2013 m. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos

TURINYS

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA. 5

ES BIUDŽETAS: NUO PARENGIMO IKI ĮVYKDYMO PATVIRTINIMO. 7

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS*. 13

BALANSAS. 16

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA. 17

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA. 18

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA. 19

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS. 20

SUVESTINĖS BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS*. 97

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA

2013 m. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos parengtos remiantis informacija, kurią institucijos ir įstaigos pateikė pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 148 straipsnio 2 dalį. Pareiškiu, kad ataskaitos parengtos pagal šio finansinio reglamento IX antraštinę dalį, laikantis apskaitos principų, taisyklių ir metodų, nurodytų finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose.

Iš šių institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnų gavau visą informaciją, kurios patikimumą patvirtino minėtieji pareigūnai ir kuri būtina ataskaitoms, kuriose nurodytas Europos Sąjungos turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas, parengti.

Remdamasis šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, buvo būtinos Europos Komisijos ataskaitoms pasirašyti, patvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinęs, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Europos Sąjungos finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai.

[parašas]

Manfred Kraff

Komisijos apskaitos pareigūnas

2014 m. liepos 24 d.

ES BIUDŽETAS: NUO PARENGIMO IKI ĮVYKDYMO PATVIRTINIMO

Europos Sąjungos (ES) konsoliduotosiose metinėse ataskaitose pateikta informacijos apie ES institucijų, agentūrų ir kitų įstaigų veiklą biudžeto ir kaupiamosios apskaitos požiūriu. Šios ataskaitos neapima valstybių narių metinių ataskaitų.

1. METINIS BIUDŽETAS

Iš ES biudžeto visoje Europos Sąjungoje finansuojama įvairių sričių politika ir programos. Remdamasi daugiametėje finansinėje programoje (DFP) Europos Parlamento ir Tarybos nustatytais prioritetais, Europos Komisija (toliau – Komisija) vykdo specialias konkrečios srities programas, veiklą ir projektus. Gali būti remiami įvairiausi projektai: nuo švietimo projektų, kuriais skatinamas studentų ir mokytojų judumas, iki ūkininkams skirtų projektų, projektų, kuriais remiamos pelningos investicijos, dėl kurių sukuriamos arba išlaikomos darbo vietos, projektų, kurių tikslas — gerinti ES darbuotojų darbo aplinką ir stiprinti išorės sienų kontrolę.

Daugiau nei 90 % ES biudžeto panaudojama tokiai ES politikai ir veiklai finansuoti. Veikla grindžiamu biudžeto sudarymu užtikrinamas tiesioginis ES metinio biudžeto ir politikos sričių ryšys. Pagal veiklos rūšis sudarytoje biudžeto nomenklatūroje aiškiai nurodomos ES politikos sritys ir bendra kiekvienai iš šių sričių skiriamų išteklių suma.

Politikos sritys yra suskirstytos į maždaug 200 veiklos rūšių, iš kurių daugiau nei 110 apima veiklos biudžeto išlaidų kategorijas ir todėl biudžeto nomenklatūroje atitinka biudžeto skyrius. Šios politikos sritys daugiausia yra susijusios su veikla, nes pagrindine pagal jas vykdoma veikla siekiama padėti trečiosioms šalims atitinkamose jų veiklos srityse. Tačiau kitos politikos sritys, pvz., „Koordinavimas ir teisinės konsultacijos“ ir „Biudžetas“, yra nesusijusios su veiklos vykdymu ir užtikrina tinkamą Komisijos veikimą. Veikla organizuojama pagal bendrą konceptualią prioritetų nustatymo, planavimo, biudžeto sudarymo, stebėjimo ir atskaitomybės sistemą, kurios pagrindinis tikslas – skatinti veiksmingą, ekonomišką ir efektyvų išteklių naudojimą.

Komisijos parengtą biudžetą paprastai gruodžio mėn. viduryje svarsto Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnyje nustatytos procedūros.

2. KAIP FINANSUOJAMA ES?

ES finansavimas yra dviejų pagrindinių kategorijų: nuosavų išteklių įplaukos ir įvairios įplaukos.

2.1 Nuosavų išteklių įplaukos

ES automatiškai gauna nuosavų išteklių įplaukas, kad galėtų finansuoti savo biudžetą nelaukdama vėlesnio nacionalinių valdžios institucijų sprendimo. Visa biudžetui finansuoti reikalingų nuosavų išteklių suma nustatoma iš visų išlaidų atėmus įvairias įplaukas. Bendra nuosavų išteklių suma negali viršyti 1,23 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų. Nuosavus išteklius galima suskirstyti į tradicinius nuosavus išteklius, nuosavus išteklius iš pridėtinės vertės mokesčio ir išteklius iš bendrųjų nacionalinių pajamų.

2.2 Įvairios įplaukos

Įvairios įplaukos, gaunamos iš ES veiklos, paprastai sudaro mažiau nei 10 % visų įplaukų. Tai, pavyzdžiui, įplaukos iš gautų konkurencijos bylų baudų ir įplaukos, gautos įvykdžius vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, išduotus privačiojo ir viešojo sektoriaus skolininkams, kiek tai susiję su ES projektų valdymu. Šiai kategorijai taip pat priklauso Teisingumo Teismo paskirti baudų mokėjimai valstybėms narėms, nevykdančioms priimto sprendimo. Už bet kokią laiku nesumokėtą skolą skaičiuojami delspinigiai. Kai trečiųjų šalių, išskyrus valstybes nares, skolos lieka nesumokėtos, Taryba ir Komisija gali priimti sprendimus nustatyti mokėjimo prievolę, kurie yra tiesiogiai vykdytini pagal vykdymo teritorijoje galiojančio civilinio proceso taisykles. Įsipareigojimų nevykdantiems skolininkams taikomos skolų išieškojimo procedūros, kurias vykdo Komisijos teisės tarnyba, padedama išorės teisės firmų.

3. KAIP VALDOMAS IR NAUDOJAMAS ES BIUDŽETAS?

3.1 Pirminės veiklos išlaidos

ES veiklos išlaidos priskiriamos įvairioms finansinės programos išlaidų kategorijoms ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir valdomi. 2013 m. ataskaitose Komisija išlaidas klasifikuoja toliau nurodyta tvarka.

Tiesioginis centralizuotas valdymas: taikomas tais atvejais, kai biudžetą tiesiogiai vykdo Komisijos tarnybos.

Netiesioginis centralizuotas valdymas: taikomas tais atvejais, kai Komisija biudžeto vykdymo užduotis paveda ES arba nacionalinės teisės subjektams, kaip antai ES agentūroms.

Decentralizuotas valdymas: taikomas tais atvejais, kai Komisija tam tikras biudžeto vykdymo užduotis perduoda trečiosioms šalims.

Pasidalijamasis valdymas: pagal šį valdymo metodą biudžeto vykdymo užduotys perduodamos valstybėms narėms. Didžioji išlaidų dalis valdomos pagal šį metodą, kuris taikomas tokioms sritims kaip žemės ūkio išlaidos ir struktūriniai veiksmai.

Jungtinis valdymas: pagal šį metodą Komisija tam tikras biudžeto vykdymo užduotis paveda tarptautinėms organizacijoms.

Naujojo finansinio reglamento 58 straipsnis, kuriuo iš dalies patikslinti biudžeto vykdymo metodai, taikomas tik nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.2 Komisijos finansų pareigūnai

Komisijos narių kolegija prisiima bendrą politinę atsakomybę, tačiau praktiškai nevykdo jai suteiktų biudžeto vykdymo įgaliojimų. Kiekvienais metais ji šias užduotis perduoda atskiriems ES institucijų tarnautojams, kurie atsiskaito Kolegijai ir kuriems taikomi Finansinis reglamentas ir Tarnybos nuostatai. Šie darbuotojai – paprastai generaliniai direktoriai ir tarnybų vadovai – yra vadinami įgaliotaisiais leidimus suteikiančiais pareigūnais. Jie savo ruožtu biudžeto vykdymo užduotis gali perduoti perįgaliotiesiems leidimus suteikiantiems pareigūnams.

Leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybė apima visą valdymo procesą, pradedant tuo, ką reikia padaryti, norint įvykdyti institucijos nustatytus politikos tikslus, ir baigiant veiklos valdymu, kiek tai susiję su biudžetu ir pačia veikla, įskaitant teisinių įsipareigojimų patvirtinimą, veiklos rezultatų stebėjimą, mokėjimų atlikimą ir prireikus lėšų susigrąžinimą. Patikimas finansų valdymas ir tinkama atskaitomybė kiekvienoje tarnyboje užtikrinama atskiriant valdymo kontrolę (už kurią atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai) nuo vidaus audito ir reikalavimų laikymosi, taikant aiškius vidaus kontrolės standartus (parengtus pagal tarptautinius standartus), vykdant ex ante ir ex post patikras, nepriklausomą vidaus auditą remiantis rizikos įvertinimu ir už veiklą reguliariai atsiskaitant atskiriems Komisijos nariams.

Kiekvienas leidimus suteikiantis pareigūnas turi parengti metinę veiklos, už kurią jis atsakingas, ataskaitą. Šioje ataskaitoje jis atsiskaito už politikos srities rezultatus ir pateikia pagrįstą patikinimą, kokį jis gali pateikti, kad jo ataskaitoje apibūdintai veiklai skirti ištekliai buvo panaudoti pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad taikomos kontrolės procedūros teikia reikiamas garantijas dėl susijusių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Remdamasi Finansinio reglamento 66 straipsniu Komisija priima metinių veiklos ataskaitų suvestinę, bendrą vidaus auditoriaus nuomonę, kuria Komisija prisiima bendrą politinę atsakomybę už ES biudžeto valdymą pagal SESV 317 straipsnį. Suvestinė ir metinės veiklos ataskaitos skelbiamos http://ec.europa.eu/atwork/planning-and-preparing/synthesis-report/index_lt.htm.

Apskaitos pareigūnas vykdo leidimus suteikiančių pareigūnų parengtus mokėjimo pavedimus ir vykdomuosius raštus sumoms išieškoti. Jis taip pat yra atsakingas už institucijos iždo valdymą, apskaitos taisyklių ir metodų nustatymą, apskaitos sistemų tvirtinimą, apskaitos tvarkymą ir metinių ataskaitų rengimą. Be to, apskaitos pareigūnas turi pasirašyti metines ataskaitas, pareikšdamas, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyti finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai.

3.3 Įsipareigojimas naudoti ES biudžetą

Prieš prisiimant teisinį įsipareigojimą (pavyzdžiui, sudarant sutartį arba dotacijos susitarimą) su trečiąja šalimi, į metinį biudžetą turi būti įtraukta biudžeto eilutė, pagal kurią būtų galima vykdyti atitinkamą veiklą. Biudžeto eilutėje taip pat turi būti pakankamai lėšų išlaidoms padengti. Jeigu tenkinamos šios sąlygos, reikiamos lėšos turi būti rezervuojamos biudžete kaip apskaitos sistemos biudžetinis įsipareigojimas ir tik tada gali būti prisiimtas teisinis įsipareigojimas. Kol leidimus suteikiantis pareigūnas nepatvirtino biudžetinio įsipareigojimo, iš ES biudžeto negalima naudoti jokių pinigų.

Patvirtintas biudžetinis įsipareigojimas įtraukiamas į biudžeto apskaitos sistemą ir asignavimai atitinkamai panaudojami. Tačiau tai neturi poveikio finansinėms ataskaitoms (arba didžiajai knygai), nes dar nėra išlaidų.

3.4 Mokėjimų vykdymas

3.4.1 Bendrosios taisyklės

Kol už atitinkamą operaciją atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nepatvirtina biudžetinio įsipareigojimo, mokėjimų atlikti negalima. Kai mokėjimas patvirtinamas apskaitos sistemoje, atliekamas pervedimas į gavėjo sąskaitą. Per metus Komisija atlieka beveik 1,9 mln. mokėjimų. Komisija yra SWIFT (Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos) narė.

3.4.2 Išankstinis finansavimas, išlaidų ataskaitos ir išlaidų tinkamumas

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame teisinio įsipareigojimo dokumente nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas yra naudojami tuo tikslu, kuriam buvo suteikti teisinio įsipareigojimo dokumente nustatytu laikotarpiu, arba turi būti grąžinti, t. y. jei pagalbos gavėjas nepatiria tinkamų finansuoti išlaidų, jis privalo ES grąžinti išankstinio finansavimo sumą. Todėl sumokėta išankstinio finansavimo suma nėra laikoma galutinėmis išlaidomis tol, kol nėra laikomasi atitinkamų sąlygų, ir atliekant pradinį mokėjimą ES balanse priskiriama turtui. Kai patvirtinamos tinkamos finansuoti išlaidos ir gaunamos grąžinamos sumos, išankstinio finansavimo suma sumažinama (visiškai arba iš dalies).

Praėjus tam tikram laikui po išankstinio finansavimo mokėjimo, atitinkama ES įstaiga gauna prašymą kompensuoti išlaidas, kad būtų pateisinta, kaip gavėjas, vykdydamas teisinį įsipareigojimą, išleido išankstinio finansavimo sumą. Kaip dažnai per metus gaunami prašymai kompensuoti šias išlaidas, priklauso nuo finansuojamos veiklos rūšies ir sąlygų; jie nebūtinai gaunami iki metų pabaigos.

Tinkamumo kriterijai apibrėžiami pagrindiniame teisės akte, kvietimuose teikti paraiškas, kituose dotacijų gavėjams skirtuose informaciniuose dokumentuose ir (arba) dotacijos susitarimų arba sprendimų dėl dotacijos skyrimo sąlygose. Po analizės tinkamos finansuoti sumos priskiriamos išlaidoms, o gavėjui pranešama, jei yra netinkamų finansuoti sumų.

4. ES BIUDŽETO APSAUGA: FINANSINĖS PATAISOS IR LĖŠŲ SUSIGRĄŽINIMAS

Finansiniame reglamente ir kituose galiojančiuose teisės aktuose, visų pirma susijusiuose su žemės ūkio ir sanglaudos politika, nustatyta teisė tikrinti išlaidas praėjus daug metų nuo to, kai jos buvo patirtos. Nustačius klaidų, pažeidimų arba sukčiavimo atvejų, lėšos susigrąžinamos arba atliekamos finansinės pataisos. Klaidų, pažeidimų arba sukčiavimo atvejų nustatymas ir jų ištaisymas yra paskutinis kontrolės sistemų veiklos etapas ir esminis įrodymas, kad finansų valdymas yra patikimas.

Dotacijų atveju biudžeto išlaidų tinkamumą tikrina atitinkamos ES tarnybos arba – pasidalijamojo valdymo atveju – valstybės narės, remdamosi galiojančiuose teisės aktuose arba kiekvienos dotacijos sąlygose numatytais patvirtinamaisiais dokumentais. Siekiant optimizuoti kontrolės sistemų sąnaudų ir teikiamos naudos santykį, paskutinių prašomų sumų, valdomų tiesioginiu centralizuotu būdu, patvirtinamieji dokumentai paprastai tikrinami daug nuodugniau nei tarpinių prašomų sumų, todėl galima nustatyti tarpinių mokėjimų klaidų, kurios ištaisomos koreguojant galutinį mokėjimą. Be to, ES ir (arba) valstybė narė privalo tikrinti patvirtinamųjų dokumentų duomenų teisingumą atlikdamos patikras pareiškėjo patalpose finansuojamos veiklos vykdymo metu ir (arba) vėliau (ex post). Galiojančiuose teisės aktuose numatyta įvairių procedūrų, kurios taikomos, Komisijai ir valstybėms narėms nustačius klaidų, pažeidimų arba sukčiavimo atvejų – išsamesnės informacijos pateikta finansinių ataskaitų 6 pastaboje.

5. Skolinimosi ir skolinimo veikla

ES sutartimi pagrįstais pagrindiniais aktais ES suteikiama teisė priimti skolinimosi programas, kad būtų galima mobilizuoti valstybėms narėms ir ne valstybėms narėms finansiškai remti reikalingus finansinius išteklius. Šiuo metu Komisija ES vardu vykdo tris pagrindines programas – Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės, mokėjimų balanso priemonės ir makrofinansinės pagalbos priemonės, pagal kurias ji gali skirti paskolas ir jas finansuoti, kapitalo rinkose išleisdama skolos priemones, arba su finansų įstaigomis. Kadangi lėšų rinkimas yra kompensacinė operacija, ES biudžetui nėra tiesioginio poveikio, tačiau teisiniu požiūriu ES privalo ir toliau tvarkyti skolas.

6. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

ES metines ataskaitas sudaro dvi atskiros, bet susijusios dalys:

a) finansinės ataskaitos ;

b) biudžeto vykdymo ataskaitos, kuriose pateikiama išsami informacija apie biudžeto vykdymą.

Komisija priima metines ataskaitas ir jas teikia Europos Audito Rūmams (toliau – Audito Rūmai), kad jie atliktų auditą, ir galiausiai – Europos Parlamentui ir Tarybai , kad jie patvirtintų biudžeto įvykdymą.

Be minėtųjų metinių ataskaitų, rengiamos ir mėnesinės biudžeto vykdymo ataskaitos.

6.1 Finansinės ataskaitos

Komisijos apskaitos pareigūnas atsako už ES finansinių ataskaitų parengimą ir užtikrina, kad jose visais reikšmingais aspektais būtų teisingai parodyta ES finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai. Ataskaitos rengiamos pagal ES apskaitos taisykles, grindžiamas tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS). Daugiau informacijos pateikta finansinių ataskaitų 1 pastaboje.

6.2 Biudžetinės sąskaitos

Komisijos apskaitos pareigūnas atsako už mėnesinių ir metinių biudžeto vykdymo ataskaitų parengimą. Tik Komisijos biudžete numatyti administraciniai ir einamieji asignavimai. Kitose institucijose yra tik administraciniai asignavimai. Biudžete skiriami dviejų tipų asignavimai – nediferencijuoti ir diferencijuoti. Nediferencijuotieji asignavimai naudojami metinio pobūdžio operacijoms (kurios atitinka metinio periodiškumo principą) finansuoti. Diferencijuotieji asignavimai buvo įvesti, kad metinio periodiškumo principą būtų galima suderinti su poreikiu valdyti daugiametes operacijas. Jie skirti daugiausia daugiametėms operacijoms finansuoti. Diferencijuotieji asignavimai skirstomi į įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus:

– įsipareigojimų asignavimai apima visų einamaisiais finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų sumą, skirtą veiklai, kuri trunka kelerius metus. Tačiau biudžetiniai įsipareigojimai veiksmams, besitęsiantiems ilgiau nei vienerius finansinius metus, gali būti išskirstomi keleriems metams į metines dalis;

– mokėjimų asignavimai: apima išlaidas, patiriamas dėl einamaisiais ir (arba) ankstesniais finansiniais metais prisiimtų įsipareigojimų.

Įvedus diferencijuotuosius asignavimus, atsirado įrašytų įsipareigojimų ir atliktų mokėjimų atotrūkis: šis atotrūkis, atitinkantis neįvykdytus įsipareigojimus, reiškia laiko skirtumą tarp įsipareigojimų įrašymo dienos ir atitinkamų mokėjimų dienos. Tai vadinama neįvykdytais įsipareigojimais.

7. AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

7.1 Auditas

ES metines ataskaitas ir išteklių valdymą tikrina Audito Rūmai – jos išorės auditorius, kuris parengia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Audito Rūmų pagrindinis uždavinys – atlikti išorinį, nepriklausomą ES metinių ataskaitų auditą. Vykdydami veiklą, Audito Rūmai pateikia:

(1) veiklos, finansuojamos iš bendrojo biudžeto, metinę ataskaitą, kurioje pateikia išsamias pastabas apie metines ataskaitas ir susijusias operacijas;

(2) nuomonę, pagrįstą auditais ir pateiktą metinėje ataskaitoje kaip patikinimo pareiškimas, apie i) ataskaitų patikimumą ir ii) susijusių operacijų, įskaitant įplaukas, surinktas iš apmokestinamųjų asmenų, ir išmokas galutiniams gavėjams, teisėtumą ir tvarkingumą;

(3) specialiąsias ataskaitas, kuriose pateikiamos konkrečių sričių audito išvados.

7.2 Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Galutinis biudžeto priėmimo etapas — tam tikrų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimas. ES sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priima Europos Parlamentas. Tai reiškia, kad atlikus auditą ir pabaigus rengti metines ataskaitas, Taryba turi rekomenduoti, o paskui Europos Parlamentas turi nuspręsti, ar suteikti Komisijai ir kitoms ES įstaigoms ES biudžeto įvykdymo patvirtinimą už atitinkamus finansinius metus. Šis sprendimas grindžiamas metinių ataskaitų, Komisijos metinės vertinimo ataskaitos, Audito Rūmų metinės ataskaitos bei Komisijos atsakymų analize, taip pat remiantis Komisijai skirtais tolesniais klausimais ir prašymais pateikti papildomos informacijos.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra politinis biudžeto vykdymo išorės kontrolės aspektas ir sprendimas, kuriuo Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, atleidžia Komisiją (ir kitas ES įstaigas) nuo atsakomybės už tam tikro biudžeto valdymą, pažymėdamas to biudžeto egzistavimo pabaigą. Galimas vienas iš trijų šios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros rezultatų: biudžeto įvykdymas patvirtinamas, biudžeto įvykdymo patvirtinimas atidedamas arba biudžeto įvykdymas nepatvirtinamas. Neatsiejama Europos Parlamento vykdomos metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis – posėdžiai, per kuriuos Europos Parlamento biudžeto kontrolės komiteto nariai užduoda Komisijos nariams klausimus, susijusius su politikos sritimis, už kurias jie atsako. Per plenarinį posėdį patvirtinama galutinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaita ir specialus prašymas Komisijai imtis veiksmų. Tarybos rekomendaciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priima Ekonomikos ir finansų reikalų taryba. Tiek Europos Parlamento vykdoma metinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, tiek Tarybos rekomendacijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo aptariamos metinėje stebėjimo ataskaitoje, kurioje Komisija išdėsto, kokių ėmėsi priemonių, kad patenkintų Europos Parlamento prašymus ir atsižvelgtų į Tarybos rekomendacijas.

EUROPOS SĄJUNGA

2013 FINANSINIAI METAI

EUROPOS SĄJUNGA

2013 FINANSINIAI METAI

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS*

* Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

TURINYS

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

BALANSAS. 16

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA. 17

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA. 18

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA. 19

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS. 20

1.          SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI 21

2.          BALANSO PASTABOS. 33

3.          FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITOS PASTABOS. 55

4.          PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITŲ PASTABOS. 66

5.          NEAPIBRĖŽTIEJI TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITA SVARBI INFORMACIJA. 67

6.          ES BIUDŽETO APSAUGA. 71

7.          FINANSINĖS PARAMOS PRIEMONĖS. 78

8.          FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS. 84

9.          SUSIJUSIŲ ŠALIŲ ATSKLEIDIMAS. 91

10.        ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS. 93

11.        KONSOLIDAVIMO MASTAS. 94

BALANSAS

|| || ||  Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

ILGALAIKIS TURTAS || || ||

Nematerialusis turtas || 2.1 ||  237 ||  188

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai || 2.2 || 6 104 || 5 978

Nuosavybės metodu apskaičiuotos investicijos || 2.3 ||  349 ||  392

Finansinis turtas || 2.4 || 59 844 || 62 311

Gautinos ir susigrąžintinos sumos || 2.5 ||  498 ||  564

Išankstinis finansavimas || 2.6 || 38 072 || 44 505

|| || 105 104 || 113 938

TRUMPALAIKIS TURTAS || || ||

Atsargos || 2.7 ||  128 ||  138

Finansinis turtas || 2.8 || 5 571 || 1 981

Gautinos ir susigrąžintinos sumos || 2.9 || 13 182 || 14 039

Išankstinis finansavimas || 2.10 || 21 367 || 13 238

Pinigai ir pinigų ekvivalentai || 2.11 || 9 510 || 10 674

|| || 49 758 || 40 070

IŠ VISO TURTO || || 154 862 || 154 008

|| || ||

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams || 2.12 || (46 818) || (42 503)

Atidėjiniai || 2.13 || (1 323) || (1 258)

Finansiniai įsipareigojimai || 2.14 || (54 153) || (57 232)

Kiti įsipareigojimai || 2.15 || (2 216) || (2 527)

|| || (104 510) || (103 520)

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI || || ||

Atidėjiniai || 2.16 ||  (545) ||  (806)

Finansiniai įsipareigojimai || 2.17 || (3 065) ||  (15)

Mokėtinos sumos || 2.18 || (92 594) || (90 083)

|| || (96 204) || (90 904)

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ || || (200 714) || (194 424)

|| || ||

GRYNASIS TURTAS || || (45 852) || (40 416)

|| || ||

Rezervai || 2.19 || 4 073 || 4 061

Iš valstybių narių pareikalautinos sumos* || 2.20 || (49 925) || (44 477)

|| || ||

GRYNASIS TURTAS || || (45 852) || (40 416)

[*] 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamentas patvirtino biudžetą, kuriame numatyta apmokėti ES trumpalaikius įsipareigojimus iš nuosavų išteklių, kurie 2014 m. bus surinkti valstybių narių arba iš jų pareikalauti. Be to, pagal Tarnybos nuostatų (1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas Nr. 259/68 su pakeitimais) 83 straipsnį valstybės narės bendrai garantuoja pensijų įsipareigojimus.

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 m. || 2012 m.

VEIKLOS ĮPLAUKOS || || ||

Įplaukos iš nuosavų išteklių ir įnašų || 3.1 || 141 241 || 130 919

Kitos veiklos įplaukos || 3.2 || 8 414 || 6 826

|| || 149 655 || 137 745

VEIKLOS IŠLAIDOS || || ||

Administracinės išlaidos || 3.3 || (9 269) || (9 320)

Veiklos išlaidos || 3.4 || (138 571) || (124 633)

|| || (147 840) || (133 953)

PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS || || 1 815 || 3 792

Finansinės įplaukos || 3.5 || 2 038 || 2 157

Finansinės išlaidos || 3.6 || (2 045) || (1 942)

Pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimų pokyčiai || || (5 565) || (8 846)

Bendrosioms ir asocijuotosioms įmonėms tenkanti grynojo deficito dalis || 3.7 ||  (608) ||  (490)

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || || (4 365) || (5 329)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 m. || 2012 m.

