lygio) pokyčio ateityje, nuo priemonių,
kurių nuolatinis poveikis biudžetui nulemia ilgalaikį biudžeto
būklės (t. y. nuolatinio pajamų ar išlaidų lygio)
pokytį ateityje. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 473/2013
priemonės, kurių numatomas poveikis biudžetui yra didesnis nei
0,1 % BVP turėtų būti išsamiai aprašytos, o priemones,
kurių poveikis biudžetui yra mažesnis nei ši riba, reikia nurodyti kartu
nurodant jų bendrą poveikį biudžetui. Kiek įmanoma,
mažesnės apimties priemonės, paveikiančios tos pačios
kategorijos pajamas (išlaidas), galėtų būti prasmingai
sugrupuotos. Vis dėlto Ekonomikos ir finansų komitete valstybės
narės sutarė toliau gerinti ataskaitų apie diskrecines
mokesčių priemones (DMP) teikimą ir įsipareigojo išsamiai
aprašyti visas DMP, kurių minimalus poveikis biudžetui yra 0,05 %
BVP. Taigi teikiant BPP ir siekiant pagerinti ataskaitų teikimo
reikalavimų nuoseklumą, valstybės narės taip pat raginamos
pateikti išsamią informaciją apie visas diskrecines biudžeto
priemones, kurių numatomas poveikis biudžetui yra didesnis nei 0,05 %
BVP. BPP taip
pat turėtų būti pateikta informacija apie numatomą
diskrecinių priemonių, įtrauktų į priede pateiktas
5.a, 5.b ir 5.c lenteles, poveikį biudžetui kiekvieno subsektoriaus
lygmeniu. Visų priemonių poveikis biudžetui turi būti nurodomas
kaip padidėjimas – ne kaip lygis, palyginti su ankstesnių metų
pagrindinio scenarijaus projekcija. Tai reiškia, kad informacija apie paprastas
nuolatines priemones turėtų būti įrašoma nurodant jų
poveikį + / –X tais metais, kai jos buvo įvestos, arba kitu
atveju įrašant nulį, t. y. bendras poveikis pajamų arba
išlaidų lygiui neturi būti neutralizuotas. Jeigu priemonės
poveikis ilgainiui kinta, į lentelę[3] reikia
įrašyti tik papildomą poveikį. Dėl savo pobūdžio
vienkartinės priemonės turėtų būti visada
įrašomos kaip turinčios + / –X poveikį pirmaisiais
poveikio biudžetui metais ir – / +X kitais metais, t. y. bendras
poveikis pajamų arba išlaidų lygiui per dvejus metus iš eilės
turi būti nulis[4].
Atsižvelgdamos
į kiekvieną konkrečią priemonę, valstybės
narės turėtų atitinkamai pritaikyti šių trijų
lentelių dydį, kad jose būtų tiek stulpelių, kiek
reikia, kad būtų galima parodyti visą poveikį biudžetui per
laiką. BPP taip pat turėtų būti aprašytos susijusios
prielaidos, pagal kurias įvertinamas kiekvienos priemonės poveikis
biudžetui (pvz., mokesčių bazės elastingumas arba raida).
Galiausiai BPP turėtų būti nurodytas apskaitos principas, pagal
kurį pateikiama informacija: paprastai ji pateikiama pagal kaupimo
principą, tačiau, jeigu tai neįmanoma, turi būti aiškiai
nurodyta, kad informacija pateikiama pagal pinigų principą. D.
Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos
tikslai ir konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos Išsami
informacija, kaip priimtomis priemonėmis atsižvelgiama į
konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas arba kaip siekiama
nacionalinių tikslų pagal Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo
vietų kūrimo strategiją, nurodoma priede pateiktose 6.a ir 6.b
lentelėse. E.
Numatomo pagrindinių išlaidų ir pajamų priemonių
paskirstymo poveikio nurodymas Pagal
Reglamento (ES) Nr. 473/2013 6 straipsnio 3 dalies d punktą BPP taip
pat reikia pateikti informaciją apie numatomą pagrindinių
išlaidų ir pajamų priemonių paskirstymo poveikį. Nors
dauguma valstybių narių į savo biudžetus jau įtraukia
kokybinį fiskalinių priemonių paskirstymo poveikio
vertinimą, kiekybinis vertinimas atliekamas daug rečiau. Iš tiesų
kiekybiškai įvertinti biudžeto priemonių paskirstymo poveikį
nėra lengva. Todėl priede nėra pateikta standartinė šiam
BPP aspektui skirta lentelė; priešingai, valstybės narės, kiek
įmanoma, turėtų pateikti kokybinę informaciją apie
biudžeto priemonių paskirstymo poveikį ir kiekybinius jo vertinimus
tokiu būdu, kuris geriausiai atitiktų kiekvienos valstybės
narės konkrečias priemones ir taikomas analitines sistemas. F. BPP
ir naujausios stabilumo programos palyginimas Priedo 7
lentelėje palyginami BPP ir naujausios stabilumo programos biudžeto
tikslai ir projekcijos remiantis politikos nekeitimo prielaida. Galimi
praeities ir numatomų duomenų skirtumai nuo stabilumo programose
pateiktų duomenų turėtų būti tinkamai paaiškinti. G.
