Turinys

1............ Įžanga. 3

2............ Operacijos, garantuojamos iš ES biudžeto. 3

3............ Garantuojamų operacijų raida. 5

3.1......... Tiesiogiai Komisijos valdomos operacijos. 5

3.1.1...... Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė. 5

3.1.2...... Mokėjimų balanso priemonė. 6

3.1.3...... Makrofinansinės pagalbos paskolos. 6

3.1.4...... Euratomo paskolos. 7

3.2......... EIB išorės finansavimo  operacijų raida. 7

4............ Rizika, draudžiama iš ES biudžeto. 8

4.1......... Rizikos apibrėžtis. 8

4.2......... Visa rizikos struktūra. 9

4.3......... Iš ES biudžeto garantuojama metinė rizika. 10

4.3.1...... Su valstybėmis narėmis susijusi rizika. 10

4.3.2...... Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika. 11

5............ Garantijų panaudojimas  ir Fondo raida. 13

5.1......... Garantijų panaudojimas. 13

5.1.1...... Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių. 13

5.1.2...... Mokėjimai iš ES biudžeto. 13

5.1.3...... Reikalavimai Fondui ir išieškojimai 13

5.2......... Fondo raida. 14

1.           Įžanga

Šia ataskaita siekiama padėti stebėti ES biudžetui gresiančią kredito riziką dėl suteiktų garantijų ir skolinimo operacijų, vykdomų tiesiogiai Europos Sąjungos arba netiesiogiai pagal garantiją, suteiktą EIB finansavimo projektams už Sąjungos ribų.

Ši ataskaita teikiama pagal Finansinio reglamento[1] 149 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai vieną kartą per metus praneša apie ES biudžeto garantijas ir atitinkamą riziką[2].

Ataskaitos struktūra yra tokia: 2 skirsnyje primenamos pagrindinės iš ES biudžeto garantuojamų operacijų ypatybės; taip pat pristatomi keli kiti papildomi krizių valdymo mechanizmai, kuriais nekeliama jokios rizikos ES biudžetui. 3 skirsnyje išdėstyta garantuojamų operacijų raida. 4 skirsnyje nurodomos pagrindinės rizikos rūšys, draudžiamos iš ES biudžeto, o 5 skirsnyje aprašomas garantijų panaudojimas ir Išorės veiksmų garantijų fondo (toliau – Fondas) raida[3].

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (TDD) šią ataskaitą papildo išsamių lentelių ir aiškinamųjų raštų rinkiniu. Jame taip pat pateikiama ES paskolomis ir (arba) garantijomis, kurios sudaro didžiąją Fondo rizikos dalį, besinaudojančių šalių makroekonominė analizė.

2.           Operacijos, garantuojamos iš ES biudžeto

Iš ES biudžeto draudžiama rizika atsiranda dėl įvairių skolinimo ir garantijų operacijų, kurias galima suskirstyti į dvi kategorijas:

– Europos Sąjungos suteiktos paskolos siekiant makroekonominių tikslų, t. y. makrofinansinės pagalbos[4] (toliau – MFP) paskolos trečiosioms šalims kartu su „Bretton Woods“ institucijomis, mokėjimų balanso[5] (toliau – MB) paskolos, kuriomis teikiama parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, patiriančioms mokėjimų balanso sunkumų, paskolos pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (toliau – EFPSP)[6], kuriomis teikiama parama visoms valstybėms narėms, patiriančioms arba realiai galinčioms patirti didelių ekonominių ir finansinių sunkumų dėl išimtinių aplinkybių, kurių jos negali kontroliuoti, taip pat

– paskolos, suteiktos siekiant mikroekonominių tikslų, t. y. Euratomo paskolos ir, svarbiausia, Europos investicijų banko (EIB) operacijų, kurioms numatytos ES garantijos, ES nepriklausančiose šalyse finansavimas (EIB išorės finansavimas)[7].

Garantuojamoms EIB išorės finansavimo operacijoms, Euratomo paskoloms ir MFP paskoloms trečiosioms šalims nuo 1994 m. numatyta Fondo, o MB ir EFPSP paskoloms – tiesioginė ES biudžeto garantija.

