KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl radijo spektro aprašo /* COM/2014/0536 final */
1.
Įvadas
ES
spektro aprašas parengtas įgyvendinant Radijo spektro politikos programą[1] (RSPP)
ir siekiant laikytis principo, kad spektras turėtų būti naudojamas ir valdomas
veiksmingai. Aprašo tikslas – užtikrinti galimybę nustatyti tas dažnių juostas,
kuriose būtų galima didinti dabartinio radijo spektro naudojimo veiksmingumą,
kad būtų tenkinama spektro paklausa remiant Sąjungos politikos kryptis,
skatinti inovacijas ir stiprinti konkurenciją. 2013 m.
balandžio mėn. Komisija priėmė įgyvendinimo sprendimą[2],
kuriuo nustatomos praktinės sąlygos, vienodi formatai ir metodika, susiję su
radijo spektro aprašu (toliau – sprendimas dėl aprašo). RSPP
9 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui
ir Tarybai aprašo ataskaitą, kurioje pirmiausia nurodytų technologijų
tendencijų, būsimų radijo spektro poreikių ir paklausos analizės rezultatus.
RSPP 6 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija iki 2015 m. sausio
1 d. pateiktų ataskaitą, kurioje nurodytų, ar reikia imtis veiksmų siekiant
suderinti papildomas dažnių juostas, kad jas būtų galima naudoti belaidžiam
plačiajuosčiam ryšiui. Šia
ataskaita įvykdomi šie du įpareigojimai. Joje atkreipiamas dėmesys į spektro
aprašo įgyvendinimo pažangą ir sunkumus, pateikiami analizės, kurią Komisija
galėjo atlikti remdamasi esamais duomenimis, rezultatai ir išvados, kurias
galima padaryti šiame etape.
2.
Esama spektro aprašo padėtis
Spektro
aprašas grindžiamas spektro informacija iš įvairių šaltinių, kuri gaunama
atliekant tyrimus, remiantis duomenimis, kuriuos valstybės narės teikia
naudodamosi analizės priemone arba įgyvendindamos RSPP, ir Radijo spektro
politikos grupės (RSPG) darbu: ·
Komisijos analizės priemone, remiantis
duomenimis, kuriuos: o valstybės
narės pagal sprendimą dėl radijo dažnių informacinės sistemos (angl. EFIS)[3] teikia
į Europos radijo ryšio biuro (angl. ERO) EFIS duomenų bazę, o valstybės
narės pagal Sprendimą 2013/195/ES tiesiogiai teikia Komisijai; ·
Radijo spektro politikos grupės (RSPG)
darbo rezultatais: o Nuomone
dėl Europos strateginių uždavinių atsižvelgiant į didėjančią belaidžiam
plačiajuosčiam ryšiui tinkamo spektro paklausą[4]
(BPR nuomone), o Ataskaita
dėl belaidžio plačiajuosčio ryšio ir transliavimo 400 MHz–6 GHz
dažnių diapazone[5], o Sektorių
strateginių spektro poreikių ataskaita[6]; ·
Europos Komisijos Europos pašto ir
telekomunikacijų administracijų konferencijai (angl. CEPT) suteiktais
įgaliojimais; ·
Komisijos per pastaruosius dvejus metus
užsakytais tiesiogiai su spektro paklausa ir pasiūla susijusiais tyrimais: o WIK
tyrimu „Spektro naudojimo aprašas ir apžvalga. ES galimybių didinti spektro
veiksmingumą vertinimas“[7], o AM
tyrimu „Technologijų tendencijų, būsimų radijo spektro poreikių ir paklausos
analizė pagal RSPP 9 straipsnį“[8]; ·
kitais susijusiais leidiniais,
konsultacijomis ir duomenimis.
2.1.1. Duomenų
rinkimas iš valstybių narių
Atsižvelgiant
į valstybių narių susirūpinimą dėl galimos administracinės naštos, kuri
atsirastų dėl per griežtų ir išsamių praktinių sąlygų, sprendime dėl aprašo
nustatytos duomenų rinkimo nuostatos taikytos tik valstybių narių 2013 m.
balandžio mėn. jau turėtiems bet kokiu automatizuotai nuskaitomu formatu
Komisijai teikiamiems duomenims ir laipsniškam papildomų duomenų, kurie gali
būti pateikti iki 2015 m. pabaigos, teikimui. Siekdama
surinkti iš valstybių narių automatizuotai nuskaitomo formato duomenis,
Komisija parengė duomenų analizės priemonę ir su valstybėmis narėmis sutarė[9], kad
duomenys bus pateikti Komisijai iki 2013 m. spalio 30 d. Rengdama
duomenų analizės priemonę Komisija, taip pat atsižvelgdama į valstybių narių
susirūpinimą, nurodė, kad gali būti siunčiami nacionaliniu lygmeniu naudojamo
formato duomenys. Duomenų analizės priemone duomenys renkami iš EFIS ir
tiesiogiai iš valstybių narių; Komisija deda daug pastangų siekdama paversti
skirtingų formatų duomenis į vieną duomenų bazę. Renkant
duomenis kilo sunkumų dėl skirtingų duomenų formatų, įvairių perdavimo
priemonių, prašymų užtikrinti konfidencialumą ir klausimų dėl privatumo
apsaugos. Iki šiol Jungtinio tyrimų centro (JRC) parengta priemone importuoti
24 valstybių narių[10]
duomenys, bet dar neišspręsti kai kurie sunkumai, susiję su duomenų apie kelias
dažnių juostas, kurioms taikomas aprašas, kiekiu ir kokybe. Valstybės
narės ir Komisija kartu siekia, kad būtų kuo daugiau turima ir perduodama duomenų,
pirmiausia susijusių su juostomis, kurios yra svarbios siekiant neatidėliotinų
Radijo spektro politikos programoje nustatytų tikslų. Iki 2015 m. gruodžio
31 d. valstybės narės palaipsniui turėtų pateikti duomenis apie visas
400 MHz – 6 GHz dažnių intervalo juostas. Vis dėlto kai kurios
valstybės narės nurodė, kad, kaip numatyta sprendimo dėl aprašo 2 straipsnio 3
dalyje, suteikti daugiau duomenų, jų nuomone, neįmanoma dėl nacionalinių
aplinkybių. Komisijos
tarnybos ir valstybės narės dalyvavo Radijo spektro komiteto (RSK) svarstymuose
siekdamos išsiaiškinti su asmens duomenų apsauga ir duomenų saugumu susijusius
klausimus. Valstybėms
narėms rekomenduota pateikti Komisijai savo duomenų bazės netvarkytą kopiją.