Metodinis priedas Galiausiai
priedo 8 lentelėje pateikiami metodiniai aspektai, kurie turi būti
įtraukti į BPP. Jie turėtų apimti informaciją apie per
visą biudžeto procedūrą taikytus skirtingus įvertinimo
metodus, taip pat jų svarbias ypatybes ir taikytas prielaidas. Jeigu
visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimas
nepateiktas 1.a lentelėje, jis turi būti nurodytas šiame priede. 3. Pranešimų apie skolos vertybinių
popierių emisiją formos ir turinio gairės Atsižvelgiant
į Reglamento (ES) Nr. 473/2013 8 straipsnio 2 dalį, šiame
skirsnyje nustatoma euro zonos valstybių narių pranešimų apie
nacionalinius skolos vertybinių popierių emisijos planus suderinta
forma ir turinys. Kad
nacionalinius skolos vertybinių popierių emisijos planus
būtų galima vertinti pagal fiskalinės priežiūros
sistemą, jie turėtų būti pateikiami kartu su bendra
informacija apie bendrus centrinio biudžeto finansavimo poreikius. Todėl
reikia teikti du pranešimus: metinį ir ketvirtinį pranešimą. Atsižvelgiant
į poreikį kintant rinkos sąlygoms užtikrinti lankstumą,
šiuose pranešimuose pateikta ateities informacija yra laikoma orientacine ir
priklausoma nuo rinkos sąlygų. Atsižvelgiant į šios informacijos
neskelbtiną pobūdį, pranešimai iš esmės neturėtų
būti platinami viešai. 1. Metiniame pranešime pateikiama: -
bendra
informacija apie bendrus centrinio biudžeto finansavimo poreikius, pavyzdžiui:
i) vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra vieni
metai arba ilgesnis, išpirkimą; ii) vertybinių popierių,
kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei vieni metai, kiekį; iii)
grynąjį piniginį finansavimą ir iv) likvidumo deficitą
(perteklių), -
kitų
metų emisijos planus, be kita ko, suskirstant pagal trumpalaikius,
vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius vertybinius popierius, -
ir
kitų metų centrinės valdžios deficitą (perteklių)
pagal ESS laikantis toliau pateikto šablono. III
lentelė. Metinių pranešimų apie skolos vertybinių
popierių emisiją šablonas[5] Bendras finansavimo poreikis (mln. EUR) || Finansavimo planas (mln. EUR) || Vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra vieni metai arba ilgesnis, išpirkimas || Iždo vekselių ir komercinių vekselių kiekis ankstesnių metų pabaigoje || Grynasis piniginis finansavimas || Bendri refinansavimo poreikiai || Likvidumo deficitas / perteklius || Kita || Iš viso || Trumpalaikių skolos vertybinių popierių (iždo vekselių ir komercinių vekselių) kiekio pokytis || Vidutinės trukmės arba ilgalaikiai vertybiniai popieriai || Kiti || Iš viso || ESS deficitas / perteklius (S.1311) (mln. EUR) (1) (2) || (3) || (4 = 1+2+3) || (5) || (6) || (7 = 4+5+6) || (8) || (9) || (10) || (11 = 2 + 8 + 9 + 10) || (12) || || || || || || || || || || || Visos sumos turėtų būti
nurodytos milijonais eurų. Pranešimas Komisijai turi būti
pateiktas likus bent savaitei iki kalendorinių metų pabaigos. 2. Ketvirtiniame pranešime turi būti pateikti
emisijos planai pagal ketvirtį (ne suvestiniai duomenys), be kita ko,
suskirstant į trumpalaikius, vidutinės trukmės laikotarpio ir
ilgalaikius vertybinius popierius. Jame
turėtų būti aprašyta bendroji ir grynoji emisija. Ateinančio
(-ių) ketvirčio (-ių) (q + 1) emisijos planai
turėtų būti pateikti kartu su ankstesnio ketvirčio (q – 1)
faktinės emisijos duomenimis ir informacija apie einamojo ketvirčio (q)
numatomą emisiją pagal toliau pateiktą šabloną. Nors iš
esmės labiau įprastomis rinkos sąlygomis reikėtų
pranešti apie kelių būsimų ketvirčių numatytos
emisijos planus, esamomis rinkos sąlygomis tokias emisijos prognozes gali
būti sudėtinga parengti arba jos gali suteikti nedaug informacijos.