Ekonominės veiklos metų rezultatas || || (4 365) || (5 329)

Pagrindinė veikla || 4.2 || ||

Amortizacija || ||  48 ||  39

Nuvertėjimas || ||  401 ||  405

Paskolų (padidėjimas) sumažėjimas || ||  20 || (16 062)

Gautinų ir susigrąžintinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas || ||  923 || (4 837)

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas || || (1 695) || (2 013)

Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas || ||  10 ||  (44)

Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) || ||  (196) ||  299

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) || ||  (29) || 16 017

Kitų įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) || ||  (311) ||  468

Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas) || || 2 511 || (1 390)

Ankstesnių metų biudžeto perteklius, įtrauktas kaip nepiniginės įplaukos || || (1 023) || (1 497)

Kiti nepiniginiai pokyčiai || ||  (50) ||  260

Pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) || || 4 315 || 7 668

|| || ||

Investicinė veikla || 4.3 || ||

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų vertės (padidėjimas) sumažėjimas || ||  (624) || (1 390)

Nuosavybės metodu apskaičiuotų investicijų (padidėjimas) sumažėjimas || ||  43 ||  (18)

Parduoti laikomo finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas || || (1 142) ||  (837)

|| || ||

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI || || (1 164) || (8 261)

|| || ||

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas (sumažėjimas) || || (1 164) || (8 261)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje || 2.11 || 10 674 || 18 935

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje || 2.11 || 9 510 || 10 674

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

|| || || Mln. EUR

|| Rezervai (A) || Iš      valstybių narių pareikalautinos sumos (B) || Grynasis turtas =(A)+(B)

|| Tikrosios vertės rezervas || Kiti rezervai || Sukauptas perteklius (deficitas) || Ekonominės veiklos metų rezultatas

LIKUTIS 2011 m. gruodžio 31 d. ||  (108) || 3 716 || (35 669) || (1 789) || (33 850)

Garantijų fondo rezervo pokytis || - ||  168 ||  (168) || - || 0

Tikrosios vertės pokyčiai ||  258 || - || - || - ||  258

Kita || - ||  21 ||  (19) || - ||  2

2011 m. ekonominio rezultato paskirstymas || - ||  6 || (1 795) || 1 789 || 0

2011 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms || - || - || (1 497) || - || (1 497)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (5 329) || (5 329)

LIKUTIS 2012 m. gruodžio 31 d. ||  150 || 3 911 || (39 148) || (5 329) || (40 416)

Garantijų fondo rezervo pokytis || - ||  46 ||  (46) || - || 0

Tikrosios vertės pokyčiai ||  (51) || - || - || - ||  (51)

Kita || - ||  12 ||  (9) || - ||  3

2012 m. ekonominės veiklos rezultato paskirstymas || - ||  5 || (5 334) || 5 329 || 0

2012 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms || - || - || (1 023) || - || (1 023)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || - || - || - || (4 365) || (4 365)

LIKUTIS 2013 12 31 ||  99 || 3 974 || (45 560) || (4 365) || (45 852)

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1. SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI

1.1. TEISINIS PAGRINDAS IR APSKAITOS TAISYKLĖS

ES ataskaitos rengiamos pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1) (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (OL L 362, 2013 12 31, p. 1), nustatantį išsamias šio finansinio reglamento taikymo taisykles.

Pagal Finansinio reglamento 143 straipsnį ES finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Siekiant nustatyti vienodas apskaitos, vertinimo ir ataskaitų pateikimo taisykles ir taip suderinti finansinių ataskaitų parengimo ir konsolidavimo procesą, visos ES institucijos ir įstaigos, kurių atskaitomybė konsoliduojama, turi taikyti šias Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles. Ataskaitose sumos nurodomos eurais pagal kalendorinius metus.

1.2. APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – teikti informaciją apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kuri yra naudinga daugeliui šios informacijos naudotojų. ES, kaip viešojo sektoriaus subjekto, konkretesni tikslai – teikti informaciją, naudingą priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šiuos tikslus.

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 2 ir yra tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1, t. y. teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, sumavimo, atskaitymo ir palyginamosios informacijos. Pagal Finansinio reglamento 144 straipsnį, kokybinės finansinės atskaitomybės savybės yra svarbumas, patikimumas, suprantamumas ir palyginamumas.

Rengdama finansines ataskaitas pagal pirmiau minėtas taisykles ir principus vadovybė turi parengti įverčius, turinčius poveikio tam tikrų balanso ir finansinės veiklos ataskaitos punktų sumoms, taip pat susijusiai informacijai apie neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus.

1.3. KONSOLIDAVIMAS

KONSOLIDAVIMO MASTAS

ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima visus svarbius kontroliuojamus subjektus (t. y. ES institucijas (įskaitant Komisiją) ir ES agentūras), asocijuotąsias ir bendrąsias įmones, tai yra 52 kontroliuojamus subjektus, 5 bendrąsias ir 4 asocijuotąsias įmones. Visą konsoliduotų subjektų sąrašą galima rasti ES ataskaitų 11.1 pastaboje. Palyginti su 2012 m., į konsoliduotąsias ataskaitas įtrauktas dar 1 kontroliuojamas subjektas (agentūra). Šis papildomo subjekto įtraukimas konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms reikšmingo poveikio neturi.

KONTROLIUOJAMI SUBJEKTAI

Sprendimas konsoliduoti subjekto atskaitomybę grindžiamas kontrolės sąvoka. Kontroliuojami subjektai yra visi subjektai, kuriems ES turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti finansų ir veiklos politiką, siekdama gauti naudos iš šių subjektų veiklos. Šia teise turi būti galima pasinaudoti iš karto. Kontroliuojamų subjektų atskaitomybė yra visiškai konsoliduota. Konsolidavimas pradedamas pirmąją kontrolės dieną ir baigiamas, kai tokia kontrolė baigiasi.

Dažniausiai taikomi bendri kontrolės kriterijai Europos Sąjungoje yra šie: subjekto sukūrimas remiantis steigimo sutartimis arba antrinės teisės aktais, subjekto finansavimas iš bendrojo biudžeto, balsavimo teisių valdymo organuose turėjimas, Audito Rūmų atliekamas auditas ir Europos Parlamento teikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Akivaizdu, kad, siekiant pradėti kontrolę, subjekto lygmeniu reikia įvertinti, ar užtenka vieno pirmiau nurodyto kriterijaus, ar jų visų.

Pagal šį požiūrį laikoma, kad ES turi išskirtinę ES institucijų (išskyrus Europos Centrinį Banką, ECB) ir agentūrų (išskyrus įsteigtąsias pagal buvusią antrojo ramsčio politiką) kontrolę, todėl jos yra įtrauktos į konsoliduotąsias ataskaitas. Be to, kontroliuojamu subjektu taip pat laikoma likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB).

Visos reikšmingos ES kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijos ir likučiai yra eliminuoti, o nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš subjektų tarpusavio operacijų nėra reikšmingi ir todėl nėra eliminuoti.

BENDROSIOS ĮMONĖS

Bendroji įmonė – tai subjektas, kurio ūkinę veiklą pagal sutartį bendrai kontroliuoja ES ir viena ar daugiau šalių (toliau – dalininkai). Bendra kontrolė – sutartimi įteisintas tiesioginis ar netiesioginis veiklos, suteikiančios naudojimo galimybių, kontrolės pasidalijimas.

Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą ir iš pradžių pripažįstamas savikaina. ES tenkanti jos bendrai kontroliuojamų subjektų rezultatų dalis įtraukiama į finansinės veiklos ataskaitą, o rezervų pokyčių dalis – į rezervus. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai (tolesni įnašai, ekonominės veiklos rezultatų ir rezervų pokyčių dalis, nuvertėjimas ir dividendai) atitinka bendrosios įmonės buhalterinę vertę finansinėse ataskaitose balanso sudarymo dieną.

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš ES ir jos bendrai kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijų nėra reikšmingi ir todėl yra neeliminuoti. Panašioms operacijoms ir panašiomis aplinkybėmis įvykusiems įvykiams bendrosios įmonės gali taikyti apskaitos principus, kurie skiriasi nuo ES priimtų principų.

ASOCIJUOTOSIOS ĮMONĖS

Asocijuotosios įmonės – tai subjektai, kuriems ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi reikšmingos įtakos, bet jų nekontroliuoja. Jeigu ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi 20 % ar daugiau balsavimo teisių, laikoma, kad turima reikšmingos įtakos.

Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą ir iš pradžių pripažįstamas savikaina. ES tenkanti jos asocijuotųjų įmonių rezultatų dalis įtraukiama į finansinės veiklos ataskaitą, o rezervų pokyčių dalis – į rezervus. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai (tolesni įnašai, ekonominės veiklos rezultatų ir rezervų pokyčių dalis, nuvertėjimas ir dividendai) atitinka asocijuotosios įmonės buhalterinę vertę finansinėse ataskaitose balanso sudarymo dieną. Paskirstytas asocijuotosios įmonės pelnas sumažina turto balansinę vertę. Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš ES ir jos asocijuotųjų įmonių tarpusavio operacijų nėra reikšmingi ir todėl neeliminuoti.

Panašioms operacijoms ir panašiomis aplinkybėmis įvykusiems įvykiams asocijuotosios įmonės gali taikyti apskaitos principus, kurie skiriasi nuo ES priimtų principų. Tais atvejais, kai ES turi 20 % arba daugiau investicinio kapitalo fondo, ji nesiekia turėti reikšmingos įtakos. Todėl tokie fondai vertinami kaip finansinės priemonės, priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

NEKONSOLIDUOTI SUBJEKTAI, KURIŲ LĖŠAS VALDO KOMISIJA

ES darbuotojų sveikatos draudimo sistemos, Europos plėtros fondo ir Dalyvių garantijų fondo lėšas jų vardu valdo Komisija, tačiau ES šių subjektų nekontroliuoja, todėl jie neįtraukiami į jos konsoliduotąsias finansines ataskaitas (išsamesnės informacijos apie atitinkamas sumas pateikta 11.2 pastaboje).

1.4. ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

1.4.1. Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta

ES funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta yra euras, todėl finansinių ataskaitų duomenys nurodomi eurais (milijonais eurų).

Operacijos ir likučiai

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais taikant operacijų dieną galiojantį valiutos kursą. Į finansinės veiklos ataskaitą įtraukiamas valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant operacijas užsienio valiuta ir perskaičiuojant piniginį turtą ir įsipareigojimus užsienio valiuta, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos kursą.

Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami eurais taikant gruodžio 31 d. valiutų kursus:

Euro kursas

Valiuta || 2013 12 31 || 2012 12 31 || Valiuta || 2013 12 31 || 2012 12 31

BGN || 1,9558 || 1,9558 || LTL || 3,4528 || 3,4528

CZK || 27,4270 || 25,1510 || PLN || 4,1543 || 4,0740

DKK || 7,4593 || 7,4610 || RON || 4,4710 || 4,4445

GBP || 0,8337 || 0,8161 || SEK || 8,8591 || 8,5820

HRK || 7,6265 || 7,5575 || CHF || 1,2276 || 1,2072

HUF || 297,0400 || 292,3000 || JPY || 144,7200 || 113,6100

LVL || 0,7028 || 0,6977 || USD || 1,3791 || 1,3194

           

Į finansinės veiklos ataskaitą įtraukiami piniginių finansinių priemonių užsienio valiuta, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, tikrosios vertės pokyčiai, susiję su perskaičiavimo skirtumu. Nepiniginio finansinio turto ir įsipareigojimų tikrąja verte, įskaitant pelną arba nuostolį, perskaičiavimo skirtumai įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą. Nepiniginių finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas turtas, perskaičiavimo skirtumai įtraukiami į tikrosios vertės rezervą.

1.4.2.  Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, atidėjinius, finansinę riziką, susijusią su atsargomis ir gautinomis sumomis, sukauptas pajamas ir sąnaudas, neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, taip pat nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų nuvertėjimo laipsnį. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai parodomi tuo laikotarpiu, kuriuo jie tampa žinomi.

1.5. BALANSAS

1.5.1. Nematerialusis turtas

Įsigytos kompiuterinės programinės įrangos licencijos nurodomos įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus amortizacijos ir nuvertėjimo nuostolius. Turtas amortizuojamas pagal tiesinį metodą atsižvelgiant į nustatytą jo naudojimo trukmę. Nustatyta nematerialiojo turto naudingo tarnavimo trukmė priklauso nuo jo konkretaus naudingo tarnavimo laikotarpio arba sutartimi nustatyto teisinio laikotarpio. Viduje kuriamas nematerialusis turtas kapitalizuojamas, kai jis atitinka susijusius ES apskaitos taisyklių kriterijus. Kapitalizuotinos sąnaudos apima visas tiesiogiai priskiriamas sąnaudas, kurių reikia turtui sukurti, pagaminti ir paruošti naudojimui vadovybės numatytu būdu. Su mokslinių tyrimų veikla susijusios sąnaudos, nekapitalizuotinos technologinės plėtros sąnaudos ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos išlaidomis, kai patiriamos.

1.5.2. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Visas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai parodomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus nusidėvėjimo ir nuvertėjimo nuostolius. Į įsigijimo savikainą įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu arba statyba.

Paskesnės sąnaudos pridedamos prie turto balansinės vertės arba prireikus pripažįstamos atskiru turtu tik tais atvejais, kai yra tikėtina, kad ES ateityje gaus su tuo turtu susijusios ekonominės naudos arba naudojimo galimybių ir kad galima patikimai įvertinti tokio turto savikainą. Remonto ir priežiūros sąnaudos parodomos finansinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, finansinės veiklos ataskaitoje.

Žemės ir meno kūrinių nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes laikoma, kad jų naudojimo trukmė neribota. Statomo turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes šiuo turtu dar negalima naudotis. Siekiant nustatyti kito turto likutinę vertę, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesinį metodą, atsižvelgiant į to turto nustatytą naudojimo trukmę, taikant šias nusidėvėjimo normas:

Turto rūšis || Tiesinio nusidėvėjimo norma

Pastatai || 4 %

Įranga, mechanizmai ir įrengimai || 10–25 %

Baldai || 10–25 %

Įrenginiai ir įtaisai || 10–33 %

Transporto priemonės || 25 %

Kompiuterinė aparatinė įranga || 25 %

Kitas materialusis turtas || 10–33 %

Perleidimo pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami lyginant įplaukas, atėmus pardavimo išlaidas, su perleisto turto balansine verte ir įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą.

Nuoma

Materialiojo turto nuoma, kai ES iš esmės tenka visa su nuosavybe susijusi rizika ir atlygis, klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Nuomos laikotarpio pradžioje finansinė nuoma kapitalizuojama nuomojamo turto tikrąja verte arba dabartine minimalių nuomos įmokų verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Kiekviena nuomos įmoka paskirstoma tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą finansavimo įsipareigojimų likučiui. Nuomos įsipareigojimai, atskaičiavus finansavimo sąnaudas, įtraukiami į kitus įsipareigojimus (ilgalaikius ir trumpalaikius). Palūkanos, tenkančios finansavimo sąnaudoms, parodomos finansinės veiklos ataskaitoje per nuomos laikotarpį, kad būtų galima nustatyti pastovią palūkanų normą kiekvieno laikotarpio įsipareigojimų likutinei vertei padengti. Turto, nuomojamo finansinės nuomos būdu, nusidėvėjimas skaičiuojamas per turto naudojimo trukmę arba nuomos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų trumpesnis.

Nuomos rūšis, kai nuomotojas išsaugo didžiąją dalį su nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio, klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Veiklos nuomos įmokos tiesiniu metodu paskirstomos per nuomos laikotarpį ir apskaitomos kaip sąnaudos finansinės veiklos ataskaitoje.

1.5.3. Nefinansinio turto nuvertėjimas

Turtas, kurio naudojimo trukmė yra neribota, nėra amortizuojamas ar nudėvimas ir kasmet tikrinama, ar jis nenuvertėjo. Tikrinama, ar nenuvertėjo amortizuojamas ar nudėvimas turtas, vertė, kai tam tikri įvykiai arba aplinkybės rodo, kad balansinė turto vertė gali būti nepadengta. Nuvertėjimo nuostolis pripažįstamas kaip suma, kuria turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų likutinės vertės ir naudojimo trukmė peržiūrimos ir prireikus koreguojamos bent kartą per metus. Jeigu turto balansinė vertė viršija jo apskaičiuotą atsiperkamąją vertę, turto balansinė vertė yra iš karto sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Jeigu ankstesniaisiais metais nurodytos nuvertėjimo priežastys nebeaktualios, nuvertėjimo nuostoliai atitinkamai panaikinami.

1.5.4. Investicijos

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą. Kapitalo sąnaudos koreguojamos siekiant parodyti asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių grynojo turto padidėjimą arba sumažėjimą, priskiriamą ES po pirminio turto pripažinimo. Jei esama nuvertėjimo požymių, vertę reikia sumažinti iki mažesnės atsiperkamosios vertės. Atsiperkamoji vertė nustatoma, kaip aprašyta1.5.3 pastaboje. Jeigu vėliau nuvertėjimo priežastys tampa nebeaktualios, vertės sumažinimo nuostolis pakeičiamas balansine verte, kuri būtų buvusi nustatyta, jeigu nebūtų buvęs pripažintas nuvertėjimo nuostolis.

Investicijos į rizikos kapitalo fondus

Investicijos į rizikos kapitalo fondus klasifikuojamos kaip parduoti laikomas turtas (žr. 1.5.5 pastabą) ir todėl parodomos tikrąja verte, įskaitant pelną ir nuostolius, atsirandančius dėl tikrosios vertės pokyčių (įskaitant perskaičiavimo skirtumus), įtraukiamus į tikrosios vertės rezervą.

Kadangi investicijos į rizikos kapitalo fondus neturi nustatytos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, jos kiekvienoje balanso eilutėje yra vertinamos žemesniąja iš šių dviejų verčių: savikaina arba priskirtina grynąja turto verte (GTV). Nerealizuotas pelnas, atsiradęs apskaičiuojant tikrąją vertę, įtraukiamas į rezervus, o nerealizuoti nuvertėjimo nuostoliai yra vertinami siekiant nustatyti, ar jie turi būti pripažįstami kaip nuvertėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje, ar kaip pokyčiai tikrosios vertės rezerve.

1.5.5. Finansinis turtas

Klasifikavimas

ES savo finansinį turtą klasifikuoja pagal šias kategorijas: finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelno arba nuostolių; paskolų ir gautinų sumų; investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą; parduoti laikomo finansinio turto. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieno balanso sudarymo dieną.

(i) Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip pelnas arba nuostolis

Finansinis turtas klasifikuojamas pagal šią kategoriją, jeigu yra įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė ES. Į šią kategoriją taip pat patenka išvestinės finansinės priemonės. Šios kategorijos turtas yra klasifikuojamas kaip trumpalaikis turtas, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo balanso datos. Šiais finansiniais metais ES neturėjo jokio šiai kategorijai priskiriamo finansinio turto.

(ii) Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Šios sumos atsiranda, kai ES tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių arba paslaugų be ketinimo prekiauti gautinomis sumomis. Jos nurodomos kaip ilgalaikis turtas, išskyrus sumas, kurios turi būti sumokėtos per 12 mėnesių nuo balanso datos.

(iii) Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą

Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių ES ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais ES neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų investicijų.

(iv) Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė priemonė, kuri arba patenka į šią kategoriją, arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis klasifikuojamas arba kaip trumpalaikis, arba kaip ilgalaikis turtas, priklausomai nuo laikotarpio, per kurį ES tikisi jį realizuoti ir kuris balanso sudarymo dieną paprastai yra likutinis terminas. Kaip parduoti laikomas finansinis turtas taip pat klasifikuojamos investicijos į nekonsoliduotus subjektus ir kitos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius (pvz., rizikos kapitalo operacijos), kurios neapskaitomos pagal nuosavybės metodą .

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, laikomo iki išpirkimo termino ir parduoti, pirkimas ir pardavimas pripažįstamas prekybos dieną – tą dieną, kai ES įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą. Paskolos pripažįstamos tada, kai pinigai yra iš anksto sumokami skolininkams. Finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte. Sandorių, susijusių su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, sąnaudos pridedamos prie tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostoliai, iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, o sandorio sąnaudos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina (t. y. gauto atlygio tikroji vertė). Tačiau kai suteikiama ilgalaikė paskola, kuriai neskaičiuojamos palūkanos arba palūkanos yra mažesnės nei rinkos, jos tikroji vertė gali būti vertinama kaip visų būsimų piniginių įplaukų, diskontuotų vyraujančia rinkos palūkanų norma, taikoma panašiai priemonei su panašiu kredito reitingu, dabartinė vertė.

Iš skolintų lėšų suteiktos paskolos vertinamos nominaliąja verte, kuri laikoma paskolos tikrąja verte. Tai daroma dėl šių priežasčių:

– ES skolinimo „rinkos sąlygos“ labai specifinės ir skiriasi nuo kapitalo rinkų sąlygų, kuriomis leidžiamos komercinės arba vyriausybės obligacijos. Kadangi skolintojai šiose rinkose gali rinktis alternatyvias investicijas, ši pasirinkimo galimybė atsispindi rinkos kainoje. Tačiau ES neturi alternatyvių investicijų galimybės, nes negali investuoti lėšų kapitalo rinkose; lėšas ji gali skolintis tik kad suteiktų paskolas tomis pačiomis normomis. Vadinasi, naudodama pasiskolintas lėšas ES negali pasinaudoti alternatyvaus skolinimo arba investicijų galimybėmis. Todėl nėra alternatyviųjų sąnaudų ir nėra pagrindo lyginti su rinkos normomis. Iš tiesų, ES skolinimo veikla pati savaime sudaro rinką. Kadangi alternatyviųjų sąnaudų galimybe nesinaudojama, rinkos kainoje netiksliai atspindima ES skolinimo operacijų esmė. Todėl netikslinga ES skolinimo tikrąją vertę nustatyti pagal komercines arba vyriausybės obligacijas.

– Be to, kadangi negalima palyginti su aktyviąja rinka arba panašiomis operacijomis, palūkanų norma, ES naudojama savo skolinimo operacijų, vykdomų pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFPSP), mokėjimų balanso (MB) ir kitas tokias paskolas, tikrajai vertei nustatyti, turėtų būti taikoma palūkanų norma.

– Be to, šių paskolų atveju paskolos ir pasiskolintos lėšos dėl savo kompensacinio pobūdžio turi kompensacinį poveikį. Todėl faktinės paskolos palūkanos yra lygios faktinei susijusių pasiskolintų lėšų palūkanų normai. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba šios teisės yra perleidžiamos, kai ES perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir atlygį.

Paskesnis vertinimas

(i) Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip pelnas arba nuostolis vėliau parodomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl jų tikrosios vertės pasikeitimo, įtraukiami į laikotarpio, kada jie atsirado, finansinės veiklos ataskaitą.

(ii) Paskolos ir gautinos sumos bei investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra parodomos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju ta pati palūkanų norma taikoma ir paskoloms, ir pasiskolintoms lėšoms, nes šios paskolos turi kompensacinių operacijų ypatybių, todėl paskolų ir skolinimosi sąlygų bei sumų skirtumai nėra reikšmingi. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

(iii) Iki išpirkimo termino laikomos investicijos – šiuo metu ES neturi jokių iki išpirkimo termino laikomų investicijų.

(iv) Parduoti laikomas finansinis turtas vėliau parodomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl jų tikrosios vertės pokyčių, pripažįstami tikrosios vertės rezerve. Kai toks turtas yra parduodamas arba nuvertėja, sukauptas tikrosios vertės koregavimas, anksčiau pripažintas tikrosios vertės rezerve, pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto palūkanos, apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje. Dividendai už parduoti laikomas nuosavybės priemones yra pripažįstami, kai nustatoma ES teisė gauti tokį mokėjimą.

Aktyviosiose rinkose kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra pagrįsta tuo metu siūlomomis kainomis. Jeigu finansinis turtas neturi aktyviosios rinkos (taip pat į biržų sąrašus neįtrauktų vertybinių popierių atveju), ES tikrąją vertę nustato taikydama vertinimo metodus. Jie apima pastarojo meto sandorių įprastomis rinkos sąlygomis naudojimą, sąsajas su kitomis iš esmės tokiomis pačiomis priemonėmis, diskontuotų pinigų srautų analizę, pasirenkamųjų sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo metodus, kuriuos paprastai naudoja rinkos dalyviai.

Tais atvejais, kai investicijų į nuosavybės priemones, kurios neturi nustatytos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, šios investicijos vertinamos savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

Finansinio turto nuvertėjimas

ES kiekvieno balanso sudarymo dieną įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto vertė. Finansinis turtas nuvertėja ir nuvertėjimo nuostoliai patiriami tada ir tik tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad turtas nuvertėjo dėl vieno arba kelių įvykių po turto pirminio pripažinimo ir toks įvykis (arba įvykiai), dėl kurio (-ių) atsirado nuostolis, veikia finansinio turto, kuris gali būti patikimai apskaičiuotas, apskaičiuotus būsimuosius pinigų srautus.

(a) Amortizuota savikaina apskaitomas turtas

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad nuvertėjo amortizuota savikaina apskaitomos paskolos, gautinos sumos arba investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą, tuomet nuostolio suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontuotų taikant pradinę šio finansinio turto faktinių palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas. Turto balansinė vertė sumažinama, o nuostolio suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Jeigu paskolai arba investicijai į iki išpirkimo termino laikomą turtą taikoma kintama palūkanų norma, tuomet diskonto norma bet kokiam nuvertėjimo nuostoliui vertinti lygi sutartyje nustatytai dabartinei faktinių palūkanų normai. Finansinio įkaito apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skaičiavimas parodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl prarastos teisės į įkeistą turtą, atėmus jo įsigijimo ir pardavimo sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, ar teisės į šį turtą praradimas yra tikėtinas, ar ne. Jeigu nuvertėjimo nuostolio suma per kitą laikotarpį sumažėja, ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus nuvertėjimą, pirmiau pripažintas nuvertėjimo nuostolis finansinės veiklos ataskaitoje panaikinamas.

(b) Tikrąja verte apskaitomas turtas

Investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, atveju sprendžiant, ar sumažėjo vertybinių popierių vertė, atsižvelgiama į reikšmingą arba nuolatinį (ilgalaikį) vertybinio popieriaus vertės mažėjimą žemiau jo savikainos. Jeigu yra tokių įrodymų apie parduoti laikomą finansinį turtą, sukaupti nuostoliai, skaičiuojami kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokius nuostolius dėl šio finansinio turto nuvertėjimo, anksčiau pripažintus finansinės veiklos ataskaitoje, yra pašalinami iš rezervų ir pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Finansinės veiklos ataskaitoje pripažinti nuosavybės priemonių nuvertėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje nėra panaikinami. Jeigu vėliau skolos priemonės, klasifikuojamos kaip parduoti laikomas finansinis turtas, tikroji vertė padidėja, o toks padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus nuvertėjimo nuostolį, nuvertėjimo nuostolis finansinės veiklos ataskaitoje panaikinamas.           

1.5.6. Atsargos

Atsargos parodomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Savikaina nustatoma pagal FIFO metodą („pirmas į, pirmas iš“). Į pagamintos produkcijos ir nebaigtų gaminių savikainą įtraukiamos žaliavos, tiesioginės darbo sąnaudos, kitos tiesiogiai priskiriamos sąnaudos ir susijusios gamybos pridėtinės išlaidos (remiantis įprastu veiklos pajėgumu). Grynoji galimo realizavimo vertė – apskaičiuota pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus gamybos užbaigimo sąnaudas ir pardavimo išlaidas. Kai atsargos laikomos realizavimui be mokesčio arba už nedidelį mokestį, jos įvertinamos savikaina arba dabartine atsargų atkuriamąja verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Dabartinė atkuriamoji vertė – tai išlaidos, kurias ES patirtų, jeigu įsigytų turtą finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

1.5.7. Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame išankstinio finansavimo susitarime nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas yra grąžinami arba naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, per susitarime nustatytą laikotarpį. Jeigu gavėjas nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jis privalo išankstinį finansavimą grąžinti ES. Patvirtinus finansuoti tinkamas sąnaudas (kurios pripažįstamos kaip išlaidos) ir grąžintas sumas, išankstinio finansavimo suma (visiškai arba iš dalies) sumažinama.

Metų pabaigoje likusios išankstinio finansavimo sumos yra lygios iš pradžių išmokėtoms sumoms, atėmus grąžintas sumas, išlaidoms priskirtas reikalavimus atitinkančias sumas, metų pabaigoje dar nepadengtas apskaičiuotas reikalavimus atitinkančias sumas ir vertės sumažėjimą.

Palūkanos už išankstinį finansavimą pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptų palūkanų įplaukos įvertinamos remiantis patikimiausia informacija ir šis įvertis įtraukiamas į balansą.