Spektro duomenų bazes yra sukūrusios apie 20 valstybių narių, bet
rekomenduojamą metodą taikė tik keturios iš jų. Užuot jį taikiusios, daugelis
valstybių narių teikia duomenis kaip duomenų skaičiuoklę, t. y. minimaliai
laikydamosi automatizuotai nuskaitomo formato reikalavimo. Todėl,
remiantis duomenimis, surinktais iš valstybių narių naudojantis Komisijos
parengta duomenų analizės priemone, galima tik iš dalies spręsti apie
naudojimąsi spektru 400 MHz – 6 GHz dažnių intervale. Vien remdamasi
duomenų analizės priemone Komisija negali daryti išsamių išvadų apie esamą
naudojimąsi spektru Europos Sąjungoje visame tiksliniame 400 MHz –
6 GHz dažnių intervale. Todėl įgyvendinant aprašo procesą tiek pat svarbūs
ir kiti šaltiniai.
3.
Aprašo analizės rezultatai
3.1.
Spektro pasiūla
Nepaisant
pirmiau aprašytų su duomenų rinkimu susijusių apribojimų, atlikus pirminę
aprašo analizę gauta svarbios informacijos apie spektro prieinamumą ir
naudojimą Europos Sąjungoje. Šie preliminarūs rezultatai pateikiami toliau. Remiantis
pirmiau nurodytais šaltiniais, 1 lentelėje nurodytos dažnių juostos, kurios
šiuo metu daugumoje valstybių narių nenaudojamos arba naudojamos labai
nepakankamai, nors padėtis valstybėse narėse gali skirtis. Kai kurios atliekant
tyrimus nustatytos dažnių juostos toliau nenurodytos, nes yra palyginti siauros
(5 MHz), todėl jų naudingumas kitoms paslaugoms yra ribotas. 1
lentelė. Nepakankamai naudojamos arba nenaudojamos juostos Dažnių juosta || Pastaba 870–876 MHz, poruojama su 915–921 MHz || Šie dažniai nenaudojami bent aštuoniose valstybėse narėse. Kita vertus, šešiose valstybėse narėse juos naudoja karinės tarnybos, nors šiai veiklai taikomi laiko ir geografiniai apribojimai. 1 452–1 492 MHz || Šie dažniai paskirti skaitmeniniam garso transliavimui (angl. Digital Audio Broadcasting, DAB). Tačiau 21 valstybėje narėje jie išlieka nenaudojami. Tik viena valstybė narė pranešė juos naudojanti skaitmeniniam garso transliavimui. Dvi kitos nurodė iš dalies juos naudojančios belaidėms vaizdo kameroms. 1 785–1 805 MHz || Šioje juostoje daugelyje valstybių narių galima naudoti belaidžius mikrofonus, bet ji išlieka nenaudojama, nes trūksta tinkamos įrangos. Dviejose valstybėse narėse šią juostą naudoja karinės tarnybos, o dar dvi yra išdavusios licencijas belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklams. 1 980–2 010 MHz, poruojama su 2 170–2 200 MHz || Šie dažniai visoje ES paskirti judriojo palydovinio ryšio paslaugoms (angl. mobile satellite services, MSS). Šiuo metu šiais dažniais naudojamas tik vienas palydovas, o jo veikimas yra labai ribotas. Kai kurios valstybės narės nustatė vykdymo užtikrinimo priemones, apimančias veiksmų planą, kurį įgyvendinus iki 2016 m. gruodžio mėn. turėtų būti pradėtos teikti MSS. [11] 1 900–1 920 MHz, poruojama su 2 010–2 025 MHz || Nors suteiktos naudojimo belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui teisės, šios palyginti siauros nesuporuotos juostos vis dar nenaudojamos dėl įrangos trūkumo ir galimų trukdžių gretimose 3G juostose. 2 700–2 900 MHz || Iš preliminarių rezultatų matyti, kad dažnai ši juosta naudojama tam tikrose geografinėse vietovėse esantiems radarams, taigi tam tikrose geografinėse vietovėse ją būtų galima naudoti bendrai su kitomis paslaugomis. 3 400–3 800 MHz || Žr. 1 diagramą. 5 000–5 150 MHz || Šie dažniai nenaudojami keliose valstybėse narėse. Bent keturiose valstybėse narėse juos naudoja karinės tarnybos. 5 000–5 010 MHz dažnių juostoje veikia svarbi GALILEO palydovinė maitintuvo linija.