Todėl siūloma pranešti tik informaciją apie kitą
ketvirtį. IV lentelė. Ketvirtinių
pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją šablonas[6],[7] || Finansavimo planas (mln. EUR) Bendroji emisija || Išpirkimai || Grynoji emisija Trumpalaikiai (iždo vekseliai ir komerciniai vekseliai)* || Vidutinės trukmės arba ilgalaikiai || Kiti || Iš viso || Trumpalaikiai (iždo vekseliai ir komerciniai vekseliai)* || Vidutinės trukmės arba ilgalaikiai || Kiti || Iš viso || Trumpalaikiai (iždo vekseliai ir komerciniai vekseliai)* || Vidutinės trukmės arba ilgalaikiai || Kiti (1) (2) || (3) || (4= 1+2+3) || (5) || (6) || (7) || (8= 5+6+7) || (9=1-5) || (10=2-6) || (11=3-7) q-1 (ankstesnis ketvirtis) || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys q (einamasis ketvirtis) || įvertis || įvertis || įvertis || įvertis || įvertis || įvertis || įvertis || įvertis || įvertis || įvertis || įvertis q+1 (kitas ketvirtis) || planas || planas || planas || planas || planas || planas || planas || planas || planas || planas || planas *
Pateikite duomenis apie faktinę emisiją, t. y. įskaitant
daugybinį vieno mėnesio perkeltų vekselių
skaičiavimą. Visos sumos turėtų būti nurodytos milijonais
eurų. Pranešimas
Komisijai turi būti pateiktas likus bent savaitei iki kito ketvirčio
pradžios. Kas
ketvirtį pranešant apie emisijos planus, viena vertus, turėtų
būti tinkamai užtikrintas didesnis finansavimo planų skaidrumas ir
nuspėjamumas, o kita vertus, būtų palikta pakankamai lankstumo
vykdyti emisijos politiką ir procedūras. Jeigu
duomenys žinomi, valstybės narės raginamos pagal panašų
šabloną pateikti panašią informaciją, susijusią su
nacionalinėmis agentūromis ir regiono arba vietos valdžia. [1] Dviejų
dokumentų rinkinio įgyvendinimo sąlygos ir biudžeto planų
projektų, ekonominės partnerystės programų ir
pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją formos ir
turinio gairės, 2013 m. liepos mėn. [2]
Duomenis apie paryškintus kintamuosius pateikti būtina. Duomenų apie
kitus kintamuosius pateikti neprivaloma, tačiau labai pageidautina.
Valstybės narės, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakte numatyta
skolos taisyklė, duomenų, susijusių su laikotarpiu nuo t + 2
iki t + 4 metų, teikti neprivalo, tačiau tai
daryti labai pageidautina. [3] Pavyzdžiui, t
metų liepos mėn. įsigaliojusios priemonės visas
poveikis pirmaisiais metais gali būti 100, o kitais metais – 200.
Ataskaitų lentelėse tai turėtų būti įrašoma taip:
+100 t metais ir vėl +100 (padidėjimas) t + 1
metais. Visas priemonės poveikis konkrečiais metais gali būti
išvestas kaip suvestinis padidėjimo poveikis nuo jos įvedimo. [4]
Daugiau nei vienus metus apimančios
vienkartinės priemonės (pvz., mokesčių amnestija, dėl
kurios gaunamos pajamos dvejus metus iš eilės) turėtų būti
įrašomos kaip dvi atskiros priemonės: viena kaip priemonė,
daranti pirmąjį poveikį t metais, kita – kaip daranti
pirmąjį poveikį t + 1
metais. [5]
Duomenis apie paryškintus
kintamuosius pateikti būtina. Duomenų
apie kitus kintamuosius pateikti neprivaloma, tačiau labai pageidautina. [6]
Duomenis apie paryškintus
kintamuosius pateikti būtina. Duomenų
apie kitus kintamuosius pateikti neprivaloma, tačiau labai pageidautina. Duomenų
apie pinigų valdymo priemones (pvz., komercinius vekselius arba atpirkimo
sandorius) teikimas yra praeities duomenų reikalavimas (už q ir q – 1).
Duomenų apie pinigų valdymo priemones teikimas nurodant ateities duomenis
(q + 1) yra neprivalomas, tačiau labai pageidautinas. [7]
Pranešimų laiko
aprėptis bus persvarstyta atsižvelgiant į tai, kaip stabilizuosis
Europos valstybės skolos vertybinių popierių rinkų
sąlygos. PRIEDAS. PAVYZDINĖ BIUDŽETO PLANŲ
PROJEKTŲ STRUKTŪRA IR LENTELĖS[1] A.
PAVYZDINĖ BIUDŽETO PLANŲ PROJEKTŲ STRUKTŪRA 1. Makroekonominės prognozės 2. Biudžeto tikslai 3. Išlaidų ir pajamų
projekcijos pagal politikos nekeitimo scenarijų 4. Išlaidų ir pajamų tikslai.
Valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkciją 5. Į biudžeto projektą
įtrauktos diskrecinės priemonės 6. Galimos sąsajos tarp biudžeto
plano projekto ir Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų
kūrimo strategijoje nustatytų tikslų ir konkrečiai šaliai
skirtų rekomendacijų 7. Palyginimas su naujausia stabilumo
programa 8. Pagrindinių išlaidų ir
pajamų priemonių paskirstymo poveikis Priedas. Metodiniai aspektai,
įskaitant visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui
įvertinimą B.
BIUDŽETO PLANŲ PROJEKTUOSE PATEIKTINOS LENTELĖS 1.
Makroekonominės prognozės 0.i lentelė. Pagrindinės prielaidos || t – 1 metai || t metai || t + 1 metai Trumpalaikė palūkanų norma1 (metinis vidurkis) || || || Ilgalaikė palūkanų norma (metinis vidurkis) || || || JAV dolerio ir euro kursas (metinis vidurkis) || || || Nominalusis efektyvusis valiutos kursas || || || Pasaulio, išskyrus ES, BVP augimas || || || ES BVP augimas || || || Atitinkamų užsienio rinkų augimas || || || Pasaulio, išskyrus ES, importo apimtis || || || Naftos kainos („Brent“, JAV doleriai už barelį) || || || 1/ Prireikus vien techninės prielaidos. || || 0.ii lentelė. Pagrindinės prielaidos. Nebaigtinis
kontrolinis sąrašas. (Panaši informacija gali būti pateikta
skirtingomis formomis) || t – 1 metai || t metai || t +1 metai 1. Išorės sąlygos || a. Biržos prekių kainos || || || b. Pelningumo, palyginti su Vokietijos vyriausybės obligacijomis, skirtumai || || || || || || 2. Fiskalinė politika || a. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis || || || b. Bendroji valdžios sektoriaus skola || || || || || || 3. Pinigų politika / finansų sektorius / palūkanų normų prielaidos || a. Palūkanų normos: || || || i. EURIBOR || || || ii. Indėlių palūkanų normos || || || iii. Paskolų palūkanų normos || || || iv. 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas iki išpirkimo termino || || || b. Indėlių raida || || || c. Paskolų raida || || || d. Neveiksnių paskolų tendencijos || || || || || || 4. Demografinės tendencijos || a. Darbingo amžiaus gyventojų raida || || || b. Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientai || || || || || || 5. Struktūrinė politika || || || || 1.a lentelė. Makroekonominės
perspektyvos || ESS kodas || t – 1 metai || t – 1 metai || t metai || t + 1 metai || t + 2 metai || t + 3 metai || t + 4 metai || || || lygis || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma || 1. Realusis BVP || B1*g || || || || || || Iš jo: || || || 1.1. Siejama su numatomu visų biudžeto priemonių poveikiu ekonomikos augimui1 || || --- || --- || || || || 2. Potencialusis BVP || || || || || || ü || ü || ü indėlis: || || || || || || || - darbo jėga || || || || || || - kapitalas || || || || || || - bendras gamybos veiksnių produktyvumas || || || || || || 3. Nominalusis BVP || B1*g || || || || || ü || ü || ü || Realiojo BVP sudedamosios dalys || || || 4. Privataus galutinio vartojimo išlaidos || P.3 || || || || || || 5. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos || P.3 || || || || || 6. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas || P.51g || || || || || 7. Atsargų pokyčiai ir grynasis vertybių įsigijimas (% BVP) || P.52 + P.53 || || || || || 8. Prekių ir paslaugų eksportas || P.6 || || || || || 9. Prekių ir paslaugų importas || P.7 || || || || || Indėlis į realiojo BVP augimą || || || 10. Galutinė vidaus paklausa || || || - || || || || 11. Atsargų pokyčiai ir grynasis vertybių įsigijimas || P.52 + P.53 || || - || || || 12. Prekių ir paslaugų išorės balansas || B.11 || || - || || || 1/ Nurodykite BPP numatytų
visų biudžeto priemonių numatytą poveikį realiojo BVP
augimui. 1.b lentelė. Kainų
pokyčiai || ESS kodas || t – 1 metai || t – 1 metai || t metai || t + 1 metai || t + 2 metai || t + 3 metai || t + 4 metai || || lygis || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma 1. BVP defliatorius || || || || || || ü || ü || ü 2. Privataus vartojimo defliatorius || || || || || || 3. SVKI || || || || || 4. Viešojo vartojimo defliatorius || || || || || 5. Investicijų defliatorius || || || || || 6. Eksporto kainų defliatorius (prekių ir paslaugų) || || || || || 7. Importo kainų defliatorius (prekių ir paslaugų) || || || || || 1.c lentelė. Darbo rinkos
pokyčiai || ESS kodas || t – 1 metai || t – 1 metai || t metai || t + 1 metai || || lygis || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma 1. Užimtumas, asmenys1 || || || || || 2. Užimtumas, dirbtų valandų skaičius2 || || || || || 3. Nedarbo lygis (%)3 || || || || || 4. Darbo našumas, asmenys4 || || || || || 5. Darbo našumas, dirbtų valandų skaičius || || || || || 6. Atlygis darbuotojams || D.1 || || || || 7. Atlygis vienam darbuotojui || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || - || || || || || - || || 1/ Dirbantys gyventojai,
nacionalinių sąskaitų nacionalinės sąvokos
apibrėžtis. 2/ Nacionalinių sąskaitų
apibrėžtis. 3/ Suderinta apibrėžtis,
Eurostatas; lygiai. 4/ Realusis BVP vienam darbuotojui. 5/ Realusis BVP per dirbtą
valandą. 1.d lentelė. Sektorių balansai || ESS kodas || t – 1 metai || t metai || t + 1 metai 1. Grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis likusio pasaulio atžvilgiu || B.9 || % BVP || % BVP || % BVP iš jo: || - Prekių ir paslaugų balansas || || || || - Pirminių pajamų ir pervedimų balansas || || || || - Kapitalo sąskaita || || || || 2. Privačiojo sektoriaus grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis || B.9 || || || 3. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis || B.9 || || || 4. Statistinis neatitikimas || || || || 2.
