Turinys

ŠIOJE ATASKAITOJE VARTOJAMI TRUMPINIAI. 2

SANTRAUKA.. 3

1.           Įvadas. 6

2.           Aplinkybės. 6

3.           REACH ir jo poveikis statybos produktams. 8

4.           SPR grinžiami įvykiai ir procesai 11

4.1 Derinimo mechanizmas. 11

4.2 Kaip galima patenkinti naujo reguliavimo poreikį?. 12

4.3 Nuo 3-o esminio reikalavimo iki darniųjų techninių specifikacijų. 12

5.           Tyrimo dėl konkrečių poreikių gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje rezultatai 15

5.1 Tyrimo sistema. …………………………………………………….............15

5.2 Tyrimo rezultatai 16

6.           Išvados. 20

ŠIOJE ATASKAITOJE VARTOJAMI TRUMPINIAI

Ataskaitoje dažnai vartojami šie trumpiniai, kurie čia pateikti tam, kad juos būtų lengviau rasti:

CEN                     Europos standartizacijos komitetas

CENELEC       Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas

SPR                      Statybos produktų reglamentas (ES) Nr. 305/2011

ESD                      Eksploatacinių savybių deklaracija

EVD                    Europos vertinimo dokumentas

EN                         Europos standartas (-ai)

EOTA                                 Europos techninio patvirtinimo organizacija

ETĮ                        Europos techninis įvertinimas

REACH             Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų

SVHC                 Labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga

SANTRAUKA

Ši ataskaita teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011[1] – Statybos produktų reglamento (SPR) – 67 straipsnio 1 dalį.

Pagal SPR 4 straipsnio 1 dalį, kai statybos produktui taikomas darnusis standartas arba kai jis atitinka Europos techninį įvertinimą, kuris jam buvo išduotas, gamintojas, pateikdamas tokį produktą į rinką, parengia jo eksploatacinių savybių deklaraciją (ESD). Toliau turi būti pateikiama kiekvieno rinkai tiekiamo produkto ESD kopija. SPR 6 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) 31 ar 33 straipsnyje nurodyta informacija teikiama kartu su ESD.

Komisijos prievolė teikti ataskaitas apibrėžiama SPR 67 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje taip:

„Ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 25 d. Komisija įvertina konkrečius poreikius gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produkto sudėtyje ir apsvarsto galimybę išplėsti 6 straipsnio 5 dalyje numatytą prievolę informuoti, kad ji apimtų ir kitas medžiagas, ir apie tai pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia, inter alia, į poreikį užtikrinti aukštą statybos produktus naudojančių darbuotojų ir statinių naudotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygį, taip pat atsižvelgiant į dalių ar medžiagų antrinio perdirbimo ir (arba) pakartotinio naudojimo reikalavimus.“

Kad galėtų įvykdyti šią prievolę, Komisija viešųjų pirkimų būdu užsakė nepriklausomą „Tyrimą dėl konkrečių poreikių gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje“, kurio pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar esama konkretaus poreikio turėti informacijos apie statybos produktų sudėtį, ir išanalizuoti tokį esamą poreikį.

Per tyrimą nustatyta ir daugiausia tirta 30 schemų, apimančių pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad nėra konkretiems sektoriams skirtų schemų, kurios apimtų tik šią sudėtį ir vien statybos produktus. Nacionalinės teisės aktai (tais atvejais, kai jie priimti) grindžiami mišriu metodu, tačiau buvo nustatyta pavyzdžių, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama sudėčiai, ypač sprendžiant tam tikrų cheminių medžiagų apribojimų (draudimų) problemą. Tyrimas parodė, kad suinteresuotieji subjektai laikosi skirtingo požiūrio į statybos produktų sudėties ženklinimą. Jį palaikantys mano, kad jis ypač vertingas užtikrinant cheminių medžiagų uždraudimo vykdymą ir sudarant palankesnes sąlygas pakartotiniam panaudojimui ir antriniam perdirbimui, nors daugelis šių schemų grynai savanoriškos.

Komisija įvertino tyrimo rezultatus kartu su SPR ir REACH teisinėmis nuostatomis. Be to, Komisija įvertino pažangą, padarytą vykdant derinimo veiklą statybos produktuose esančių pavojingų medžiagų vertinimo srityje, ir padarė šias išvadas.

Esamos darniosios techninės statybos produktų specifikacijos apima visus produktų eksploatacinių savybių aspektus, susijusius su šiandien nacionaliniu ir Europos lygmenimis taikomomis reguliavimo nuostatomis dėl cheminių medžiagų.

Standartizacijos darbas, kurio buvo imtasi siekiant parengti Europos vertinimo metodus, be kita ko, apima visas su sudėtimi susijusias nacionalines arba Europos reguliavimo nuostatas. Tikimasi, kad standartų rengėjai netrukus pateiks šiuos vertinimo metodus darniuosiuose Europos standartuose, o EOTA institucijos taip pat juos naudos Europos vertinimo dokumentuose (EVD). Tokios tvarkos laikomasi visais nacionalinės ar ES teisės aktų priėmimo atvejais.

Taigi gamintojas yra įgaliotas per ESD informuoti apie reikalaujamas produktų eksploatacines savybes, jei reikia įtraukiant produktų sudėtyje esančias chemines medžiagas. Taip užtikrinama, kad ši informacija pasiektų visus tolesnius produkto naudotojus.

Remiantis REACH reglamentu, kartu su produktais, kurie patys yra cheminės medžiagos ar mišiniai pagal REACH reglamentą ir priklauso konkrečiam pogrupiui[2], kurį sudaro cheminės medžiagos, kurios gali turėti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, kaip nustatyta REACH reglamento 31 straipsnyje, turi būti pateikiamas saugos duomenų lapas, kai produktas juda tiekimo grandinėje ir pasiekia bet kokį grandinės dalyvį, išskyrus plačiajai visuomenei tiekiančius tiekėjus ir pačius vartotojus. Tačiau ši prievolė netaikoma produktams, kurie yra gaminiai. Šių produktų atveju pagal REACH reglamento 33 straipsnį reikalaujama, kad gavėjams (o taip pat ir vartotojams, bet tik tais atvejais, kai pateikiamas prašymas) būtų pateikta informacija, kad būtų sudarytos sąlygos saugiam naudojimui – būtų pateiktas bent labai didelį susirūpinimą2 keliančių cheminių medžiagų pavadinimas, kai jų koncentracija gaminio produktuose viršija 0,1 % masės.

Pagal SPR 6 straipsnio 5 dalį ši informacija turi būti pateikiama kartu su ESD. Todėl ši informacija (pavojingų medžiagų saugos duomenų lapai arba informacija apie statybos produkto sudėtyje esančias pavojingas medžiagas) lydi statybos produktą visose tiekimo grandinės grandyse iki galutinio naudotojo (rangovo, darbuotojo ir vartotojo) ir taip išplečiama REACH reglamentu nustatyta prievolė perduoti informaciją.

Tačiau su REACH susijusioje informacijoje, kurią turi teikti gamintojas, atsižvelgiama į naudotojų, darbuotojų ir vartotojų apsaugą. Toliau išplėtus REACH reglamento taikymą, apimant naujas chemines medžiagas, reglamentas automatiškai galios taip pat statybos produktų gamintojų prievolei skleisti aktualią informaciją ir taip neatsilikti nuo mokslo pažangos.

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktina informacija aprėpia tik informaciją pagal REACH reglamento 31 ir 33 straipsnius ir į tai, kad nesama nacionalinių ar ES teisės aktų, kuriuose būtų akivaizdžiai reikalaujama įtraukti papildomą informaciją, remiantis ESD, šiuo metu SPR nustatytos prievolės nėra mechanizmas, kuris leistų teikti informaciją apie visų statybos produktų sudėtyje esančias bet kokias pavojingas medžiagas, nes saugos duomenų lapas pateikiamas tik kartu su ESD, kai jį reikia pateikti pagal REACH reglamentą. Tačiau laikytina, kad jis leidžia visapusiškai spręsti kai kuriuos neatidėliotinus sveikatos ir aplinkos klausimus.

Be to, ESD, pateikiamas kartu su informacija pagal REACH reglamentą, kaip numatyta SPR 6 straipsnio 5 dalyje, gali būti naudinga priemonė, leidžianti (pvz., sudarius sąlygas naudotojams ir vartotojams priimti pagrįstus sprendimus) įgyvendinti tikslus – užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį arba tvarų išteklių naudojimą, be kita ko, pasitelkiant antrinį perdirbimą ir pakartotinį naudojimą.