Fondas dengia neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, susijusius su paskolomis ir paskolų garantijomis ES nepriklausančioms šalims arba projektams ES nepriklausančiose šalyse. Jis įkurtas siekiant:

– užtikrinti likvidumo atsargas, kad ES biudžetu nereikėtų naudotis kiekvieną kartą, kai nevykdomi įsipareigojimai ar vėluojama grąžinti garantuojamą paskolą, taip pat

– sukurti biudžetinės drausmės priemonę nustatant finansinę sistemą, kuria remiantis būtų galima formuoti ES garantijų paskoloms, kurias Komisija ir EIB teikia trečiosioms šalims, politiką[8].

Jei trečiosios šalys tampa valstybėmis narėmis, su šiomis šalimis susijusios paskolos garantuojamos nebe iš Fondo ir rizika tenka tiesiogiai ES biudžetui. Lėšos į Fondą pervedamos iš ES biudžeto, o Fondo turto vertė turi nuolat atitikti tam tikrą jo garantuojamų skolinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis bei paskolų garantijomis, procentinę dalį. Ši dalis, vadinama planuojama norma, šiuo metu yra 9 %[9]. Jei Fondui išteklių nepakanka, reikalingos lėšos pervedamos iš ES biudžeto.

Kitos krizių valdymo priemonės, kurios nėra garantuojamos iš ES biudžeto

Reaguojant į krizę sukurtos dar kelios priemonės, dėl kurių ES biudžetui nekyla jokios rizikos:

– Graikijos paskolų priemonė (GPP)[10], finansuojama kitų euro zonos valstybių narių dvišalėmis paskolomis, kurias centralizuotai administruoja Komisija.

– Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF)[11]. 2010 m. gegužės 9 d. ECOFIN tarybos priimtais sprendimais EFSF įkūrė euro zonos valstybės narės. EFSF įgaliotas saugoti finansinį stabilumą Europoje teikiant finansinę pagalbą euro zonos valstybėms narėms pagal makroekonominio koregavimo programą. EFSF buvo įkurtas kaip laikina gelbėjimo priemonė ir jis yra Graikijos skolintojas (kartu su TVF ir kai kuriomis valstybėmis narėmis), taip pat Airijai ir Portugalijai (kartu su TVF, kai kuriomis valstybėmis narėmis ir ES / EFPSP)[12]. 2010 m. spalio mėn. buvo nuspręsta sukurti nuolatinį gelbėjimo mechanizmą – Europos stabilumo mechanizmą (ESM).

– Europos stabilumo mechanizmas (ESM)[13]. ESM sutartis įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 27 d. Nuo tos datos ESM tapo nuolatine krizių valdymo priemone ir pagrindine naujų programų finansavimo priemone. Lygiagrečiai su ESM, EFSF toliau dalyvauja vykdomose Graikijai, Portugalijai ir Airijai skirtose programose, tačiau nuo 2013 m. liepos 1 d. nebedalyvauja naujose finansavimo programose ar paskolų priemonės susitarimuose. ESM yra tarpvyriausybinė organizacija, veikianti pagal tarptautinę viešąją teisę, įsikūrusi Liuksemburge. Jos akcininkės – 18 euro zonos valstybių narių. Visas pasirašytasis kapitalas – 702 mlrd. EUR, iš kurių 80 mlrd. EUR – įmokėtasis kapitalas (paskutinė iš 5 dalių turi būti sumokėta iki 2014 m. pirmos pusės), 622 mlrd. EUR – įsipareigotas kapitalas pagal pareikalavimą. Jos realusis skolinimo pajėgumas – 500 mlrd. EUR

3.           Garantuojamų operacijų raida

Šiame skirsnyje išdėstyta garantuojamų operacijų raida: pirmiausia, tiesiogiai valdomų Komisijos, o po to – valdomų EIB.

3.1.        Tiesiogiai Komisijos valdomos operacijos

3.1.1.     Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė

Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadose nustatyta 60 mlrd. EUR[14] priemonės viršutinė riba, o teisinės ribos yra numatytos Tarybos reglamento Nr. 407/2010 2 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią mokėtina suma neviršija galimos mokėjimų maržos pagal nuosavų išteklių viršutinę ribą.