Biudžeto tikslai 2.a lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto tikslai pagal
subsektorių || ESS kodas || t metai || t + 1 metai || t + 2 metai || t + 3 metai || t + 4 metai || || % BVP || % BVP || % BVP || % BVP || % BVP Grynasis skolinimas (+) / grynasis skolinimasis (–) ( B.9) pagal subsektorių1 || || || || 1. Valdžios sektorius || S.13 || || || ü || ü || ü 1a. Centrinė valdžia || S.1311 || || || 1b. Krašto (regiono) valdžia || S.1312 || || 1c. Vietos valdžia || S.1313 || || 1d. Socialinės apsaugos fondai || S.1314 || || 2. Palūkanų išlaidos || D.41 || || 3. Pirminis balansas2 || || || 4. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės3 || || || || ü || ü || ü 5. Realiojo BVP augimas (%) (= 1.a lentelė, 1) || || || || 6. Potencialiojo BVP augimas (%) (= 1.a lentelė, 2) || || || || ü || ü || ü indėlis: || || - darbo jėga || || || - kapitalas || || || - bendras gamybos veiksnių produktyvumas || || || 7. Gamybos apimties atotrūkis (potencialiojo BVP %) || || || || ü || ü || ü 8. Biudžeto balanso cikliškumo dedamoji (potencialiojo BVP %) || || || || ü || ü || ü 9. Pagal ciklą pakoreguotas balansas (1 – 12) (potencialiojo BVP %) || || || || 10. Pagal ciklą pakoreguotas pirminis balansas (13 + 6) (potencialiojo BVP %) || || || 11. Struktūrinis balansas (13 – 8) (potencialiojo BVP %) || || || || ü || ü || ü 1/ TR – TE= B.9. 2/ Pirminis balansas
apskaičiuojamas prie B.9 elemento (1 punktas) pridedant D.41 elementą
(2 punktas). 3/ Pliuso ženklas reiškia deficito
mažinimo vienkartines priemones. 2.b lentelė. Valdžios sektoriaus skolos pokyčiai || ESS kodas || t metai || t + 1 metai || t + 2 metai || t + 3 metai || t + 4 metai || || % BVP || % BVP || % BVP || % BVP || % BVP 1. Bendroji skola1 || || || || ü || ü || ü 2. Bendrosios skolos santykio pokytis || || || || Indėlis į bendrosios skolos pokyčius || 3. Pirminis balansas (= 2.a lentelės 3 punktas) || || || 4. Palūkanų išlaidos (= 2.a lentelės 2 punktas) || D.41 || || 5. Atsargų ir srautų koregavimas || || || || ü || ü || ü iš jo: || || - skirtumai tarp apskaitos pagal pinigų ir kaupimo principus2 || || || - grynasis sukauptas finansinis turtas3 || || || iš jo: || - privatizavimo pajamos || || || - vertinimo poveikis ir kt.4 || || || p. m. Numanoma skolos palūkanų norma5 || || || Kiti svarbūs kintamieji || 6. Likvidus finansinis turtas6 || || || 7. Grynoji finansinė skola (7 = 1 – 6) || || || 8. Skolos grąžinimas (esamos obligacijos) nuo ankstesnių metų pabaigos || || || 9. Skolos užsienio valiuta procentinė dalis || || || 10. Vidutinis terminas || || || 1/ Kaip apibrėžta iš dalies
pakeistame Reglamente Nr. 479/2009. 2/ Skirtumai dėl palūkanų
išlaidų, kitų išlaidų ir pajamų galėtų būti
išskirti prireikus arba tuo atveju, kai skolos santykis su BVP viršija
pamatinę vertę. 3/ Valiuta ir indėliai, valdžios
sektoriaus skolos vertybiniai popieriai, valstybės kontroliuojamos
įmonės ir skirtumas tarp biržinių ir nebiržinių akcijų
galėtų būti išskirti prireikus arba tuo atveju, kai skolos
santykis su BVP viršija pamatinę vertę. 4/ Pokyčiai dėl valiutos
kursų svyravimų ir operacijos antrinėje rinkoje galėtų
būti išskirti prireikus arba tuo atveju, kai skolos santykis su BVP
viršija pamatinę vertę. 5/ Atitinka palūkanų išlaidas,
padalytas iš ankstesnių metų skolos lygio. 6/ Likvidus turtas apibrėžiamas
kaip AF.1, AF.2, AF.3 (konsoliduotas valdžios sektorius, t. y. atlikus
skirtingų valdžios sektoriaus subjektų finansinių pozicijų
užskaitą), A.F511, AF.52 (tik jeigu yra biržinės) kiekis. 2.c lentelė. Neapibrėžtieji įsipareigojimai || t metai || t + 1 metai || % BVP || % BVP Valstybės garantijos || || iš jų: susijusios su finansų sektoriumi || || 3.