Atliekant tyrimą buvo nustatytos tam tikros sertifikavimo ir ženklinimo schemos, kuriomis siekiama šių tikslų naudojant informaciją apie statybos produktų sudėtyje esančias chemines medžiagas. Tačiau jos paprastai nėra pritaikytos statybos produktams, jų geografinė aprėptis yra ribota ir iš esmės ESD jų neaprėpia. Tyrimu nebuvo siekiama parengti atskirą schemą arba atlikti sąnaudų ir naudos analizę tuo atveju, jeigu pagal vieną iš šių schemų būtų išplėstos esamos prievolės.

Į tyrimo klausimus atsakę statybos produktų gamintojai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), mano, kad bet koks esamų prievolių teikti informaciją išplėtimas yra didelė ir nepateisinama našta.

Todėl Europos Komisija laikosi nuomonės, kad, siekiant įtvirtinti statybos produktų vidaus rinką ir šiuo tikslu įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 305/2011, konkrečių poreikių gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje klausimas yra pakankamai sprendžiamas esamomis SPR nuostatomis, ypač 4 straipsniu kartu su 6 straipsnio 5 dalimi. Tačiau turėtų būti toliau vertinama reikmė kitais būdais informuoti galutinius naudotojus apie statybos produktuose esančias chemines medžiagas, siekiant užtikrinti statybos produktus naudojančių darbuotojų ir statinių naudotojų aukštą sveikatos apsaugos ir saugos lygį, įskaitant aspektus, susijusius su dalių ar medžiagų antriniu perdirbimu ir (arba) pakartotiniu naudojimu, o prireikus turėtų būti imamasi veiksmų naudojantis esamomis ES teisės aktuose numatytomis atitinkamomis priemonėmis.

Būtina pabrėžti, kad minėta išvada dėl Reglamento (ES) Nr. 305/2011 įgyvendinimo nepanaikina galimybės, kad Komisija, atsižvelgdama į Sutarties dėl ES veikimo nuostatas, išskyrus jos 114 straipsnį, imsis atitinkamų teisėkūros iniciatyvų.   

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI,

numatyta Reglamento (ES) Nr. 305/2011 67 straipsnio 1 dalyje

1.           Įvadas

Ši ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 305/2011[3] (toliau – Statybos produktų reglamentas arba SPR) 67 straipsnio 1 dalyje.

SPR 6 straipsnis apibrėžia gamintojo prievolę teikti informaciją apie statybos produkto eksploatacines savybes naudojant Eksploatacinių savybių deklaracijos (ESD) formą. Pagal 6 straipsnio 5 dalį gamintojas teikia REACH reglamento 31 ir 33 straipsniuose reikalaujamą informaciją kartu su šia deklaracija.

 

Per diskusijas, vykusias prieš priimant SPR, kai kurios valstybės narės svarstė, kad reikia išplėsti esamas SPR 6 straipsnio 5 dalies nuostatas konkrečios informacijos apie pavojingas medžiagas produktų sudėtyje, taip pat papildomų cheminių medžiagų atžvilgiu. Todėl šis išplėtimas abiem atvejais peržengė REACH reglamentu nustatytas prievoles.

Vykdant teisėkūros procesą dėl SPR priėmimo, Komisijos galiausiai buvo paprašyta išanalizuoti konkretų poreikį gauti informaciją apie pavojingas[4] medžiagas statybos produktų sudėtyje ir galimą prievolės teikti informaciją, numatytos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 6 straipsnio 5 dalyje, išplėtimą kitų cheminių medžiagų atžvilgiu. Prievolė teikti ataskaitą įtraukta į 67 straipsnio 1 dalį.

2.           Aplinkybės

Valstybių narių taisyklės reikalauja, kad statiniai būtų projektuojami ir statomi taip, kad nekiltų pavojus žmonėms, naminiams gyvūnams ar turtui ir nebūtų daroma žala aplinkai. Plačiąja prasme statiniai suprantami kaip pastatai ir civilinės inžinerijos statiniai (pvz., keliai, tiltai, užtvankos ir kanalizacijos tinklai).

Valstybių narių taisyklės gali daryti įtaką statybos produktams taikomiems reikalavimams. Šie reikalavimai dažnai atsispindi nacionaliniuose produktų standartuose, nacionaliniuose techniniuose patvirtinimuose ar kitose su statybos produktais susijusiose nacionalinėse techninėse specifikacijose ir nuostatose. Kadangi šie nacionaliniai reguliavimo reikalavimai skiriasi, jie sudaro kliūtis prekybai statybos produktais Europos Sąjungoje.

SPR pirmtakės Tarybos direktyvos 89/106/EEB[5] tikslas buvo panaikinti techninius prekybos barjerus statybos produktų srityje, siekiant sustiprinti jų laisvą judėjimą vidaus rinkoje, nustatant darniąsias statybos produktų technines specifikacijas. SPR pakeitė Direktyvą 89/106/EEB, kad esama sistema būtų paprastesnė ir aiškesnė ir kad esamos priemonės taptų skaidresnės ir veiksmingesnės. Nepažeidžiant kitų ES ir nacionalinės teisės nuostatų, SPR taip pat keletą kartų, pvz., 4, 25, 55 konstatuojamosiose dalyse, 28 straipsnio 2 dalyje ir 67 straipsnio 1 dalyje nurodytas siekis – atsižvelgti į ES tikslus užtikrinti aukštą statybos produktus naudojančių darbuotojų ir statinių naudotojų sveikatos ir saugos lygį, ir siekiai – sudaryti daugiau tvarios statybos galimybių ir palengvinti aplinką tausojančių produktų kūrimą.

Laikoma, kad yra nepaprastai svarbu užtikrinti skaidrų ir aiškų statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimą ir šių savybių pateikimą gamintojo rengiamoje ESD. Tai leidžia galutiniam naudotojui (rangovams, darbuotojams ir vartotojams) įvertinti šias eksploatacines savybes ir į jas atsižvelgti, norint užtikrinti, kad kiekvienas produktas būtų naudojamas tinkamai, t. y. tik kai jo eksploatacinės savybės atitinka projektuotojo nustatytus konkretaus statinio poreikius ir yra išdėstytos galiojančiose reguliavimo nuostatose ten, kur produktas naudojamas.

Norint tai pasiekti, reikia parengti darniąsias technines specifikacijas, kad būtų apibrėžti Europos statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo metodai ir kriterijai. Remiantis minėtomis darniosiomis techninėmis specifikacijomis, produkto eksploatacines savybes galima įvertinti Europai visuotinai priimtinu būdu ir po to jas nurodyti Eksploatacinių savybių deklaracijoje. Taigi ESD teikiama teisinga ir patikima informacija apie statybos produktų eksploatacines savybes.

Pagal SPR 4 straipsnio 1 dalį, kai statybos produktui taikomas darnusis standartas arba kai jis atitinka Europos techninį įvertinimą, kuris jam buvo išduotas, gamintojas, pateikdamas tokį produktą į rinką, parengia jo ESD. Toliau turi būti pateikiama kiekvieno rinkai tiekiamo produkto ESD kopija. SPR 6 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad REACH reglamento 31 ar 33 straipsnyje nurodyta informacija teikiama kartu su ESD. Kitame skyriuje išsamiai aptariama šios informacijos aprėptis ir galimybės ją gauti tolesnėse tiekimo grandinės grandyse.

Pvz., 31 straipsnis aprėpia platesnį medžiagų pogrupį nei 33 straipsnis, bet yra taikomas tik produktams, kurie patys yra cheminės medžiagos arba mišiniai (kaip antai dažai). Tais atvejais, kai informacija yra pateikiama, remiantis vienu iš straipsnių tai būtų tik informacija apie gaminio sudėtyje esančias chemines medžiagas[6], o ne tokia kiekybinė informacija.

Tuo metu, kai Europos Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl naujo reglamento, panaikinančio Direktyvą 89/106/EEB, suinteresuotieji subjektai iškėlė kai kurias nuostatas, dėl kurių gamintojams būtų atsiradusios naujos prievolės, konkrečiai prievolė teikti papildomą informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje ir po to šią informaciją nurodyti Eksploatacinių savybių deklaracijoje arba ją pateikti kartu su ESD, kuri numatyta SPR 6 straipsnyje.