Pagal Tarybos sprendimus skirti Sąjungos finansinę pagalbą Airijai[15] (iki 22,5 mlrd. EUR) ir Portugalijai[16] (iki 26 mlrd. EUR) Airijai išmokėta 21,7 mlrd. EUR, o Portugalijai – 22,1 mlrd. EUR.

2013 m. įvykiai

2013 m. naujų operacijų atlikta nebuvo.

2013 m. gruodžio 31 d. iš maksimalios 60 mlrd. EUR sumos likę EFPSP pajėgumai sudarė 11,5 mlrd. EUR tolesnei paramai teikti, jei jos reikėtų[17].

Įvykiai po 2013 m. gruodžio 31 d.

2014 m. kovo mėn. Airijai buvo išmokėta paskutinė 800 mln. EUR dalis ir išnaudoti maksimalūs šaliai skirti skolinimo pajėgumai. Tuo pačiu metu papildoma 1,8 mlrd. EUR dalis buvo išmokėta Portugalijai.

3.1.2.     Mokėjimų balanso priemonė

ES vidutinės trukmės finansinė pagalba pagal MB priemonę vėl pradėta teikti 2008 m. lapkričio mėn., siekiant padėti Vengrijai, o vėliau, 2009 m. sausio ir gegužės mėn., Latvijai ir Rumunijai atkurti rinkų pasitikėjimą; bendra visų įsipareigojimų suma – 14,6 mlrd. EUR.  Iš šios sumos 1,2 mlrd. EUR išmokėta nebus, nes mokėjimo terminas jau praėjo.

2013 m. įvykiai

Be jau skirtos 5 mlrd. EUR dydžio pagalbos Rumunijai, 2011 m. gegužės 12 d. Taryba nusprendė šiai šaliai skirti iki 1,4 mlrd. EUR dydžio prevencinę finansinę pagalbą[18]. Tačiau išmokų padaryta nebuvo ir priemonės galiojimas baigėsi 2013 m. kovo 31 d.

2013 m. spalio 22 d. Taryba nusprendė antrą kartą skirti Rumunijai vidutinės trukmės prevencinę finansinę pagalbą[19], siekiančią 2 mlrd. EUR, kuri bus suteikta kaip paskola, kurios maksimalus vidutinis terminas – 8 metai. Lėšų galima prašyti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

2013 m. gruodžio 31 d. iš maksimalios 50 mlrd. EUR sumos likę MB priemonės pajėgumai sudarė 36,6 mlrd. EUR tolesnei paramai teikti, jei jos reikėtų.

Įvykiai po 2013 m. gruodžio 31 d.

Tolesnių operacijų vykdoma nebuvo.

3.1.3.     Makrofinansinės pagalbos paskolos

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sprendimus dėl MFP priima nebe pati Taryba – jie priimami laikantis įprastos  teisėkūros procedūros.

2013 m. įvykiai

Šiuo laikotarpiu išmokėta tik viena 100 mln. EUR suma Bosnijai ir Hercegovinai (BiH). Šalys paramos gavėjos grąžino 80,9 mln. EUR (Rumunija – 12,5 mln. EUR, BiH – 4 mln. EUR, BJRM – 7,4 mln. EUR, Serbija – 44,76 mln. EUR, Juodkalnija – 0,24 mln. EUR ir Tadžikistanas – 12 mln. EUR).

Per ataskaitinį laikotarpį negražintų MFP paskolų suma padidėjo nuo 545,5 mln. EUR iki 564,6 mln. EUR 2013 m.

Įvykiai po 2013 m. gruodžio 31 d.

2010 m. patvirtinta[20] MFP Ukrainai kartu su 2002 m. patvirtintos pagalbos lėšomis[21] sudaro 610 mln. EUR paskolų. Iš šios sumos 2014 m. gegužės viduryje buvo išmokėta pirma 100 mln. EUR dalis.

2014 m. balandžio 14 d. Taryba nusprendė skirti Ukrainai papildomai MFP paskolų[22], kurių maksimali vertė – 1 mlrd. EUR. Pirmoji dalis (500 mln. EUR) buvo išmokėta 2014 m. birželio mėn.