Išlaidų ir pajamų projekcijos pagal politikos nekeitimo
scenarijų[2] 3 lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų
projekcijos pagal pagrindines sudedamąsias dalis nekeičiant politikos || ESS kodas || t metai || t + 1 metai Valdžios sektorius (S.13) || || % BVP || % BVP 1. Iš viso pajamų nekeičiant politikos || TR || || Iš jų: || 1.1. Gamybos ir importo mokesčiai || D.2 || || 1.2. Einamieji pajamų, turto ir kt. mokesčiai || D.5 || || 1.3. Kapitalo mokesčiai || D.91 || || 1.4. Socialinės įmokos || D.61 || || 1.5. Nuosavybės pajamos || D.4 || || 1.6. Kitos1 || || || p. m. Mokesčių našta (D.2 + D.5 + D.61 + D.91 – D.995)2 || || || 2. Iš viso išlaidų nekeičiant politikos || TE3 || || Iš jų: || 2.1. Atlygis darbuotojams || D.1 || || 2.2. Tarpinis vartojimas || P.2 || || 2.3. Socialinės išmokos || D.62 + D.632 || || iš jų: nedarbo socialinio draudimo išmokos4 || 2.4. Palūkanų išlaidos || D.41 || || 2.5. Subsidijos || D.3 || || 2.6. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas || P.51g || || 2.7. Kapitalo pervedimai || D.9 || || 2.8. Kitos5 || || || 4.
Išlaidų ir pajamų tikslai 4.a lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų
tikslai pagal pagrindines sudedamąsias dalis || ESS kodas || t metai || t + 1 metai Valdžios sektorius (S.13) || || % BVP || % BVP 1. Iš viso pajamų, tikslas || TR || || Iš jų: || 1.1. Gamybos ir importo mokesčiai || D.2 || || 1.2. Einamieji pajamų, turto ir kt. mokesčiai || D.5 || || 1.3. Kapitalo mokesčiai || D.91 || || 1.4. Socialinės įmokos || D.61 || || 1.5. Nuosavybės pajamos || D.4 || || 1.6. Kitos1 || || || p. m. Mokesčių našta (D.2 + D.5 + D.61 + D.91 – D.995)2 || || || 2. Iš viso išlaidų, tikslas || TE3 || || Iš jų: || 2.1. Atlygis darbuotojams || D.1 || || 2.2. Tarpinis vartojimas || P.2 || || 2.3. Socialinės išmokos || D.62 + D.632 || || iš jų: nedarbo socialinio draudimo išmokos4 || 2.4. Palūkanų išlaidos (=2.a lentelės 2 punktas) || D.41 || || 2.5. Subsidijos || D.3 || || 2.6. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas || P.51 || || 2.7. Kapitalo pervedimai || D.9 || || 2.8. Kitos5 || || || 1/
P.11 + P.12 + P.131 + D.39rec + D.7rec + D.9rec
(išskyrus D.91rec). 2/ Įskaitant renkamus ES ir, jei
tinkama, įskaitant koregavimą dėl nesurinktų
mokesčių ir socialinių įmokų (D.995). 3/ TR – TE= B.9. 4/ Įskaitant socialines išmokas,
išskyrus socialinius pervedimus natūra (D.62), ir socialinius pervedimus
natūra, teikiamus per rinkos gamintojus (D.632), susijusius su nedarbo
socialinio draudimo išmokomis. 5/ D.29pay + D.4pay (išskyrus D.41pay)
+ D.5pay + D.7pay
+ P.52 + P.53 + NP + D.8. 4.b lentelė. Sumos, neįtraukiamos į išlaidų
lyginamąjį dydį || ESS kodas || t – 1 metai || t – 1 metai || t metai || t + 1 metai || || || lygis || % BVP || % BVP || % BVP || 1. Išlaidos ES programoms, visiškai atitinkančios pajamas iš ES fondų || || || || || || 2. Ciklinės nedarbo socialinio draudimo išmokų išlaidos1 || || || || || || 3. Diskrecinių pajamų priemonių poveikis2 || || || || || || 4. Teisės aktais nustatytas pajamų didėjimas || || || || || || 1/ Išsamiai nurodykite metodiką, kuri naudota siekiant gauti nedarbo socialinio draudimo išmokų išlaidų cikliškumo dedamąją. Ji turėtų būti pagrįsta nedarbo socialinio draudimo išmokų išlaidomis, kaip apibrėžta pagal valstybės funkcijų klasifikatoriaus (COFOG) 10.5 kodą. 2/ Teisės aktais nustatytas pajamų didėjimas neturėtų būti įtrauktas į diskrecinių pajamų priemonių poveikį. 3 ir 4 eilutėse pateikti duomenys turėtų būti tarpusavyje nesuderinami. 4.c lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkciją 4.c.i. Valdžios sektoriaus išlaidos švietimui, sveikatos