1.5.8. Gautinos sumos

Gautinos sumos apskaitomos pradine suma, atėmus vertės sumažinimą. Gautinų sumų vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad ES negalės surinkti visų pradinio dydžio gautinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Remiantis ankstesne patirtimi taip pat taikomas neįvykdytų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas, bendras vertės sumažinimas. Informacijos apie metų pabaigoje pripažintų sukauptų pajamų tvarkymą pateikta 1.5.14 pastaboje.

1.5.9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės, priskiriamos parduoti laikomam finansiniam turtui. Jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.5.10. Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams

Pensijų įsipareigojimai

ES vykdo apibrėžtų išmokų pensijų planus. Nepaisant to, kad vienas trečdalis tikėtinų šių išmokų sąnaudų dengiamas iš darbuotojų atlyginimų, šie įsipareigojimai nefinansuojami. Balanse pripažintas įsipareigojimas, susijęs su apibrėžtų išmokų pensijų planais, yra lygus dabartinei nustatytų išmokų įsipareigojimo vertei balanso sudarymo dieną. Apibrėžtų išmokų įsipareigojimą apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai, taikydami prognozuojamo sąlyginio vieneto metodą. Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimuosius pinigų srautus, taikant vyriausybės obligacijų, kurios išreikštos valiuta, kuria bus mokamos išmokos, ir kurių išpirkimo terminas panašus į susijusio pensijų įsipareigojimo terminą, palūkanų normas.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl praktinio koregavimo ir aktuarinių prielaidų pokyčių, iš karto pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Ankstesnės tarnybos sąnaudos iš karto pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai pensijų plano pokyčiai priklauso nuo darbuotojų, likusių tarnyboje tam tikram laikotarpiui (teisių suteikimo laikotarpiui). Tokiu atveju ankstesnės tarnybos sąnaudos yra amortizuojamos pagal tiesinį metodą per teisių suteikimo laikotarpį.

Ligos išmokos pasibaigus tarnybos laikotarpiui

ES rūpinasi savo darbuotojų sveikata, kompensuodama medicinines išlaidas. Kasdieniam jų administravimui sukurtas atskiras fondas. Šia sistema naudojasi tiek dabartiniai darbuotojai, pensininkai, našliai ir našlės, tiek jų naudos gavėjai. Išmokos, mokamos nedirbantiems asmenims (pensininkams, našlaičiams ir t. t.), klasifikuojamos kaip išmokos darbuotojams pasibaigus tarnybos laikotarpiui. Atsižvelgiant į šių išmokų pobūdį, reikia atlikti aktuarinius skaičiavimus. Įsipareigojimas balanse nustatomas panašiu principu kaip ir pensijų įsipareigojimai (žr. pirmiau).

1.5.11. Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai ES turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiosioms šalims, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai būsimiems veiklos nuostoliams nepripažįstami. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo dieną turimam įsipareigojimui padengti, įvertis. Kai atidėjinys susijęs su daug punktų, įsipareigojimas vertinamas apskaičiuojant visus galimus rezultatus ir jų tikimybę (tikėtinos vertės metodas).

1.5.12. Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte kaip pelnas arba nuostoliai, arba kaip finansiniai įsipareigojimai, parodomi amortizuota savikaina (pasiskolintos lėšos). Pasiskolintas lėšas sudaro iš kredito įstaigų pasiskolintos sumos ir skolos lakštais patvirtintos skolos. Pasiskolintos lėšos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, lygia jų emisijos įplaukoms (gauto atlygio tikrajai vertei), atėmus sandorio sąnaudas, o vėlesniais laikotarpiais parodomos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą; bet koks įplaukų, atėmus sandorio sąnaudas, ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą.

Pasiskolintos lėšos klasifikuojamos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, išskyrus sumas, kurių išpirkimo terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju faktinių palūkanų metodas gali būti netaikomas paskoloms ir pasiskolintoms sumoms reikšmingumo sumetimais. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansiniai įsipareigojimai, klasifikuojami pagal tikrąją vertę kaip pelnas arba nuostolis, apima išvestines priemones, kai jų tikroji vertė neigiama. Jų apskaita yra tokia pati kaip ir finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, žr. 1.5.5 pastabą. Šiais finansiniais metais ES neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų finansinių įsipareigojimų.

1.5.13. Mokėtinos sumos

Didžioji ES mokėtinų sumų dalis nėra susijusi su prekių arba paslaugų pirkimu, o yra neapmokėti dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti išlaidas. Jos registruojamos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas. Atlikus patikrinimą ir priėmus reikalavimus atitinkančias išlaidas, mokėtinos sumos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą, o susijusios išlaidos registruojamos apskaitoje, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima ES.  

1.5.14. Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos bei sąnaudos

Vadovaujantis ES apskaitos taisyklėmis, operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis įvertinta pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų nurodyta tikra ir teisinga padėtis.

Įplaukos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta, ES pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (t. y. remiantis sutartimi), bet sąskaita dar neišrašyta, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos.

Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, įplaukos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

1.6. FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

1.6.1. Įplaukos

ĮPLAUKOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

Jos sudaro didžiąją ES įplaukų dalį ir apima daugiausia tiesioginius bei netiesioginius mokesčius ir nuosavų išteklių sumas. Be mokesčių, ES taip pat gali gauti kitų šalių mokėjimus, kaip antai muitus, baudas ir dovanojamas lėšas.

BNP grindžiami ištekliai ir PVM ištekliai

Gautinos sumos yra pripažįstamos, kai Komisija išsiunčia valstybėms narėms pareikalavimą įmokėti įnašus. Šios sumos vertinamos „pareikalauta suma“. Kadangi PVM ir BNP ištekliai grindžiami atitinkamų biudžetinių metų duomenų įverčiais, jie gali būti pakoreguoti, nes prieš valstybėms narėms paskelbiant galutinius duomenis sumos gali keistis. Įverčių pokyčio poveikis yra įtraukiamas nustatant laikotarpio, kai įvyko pokytis, grynąjį perteklių arba deficitą.

Tradiciniai nuosavi ištekliai

Gautinos sumos ir susijusios įplaukos pripažįstamos, kai iš valstybių narių gaunamos atitinkamos mėnesinės A ataskaitos (apimančios surinktus muitus ir mokėtinas sumas, kurios yra garantuotos ir neužginčytos). Finansinių ataskaitų sudarymo dieną valstybių narių surinktos, bet Komisijai dar nesumokėtos laikotarpio įplaukos yra įvertinamos ir pripažįstamos kaip sukauptos įplaukos. Sumos, nurodytos iš valstybių narių gautose ketvirtinėse B ataskaitose (apimančios muitus, kurie nėra nei surinkti, nei garantuoti, taip pat garantuotas sumas, užginčytas skolininko), yra pripažįstamos kaip įplaukos, atėmus su jomis susijusias surinkimo sąnaudas (25 %). Be to, pripažįstamas vertės sumažėjimas, lygus įvertintam susigrąžinimo skirtumui.

Baudos

Įplaukos iš baudų pripažįstamos, kai ES priima sprendimą skirti baudą ir apie tai oficialiai praneša adresatui. Jeigu kyla abejonių dėl įmonės mokumo, pripažįstamas teisės į gautinas sumas vertės sumažėjimas. Priėmus sprendimą skirti baudą, skolininkai per du mėnesius nuo pranešimo dienos turi:

– arba pritarti sprendimui (tokiu atveju jie privalo per nustatytą laikotarpį sumokėti baudą, ir suma laikoma ES galutinai surinkta),

– arba nepritarti sprendimui (tokiu atveju jie pateikia apeliacinį skundą pagal ES teisę).

Tačiau net pateikus apeliacinį skundą, pagrindinė baudos suma turi būti sumokėta per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, nes apeliacinis skundas nesustabdo sprendimo galiojimo (ES sutarties 278 straipsnis), arba tam tikromis aplinkybėmis, pritarus Komisijos apskaitos pareigūnui, galima pateikti banko garantiją tai sumai.

Jeigu įmonė sprendimą apskundė ir jau laikinai sumokėjo baudą, suma parodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas. Tačiau, kadangi adresato apeliacinis skundas dėl ES sprendimo nesustabdo sprendimo galiojimo, gauti pinigai naudojami gautinai sumai padengti. Jeigu vietoj mokėjimo gaunama garantija, bauda lieka kaip gautina suma. Jeigu tikėtina, kad Bendrasis Teismas gali priimti ES nepalankų sprendimą, tokiai rizikai daromas atidėjinys. Jeigu pateikta garantija, neapmokėtos gautinos sumos vertė sumažinama laikantis reikalavimų. Banko sąskaitose, kuriose laikomos gautos sumos, sukauptos Komisijos gautos palūkanos pripažįstamos įplaukomis ir atitinkama suma padidinamas neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. visas laikinai surinktas baudas Komisija valdo specialiai sukurtame fonde (BUFI) ir investuoja į finansines priemones, priskiriamas parduoti laikomo finansinio turto kategorijai.

ĮPLAUKOS IŠ PREKYBINIŲ OPERACIJŲ

Prekių ir paslaugų pardavimo įplaukos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio įplaukos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

PALŪKANŲ PAJAMOS IR IŠLAIDOS

Palūkanų pajamos ir išlaidos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Šis metodas taikomas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms arba palūkanų išlaidoms per atitinkamą laikotarpį paskirstyti. Apskaičiuodama faktinę palūkanų normą, ES įvertina pinigų srautus, atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutartines nuostatas (pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo pasirinkimą), tačiau neatsižvelgia į būsimus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi mokesčiai ir kitos sumos, kurias sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurios yra neatskiriama faktinės palūkanų normos dalis, taip pat sandorio sąnaudos ir visi kiti priedai arba nuolaidos.

Kai finansinis turtas arba panašaus finansinio turto grupė yra nurašyta dėl nuvertėjimo nuostolių, vertinant nuvertėjimo nuostolį palūkanų pajamos pripažįstamos taikant palūkanų normą, naudojamą diskontuojant būsimus pinigų srautus.

DIVIDENDŲ PAJAMOS

Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai nustatoma teisė gauti mokėjimą.

1.6.2. Išlaidos

Prekybinių operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir jas priima ES. Jos vertinamos pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma.

Su prekyba nesusijusios išlaidos sudaro didžiąją dalį ES išlaidų. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir savanoriškos dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą, Tarnybos nuostatus arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašyta sutartis, pagal kurią leidžiama atlikti pervedimą; lėšų gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis prašymas atlikti mokėjimą arba kompensuoti išlaidas, jis pripažįstamas išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Finansuoti tinkamos išlaidos, kurios turi būti kompensuotos lėšų gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos išlaidos.

1.7. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.7.1. Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

1.7.2. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių; arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris dar nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba retais atvejais – kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta.      

2. BALANSO PASTABOS

ILGALAIKIS TURTAS

2.1. NEMATERIALUSIS TURTAS

|| Mln. EUR

||

Bendroji balansinė vertė praėjusiųjų metų pabaigoje ||  379

Papildomas įsigijimas ||  100

Perleidimas ||  (8)

Kiti pakeitimai ||  2

Bendroji balansinė vertė metų pabaigoje ||  473

Sukaupta amortizacija praėjusiųjų metų pabaigoje ||  (191)

Amortizacijos sąnaudos per metus ||  (48)

Perleidimas ||  5

Kiti pakeitimai || 0

Sukaupta amortizacija metų pabaigoje ||  (235)

||

Grynoji balansinė vertė metų pabaigoje ||  237

Grynoji balansinė vertė praėjusiųjų metų pabaigoje ||  188

Šios sumos pirmiausia susijusios su kompiuterine programine įranga.

2.2. NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

Į statomą turtą 2013 m. gruodžio 31 d. įtraukta 1 041 mln. EUR (2012 m. – 660 mln. EUR) turto, susijusio su projektu „Galileo“, ES pasaulinės navigacijos palydovine sistema, kuri kuriama padedant Europos kosmoso agentūrai (EKA). Per tą laikotarpį išlaidomis pripažinta 13 mln. EUR nekapitalizuojamų plėtros išlaidų suma.

Kai sistema bus užbaigta, ją sudarys 30 palydovų, 2 kontrolės centrai ir maždaug 16 antžeminių stočių. Balanse nurodyta suma parodo Komisijos patirtas kapitalizuotinas šio projekto sąnaudas nuo 2011 m. spalio 22 d., kada buvo sėkmingai paleisti pirmieji du šios sistemos palydovai. Iki tos dienos, kaip paaiškinta ankstesnėse metinėse ataskaitose, Komisijos nuomone, vykdytas projekto etapas – moksliniai tyrimai, todėl, pagal ES apskaitos taisykles, visos patirtos sąnaudos laikytos išlaidomis. Planuojama, kad nuo projekto pradžios iki dabartinės finansinės programos laikotarpio pabaigos biudžetas bus 3 852 mln. EUR. Kitos finansinės programos laikotarpiu numatyta išleisti dar 5 400 mln. EUR, kad iki 2020 m. sistema būtų visiškai paleista, naudojama, teiktų „Galileo“ paslaugas ir kad būtų pasirengta naujos kartos palydovų išdėstymui – visa tai bus finansuojama vien tik iš ES biudžeto.

Balanso sudarymo dieną nuo 2011 m. spalio mėn. buvo paleisti keturi palydovai ir, kai tik vienas po kito bus baigti jų bandymai, pasibaigs projekto tinkamumo patvirtinimo orbitoje etapas. Šį etapą kartu finansuoja ES ir EKA pagal abiejų šalių sudarytą dotacijos susitarimą; EKA oficialiai perduos statomą turtą ES. Šiam teisiniam perdavimui reikės EKA tarybos pritarimo. EKA valstybėmis narėmis yra visos ES valstybės narės ir Norvegija bei Šveicarija. Šiuo metu Komisija neturi priežasčių manyti, kad kuri nors iš EKA valstybių narių kliudys tokiam perdavimui.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai   

|| || || || || || || || Mln. EUR

|| Žemė ir pastatai || Įranga ir įrengimai || Baldai ir transporto priemonės || Kompiuterinė aparatinė įranga || Kitas materialusis turtas || Finansinė nuoma ||  Statomas turtas || Iš viso

Bendroji balansinė vertė praėjusiųjų metų pabaigoje || 4 314 ||  558 ||  233 ||  577 ||  231 || 3 181 || 1 118 || 10 212

Papildomas įsigijimas ||  30 ||  61 ||  14 ||  60 ||  22 ||  87 ||  516 ||  790

Perleidimas || 0 ||  (22) ||  (15) ||  (46) ||  (8) || 0 || 0 ||  (91)

Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą ||  312 ||  11 ||  (1) ||  2 ||  3 ||  (312) ||  (14) || 0

Kiti pakeitimai ||  4 || 0 ||  2 ||  2 ||  1 ||  (264) ||  (21) ||  (276)

Bendroji balansinė vertė metų pabaigoje || 4 660 ||  608 ||  233 ||  595 ||  248 || 2 692 || 1 599 || 10 635

Sukauptas nusidėvėjimas praėjusiųjų metų pabaigoje || (2 137) ||  (449) ||  (165) ||  (436) ||  (150) ||  (897) || 0 || (4 234)

Nusidėvėjimo sąnaudos per metus ||  (143) ||  (47) ||  (15) ||  (69) ||  (23) ||  (103) || 0 ||  (401)

Atkurtas nusidėvėjimas ||  5 ||  1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  6

Perleidimas ||  1 ||  21 ||  15 ||  46 ||  8 || 0 || 0 ||  91

Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą ||  (124) || 0 || 0 ||  (2) ||  1 ||  126 || 0 ||  1

Kiti pakeitimai ||  (1) || 0 ||  (2) || 0 ||  (1) ||  11 || 0 ||  7

Sukauptas nusidėvėjimas metų pabaigoje || (2 399) ||  (474) ||  (167) ||  (461) ||  (165) ||  (863) || 0 || (4 531)

|| || || || || || || ||

GRYNOJI BALANSINĖ VERTĖ METŲ PABAIGOJE || 2 261 ||  134 ||  65 ||  134 ||  83 || 1 829 || 1 599 || 6 104

Grynoji balansinė vertė praėjusiųjų metų pabaigoje || 2 177 ||  109 ||  67 ||  142 ||  81 || 2 284 || 1 118 || 5 978

Finansinė nuoma

Mokėtinos įmokos, susijusios su finansine nuoma ir panašiomis teisėmis į gautinas sumas, balanse parodomos kaip ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai (taip pat žr. 2.15 ir 2.18.3 pastabas).

|| || || || || || || || || || Mln. EUR

Aprašymas || Sukauptos sąnaudos (A) || Būsimos mokėtinos sumos || Bendra vertė || Paskesnės turto išlaidos ||  Turto vertė || Nuvertėjimas || Grynoji balansinė vertė

|| || < 1 metai || > 1 metai || > 5 metai || Iš viso įsipareigojimų (B) || (A+B) || (C) || (A+B+C) || (D) || (A+B+C+D)

Žemė ir pastatai ||  772 ||  76 ||  344 || 1 403 || 1 823 || 2 595 ||  57 || 2 653 ||  (838) || 1 815

Kitas materialusis turtas ||  24 ||  6 ||  9 ||  1 ||  15 ||  39 || - ||  39 ||  (25) ||  14

Iš viso metų pabaigoje ||  796 ||  82 ||  353 || 1 403 || 1 838 || 2 634 ||  57 || 2 692 ||  (863) || 1 829

Palūkanos ||  89 ||  319 ||  481 ||  889 || || || || ||

Iš viso būsimų minimalių nuomos įmokų metų pabaigoje ||  171 ||  672 || 1 884 || 2 727 || || || || ||

Iš viso būsimų minimalių nuomos įmokų ankstesnių metų pabaigoje ||  155 ||  660 || 2 189 || 3 003 || || || || ||

2.3. NUOSAVYBĖS METODU APSKAIČIUOTOS INVESTICIJOS

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale || 2.3.1 || 0 ||  42

Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale || 2.3.2 ||  349 ||  350

Iš viso || ||  349 ||  392

2.3.1. Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale

|| || || || || || Mln. EUR

|| BĮG || SESAR || ITER || NVI || KEV || Iš viso

Suma 2012 m. gruodžio 31 d. || 0 || 0 ||  10 ||  32 || 0 ||  42

Įnašai || 0 ||  78 ||  121 ||  126 ||  56 ||  380

Grynojo rezultato dalis || 0 ||  (78) ||  (130) ||  (158) ||  (56) ||  (422)

Suma 2013 12 31 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą. Toliau nurodytos balansinės vertės sumos priskiriamos Komisijai pagal jai tenkančią kapitalo procentinę dalį.

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Ilgalaikis turtas ||  198 ||  226

Trumpalaikis turtas ||  63 ||  106

Ilgalaikiai įsipareigojimai || 0 || 0

Trumpalaikiai įsipareigojimai ||  (394) ||  (291)

Įplaukos ||  1 ||  8

Išlaidos ||  (412) ||  (427)

           

LIKVIDUOJAMA BENDROJI ĮMONĖ „GALILEO“ (BĮG)

Bendroji įmonė „Galileo“ (BĮG) pradėta likviduoti 2006 m. pabaigoje ir šis procesas tebevyksta. 2013 m. subjektas veiklos nevykdė ir tebevyko jo likvidavimas.

SESAR BENDROJI ĮMONĖ

Šios bendrosios įmonės tikslas – užtikrinti Europos oro eismo vadybos sistemos modernizavimą ir spartų pagrindinio oro eismo vadybos Europoje plano įgyvendinimą koordinuojant ir sutelkiant visas atitinkamas ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pastangas. 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 46,26 % SESAR kapitalo dalies. Visas Komisijos įnašas, numatytas SESAR (2007–2013 m.), yra 700 mln. EUR. Nepripažinta bendra nuostolių dalis yra 205 mln. EUR. Nepripažinta nuostolių dalis – tai techninės apskaitos procedūros, reikalingos taikant nuosavybės apskaitos metodą, rezultatas. Šie nepripažinti nuostoliai nereiškia nuostolių Europos Sąjungai ir susidarė dėl to, kad išlaidų pripažinimas paprastai vyksta prieš kapitalo didinimą kitų dalininkų nei ES nepiniginiais įnašais.

TARPTAUTINĖ ITER BRANDUOLIO SINTEZĖS ENERGIJOS ORGANIZACIJA (ITER)

Tarptautinės ITER organizacijos darbe dalyvauja ES ir Kinija, Indija, Rusija, Pietų Korėja, Japonija, JAV. ITER įkurta, kad: valdytų ITER įrenginius, skatintų eksploatuoti ITER įrenginius, didintų visuomenės supratimą apie branduolio sintezės energiją ir skatintų jos priimtinumą visuomenei ir vykdytų bet kokią kitą veiklą, būtiną jos tikslui pasiekti. ES (Euratomo) įnašas į Tarptautinę ITER organizaciją teikiamas per Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūrą ir, be kita ko, apima valstybių narių ir Šveicarijos įnašus. Visas įnašas teisiškai laikomas Euratomo įnašu į ITER, kadangi valstybės narės ir Šveicarija ITER nuosavybės teisių neturi. Kadangi ES teisiškai priklauso bendrosios įmonės Tarptautinės ITER organizacijos kapitalo dalis, Komisija privalo jį nurodyti savo ataskaitose. 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 43,33 % ITER kapitalo dalies. Visas (orientacinis) Euratomo įnašas, numatytas ITER (2007–2041 m.), yra 8 949 mln. EUR.

Bendros technologijų iniciatyvos

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė jungtinių technologijų iniciatyvų forma plėtojama steigiant bendrąsias įmones pagal Sutarties 187 straipsnį, siekiant įgyvendinti Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje nustatytus tikslus. NVI ir KEV (žr. toliau) yra įtrauktos į šią išlaidų kategoriją, tačiau trys kitos: ARTEMIS, „Švarus dangus“ ir ENIAC (žr. 2.3.2 pastabą toliau), nors ir teisiškai vadinamos bendrosiomis įmonėmis, apskaitos požiūriu turėtų būti laikomos asocijuotosiomis įmonėmis (todėl kaip tokios įmonės įtrauktos į 2.3.2 pastabą), kadangi Komisija šiems subjektams turi reikšmingos įtakos, bet jų bendrai nekontroliuoja.

JUNGTINĖ NAUJOVIŠKŲ VAISTŲ TECHNOLOGIJŲ INICIATYVA (NVI)

Bendroji įmonė NVI remia ikikonkurencinius farmacinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą valstybėse narėse ir asocijuotosiose šalyse, siekdama padidinti investicijas į mokslinius tyrimus biofarmacijos sektoriuje ir skatindama tokioje veikloje dalyvauti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 74,16 % NVI kapitalo dalies. Didžiausias orientacinis Komisijos įnašas iki 2017 m. gruodžio 31 d. sudarys 1 mlrd. EUR. Nepripažinta bendra nuostolių dalis yra 16 mln. EUR.

KURO ELEMENTŲ IR VANDENILIO BENDROJI ĮMONĖ (KEV)

KEV bendrosios įmonės tikslas – sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių išteklius, siekiant suaktyvinti mokslinių tyrimų veiklą, padidinti bendrą Europos mokslinių tyrimų veiklos efektyvumą ir paspartinti kuro elementų bei vandenilio technologijų plėtrą ir diegimą. 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 74,20 % KEV kapitalo dalies. Didžiausias orientacinis ES įnašas iki 2017 m. gruodžio 31 d. sudarys 470 mln. EUR. Sukaupta nepripažinta bendra nuostolių dalis yra 67 mln. EUR.

2.3.2. Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale

|| || || || || Mln. EUR

|| EIF || ARTEMIS || „Švarus dangus“ || ENIAC || Iš viso

Suma 2012 12 31 ||  336 || 0 || 0 ||  14 ||  350

Įnašai || (2) ||  20 ||  125 ||  37 ||  180

Grynojo rezultato dalis || 9 || (20) || (125) || (50) || (186)

Kiti nuosavybės pokyčiai || 6 || 0 || 0 || 0 || 6

Suma 2013 12 31 ||  349 || 0 || 0 || 0 ||  349

Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą. Toliau nurodytos balansinės vertės sumos priskiriamos Komisijai pagal jai tenkančią kapitalo procentinę dalį:

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Turtas ||  499 ||  505

Įsipareigojimai ||  (240) ||  (191)

Įplaukos ||  37 ||  33

Perteklius (deficitas) ||  (221) ||  (177)

Europos investicijų fondas

Europos investicijų fondas (EIF) yra ES finansų įstaiga, kurios specializacija – teikti rizikos kapitalą ir garantijas MVĮ. Komisija apmokėjo 20 % kapitalo dalies, nepareikalautas likutis yra 720 mln. EUR.

|| || Mln. EUR

|| Visas EIF kapitalas || Komisijos pasirašyta dalis

Visas akcinis kapitalas || 3 000 ||  900

Apmokėta ||  (600) ||  (180)

Nepareikalauta || 2 400 ||  720

           

BENDROJI ĮMONĖ ARTEMIS

Ši įmonė sukurta siekiant kartu su privačiojo sektoriaus partneriais įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje. Didžiausias orientacinis Komisijos įnašas sudarys 420 mlrd. EUR. Nepripažinta bendra nuostolių dalis yra 9 mln. EUR (94,57 % kapitalo dalies).

BENDROJI ĮMONĖ „ŠVARUS DANGUS“

Šios įmonės paskirtis – paspartinti švarių oro transporto technologijų ES kūrimą, tvirtinimą ir demonstravimo veiklą, visų pirma sukurti visiškai naujovišką oro transporto sistemą, kuria siekiama sumažinti oro transporto poveikį aplinkai. Didžiausias orientacinis Komisijos įnašas sudarys 800 mlrd. EUR. Nepripažinta bendra nuostolių dalis yra 72 mln. EUR (57,80 % kapitalo dalies).

BENDROJI ĮMONĖ ENIAC

ENIAC paskirtis – apibrėžti bendrai sutartą nanoelektronikos srities mokslinių tyrimų darbotvarkę ir nustatyti mokslinių tyrimų prioritetus siekiant plėtoti ir įtvirtinti šios srities universaliuosius gebėjimus. Šių tikslų bus siekiama sutelkiant viešojo ir privačiojo sektorių išteklius siekiant paremti veiklą, projektų forma vykdomą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Visas ES įsipareigojimas yra 450 mln. EUR. 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 95,41 % ENIAC kapitalo dalies. Sukaupta nepripažinta bendra nuostolių dalis yra 26 mln. EUR.

2.4. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Parduoti laikomas finansinis turtas || 2.4.1 || 5 497 || 4 870

Paskolos || 2.4.2 || 54 347 || 57 441

Iš viso || || 59 844 || 62 311

2.4.1.  Parduoti laikomas ilgalaikis finansinis turtas

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Garantijų fondas* || 1 412 || 1 327

Likviduojama EAPB || 1 129 || 1 102

BUFI investicijos || 1 013 ||  832

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP) ||  789 ||  593

ETP steigimo programa ||  339 ||  305

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ||  188 ||  188

Rizikos kapitalo operacijos ||  124 ||  123

Paskolų garantijų priemonė TEN-T projektams (PGPTT) ||  90 ||  52

Europos cheminių medžiagų agentūra || 0 ||  52

Kitos parduoti laikomo turto investicijos ||  413 ||  296

Iš viso || 5 497 || 4 870

* Garantijų fonde laikomos Komisijos išleistos EFSM obligacijos (20 mln. EUR), todėl jos buvo likviduotos.