3.1.4.     Euratomo paskolos

Euratomo paskoloms valstybėms narėms arba tam tikroms tas paskolas galinčioms gauti ES nepriklausančioms šalims (Rusijos Federacijai, Armėnijai, Ukrainai) nustatyta 4 mlrd. EUR viršutinė riba; 85 % šios sumos jau panaudota. Likusi suma, siekianti maždaug 600 mln. EUR, galėtų būti panaudota naujiems projektams finansuoti. 300 mln. EUR paskola Ukrainai, skirta esamiems branduoliniams įrenginiams atnaujinti, buvo pasirašyta 2013 m. rugpjūčio 7 d.

2013 m. įvykiai

2013 m. paskolos išmokėjimų atlikta nebuvo. Bulgarija grąžino 19,81 mln. EUR, Rumunija – 10 mln. EUR, o Ukraina – 6,61 mln. EUR.

Įvykiai po 2013 m. gruodžio 31 d.

Tolesnių įvykių nebuvo.

3.2.        EIB išorės finansavimo operacijų raida

2013 m. įvykiai

ES garantija EIB, skirta EIB išorės finansavimui 2007–2013 m. laikotarpiu (toliau – 2007–2013 m. išorės įgaliojimas), buvo pratęsta šešiems mėnesiams, nes 2013 m. gruodžio 31 d. Taryba ir Europos Parlamentas nebuvo priėmę jokio sprendimo dėl naujos ES garantijos EIB.

2013 m. Sirijos vyriausybė toliau nevykdė įsipareigojimų mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą. EIB pasinaudojo Garantijų fondu šiems neįvykdytiems įsipareigojimams padengti (žr. 5.3 punktą).

Pagal 2007–2013 m. išorės įgaliojimą pasirašytų paskolų skaičius 2013 m. išaugo 17 %, o jų suma pasiekė 3 901 mln. EUR. Išmokėtų paskolų suma buvo 2 288 mln. EUR (+ 20 %, palyginti su 2012 m. gruodžio 31 d.). Taigi 2013 m. gruodžio 31 d. bendra pasirašytų paskolų ir pagal įgaliojimą išmokėtų paskolų suma atitinkamai siekė 27 062 mln. EUR ir 13 590 mln. EUR. Ankstesni EIB išorės įgaliojimai nurodyti tarnybų darbinio dokumento A1 lentelės priede.

Įvykiai po 2013 m. gruodžio 31 d.

Naujasis sprendimas, kuriuo suteikiama ES garantija EIB operacijoms už ES ribų 2014–2020 m.[23] laikotarpiu, buvo priimtas 2014 m. balandžio mėn. Juo nustatyta, kad didžiausia ES garantijos viršutinė riba suskaidoma į nekintamą viršutinę ribą, kurios didžiausia suma yra 27 mlrd. EUR, ir neprivalomą papildomą 3 mlrd. EUR sumą. Sprendimas dėl visos arba dalies neprivalomos papildomos sumos panaudojimo bus priimamas laikantis įprastos teisėkūros procedūros remiantis laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita dėl sprendimo įgyvendinimo ir EIB operacijų raida. Lygiagrečiai, kaip reikalaujama pagal sprendimo 14 straipsnį, šiuo metu tariamasi dėl naujojo garantijos susitarimo.

1 lentelėje pateikiamos šiame skirsnyje nurodytų įvairių priemonių neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumos 2013 m. gruodžio 31 d.

4.           Rizika, draudžiama iš ES biudžeto

4.1.        Rizikos apibrėžtis

Rizika, kuriai teikiama ES biudžeto garantija, atsiranda dėl operacijų su garantija negrąžintos pagrindinės paskolos dalies ir palūkanų sumos.