3.2.
Spektro paklausa
Atlikus
technologijų tendencijų, būsimų radijo spektro poreikių ir paklausos analizę
matyti, kad, kaip nurodyta 2
lentelėje, daugeliui iš įvairių prie 14 grupės
priskiriamų tipų taikymo sričių reikia ir reikės daugiau spektro. 2
lentelėje pateikta kokybinė paklausos ir
technologijų tendencijų apžvalga pagal kiekvieną taikymo sričių grupę, taip pat
įvertintas kiekvienoje grupėje tikėtinas trumpalaikis, vidutinės trukmės
laikotarpio ir ilgalaikis paklausos augimas. Dažnių juostos, kuriose paprastai
naudojama šio tipo įranga, yra orientacinės ir gali nebūtinai būti naudojamos
toje taikymo sričių grupėje kiekvienoje valstybėje narėje. 2
lentelė. Paklausos tendencijos Sutartiniai
ženklai TL –
trumpasis laikotarpis nuo 2012 iki 2014 m., VTL – vidutinės trukmės
laikotarpis nuo 2012 iki 2017 m., IL – ilgalaikis laikotarpis nuo 2012
iki 2022 m. Dviem
pliusais (++) žymimas daugiau kaip 50 proc. padidėjimas, vienu pliusu (+) –
mažiau nei 50 proc. padidėjimas, lygybės ženklu (=) – nedidelis
poveikis, vienu minusu (-) –
mažiau nei 50 proc. sumažėjimas, dviem minusais (--) – daugiau kaip
50 proc. sumažėjimas. Taikymo sričių grupės – šiuo metu 28 valstybių narių Europos Sąjungoje naudojamos juostos (MHz) || Pagrindiniai spektro prieigos paklausos didėjimo veiksniai || Spektro būsimo naudojimo paklausa || || TL || VTL || IL AMCRN[12] 960–1 350 2 700–3 100 4 200–4 400 5 030–5 150 || · Spartusis plačiajuostis ryšys ir tiesioginės televizijos paslaugos skrydžio metu · Nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos diegimas civilinėje oro erdvėje · Radiolokacijos paslaugų tobulinimas || = || =/+ || + Transliavimas 470–790 || · HDTV ir UHDTV diegimas ir naudojimas · Technologijų perkėlimo raida || + || +/++ || +/++ Judrusis ryšys || · Modernesnių įrenginių kūrimas ir naudojimas · (Vartotojų ir operatorių vykdomo) duomenų tinklo apkrovos perkėlimo į belaidžius vietinius tinklus mastas · 3.5G / 4G (ilgalaikio vystymo, angl. long-term evolution (LTE) ir (arba) pažangiojo LTE) technologijų taikymas || + || +/++ || +/++ 790–862 880–915 925–960 1 710–1 785 1 805–1 880 1 900–1 980 || 2 010–2 025 2 110–2 170 2 500–2 690 3 400–3 600 3 600–3 800 Gynyba || · Prijungtų įrenginių skaičiaus ir informacijos, kuria keičiamasi, kiekio didėjimas · Nepilotuojamųjų aviacijos sistemų kūrimas ir taikymas · Nedideli padėties nustatymo ir navigacijos technologijų pokyčiai || = || + || ++ 406–410 430–433 435–446 446–450 870–876 915–921 1 300–1 350 || 1 518–1 525 1 700–1 710 2 025–2 110 2 200–2 400 3 100–3 410 4 400–5 000 5 250–5 460 Fiksuotojo ryšio jungtys || · Pakeitimo šviesolaidiniais tinklais mastas · Fiksuotojo ryšio linijų perkėlimas į aukštesnių dažnių diapazoną || =/– || – || – – 1 350–1 400 1 427–1 452 1 492–1 525 2 025–2 110 || 2 200–2 290 3 800–4 200 5 925–6 425 ITS[13] 5 795–5 815 5 855–5 875 5 875–5 925 || · Naujų ITS taikomųjų sistemų kūrimas ir taikymas || = || + || ++ Meteorologija 401–406 1 675–1 710 5 350–5 725 || · Dabartinio meteorologijai paskirto spektro išlaikymas atsižvelgiant į konkrečias jo fizines savybes || = || = || = PMR/PAMR[14] || · Pažangiojo elektros energijos tinklo ir pažangiųjų apskaitos sistemų diegimas ir taikymas || =/+ || + || + 406–433 435–470 || 870–880 915–925 PMSE[15] || · Renginių tipas ir skaičius · Įrangos tipas · Per kiekvieną renginį naudojamų įrenginių skaičiaus didėjimas · HD ir 3D vaizdo kamerų naudojimas || + || + || + 470–790 1 785–1 800 2 025–2 110 || 2 200–2 400 PPDR[16] || · Daug duomenų naudojančių taikomųjų sistemų paklausos didėjimas · Galimybė teikiant PPDR paslaugas naudotis komercinėmis paslaugomis ir tinklais || = || + || ++ 3 100–3 400 4 800–4 990 || 5 150–5 250 Mokslas || · Dabartinio meteorologijai paskirto spektro išlaikymas atsižvelgiant į konkrečias jo fizines savybes || = || = || = 1 400–1 427 1 610–1 614 1 661–1 675 || 2 290–2 300 2 690–2 700 4 940–5 000 Palydovinis ryšys || · Tranzitinio tinklo paslaugų plėtra C juostoje ir smarkus S juostos paklausos didėjimas || =/+ || + || + 1 164–1 215 1 525–1 610 1 614–1 661 1 980–2 110 2 170–2 290 || 2 484–2 500 3 600–4 200 5 000–5 030 5 850–6 425 Mažojo nuotolio įrenginiai (angl. short range devices, SRD) || · Radijo dažninio atpažinimo (RDA) įrenginių ir įvairių taikomųjų sistemų daugėjimas || + || + || + 433–435 863–870 || 1 785–1 800 1 880–1 900 WLAN[17] || || · Nuolatinis belaidžių vietinių tinklų aprėpties ir naudojimosi jais didėjimas || + || + || + 2 400–2 484 5 150–5 350 || 5 470–5 875 Šaltiniai:
galutinė Analysys
Mason tyrimo ataskaita; Europos dažnių paskirstymo ir taikomųjų sistemų
lentelė (Europos bendrojo paskirstymo lentelė, angl. European Common
Allocation – ECA); RSPG sektorių poreikių ataskaita.