GARANTIJŲ FONDAS

Išorės veiksmų garantijų fondas pagal Tarybos sprendimą apima ES garantijomis užtikrintas paskolas, visų pirma Europos investicijų banko (EIB) skolinimo operacijas už ES ribų ir makrofinansinės pagalbos (MFP) paskolas bei Euratomo paskolas už ES ribų. Tai ilgalaikė priemonė, skirta bet kokioms ES garantuotoms įsipareigojimų nevykdančių skolininkų skoloms padengti. Fondą sudaro ES bendrojo biudžeto įmokos, kurios atitinka 9 % operacijų kapitalo vertės, už investuotą fondo turtą gautos palūkanos ir sumos, susigrąžintos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, kurių atžvilgiu fondas turėjo panaudoti savo garantiją. Bet koks susidaręs metinis perteklius grąžinamas į ES biudžetą kaip įplaukos.

ES turi įtraukti garantijų rezervą, kad padengtų trečiosioms šalims suteiktas paskolas. Šio rezervo paskirtis – padengti Garantijų fondo reikalavimus ir, jei reikia, panaudotas garantijas, kurios viršija fondo sumas, kad tos sumos galėtų būti apmokėtos iš biudžeto. Šis rezervas atitinka numatytą sumą, t. y. 9 % negrąžintų paskolų likučio metų pabaigoje.

LIKVIDUOJAMA EAPB

Likviduojamos EAPB atveju visas parduoti laikomas finansinis turtas yra skolos vertybiniai popieriai eurais, kotiruojami aktyviojoje rinkoje.

BUFI INVESTICIJOS

Laikinai surinktas baudas nuo 2010 m. sausio 1 d. Komisija valdo specialiai sukurtame fonde (BUFI) ir investuoja į finansines priemones, priskiriamas parduoti laikomo finansinio turto kategorijai (žr. 8.2 pastabą).

RIZIKOS PASIDALIJIMO FINANSINĖ PRIEMONĖ

Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (RPFP) valdo EIB, o Komisijos investicijų portfelis naudojamas atidėjiniams, kurie skirti paskolų ir garantijų, kurias EIB suteikė finansuoti tinkamiems mokslinių tyrimų projektams, finansinei rizikai padengti. 2007–2013 m. laikotarpiu Komisijai iš viso numatytas iki 1 mlrd. EUR biudžetas, iš kurio iki 800 mln. EUR yra iš specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, o 200 mln. EUR – iš specialiosios programos „Pajėgumai“. EIB įsipareigojo suteikti tokią pačią sumą.

2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Komisijos įnašas, įskaitant ELPA ir trečiųjų šalių įnašus, į RPFP siekė 1 231 mln. EUR. Pirmiau nurodyta 958 mln. EUR neapibrėžtųjų įsipareigojimų suma (5.2.1 pastaba) yra didžiausio nuostolio, kurį Komisija būtų patyrusi 2013 m. gruodžio 31 d., jeigu nebūtų vykdomi EIB suteiktų paskolų arba garantijų įsipareigojimai vykdant RPFP operacijas, įvertis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visa Komisijai tenkanti rizika atitinka sumą, kurią ji skiria RPFP.

ETP steigimo programa

Europos technologijų priemonių (ETP) steigimo programa apima Augimo ir užimtumo programą, įmonių ir verslumo daugiametę programą, Konkurencingumo ir inovacijų programą ir Technologijų perdavimo bandomąjį projektą, kuriuos patikos principu valdo EIF ir kuriomis remiamas MVĮ steigimas ir finansavimas jų veiklos pradžioje, investuojant į tinkamus specialius rizikos kapitalo fondus. Metų pabaigoje skirta dar 132 mln. EUR ETP steigimo programai, tačiau jų kitos šalys dar nepanaudojo.

EUROPOS REKONSTRUKCIJOS IR PLĖTROS BANKAS

Kadangi Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas (ERPB) nėra kotiruojamas jokioje akcijų biržoje, taip pat atsižvelgiant į ERPB įstatuose nustatytus sutartinius akcijų pardavimui taikomus apribojimus (be kita ko, akcijos gali būti parduotos tik esamiems akcininkams, o pardavimo kaina ribojama įsigijimo savikaina), Komisijos akcijų paketas vertinamas savikaina, atėmus bet kokį nuvertėjimą.

|| || Mln. EUR

ERPB || Visas ERPB kapitalas || Komisijos pasirašyta dalis

Visas akcinis kapitalas || 29 601 ||  900

Apmokėta || (6 202) ||  (188)

Nepareikalauta || 23 399 ||  712

Rizikos kapitalo operacijos

Vykdant rizikos kapitalo operacijas, finansų tarpininkams suteikiamos sumos investicijoms į nuosavybės vertybinius popierius finansuoti. Jas valdo EIB ir jos yra finansuojamos įgyvendinant Europos kaimynystės politiką.

PASKOLŲ GARANTIJŲ PRIEMONĖ TEN-T PROJEKTAMS

Iš Paskolų garantijų priemonės TEN-T (PGPTT) projektams suteikiamos garantijos siekiant sušvelninti įplaukų riziką ankstyvaisiais TEN transporto projektų įgyvendinimo metais. Konkrečiai garantija visiškai padengtų rezervines kredito linijas ir ja būtų pasinaudota tik tais atvejais, kai projekto pinigų srautų nepakaktų palūkanoms už skolą, susidariusią gavus privilegijuotąją paskolą, mokėti. Priemonė yra Komisijos ir EIB bendras finansinis produktas. 2007–2013 m. laikotarpiu Komisija skirs PGPTT iki 250 mln. EUR.

2013 m. gruodžio 31 d. Komisijos įnašas PGPTT buvo 162 mln. EUR. 2013 m. pabaigoje pasirašyta 522 mln. EUR paskolų, taigi joms taikoma garantija. 39 mln. EUR suma, pripažinta neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, yra didžiausio nuostolio, kurį Komisija būtų patyrusi 2013 m. gruodžio 31 d., jeigu nebūtų vykdomi EIB suteiktų paskolų ir garantijų įsipareigojimai vykdant PGPTT operacijas, įvertis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visa Komisijai tenkanti rizika atitinka sumą, kurią ji skiria PGPTT.

Kitos parduoti laikomo turto investicijos

Pagrindinės sumos, įtrauktos į kitas ilgalaikes parduoti laikomo turto investicijas, yra Europos fondas Pietryčių Europai (116 mln. EUR) ir Pasaulinis energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondas (GEEREF)(67 mln. EUR).

2.4.2. Ilgalaikės paskolos

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Paskolos, suteiktos iš ES biudžeto ir EAPB || 2.4.2.1 ||  151 ||  162

Paskolos, suteiktos iš pasiskolintų lėšų || 2.4.2.2 || 54 196 || 57 279

Iš viso || || 54 347 || 57 441

2.4.2.1. Paskolos, suteiktos iš Europos Sąjungos biudžeto ir likviduojamos EAPB

|| || || Mln. EUR

|| Paskolos su specialiomis sąlygomis || EAPB paskolos darbuotojams || Iš viso

Iš viso 2012 12 31 ||  146 ||  16 ||  162

Naujos paskolos ||  4 || 0 ||  4

Grąžintos sumos ||  (18) ||  (5) ||  (23)

Valiutos kurso pokyčiai ||  (6) || 0 ||  (6)

Balansinės vertės pokyčiai ||  12 ||  1 ||  13

Iš viso 2013 12 31 ||  138 ||  12 ||  151

 Paskolos su specialiomis sąlygomis – tai paskolos, suteiktos lengvatinėmis palūkanų normomis, bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis valstybėmis. Visos sumos turi būti grąžintos praėjus daugiau kaip 12 mėnesių po metų pabaigos. Faktinės šių paskolų palūkanų normos yra nuo 7,73 % iki 14,507 %.

2.4.2.2. Paskolos, suteiktos iš pasiskolintų lėšų

|| || || || || || Mln. EUR

|| MFP || Euratomas || MB || EFPSP || Likviduojama EAPB || Iš viso

Iš viso 2012 12 31 ||  549 ||  425 || 11 623 || 44 476 ||  221 || 57 294

Naujos paskolos ||  100 || - || - || - || - ||  100

Grąžintos sumos ||  (81) ||  (36) || - || - || - ||  (117)

Valiutos kurso pokyčiai || - ||  (1) || - || - ||  (5) ||  (6)

Balansinės vertės pokyčiai ||  1 ||  (1) || - ||  (8) ||  (5) ||  (13)

Iš viso 2013 12 31 ||  569 ||  387 || 11 623 || 44 468 ||  211 || 57 258

|| || || || || ||

Mokėtina suma per < 1 metus ||  31 || - || 3 033 || - || - || 3 064

|| || || || || ||

Mokėtina suma per > 1 metus ||  538 ||  387 || 8 590 || 44 468 ||  211 || 54 195

Daugiau informacijos apie skolinimosi ir skolinimo veiklą žr. 7 pastaboje.

2.5. ILGALAIKĖS GAUTINOS IR SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Valstybės narės ||  478 ||  545

Kita ||  20 ||  19

Iš viso ||  498 ||  564

Iš visų ilgalaikių gautinų sumų 483 mln. EUR (2011 m. – 550 mln. EUR) susiję su neprekybinėmis operacijomis. Iš valstybių narių gautinos sumos susijusios su neįvykdytais Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) atitikties patvirtinimo sprendimais.

2.6. ILGALAIKIS IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Išankstinis finansavimas || 2.6.1 || 34 819 || 40 790

Iš anksto padengtos išlaidos || 2.6.2 || 3 253 || 3 715

Iš viso || || 38 072 || 44 505

2.6.1. Išankstinis finansavimas

Pagal išankstinio finansavimo galimo susigrąžinimo arba panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis, ar kaip ilgalaikis. Panaudojimo laikas nustatomas su projektu susijusiame susitarime. Visos sumos, grąžintinos arba panaudotinos per trumpesnį nei dvylikos mėnesių terminą nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas.

Išankstinis finansavimas sudaro didelę viso ES turto dalį, todėl jam skiriamas tinkamas nuolatinis dėmesys. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad įvairioms programoms turėtų būti skirtos pakankamos išankstinio finansavimo sumos siekiant užtikrinti gavėjui reikiamą lėšų srautą projektui pradėti, taip pat kartu apsaugant ES finansinius interesus ir atsižvelgiant į teisinius, veiklos ir išlaidų veiksmingumo apribojimus. Į visus šiuos elementus Komisija tinkamai atsižvelgė siekdama gerinti tolesnius veiksmus dėl išankstinio finansavimo.

Tam tikras išankstinio finansavimo sumas, išmokėtas įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (7BP), faktiškai garantuoja Dalyvių garantijų fondas (DGF) – 2013 m. visa išmokėta išankstinio finansavimo suma buvo 4,5 mlrd. EUR (2012 m. – 4 mlrd. EUR). Šis fondas yra atskiras nuo ES subjektas ir į šias ataskaitas neįtraukiamas; žr. 11.2.3 pastabą.

|| || Mln. EUR

Valdymo rūšis || 2013 12 31 || 2012 12 31

Tiesioginis centralizuotas valdymas || 1 526 || 1 249

Netiesioginis centralizuotas valdymas ||  772 || 1 042

Decentralizuotas valdymas ||  646 ||  677

Pasidalijamasis valdymas || 31 104 || 37 214

Jungtinis valdymas ||  694 ||  592

Vykdomas kitų institucijų ir agentūrų || 77 ||  16

Iš viso || 34 819 || 40 790

Naujojo finansinio reglamento 58 straipsnis, kuriuo iš dalies patikslinti biudžeto vykdymo metodai, taikomas tik nuo 2014 m. sausio 1 d.

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu didžiausios ilgalaikio išankstinio finansavimo sumos susijusios su Regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Sanglaudos fondu (SF) – 19,6 mlrd. EUR, Socialiniu fondu (ESF) – 5,6 mlrd. EUR, Žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – 5,2 mlrd. EUR ir Žuvininkystės fondu (EŽF) – 0,6 mlrd. EUR. Kadangi dauguma šių projektų yra ilgalaikiai, reikia, kad jiems skiriamus išankstinius mokėjimus jie galėtų gauti ilgiau nei vienus metus. Todėl šios išankstinio finansavimo sumos parodomos kaip ilgalaikis turtas. 2007–2013 m. programavimo laikotarpis netrukus pasieks baigiamąjį etapą, todėl susijęs išankstinis finansavimas laipsniškai tampa mokėtinu per dvylika mėnesių. Todėl ilgalaikio išankstinio finansavimo suma mažėja, o trumpalaikio išankstinio finansavimo suma didėja (žr. 2.10 pastabą).

Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Tai yra garantijos, kurių Komisija tam tikrais atvejais reikalauja iš kitų nei valstybės narės lėšų gavėjų, kai jiems išmoka avansus (išankstinį finansavimą). Šios rūšies garantijų atveju turi būti parodytos dvi vertės: „nominalioji“ ir „einamoji“. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Einamosios vertės atveju garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas ir (arba) tolesni atskaitymai. 2013 m. gruodžio 31 d. gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė buvo 1 124 mln. EUR, o šių garantijų einamoji vertė – 887 mln. EUR (2012 m. atitinkamai 1 348 mln. EUR ir 1 083 mln. EUR).

2.6.2. Iš anksto padengtos išlaidos

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Finansų inžinerijos priemonės || 2 118 || 2 717

Pagalbos schemos || 1 135 ||  998

Iš viso || 3 253 || 3 715

Įgyvendinant 2007–2013 m. struktūrinių fondų programas, iš ES biudžeto galima mokėti lėšas valstybėms narėms, siekiant prisidėti prie finansų inžinerijos priemonių (paskolų, kapitalo investicijų arba garantijų forma), kurias sukuria ir valdo valstybės narės. Tačiau iki metų pabaigos pagal šias priemones nepanaudotos lėšos tampa ES nuosavybe (kaip ir įprasto išankstinio finansavimo atveju), todėl jos Komisijos balanse laikomos turtu. Tačiau pagrindiniais teisės aktais valstybės narės nėra įpareigotos Komisijai teikti periodinių šių avansu išmokėtų lėšų panaudojimo ataskaitų, o kai kuriais atvejais netgi jų nurodyti Komisijai teikiamose išlaidų suvestinėse. Todėl remiantis iš valstybių narių gauta informacija apie lėšų panaudojimą, kiekvienų metų pabaigoje apskaičiuojama šio turto vertė.

Panašiai valstybių narių sumokėti avansai, kurie nebuvo panaudoti iki metų pabaigos, į Komisijos balansą įtraukiami kaip turtas. Valstybės narės gali mokėti tokius avansus už įvairias pagalbos schemas (valstybės pagalbos, EŽŪGF rinkos priemones). Komisija įvertino šiuos avansus remdamasi valstybių narių pateikta informacija; gautos sumos įtrauktos į išlaidų kategoriją „Pagalbos schemos“.

TRUMPALAIKIS TURTAS

2.7. ATSARGOS

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Mokslinės medžiagos ||  81 ||  81

Kita ||  47 ||  57

Iš viso ||  128 ||  138

2.8. TRUMPALAIKIS FINANSINIS TURTAS

|| || || Mln. EUR

|| Pastabos || 2013 12 31 || 2012 12 31

Parduoti laikomas finansinis turtas || 2.8.1 || 2 373 || 1 858

Paskolos || 2.8.2 || 3 198 ||  123

Iš viso || || 5 571 || 1 981

2.8.1. Parduoti laikomas trumpalaikis finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas įgyjamas dėl jo investicijų grąžos arba pelningumo, arba laikomas siekiant tam tikros turto struktūros arba antrinio likvidumo šaltinio ir todėl gali būti parduotas, atsižvelgiant į likvidumo poreikius arba palūkanų normų pokyčius. Šioje lentelėje apžvelgiamas parduoti laikomas finansinis turtas, kurio likęs išpirkimo terminas – iki 2014 m. pabaigos:

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

BUFI investicijos ||  897 ||  845

Likviduojama EAPB ||  567 ||  490

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP) ||  408 ||  160

Garantijų fondas ||  361 ||  268

Europos cheminių medžiagų agentūra ||  76 ||  69

Paskolų garantijų priemonė TEN-T projektams (PGPTT) ||  31 ||  23

Kitos parduoti laikomo turto investicijos ||  33 ||  3

Iš viso || 2 373 || 1 858

2.8.2. Trumpalaikės paskolos

Į šią išlaidų kategoriją daugiausia įtraukiamos paskolos, kurių likęs galutinis terminas yra trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos (dėl išsamesnės informacijos žr. 2.4.2.2 pastabą). Padidėjimas, palyginti su praėjusiais metais, susijęs su 2014 m. numatytu Mokėjimų balanso paskolų grąžinimu (Vengrija – 2 mlrd. EUR ir Latvija – 1 mlrd. EUR).   

2.9. TRUMPALAIKĖS GAUTINOS IR SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Baudos || 2.9.1 || 4 071 || 4 090

Valstybės narės || 2.9.2 || 5 574 || 6 270

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos || 2.9.3 || 3 095 || 3 368

Kitos gautinos ir susigrąžintinos sumos || 2.9.4 ||  442 ||  311

Iš viso || || 13 182 || 14 039

Apskaičiuota, kad pirmiau nurodytos sumos iš viso sudaro 12 638 mln. EUR (2012 m. – 13 729 mln.EUR), susijusių su neprekybinėmis operacijomis.

2.9.1. Baudos

Tai susigrąžintinos sumos, susijusios su Komisijos skirtomis 4 310 mln. EUR baudomis (2012 m. – 4 357 mln. EUR), atėmus 239 mln. EUR sumažintos vertės sumą (2012 m. – 267 mln. EUR). Metų pabaigoje dėl nesumokėtų baudų buvo gauta iš viso 3 244 mln. EUR garantijų (2012 m. – 2 513 mln. EUR). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš gautinų sumų 1 032 mln. EUR buvo mokėtini po 2013 m. gruodžio 31 d.       

2.9.2. Valstybės narės

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo gautinos sumos || ||

Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) || 1 858 || 1 172

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ||  41 ||  14

Laikinoji kaimo plėtros priemonė (LKPP) ||  45 ||  44

Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos valstybėse kandidatėse programa (SAPARD) ||  155 ||  136

Vertės sumažinimas ||  (819) ||  (814)

Iš viso || 1 279 ||  552

|| ||

Sumokėtas ir iš valstybių narių susigrąžintinas PVM ||  68 ||  44

|| ||

Nuosavi ištekliai || ||

Nustatyti A sąskaitoje ||  47 ||  45

Nustatyti atskirojoje sąskaitoje || 1 228 || 1 294

Gautini nuosavi ištekliai || 3 054 || 3 617

Vertės sumažinimas ||  (743) ||  (773)

Kita ||  6 ||  16

Iš viso || 3 592 || 4 199

|| ||

Kitos iš valstybių narių gautinos sumos || ||

Numatomos susigrąžinti išankstinio finansavimo sumos ||  542 || 1 220

Kita ||  94 ||  255

Iš viso || 636 || 1 475

|| ||

Iš viso || 5 574 || 6 270

Su žemės ūkiu susijusių gautinų sumų padidėjimas daugiausia paaiškinamas neįvykdytais sąskaitų patvirtinimo sprendimais, nes kai kuriais atvejais jų įgyvendinimo data yra atidėta keleriems metams, o kitais atvejais – jie vykdomi kasmet dalimis. Taip yra valstybių narių, kurioms teikiama finansinė pagalba remiantis 2010 m. birželio 7 d. pasirašytu Europos finansinio stabilumo fondo pagrindų susitarimu, atveju.

Gautinų nuosavų išteklių suma susijusi su 2013 m. lapkričio 20 d. priimtu Taisomuoju biudžetu Nr. 8/2013. Pagal 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 (OL L 130, 2000 05 31) 10 straipsnį įrašai, atitinkantys BNP įnašų koregavimą, įtraukti į 2014 m. sausio mėn. pirmosios darbo dienos apskaitą. Reikia pažymėti, kad kai kurios valstybės narės savo įnašus sumokėjo anksčiau – tai paaiškina, kodėl gautina suma yra mažesnė nei šiame taisomajame biudžete reikalaujamas įnašas.

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo gautinos sumos

Į šį punktą visų pirma įtrauktos sumos, kurias valstybės narės buvo skolingos gruodžio 31 d., kaip spalio 15 d. deklaravo ir patvirtino valstybės narės. Įvertinamos gautinos sumos, susidariusios po šio deklaravimo iki gruodžio 31 d. Komisija taip pat įvertina pagalbos gavėjų mokėtinų sumų, kurių gražinimas neįtikimas, vertės sumažinimą. Tai, kad atliekamas toks koregavimas, nereiškia, kad Komisija atsisako teisės ateityje susigrąžinti šias sumas. Koreguojant atimama 20 % – tiek valstybėms narėms leidžiama išskaičiuoti administracinėms sąnaudoms padengti.

Nuosavų išteklių gautinos sumos

Reikėtų pažymėti, kad valstybės narės turi teisę pasilikti 25 % tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sąnaudoms padengti, todėl pirmiau pateikti duomenys nurodyti po šio atskaitymo. Remiantis valstybių narių atsiųstais įverčiais, iš sumų, gautinų iš valstybių narių, atimta sumažintos vertės suma. Tačiau tai nereiškia, kad Komisija atsisako teisės susigrąžinti sumas, kurioms taikomas šis vertės koregavimas.

2.9.3. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Sukauptos pajamos || 2 709 || 3 002

Būsimųjų laikotarpių sąnaudos ||  368 ||  351

Kita ||  18 ||  15

Iš viso || 3 095 || 3 368

Pagrindinė šios išlaidų kategorijos suma – sukauptos pajamos

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Nuosavi ištekliai || 2 424 || 2 388

Asignuotosios žemės ūkio įplaukos, lapkričio ir gruodžio mėn. || 0 ||  218

Sanglaudos fondas, regioninės ir kaimo plėtros fondai: finansinės pataisos ||  31 ||  276

Kitos sukauptos pajamos ||  254 ||  120

Iš viso || 2 709 || 3 002

Kaip nuosavi ištekliai parodytos sumos (2 424 mln. EUR) daugiausia susidarė iš 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėn. sukauptų muitų. Reikia pažymėti, kad žemės ūkio asignuotosios įplaukos lapkričio ir gruodžio mėn. (131 mln. EUR) dabar yra atskleistos kaip trumpalaikės gautinos sumos.

2.9.4. Kitos gautinos ir susigrąžintinos sumos

Į šią išlaidų kategoriją visų pirma įtrauktos susigrąžintos išankstinio finansavimo sumos, susigrąžintos išlaidos ir kitos įplaukos iš administracinės ir einamosios veiklos.

2.10.      TRUMPALAIKIS IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Išankstinis finansavimas || 2.10.1 || 16 403 || 9 548

Iš anksto padengtos išlaidos || 2.10.2 || 4 963 || 3 690

Iš viso || || 21 367 || 13 238

2.10.1. Išankstinis finansavimas

|| || Mln. EUR

Valdymo rūšis || 2013 12 31 || 2012 12 31

Tiesioginis centralizuotas valdymas || 3 848 || 3 289

Netiesioginis centralizuotas valdymas || 4 711 || 3 908

Decentralizuotas valdymas ||  250 ||  301

Pasidalijamasis valdymas || 6 263 || 1 008

Jungtinis valdymas || 1 018 ||  844

Vykdomas kitų institucijų ir agentūrų ||  313 ||  198

Iš viso || 16 403 || 9 548

Naujojo finansinio reglamento 58 straipsnis, kuriuo iš dalies patikslinti biudžeto vykdymo metodai, taikomas tik nuo 2014 m. sausio 1 d.

Trumpalaikio išankstinio finansavimo sumos padidėjimas daugiausia susijęs su jungtiniu valdymu. Kaip paaiškinta 2.6 pastaboje, prasideda 2007–2013 m. programavimo laikotarpio struktūrinių fondų programų galutinis etapas. Todėl didelė dalis (6,1 mlrd. EUR) buvusio ilgalaikio išankstinio finansavimo 2013 m. gruodžio 31 d. tapo trumpalaikiu išankstiniu finansavimu.

Taip pat padidėjo išankstinio finansavimo mokėjimai pagal tiesioginį centralizuotą valdymą ir pagal netiesioginį centralizuotą valdymą. Abiem atvejais šį padidėjimą daugiausia lėmė Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintosios bendrosios programos (7BP) galutinis etapas, per kurį buvo pasirašyti paskutiniai susitarimai, pagal kuriuos numatyti nauji išankstinio finansavimo mokėjimai – maždaug 2,8 mlrd. EUR pagal tiesioginį centralizuotą valdymą ir 1,4 mlrd. EUR pagal netiesioginį centralizuotą valdymą. Kartu buvo užbaigti projektai pagal senesnius susitarimus ir patvirtinti susiję išankstinio finansavimo mokėjimai.

2.10.2. Iš anksto padengtos išlaidos

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Finansų inžinerijos priemonės || 2 118 || 1 358

Pagalbos schemos || 2 845 || 2 332

Iš viso || 4 963 || 3 690

Šioje išlaidų kategorijoje atskleistos sumos skiriasi daugiausia dėl padidėjusių valstybių narių įnašų į finansų inžinerijos priemones regioninės plėtros srityje.

2.11. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Nerezervuotos piniginės lėšos || 2.11.1 || ||

  Iždo sąskaitos ir sąskaitos centriniuose bankuose || || 2 790 || 2 203

  Einamosios sąskaitos || ||  838 ||  967

  Avansinės sąskaitos || ||  39 ||  38

  Pervedimai (pinigai kelyje) || ||  (1) ||  (1)

  Iš viso || || 3 665 || 3 207

Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms ir terminuotiems indėliams || 2.11.2 || 1 680 || 2 345

|| || ||

Rezervuoti pinigai ir pinigų ekvivalentai || 2.11.3 || 4 165 || 5 122

|| || ||

Iš viso || || 9 510 || 10 674

2.11.1. Nerezervuotos piniginės lėšos

Nerezervuotos piniginės lėšos – tai visos lėšos, kurias Komisija laiko savo sąskaitose kiekvienoje valstybėje narėje ir ELPA šalyje (ižde arba centriniame banke), einamosiose ir avansinėse sąskaitose, taip pat pinigai smulkioms išlaidoms.

Nerezervuotos piniginės lėšos 2013 m. gruodžio 31 d. apima 1,1 mlrd. EUR nuosavų išteklių įnašų, kuriuos valstybės narės turėjo sumokėti iki 2014 m. sausio 1 d. ir kurie buvo gauti keliomis dienomis anksčiau. Be to, metų pabaigos likutis apima 1,3 mlrd. EUR konkurencijos bylų baudų, kurias Komisija daugiausia surinko paskutinėmis 2013 m. savaitėmis ir kurios dar nesugrąžintos valstybėms narėms per taisomąjį biudžetą.

2.11.2. Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms ir terminuotiems indėliams

Šioje išlaidų kategorijoje parodytos sumos yra daugiausia pinigų ekvivalentai (1 434 mln. EUR), kuriuos Komisijos vardu valdo patikėtiniai ir kurie skirti konkrečioms iš ES biudžeto finansuojamoms finansinių priemonių programoms įgyvendinti, ir kiti terminuoti indėliai (245 mln. EUR). Todėl pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms, gali būti naudojami tik įgyvendinant atitinkamą finansinių priemonių programą. Metų pabaigoje buvo įsipareigota patikėtinių valdomoms finansinėms priemonėms skirti 138 mln. EUR, tačiau jų kitos šalys dar nepanaudojo.