Šioje ataskaitoje naudojami du metodai rizikai, kuriai teikiama ES biudžeto garantija (tiesiogiai arba netiesiogiai per Fondą), įvertinti:

– metodas „visa numatyta rizika“, pagal kurį apskaičiuojamas konkrečios dienos visų negrąžintų paskolų atitinkamoms operacijoms pagrindinės dalies dydis ir sukauptos palūkanos[24];

– biudžetinis metodas, apibrėžiamas kaip metinė iš ES biudžeto garantuojama rizika, – pagal jį apskaičiuojama didžiausia metinių mokėjimų terminui suėjus suma, kurią ES turėtų išmokėti per finansinius metus, darant prielaidą, kad neįvykdomi visų paskolų su garantija mokėjimo įsipareigojimai[25].

4.2.        Visa rizikos struktūra

Iki 2010 m. visų garantuojamų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų keliama didžiausia rizika daugiausia buvo susijusi su trečiosioms šalims suteiktomis paskolomis. Nuo 2011 m. valstybių narių viešiesiems finansams didelę žalą daro finansų krizė, lėmusi išaugusią ES skolinimo veiklą, tenkinant didesnius valstybės finansavimo poreikius valstybėse narėse.

Todėl rizikos struktūra pasikeitė. 2013 m. gruodžio 31 d.:

· 71 % visų garantuojamų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kilo iš skolinimosi operacijų, susijusių su valstybėms narėms suteiktomis paskolomis, kurioms teikiama tiesioginė ES biudžeto garantija (2010 m. gruodžio 31 d. ši dalis siekė 45 %).

1 lentelėje pateiktas išsamus rizikos, kuriai suteikta ES biudžeto garantija, išskaidymas 2013 m. gruodžio 31 d.

1 lentelė. Visi neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai, kuriems suteikta ES biudžeto garantija, 2013 m. gruodžio 31 d. (mln. EUR)

|| Negrąžinta pagrindinės paskolos dalies suma || Sukauptos palūkanos || Iš viso || %

Valstybės narės* || || || ||

Euratomas || 357 || 2 || 359 || <1 %

Mokėjimų balanso priemonė || 11 400 || 223 || 11 623 || 14 %

EIB || 2 657 || 22 || 2 676 || 3 %

EFPSP || 43 800 || 669 || 44 469 || 54 %

Valstybės narės, tarpinė suma || 58 214 || 916 || 59 130 || 71 %

Trečiosios šalys** || || || ||

Makrofinansinė pagalba || 565 || 5 || 569 || 1 %

Euratomas || 29 || 0 || 29 || <1 %

EIB*** || 22 917 || 155 || 23 072 || 28 %

Trečiosios šalys, tarpinė suma || 23 510 || 160 || 23 670 || 29 %

Iš viso || 81 724 || 1 076 || 82 799 || 100 %

*  Šiai rizikai teikiama tiesioginė ES biudžeto garantija. Garantija taip pat teikiama MFP, Euratomo ir EIB paskoloms, suteiktoms prieš įstojimą į ES. ** Šiai rizikai teikiama Fondo garantija. ***Įtrauktos ES perimtos paskolos po to, kai Sirija neįvykdė skolinių įsipareigojimų EIB (suma: 60 mln. EUR).

TDD A1, A2, A3a ir A3b lentelėse pateikiama išsamesnė informacija apie šiuos neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, visų pirma apie viršutines ribas, išmokėtas sumas arba garantijų normas.

4.3.        Iš ES biudžeto garantuojama metinė rizika

Didžiausia suma, kurią 2014 m. ES turėtų išmokėti (tiesiogiai arba per Fondą) – darant prielaidą, kad visos garantuojamos paskolos nebus grąžintos, – 7 395 mln. EUR. Ją sudaro garantuojamų paskolų pagrindinė ir palūkanų sumos, mokėtinos 2014 m., darant prielaidą, kad paskolų, kurių įsipareigojimai neįvykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas (daugiau informacijos pateikiama TDD A2 lentelėje).

4.3.1.     Su valstybėmis narėmis susijusi rizika

Su valstybėmis narėmis susijusi rizika sietina su:

a) EIB skolinimo operacijomis ir (arba) MFP, ir (arba) Euratomo paskolomis, suteiktomis prieš stojimą į ES;

b) pagal MB priemonę suteiktomis paskolomis ir

c) pagal EFPSP suteiktomis paskolomis.