4.
Pagrindinės išvados
Remiantis
pirmiau išdėstytais preliminariais rezultatais galima daryti tam tikras
pirmines išvadas. Spektro nenaudojimo 400 MHz – 6 GHz dažnių intervale
pavyzdžių, nors ir nedaug, yra. Dėl paklausos spektro naudojimas daugeliui
taikomųjų sistemų per artimiausią dešimtmetį turėtų labai padidėti. Perskirstyti dažnius[18]
tokiomis aplinkybėmis vis sudėtingiau ir brangiau. Komisijos nuomone, tvariai
spręsti spektro paklausos klausimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu
būtų galima daugiau laiko ir išteklių investuojant į modernesnių spektro
pasidalijamojo naudojimo koncepcijų nustatymą ir plėtojimą, tačiau būtina apsaugoti
veiksmingą konkurenciją:
skiriant licencijuotą bendrą
prieigą (LBP);
tam tikrose geografinėse
vietovėse naudojant spektrą kartu su įrenginiais, susietais su geografinės
buvimo vietos duomenų bazėmis (kai jomis bus galima naudotis);
didinant spektro naudojimo
tankį, plačiau taikant pakartotinį spektro naudojimą ir bendrą spektro
naudojimą keliems operatoriams ir taip didinant esamų tinklų ir paskirto
spektro naudojimo veiksmingumą.
Radijo
spektro politikos grupės nuomonėje dėl LBP ši koncepcija apibrėžta kaip reguliavimo
metodas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas lengviau įtraukti nedaugelio
licencijų turėtojų pagal individualaus licencijavimo sistemą naudojamas radijo
ryšio sistemas į dažnių juostą, kuri jau paskirta arba turėtų būti paskirta
vienam arba keliems rinkoje įsitvirtinusiems naudotojams. Taikant licencijuotos
bendros prieigos (LBP) metodą, papildomi naudotojai įgaliojami naudoti spektrą
(arba jo dalį) pagal pasidalijamojo naudojimo taisykles, įtrauktas į jų spektro
naudojimo teises, ir taip visiems įgaliotiesiems naudotojams, įskaitant rinkoje
įsitvirtinusius naudotojus, sudaromos sąlygos užtikrinti tam tikrą paslaugų
kokybę ir rekomenduojama, kad valstybės narės aktyviai skatintų diskusijas
ir apibrėžtų LSA galimybes. Geografinės
buvimo vietos duomenų bazės suteiks galimybę didinti spektro naudojimo
veiksmingumą, paskiriant antriniams naudotojams tam tikrose vietovėse tam
tikrus kanalus taip, kad pagrindinis juostos naudotojas nepatirtų trukdžių.
Komisijos įgaliojimu Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) šiuo
metu rengia bendrus įrenginių ir geografinės buvimo vietos duomenų bazių
duomenų mainų formatus. Tokių duomenų bazių diegimas nėra apribotas konkrečia
dažnių juosta, bet jas diegiant reikia gerai žinoti tikslią pagrindinio
naudotojo buvimo vietą ir apsaugos kriterijus. Tam,
kad reikia veiksmingiau naudoti jau paskirtą spektrą ir esamus tinklus,
pritaria ir RSPG; savo ataskaitoje dėl spektro paklausos sektoriuose ji
apsvarstė galimybę naudotis suderintomis juostomis, kurias jau galima naudoti
tam tikram sektoriui, komerciniams tinklams arba esamai infrastruktūrai. RSPG
taip pat mano, kad didelę dalį būsimo spektro poreikio galima patenkinti
nustačius kuo įvairesnio radijo spektro naudojimo sąlygas, suteikiant galimybę
naudoti naujas taikomąsias sistemas, bet kartu atsižvelgiant į esamą naudojimą.
Remiantis
Komisijos atlikta aprašo analize ir išsamesne informacija apie pasiūlą ir
paklausą, kaip aprašo rezultatus būtų galima išskirti toliau nurodytus
aspektus.
4.1.