Galiausiai Statybos produktų reglamente priimtas sprendimas pakeitė šias naujas prievoles įpareigojimu teikti ataskaitas. SPR konstatuojamosios dalies 25 punkte šio sprendimo pasirinkimas aiškinamas taip:

„Vis dėl to reikėtų ir toliau tirti konkretų poreikį gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje, siekiant papildyti apimamų medžiagų sąrašą ir užtikrinti aukštą statybos produktus naudojančių darbuotojų ir statinių naudotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygį, taip pat atsižvelgiant į dalių ar medžiagų antrinio perdirbimo ir (arba) pakartotinio naudojimo reikalavimus.“

Komisijos prievolė teikti ataskaitas apibrėžiama SPR 67 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje taip:

„Ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 25 d. Komisija įvertina konkrečius poreikius gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produkto sudėtyje ir apsvarsto galimybę išplėsti 6 straipsnio 5 dalyje numatytą prievolę informuoti, kad ji apimtų ir kitas medžiagas, ir apie tai pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Vertinime Komisija atsižvelgia į, be kita ko, reikmę užtikrinti aukštą statybos produktus naudojančių darbuotojų ir statinių naudotojų aukštą sveikatos ir saugos lygį, įskaitant aspektus, susijusius su dalių ar medžiagų antriniu perdirbimu ir (arba) pakartotiniu naudojimu.[7]“

Kad pasirengtų prievolei teikti ataskaitas, Komisija inicijavo nepriklausomą tyrimą dėl poreikio gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje. Tyrimo rezultatai pateikti šios ataskaitos 5 skyriuje.

3.           REACH ir jo poveikis statybos produktams

REACH reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų įsigaliojo 2007 m. birželio 1 d. Jo tikslas – užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, įskaitant cheminių medžiagų pavojingumo alternatyvių vertinimo metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, tuo pačiu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas.

REACH nustato tam tikras prievoles, susijusias su konkrečiomis Europos Sąjungoje gaminamomis, į ją importuojamomis ar joje naudojamomis cheminėmis medžiagomis. REACH nustato įrodymo prievolę įmonėms. Kad įmonės laikytųsi REACH reglamento, jos turi registruoti Europos Sąjungoje savo gaminamas ir parduodamas chemines medžiagas, jeigu jų kiekis viršija 1 toną per metus. Registracijos dokumentacijoje turi būti įformintas saugus cheminių medžiagų naudojimas, įtraukiant informaciją apie cheminės medžiagos pavojingumą, kuri leistų registruotojams jas klasifikuoti, ženklinti, nustatyti rizikos valdymo priemones ir pateikti šią informaciją tolesniems tiekimo grandinės dalyviams[8]. Informacijos, kurią turi pateikti registruotojas, mastas priklauso nuo to konkretaus registratoriaus registruojamos cheminės medžiagos kiekio.

Cheminių medžiagų, kurių per metus pagaminama ar importuojama daugiau kaip 10 tonų, atveju registruotojai taip pat turi atlikti cheminės saugos vertinimą, kad nustatytų, ar reikia papildomų rizikos mažinimo priemonių ir kokios tai būtų priemonės.

REACH daro poveikį įvairioms daugelio sektorių įmonėms, net ir toms, kurios gali nelaikyti savęs susijusiomis su cheminėmis medžiagomis. Pagal REACH statybos produktais gali būti cheminės medžiagos, mišiniai arba gaminiai.

Todėl statybos produktus gaminančios ar tiekiančios įmonės turi laikytis REACH nustatytų reikalavimų:

•     Pirma, pagal REACH reglamento 31 straipsnį statybos produktų, kurie užregistruoti kaip cheminės medžiagos arba mišiniai, atveju (bet ne produktų, kurie yra gaminiai pagal REACH reglamentą, atveju) tiekėjui tenka prievolė pateikti gavėjui pagal REACH II priedą parengtus saugos duomenų lapus:

(i)   visų cheminių medžiagų ar mišinių atveju, kai jie klasifikuojami kaip pavojingi[9], patvarūs, bioakumuliaciniai ir toksiški arba kaip labai patvarūs ir didelės bioakumuliacijos[10], įvardyti kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, įtrauktos į autorizacijos tikslais pasiūlytų medžiagų sąrašą[11];

(ii) paprašius apie klasifikavimo kriterijų neatitinkančius mišinius, kurie savo sudėtyje turi:

bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, kurios koncentracija didesnė nei nurodytoji ribinė koncentracija[12], arba cheminių medžiagų, kurios yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos ir kurių koncentracija yra didesnė nei 0,1 % masės, arba labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų (SVHC), kurios įtrauktos į pasiūlytų medžiagų sąrašą autorizacijos tikslais dėl kitų priežasčių, arba cheminių medžiagų, kurioms Bendrijoje yra nustatyta ribinė vertė darbo aplinkoje.

        Išimtis taikoma (i) prievolei, jei mišinys siūlomas ar parduodamas plačiajai visuomenei ir jei pateikiama pakankamai informacijos, kad mišinį būtų galima naudoti saugiai. Šiais atvejais nereikia pateikti saugos duomenų lapo, nebent jo prašytų koks nors tolesnis naudotojas ar platintojas.

•     Antra, pagal REACH reglamento 33 straipsnį statybos produktų, kurie yra gaminiai, atveju tiekėjams tenka prievolė teikti pakankamai informacijos tolesniems tiekimo grandinės dalyviams, kad būtų sudarytos sąlygos saugiam naudojimui, nurodant bent cheminės medžiagos pavadinimą, kai tai yra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga ir gaminyje jos koncentracija viršija 0,1% w/w. Tokia pati informacija turi būti pateikta ir vartotojams, kai jie pateikia prašymą. Be to, gamintojai ar importuotojai turi Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) pateikti pranešimą apie SVHC buvimą gaminių sudėtyje, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

-      tų gaminių sudėtyje esančios SVHC kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui,

-      tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija viršija 0,1 % (masinės dalies).

Pranešimą reikia pateikti ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai konkreti labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga buvo įtraukta į pasiūlytų medžiagų sąrašą.

Gamintojams ir importuotojams rekomenduojama atnaujinti pranešimą, jei pasikeitė į jį įtraukta informacija. Galimi tokių pakeitimų pavyzdžiai: kiekio tonomis pokytis, pasikeitusi skirtingų gaminių, kurių sudėtyje yra SVHC, gamyba ar importas (pvz., skirtinga naudojimo paskirtis).

· Galiausiai pavojingų medžiagų, mišinių ir gaminių gamyba, tiekimas rinkai ir naudojimas galėtų būti apriboti pagal REACH VIII antraštinę dalį[13]. Statybos produktams taikoma nemažai REACH XVII priede pateiktų apribojimų: pavyzdžiui, 19 įrašas apie arseno junginius, 31 įrašas apie kreozotą riboja jų kaip medienos konservantų naudojimą (bet leidžiamos tam tikros išimtys) ir 47 įrašas apie chromą (VI) riboja jo naudojimą cemente ir cemento turinčiuose mišiniuose (bet leidžiama išimtis jį naudoti kontroliuojamuose, uždaruose ir visiškai automatizuotuose procesuose).

Apibendrinant, REACH nustato keletą prievolių statybos pramonei, nes jis tiesiogiai taikomas ne tik statybinių medžiagų gamybai ar jų cheminėms sudedamosioms dalims, bet ir tolesnei statybos įmonių grandžiai, naudojančiai chemines medžiagas statybos procesuose. Be to, REACH pateiktą informaciją apie sveikatą ir aplinką reikia naudoti vertinant statybos produktų riziką.

Todėl registratoriui REACH laikymasis reiškia, kad atsižvelgiama į žalą sveikatai ir aplinkai, kuri gali kilti dėl jo užregistruoto cheminės medžiagos kiekio poveikio ir naudojimo pagal užregistruotas paskirtis metu, pvz., gaminant statybines medžiagas, naudojant cheminių medžiagų turinčias statybines medžiagas statybvietėse, cheminėms medžiagoms išsiskiriant pastatų naudojimo ir eksploatacijos nutraukimo laikotarpiu.

REACH nėra vienintelis reglamentas, skirtas šios rizikos klausimams spręsti. Nesaugių medžiagų pavojaus ar dėl netinkamo naudojimo atsiradusio pavojaus problema bendrai nėra sprendžiama laikantis REACH, bet ji sprendžiama kitais teisės aktais. REACH reglamento registracijos prievolės laikymasis taip pat neaprėpia klausimų, susijusių su bendru poveikiu arba būvio ciklo pabaiga – tam tikrų teršalų atveju jiems spręsti skirtos papildomos REACH rizikos valdymo priemonės, kaip antai apribojimai ir autorizacija, ES sektorių teisės aktai (pvz., reglamentas dėl lakiųjų organinių junginių tirpikliuose ir dažuose), aplinkos standartai, ženklinimo nuostatos, atliekų teisės aktai ir kt.

REACH veiksmingumo kontekste Komisija neseniai užbaigė išsamų visų REACH elementų vertinimą. Atlikusi nuodugnų tyrimą, Komisija nurodė, kad kol kas ankstoka vertinti visą poveikį, nes dar ne visos nuostatos yra taikomos[14], ir padarė išvadą, kad REACH[15] įgyvendina visus tikslus, kuriuos būtų galima vertinti, ir nusprendė nesiūlyti keisti šio reglamento dėstomosios dalies.