2.11.3. Rezervuoti pinigai ir pinigų ekvivalentai

Rezervuotos piniginės lėšos – tai sumos, susijusios su Komisijos skirtomis baudomis, dėl kurių byla dar nėra baigta. Šios sumos laikomos specialiose indėlių sąskaitose, kurios nenaudojamos jokiai kitai veiklai. Jeigu kita šalis pateikė apeliacinį skundą arba nežinoma, ar ji pateiks apeliacinį skundą, ta suma nurodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas 5.2 pastaboje.

Rezervuotų piniginių lėšų sumažėjimą lėmė tai, kad nuo 2010 m. visos laikinai surinktos baudos yra Komisijos valdomos specialiai sukurtame fonde (BUFI) ir investuojamos į finansines priemones, priskiriamas laikomų parduoti kategorijai (žr. 2.4.1 ir 2.8.1 pastabas).

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.12. PENSIJOS IR KITOS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Pensijos – darbuotojai || 40 933 || 37 528

Pensijos – kiti || 1 016 ||  968

Bendroji sveikatos draudimo sistema || 4 869 || 4 007

Iš viso || 46 818 || 42 503

           

2.12.1. Pensijos – darbuotojai

Laikantis Tarnybos nuostatų 83 straipsnio, pagal darbuotojų pensijų sistemą (EPPS – Europos pareigūnų pensijų sistema) numatytos išmokos įtraukiamos į ES biudžetą kaip išlaidos. Sistema nėra finansuojama, tačiau valstybės narės bendrai užtikrina tokių išmokų mokėjimą pagal šioms išlaidoms finansuoti nustatytą skalę. Be to, pareigūnai, mokėdami privalomą įmoką, padengia trečdalį ilgalaikio šios sistemos finansavimo sąnaudų.

Pensijų sistemos įsipareigojimai įvertinti remiantis darbuotojų ir į pensiją išėjusių darbuotojų skaičiumi 2013 m. gruodžio 31 d., taip pat tą dieną taikytomis Tarnybos nuostatų taisyklėmis. Šis vertinimas buvo atliktas taikant 25 TVSAS metodiką (taip pat 12 ES apskaitos taisyklę). Šiems įsipareigojimams apskaičiuoti taikomas prognozuojamo sąlyginio vieneto metodas. Pagrindinės vertinimo dieną galiojusios ir vertinime taikytos aktuarinės prielaidos:

Aktuarinės prielaidos – darbuotojų pensijų įsipareigojimai || 2013 12 31 || 2012 12 31

Nominali diskonto norma || 3.7 % || 3.6 %

Tikėtina infliacijos norma || 1.9 % || 2.0 %

Reali diskonto norma || 1.8 % || 1.6 %

Santuokos tikimybė: vyras / moteris || 81 %/49 % || 84 %/38 %

Bendras darbo užmokesčio didėjimas / pensijos perkainojimas || 0 % || 0 %

2008 m. Tarptautinė valstybės tarnautojų gyvenimo trukmės lentelė (TVTGTL) || 2013 m. TVTGTL || 2008 m. TVTGTL

|| || Mln. EUR

Bendrųjų išmokų darbuotojams įsipareigojimų pokyčiai || Darbuotojų pensijų įsipareigojimai || Sveikatos draudimas

Bendrieji įsipareigojimai praėjusiųjų metų pabaigoje || 41 961 || 4 278

Aptarnavimo / įprastos išlaidos || 1 928 || -

Palūkanų išlaidos || 1 603 ||  162

Sumokėtos išmokos || (1 288) ||  (11)

Aktuariniai nuostoliai || 1 499 ||  704

Pokytis dėl naujų darbuotojų ||  244 || -

Bendrieji įsipareigojimai metų pabaigoje || 45 947 || 5 133

Pensijoms taikomi korekciniai koeficientai || 959 || nėra duomenų

Pensijų apmokestinimo sumažinimas || (5 973) || nėra duomenų

Plano turtas || nėra duomenų ||  (264)

Grynieji įsipareigojimai metų pabaigoje || 40 933 || 4 869

2.12.2. Pensijos – kiti

Prie šios kategorijos priskiriami pensijų įsipareigojimai esamiems ir buvusiems Komisijos, Teisingumo Teismo (ir Bendrojo Teismo) ir Audito Rūmų nariams, Tarybos generaliniams sekretoriams, ombudsmenams, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnams ir Europos Sąjungos tarnautojų teismo nariams. Į šią išlaidų kategoriją taip pat įtraukti įsipareigojimai, susiję su tam tikrų Europos Parlamento narių pensijomis.

2.12.3. Bendroji sveikatos draudimo sistema

Be to, įvertinami numatomi ES įsipareigojimai dėl įmokų į bendrąją sveikatos draudimo sistemą, susiję su į pensiją išėjusiais darbuotojais. Šių bendrųjų įsipareigojimų vertė – 5 133 mln. EUR (2012 m. – 4 278 mln. EUR.), o 264 mln. EUR (2012 m. – 271 mln. EUR) plano turto išskaitomas iš bendrųjų įsipareigojimų ir gaunama grynoji suma. Atliekant skaičiavimą naudojama ta pati diskonto norma ir bendroji darbo užmokesčio augimo norma kaip ir darbuotojų pensijų vertinimo atveju.

2.13. ILGALAIKIAI ATIDĖJINIAI

|| || || || || || || Mln. EUR

|| Suma 2012 12 31 || Papildomos nuostatos || Nepanaudotos panaikintos sumos || Panaudotos sumos || Perkėlimas į trumpalaikius atidėjinius || Įverčio pokytis || Suma 2013 12 31

Teismo bylos || 132 || 180 ||  (51) ||  (3) || - || - || 258

Branduolinės įrangos išmontavimas || 997 || - || - ||  (2) ||  (30) ||  (32) || 933

Finansiniai || 108 || 45 || - || - ||  (38) ||  (4) || 111

Kita || 21 || 2 ||  (2) || 0 || - || - || 21

Iš viso || 1 258 || 227 ||  (53) ||  (5) ||  (68) ||  (36) || 1 323

Teismo bylos

Tai yra su įvairiomis besitęsiančiomis teismo bylomis susijusių sumų, kurias numatoma išmokėti praėjus daugiau negu 12 mėnesių nuo metų pabaigos, įvertis. Papildomi teisinių bylų atidėjiniai daugiausia susiję su naujomis teismo bylomis žemės ūkio ir sanglaudos srityse.

Branduolinės įrangos išmontavimas

2012 m. nepriklausomų ekspertų konsorciumas atnaujino savo 2008 m. atliktą Jungtinio tyrimų centro (JRC) branduolinių objektų eksploatavimo nutraukimo ir atliekų valdymo programos išlaidų sąmatos tyrimą. Jų patikslintos 989 mln. EUR (anksčiau – 1 222 mln. EUR) sąmatos pagrindu į finansines ataskaitas įtraukiamas atidėjinys. Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, šis atidėjinys indeksuotas atsižvelgiant į infliaciją ir po to diskontuotas iki jo grynosios dabartinės vertės (naudojant nulinės atkarpos apsikeitimo sandorių eurais kreivę). Atsižvelgiant į numatomą šios programos trukmę (apie 20 metų), reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl šios sąmatos yra tam tikrų abejonių, o galutinė sąnaudų suma gali skirtis nuo šiuo metu nurodytų sumų.

Finansiniai atidėjiniai

Šie atidėjiniai daugiausia atitinka apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl garantijų, išduotų pagal 1998 m. MVĮ garantijų priemonę, 2001 m. MVĮ garantijų priemonę, 2007 m. MVĮ garantijų priemonę pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP) ir Europos mikrofinansų priemonę „Progress“ (garantijos), pagal kurią Europos investicijų fondas (EIF) turi teisę išduoti garantijas savo vardu, bet Komisijos sąskaita ir rizika. Tačiau finansinė rizika, susijusi su panaudotomis ir nepanaudotomis garantijomis, ribojama. Ilgalaikiai finansiniai atidėjiniai diskontuojami iki jų grynosios dabartinės vertės (naudojant apsikeitimo sandorių eurais metinę kreivę).     

2.14. ILGALAIKIAI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Ilgalaikės pasiskolintos lėšos || 2.14.1 || 54 173 || 57 252

Garantijų fondo likvidavimas* || ||  (20) ||  (20)

Iš viso || || 54 153 || 57 232

* Garantijų fonde laikomos Komisijos išleistos EFSM obligacijos, todėl jas reikia likviduoti.

Ilgalaikės pasiskolintos lėšos

|| || || || || || Mln. EUR

|| MFP || Euratomas || MB || EFPSP || Likviduojama EAPB || Iš viso

Iš viso 2012 12 31 ||  549 ||  425 || 11 623 || 44 476 ||  194 || 57 267

Naujos pasiskolintos lėšos ||  100 || - || - || - || - ||  100

Grąžintos sumos ||  (81) ||  (36) || - || - || - ||  (117)

Valiutos kurso pokyčiai || - ||  (1) || - || - ||  (4) ||  (5)

Balansinės vertės pokyčiai ||  1 ||  (1) || - ||  (8) || - ||  (8)

Iš viso 2013 12 31 ||  569 ||  387 || 11 623 || 44 468 ||  190 || 57 237

|| || || || || ||

Mokėtina suma per < 1 metus ||  31 || - || 3 033 || - || - || 3 064

|| || || || || ||

Mokėtina suma per > 1 metus ||  538 ||  387 || 8 590 || 44 468 ||  190 || 54 173

Į šią išlaidų kategoriją įtrauktos ES pasiskolintos lėšos, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei vieni metai. Pasiskolintas lėšas sudaro pažymėjimais patvirtintos skolos, kurių vertė lygi 56 981 mln. EUR (2012 m. – 57 026 mln. EUR). Balansinės vertės pokyčiai atitinka sukauptų palūkanų pokyčius. Daugiau informacijos apie skolinimosi ir skolinimo veiklą žr. 7 pastaboje.

2.15. KITI ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Finansinės nuomos skolos || 1 756 || 2 040

Pastatai, už kuriuos apmokėta dalimis ||  336 ||  352

Kita || 124 ||  135

Iš viso || 2 216 || 2 527

           

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.16. TRUMPALAIKIAI ATIDĖJINIAI

|| || || || || || || Mln. EUR

|| Suma 2012 12 31 || Papildomos nuostatos || Nepanaudotos panaikintos sumos || Panaudotos sumos || Perkėlimas iš ilgalaikių atidėjinių || Įverčio pokytis || Suma 2013 12 31

Teismo bylos ||  224 ||  8 ||  (2) ||  (2) || 0 ||  1 ||  229

Branduolinės įrangos išmontavimas ||  29 || 0 || 0 ||  (29) ||  30 || 0 ||  30

Finansiniai ||  188 ||  53 ||  (45) ||  (55) ||  38 ||  (8) ||  171

Kita ||  365 ||  4 ||  (114) ||  (139) || 0 ||  (1) ||  115

Iš viso ||  806 ||  65 ||  (161) ||  (225) ||  68 ||  (8) ||  545

           

2.17. TRUMPALAIKIAI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Į šią išlaidų kategoriją įtraukta dalis ilgalaikių pasiskolintų lėšų (žr. 2.14 pastabą), kurias reikia grąžinti per 12 mėnesių nuo balanso datos. Padidėjimas, palyginti su praėjusiais metais, susijęs su 2014 m. numatytu Mokėjimų balanso paskolų grąžinimu (Vengrija – 2 mlrd. EUR ir Latvija – 1 mlrd. EUR).   

2.18. MOKĖTINOS SUMOS

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos || 2.18.1 || 56 282 || 68 436

Mokėtinos sumos || 2.18.2 || 36 213 || 21 558

Ilgalaikių įsipareigojimų dabartinė dalis || 2.18.3 ||  99 ||  89

Iš viso || || 92 594 || 90 083

2.18.1. Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Sukauptos sąnaudos || 56 062 || 68 216

Būsimųjų laikotarpių pajamos ||  190 ||  201

Kita ||  30 ||  19

Iš viso || 56 282 || 68 436

            Sukauptos sąnaudos išskaidomos taip:

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Europos žemės ūkio garantijų fondas || ||

Tiesioginė pagalba ir intervencijos žemės ūkio rinkose || 33 489 || 44 532

Kita ||  2 ||  1

Kaimo plėtra: || ||

EŽŪFKP || 12 255 || 12 463

Kita || 203 || 34

|| 45 949 || 57 030

|| ||

Struktūriniai veiksmai: || ||

Europos žuvininkystės fondas / Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę ||  48 ||  66

Europos regioninės plėtros fondas ir (arba) sanglaudos fondas || 4 356 || 4 359

Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas ||  114 ||  382

Europos socialinis fondas || 1 100 || 1 378

|| 5 618 || 6 185

Kitos sukauptos sąnaudos: || ||

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra || 1 172 || 1 077

Kita || 3 323 || 3 924

|| 4 495 || 5 001

Iš viso || 56 062 || 68 216

           

2.18.2. Mokėtinos sumos

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Valstybės narės || 37 481 || 23 029

Tiekėjai ir kita || 1 650 || 1 704

Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos ir neišmokėtos iš anksto išmokėtinos sumos || (2 918) || (3 175)

Iš viso || 36 213 || 21 558

Mokėtinos sumos visų pirma susijusios su Komisijos gautomis išlaidų ataskaitomis, susijusiomis su dotacijų veikla. Jos kredituojamos padengti reikalaujama suma nuo prašymo gavimo momento. Jei dotacijos gavėja yra valstybė narė, dotacijos taip ir klasifikuojamos. Tokia pati procedūra taikoma sąskaitoms faktūroms ir kreditiniams dokumentams, gautiems vykdant viešuosius pirkimus. Į atitinkamus prašymus kompensuoti išlaidas buvo atsižvelgta per ataskaitinių laikotarpių atskyrimo procedūrą metų pabaigoje. Padarius šiuos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo įrašus, apskaičiuotos reikalavimus atitinkančios sumos buvo įrašytos kaip išlaidos, o likusi dalis pateikiama kaip „Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos ir neišmokėtos iš anksto išmokėtinos sumos“ (žr. toliau). Kad turtas ir įsipareigojimai nebūtų pervertinti, buvo nuspręsta grynąją sumą įrašyti prie trumpalaikių įsipareigojimų.

Valstybės narės

Valstybėms narėms mokėtinos sumos pirmiausia susijusios su neapmokėtais prašymais kompensuoti išlaidas, susijusias su struktūriniais veiksmais veikla (20,8 mlrd. EUR – ERPF ir SF, 4,2 mlrd. EUR – ESF).

Be to, į šią sumą įeina 11,3 mlrd. EUR, skirtų Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF). Siekiant geriau atskleisti esamą ekonominę realybę, nuo 2013 m. sumos, susijusios su EŽŪGF, kurių mokėjimo terminas sueina kitų metų sausio pirmą darbo dieną, įtraukiamos kaip mokėtinos sumos, o ne kaip sukauptos sąnaudos. Jei tokio požiūrio būtų buvę laikomasi 2012 m. sąskaitose, valstybių narių mokėtina suma būtų buvusi 11,9 mlrd. EUR didesnė (t. y. 34,9 mlrd. EUR).

Likusi 1,2 mlrd. EUR valstybių narių mokėtina suma daugiausia susijusi su žuvininkystės ir jūrų politika (0,6 mlrd. EUR) ir kaimo plėtra (0,2 mlrd. EUR).

Tiekėjai ir kita

Į šią išlaidų kategoriją įtrauktos įvairios mokėtinos sumos, su dotacijų ir viešųjų pirkimų veikla susijusios sumos, taip pat viešosioms įstaigoms ir nekonsoliduotiems subjektams mokėtinos sumos.

Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos ir neišmokėtos iš anksto mokėtinos sumos

Mokėtinos sumos sumažintos gautuose, bet dar nepatikrintuose prašymuose kompensuoti išlaidas nurodytos sumos dalimi, kuri įvertinta kaip neatitinkanti reikalavimų. Didžiausios sumos susijusios su už struktūrinius veiksmus atsakingais generaliniais direktoratais. Mokėtinos sumos taip pat sumažintos gautuose prašymuose kompensuoti išlaidas nurodytos, bet dar iki metų pabaigos neišmokėtos, iš anksto padengtų išlaidų sumos dalimi (2,2 mlrd. EUR).           

2.18.3. Ilgalaikių įsipareigojimų dabartinė dalis

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Finansinės nuomos skolos ||  82 ||  70

Kita ||  17 ||  19

Iš viso ||  99 ||  89

           

GRYNASIS TURTAS

2.19. REZERVAI

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Tikrosios vertės rezervas || 2.19.1 ||  99 ||  150

Garantijų fondo rezervas || 2.19.2 || 2 125 || 2 079

Kiti rezervai || 2.19.3 || 1 849 || 1 832

Iš viso || || 4 073 || 4 061

           

2.19.1. Tikrosios vertės rezervas

Remiantis apskaitos taisyklėmis, parduoti laikomo finansinio turto koregavimas, kad atitiktų tikrąją vertę, įtraukiamas į tikrosios vertės rezervą.

2013 m. iš tikrosios vertės rezervo paimta grynoji 29 mln. EUR suma (2012 m. 5 mln. EUR), susijusi su sukauptos tikrosios vertės padidinimu ir pripažinta finansinės veiklos ataskaitoje kaip parduoti laikomas finansinis turtas.

2.19.2. Garantijų fondo rezervas

Šis rezervas atitinka fondo garantuotų dar nesumokėtų sumų tikslinę 9 % sumą, kurią privaloma laikyti kaip turtą.

2.19.3. Kiti rezervai

Suma visų pirma susijusi su likviduojamos EAPB Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turto rezervu (1 537 mln. EUR), sudarytu dėl EAPB veiklos nutraukimo.

2.20.  IŠ VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIKALAUTINOS SUMOS

|| Mln. EUR

||

2012 m. gruodžio 31 d. iš valstybių narių pareikalautinos sumos || 44 477

2012 m. biudžeto pertekliaus grąžinimas valstybėms narėms || 1 023

Garantijų fondo rezervo pokytis ||  46

Kiti rezervo pokyčiai ||  14

Ekonominės veiklos metų rezultatas || 4 365

Iš viso 2013 m. gruodžio 31 d. iš valstybių narių pareikalautinų sumų || 49 925

||

Paskirstoma: ||

Išmokos darbuotojams || 46 818

Kitos sumos || 3 107

           

Ši suma atitinka iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijos jau patirtų išlaidų dalį, kuri turi būti finansuojama iš būsimų biudžetų. Pagal kaupiamosios apskaitos taisykles daug išlaidų yra pripažįstamos N metais, nors jos gali būti faktiškai apmokėtos N+1 metais (arba vėliau) ir dengiamos iš N+1 metų (arba vėlesnių) biudžeto. Dėl šių įsipareigojimų įtraukimo į ataskaitas ir dėl to, kad atitinkamos sumos finansuojamos iš būsimų biudžetų, įsipareigojimai metų pabaigoje gerokai viršija turtą. Reikšmingiausios sumos yra susijusios su EŽŪGF veikla. Iš tikrųjų didžiąją dalį sumų valstybės narės į kitų metų biudžetą moka per trumpesnį nei 12 mėn. laikotarpį pasibaigus atitinkamiems finansiniams metams.

Iš esmės tik Komisijos išmokų darbuotojams įsipareigojimai yra apmokami per ilgesnį laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad pensijų išmokas iš metinių biudžetų garantuoja valstybės narės. Toliau tik informaciniais tikslais pateikiamas būsimų išmokų darbuotojams išskaidymas.

|| Mln. EUR

|| Suma

2014 m. mokėtinos sumos || 1 450

Po 2014 m. mokėtinos sumos || 45 368

Iš viso išmokų darbuotojams įsipareigojimų 2013 m. gruodžio 31 d. || 46 818

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmiau nurodyti duomenys neturi jokio poveikio biudžeto vykdymo rezultatui – biudžeto įplaukos visada turi atitikti biudžeto išlaidas arba jas viršyti, o bet koks įplaukų perteklius grąžinamas valstybėms narėms.

3. FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITOS PASTABOS

3.1. ĮPLAUKOS IŠ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ IR ĮNAŠŲ

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 m. || 2012 m.

BNP ištekliai || || 110 194 || 98 061

Tradiciniai nuosavi ištekliai Muitai || || 15 268 || 16 087

                                       Cukraus mokesčiai || ||  199 ||  157

PVM ištekliai || || 14 019 || 14 871

Įplaukos iš nuosavų išteklių || 3.1.1 || 139 680 || 129 176

Biudžeto tikslinimas || 3.1.2 || 1 187 || 1 439

Įnašai iš trečiųjų šalių (įskaitant ELPA) || ||  373 ||  304

Iš viso || || 141 241 || 130 919

           

3.1.1. Įplaukos iš nuosavų išteklių

Įplaukos iš nuosavų išteklių yra pagrindinis ES veiklos įplaukų šaltinis. Didžiausia išlaidų dalis finansuojama iš nuosavų išteklių, o kitomis įplaukomis padengiama tik labai nedidelė viso finansavimo dalis. Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių: tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI), PVM grindžiami ištekliai ir BNP grindžiami ištekliai. Tradicinius nuosavus išteklius sudaro cukraus mokesčiai ir muitai. Nuosavų išteklių sistemos dalis taip pat yra korekcinis mechanizmas, siekiant išvengti biudžeto disbalanso (korekcija JK naudai), taip pat bendras Nyderlandų ir Švedijos metinių BNP grindžiamų įnašų sumažinimas . Valstybės narės pasilieka 25 % tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sąnaudoms padengti, todėl pirmiau pateiktos sumos yra nurodytos po šio atskaitymo.

Reikia pažymėti, kad 2013 m. užbaigus Belgijos tarpuskaitos ir apskaitos sistemų patikimumo auditą ir patikrinimą buvo išmokėta 2011 m. Belgijos pareikalauta grąžinti 169 mln. EUR suma (bendra suma – 126 mln. EUR grynąja verte) kaip tradiciniai nuosavi ištekliai  Susijęs atidėjinys buvo įtrauktas 2012 m., o panaudotas – 2013 m.

Taip pat reiktų pažymėti, kad po Teismo sprendimo dėl Cukraus mokesčių reglamento, kurį užginčijo kai kurios įmonės ir valstybės narės, ir vėliau 2013 m. gruodžio pabaigoje Tarybai priėmus naują reglamentą, 214 mln. EUR suma turės būti grąžinta susijusioms šalims iki 2014 m. pabaigos. 2012 m. įtrauktas atidėjinys šiai sumai vis dar tebėra įtrauktas į apskaitą.

3.1.2. Biudžeto tikslinimas

Biudžeto koregavimai apima 2012 m. biudžeto perteklių (1 023 mln. EUR), kuris valstybėms narėms grąžinamas netiesiogiai, atskaitant nuosavų išteklių sumas, kurias jos turi pervesti ES kitais metais, – taigi, tai yra 2013 m. įplaukos.         

3.2. KITOS VEIKLOS ĮPLAUKOS

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 m. || 2012 m.

Baudos || 3.2.1 || 2 757 || 1 884

|| || ||

Žemės ūkio mokesčiai || 3.2.2 ||  48 ||  87

|| || ||

Išlaidų susigrąžinimas: || 3.2.3 || ||

Tiesioginis centralizuotas valdymas || ||  69 ||  63

Netiesioginis centralizuotas valdymas || ||  6 ||  30

Decentralizuotas valdymas || ||  41 ||  27

Jungtinis valdymas || ||  33 ||  8

Pasidalijamasis valdymas || || 1 628 || 1 376

Iš viso || || 1 777 || 1 504

Įplaukos iš administracinių operacijų: || 3.2.4 || ||

Darbuotojai || || 1 137 || 1 209

Su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais susijusios įplaukos || ||  38 ||  23

Kitos administracinės įplaukos || ||  83 ||  59

Iš viso || || 1 257 || 1 291

Įvairios veiklos įplaukos: || 3.2.5 || ||

Tikslinimas / atidėjiniai || ||  208 ||  280

Valiutos keitimo pelnas || ||  334 ||  335

Kita || || 2 033 || 1 445

Iš viso || || 2 575 || 2 060

Iš viso || || 8 414 || 6 826

3.2.1. Baudos

Kitų veiklos įplaukų padidėjimą daugiausia lėmė didesnė su baudomis susijusių įplaukų suma 2013 m. Šios įplaukos susijusios su Komisijos paskirtomis baudomis už konkurencijos taisyklių pažeidimą. Gautinos sumos ir susijusios įplaukos yra pripažįstamos, kai Komisija priima sprendimą dėl baudos skyrimo ir apie tokį sprendimą oficialiai praneša adresatui.

Didesnė suma 2013 m. daugiausia paaiškinama 1,7 mlrd. EUR baudomis, kurios buvo skirtos keliems bankams už dalyvavimą karteliuose palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių srityje. Be to, 2013 m. buvo skirta didelės vertės (561 mln. EUR) bauda „Microsoft“už tai, kad ES vartotojams reklamavo tik Internet Explorer, o ne įvairias žiniatinklio naršykles.

3.2.2. Žemės ūkio mokesčiai

Šios sumos visų pirma yra susijusios su pieno mokesčiais, kurie yra rinkos valdymo priemonė, kurios tikslas – bausti pieno gamintojus, kurie viršija savo referencines kvotas. Kadangi jie nesusieti su ankstesnėmis Komisijos išmokomis, jie iš esmės laikomi specialios paskirties įplaukomis.

3.2.3. Išlaidų susigrąžinimas

Prie šios kategorijos priskiriami vykdomieji raštai sumoms išieškoti, kuriuos pateikė Komisija ir pagal kuriuos Komisijos apskaitos sistemoje registruojama išskaita iš paskesnių mokėjimų, siekiant susigrąžinti anksčiau iš bendrojo biudžeto išmokėtas sumas, remiantis patikrinimais, užbaigtais auditais arba tinkamumo finansuoti analize, taip pat valstybių narių EŽŪGF lėšų gavėjams pateikti vykdomieji raštai sumoms išieškoti. Į šią išlaidų kategoriją taip pat įtrauktas sukauptų pajamų vertinimo pokytis nuo praėjusiųjų metų pabaigos iki dabartinio laikotarpio.

Reikėtų pažymėti, kad šie skaičiai atspindi tik ES taisomosios veiklos poveikį apskaitai, kuri grindžiama galiojančiomis ES apskaitos taisyklėmis. Dėl šios priežasties šie skaičiai negali parodyti ir neparodo viso ES išlaidų susigrąžinimo masto, visų pirma reikšmingose struktūrinių veiksmų išlaidų srityse, kuriose veikia specialūs mechanizmai, užtikrinantys finansuoti netinkamų lėšų susigrąžinimą, dėl kurių daugeliu atvejų vykdomieji raštai sumoms išieškoti nepateikiami ir kurios todėl nedaro poveikio ES apskaitos sistemai. Be to, remiantis ES apskaitos taisyklėmis, išankstinio finansavimo sumų susigrąžinimas taip pat neparodytas kaip įplaukos. Daugiau informacijos apie finansines pataisas ir išlaidų susigrąžinimą pateikta 6 pastaboje.

Žemės ūkis. EŽŪGF ir kaimo plėtra

Su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusios sumos, priskiriamos prie šios kategorijos ir apskaitomos kaip metų įplaukos, yra finansinės pataisos, dėl kurių nuspręsta per metus, ir susigrąžintinos sumos, kurias deklaravo ir per metus susigrąžino valstybės narės, taip pat valstybių narių deklaruotų dėl sukčiavimo ir pažeidimų atvejų metų pabaigoje susigrąžintinų sumų grynasis padidėjimas.

Struktūriniai veiksmai

Pagrindinės sumos pagal struktūrinių veiksmų išlaidų pakategorę apima Komisijos išduotus vykdomuosius raštus siekiant išieškoti ankstesniais metais neteisingai patirtas išlaidas, atskaitymus nuo išlaidų, atėmus sukauptų pajamų sumažėjimą metų pabaigoje.