2 lentelė. Valstybės narės eilės tvarka pagal didžiausią metinę riziką, kuriai teikiama ES biudžeto garantija 2014 m. (mln. EUR)

Vieta || Šalis || Paskolos || Maksimali metinė rizika || Šaliai tenkanti visos valstybių narių (VN) metinės rizikos dalis || Šaliai tenkanti visos metinės rizikos (VN ir ne VN) dalis

1 || Vengrija || a) + b) || 2 128,42 || 41,0 % || 28,8 %

2 || Latvija || a) + b) || 1 096,43 || 21,1 % || 14,8 %

3 || Airija || c) || 661,00 || 12,7 % || 8,9 %

4 || Portugalija || c) || 644,88 || 12,4 % || 8,7 %

5 || Rumunija || a) + b) || 377,02 || 7,3 % || 5,1 %

6 || Bulgarija || a) || 87,52 || 1,7 % || 1,2 %

7 || Čekija || a) || 56,44 || 1,1 % || 0,8 %

8 || Lenkija || a) || 52,49 || 1,0 % || 0,7 %

9 || Kroatija || a) || 42,62 || 0,8 % || 0,6 %

10 || Slovakija || a) || 25,78 || 0,5 % || 0,3 %

11 || Slovėnija || a) || 7,44 || 0,1 % || 0,1 %

12 || Lietuva || a) || 4,95 ||  0,1 % || 0,1 %

13 || Kipras || a) || 3,29 || 0,1 % || <0,1 %

Iš viso || || || 5 188,29 || 100 % || 70,2 %

             

4.3.2.     Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika

Iš Fondo garantuojamos trečiosioms šalims suteiktos paskolos su garantija, kurių mokėjimo terminas – iki 2042 m. 2014 m. iš Fondo bus garantuojama didžiausia su trečiosiomis šalimis susijusi metinė rizika – 2 206,6 mln. EUR (30 % bendros metinės rizikos).

Toliau išvardytos dešimt (iš 42) šalių, kurių bendra neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma yra didžiausia. Jų skolinių įsipareigojimų suma sudaro 1 684 mln. EUR, arba 76,3 % metinės rizikos, kuriai teikiama Fondo garantija. Šių šalių ekonominė padėtis išanalizuota ir pakomentuota TDD 3 punkte. Kiekvienos šalies lentelėje taip pat nurodytas reitingų agentūrų nustatytas kreditingumas.

Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika sietina su EIB skolinimo operacijomis ir (arba) MFP, ir (arba) Euratomo paskolomis (daugiau informacijos pateikiama TDD A3b ir A4 lentelėse).

3 lentelė. 10 svarbiausių trečiųjų šalių eilės tvarka pagal metinę riziką, kuriai teikiama ES biudžeto garantija 2014 m. (mln. EUR)

Vieta || Šalis || Maksimali metinė rizika || Šaliai tenkanti visos trečiųjų šalių metinės rizikos dalis || Šaliai tenkanti visos metinės rizikos (VN ir ne VN) dalis

1 || Turkija || 542,67 || 24,6 % || 7,3 %

2 || Tunisas || 221,59 || 10,0 % || 3,0 %

3 || Marokas || 217,77 || 9,9 % || 2,9 %

4 || Serbija || 195,00 || 8,8 % || 2,6 %

5 || Egiptas || 184,11 || 8,3 % || 2,5 %

6 || Brazilija || 102,45 || 4,6 % || 1,4 %

7 || Pietų Afrika || 74,51 || 4,6 % || 1,4 %

8 || Sirija || 72,52 || 3,3 % || 1,0 %

9 || Bosnija ir Hercegovina || 63,24 || 2,9 % || 0,9 %

10 || Ukraina || 10,61 || 0,5 % || 0,1 %

|| Iš viso 10 šalių || 1 684,47 || 76,3 % || 22,8 %

5.           Garantijų panaudojimas  ir Fondo raida

5.1.        Garantijų panaudojimas

5.1.1.     Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių

Kai skolininkas vėluoja sumokėti ES, Komisija naudoja savo grynųjų pinigų išteklius siekdama išvengti vėlavimų ir su skolinimosi operacijų tvarkymu susijusių išlaidų[26]. 2013 m. to neatsitiko.