Vis tik REACH poveikio MVĮ srityje buvo nustatyta keletas susirūpinimą keliančių dalykų. Komisija padarė išvadą, kad reikia mažinti neigiamą REACH poveikį toms MVĮ, kurioms turėjo įtakos REACH procesai, pvz., registracija ir autorizacija. Tai labai aktualu statybos pramonei, nes tam tikri maži statybos rangovai susiduria su problemomis, susijusiomis su REACH laikymusi. Komisija taip pat pripažino būtinybę didinti visų tolesnių grandžių sektorių, įskaitant statybos sektorių, informuotumą apie teisingą REACH prievolių supratimą ir jų laikymąsi.

4.           SPR grindžiami įvykiai ir procesai

4.1 Derinimo mechanizmas

SPR tikslas – įtvirtinti statybos produktų vidaus rinką, užtikrinant nepateisinamų techninių tarpvalstybinės prekybos kliūčių panaikinimą. Toliau išdėstomas mechanizmas šiam tikslui pasiekti.

SPR numato darniąsias technines specifikacijas, kurių turi laikytis visi statybos pramonės dalyviai:

· valstybių narių institucijos pateikia savo reikalavimus dėl statybos produktų naudojimo savo teritorijoje, pasitelkdamos vertinimo metodus (pagrįstus bandymais, skaičiavimais ar aprašomosiomis nuostatomis) ir klasifikacijas, nustatytas darniosiose techninėse specifikacijose (SPR 8 straipsnio 3–6 dalys ir 17 straipsnio 5 dalis in fine);

· gamintojai deklaruoja eksploatacines savo produktų savybes Eksploatacinių savybių deklaracijoje, taikydami darniąsias technines specifikacijas (SPR 4 ir 8 straipsniai). Ši informacija pateikiama visai tolesnei tiekimo grandinei;

· projektuotojai nustato statiniuose naudojamų produktų eksploatacines savybes, remdamiesi tomis pačiomis darniosiomis techninėmis specifikacijomis, kad įrodytų, jog laikosi valdžios institucijų nustatytų reikalavimų ir įvykdo eksploatacinių savybių reikalavimus, atsirandančius dėl projektinių pasirinkimų;

· rangovai ar naudotojai perka statybos produktus, turinčius jų naudojimo paskirtį atitinkančias eksploatacines savybes, numatytas projektuotojo vėlgi remiantis darniosiomis techninėmis specifikacijomis.

SPR 2 straipsnio 10 dalyje darniosios techninės specifikacijos apibrėžiamos kaip darnieji standartai ir Europos vertinimo dokumentai.

Darniuosius standartus rengia CEN/CENELEC, remdamosi įgaliojimais, kuriuos suteikia Europos Komisija po konsultacijų su valstybių narių institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais (gamintojais, paskelbtosiomis įstaigomis, vartotojais ir kt.).

Šių plačių konsultacijų tikslas – užtikrinti, kad į visus valstybėse narėse taikomus teisinius reikalavimus, kurie sudaro prekybos kliūtis, būtų atsižvelgta įgaliojimuose, kuriuos Komisija suteikia CEN/CENELEC.

CEN/CENELEC techniniai komitetai, rengiantys darniuosius EN standartus, atsižvelgia į minėtus išduotus įgaliojimus, todėl į darniuosius EN standartus įtraukiami visi tokie nacionaliniai ir Europos reguliavimo reikalavimai, dėl kurių nacionaliniu ar ES lygiu jau buvo parengti ir naudojami matavimo / bandymų metodai.  Todėl gamintojai gali deklaruoti eksploatacines savo produktų savybes atsižvelgdami į šiuos reikalavimus. Galutiniai statybos produkto naudotojai (rangovai, darbuotojai ir vartotojai) taip pat gali įvertinti šias eksploatacines savybes ir į jas atsižvelgti, norėdami užtikrinti, kad kiekvienas produktas būtų naudojamas tinkamai, t. y. tik kai jo eksploatacinės savybės atitinka projektuotojo nustatytus konkretaus statinio poreikius ir yra išdėstytos reguliavimo nuostatose, galiojančiose ten, kur produktas naudojamas.

4.2 Kaip galima patenkinti valstybių narių naujo reguliavimo poreikį?

Jei valstybės narės mano, kad būtina parengti naujas reguliavimo nuostatas dėl statybos produktų eksploatacinių savybių, jos turi pranešti apie naujus taisyklių projektus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, taikydamos Direktyvoje 98/34/EB nustatytą procedūrą. Tai leidžia Komisijai ir valstybėms narėms gauti informaciją apie naujus pagrįstus reguliavimo aspektus ir pradėti procedūrą, siekiant atitinkamai pakeisti įgaliojimus, kad būtų padaryti būtini darniųjų techninių specifikacijų pakeitimai. Komisija imtųsi tokių pačių veiksmų, jeigu ES lygmeniu būtų pakeistos arba priimtos ES reguliavimo nuostatos dėl tam tikrų statybos produktų eksploatacinių savybių.

Nurodytoji procedūra užtikrina, kad įgaliojimai ir atitinkamai darnieji Europos standartai būtų atnaujinami pagal pagrįstus nacionalinius reikalavimus.

4.3 Nuo esminių reikalavimų Nr. 3 ir Nr. 7 iki darniųjų techninių specifikacijų

SPR nustatyti esminiai statinių (t. y. pastatų ir civilinės inžinerijos statinių) reikalavimai apima reikalavimą Nr. 3 ir reikalavimą Nr. 7:

„3. Higiena, sveikata ir aplinka

Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad viso jų būvio ciklo metu, juos statant, naudojant ir griaunant nekiltų jokio pavojaus darbuotojų, gyventojų ar kaimynų higienai arba sveikatai ir per visą jų būvio ciklą jie neturėtų pernelyg didelio poveikio aplinkos kokybei ar klimatui, ypač dėl toliau išvardytų priežasčių:

(a) toksiškų dujų išsiskyrimo;

(b) pavojingų medžiagų, lakiųjų organinių junginių (LOJ), šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba pavojingų dalelių išsiskyrimo į orą statinių viduje ar lauke;

(c) pavojingos spinduliuotės;

(d) pavojingų medžiagų išleidimo į gruntinį vandenį, jūrų vandenis, paviršinius vandenis arba dirvožemį;

(e) pavojingų medžiagų išleidimo į geriamąjį vandenį ar medžiagų, kurios kitaip neigiamai veikia geriamojo vandens kokybę, išleidimo;

(f) netinkamo nuotekų išleidimo, dūmtraukio dujų išmetimo arba netinkamo kietųjų arba skystųjų atliekų pašalinimo;

(g) drėgmės statinių dalyse ar statinių vidaus paviršiuose.“

ir

7. Tvarus gamtinių išteklių naudojimas

Statiniai turi būti projektuojami, statomi ir griaunami taip, kad gamtiniai ištekliai būtų naudojami tvariai ir kad būtų užtikrinta:

a) statinių, jų medžiagų ir dalių pakartotinis naudojimas arba galimybė perdirbti po nugriovimo;

b) statinių patvarumas;

c) aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių žaliavų naudojimas statiniuose.

Šios nuostatos sudaro sistemą, kuria valstybėse narėse reguliuojamos ypač pavojingos medžiagos.

Nors esminis reikalavimas Nr. 3 nusako pavojingų medžiagų išsiskyrimą arba išleidimą, yra taikomos reguliavimo nuostatos, kurios apima pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje, kad būtų užtikrintas ribotas pavojingų medžiagų išsiskyrimas iš šių produktų ir būtų naudojami racionalūs šio išsiskyrimo vertinimo metodai.

4.3.1 Darniųjų standartų nuostatos

Siekdama pateikti informaciją gamintojams ir standartų rengėjams bei mažinti dėl nacionalinių nuostatų skirtumų kylančius sunkumus Europos vertinimo metodų rengimo laikotarpiu, Komisija sudarė duomenų bazę, kurios adresas http://ec.europa.eu/enterprise/construction/cpd-ds/index.cfm

Duomenų bazėje pateikiamos prie šio darbo prisidėjusių valstybių narių nacionalinės reguliavimo nuostatos. Duomenų bazė skirta gamintojams, kuriems reikia deklaruoti eksploatacines savo produktų savybes tose valstybėse narėse.

Siekdama parengti pavojingų medžiagų Europos vertinimo metodus, Komisija 2005 m. suteikė įgaliojimą M/366 Europos standartizacijos komitetui ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (remiantis Direktyva 89/106/EEB), kuriame prašoma parengti horizontalaus pavojingų medžiagų vertinimo metodus.