Vykdomieji raštai sumoms išieškoti pateikiami tik šiais atvejais:

– oficialūs Komisijos sprendimai dėl finansinių pataisų, nustačius, kad sumos, kurių prašė valstybės narės, išleistos neteisėtai;

– atliekant taisymą, kai užbaigiama programa, dėl kurio sumažinamas ES įnašas, jeigu valstybė narė nedeklaravo pakankamai tinkamų finansuoti išlaidų, kad pagrįstų visą jau suteiktą išankstinį finansavimą ir tarpinius mokėjimus; tokios operacijos gali būti vykdomos be oficialaus Komisijos sprendimo, jeigu tai priimtina valstybei narei;

– susigrąžinant sumas užbaigus programą, kai baigiamos teisinės procedūros, kurios dar buvo vykdomos užbaigimo metu.

Kiti su struktūriniais veiksmais susiję vykdomieji raštai pateikti išankstiniam finansavimui susigrąžinti; žr. 6.3 pastabą. Šios sumos neparodytos kaip įplaukos, tačiau įtraukiamos į balanso išankstinio finansavimo kategoriją.

3.2.4. Įplaukos iš administracinių operacijų

Šios įplaukos susidaro atlikus atskaitymus iš darbuotojų atlyginimų ir jas visų pirma sudaro dvi sumos: įmokos į darbuotojų pensijų sistemą ir pajamų mokestis.

3.2.5. Įvairios veiklos įplaukos

779 mln. EUR (2012 m. – 672 mln. EUR) susijusi su iš narystės siekiančių narių gautomis sumomis. Į šią išlaidų kategoriją taip pat įtraukiamas valiutos keitimo pelnas, išskyrus 3.5 pastaboje aptariamą finansinę veiklą. Šis pelnas atsiranda vykdant kasdieninę veiklą ir susijusias operacijas ne euro, bet kita valiuta bei atliekant perkainojimą metų pabaigoje, kad būtų galima parengti ataskaitas. Jose nurodytas tiek realizuotas, tiek nerealizuotas pelnas. Per metus patirta 39 mln. EUR grynųjų valiutos keitimo nuostolių (2012 m. gauta 52 mln. EUR grynojo valiutos keitimo pelno).

           

3.3. ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

|| || Mln. EUR

|| 2013 m. || 2012 m.

Išlaidos darbuotojams || 5 527 || 5 708

Nusidėvėjimas ir nuvertėjimas ||  450 ||  451

Kitos administracinės išlaidos || 3 293 || 3 161

Iš viso || 9 269 || 9 320

Į šią kategoriją įtraukta 388 mln. EUR kitų administracinių išlaidų (2012 m. – 379 mln. EUR), susijusių su veiklos nuoma. Sumos, kurias įsipareigota sumokėti per likusį šių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpį, yra tokios:

|| || Mln. EUR

|| Būsimos mokėtinos sumos ||

|| < 1 metai || 1–5 metai || > 5 metai || Iš viso

Pastatai ||  338 ||  912 ||  739 || 1 990

IT medžiaga ir kita įranga ||  7 ||  17 || 0 ||  24

Iš viso ||  346 ||  929 ||  739 || 2 014

           

3.4. VEIKLOS IŠLAIDOS

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 m. || 2012 m.

Pirminės veiklos išlaidos: || 3.4.1 || ||

  Tiesioginis centralizuotas valdymas || || 8 722 || 9 883

  Netiesioginis centralizuotas valdymas || || 5 491 || 4 151

  Decentralizuotas valdymas || ||  720 || 1 019

  Pasidalijamasis valdymas || || 120 070 || 106 378

  Jungtinis valdymas || || 1 745 || 1 819

  Iš viso || || 136 747 || 123 250

Kitos veiklos išlaidos: || 3.4.2 || ||

  Tikslinimas / atidėjiniai || ||  301 ||  427

  Valiutos keitimo nuostoliai || ||  378 ||  281

  Kita || || 1 145 ||  675

  Iš viso || || 1 824 || 1 383

Iš viso || || 138 571 || 124 633

           

3.4.1. Pirminės veiklos išlaidos

Veiklos išlaidos priskiriamos įvairioms finansinės programos išlaidų kategorijoms ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir valdomi. Didžioji išlaidų dalis priskiriama prie pasidalijamojo valdymo kategorijos, kai užduotis pavedama vykdyti valstybėms narėms, ir apima tokias sritis kaip EŽŪGF išlaidos ir iš skirtingų struktūrinių veiksmų priemonių (Regioninės plėtros fondo, Socialinio fondo, Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Sanglaudos fondo ir Žuvininkystės fondo) finansuojami veiksmai.

Minėtos veiklos išlaidos daugiausia susijusios su šiomis sritimis: žemės ūkis ir kaimo plėtra – 59 mlrd. EUR (2012 m. – 57 mlrd. EUR), regioninė plėtra ir sanglauda – 49 mlrd. EUR (2012 m. – 39 mlrd. EUR), užimtumas ir socialiniai reikalai – 12 mlrd. EUR (2012 m. – 11 mlrd. EUR), moksliniai tyrimai ir ryšių tinklai, turinys ir technologijos – 6 mlrd. EUR (2012 m. – 6 mlrd. EUR) ir išorės santykiai – 3 mlrd. EUR (2012 m. – 3 mlrd. EUR).

Bendrą veiklos išlaidų padidėjimą lėmė pažanga vykdant 2007–2013 m. programavimo laikotarpio projektus regioninės plėtros srityje.

3.4.2. Kitos veiklos išlaidos

Valiutos keitimo nuostoliai, išskyrus dėl 3.6 pastaboje aprašomos finansinės veiklos, atsiranda vykdant kasdieninę veiklą ir susijusius sandorius ne euro, bet kita valiuta bei metų pabaigoje atliekant perkainojimą, kuris būtinas ataskaitoms parengti, – jie gali būti tiek realizuoti, tiek nerealizuoti.

2013 m. į kitų veiklos išlaidų kategoriją daugiausia įtrauktos ankstesniais metais skirtų baudų pataisos, kurių bendra vertė – 360 mln. EUR

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąnaudos

Į administracines ir veiklos išlaidas įtrauktos su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusios išlaidos:

|| || Mln. EUR

|| 2013 m. || 2012 m.

Mokslinių tyrimų sąnaudos ||  335 ||  331

Nekapitalizuotos technologinės plėtros sąnaudos ||  74 ||  76

Iš viso ||  409 ||  407

           

3.5. FINANSINĖS ĮPLAUKOS

|| || Mln. EUR

|| 2013 m. || 2012 m.

Dividendų pajamos ||  6 ||  12

|| ||

Palūkanų pajamos: || ||

  Iš išankstinio finansavimo ||  29 ||  28

  Iš pavėluotų mokėjimų ||  88 ||  242

  Iš parduoti laikomo finansinio turto ||  71 ||  100

  Iš paskolų || 1 712 || 1 559

  Iš pinigų ir pinigų ekvivalentų ||  21 ||  26

  Kita ||  1 ||  2

  Iš viso || 1 922 || 1 957

Kitos finansinės pajamos: || ||

  Realizuotas pelnas iš finansinio turto pardavimo ||  24 ||  18

  Kita ||  85 ||  160

  Iš viso ||  108 ||  178

|| ||

Valiutos keitimo pelnas ||  2 ||  10

|| ||

Iš viso || 2 038 || 2 157

3.6. FINANSINĖS IŠLAIDOS

|| || Mln. EUR

|| 2013 m. || 2012 m.

Palūkanų išlaidos: || ||

  Išperkamajai nuomai ||  99 ||  88

  Pasiskolintoms lėšoms || 1 697 || 1 545

  Kita ||  22 ||  23

  Iš viso || 1 818 || 1 656

Kitos finansinės išlaidos: || ||

  Finansinių atidėjinių koregavimas ||  98 ||  75

  Išlaidos, susijusios su patikėtinių valdomomis finansinėmis priemonėmis ||  68 ||  43

  Parduoti laikomo finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai ||  8 ||  8

  Realizuotas nuostolis dėl finansinio turto pardavimo || 0 ||  4

  Kita ||  35 ||  143

  Iš viso ||  209 ||  273

Valiutos keitimo nuostoliai ||  18 ||  13

|| ||

Iš viso || 2 045 || 1 942

           

3.7. BENDROSIOMS IR ASOCIJUOTOSIOMS ĮMONĖMS TENKANTI GRYNOJO DEFICITO DALIS

Remdamasi nuosavybės apskaitos metodu Komisija į savo finansinės veiklos ataskaitą įtraukia savo bendrųjų ir asocijuotųjų įmonių grynojo deficito dalį (taip pat žr. 2.3.1 ir 2.3.2 pastabas).

3.8. ĮPLAUKOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

2013 m. finansinės veiklos ataskaitoje pripažintos 148 874 mln. EUR (2012 m. – 137 023 mln. EUR) įplaukos iš neprekybinių operacijų.

3.9. SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ

Segmentų ataskaitoje pateiktas veiklos įplaukų ir išlaidų išskaidymas pagal Komisijos politikos sritį, remiantis veikla grindžiamo biudžeto struktūra. Šios politikos sritys gali būti suskirstytos į tris didesnes grupes: „ES vidaus veiksmai“, „ES išorės veiksmai“ ir „Tarnybos ir kita“. „ES vidaus veiksmai“ yra didžiausia kategorija, apimanti daugelį ES vidaus politikos sričių. „ES išorės veiksmai“ apima ES išorės politiką, pvz., prekybą ir išorės pagalbą. „Tarnybos ir kita“ yra vidaus horizontalūs veiksmai, reikalingi ES institucijų ir įstaigų funkcionavimui užtikrinti. Reikia atkreipti dėmesį, kad su agentūromis susijusi informacija įtraukiama į atitinkamą politikos sritį. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad centrinių Komisijos tarnybų skaičiuojami, renkami ir valdomi nuosavi ištekliai ir įnašai nėra skirstomi pagal įvairias veiklos rūšis.

|| || || || || || || Mln. EUR

|| ES vidaus veiksmai || ES išorės veiksmai || Tarnybos ir kita || Likviduojama EAPB || Kitos institucijos || Konsolidacijos eliminavimas || Iš viso

Baudos || 2 757 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 2 757

Žemės ūkio mokesčiai ||  48 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  48

Išlaidų susigrąžinimas || 1 687 ||  79 || 0 || 0 ||  4 ||  6 || 1 777

Administracinės veiklos įplaukos ||  111 ||  1 ||  998 || 0 ||  625 ||  (478) || 1 257

Įvairios veiklos įplaukos || 3 178 ||  104 ||  531 ||  3 ||  55 || (1 296) || 2 575

Kitos veiklos įplaukos || 7 781 ||  184 || 1 529 ||  3 ||  685 || (1 768) || 8 414

|| || || || || || ||

Išlaidos darbuotojams || (2 248) ||  (321) || (1 279) || 0 || (1 704) ||  25 || (5 527)

Su nematerialiuoju turtu ir nekilnojamuoju turtu, įranga bei įrengimais susijusios išlaidos ||  (137) || 0 ||  (115) || 0 ||  (205) ||  7 ||  (450)

Kitos administracinės išlaidos ||  (986) ||  (329) ||  (887) || 0 || (1 720) ||  628 || (3 293)

Administracinės išlaidos || (3 370) ||  (649) || (2 281) || 0 || (3 628) ||  660 || (9 269)

|| || || || || || ||

Tiesioginis centralizuotas valdymas || (6 068) || (3 348) ||  (264) || 0 || 0 ||  957 || (8 722)

Netiesioginis centralizuotas valdymas || (4 943) ||  (585) ||  (32) || 0 || 0 ||  69 || (5 491)

Decentralizuotas valdymas ||  (181) ||  (539) || 0 || 0 || 0 || 0 ||  (720)

Pasidalijamasis valdymas || (119 995) ||  (74) || 0 || 0 || 0 || 0 || (120 070)

Jungtinis valdymas ||  (233) || (1 512) || 0 || 0 || 0 || 0 || (1 745)

Kitos veiklos sąnaudos || (1 475) ||  (6) ||  (367) ||  (48) ||  (9) ||  82 || (1 824)

Veiklos išlaidos: || (132 894) || (6 064) ||  (664) ||  (48) ||  (9) || 1 108 || (138 571)

Iš viso veiklos išlaidų || (136 265) || (6 713) || (2 945) ||  (48) || (3 638) || 1 768 || (147 840)

Grynosios veiklos išlaidos || (128 483) || (6 529) || (1 416) ||  (44) || (2 953) || 0 || (139 426)

Įplaukos iš nuosavų išteklių ir įnašų || || || || || || || 141 241

Pagrindinės veiklos perteklius || || || || || || || 1 815

Grynosios finansinės išlaidos || || || || || || ||  (7)

Pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimų pokyčiai || || || || || || || (5 565)

Asocijuotosioms / bendrosioms įmonėms tenkanti deficito dalis || || || || || || ||  (608)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || || || || || || || (4 365)

SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ. ES VIDAUS VEIKSMAI

|| || || || || || || || || Mln. EUR

|| Ekonomikos ir finansų reikalai || Įmonės ir pramonė || Konkurencija || Užimtumas || Žemės ūkis || Transportas ir energetika || Aplinkos apsaugos || moksliniai tyrimai || Informacinė visuomenė

Baudos || 0 || 0 || 2 738 || 0 || 0 || 0 ||  16 || 0 || 0

Žemės ūkio mokesčiai || 0 || 0 || 0 || 0 ||  48 || 0 || 0 || 0 || 0

Išlaidų susigrąžinimas || 0 ||  3 || 0 ||  263 || 1 350 ||  20 || 0 ||  17 ||  14

Administracinės veiklos įplaukos || 0 ||  3 || 0 || 0 || 0 ||  23 ||  9 ||  16 || 0

Įvairios veiklos įplaukos ||  5 ||  131 ||  112 ||  36 ||  147 ||  212 ||  127 || 1 052 ||  13

Kitos veiklos įplaukos ||  5 ||  136 || 2 850 ||  299 || 1 545 ||  255 ||  152 || 1 084 ||  27

Išlaidos darbuotojams ||  (66) ||  (100) ||  (78) ||  (79) ||  (101) ||  (268) ||  (141) ||  (233) ||  (104)

Su nematerialiuoju turtu ir nekilnojamuoju turtu, įranga bei įrengimais susijusios išlaidos || 0 ||  (4) || 0 ||  (1) || 0 ||  (15) ||  (7) ||  (16) || 0

Kitos administracinės išlaidos ||  (9) ||  (45) ||  (7) ||  (24) ||  (19) ||  (109) ||  (46) ||  (177) ||  (24)

Administracinės išlaidos ||  (74) ||  (148) ||  (85) ||  (104) ||  (119) ||  (391) ||  (195) ||  (427) ||  (128)

Tiesioginis centralizuotas valdymas ||  (10) ||  (229) ||  1 ||  (141) ||  (48) ||  519 ||  (324) || (3 057) || (1 318)

Netiesioginis centralizuotas valdymas || 0 ||  (108) || 0 ||  (1) || 0 || (1 137) ||  (24) || (1 919) ||  (14)

Decentralizuotas valdymas || 0 || 0 || 0 ||  (58) ||  (187) || 0 || 0 || 0 || 0

Pasidalijamasis valdymas || 0 || 0 || 0 || (12 183) || (58 652) || 0 || 0 || 0 || 0

Jungtinis valdymas || 0 ||  (87) || 0 ||  (10) || 0 ||  (131) || 0 || 0 || 0

Kitos veiklos sąnaudos || 0 || 0 ||  (476) ||  (15) ||  (189) ||  (60) ||  (40) ||  (160) ||  (6)

Veiklos išlaidos ||  (10) ||  (424) ||  (475) || (12 408) || (59 075) ||  (808) ||  (388) || (5 136) || (1 338)

Iš viso veiklos išlaidų ||  (84) ||  (572) ||  (560) || (12 511) || (59 195) || (1 199) ||  (582) || (5 563) || (1 466)

Grynosios veiklos išlaidos ||  (80) ||  (436) || 2 290 || (12 213) || (57 650) ||  (945) ||  (430) || (4 479) || (1 439)

SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ. ES VIDAUS VEIKSMAI (TĘSINYS)

|| || || || || || || || || Mln. EUR

|| Jungtinis tyrimų centras || Žuvininkystė || Vidaus rinka || Regioninė politika || Mokesčiai ir muitai || Švietimas ir kultūra || Sveikatos ir vartotojų apsauga || Teisingumas, laisvė ir saugumas || Iš viso

Baudos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  3 || 2 757

Žemės ūkio mokesčiai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  48

Išlaidų susigrąžinimas ||  1 ||  3 ||  1 ||  12 || 0 ||  5 ||  2 ||  (4) || 1 687

Administracinės veiklos įplaukos ||  37 || 0 ||  1 || 0 ||  1 || 0 ||  12 ||  10 ||  111

Įvairios veiklos įplaukos ||  107 ||  7 ||  252 ||  (2) ||  1 ||  318 ||  379 ||  281 || 3 178

Kitos veiklos įplaukos ||  146 ||  10 ||  254 ||  10 ||  3 ||  323 ||  393 ||  290 || 7 781

Išlaidos darbuotojams ||  (255) ||  (37) ||  (164) ||  (63) ||  (46) ||  (104) ||  (231) ||  (179) || (2 248)

Su nematerialiuoju turtu ir nekilnojamuoju turtu, įranga bei įrengimais susijusios išlaidos ||  (30) ||  (1) ||  (12) || 0 ||  (5) ||  (1) ||  (24) ||  (20) ||  (137)

Kitos administracinės išlaidos ||  (83) ||  (14) ||  (89) ||  (12) ||  (72) ||  (96) ||  (86) ||  (75) ||  (986)

Administracinės išlaidos ||  (368) ||  (52) ||  (264) ||  (75) ||  (123) ||  (202) ||  (341) ||  (274) || (3 370)

Tiesioginis centralizuotas valdymas ||  (78) ||  (217) ||  (44) ||  (72) ||  (16) ||  (253) ||  (331) ||  (451) || (6 068)

Netiesioginis centralizuotas valdymas || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || (1 671) ||  (67) || 0 || (4 943)

Decentralizuotas valdymas || 0 || 0 || 0 ||  64 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  (181)

Pasidalijamasis valdymas || 0 ||  (465) || 0 || (48 470) || 0 || 0 || 0 ||  (225) || (119 995)

Jungtinis valdymas || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  (3) ||  (2) || 0 ||  (233)

Kitos veiklos sąnaudos ||  3 ||  (1) ||  (43) ||  (96) || 0 ||  (133) ||  (162) ||  (98) || (1 475)

Veiklos išlaidos ||  (75) ||  (683) ||  (87) || (48 574) ||  (16) || (2 059) ||  (562) ||  (775) || (132 894)

Iš viso veiklos išlaidų ||  (444) ||  (735) ||  (351) || (48 649) ||  (139) || (2 261) ||  (904) || (1 049) || (136 265)

Grynosios veiklos išlaidos ||  (297) ||  (725) ||  (97) || (48 639) ||  (136) || (1 938) ||  (511) ||  (759) || (128 483)

SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ. ES IŠORĖS VEIKSMAI

|| || || || || || Mln. EUR

|| Išorės santykiai || Prekyba || Vystymasis || Plėtra || Humanitarinė pagalba || Iš viso ES išorės veiksmų

Išlaidų susigrąžinimas ||  36 || 0 ||  6 ||  36 ||  1 ||  79

Administracinės veiklos įplaukos ||  1 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  1

Įvairios veiklos įplaukos ||  (1) || 0 ||  86 ||  2 ||  18 ||  104

Kitos veiklos įplaukos ||  35 || 0 ||  92 ||  38 ||  19 ||  184

Išlaidos darbuotojams ||  (27) ||  (62) ||  (163) ||  (45) ||  (23) ||  (321)

Su nematerialiuoju turtu ir nekilnojamuoju turtu, įranga bei įrengimais susijusios išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Kitos administracinės išlaidos ||  (24) ||  (8) ||  (282) ||  (8) ||  (8) ||  (329)

Administracinės išlaidos ||  (51) ||  (70) ||  (444) ||  (53) ||  (31) ||  (649)

Tiesioginis centralizuotas valdymas || (1 624) ||  (6) ||  (628) ||  (417) ||  (673) || (3 348)

Netiesioginis centralizuotas valdymas ||  (531) || 0 ||  (16) ||  (38) || 0 ||  (585)

Decentralizuotas valdymas ||  (218) || 0 ||  (67) ||  (254) || 0 ||  (539)

Pasidalijamasis valdymas ||  (74) || 0 || 0 || 0 || 0 ||  (74)

Jungtinis valdymas ||  (553) ||  (5) ||  (241) ||  (79) ||  (633) || (1 512)

Kitos veiklos sąnaudos ||  (1) || 0 ||  (3) ||  (1) ||  (1) ||  (6)

Veiklos išlaidos || (3 001) ||  (11) ||  (955) ||  (789) || (1 308) || (6 064)

Iš viso veiklos išlaidų || (3 052) ||  (80) || (1 400) ||  (843) || (1 339) || (6 713)

Grynosios veiklos išlaidos || (3 017) ||  (80) || (1 308) ||  (805) || (1 319) || (6 529)

SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ. TARNYBOS IR KITA

|| || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Spauda ir komunikacija || Kovos su sukčiavimu tarnyba || Koordinavimas || Personalas ir administracija || Eurostatas || Biudžetas || Auditas || Kalbos || Kita || Iš viso tarnybų ir kitos veiklos

Išlaidų susigrąžinimas || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Administracinės veiklos įplaukos || 0 ||  5 ||  2 ||  834 || 0 ||  60 || 0 ||  95 || 0 ||  998

Įvairios veiklos įplaukos ||  (2) ||  7 ||  1 ||  121 ||  (1) ||  31 || 0 ||  49 ||  325 ||  531

Kitos veiklos įplaukos ||  (2) ||  12 ||  3 ||  956 ||  (1) ||  91 || 0 ||  145 ||  325 || 1 529

Išlaidos darbuotojams ||  (79) ||  (38) ||  (149) ||  (611) ||  (63) ||  (42) ||  (10) ||  (330) ||  43 || (1 279)

Su nematerialiuoju turtu ir nekilnojamuoju turtu, įranga bei įrengimais susijusios išlaidos ||  (2) ||  (1) || 0 ||  (110) || 0 || 0 || 0 ||  (2) || 0 ||  (115)

Kitos administracinės išlaidos ||  (43) ||  (14) ||  (28) ||  (687) ||  (17) ||  (13) ||  (1) ||  (83) || 0 ||  (887)

Administracinės išlaidos ||  (125) ||  (52) ||  (177) || (1 408) ||  (81) ||  (55) ||  (10) ||  (415) ||  43 || (2 281)

Tiesioginis centralizuotas valdymas ||  (101) ||  (17) || 0 ||  (23) ||  (31) ||  (78) || 0 ||  (15) || 0 ||  (264)

Netiesioginis centralizuotas valdymas ||  (32) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  (32)

Decentralizuotas valdymas || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Pasidalijamasis valdymas || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Jungtinis valdymas || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Kitos veiklos sąnaudos || 0 || 0 ||  (2) ||  (1) || 0 || 0 || 0 || 0 ||  (365) ||  (367)

Veiklos išlaidos ||  (133) ||  (17) ||  (2) ||  (24) ||  (31) ||  (78) || 0 ||  (15) ||  (365) ||  (664)

Iš viso veiklos išlaidų ||  (257) ||  (69) ||  (179) || (1 431) ||  (112) ||  (133) ||  (10) ||  (430) ||  (322) || (2 945)

Grynosios veiklos išlaidos ||  (259) ||  (57) ||  (176) ||  (476) ||  (113) ||  (42) ||  (10) ||  (285) ||  3 || (1 416)

4. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITŲ PASTABOS

4.1. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS TIKSLAS IR PARENGIMAS

Informacija apie pinigų srautus suteikia pagrindą įvertinti ES gebėjimą gauti pinigų ir pinigų ekvivalentų bei jos poreikius tuos pinigų srautus panaudoti.

Pinigų srautų ataskaita rengiama naudojant netiesioginį metodą. Tai reiškia, kad grynasis finansinių metų ekonominės veiklos rezultatas koreguojamas atsižvelgiant į nepiniginio pobūdžio sandorių rezultatus, visas praėjusių ar būsimų laikotarpių pagrindinės veiklos pinigų įplaukų ar išmokų atidėtas arba sukauptas sumas ir įplaukų arba išlaidų, susijusių su investicinės veiklos pinigų srautais, punktus.

Pinigų srautai, atsirandantys iš sandorių užsienio valiuta, parodomi ES atskaitomybės valiuta (eurais), taikant užsienio valiutos keitimo į eurus kursą, galiojantį pinigų srautų dieną.

Pirmiau pateiktoje pinigų srautų ataskaitoje pateikti laikotarpio pinigų srautai, suklasifikuoti pagal pagrindinę ir investicinę veiklą (ES nevykdo finansinės veiklos).

4.2. PAGRINDINĖ VEIKLA

Pagrindinė veikla – tai ES veikla, kuri nėra investicinė veikla. Ji apima didžiąją vykdomos veiklos dalį. Gavėjams suteiktos paskolos (ir susijusios pasiskolintos lėšos, kai taikytina) nelaikomos investicine (arba finansine) veikla, kadangi jomis siekiama bendrųjų tikslų, taigi jos yra ir ES kasdienių operacijų dalis. Pagrindinė veikla taip pat apima investicijas, kaip antai EIF, ERPB ir rizikos kapitalo fondus. Iš tiesų šios veiklos tikslas – dalyvauti siekiant nustatytų politikos rezultatų.           

4.3. INVESTICINĖ VEIKLA

Investicinė veikla – tai nematerialiojo ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų įsigijimas ir perleidimas bei kitos investicijos, kurios neįtraukiamos į pinigų ekvivalentus. Prie investicinės veiklos nepriskiriamos gavėjams suteiktos paskolos . Siekiama parodyti realias ES atliktas investicijas.

5. NEAPIBRĖŽTIEJI TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITA SVARBI INFORMACIJA

5.1. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Gautos garantijos: || ||

   Įvykdymo garantijos || 441 || 337

   Kitos garantijos || 39 || 43

Kitas neapibrėžtasis turtas || 16 || 14

Iš viso || 496 || 394

Įvykdymo garantijų reikalaujama siekiant užtikrinti, kad ES lėšų gavėjai įvykdytų savo sutartyse su ES numatytus įsipareigojimus.          

5.2. NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

|| || || Mln. EUR

|| Pastaba || 2013 12 31 || 2012 12 31

Suteiktos garantijos || 5.2.1 || 22 162 || 22 317

Baudos || 5.2.2 || 5 227 || 6 378

EŽŪGF, kaimo plėtra ir pasirengimas narystei || 5.2.3 || 1 537 || 1 188

Sanglaudos politika || 5.2.4 ||  137 ||  546

Teismo bylos ir kiti ginčai || 5.2.5 ||  689 ||  91

Iš viso || || 29 753 || 30 521

Visi neapibrėžtieji įsipareigojimai, išskyrus susijusiuosius su baudomis, būtų finansuojami ateityje, jei sueitų jų mokėjimo terminas, iš ES biudžeto.