priežiūrai ir užimtumui || t metai || t +1 metai || || % BVP || % valdžios sektoriaus išlaidų || % BVP || % valdžios sektoriaus išlaidų || Švietimas1 || || || || || Sveikatos priežiūra1 || || || || || Užimtumas2 || || || || || 1/ Šių kategorijų išlaidos turėtų atitinkamai atitikti 4.c.ii lentelės 9 ir 7 punktus. 2/ Šios kategorijos išlaidos, be kita ko, turėtų apimti valdžios sektoriaus išlaidas, susijusias su aktyvia darbo rinkos politika, įskaitant valstybines užimtumo tarnybas. Kita vertus, neturėtų būti įtraukti tokie punktai, kaip atlygis viešojo sektoriaus darbuotojams arba profesinio mokymo programos. 4.c.ii. Valstybės funkcijų
klasifikatorius Valstybės funkcijos || COFOG kodas || t metai || t +1 metai || || % BVP || % BVP 1. Bendrosios paslaugos visuomenei || 1 || || 2. Gynyba || 2 || || 3. Viešoji tvarka ir saugumas || 3 || || 4. Ekonomikos reikalai || 4 || || 4. Aplinkos apsauga || 5 || || 6. Būstas ir komunaliniai patogumai || 6 || || 7. Sveikata || 7 || || 8. Poilsis, kultūra ir religija || 8 || || 9. Švietimas || 9 || || 10. Socialinė apsauga || 10 || || 11. Iš viso išlaidų (= 4.a lentelės 2 punktas) || TE || || 5.
Į biudžeto projektą įtrauktų diskrecinių
priemonių aprašymas 5.a lentelė. Diskrecinės priemonės, kurių
ėmėsi valdžios sektorius Priemonių sąrašas || Išsamus aprašymas1 || Tikslas (išlaidų / pajamų dalis) ESS kodas || Apskaitos principas || Priėmimo statusas || Poveikis biudžetui || t metai || t +1 metai || t +2 metai || t +… metai || % BVP || % BVP || % BVP || % BVP (1) || || || || || || || || (2) || || || || || || || … || || || || || || || || || IŠ VISO || || || || 1/ Išsamiau aprašykite svarbius
fiskalinės politikos reformų, galinčių turėti
šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms,
planus. 5.b lentelė. Diskrecinės priemonės, kurių
ėmėsi centrinė valdžia Priemonių sąrašas || Išsamus aprašymas1 || Tikslas (išlaidų / pajamų dalis) ESS kodas || Apskaitos principas || Priėmimo statusas || Poveikis biudžetui || t metai || t +1 metai || t +2 metai || t +… metai || % BVP || % BVP || % BVP || % BVP (1) || || || || || || || || (2) || || || || || || || … || || || || || || || || || IŠ VISO || || || || 1/ Išsamiau aprašykite svarbius
fiskalinės politikos reformų, galinčių turėti
šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms,
planus. 5.c lentelė. Diskrecinės priemonės, kurių
ėmėsi valdžios sektoriaus subsektoriai1 Priemonių sąrašas || Išsamus aprašymas2 || Tikslas (išlaidų / pajamų dalis) ESS kodas || Apskaitos principas || Priėmimo statusas || Poveikis biudžetui || t metai || t +1 metai || t +2 metai || t +… metai || % BVP || % BVP || % BVP || % BVP (1) || || || || || || || || (2) || || || || || || || … || || || || || || || || || IŠ VISO || || || || 1/ Nurodykite, ar tai krašto (regiono)
valdžia, vietos valdžia ir (arba) socialinės apsaugos fondai. 2/ Išsamiau aprašykite svarbius
fiskalinės politikos reformų, galinčių turėti
šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms, planus.