Įgaliojimo IV straipsnio 7 dalyje numatyta, kad:

„Parengiant horizontalius matavimų / bandymų standartus … nustatomi ir įtraukiami visi produktai ar produktų grupės, kurios tenkina šias tris sąlygas:

– Europos ar nacionalinės taisyklės riboja arba draudžia pavojingos medžiagos išsiskyrimą ar buvimą šių produktų sudėtyje;

– yra nustatytos esamos ar galimos prekybos kliūtys;

– nurodytųjų reguliuojamų pavojingų medžiagų matavimo / bandymų metodai jau yra parengti ir taikomi nacionaliniu arba ES lygmeniu.“

To paties įgaliojimo IV straipsnio 9 dalyje numatyta, kad:

„Dėl reguliavimo reikalavimų (pvz., dėl ribojamų ir draudžiamų cheminių medžiagų statybos produktų sudėtyje) … taip pat ketinama apsvarstyti sudėčiai skirtus matavimo / bandymų standartus.“

Įgaliojimo M/366 3-iame priede apibrėžiama „Reguliuojamoms pavojingoms medžiagoms statybos produktų sudėtyje skirtų matavimo / bandymų standartų, dėl kurių suteiktas įgaliojimas, techninė užduotis.“

Todėl Komisija paprašė CEN/CENELEC parengti nacionalinės arba Europos teisės aktais reguliuojamų pavojingų medžiagų vertinimo metodus.

CEN techninis komitetas TC/351 ėmėsi šio įgaliojimu M/366 pavesto darbo. 2014 m. sausio mėn. techninis komitetas pabaigė rengti šiuos dokumentus:

CEN/TS 16516:2013:     Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Išsiskyrimo į patalpų orą nustatymas

CEN/TR 16496:2013:    Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Darniųjų horizontalaus vertinimo metodų taikymas

CEN/TR 16410:2012:    Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. CEN/TR 15855 „Prekybos kliūtys“ išplėtimas

CEN/TR 16220:2011:    Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Papildymas, susijęs su mėginių ėmimu

CEN/TR 16098:2010:    Statybos produktai: Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Horizontalių bandymų procedūrų pagal SPD reikalavimus koncepcija

CEN/TR 16045:2010:    Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Reguliuojamos pavojingos medžiagos produktų sudėtyje. Analizės metodų parinkimas

CEN/TR 15858:2009: Statybos produktai. Reguliuojamų pavojingų medžiagų, kurios išleidžiamos iš statybos produktų, vertinimas procedūrų be bandymų ir tolesnių bandymų pagrindu

CEN/TR 15855:2009:    Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas.

Dar neužbaigtų nagrinėti užduočių sąrašas pateikiamas adresu

http://standards.cen.eu/dyn/www/f?p=204:22:0::::FSP_ORG_ID,FSP_LANG_ID:510793,25&cs=135BD767027D4B4E081006EF46B5E957C

Tolesniu derinimo etapu Komisija peržiūrėjo nemažai CEN įgaliojimų, skirtų statybos produktams, kad inicijuotų produktų darniųjų standartų atnaujinimo procedūrą, įdiegiant pavojingų medžiagų vertinimo metodus, kurie parengti pagal įgaliojimą M/366.

Ypatinga svarba teikiama tam, kad būtų tiksliai nustatytos visos nacionalinės taisyklės dėl pavojingų medžiagų statybos produktų sudėtyje ir (arba) išsiskyrimo iš jų (orientacinis cheminių medžiagų ir taisyklių sąrašas įtrauktas į visus įgaliojimus kaip II priedas) ir jų aktualumas statybos produktams.

Be to, kiekvieno esamų CEN įgaliojimų (parengti darniuosius statybos produktų standartus) pakeitimo atveju I priede pateikiamas kiekvieno produkto standarto cheminių medžiagų sąrašas ir nuoroda į susijusius nacionalinius reguliavimo reikalavimus.

Komisijos tarnybos taip pat bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdamos nustatyti esmines charakteristikas, susijusias su esminiu reikalavimu Nr. 7 (pvz., susijusiu su galimybe perdirbti statybos produktus, aplinkai nežalingomis žaliavomis ir kt.). Įgaliojimas M 366 taip pat aprėps bet kokias reikmes, susijusias su pavojingoms medžiagomis, įvardytomis pagal šį esminį reikalavimą Nr. 7.

Komisija taip pat parengė derinimo sistemas (kriterijus ir metodologijas), skirtas statybos produktų ženklinimui ir išsiskyrimo į patalpų orą sveikata grindžiamam vertinimui[16]. Šios sistemos buvo parengtos vadovaujantis SPR esminiu reikalavimu Nr. 3, CEN/TS 16516:2013 bei REACH gairių dokumentais ir į jas gali būti atsižvelgiama ateityje siekiant integruoti ir suderinti esamas Europos ženklinimo schemas.

4.3.2 Nuostatos dėl ETĮ išdavimo (produktams, kuriems netaikomi darnieji standartai)

Kai darnieji standartai produktams netaikomi arba taikomi tik iš dalies, gamintojas gali, vadovaudamasis SPR 19 straipsnio 1 dalimi, pateikti prašymą gauti Europos techninį įvertinimą (ETĮ). ETĮ išduoda viena iš techninio įvertinimo įstaigų, kurią šiuo tikslu paskiria valstybės narės.

Siekdama nustatyti, kokių vertinimų reikia produktams, kuriems netaikomi darnieji standartai, EOTA (techninio įvertinimo įstaigų organizacija) surinko su pavojingomis medžiagomis produktų sudėtyje susijusias nacionalines nuostatas ir taip pat panaudojo aktualią CEN turimą informaciją. Taip buvo parengtas kontrolinis sąrašas, kurį EOTA institucijos taiko vertindamos produktą, kai norima išduoti Europos techninį įvertinimą.

Šį kontrolinį sąrašą galima rasti adresu www.eota.eu, pavadinimas: “EOTA Technical Report 34: Checklist for ETAGs/CUAPs/ETAs - Content and/or release of dangerous substances in products/kits”.

5.      Tyrimo dėl konkrečių poreikių gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje rezultatai ir jų aptarimas

5.1 Tyrimo sistema

Komisija viešųjų pirkimų būdu užsakė „Tyrimą dėl konkrečių poreikių gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje“, kurio pagrindinis tikslas buvo nustatyti, ar gamintojai turi poreikį teikti papildomą informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje. Tyrimo metu buvo nagrinėjama ne tik darbuotojų, kurie montuoja ar naudoja statybos produktus, bet taip visų asmenų, kurie gyvena pastatuose ir naudojasi civilinės inžinerijos statiniais visą jų būvio ciklą, sveikatos apsauga ir sauga.

Todėl tyrimu pirmiausia buvo siekiama pateikti informaciją apie statybos produktų sertifikavimo ir ženklinimo schemas, pagal kurias vertinamos pavojingos medžiagos statybos produktų sudėtyje. Jame nebuvo vertintas atskirų schemų poveikis darbuotojų ir statinių naudotojų sveikatai ir saugai arba jų įgyvendinimo sąnaudos. Tyrime nebuvo nagrinėti aspektai, susiję su galimybe teikti daugiau informacijos apie sudėtyje esančias kitas medžiagas ar antrinio perdirbimo / pakartotinio naudojimo klausimus.

Siekdami įgyvendinti jo tikslus ir užtikrinti, kad visos susijusios schemos ir teisės aktai būtų išnagrinėti, tyrimo vykdytojai (RPA ir „Tecnalia“) atliko išsamią aktualių teisės aktų ir sertifikavimo / ženklinimo schemų peržiūrą. Kiek įmanoma buvo išnagrinėti Europos ir nacionalinės teisės aktai, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl pavojingų medžiagų statybos produktų sudėtyje. Be to, tyrimo vykdytojai atsižvelgė į kitus informacijos šaltinius, įskaitant suinteresuotųjų subjektų atsakymus per konsultacijas, rengiamas šio tyrimo tikslais.

Be to, daugiau kaip 300 pagrindinių suinteresuotųjų subjektų buvo pakviesti dalyvauti konsultacijose internetu. Taip pat Briuselyje buvo surengti du seminarai, leidę tyrimo grupei surinkti papildomos informacijos iš svarbiausių susijusių sektorių ir valstybių narių institucijų, kurių keletas administruoja analizuotas schemas.

Daugiausia analizuota, ar esamos schemos grindžiamos tik bendrų reikalavimų nustatymu ir ar jose atsižvelgiama į konkrečią produktų naudojimo paskirtį. Prireikus tyrime taip pat buvo nagrinėjama, kaip jose apibrėžiama rizika vartotojams, darbuotojams ir aplinkai ir kurios cheminės medžiagos bei rizikos scenarijai pasirinkti.