Belaidžio plačiajuosčio ryšio spektras
Radijo
spektro politikos programoje nustatytas tikslas skirti 1 200 MHz
spektro belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui ir reikalaujama, kad Komisija iki
2015 m. sausio 1 d. pateiktų ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, ar
reikia imtis veiksmų siekiant suderinti papildomas belaidžiam plačiajuosčiam
ryšiui skirtas juostas. Komisija atkreipia dėmesį į šiuo atžvilgiu RSPG nuveiktą
darbą; RSPG rekomenduoja, inter alia, kad Komisija apsvarstytų galimybę
patvirtinti su 1 452–1 492 MHz ir 2 300–2 400 MHz
dažnių juostomis susijusias priemones. Be to, ji paragino Komisiją parengti
strateginį planą, kuris apimtų būsimą ultraaukštųjų dažnių (angl. ultra
high-frequency, UHF) juostos (470–790 MHz) naudojimą. Iš
Komisijos analizės rezultatų matyti, kad UHF juostai tenkantis spaudimas didės,
nes numatoma, kad didės visų naudotojų poreikiai. Siekdama pasirengti
politiniam sprendimui dėl UHF juostos ir 2015 m. Pasaulinei radijo ryšio
konferencijai, Komisija ėmėsi kelių veiksmų, susijusių su:
įgaliojimu
Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai parengti
belaidžio plačiajuosčio ryšio 694–790 MHz (700 MHz) dažnių
juostoje technines sąlygas, kurias galbūt būtų galima taikyti ir
naudojimui PPDR reikmėms,
prašymu,
kad RSPG pateiktų nuomonę dėl ilgalaikės UHF juostos naudojimo strategijos
parengimo,
antžeminių
belaidžio ryšio platformų vienodinimo sunkumų ir galimybių tyrimu,
pramonės
atstovų aukšto lygio grupe, teikiančia Komisijai strateginius patarimus
dėl būsimo UHF juostos naudojimo.
Europos
pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai taip pat suteikti
įgaliojimai ištirti, kokių techninių sąlygų reikia, kad
1 452–1 492 MHz (1,5 GHz) ir 2 300–2 400 MHz
(2,4 GHz) dažnių juostomis galėtų bendrai naudotis belaidžio plačiajuosčio
ryšio naudotojai ir rinkoje įsitvirtinę naudotojai. Kaip matyti iš 1 diagramos,
kol kas ES lygmeniu belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui suderinta apie
1 000 MHz spektro. Iš
1 lentelės matyti, kad nors nuo 2000 m. 1 900–1 920 MHz ir
2 010–2 025 MHz dažnių juostos paskirtos judriojo ryšio
operatoriams, jos vis dar nenaudojamos. Komisija įgaliojo CEPT ištirti
technines galimo alternatyvaus šių juostų naudojimo sąlygas. Viena iš tiriamų
galimybių – paskirti šias juostas tiesioginiams oro ir žemės ryšiams (papildant
Sprendimą 2013/654/ES[19]
dėl judriojo ryšio orlaiviuose), kartu jas naudojant belaidėms vaizdo kameroms
ir mažojo nuotolio įrenginiams. Papildomos
belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui suderintos dažnių juostos Remdamasi
spektro pasiūlos ir paklausos analizės rezultatais Komisija mano, kad šiuo metu
papildomai derinti licencijuotam belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui skirto
spektro viršijant 1 200 MHz tikslą 400 MHz –
6 GHz intervale nereikia. Ši
išvada grindžiama tuo, kad:
dėl
paklausos stokos[20]
ir (arba) naudojimo sunkumų[21]
judriajam plačiajuosčiam ryšiui nepakankamai naudojamo spektro dalis,
daugiausia 3,4–3,8 GHz intervale (bet ne tik), vis dar didelė – apie
30 proc. (žr. toliau pateiktą 1 diagramą). 2012 m. Komisija
priėmė sprendimą[22],
kuriuo naudojimasis poruotomis 2 GHz juostomis derinamas remiantis
technologinio neutralumo principu, taigi sudaromos sąlygos naudoti šią
juostą naujos kartos technologijoms, pvz., LTE. Abi juostos tinka tankesniems
didelio pralaidumo koriniams tinklams diegti;
preliminarūs
naujos kartos technologijų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad 5G
tinklams reikės labai plačių kanalų. Siekiant patenkinti šį poreikį, bent
mažojo nuotolio įrenginiams naudoti, be jau pasiekto 1 200 MHz spektro
judriajam plačiajuosčiam ryšiui, reikės aukštesnių nei 6 GHz dažnių
spektro. Svarbu palaikyti ryšius su 5G viešojo ir privačiojo sektorių
partneriais[23]
siekiant užtikrinti, kad spektro apraše būtų atsižvelgiama į tolesnes
technologijų tendencijas, taip pat į duomenis, susijusius su konkrečiomis
juostomis, gaunamus iš partnerystės;
diegiant
mažos aprėpties zonas siekiant tankinti judriojo ryšio tinklą (naudojantis
spektru pagal licencijas) arba perkelti judriojo ryšio duomenų srautus[24]
(belaidžiais vietiniais tinklais, naudojantis spektru be licencijų), taip
pat naujausiomis judriojo ryšio tinklų technologijomis Sąjungoje vis dar
galima labai padidinti belaidžio plačiajuosčio ryšio pralaidumą remiantis tobulesniu
pakartotiniu spektro naudojimu.