5.2.1. Suteiktos garantijos

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Garantijos EIB paskoloms, suteiktoms iš jo nuosavų išteklių: || ||

  65 % garantija || 19 077 || 18 683

  70 % garantija || 1 361 || 1 654

  75 % garantija ||  257 ||  383

  100 % garantija ||  461 ||  594

  Iš viso || 21 156 || 21 314

Kitos suteiktos garantijos || 1 006 || 1 003

|| ||

Iš viso || 22 162 || 22 317

           

Garantijos iš ES biudžeto suteikiamos EIB paskoloms, kurias jis pasirašė ir suteikė iš nuosavų išteklių trečiosioms šalims 2013 m. gruodžio 31 d. (įskaitant valstybėms narėms iki stojimo suteiktas paskolas). Tačiau ES garantija negali viršyti patvirtintų kredito linijų viršutinės ribos procentinės dalies: 65 % (2000–2007 m. laikotarpiu), 70 %, 75 % arba 100 %. 2007–2013 m. laikotarpiu ES garantija negali viršyti 65 % neapmokėtos sumos, o ne patvirtintų kredito linijų ribos. Nepasiekus šios viršutinės ribos, ES garantija taikoma visai sumai. 2013 m. gruodžio 31 d. neapmokėta suma siekė 21 156 mln. EUR, todėl ji yra didžiausia ES su rizika susijusi pozicija.

Kitos suteiktos garantijos daugiausia susijusios su Rizikos pasidalijimo finansine priemone (958 mln. EUR). Daugiau informacijos apie šią priemonę pateikta 2.4 pastaboje.

5.2.2.  Baudos

Šios sumos susijusios su Komisijos paskirtomis baudomis už konkurencijos taisyklių pažeidimą, kurios buvo laikinai sumokėtos ir dėl kurių buvo pateiktas apeliacinis skundas arba nežinoma, ar apeliacinis skundas bus teikiamas. Neapibrėžtieji įsipareigojimai bus išlaikomi tol, kol su šia byla susijęs Teisingumo Teismo sprendimas taps galutiniu. Iš laikinų mokėjimų uždirbtos palūkanos įtrauktos į ekonominį metų rezultatą ir taip pat parodytos kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, siekiant parodyti Komisijos nuosavybės teisės į šias sumas neapibrėžtumą.

5.2.3. EŽŪGF, kaimo plėtra ir pasirengimas narystei

Tai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai valstybėms narėms, kurie siejami su EŽŪGF sprendimais dėl atitikties, kaimo plėtros, pasirengimo narystei finansinių pataisų kol nepriimtas Teisingumo Teismo sprendimas. Įsipareigojimo galutinės sumos ir metų, kuriais jis po sėkmingų apeliacinių skundų bus nuskaitytas iš biudžeto, nustatymas priklausys nuo Teisingumo Teismo procedūros trukmės.

5.2.4. Sanglaudos politika

Tai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai valstybėms narėms kartu su ieškiniais pagal sanglaudos politiką, kol nenustatyta žodinio bylos nagrinėjimo data arba nepriimtas Teisingumo Teismo sprendimas.

5.2.5. Teismo bylos ir kiti ginčai

Ši kategorija susijusi su šiuo metu ES pateiktais ieškiniais padengti nuostolius, kitais teisiniais ginčais ir numatytomis teisinėmis išlaidomis. Reikėtų pažymėti, kad ieškinyje dėl žalos atlyginimo pagal EB sutarties 288 straipsnį pareiškėjas turi įrodyti, kad institucija padarė pakankamai sunkų teisinės normos, kuria asmenims suteikiamos teisės, pažeidimą, kad ieškovas patyrė realią žalą ir kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto veiksmo ir žalos.

5.3. KITA SVARBI INFORMACIJA

5.3.1. Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai || 178 382 || 175 853

Minėta suma yra neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas, atėmus susijusias sumas, kurios 2013 m. finansinės veiklos ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas. Neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas yra suma, kurią sudaro nepanaudotų įsipareigojimų, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) panaikinimai, suma. Tai įprasta daugiamečių programų pasekmė. 2013 m. gruodžio 31 d. neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų suma iš viso buvo 222 410 mln. EUR (2012 m. – 217 810 mln. EUR).

5.3.2. Svarbūs teisiniai įsipareigojimai

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Struktūriniai veiksmai ||  150 || 71 775

Protokolas su Viduržemio jūros baseino šalimis ||  264 ||  264

Žuvininkystės susitarimai ||  79 ||  173

„Galileo“ || 0 ||  143

Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES) || 0 ||  233

Transeuropiniai transporto tinklai (TEN–T) ||  850 || 1 331

Kiti sutartiniai įsipareigojimai || 3 516 || 3 884

Iš viso || 4 858 || 77 803

           

Šie įsipareigojimai atsirado dėl to, kad ES prisiėmė ilgalaikius teisinius įsipareigojimus dėl sumų, kurios dar nepadengtos biudžetiniais įsipareigojimų asignavimais. Jie gali būti susiję su daugiametėmis programomis, tokiomis kaip struktūrinių veiksmų programos, arba sumomis, kurias ES yra įsipareigojusi sumokėti ateityje pagal balanso sudarymo dieną galiojančias administracines sutartis (t. y. susijusias su apsaugos, valymo ir kitų panašių paslaugų teikimu, taip pat sutartinius įsipareigojimus, susijusius su konkrečiais projektais, pavyzdžiui, statybos darbais).

Struktūriniai veiksmai

Toliau pateikiamoje lentelėje palyginti teisiniai įsipareigojimai, kurių atžvilgiu dar neprisiimti biudžetiniai įsipareigojimai, ir didžiausi įsipareigojimai, susiję su 2007–2013 m. finansinėje programoje numatytomis sumomis.

Būsimi įsipareigojimai yra nesumokėtos sumos, kurias Komisija tebėra įsipareigojusi sumokėti po 2013 m. gruodžio 31 d. Likusi nesumokėta 150 mln. EUR suma atitinka Taisomojo biudžeto 7/2013 struktūrinius fondus.

|| || || || || || || Mln. EUR

|| 2007–2013 m. finansinė programa (A) || Prisiimti teisiniai įsipareigojimai (B) || Biudžeto įsipareigojimai (C) || Įsipareigojimų panaikinimas (D) || Teisiniai įsipareigojimai atėmus biudžetinius įsipareigojimus (= B – C + D) || Didžiausias įsipareigojimas (= A − C + D) || Būsimi įsipareigojimai (= A – C)

Struktūriniai fondai || 348 151 || 347 767 || 348 001 ||  264 || 30 || 414 || 150

Gamtos ištekliai || 100 558 || 100 353 || 100 558 ||  205 || 0 || 205 || 0

Pasirengimo narystei pagalbos priemonė || 11 110 || 10 856 || 11 110 ||  259 || 6 || 259 || 0

Iš viso || 459 818 || 458 976 || 459 668 ||  728 || 36 || 878 || 150

Protokolai su Viduržemio jūros šalimis

Šie įsipareigojimai susiję su finansiniais protokolais su Viduržemio jūros baseino valstybėmis, nepriklausančiomis ES. Čia įrašyta suma yra visos sumos pasirašytuose protokoluose ir į sąskaitas įtrauktų biudžetinių įsipareigojimų sumos skirtumas. Šie protokolai yra tarptautinės sutartys, kurios negali būti nutrauktos, jeigu dėl to nesusitaria abi šalys, nors jų nutraukimo procesas yra pradėtas.

Žuvininkystės susitarimai

Tai įsipareigojimai, prisiimti kartu su trečiosiomis šalimis dėl operacijų pagal tarptautinius žuvininkystės susitarimus.

„Galileo“

Šias sumas įsipareigota skirti programai „Galileo“ – pasaulinei navigacijos palydovinei sistemai kurti; žr. taip pat 2.2 pastabą.

GMES

Komisija su ESA 2008–2013 m. laikotarpiui sudarė sutartį dėl Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) kosmoso komponento įgyvendinimo. Visa orientacinė šiam laikotarpiui numatyta suma yra 728 mln. EUR.

TEN-T

Ši suma susijusi su 2007–2013 m. laikotarpio transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dotacijomis. Programa taikoma projektams, kuriais siekiama paremti tiek infrastruktūros projektus, tiek mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais skatinama į naują transporto infrastruktūrą įtraukti naujas technologijas ir naujoviškus procesus. Visa orientacinė šiai programai numatyta suma yra 7,9 mlrd. EUR.

Su TEN-T susijusių teisinių įsipareigojimų sumažėjo dėl teisinių įsipareigojimų sumažėjimo po keitimo sprendimų ir kartu dėl biudžetinių įsipareigojimų padidėjimo.         

Kiti sutartiniai įsipareigojimai

Čia įtrauktos sumos atitinka sumas, kurias įsipareigota sumokėti per sutarčių galiojimo laikotarpį. Didžiausios įtrauktos sumos – tai 2 035 mln. EUR suma Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūrai, skirta ITER projektui įgyvendinti, ir 831 mln. EUR Europos Parlamento statybos sutartims.

6. ES BIUDŽETO APSAUGA

6.1. FINANSINĖS PATAISOS IR LĖŠŲ SUSIGRĄŽINIMAS 2013 M.

6.1.1. Finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas, patvirtinti arba dėl kurių nuspręsta 2013 m.

|| || || || Mln. EUR

|| Finansinės pataisos || Susigrąžintos sumos || 2013 m. iš viso || 2012 m. iš viso

Žemės ūkis: || || || ||

EŽŪGF ||  843 ||  227 || 1 070 ||  638

Kaimo plėtra ||  247 ||  139 ||  386 ||  221

Sanglaudos politika: || || || ||

ERPF ||  337 ||  1 ||  338 ||  958

Sanglaudos fondas ||  220 ||  - ||  220 ||  203

ESF ||  834 ||  40 ||  874 ||  425

ŽOFP / EŽF ||  10 ||  24 ||  34 ||  2

EŽŪOGF Orientavimo skyrius ||  1 ||  2 ||  3 ||  34

Kita ||  - ||  16 ||  16 ||  19

Vidaus politikos sritys ||  3 ||  393 ||  396 ||  253

Išorės politikos sritys || nėra duomenų ||  93 ||  93 ||  107

Administravimas || nėra duomenų ||  6 ||  6 ||  7

Dėl kurių nuspręsta / kurie patvirtinti 2013 m., iš viso || 2 495 ||  941 || 3 436 ||

Dėl kurių nuspręsta / kurie patvirtinti 2012 m., iš viso || 2 172 ||  695 || || 2 867

Bendra finansinių pataisų ir susigrąžintų lėšų suma, kuri buvo patvirtinta arba dėl kurių nuspręsta 2013 m., išaugo 20 %, palyginus su 2012 m. (finansinės pataisos padidėjo 15 %, o susigrąžintos sumos – 35 %). Iš 1 402 mln. EUR sumos, skirtos Sanglaudos politikai, 514 mln. EUR susiję su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, 714 mln. EUR – su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, o likusi 174 mln. EUR suma – su 1994–1999 m. programavimo laikotarpiu.

6.1.2. 2013 m. atliktos finansinės pataisos ir susigrąžintos lėšos

|| || || || Mln. EUR

|| Finansinės pataisos || Susigrąžintos sumos || 2013 m. iš viso || 2012 m. iš viso

Žemės ūkis: || || || ||

EŽŪGF ||  481 ||  155 ||  636 ||  771

Kaimo plėtra ||  230 ||  129 ||  359 ||  225

Sanglaudos politika: || || || ||

ERPF ||  622 ||  - ||  622 || 2 416

Sanglaudos fondas ||  277 ||  - ||  277 ||  207

ESF ||  842 ||  40 ||  882 ||  430

ŽOFP / EŽF ||  4 ||  23 ||  28 ||  1

EŽŪOGF Orientavimo skyrius ||  14 ||  2 ||  16 ||  20

Kita ||  - ||  16 ||  16 ||  11

Vidaus politikos sritys ||  3 ||  398 ||  401 ||  230

Išorės politikos sritys || nėra duomenų ||  93 ||  93 ||  99

Administravimas || nėra duomenų ||  6 ||  6 ||  9

Iš viso atlikta 2013 m. || 2 472 ||  862 || 3 334 ||

Iš viso atlikta 2012 m. || 3 742 ||  678 || || 4 419

Visa 2013 m. atliktų finansinių pataisų ir susigrąžintų lėšų suma sumažėjo 25 %, palyginti su 2012 m. 2013 m. susigrąžintų lėšų padidėjimą 27 % kompensavo 2013 m. atliktų finansinių pataisų sumažėjimas 34 %. Šį sumažėjimą lėmė svarbi byla, susijusi su 1,8 mlrd. EUR finansinės pataisos, susijusios su 2000–2006 m. Sanglaudos programomis Ispanijoje (tai sudaro 49 % visos 2012 m. atliktų finansinių pataisų sumos), atlikimu ir pripažinimu 2012 m. Iš 1 759 mln. EUR sumos, skirtos Sanglaudos politikai, 693 mln. EUR susiję su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, 889 mln. EUR – su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, o likusi 177 mln. EUR suma – su 1994–1999 m. programavimo laikotarpiu.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra:

Finansinės pataisos, kurios yra patvirtintos arba dėl kurių nuspręsta, daugiausia susijusios su sprendimais dėl atitikties ir patvirtinimo, priimtais po Komisijos atliktų patikrinimų. Dėl valstybių narių dalimis vykdomų mokėjimų faktiškai panaudota suma skiriasi nuo sprendime nurodytos sumos.

Sanglaudos politika:

ERPF ir Sanglaudos fondas

– 2007–2013 m. programavimo laikotarpis. Finansinės pataisos sumažėjo dėl griežtos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato priežiūros bei mokėjimų nutraukimo politikos ir didėjančio įgyvendintų veiksmų planų skaičiaus, kurį lėmė mokėjimų nutraukimas arba prieš mokėjimų sustabdymą siunčiami raštai. Finansinės pataisos, kurios buvo patvirtintos arba dėl kurių nuspręsta 2013 m., susijusios su 17 valstybių narių ir visų pirma Čekija (128 mln. EUR), Vengrija (139 mln. EUR), Slovakija (56 mln. EUR) ir Italija (49 mln. EUR). Jas pirmiausia lėmė didelės fiksuoto dydžio sumos pataisos, atliktos dėl trūkumų įgyvendinant viešųjų pirkimų procedūras. 2013 m. atliktos finansinės pataisos daugiausia susijusios su Vengrija (140 mln. EUR), Graikija (86 mln. EUR) ir Slovakija (66 mln. EUR).

– 2000–2006 m. programavimo laikotarpis 81 % finansinių pataisų, kurios buvo patvirtintos arba dėl kurių nuspręsta 2013 m., buvo nustatytos Italijai (114 mln. EUR) ir Ispanijai (96 mln. EUR), nes jas lėmė programų užbaigimas ir išlaidų, kurios pripažintos netinkamomis finansuoti, atmetimas. Italijos atveju pagrindinė finansinių pataisų užbaigimo metu priežastis yra neužbaigti projektai, pasibaigus jų tinkamumo finansuoti galiojimo laikotarpiui ir todėl nustojus jiems teikti ES finansavimą. Italija ir Ispanija yra valstybės narės, kuriose 2013 m. atliktų finansinių pataisų sumos didžiausios (atitinkamai 118 mln. EUR ir 177 mln. EUR).

ESF

– 2007–2013 m. programavimo laikotarpis. 2013 m. didelė (219 mln. EUR) finansinė pataisa buvo patvirtinta (dėl jos buvo nuspręsta) ir atlikta Rumunijos atveju. Kitos finansinės pataisos, kurios buvo patvirtintos arba dėl kurių nuspręsta 2013 m., nustatytos Ispanijai (45 mln. EUR) ir Jungtinei Karalystei (25 mln. EUR) dėl Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato, kaip priežiūros vykdytojo, vaidmens. Pagrindinės 2013 m. atliktos finansinės pataisos buvo nustatytos Ispanijai (44 mln. EUR) ir Čekijai (41 mln. EUR). Visa suma rodo finansines pataisas, atliktas per visą programų gyvavimo laikotarpį. Pataisos buvo atliktos išskaičiuojant iš valstybių narių pateiktų tarpinių mokėjimo reikalavimų.

– 2000–2006 m. programavimo laikotarpis. Pagrindinės finansinės pataisos, kurios buvo patvirtintos arba dėl kurių nuspręsta ir atliktos 2013 m., nustatytos Ispanija (260 mln. EUR), Italijai (103 mln. EUR) ir Nyderlandams (44 mln. EUR). Visa suma rodo finansines pataisas, atliktas programų užbaigimo metu. Visos finansinės pataisos, kurios laikomos atliktomis, buvo atliktos išskaičiuojant iš užbaigimo procedūros metu valstybių narių pateiktų galutinių išlaidų ataskaitų .

– 1994–1999 m. programavimo laikotarpis. Komisijos sprendimu nustatytų finansinių pataisų, dėl kurių priimtas sprendimas ir kurios laikomos atliktomis užbaigimo metu, 153 mln. EUR suma susijusi su dviem senomis Ispanijos programomis.

6.1.3. Suvestiniai finansinių pataisų duomenys ir susigrąžintos sumos

Toliau pateikta informacija rodo suvestines finansines pataisas pagal programavimo laikotarpį:

|| || || || || || || Mln. EUR

Finansinės || Programavimo laikotarpis || EŽŪGF sprendimų suvestinė nuo 1999 m.  || Iš viso atlikta finansinių pataisų 2013 m. pabaigoje || Atlikta / priimtas sprendimas - patvirtinta || Neatliktos finansinės pataisos || Atliktos finansinės pataisos 2012 m. pabaigoje

pataisos || 1994–1999 m. laikotarpis || 2000–2006 m. laikotarpis || 2007–2013 m. laikotarpis

Žemės ūkis: ||  - ||  111 ||  294 || 8 229 || 8 633 || 89,61 % || 1 001 || 7 902

EŽŪGF ||  - ||  - ||  - || 8 229 || 8 229 || 89,95 % ||  920 || 7 728

Kaimo plėtra ||  - ||  111 ||  294 || nėra duomenų ||  404 || 83,16 % ||  82 ||  174

Sanglaudos politika: || 2 711 || 7 248 || 1 472 || nėra duomenų || 11 431 || 93,78 % ||  756 || 9 673

ERPF || 1 788 || 4 905 ||  474 || nėra duomenų || 7 166 || 93,76 % ||  477 || 6 544

Sanglaudos fondas ||  264 ||  587 ||  241 || nėra duomenų || 1 092 || 90,65 % ||  113 ||  815

ESF ||  560 || 1 677 ||  755 || nėra duomenų || 2 992 || 97,86 % ||  65 || 2 150

ŽOFP / EŽF ||  100 ||  7 ||  3 || nėra duomenų ||  109 || 51,77 % ||  102 ||  105

EŽŪOGF Orientavimo skyrius ||  0 ||  71 ||  - || nėra duomenų ||  72 || 100,0 % || 0 ||  58

Kita ||  - ||  - ||  - || nėra duomenų ||  4 || 100,0% || 0 ||  2

|| || || || || || || ||

Iš viso || 2 711 || 7 358 || 1 766 || 8 229 || 20 068 || 91,94% || 1 758 || 17 577

Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodyti keli atvejai, kai finansinės pataisos buvo užginčytos kai kurių valstybių narių (atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, kai baigus nagrinėti tokias bylas Komisijai tik labai retais atvejais reikėjo grąžinti lėšas). Daugiau informacijos žr.5.2.3 ir 5.2.4 pastabose.

Lentelėje pateiktos žemės ūkio finansinių pataisų sumos yra susijusios su atitikties patvirtinimo sprendimais, o 6.1.2 pastaboje atskleistos sumos taip pat apima metinius finansinio patvirtinimo sprendimus.

EŽŪGF dalyje pateikta suvestinė panaudota 8 229 mln. EUR suma apima visas pataisas, atliktas nuo tada, kai 1999 m. buvo priimtas pirmas sprendimas.

Kaimo plėtros dalyje pateikta suvestinė 404 mln. EUR suma apima visas nuo 2007 m. atliktas pataisas.

Reikia pažymėti, kad kai kuriais atvejais EŽŪGF ir kaimo plėtros įgyvendinimo data buvo atidėta keleriems metams, o pagal kai kuriuos sprendimus lėšos grąžinamos mokant kasmet dalimis. Taip yra valstybių narių, kurioms teikiama finansinė pagalba remiantis 2010 m. birželio 7 d. pasirašytu Europos finansinio stabilumo fondo pagrindų susitarimu, atveju. Dėl to nuolat didėja suvestinių sumų, dėl kurių priimtas sprendimas, ir suvestinių panaudotų sumų neatitikimas.

Dėl Sanglaudos politikos:

ERPF ir Sanglaudos fondas 67 % visos suvestinės finansinių pataisų, laikomų atliktomis, sumos yra susijusi su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, kurio užbaigimas yra gerokai paankstintas, o didelės finansinės pataisos yra baigiamos atlikti. Taip pat esama pataisų, nustatytų 2007–2013 m. laikotarpiui, kurio programos tebevykdomos.

– 2007–2013 m. programavimo laikotarpis. 83 % suvestinių finansinių pataisų, laikomų atliktomis nuo programavimo laikotarpio pradžios, yra nustatytos šioms valstybėms narėms: Vengrijai (142,9 mln. EUR), Čekijai (132,7 mln. EUR), Slovakijai (87,9 mln. EUR), Graikijai (86 mln. EUR), Lenkijai (84,6 mln. EUR) ir Ispanijai (62 mln. EUR). Tai rodo išaugusį Komisijos, kaip priežiūros institucijos, vaidmenį, taip pat valstybių narių lygmeniu vykdomus prevencinius veiksmus.

– 2000–2006 m. programavimo laikotarpis. Pranešta, kad iki šiol atlikta 5,5 mlrd. EUR finansinių pataisų – tai rodo, kad šio programavimo laikotarpio užbaigimas yra gerokai pažengęs, nes iki 2013 m. pabaigos telieka atlikti tik 384 mln. EUR vertės pataisų (mažiau nei 7 %).

ESF

– 2007–2013 m. programavimo laikotarpis. Įgyvendinimo lygis šiuo programavimo laikotarpiu yra 92 %. Valstybės narės, kurioms atliktos didžiausios finansinės pataisos, yra Rumunija (299 mln. EUR), Ispanija (150 mln. EUR) ir Lenkija (118 mln. EUR). Dar neatliktų pataisų sumos susijusios daugiausia su Jungtine Karalyste (24 mln. EUR), Airija (19 mln. EUR) ir Rumunija (13 mln. EUR).

– 2000-2006 m. programavimo laikotarpis. Visos finansinės pataisos, kurios laikomos patvirtintomis arba dėl kurių priimtas sprendimas, yra atliktos, išskyrus likutinę sumą, susijusią su Prancūzija ir Švedija (0,3 mln. EUR), ir tai reiškia, kad šiuo programavimo laikotarpiu įgyvendinimo lygis pasiekė 99,98 %. Pagrindinės valstybės narės, kurių atveju atliktos finansinės pataisos, yra Ispanija (734 mln. EUR), Italija (376 mln. EUR), Prancūzija (220 mln. EUR) ir Jungtinė karalystė (163 mln. EUR).

– 1994–1999 m. programavimo laikotarpis. Visos pataisos, kurios laikomos patvirtintomis arba dėl kurių priimtas sprendimas, buvo atliktos. Pagrindinės susijusios valstybės narės yra Ispanija (180 mln. EUR), Nyderlandai (160 mln. EUR) ir Italija (117 mln. EUR).

ŽOFP / EŽF

Įgyvendinimo lygis yra žemas dėl didelės 90 mln. EUR pataisos, taikomos Ispanijos programoms, susijusioms su 2000–2006 m. ŽOFP, kurių užbaigimo procesas vyksta šiuo metu. Valstybė narė pataisą priėmė, bet ją atliks tik užbaigimo metu.

Patikima suvestinė informacija apie susigrąžintas sumas pateikiama tik nuo 2008 m., kai į Komisijos apskaitos sistemą buvo įdiegta speciali funkcija, skirta susigrąžintoms sumoms geriau sekti  ir apie jas pranešti. Toliau pateikiama informacija apie per metus susigrąžintų sumų pasiskirstymą:

|| || || || || || || Mln. EUR

|| || Iš viso || Iš viso

Susigrąžintos sumos || Metai || 2013 m. pabaigoje || 2012 m. pabaigoje

|| 2008 || 2009 || 2010 || 2011 || 2012 || 2013 || ||

Žemės ūkis: || || || || || || || ||

EŽŪGF ||  356 ||  148 ||  172 ||  178 ||  161 ||  155 || 1 170 || 1 015

Kaimo plėtra || 0 ||  25 ||  114 ||  161 ||  166 ||  129 ||  595 ||  466

Sanglaudos politika ||  31 ||  102 ||  25 ||  48 ||  14 ||  81 ||  301 ||  219

Vidaus politikos sritys ||  40 ||  100 ||  162 ||  268 ||  229 ||  398 || 1 197 ||  799

Išorės politikos sritys ||  32 ||  81 ||  136 ||  77 ||  99 ||  93 ||  518 ||  425

Administravimas || 0 ||  9 ||  5 ||  2 ||  9 ||  6 ||  31 ||  25

Iš viso ||  459 ||  464 ||  614 ||  734 ||  678 ||  862 || 3 811 || 2 949

           

6.2. ES BIUDŽETO APSAUGA. SUVESTINĖ

Svarbus aspektas vykdant ES biudžetą yra poreikis užtikrinti tinkamą klaidų, pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą ir ištaisymą. Šios pastabos tikslas – pateikti tiksliausią visų sumų, kurioms taikoma ES kontrolė ir priemonės, įvertį, siekiant realiais skaičiais , kaip ES biudžetas yra apsaugotas. Smulkesnę informaciją apie šiuos duomenis ir prevencinius bei korekcinius mechanizmus, numatytus galiojančiuose teisės aktuose, galima rasti Komisijos rengiamame ir kasmet rugsėjo mėnesį biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ir Audito Rūmams siunčiamame komunikate – jis skelbiamas interneto svetainės „Europa“ Biudžeto generalinio direktorato puslapyje. Komunikate ne tik pateikiama daugiau informacijos apie šioje pastaboje pateikiamus duomenis (visų pirma finansinių pataisų pasiskirstymą pagal valstybes nares), bet ir papildomos informacijos (kaip antai, duomenys apie grynąsias finansines pataisas, kurios lemia ES biudžeto asignuotąsias įplaukas, ir valstybių narių vykdomų korekcinių veiksmų rezultatus).

6.2.1. Finansinės pataisos

Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės yra pirmiausia atsakingos už lėšų gavėjų padarytų klaidų, pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą ir šalinimą, o Komisija užtikrina bendrą priežiūrą. Komisija gali taikyti finansines pataisas, kai dėl valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų rimtų trūkumų buvo arba gali būti padaryta atskirų arba sisteminių klaidų, pažeidimų ar sukčiavimų.. Finansinės pataisos atliekamos trimis pagrindiniais etapais:

1) Rengiamos finansinės pataisos.Šiuo etapu finansinės pataisos dar gali keistis, nes valstybės narės dar nėra jų oficialiai priėmusios, pavyzdžiui, tuo atveju, kai yra užbaigtas auditas, bet Komisija dar derina nuomonę su atitinkama valstybe nare. Apie jas pranešama pirmiau minėtame Komisijos komunikate.

1) Finansinės pataisos, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta. Šios sumos yra galutinės – tai reiškia, kad jas arba patvirtino atitinkama valstybė narė (t. y. joms pritarė), arba dėl jų priimtas Komisijos sprendimas. Jos pateikiamos 6.1.1 lentelėje.

3) Atliktos finansinės pataisos. Šios sumos – tai galutinis procedūros etapas, kai nustatyta netinkamų išlaidų situacija yra visiškai ištaisyta. Sektoriais grindžiamose reglamentavimo sistemose numatyti keli koregavimo mechanizmai. Šie duomenys pateikiami  6.1.2 ir 6.1.3 lentelėse.