Valstybinės ir privačios schemos, kurioms skirta daugiausia dėmesio:

•   Europos Sąjungos teisės aktai ar administravimo praktika, reikalaujantys vertinti ir (arba) deklaruoti pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje (pvz., Geriamojo vandens direktyva ar techninės rekomendacijos dėl žaliųjų viešųjų pirkimų);

•   valstybių narių nacionalinės ar regioninės teisės aktai ar administravimo praktika, pagal kuriuos reikalaujama vertinti ir (arba) deklaruoti pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje;

•   šiose valstybėse dabar statybos produktams nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taikomos valstybinės ir privačios schemos (pvz., „Blauer Engel“, „Nordic Swan“).

Pavojingų medžiagų išsiskyrimas iš statybos produktų nebuvo šio tyrimo objektas. Kaip paaiškinta ankstesnėje šios ataskaitos dalyje, šį aspektą apima šioje srityje atliekamas Europos standartizavimo darbas ir į jį bus atsižvelgta rengiant eksploatacinių savybių deklaravimo prievoles.

Nagrinėdami tik su sudėtimi susijusias sistemas, tyrimo vykdytojai analizavo, kaip nustatomos pavojingos medžiagos statybos produktų sudėtyje (pvz., gamintojo deklaracija, trečiosios šalies vykdoma kontrolė, konkrečių etikečių naudojimas). Ataskaitoje taip pat nagrinėjama, kuriuos statybos produktus iš tikrųjų apima šios schemos: kiek svarbi šių produktų naudojimo pastate (inžineriniame statinyje) paskirtis, nustatant reikalavimus ir pasirenkant medžiagas, kurias reikia deklaruoti? Jei buvo naudoti bandymų metodai – kurie metodai buvo taikomi (pvz., įtraukti į tarptautinius standartus (ISO standartus), Europos standartus (EN standartus) ar nacionalinius standartus, schemos teikėjų parengtus bandymus)? Kaip dažnai produktai išbandomi pagal šias schemas? Kaip pasirenkamos bandymų ar sertifikavimo įstaigos (ar jos specializuojasi statybos produktų srityje ar apskritai yra bendresnio pobūdžio)? Kokių žingsnių reikia imtis, norint užtikrinti neutralų ir patikimą produktų vertinimą?

Bendresniame kontekste tyrimo metu analizuotas tolesniems naudotojams teikiamos informacijos kiekis ir kokybė:

· Ar kartu su produkto deklaracija pateiktas išsamus medžiagų sąrašas? Ar pateikta suvestinė informacija?

· Kam tenka galutinė atsakomybė už deklaracijos teisingumą?

· Ar nustatytas aiškus ir išmatuojamas tikslas (pvz., produktuose naudojamų cheminių medžiagų sumažinimas, mažesnis ligų dėl statybos produktų sudėtyje esančių pavojingų medžiagų poveikio skaičius)?

· Kaip šie tikslai buvo nustatyti?

· Kaip dažnai jie buvo vertinami?

Galutinė tyrimo ataskaita viešai paskelbta šioje svetainėje

 http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/construction/studies/index_en.htm

5.2 Tyrimo rezultatai

5.2.1 Su statyba susijusios schemos, apimančios sudėties kriterijus

Tyrimo metu dėmesys buvo susitelktas tik į tas schemas, kuriose pateikti sudėties kriterijai. Tačiau dėl to, kad buvo nustatyta tik viena išimtinai produktų sudėčiai skirta schema, tyrime taip pat buvo nagrinėjamos dvigubo taikymo schemos, t. y. tos, kurios paremtos sudėties ir išsiskyrimo metodų deriniu. Atsižvelgiant į tai, buvo įvardyta 30 schemų, pagal kurias, kaip paaiškėjo, a) nustatyti statybos produktams būdingi reikalavimai ir kurios b) apima produkto sudėtį.

Šios schemos išvardytos lentelėje toliau. Į galutinę tyrimo ataskaitą nebuvo įtrauktos tik išsiskyrimo kriterijus aprėpiančios schemos ir schemos, pagal kurias nebuvo nustatyti konkretūs statybos produktų kriterijai.

Tyrime nagrinėtos schemos

„AENOR Medioambiente“ || „Milieukeur“

„Architettura Naturale“ (ANAB) || „Natureplus“

„Association of Environmentally Friendly Carpets“ (GUT) [Ekologiškų kilimų asociacija] || „NF Environment“

„Austrian Institute for Health and Ecological Building“ (IBO) [Austrijos sveikatos ir ekologinės statybos institutas] || „Nordic Swan“

BASTA || „SundaHus Miljödata“

„Blue Angel“ || „BRE Environmental Assessment Method“ (BREEAM) [Statybos mokslo tyrimų instituto ekologinio efektyvumo vertinimo metodika]

„BRE Global“ || „DGNB System“ [Vokietijos ekologiškos statybos tarybos sistema]

„Byggvarubedömningen“ (BVB) || „Eco Green Building“ [Ekologiška statyba]

„Cradle to Cradle“ [Grįžtamasis ciklas] || Europos ekologinis ženklas

„DGNB Navigator“ || Austrijos (nacionalinis) ekologinis ženklas

„Ecocycle Council – Building Product Declaration“ (BPD3) [Ekologinio ciklo taryba – statybos produktų deklaracija] || „El Distintiu“ (Katalonijos ekologinis ženklas)

„Eco-Institut Label“ || Kroatijos (nacionalinis) ekologinis ženklas

„ECOproduct“ || Čekijos (nacionalinis) ekologinis ženklas

EMICODE || Vengrijos (nacionalinis) ekologinis ženklas

GISCODE || Slovakijos (nacionalinis) ekologinis ženklas

Šios 30 schemų labai skiriasi savo tikslais, apimtimi, kriterijais ir procedūromis.

5.2.2 Schemų tikslai

Daugelio nustatytų schemų tikslai yra platesni, aprėpiantys ne vien tik statybos darbuotojų ir statybos produktų naudotojų sveikatą. Dauguma schemų pagrįstos įvairiomis aplinkybėmis. Be to, kai kurios schemos yra savarankiškos priemonės, o kitos papildo schemas, pagal kurias sertifikuojami visi pastatai. Kitas esminis skirtumas yra susijęs su 30 schemų tiksline grupe, t. y. ar jos skirtos specialistams, vartotojams ar abiem grupėms. Tikslų skirtumai tam tikru mastu paaiškina skirtingus metodus, kurie įtraukti į įvairias schemas, ir kai kuriais atvejais gali pagrįsti su sudėtimi susijusių kriterijų įtraukimą.

5.2.3 Geografinė aprėptis

Dauguma schemų daugiausia naudojamos savo kilmės valstybėje narėje ir mažesniu mastu kitose šalyse. Plačiausiai taikoma schema yra „Blue Angel“, kuri naudojama 21 Europos valstybėje. Toks geografinis paplitimas gali būti sąmoningos plėtros į kitas rinkas rezultatas, bet taip pat gali būti savaiminis, jei schemos plečiasi nevaldomu būdu dėl to, kad jų reikalauja statybos produktų pirkėjai. Beveik pusė schemų yra iš dviejų valstybių (Vokietijos ir Švedijos), tikriausiai atspindinčių aukšto lygio sąmoningumą žmonių sveikatos ir aplinkos klausimais.

5.2.4 Produktai, patenkantys į taikymo sritį

Tik pagal vieną schemą (IBO) išimtinai sertifikuojami statybos produktai. Pagal likusias schemas sertifikuojamų produktų asortimentas įvairus, nors buvo nustatyti tam tikri dėsningumai. Lyginant santykinę pagal schemas sertifikuojamų statybos produktų procentinę dalį, paaiškėjo, kad pagal schemas, kurias taiko beveik vien specialistai, sertifikuojamų statybos produktų procentinė dalis yra didesnė.

Ekologiniu ženklu sertifikuojamų statybos produktų procentinė dalis yra daug mažesnė. Tai nestebina, atsižvelgiant į platų šių schemų tikslą – skatinti naudoti produktus, kurių poveikis aplinkai mažesnis, palyginti su lygiaverčiais produktais. Dėl šios plačios taikymo srities produktų, kurie sertifikuojami pagal šias schemas, asortimentas yra nuo miltelių ir kasečių iki medinių grindų dangų. Ši produktų įvairovė paaiškina, kodėl į šias schemas įtraukti kriterijai taikomi konkretiems produktams.

Statybos produktai, kurie dažniausiai sertifikuojami pagal kokią nors schemą, yra grindų dangos, izoliacinės medžiagos, betonas, statybinis ir injekcinis skiedinys. Grindų dangos ko gero yra tas produktas, kurio sertifikavimas labiausiai tikėtinas, nes šiuos produktus galima parduoti pagal skirtingas schemas, kurios skirtos tiek specialistų, tiek ir vartotojų rinkai.