1
diagramoje pateikiama Europos lygmeniu belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui naudoti
skirtų suderintų dažnių juostų (iš viso apie 1 000 MHz) apžvalga. Jei
diagramos stulpelis nesiekia 1 000 MHz žymos, toje valstybėje narėje
spektras operatoriams nėra visiškai paskirtas. Kai kuriose valstybėse narėse
trūksta paklausos[25],
bet jos daugiausia trūksta aukštesnių (visų pirma 2,6 GHz ir
3,4–3,8 GHz) dažnių juostose. Žemesnių kaip 1 GHz dažnių juostose
paklausos netrūksta. 1 diagrama. Spektras, paskirtas
belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui ES suderintose juostose
4.2.
Pasidalijamasis radarams skirtų juostų naudojimas
Iš
preliminarių JRC analizės priemonės rezultatų matyti, kad dažnai 2 700–2 900 MHz
dažnių juosta naudojama tik tam tikrose geografinėse vietovėse, todėl lieka
nepanaudotų sričių, kuriose būtų galima taikyti pasidalijamąjį spektro
naudojimą. Kartu atsižvelgiant į tyrimų informaciją matyti, kad 14 valstybių
narių aviacijos radarai visoje šalyje naudojami mažiau nei penkiose vietovėse
(paprastai oro uostuose). Daugumoje valstybių narių, išskyrus kelias, radarai
naudojami mažiau nei 20 šalies vietovių, todėl įvairiose Europos dalyse tam
tikrose geografinėse vietovėse spektrą būtų galima naudoti bendrai su kitomis
paslaugomis. Vykdydama Komisijos įgaliojimą dėl PMSE, CEPT 51 ataskaitoje šią
juostą (be kitų) nurodė kaip galimą naują juostą, kurioje būtų galima laikinai
naudoti belaides vaizdo kameras, taikant geografinius apribojimus, kad būtų
galima apsaugoti naudojamus radarus.
4.3.
Belaidžiai mikrofonai
Tikėtina,
kad, veiksmingiau naudojant spektrą pagrindinėms paslaugoms, PMSE naudotojų
galimybės naudotis spektru UHF transliavimo juostoje mažės, ir jiems teks
apsvarstyti galimybę be UHF juostoje naudojamos įrangos naudoti kitas
technologijas ir (arba) juostas. Iš technologijų tendencijų matyti, kad
veiksmingesnį naudojimą būtų galima užtikrinti plačiau naudojant skaitmeninius
mikrofonus[26].
Norint įvertinti suinteresuotųjų subjektų pasiūlytą galimybę suderinti spektrą
apie 1,5 GHz, kad jį būtų galima naudoti garso PMSE, reikės atlikti
daugiau tyrimų. Šiuo
metu Komisija rengia sprendimo dėl garso PMSE projektą, į kurį turėtų būti
įtrauktas pasiūlymas 800 MHz ir 1800 MHz dažnių juostose suderinti
pagrindinę 29 MHz dažnių juostą (vadinamuosiuose duplekso tarpuose) ir
numatyti 30 MHz papildomo spektro garso PMSE naudotojams, siekiant patenkinti
svarbiausius jų poreikius.
4.4.
Palydovinis ryšys
2009 m.
visos Europos judriojo palydovinio ryšio paslaugų (angl. MSS) sistemų
operatoriais išrinktos įmonės „Inmarsat Ventures Ltd“ ir „Solaris Mobile Ltd“[27] ir
paraginta, kad jos per dvejus metus pradėtų naudoti dalį
1 980–2 010 MHz ir 2 170–2 200 MHz dažnių juostų.
Dėl riboto naudojimo, kaip nurodyta 1 lentelėje, kai kurios valstybės narės
pagal Sprendimą 2011/667/ES[28]
nustatė vykdymo užtikrinimo priemones, apimančias naują veiksmų planą, pagal
kurį iki 2016 m. gruodžio mėn. turėtų būti pradėtos naudoti MSS. Todėl
„Solaris“ ir „Inmarsat“ neseniai pateikė planus. Jei taikant šias vykdymo
užtikrinimo priemones juostos nebus pradėtos laiku naudoti bendrosiomis
sąlygomis, gali, kaip pasiūlyta RSPG nuomonėje dėl belaidžio plačiajuosčio
ryšio ir WIK tyrimo dokumente, būti svarstomos naujo tų juostų naudojimo, pvz.,
antžeminiam belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui, galimybės. Vadinamoji
C juosta (3 600–4 200 MHz) Europoje naudojama palydoviniam
ryšiui. Sprendimu 2008/411/EB[29]
3 400–3 800 MHz dažnių juosta suderinta antžeminėms sistemoms,
bet belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui kol kas naudojama mažai. Jei, kaip
nurodyta 4.1 skirsnyje, juosta galbūt bus naudojama mažos aprėpties zonoms,
belaidžio plačiajuosčio ryšio pralaidumo apribojimų šiame intervale neturėtų
atsirasti. Kita vertus, atlikus analizę padaryta išvada, kad palydovinio ryšio
juostos pločio didinimas, kurio reikia tranzitinio ir magistralinio tinklo
paslaugoms bei profesionalioms paslaugoms, ir nuolatinis vaizdo įrašų platinimo
duomenų srauto didėjimas bus pagrindinės tendencijos, dėl kurių didės spektro
palydoviniam ryšiui paklausa, ir kad daugumą šių poreikių bus galima patenkinti
naudojant C juostą. Ši juosta vertinga naudoti palydoviniam ryšiui, nes joje
yra daug palyginti žemų dažnių spektro, o tokie dažniai, palyginti su
aukštesniais palydovinio ryšio dažniais, pasižymi geresnėmis sklidimo
charakteristikomis (todėl galima labai plati aprėptis) ir yra mažiau jautrūs
lietui ir drėgmei (todėl signalai atsparesni). C juostoje naudojama daugiau kaip
180 ryšio palydovų ir bent 50 iš jų aprėpia Europą, kur ši juosta naudojama
daugiausia profesionalioms paslaugoms, nes su šiai juostai naudoti reikalinga
įranga susijusios didelės sąnaudos. Europos Sąjungoje dvikryptis ryšys su C
juostos palydovais palaikomas iš maždaug 1 400 antžeminių objektų. Atsižvelgdama
į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad reikalavimai leisti antžeminio
belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugas visoje C juostoje (t. y.