5.1.2.     Mokėjimai iš ES biudžeto

Jeigu finansiniai įsipareigojimai būtų nevykdomi, trūkumas būtų padengtas iš ES biudžeto. Kadangi 2013 m. valstybės narės savo įsipareigojimus vykdė, asignavimų nebuvo prašoma. 

5.1.3.     Reikalavimai Fondui ir išieškojimai

Kai paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą, kurią trečiosioms šalims suteikė arba kuriai garantiją suteikė ES, kreipiamasi į Fondą su prašymu padengti neįvykdytus įsipareigojimus per tris mėnesius nuo prašymo dienos[27].

Nuo 2011 m. gruodžio mėn. Sirijos vyriausybė neįvykdė įsipareigojimų mokėti EIB tam tikras palūkanas ir grąžinti paskolas. Kadangi oficialūs mokėjimo prašymai ir toliau buvo nesėkmingi, 2012 m. gegužės mėn. EIB kreipėsi į Fondą. Fondui pateiktų reikalavimų, atitinkančių Sirijos negrąžintas paskolas, raida pateikta 4 lentelėje.

EIB reikalaujamos sumos nurašomos nuo Garantijų fondo sąskaitos gavus Komisijos tarnybų leidimą. ES, atlikusi mokėjimą pagal ES garantiją, perima EIB teises ir teisės gynimo priemones. Perimtų sumų išieškojimo procesu ES vardu užsiima EIB.

4 lentelė. Reikalavimai Garantijų fondui dėl negražintų paskolų Sirijoje (mln. EUR)

Metai || Patenkintų reikalavimų skaičius || Mokėtinų įmokų suma || Baudos ir sukauptos palūkanos (1) || Susigrąžinta suma[28] || Iš viso

2012 || 2 || 24,02 || netaikoma || 2,15 || 21,87

2013 || 8 || 59,27 || 1,36 || 0 || 60,63

Iš viso || 10 || 83,29 || 1,36 || 2,15 || 82,50

(1) Delspinigių ir sukauptų palūkanų EIB reikalauja tik nuo kiekvienos atskiros paskolos antro mokėjimo reikalavimo ir jie skaičiuojami nuo įsipareigojimų nevykdymo pradžios datos iki Garantijų fondo atlikto mokėjimo datos.

2013 m. gruodžio 31 d. su Sirija susijusi visa negrąžinta pagrindinė garantuojamų paskolų dalis siekė 554 mln. EUR, paskutinės paskolos mokėjimo terminas – 2030 m.

5.2.        Fondo raida

Pagal Garantijų fondo reglamento taisykles reikalaujama, kad Fondo suma pasiektų nustatytą tinkamą lygį (planuojamą sumą) – 9 % bendrų neįvykdytų skolinių kapitalo įsipareigojimų pagal kiekvieną operaciją, pridėjus mokėtinas palūkanas. Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekta planuojama suma, sukurta atidėjinių sistema.

Remiantis atidėjinių sistema 2013 m. vasario mėn. iš ES biudžeto Fondui sumokėta 155,66 mln. EUR, o 2014 m. vasario mėn. atitinkamas mokėjimas sudarė 58,43 mln. EUR.

2013 m. gruodžio 31 d. Fondo grynasis turtas[29] buvo 1 981,29 mln. EUR. Fondo grynojo turto ir neįvykdytų skolinių kapitalo įsipareigojimų[30] santykis (23 609,19 mln. EUR), kaip apibrėžta Garantijų fondo reglamente, buvo mažesnis negu planuojama suma. Todėl į 2015 m. preliminarų ES biudžetą įtrauktas 144,40 mln. EUR atidėjinys.

2013 m. gruodžio 31 d. Fondas turėjo 82,5 mln. EUR išieškotinų sumų.

[1]               2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

[2]               Ankstesnė 2012 m. gruodžio 31 d. Biudžete numatytų garantijų ataskaita pateikta COM(2013)871 final ir SEC(2013)504 final.

[3]               2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (kodifikuota redakcija), toliau – Garantijų fondo reglamentas (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

[4]               Makrofinansinė pagalba taip pat gali būti teikiama kaip dotacijos trečiosioms šalims.