5.2.5 Cheminės medžiagos, patenkančios į taikymo sritį

Didžioji dalis schemų apibrėžia ribojamas chemines medžiagas, nors kai kurios jų pateikia nuorodas į Europos teisės aktus (dažniausiai REACH arba Pavojingų medžiagų direktyvą 67/548/EEB[17], arba Reglamentą (EB) 1272/2008[18] dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo), arba nacionalines taisykles. Atrodo, kad kai kurios cheminės medžiagos yra populiarus daugelio schemų siekinys. Pavyzdžiui, tai medžiagos, kurios klasifikuojamos kaip kancerogeninės, mutageninės, toksiškos reprodukcijai, patvarūs organiniai teršalai, sunkieji metalai ir ftalatai.

5.2.6 Vertinimo kriterijai ir procedūros

Penkios iš tirtų schemų pagrįstos skirtingais metodais, taikomais atitikčiai vertinti, jų tikslui ir vaidmenų skirtumams išreikšti. Iš esmės galimi tokie sertifikavimo ir ženklinimo schemų vertinimo kriterijams taikomi metodai:

· gamintojų vykdomas visiškas ar dalinis savarankiškas sertifikavimas;

· gamintojo pateiktų dokumentų, įskaitant schemos vykdytojų paraiškų formas ir saugos duomenų lapus, analizė (tai gali būti prašymas gamintojui pateikti papildomą informaciją ir reikalavimas gamintojui išbandyti savo produktus), ir

· nepriklausomos įstaigos atliekami bandymai.

Kai kurios schemos pagrįstos gamintojo atliekamu savarankišku sertifikavimu, o pagal kitas reikalaujama, kad sertifikavimui teikiami produktai būtų išbandomi. Be to, patvirtinimo procedūra pagal kai kurias schemas apima gamybos vietos patikrinimą. Iš esmės akivaizdu, kad pagal kai kurias schemas taikomas vienas iš nurodytųjų metodų ir kad jos gali būti pagrįstos skirtingų vertinimo metodų bei procedūrų deriniu (pvz., pirmame etape vertinimą gali sudaryti gamintojo pateiktų dokumentų analizė, vėliau nepriklausomi bandymai, siekiant nustatyti atitiktį tam tikriems kriterijams).

5.2.7 Pranešimo apie „atitiktį“ būdai

Buvo nustatyti du pagrindiniai būdai. Pirmasis (taikomas pagal 75 % schemų) – tai logotipas ar etiketė, naudojami ant produkto, pakuotės, lydimuosiuose dokumentuose ar rinkodaros literatūroje. Antrasis – internete skelbiamas sertifikuotų produktų sąrašas (taikomas pagal 64 % schemų).

5.2.8 Schemų taikymo mastas

Įvairios schemos taikomos skirtingu mastu. BASTA (remiantis sudėtimi) šiuo metu apima apie 80 000 produktų, o kitos schemos taikomos vos keliems statybos produktams. Dažniausiai taip gali būti dėl skirtingų produktų registravimo metodų ir dėl schemos veikimo trukmės (pvz., BASTA grindžiama gamintojų atliekamu savarankišku sertifikavimu ir veikia nuo 2007 m.).

5.2.9 Nacionalinės ir ES teisės aktai

Tyrimas nustatė tik kelis nacionalinės teisės aktų, kurie pirmiausia skirti galimai pavojingoms medžiagoms statybos produktų sudėtyje, pavyzdžius. Esant tokiems teisės aktams taikomas mišrus metodas: kai kurių cheminių medžiagų ar cheminių medžiagų grupių atveju nustatytos išsiskyrimo ribinės vertės, kitų – cheminės medžiagos kiekis produkte, viršijantis tam tikrą didžiausią vertę. Ko gero pastebimiausias yra ženklinimo reikalavimas, nustatytas statybos produktams, kurie pagal CLP reglamentą tuo pačiu yra ir cheminės medžiagos, ir mišiniai 18.

Kalbant apie produktus, kurie patenka į taikymo sritį, kai kuriuose teisės aktuose daugiausia dėmesio skiriama atskiriems statybos produktams, o kiti apima tam tikrą statybos produktų asortimentą.

Reguliuojamų cheminių medžiagų nustatymo atveju teisės aktuose nurodomos medžiagų grupės arba įvardijamos konkrečios medžiagos. Teisės aktuose numatytos priemonės taip pat gali skirtis – vieni teisės aktai riboja įvardytas medžiagas, o kiti reikalauja šias medžiagas deklaruoti.

5.2.10 Sudėtimi pagrįstas metodas. Aptarimas

Be teisės aktų nuostatų tyrime taip pat buvo nustatyta 30 sertifikavimo ir ženklinimo schemų, kurios aprėpia statybos produktus ir į kurias įtraukti, be kita ko, sudėtimi grindžiami kriterijai. Tačiau visų produktų / cheminių medžiagų derinių atveju tik viena schema pagrįsta vien su sudėtimi susijusiais reikalavimais (BASTA), nes išsiskyrimo bandymai tikriausiai gali būti sudėtingi, brangūs ir gali reikėti nepriklausomo tyrimo.

Pavojingų medžiagų išsiskyrimo iš statybos produktų vertinimo svarba yra pripažįstama iš esmės visuotinai ir kai kurie suinteresuotieji subjektai, su kuriais buvo konsultuojamasi, pažymėjo, kad net pakartotinio naudojimo ir antrinio perdirbimo atveju faktinio išplovimo bandymai gali būti patikimesni už surinktą sudėtimi pagrįstą informaciją.

Tačiau informacija apie produktų sudėtyje esančias chemines medžiagas taip pat yra svarbus nacionalinės ir ES teisės įgyvendinimo aspektas, ypač kai kalba eina apie labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų draudimus ir šių medžiagų buvimą. Nors susiaurinta SPR taikymo sritis yra labai svarbi remiant ES tikslus dėl aukšto žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio, ji nepadeda sistemingai teikti informaciją apie statybų produktų sudėtyje esančias chemines medžiagas. Tačiau tokia informacija galėtų padėti skatinti  (pvz., sudarius sąlygas naudotojams ir vartotojams priimti pagrįstus sprendimus) kurti ir naudoti aplinką tausojančius statybos produktus arba tvariai naudoti išteklius, be kita ko, pasitelkiant antrinį perdirbimą ir pakartotinį naudojimą. Tyrimu nebuvo siekiama parengti atskirą schemą arba atlikti sąnaudų ir naudos analizę tuo atveju, jeigu pagal vieną iš šių schemų būtų išplėstos esamos prievolės.

5.2.11. Poveikis gamintojams, ypač MVĮ

Apklausiant statybos produktų gamintojus internetiniais klausimynais ir diskutuojant apie tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad gamintojai mano, jog bet koks jų prievolių, susijusių su informacijos apie pavojingas medžiagas perdavimu tolesnės tiekimo grandinės dalyviams, išplėtimas būtų nepagrįsta našta, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

6.           Išvados

Esamos darniosios techninės statybos produktų specifikacijos apima visus produktų eksploatacinių savybių aspektus, susijusius su šiandien nacionaliniu ir Europos lygmenimis taikomomis reguliavimo nuostatomis dėl pavojingų cheminių medžiagų.

Standartizacijos darbas, kurio buvo imtasi pagal įgaliojimą M/366, siekiant parengti Europos vertinimo metodus, apima visas su sudėtimi susijusias nacionalines ir Europos reguliavimo nuostatas. Tikimasi, kad standartų rengėjai (CEN) netrukus pateiks šiuos vertinimo metodus darniuosiuose Europos standartuose, o EOTA institucijos taip pat juos naudos Europos vertinimo dokumentuose (EVD).

Taigi gamintojas yra įgaliotas per ESD informuoti apie reikalaujamas produktų eksploatacines savybes, jei reikia įtraukiant produktų sudėtyje esančias pavojingas medžiagas. Taip užtikrinama, kad ši informacija pasiektų visus tolesnius produkto naudotojus. Kartu su ESD gamintojas turi pateikti informaciją, reikalaujamą pagal 31 straipsnį (saugos duomenų lapą, kai patys produktai yra pavojingos[19] medžiagos ar mišiniai) arba pagal REACH reglamento 33 straipsnį (teikti pakankamai informacijos, kad būtų sudarytos sąlygos saugiam naudojimui, nurodant bent cheminės medžiagos pavadinimą, kai produkte yra labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, kurios koncentracija viršija 0,1% w/w.).