3,8–4,2 GHz ir 3,4–3,8 GHz juostose) būtų nepagrįsti. Siekdama
apsaugoti palydovinių paslaugų plėtojimą C juostoje ir skatinti tankesnį
3,8–4,2 GHz dažnių juostos naudojimą palydoviniam ryšiui, Komisija ketina
pasiūlyti atlikti tyrimus, kuriais remiantis galėtų būti parengta
3,8–4,2 GHz dažnių juostos derinimo palydoviniam plačiajuosčiam ryšiui ir
(arba) labai mažos apertūros galinei įrangai priemonė.
4.5.
Mažojo nuotolio įrenginiai
Ši
taikymo sritis svarbi siekiant užtikrinti, kad spektrą būtų galima naudoti
pažangiesiems elektros energijos tinklams, pažangiesiems skaitikliams ir daiktų
internetui (DI). Ji taip pat apima RDA, M2M
ryšius ir jungliuosius tinklus. Bendrą
870–876 MHz ir 915–921 MHz dažnių juostų naudojimą su rinkoje
įsitvirtinusiais naudotojais (pirmiausia karinėmis sistemomis ir pasauline
geležinkelio judriojo ryšio sistema (angl. Global System for Mobile
Communications-Railway, GSM-R)) tyrė CEPT; ji nustatė būtinųjų tokio naudojimo
parametrų rinkinį ir savo išvadas įtraukė į rekomendaciją[30].
Atsižvelgiant į neblėstantį pramonės susidomėjimą šiomis juostomis, svarbu jas
apsvarstyti kitą kartą atnaujinant Komisijos sprendimą 2006/771/EB[31] dėl
suderinto radijo spektro naudojimo mažojo nuotolio įrenginiuose.
5.
Išvados
Nors,
kaip nurodyta pirmiau, spektro aprašu galima pasiekti tam tikrų rezultatų,
akivaizdu, kad kai kurių duomenų, kuriuos numatyta surinkti, artimiausioje
ateityje kai kuriose valstybėse narėse, kurios pačios šių duomenų nerenka ir
kurios mano, kad suteikti daugiau duomenų neįmanoma, ir toliau nebus galima
gauti. Siekdama
efektyviai naudoti išteklius, Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis
narėmis, rinkdama valstybių narių lygmeniu jau turimus duomenis ir siekdama
tikslingai gauti daugiau duomenų. Ypatingas dėmesys bus skiriamas dažnių
juostoms, kurios yra svarbios įgyvendinant RSPP. Be to, Komisija prašys
atitinkamų duomenų iš valstybių narių, kurios, atsižvelgdamos į konkrečias
nacionalines aplinkybes, prašo leisti nukrypti nuo derinimo priemonių. Tokie
prašymai galėtų būti siejami su išsamių naudojimu grindžiamų duomenų pateikimu automatizuotai
nuskaitomu formatu, nes galima daryti prielaidą, kad tokių duomenų reikia
nukrypimams pagrįsti. Duomenų
analizės priemone gauti rezultatai bus naudingi visų pirma tose srityse,
kuriose, kaip matyti, įmanomas pasidalijamasis geografinis naudojimas.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus duomenų rinkimo sunkumus, duomenų analizės
priemonė bus papildoma kitais šaltiniais, pvz., tyrimais, RSPG informacija arba
tiesiogiai iš spektro naudotojų gaunama informacija, taip pat renkant jų
nuomones apie šios ataskaitos išvadas. Komisija
toliau plėtos aprašą, siekdama pagrindinio jo tikslo – užtikrinti veiksmingesnį
spektro naudojimą. Nors visada laikytasi nuomonės, kad ši užduotis apima
laipsnišką požiūrį, patirties kaupimą ir pasitikėjimo aprašo rengimu didinimą,
atsižvelgiant į šioje ataskaitoje nurodytą spektro paklausos didėjimą daugelyje
sektorių, įrodymais grindžiamo spektro politikos formavimo svarba išlieka kaip
vienas iš svarbiausių darbotvarkės klausimų. Aprašas yra labai svarbi priemonė,
galinti padėti nacionalinės ir ES politikos formuotojams priimti veiksmingesnio
spektro naudojimo sprendimus ateityje. Todėl kartu su Radijo spektro komiteto
nariais bus toliau svarstoma, kaip rinkti aprašui reikalingus duomenis. [1] Sprendimas
Nr. 243/2012/ES; OL L 81, 2012 3 21, p. 7–17. [2] Komisijos sprendimas
2013/195/ES; OL L 113, 2013 4 25, p. 18–21. [3]
Komisijos
sprendimas 2007/344/EB; OL L 129, 2007 5 17, p. 67–70. [4] RSPG13-521 1 red. [5] RSPG13-522. [6] RSPG13-540 2 red. [7]
http://ec.europa.eu/digital-agenda/sites/digital-agenda/files/cion_spectrum_inventory_executive_summary_en.pdf [8] http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/dae/document.cfm?doc_id=2881 [9] Per 2013 m. liepos 9
ir 10 d. 44-ąjį Radijo spektro komiteto (RSK) posėdį. [10] Austrija, Belgija,
Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija,
Vokietija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta,
Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Švedija ir Jungtinė
Karalystė. [11] Iki
šiol atlikti veiksmai: Komisijos sprendimas 2007/98/EB dėl 2 GHz dažnių
juostos techninio derinimo judriojo palydovinio ryšio paslaugoms; Europos
Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 626/2008/EB dėl koordinuotos MSS
sistemų atrankos ir leidimų išdavimo; 2009 m. gegužės mėn. pagal Komisijos
sprendimą 2009/449/EB išrinkti operatoriai; 2011 m. gruodžio 10 d.