6.
Informacija, kaip į BPP įtrauktomis priemonėmis atsižvelgiama
į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir siekiama Sąjungos
ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytų
tikslų 6.a lentelė. Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos
(KŠSR) KŠSR numeris || Priemonių sąrašas || Tiesioginio ryšio aprašymas || || || || || || 6.b lentelė. Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo
vietų kūrimo strategijoje nustatyti tikslai Nacionaliniai pagrindiniai tikslai iki 2020 m. || Priemonių sąrašas || Tiesioginio priemonės ryšio su siekiamu tikslu aprašymas Nacionalinis užimtumo tikslas iki 2020 m. […] || || Nacionalinis MTTP tikslas iki 2020 m. […] || || Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslas […] || || Atsinaujinančiosios energijos tikslas […] || || Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo tikslas […] || || Nacionalinis mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimo tikslas […] || || Nacionalinis tretinio išsilavinimo tikslas […] || || Nacionalinis skurdo mažinimo tikslas […] || || 7.
Nukrypimas nuo naujausios stabilumo programos 7 lentelė. Nukrypimas nuo naujausios stabilumo programos || ESS kodas || t – 1 metai || t metai || t + 1 metai || || % BVP || % BVP || % BVP Valdžios sektoriaus grynojo skolinimo / grynojo skolinimosi tikslas || B.9 || Stabilumo programa || || || || Biudžeto plano projektas || || || || Skirtumas || || || || Valdžios sektoriaus grynojo skolinimo projekcijos nekeičiant politikos || B.9 || Stabilumo programa || || || || Biudžeto plano projektas || || || || Skirtumas1 || || || || 1/ Šis skirtumas gali rodyti ir
nukrypimus dėl makroekonominio scenarijaus pokyčių, ir nukrypimus
dėl politikos priemonių, kurių imtasi nuo tada, kai buvo
pateikta stabilumo programa, iki tada, kai pateiktas BPP, poveikio. Skirtumai
galimi dėl to, kad šiame elgesio kodekse ir rengiant stabilumo
programą politikos nekeitimo scenarijus apibrėžiamas skirtingai. 8.
Pagrindinių išlaidų ir pajamų priemonių paskirstymo
poveikis Pagal Reglamento Nr. 473/2013 6 straipsnio 3 dalies
d punktą valstybės narės, kiek įmanoma, turėtų
pateikti kokybinę informaciją apie biudžeto priemonių
paskirstymo poveikį ir kiekybinius jo vertinimus tokiu būdu, kuris
geriausiai atitiktų kiekvienos valstybės narės konkrečias
priemones ir taikomas analitines sistemas. Kiekybiškai įvertinti biudžeto priemonių
paskirstymo poveikį nėra lengva. Todėl šiame priede nėra
pateikta standartinė šiam BPP aspektui skirta lentelė. Kiekybinis
biudžeto priemonių poveikis galėtų būti įvertintas
apskaičiuojant dėl šių priemonių naudojimo tikėtinus
Gini indekso, S80/S20 rodiklio arba skurdo lygio pokyčius. Ši metodika
galėtų būti vienas iš galimų sprendimų. BPP priedas. Metodika, ekonominiai
modeliai ir prielaidos, kuriais grindžiama BPP pateikta informacija 8 lentelė. Metodiniai aspektai Įvertinimo metodas || Biudžeto procedūros etapas, kuriuo jis buvo taikytas1 || Svarbios taikyto modelio / metodo ypatybės || Prielaidos 1 priemonė || || || 2 priemonė || || || … || || || 1/
Modeliavimo priemonės gali būti naudojamos: -
rengiant makroekonomines prognozes, -
rengiant išlaidų ir pajamų įverčius pagal politikos
nekeitimo scenarijų, -
įvertinant pagrindinių išlaidų ir pajamų priemonių
paskirstymo poveikį, -
kiekybiškai įvertinant į biudžeto projektą įtrauktinas
išlaidų ir pajamų priemones, -
įvertinant, kaip į BPP įtrauktomis reformomis siekiama
Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje
nustatytų tikslų ir atsižvelgiama į konkrečiai šaliai
skirtas rekomendacijas. [1]
Duomenis apie paryškintus
kintamuosius pateikti būtina. Duomenų
apie kitus kintamuosius pateikti neprivaloma, tačiau labai pageidautina. Valstybės
narės, kurioms taikoma SAP numatyta skolos taisyklė, duomenų,
susijusių su laikotarpiu nuo t + 2 iki t + 4,
teikti neprivalo, bet tai daryti labai pageidautina. [2]
Atkreipkite
dėmesį, kad politikos nekeitimo scenarijus susijęs su
pajamų ir išlaidų tendencijų ekstrapoliavimu prieš pridedant
priemonių, įtrauktų į ateinančių metų
biudžetą, poveikį.