Pagal SPR 6 straipsnio 5 dalį ši informacija turi būti pateikiama kartu su ESD. Todėl ši informacija (pavojingų medžiagų saugos duomenų lapai arba informacija apie statybos produkto sudėtyje esančias pavojingas medžiagas) lydi statybos produktą visose tiekimo grandinės grandyse iki galutinio naudotojo (rangovo, darbuotojo ir vartotojo).

Su REACH susijusioje informacijoje, kurią gamintojui gali reikti pateikti, atsižvelgiama į naudotojų, darbuotojų ir vartotojų apsaugą. Toliau išplėtus REACH reglamento taikymą, apimant naujas chemines medžiagas, reglamentas automatiškai galios taip pat statybos produktų gamintojų prievolei skleisti aktualią informaciją ir taip neatsilikti nuo mokslo pažangos.

Panašiai ir įgaliojimas M/366 bei vėliau rengiami standartai, naudotini deklaruojant statybos produktų eksploatacines savybes, bus grindžiami nacionaliniais ir ES lygmens pokyčiais šiame sektoriuje.

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktina informacija aprėpia tik informaciją pagal REACH reglamento 31 ir 33 straipsnius, ir į tai, kad nesama nacionalinės ar ES teisės aktų, kuriuose būtų akivaizdžiai reikalaujama įtraukti papildomą informaciją, remiantis ESD, šiuo metu SPR nustatytos prievolės nėra mechanizmas, kuris leistų teikti naudotojams informaciją apie visų statybos produktų sudėtyje esančias bet kokias pavojingas medžiagas, nes saugos duomenų lapas pateikiamas tik kartu su ESD, kai jį reikia pateikti pagal REACH reglamentą.

ESD, pateikiamas kartu su informacija pagal REACH reglamentą, kaip numatyta SPR 6 straipsnio 5 dalyje, gali būti naudinga priemonė, leidžianti (pvz., sudarius sąlygas naudotojams ir vartotojams priimti pagrįstus sprendimus) įgyvendinti tikslus – užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį arba tvarų išteklių naudojimą, be kita ko, pasitelkiant antrinį perdirbimą ir pakartotinį naudojimą.

Atlikus nepriklausomą tyrimą dėl konkrečių poreikių gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje buvo nustatyta keletas schemų ir teisės aktų nuostatų, kuriose naudojama informacija apie produktų sudėtyje esančias chemines medžiagas. Pagal daugelį šių schemų taikomas kombinuotas sudėties / išsiskyrimo metodas, daugiausia dėmesio skiriant išsiskyrimui iš statybos produktų. Tyrimas buvo atliktas tik kaip susijusių schemų apžvalga ir nustatymas, todėl jame nebuvo išskiriamos arba vertinamos atskiros schemos ar schemos nuostatos, kurias būtų galima rekomenduoti kaip dabartinės prievolės išplėtimą pagal 6 straipsnio 5 dalį. Kadangi pagal vertintas schemas nepateikta išsamios informacijos, nebuvo įmanoma padaryti tikslesnių išvadų apie sudėtyje esančias chemines medžiagas (neapsiribojant labai didelį susirūpinimą keliančiomis cheminėmis medžiagomis).

Antra vertus, tyrime nagrinėti statybos produktų gamintojai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), mano, kad bet koks esamų prievolių teikti informaciją išplėtimas būtų didelė ir nepateisinama našta.

Europos Komisija laikosi nuomonės, kad, siekiant įtvirtinti statybos produktų vidaus rinką ir šiuo tikslu įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 305/2011, konkrečių poreikių gauti informaciją apie pavojingas medžiagas statybos produktų sudėtyje klausimas yra pakankamai sprendžiamas esamomis SPR nuostatomis, ypač 4 straipsniu kartu su 6 straipsnio 5 dalimi. Tačiau turėtų būti toliau vertinama reikmė kitais būdais informuoti galutinius naudotojus apie statybos produktuose esančias chemines medžiagas, siekiant užtikrinti statybos produktus naudojančių darbuotojų ir statinių naudotojų aukštą sveikatos apsaugos ir saugos lygį, įskaitant aspektus, susijusius su dalių ar medžiagų antriniu perdirbimu ir (arba) pakartotiniu naudojimu, o prireikus atsižvelgiant į šią reikmę turėtų būti imamasi veiksmų naudojantis esamomis ES teisės aktuose numatytomis atitinkamomis priemonėmis.

Būtina pabrėžti, kad minėta išvada dėl Reglamento (ES) Nr. 305/2011 įgyvendinimo nepanaikina galimybės, kad Komisija, atsižvelgdama į Sutarties dėl ES veikimo nuostatas, išskyrus jos 114 straipsnį, reikiamais atvejais imsis atitinkamų teisėkūros iniciatyvų.

[1]     2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).

[2]       Išsamesnė informacija pateikta 3 skyriuje. Pagal REACH reglamento 31 straipsnį reikalavimai pateikti saugos duomenų lapus taikomi cheminėms medžiagoms, kurios klasifikuojamos kaip patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos, įvardytos kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, kaip nustatyta pagal REACH reglamento 59 straipsnio 1 dalį. Panašios nuostatos taikomos mišiniams, apie kuriuos informacija tiekėjams turi būti pateikiama, kai pateikiamas prašymas. 33 straipsniu reikalaujama pateikti pakankamai informacijos tiekėjams (ir to paprašiusiems vartotojams) apie bet kokias labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas, kurių koncentracija gaminiuose viršija 0,1 % masės, kad būtų sudarytos sąlygos saugiam naudojimui ir kad būtų pateiktas bent cheminės medžiagos pavadinimas.

[3]     2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).

[4]       Šiame kontekste SPR vartojamas terminas anglų k. „hazardous substances“ („pavojingos medžiagos“), nors įprastas statybos sektoriuje vartojamas angliškas terminas iki šiol buvo „dangerous substances“. Šioje ataskaitoje tyrime jie laikomi identiškais.

[5]     1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo (OL L 40, 1989 2 11, p. 12).

[6]       Viršijant tam tikrą cheminės medžiagos koncentraciją arba masės dalį produkte.

[7]     Šiame kontekste SPR vartojamas terminas anglų k. „hazardous substances“ („pavojingos medžiagos“), nors įprastas statybos sektoriuje vartojamas angliškas terminas iki šiol buvo „dangerous substances“. Šiame tyrime jie laikomi identiškais.

[8]       REACH reglamento 31 straipsnis.

[9]        Fiziniai pavojai, pavojai sveikatai ir aplinkai. Žr. Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008: cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimas, ženklinimas ir pakavimas. Mišinių atveju – tie, kurie atitinka kriterijus kaip pavojingi pagal Direktyvą 1999/45/EB (nuo 2015 m. birželio 1 d. bus panaikinta Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008).

[10]       Įvardyti pagal kriterijus, nustatytus REACH reglamento XIII priede.

[11]       Vadinamosios labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos išvardytos REACH reglamento XIV priede. Sąrašas apima kancerogeninių, mutageninių, toksiškų reprodukcijai, patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų arba labai patvarių ir didelės bioakumuliacijos cheminių medžiagų bei lygiavertį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų (pvz., endokrininę sistemą ardančių medžiagų) pogrupį ir yra autorizacijos tikslais pasiūlytų medžiagų sąrašas. Sąrašas nuolat atnaujinamas ir 2013 m. gruodžio mėn. jame buvo 151 cheminė medžiaga. Žr. http://echa.europa.eu/candidate-list-table. Komisija parengė veiksmų planą dėl labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų, siekdama užtikrinti, kad iki 2020 m. į jį būtų įtrauktos visos atitinkamos cheminės medžiagos.

[12]       REACH reglamento 31 straipsnio 3 dalis: >1 % masės nedujiniuose mišiniuose ir >0,2 % masės dujiniuose mišiniuose.

[13]     Žr. REACH reglamento XVII priedą.

[14]     Iš anksto užregistruotų cheminių medžiagų (mažiau nei 100 t) registracijos terminas – tik 2018 m. Šiuo metu toliau sudarinėjamas pasiūlytų medžiagų sąrašas autorizacijos tikslais, o pirmieji prašymai dėl autorizacijos buvo išnagrinėti tik 2014 m. Tačiau jau visiškai taikomi visi REACH vertinimo elementai.

[15]     COM(2013) 49.

[16]     JRC ECA report no 29: Harmonisation framework for health based evaluation of indoor emissions from construction products in Europe (EU-LCI), EUR 26168 EN, 2013.

JRC ECA report no 27: Harmonisation framework for indoor products labelling schemes in EU, EUR 25276 EN, 2012.

[17]       1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967 8 16, p. 1). Nuo 2015 m. birželio 1 d. bus panaikinta Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008.

[18]       2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis Direktyvas 67/548/EEB ir 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

[19]     Žr. 3 skyrių dėl išsamios REACH reglamento 31 straipsnio taikymo srities.