Komisijos sprendimas 2011/667/ES dėl sąlygų, kuriomis suderintai taikomos su
judriojo palydovinio ryšio paslaugomis susijusios reikalavimų vykdymo
užtikrinimo taisyklės pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo
Nr. 626/2008/EB 9 straipsnio 3 dalį, vadinamasis vykdymo užtikrinimo
sprendimas. [12] Aviacijos,
laivybos ir civilinės radiolokacijos
ir navigacijos sistemos (angl. aeronautical, maritime and civil
radiolocation and navigation systems). [13] Intelektinės
transporto sistemos. [14] Privatus
mobilusis radijas (angl. private mobile radio) ir viešasis mobilusis
radijas (angl. public access mobile radio). [15] Programų
kūrimas ir specialieji renginiai (angl. programme making and special events). [16] Visuomenės apsauga ir
pagalbos nelaimės atveju teikimas (angl. public protection and disaster
relief). [17] Belaidis vietinis tinklas
(angl. wireless local area network). [18] Vieno (rinkoje
įsitvirtinusio) naudotojo išstūmimas iš spektro, kad juo galėtų naudotis kitas
(naujas) naudotojas. [19] OL
L 303, 2013 11 14, p. 48. [20] 21
valstybė narė nurodė, kad atitinkamo spektro jos nepaskyrė dėl paklausos
trūkumo. Ši informacija iš valstybių narių surinkta Komisijai įgyvendinant
RSPP, ypač jos 6 straipsnį. [21] Šie sunkumai susiję su
tarpvalstybiniu koordinavimu, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu, ir su
galimybe įsigyti įrangos. Siekdama spręsti problemą, susijusią su galimybe
įsigyti įrangos, Komisija atnaujino savo įgyvendinimo sprendimą dėl
3,4–3,8 GHz juostos, nustatydama rekomenduojamą kanalų suskirstymo planą
ir sąlygas, pritaikytas plačiajuosčio ryšio technologijoms, pvz., LTE. [22] Sprendimas 2012/688/ES;
OL L 307, 2012 11 7, p. 84–88. [23] 2013 m. gruodžio
17 d. Komisijos pirmininko pavaduotoja N. Kroes pasirašė susitarimą
su 5G infrastruktūros partnerystės atstovais. Ši partnerystė – pramonės
asociacija, apimanti viešojo ir privačiojo sektorių partnerius. [24] Atlikus
Komisijos finansuotą stebėto duomenų srauto perkėlimo tyrimą, pagrįstą
matuojamais išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimo modelių
parametrais, matyti, kad 2012 m. 71 proc. viso belaidžio ryšio
duomenų srauto perduota belaidžiais vietiniais tinklais. Tyrime numatoma, kad
šis skaičius iki 2016 m. padidės iki 78 proc., o korinio tinklo
duomenų srautas iki 2016 m. turėtų toliau didėti 66 proc. per metus.
Šių juostų socialinę ir ekonominę vertę galima palyginti su sąnaudomis,
patiriamomis užtikrinant tokį patį duomenų perdavimo pralaidumą naudojantis
vien korinio ryšio technologijomis: tyrime apskaičiuota, kad norint visus
2012 m. belaidžių vietinių tinklų duomenų srautus Europos Sąjungoje
perduoti judriojo ryšio tinklais, į infrastruktūrą būtų reikėję investuoti
35 mlrd. EUR, o iki 2016 m., siekiant patenkinti numatomą paklausą, reikėtų
investuoti 200 mlrd. EUR. [25] Tai,
kad trūksta paklausos, valstybės narės Komisijai patvirtino taikydamos abipusę
(bandomąją) RSPP 6 straipsnio vykdymo užtikrinimo procedūrą. Ji taikoma šiais
atvejais: i) licencija grąžinta spektro reguliuotojui, ii) siūlomas spektras
neparduotas per aukcioną, iii) per viešas konsultacijas nepareikšta
susidomėjimo. [26] Pripažįstama,
kad ne visai PMSE garso įrangai galima pritaikyti skaitmenines technologijas,
ypač kol kyla problemų, susijusių su apdorojimo vėlavimu, kuriam žmogaus ausis
labai jautri. [27] Sprendimas
2009/449/EB; OL L 149, 2009 6 12, p. 65–68. [28] OL L 265,
2011 10 11, p. 25–27. [29] OL L 156,
2008 6 14, p. 14–15. [30] ERC
rekomendacija Nr. 70-03. [31] OL L 312,
2006 11 11, p. 66–70.