[5]               2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).

[6]               2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (OL L 118, 2010 5 12, p. 1).

[7]               Nuorodos į teisinį pagrindą išvardytos TDD A4 lentelėje.

[8]               Nors apskritai išorės rizika draudžiama iš ES biudžeto, Garantijų fondas veikia kaip priemonė ES biudžetui apsaugoti nuo mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos. Naujausia metinė Fondo ir jo valdymo ataskaita pateikta COM(2013)661 final ir prie jo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente SWD(2012)217 final.

[9]               Iššsami Fondo veiklos ataskaita ir planuojama atidėjinių norma pateikta COM(2014)214 final ir prie jo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente SWD(2014)129 final.

[10]             Apie GPP:  http://ec.europa.eu/economy_finance/assistance_eu_ms/greek_loan_facility/index_en.htm.

[11]             Apie EFSF: http://www.efsf.europa.eu.

[12]             Paskolos, suteiktos pagal ES / EFPSP, garantuojamos iš ES biudžeto.

[13]             Apie ESM: http://esm.europa.eu.

[14]             Plg. pranešimą spaudai apie 2010 m. gegužės 9–10 d. neeilinį Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdį (http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ecofin/114324.pdf).

[15]             2011 m. gruodžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/77/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Airijai (OL L 30, 2011 2 4, p. 348).

[16]             2011 m. gegužės 17 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai (OJ L 159, 17.6.2011, p. 88); taip pat žr. klaidų ištaisymą (OL L 178, 2012 7 10, p. 15).

[17]             Dėl papildomos informacijos apie EFPSP taip pat žr. Komisijos ataskaitą dėl Europos Sąjungos skolinimosi ir skolinimo veiklos 2012 m., COM(2013) 752 final.

[18]             2011 m. gegužės 12 d. Tarybos sprendimas 2011/288/ES dėl ES vidutinės trukmės prevencinės finansinės pagalbos Rumunijai skyrimo (OL L 132, 2011 5 19, p. 15).

[19]             2013 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas 2013/531/ES dėl ES vidutinės trukmės prevencinės finansinės pagalbos Rumunijai skyrimo (OL L 286, 2013 10 29, p. 1).

[20]             2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 388/2010/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 179, 2010 7 14, p. 1).

[21]             2002 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2002/639/EB dėl papildomos makrofinansinės pagalbos suteikimo Ukrainai (OL L 209, 2002 6 8, p. 22).

[22]             2014 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2014/215/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 111, 2014 7 14, p. 85).

[23]             2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (OL L 135, 2014 5 8, p. 1).

[24]             Žr. ataskaitos 1 lentelę.

[25]             Ją apskaičiuojant daroma prielaida, kad paskolų, kurių įsipareigojimai nevykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas, t. y. atsižvelgiama tik į mokėjimus, kurių terminas yra suėjęs (žr. ataskaitos 2 ir 3a / 3b lenteles ir TDD A2 lentelę).

[26]             Žr. 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos bendrijų nuosavų išteklių sistemos, 12 straipsnį (OL L 130, 2000 5 31, p. 1).

[27]             Nuo Fondo įkūrimo 1994 m. iki ataskaitos dienos jam pateikta reikalavimų dėl įsipareigojimų, kurių bendra suma yra 502 mln. EUR. 579 mln. EUR buvo susigrąžinta (į šią sumą įeina grąžinta pagrindinė paskolos dalis ir sumokėtos palūkanos, delspinigiai už vėluojamus mokėjimus, realizuotas valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai).Daugiau informacijos galima rasti TDD 2.5.4 skirsnyje.

[28]             Nuo įsteigimo 1994 m. bendra Fondo susigrąžintų lėšų suma finansinių ataskaitų sudarymo dieną siekė 579 mln. EUR (į šią sumą įeina grąžinta pagrindinė paskolos dalis ir sumokėtos palūkanos, delspinigiai už vėluojamus mokėjimus, realizuotas valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai).

[29]             Bendras Fondo turtas, atėmus sukauptas mokėtinas sumas (mokesčius EIB ir audito mokesčius).

[30]             Įskaitant sukauptas palūkanas.