6.2.2. Susigrąžintos sumos

Pagal tiesioginį valdymą ir laikantis Finansinio reglamento, leidimus suteikiantis pareigūnas parengia vykdomuosius raštus nepagrįstai išmokėtoms sumoms išieškoti. Sumos susigrąžinamos skolininkui (pvz., valstybei narei) atliekant tiesioginį banko pervedimą arba Komisijai atskaitant atitinkamą sumą iš kitų skolininkui mokėtinų sumų. Finansiniame reglamente numatytos papildomos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų surinktos sumos pagal pradelstus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, dėl kurių Komisijos apskaitos pareigūnas imasi specialių tolesnių veiksmų.

Pagal pasidalijamąjį valdymą ir laikantis Finansinio reglamento bei sektorių taisyklių, valstybės narės (o ne Komisija) yra visų pirma atsakingos už nepagrįstai išmokėtų sumų nustatymą ir išieškojimą iš gavėjų pagal nacionalines taisykles ir procedūras. EŽŪGF atveju iš lėšų gavėjų susigrąžinamos sumos įskaitomos Komisijai, atėmus vidutiniškai 20 %, kuriuos pasilieka valstybės narės, ir įtraukiamos į apskaitą kaip įplaukos. EŽŪFKP ir Sanglaudos politikos atveju susigrąžintina suma išskaitoma iš kito mokėjimo prašymo, prieš jį išsiunčiant Komisijos tarnyboms, sumos, todėl atitinkama suma gali būti pakartotinai panaudota programai. Jeigu valstybė narė nesiima susigrąžinti lėšų arba tai daro nekruopščiai, Komisija gali nuspręsti įsikišti ir nustatyti atitinkamai valstybei narei finansinę pataisą.

6.2.3. Komisijos prevenciniai mechanizmai

Be minėtų taisomųjų mechanizmų, ES biudžetui apsaugoti Komisija naudoja įvairius prevencinius mechanizmus. Pagal tiesioginį valdymą, prevenciniai veiksmai apima atsakingų tarnybų atliekamus patikrinimus, skirtus nustatyti, ar išlaidos, kurias lėšų gavėjai prašo kompensuoti, atitinka reikalavimus. Šie ex ante patikrinimai yra įtraukti į programų valdymo procesus ir nėra skirti padengiamų išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti. Komisijos tarnybos taip pat gali pateikti rekomendacijas, visų pirma sutartiniais klausimais, siekdamos užtikrinti patikimą ir veiksmingą finansavimo valdymą, taigi ir mažesnę pažeidimų riziką.

Pagal pasidalijamąjį išlaidų (t. y. žemės ūkio ir sanglaudos politikos išlaidų) valdymą valstybės narės per visą išlaidų ciklą pirmiausia privalo užtikrinti, kad iš ES biudžeto apmokėtos išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos. Prevenciniai mechanizmai taip pat egzistuoja Komisijos lygmeniu: ji atlieka priežiūros įstaigos vaidmenį. Sanglaudos išlaidų atžvilgiu Komisija gali:

– 2007–2013 m. programų atveju nutraukti mokėjimo terminą ne ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui, jeigu:

a) yra įrodymų, kad esama didelių atitinkamos valstybės narės valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų; arba

b) Komisijos tarnybos turi atlikti papildomus patikrinimus, kai pateikiama informacija, kad patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra susijusios su dideliu pažeidimu, kuris nebuvo ištaisytas.

– įgyvendinant 2007–2013 m. programas sustabdyti visą arba dalį tarpinio mokėjimo valstybei narei, jeigu:

a) yra įrodymų, kad esama didelių programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų ir valstybė narė nesiėmė reikiamų taisomųjų priemonių; arba

b) patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra susijusios su dideliu pažeidimu, kuris nebuvo ištaisytas; arba

c) valstybė narė smarkiai pažeidė savo valdymo ir kontrolės įsipareigojimus.

Jeigu valstybė narė nesiima reikiamų priemonių, Komisija gali nuspręsti nustatyti finansinę pataisą.

Laikinas nutraukimas

|| || || || || || ||           Mln. EUR

2007–2013 m. programavimo laikotarpis

|| Iš viso neišspręstų atvejų 2012 12 31 || Nauji atvejai 2013 m. || 2013 m. išspręsti atvejai || Iš viso neišspręstų atvejų 2013 12 31

Fondas || Atvejų skaičius || Suma || Atvejų skaičius || Suma || Atvejų skaičius || Suma || Atvejų skaičius || Suma

ERPF ir Sanglaudos fondas ||  38 || 1 638 ||  220 || 4 242 ||  157 || 4 272 ||  101 || 1 608

ESF ||  15 ||  181 ||  25 ||  349 ||  20 ||  258 ||  20 ||  272

EŽF ||  30 ||  108 ||  20 ||  339 ||  40 ||  350 ||  10 ||  97

Iš viso ||  83 || 1 927 ||  265 || 4 930 ||  217 || 4 880 ||  131 || 1 977

Sustabdymas

DėlEŽŪGFir Sanglaudos fondo ir 2012 m. pabaigoje vis dar galiojusių 2 sprendimų dėl sustabdymo 2013 m. buvo priimtas sprendimas panaikinti sustabdymą Vokietijai. Tačiau 2013 m. pabaigoje tebegaliojo Italijai skirtas sprendimas dėl sustabdymo. 2013 m. buvo priimti 4 nauji sprendimai dėl sustabdymo: 3 skirti Ispanijai; jie tebegaliojo metų pabaigoje; vienas skirtas Estijai, jis buvo panaikintas iki metų pabaigos. Reikėtų pažymėti, kad 2014 m. sausio mėn. buvo priimti 2 nauji sprendimai dėl sustabdymo, abu susiję su Ispanijoje įgyvendinamomis programomis.

DėlESF: 2 sprendimai dėl sustabdymo, priimti 2012 m., vis dar galiojo 2012 m. pabaigoje. 2013 m. buvo panaikintas sustabdymas Čekijai, tačiau Slovakijai liko galioti 2013 m. 2013 m. buvo priimta 11 naujų sprendimų dėl sustabdymo. Visi, išskyrus vieną (Vokietijai), tebegaliojo metų pabaigoje (Belgijai, Čekijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Slovakijai ir Jungtinei Karalystei). Vienas 2011 m. priimtas sprendimas dėl sustabdymo tebegaliojo metų pabaigoje (Prancūzijai).

2013 m. nebuvo priimta sprendimų dėl mokėjimų sustabdymo iš EŽF.

6.3. NEPANAUDOTŲ IŠANKSTINIO FINANSAVIMO SUMŲ SUSIGRĄŽINIMAS

|| || Mln. EUR

|| 2013 m. || 2012 m.

Žemės ūkis: || ||

EŽŪGF || 0 || 0

Kaimo plėtra || 0 || 0

Sanglaudos politika: || ||

ERPF ||  68 ||  38

Sanglaudos fondas ||  4 ||  5

ESF ||  53 ||  214

ŽOFP / EŽF ||  7 || 0

EŽŪOGF Orientavimo skyrius ||  3 ||  5

Vidaus politikos sritys ||  208 ||  207

Išorės politikos sritys ||  91 ||  104

Administravimas ||  1 ||  2

Iš viso susigrąžinta ||  435 ||  575

           

Skaičiuojant išankstinio finansavimo sumas, įtrauktas 2.6 ir 2.10 pastabose, pirmiau pateiktos sumos buvo atimtos. Nepanaudotų išankstinio finansavimo sumų susigrąžinimo nereikia painioti su susigrąžintomis netvarkingomis išlaidomis. Komisijos tarnyboms nustačius susigrąžintinas išmokėtas išankstinio finansavimo sumas ir jas susigrąžinus, šios sumos įtraukiamos į įprastų finansinių pataisų ar susigrąžintų lėšų sumas.

           

7. FINANSINĖS PARAMOS PRIEMONĖS

Šia pastaba siekiama visapusiškai apžvelgti šiuo metu taikomas finansinės paramos priemones ES ir joje pateikiama daugiau informacijos, susijusios su 2 pastaboje pateikta informacija. Šios pastabos pirmoje dalyje (7.1) pateikta informacija yra susijusi su Komisijos valdoma ES skolinimosi ir skolinimo veikla. Antroje šios pastabos dalyje (7.2) pateikta informacija apima tarvalstybinius finansinio stabilumo mechanizmus, nepatenkančius į ES sutarties taikymo sritį, todėl neturinčius poveikio ES biudžetui.

7.1. KOMISIJOS VALDOMA SKOLINIMOSI IR SKOLINIMO VEIKLA

7.1.1. Skolinimosi ir skolinimo veikla. Apžvalga

SUMOS BALANSINE VERTE

|| || || || || || || Mln. EUR

|| MFP || Euratomas || MB || EFPSP || Likviduojama EAPB || Iš viso 2013 12 31 || Iš viso 2012 12 31

Paskolos ||  569 ||  387 || 11 623 || 44 468 ||  211 || 57 258 || 57 294

(2.4.2 pastaba) || || || || || || ||

Paimtos paskolos ||  569 ||  387 || 11 623 || 44 468 ||  190 || 57 237 || 57 267

(2.14 pastaba) || || || || || || ||

Pirmiau nurodytos sumos balansine verte, o toliau lentelėse pateikiamos nominaliąja verte.

ES sutartimi ES suteikiami įgaliojimai vykdyti skolinimosi operacijas, kad būtų galima mobilizuoti specialiems įgaliojimams vykdyti reikiamus finansinius išteklius. Komisija, veikdama ES vardu, dabar vykdo tris pagrindines programas – MFP, mokėjimų balanso pagalbos ir EFSM – pagal kurias ji gali skirti paskolas ir jas finansuoti, kapitalo rinkose išleisdama skolos priemones arba su finansų įstaigomis:

Pažymėtini pagrindiniai šių trijų priemonių ypatumai:

– ES skolinimasis yra nebiudžetinė operacija. Kapitalas, reikalingas ES skolinimui pagal minėtas programas finansuoti, yra gaunamas kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų. ES negali skolintis tam, kad padengtų įprastas biudžeto išlaidas arba biudžeto deficitą.

– Pasiskolintų lėšų suma svyruoja nuo privačių iki 500 mln. EUR investicijų iki didelių obligacijų emisijų (ne mažiau kaip 1 mlrd. EUR).

– Taip gautas kapitalas šaliai gavėjai skolinamas vadovaujantis kompensaciniu principu, t. y. nustatoma ta pati atkarpa, terminas ir suma. Nepaisant kompensacinės metodikos, finansinių priemonių skolos aptarnavimas yra teisinis ES įsipareigojimas, kuriuo užtikrinama, kad visi obligacijų mokėjimai būtų atlikti laiku sumokant visą sumą. Todėl iš lėšų gavėjų pagal MB reikalaujama deponuoti kompensuojamas lėšas 7 dienas prieš terminą, o iš lėšų gavėjų pagal EFSM – 14 dienų prieš terminą, taigi, Komisijai lieka pakankamai laiko, kad bet kokiomis aplinkybėmis užtikrintų mokėjimą laiku.

– Tarybos ir Komisijos sprendimuose dėl kiekvienos šalies programos nustatoma bendra suteikta suma, (didžiausias) išmokos dalių skaičius ir ilgiausias (vidutinis) paskolos paketo terminas. Vėliau Komisija ir šalis gavėja susitaria dėl paskolos (finansavimo) parametrų, įskaitant išmokos dalis ir jų išmokėjimą. Be to, visos, išskyrus pirmąją, paskolos dalys priklauso nuo griežtų sąlygų laikymosi pagal sutartas sąlygas, kurios panašios į nustatomas TVF paramos sąlygas, teikiant bendrą ES ir TVF finansinę paramą, ir tai yra dar vienas veiksnys, turintis poveikio finansavimo laikui.

– Tai reiškia, kad emisijos laiko parinkimas ir išpirkimo terminai priklauso nuo susijusios ES skolinimo veiklos.

– Finansavimas išimtinai vykdomas eurais, o išpirkimo terminai svyruoja nuo 3 iki 30 metų.

– ES skolinimasis yra tiesioginiai ir besąlygiški ES įsipareigojimai ir juos garantuoja 28 valstybės narės. Trečiųjų šalių paskoloms finansuoti pasiskolintos lėšos draudžiamos Išorės veiksmų garantijų fondo (žr. 2.4 pastabą).

– Jeigu valstybė narė gavėja nevykdytų savo įsipareigojimų, skola būtų aptarnaujama, jeigu įmanoma, iš turimo Komisijos iždo likučio. Jeigu tai būtų neįmanoma, Komisija reikiamas lėšas surinktų iš valstybių narių. ES valstybės narės teisiškai pagal ES nuosavų išteklių teisės aktus (Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 12 straipsnį) įpareigojamos pateikti pakankamai lėšų ES įsipareigojimams vykdyti. Todėl investuotojams tenka tik ES, o ne finansuojamų paskolų gavėjo kredito rizika.

– Kompensaciniu perskolinimu užtikrinama, kad ES biudžete nebūtų prisiimta jokios palūkanų normos arba užsienio valiutos kurso rizikos.

Be to, Euratomas, būdamas Komisijos atstovaujamu juridiniu asmeniu, skolina lėšas tiek valstybių narių, tiek ES nepriklausančių valstybių projektams, susijusiems su energijos įrenginiais, finansuoti. Galiausiai, restruktūrizavus įsipareigojimų nevykdančio skolininko skolas, likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) 2002 ir 2007 m. įsigijo iš EIB paprastųjų vekselių (turinčių AAA reitingą). Balanso dieną šių paprastųjų vekselių buhalterinė vertė siekė 212 mln. EUR.

Toliau pateikiama išsamesnė informacija apie kiekvieną iš šių priemonių. Toliau nurodytos faktinės palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas).

Paskolos || 2013 12 31 || 2012 12 31

Makrofinansinė pagalba (MFP) || 0,27 %–4,54 % || 0,298 %–4,54 %

Euratomas || 0,34 %–5,76 % || 0,431 %–5,76 %

Mokėjimų balanso priemonė (MBP) || 2,375 %–3,625 % || 2,375 %–3,625 %

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFPSP) || 2,375 %–3,750 % || 2,375 %–3,750 %

Likviduojama EAPB || 5,2354 %–5,8103 % || 5,2354 %–5,8103 %

Pasiskolintos lėšos || 2013 12 31 || 2012 12 31

Makrofinansinė pagalba (MFP) || 0,27 %–4,54 % || 0,298 %–4,54 %

Euratomas || 0,291 %–5,6775 % || 0,351 %–5,6775 %

Mokėjimų balanso priemonė (MBP) || 2,375 %–3,625 % || 2,375 %–3,625 %

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFPSP) || 2,375 %–3,750 % || 2,375 %–3,750 %

Likviduojama EAPB || 6,92 %–9,78 % || 6,92 %–9,78 %

7.1.2. Mokėjimų balansas

Taikant mokėjimų balanso priemonę – politika grindžiamą finansinę priemonę – ES valstybėms narėms teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba. Naudojant šią priemonę galima suteikti paskolas valstybėms narėms, kurios susiduria su mokėjimų balanso arba kapitalo judėjimo sunkumais arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Ši priemonė gali būti taikoma tik euro neįsivedusioms valstybėms narėms. Mokėjimų balanso pagalba Latvijai buvo skirta prieš euro įvedimą 2014 m. sausio 1 d. Didžiausia pagal šią priemonę suteiktų paskolų suma negali viršyti 50 mlrd. EUR. Pasiskolintos lėšos šioms mokėjimų balanso paskoloms garantuojamos ES biudžeto lėšomis – taigi, 2013 m. gruodžio 31 d. biudžetui tenkanti didžiausia įmanoma dėl šių paskolų susidariusi rizika – 11 623 mln. EUR (11,4 mlrd. EUR nesiekianti suma – nominaliąja verte).

MB NOMINALIĄJA VERTE

|| || || || Mln. EUR

|| Vengrija || Latvija || Rumunija || Iš viso

Iš viso suteikta paskolų || 6 500 || 3 100 || 8 400 || 18 000

Išmokėta 2012 12 31 || 5 500 || 2 900 || 5 000 || 13 400

Išmokėta 2013 m. || 0 || 0 || 0 || 0

Išmokėtos paskolos 2013 12 31 || 5 500 || 2 900 || 5 000 || 13 400

Grąžintos paskolos 2013 12 31 || (2 000) || 0 || 0 || (2 000)

Negrąžinta suma 2013 12 31 || 3 500 || 2 900 || 5 000 || 11 400

Nepanaudotos sumos 2013 12 31 || 0 || 0 || 0 || 0

7.1.3 pastabos pabaigoje pateikiama lentelė, kurioje parodomas šių paskolų grąžinimo tvarkaraštis.

Nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. pabaigos Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai buvo suteikta 18 mlrd. EUR vertės finansinės pagalbos, iš jų 13,4 mlrd. EUR iki 2013 m. pabaigos jau buvo išmokėta. Reikėtų pažymėti, kad MB paramos programa Vengrijai nustojo galioti 2010 m. lapkričio mėn. (nepanaudota 1 mlrd. EUR), o pirmoji 2 mlrd. EUR dalis grąžinta, kaip numatyta tvarkaraštyje – 2011 m. gruodžio mėn. MB paramos programa Latvijai nustojo galioti 2012 m. sausio mėn. (nepanaudota 200 mln. EUR), o pirmoji 1 mlrd. EUR dalis grąžinta, kaip numatyta tvarkaraštyje – 2014 m. balandžio mėn. Rumunijai skirta MB pirmos pagalbos programa baigėsi 2012 m. gegužės mėn., išmokėjus visą skirtą sumą – 5 mln. EUR. Kadangi įvairių mokėjimų balanso programų galiojimas baigėsi, lentelėje nėra pateikta jokių nepanaudotų sumų.

2011 m. vasario mėn. Rumunija paprašė taikyti tolesnę prevencinės finansinės pagalbos programą pagal MB priemonę, kad vėl paskatintų šalies ekonomikos augimą. 2011 m. gegužės 12 d. Taryba nusprendė suteikti Rumunijai ne daugiau kaip 1,4 mlrd. EUR ES MB prevencinę pagalbą (Tarybos sprendimas 2011/288/ES), tačiau jos galiojimas baigėsi 2013 m. kovo pabaigoje ja nepasinaudojus. Gavusi antrą Rumunijos prašymą suteikti prevencinę pagalbą, 2013 m. spalio 22 d. Taryba nusprendė (Tarybos sprendimas 2013/531/EU) skirti naują  iki 2 mlrd. EUR dydžio ES MB prevencinę pagalbą, kuria bus galima pasinaudoti iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Jei kada nors būtų paprašyta ja pasinaudoti, ši finansinė pagalba būtų suteikta kaip paskola, kurios didžiausias vidutinis terminas būtų aštuoneri metai.

7.1.3. Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė

EFSM NOMINALIĄJA VERTE

|| || || Mln. EUR

|| Airija || Portugalija || Iš viso

Iš viso suteikta paskolų || 22 500 || 26 000 || 48 500

Išmokėta 2012 12 31 || 21 700 || 22 100 || 43 800

Išmokėta 2013 m. || 0 || 0 || 0

Išmokėtos paskolos 2013 12 31 || 21 700 || 22 100 || 43 800

Grąžintos paskolos 2013 12 31 || 0 || 0 || 0

Negrąžintos paskolos 2013 12 31 || 21 700 || 22 100 || 43 800

Nepanaudotos sumos 2013 12 31 ||  800 || 3 900 || 4 700

Pastabos pabaigoje pateikiama lentelė, kurioje parodomas šių paskolų grąžinimo tvarkaraštis.

2010 m. gegužės 11 d. Taryba patvirtino EFSM, skirtą finansiniam Europos stabilumui išsaugoti (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010). SESV 122 straipsnio 2 dalimi grindžiamu mechanizmu suteikiama galimybė skirti finansinę pagalbą valstybei narei, patiriančiai sunkumų arba susiduriančiai su didelių sunkumų grėsme dėl jos nekontroliuojamų išimtinių aplinkybių. Parama gali būti skiriama paskolos arba kredito linijos pavidalu. Komisija ES vardu skolinasi lėšas kapitalo rinkose arba finansų įstaigose ir skolina šias lėšas pagalbą gaunančiai valstybei narei. Dėl kiekvienos pagal EFSM paskolą gaunančios šalies kiekvieną ketvirtį prieš išmokant paskolos dalį atliekamas su paskola susietų politikos sąlygų laikymosi vertinimas.

2010 m. gegužės 9 d. ECOFIN tarybos išvadose nustatyta 60 mlrd. EUR bendra priemonės viršutinė riba, tačiau teisinės ribos yra numatytos Tarybos reglamento Nr. 407/2010 2 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią paskolų arba kredito linijų mokėtina suma neviršija galimos maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą. Pasiskolintos lėšos paskoloms, išmokamoms pagal EFSM, garantuojamos ES biudžeto lėšomis, taigi, 2013 m. gruodžio 31 d. biudžetui tenkanti maksimali įmanoma dėl šių paskolų susidariusi rizika – 44 469 mln. EUR (43,8 mlrd. EUR viršijanti suma – nominaliąja verte). Kadangi pasiskolintos lėšos pagal EFSM garantuojamos ES biudžeto lėšomis, Europos Parlamentas tikrina Komisijos veiksmus, susijusius su EFSM veikimu, ir vykdo biudžeto bei biudžeto įvykdymo procedūrą.

2010 m. gruodžio mėn. įgyvendinimo sprendimu Taryba nusprendė suteikti maksimalią 22,5 mlrd. EUR paskolą Airijai, o 2011 m. gegužės mėn. – maksimalią 26 mlrd. EUR paskolą Portugalijai. Pradiniuose įgyvendinimo sprendimuose nustatyta palūkanų marža panaši į TVF paramai taikomas palūkanų sąlygas. 2011 m. spalio 11 d. priėmusi Tarybos įgyvendinimo sprendimus Nr. 682/2011 ir 683/2011, Taryba atgaline data sumažino palūkanų maržą ir pratęsė maksimalų vidutinį terminą nuo 7,5 metų iki 12,5 metų, o atskirų dalių terminą – iki 30 metų. Priėmusi 2013 m. birželio 21 d. įgyvendinimo sprendimus Nr. 313/2013 ir 323/2013 Taryba dar pratęsė vidutinį EFSM paskolų Airijai ir Portugalijai terminą 7 metais iki 19,5 metų. Šis pratęsimas užtikrina abiejų šalių sklandų skolos grąžinimo profilį ir sumažina jų refinansavimo poreikius įgyvendinus programas.

EFSM nebedalyvaus naujose finansavimo programose ir nesudarys naujų paskolų priemonės susitarimų, tačiau toliau dalyvaus finansuojant Portugalijoje ir Airijoje šiuo metu vykdomas programas (taip pat žr.7.2.2 pastabą). 2014 m. kovo 25 d. pagal EFSM buvo išmokėta 2,6 mlrd. EUR (0,8 mlrd. EUR Airijai ir 1,8 mlrd. EUR Portugalijai), o jų grąžinimo data – 2024 m. balandžio mėn.

Šioje lentelėje apžvelgiamas numatomas negrąžintų EFSM ir MB paskolų grąžinimo tvarkaraštis nominaliąja verte šių ataskaitų pasirašymo dieną:

|| || || || || || ||

Metai || MB || EFPSP || Iš viso

|| Vengrija || Latvija || Rumunija || Iš viso || Airija || Portugalija || Iš viso

2014 || 2 || 1 || || 3 || || || 0 || 3

2015 || || 1,2 || 1,5 || 2,7 || 5 || || 5 || 7,7

2016 || 1,5 || || || 1,5 || || 4,75 || 4,75 || 6,25

2017 || || || 1,15 || 1,15 || || || 0 || 1,15

2018 || || || 1,35 || 1,35 || 3,9 || 0,6 || 4,5 || 5,85

2019 || || 0,5 || 1 || 1,5 || || || 0 || 1,5

2021 || || || || 0 || 3 || 6,75 || 9,75 || 9,75

2022 || || || || 0 || || 2,7 || 2,7 || 2,7

2024 || || || || 0 || 0,8 || 1,8 || 2,6 || 2,6

2025 || || 0,2 || || 0,2 || || || 0 || 0,2

2026 || || || || 0 || 2 || 2 || 4 || 4

2027 || || || || 0 || 1 || 2 || 3 || 3

2028 || || || || 0 || 2,3 || || 2,3 || 2,3

2032 || || || || 0 || 3 || || 3 || 3

2038 || || || || 0 || || 1,8 || 1,8 || 1,8

2042 || || || || 0 || 1,5 || 1,5 || 3 || 3

Iš viso || 3,5 || 2,9 || 5 || 11,4 || 22,5 || 23,9 || 46,4 || 57,8

7.1.4. MFP, EURATOMAS ir LIKVIDUOJAMA EAPB

MFP yra išskirtinė nesusietos ir netikslinės mokėjimų balanso ir (arba) biudžetinės paramos trečiosioms šalims partnerėms, kurios geografiniu požiūriu yra arti ES teritorijos, politikos finansinė priemonė. Paprastai ši parama teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikių paskolų arba dotacijų, arba tinkamo jų derinio pavidalu ir iš esmės papildo pagal TVF remiamą koregavimo ir reformų programą suteiktą finansavimą. Šios paskolos garantuojamos Garantijų fondo (žr. 2.4 pastabą).

Euratomas yra Komisijos atstovaujamas ES juridinis asmuo. Jis teikia paskolas valstybėms narėms siekiant finansuoti valstybių narių investicinius projektus, susijusius su pramonine elektros energijos gamyba atominėse elektrinėse ir su pramoniniais kuro ciklo įrenginiais. Jis taip pat teikia paskolas ES nepriklausančioms valstybėms siekiant pagerinti atominių elektrinių ir veikiančių arba statomų branduolinės energetikos ciklo įrenginių saugumą ir veiksmingumą. Šioms paskoloms iš trečiųjų šalių gautos 387 mln. EUR garantijos (2012 m. – 423 mln. EUR).

Likviduojama EAPB iš skolintų lėšų (212 mln. EUR) suteikia EAPB paskolas remiantis EAPB sutarties 54 ir 56 straipsniais bei tris EIB išleistas nekotiruojamų skolos vertybinių popierių emisijas, siekiant pakeisti įsipareigojimų nevykdantį skolininką. Šie skolos vertybiniai popieriai bus laikomi iki jų galutinio išpirkimo termino (2017 m. ir 2019 m.), siekiant padengti susijusių pasiskolintų sumų aptarnavimą. Balansinės vertės pokyčiai atitinka sukauptų palūkanų pokyčius, pridėjus išmokėtų priedų amortizaciją per metus ir sandorio sąnaudas jų atsiradimo metu, apskaičiuotas remiantis faktinės palūkanų normos metodu.

 

7.2. TARPVYRIAUSYBINIAI FINANSINIO STABILUMO MECHANIZMAI, NEPATENKANTYS Į ES SUTARTIES TAIKYMO SRITĮ

7.2.1. Europos finansinio stabilumo fondas

Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) sukūrė euro zonos valstybės narės, įgaliodamos jį saugoti finansinį stabilumą Europoje teikiant finansinę pagalbą euro zonos valstybėms narėms. EFSF yra Liuksemburge registruota komercinė bendrovė, kuri nuosavybės teise priklauso euro zonos valstybėms narėms ir nepatenka į ES sutarties taikymo sritį, taigi, nėra ES įstaiga ir yra visiškai atskirta nuo ES ataskaitų ir jo ataskaitos kartu nekonsoliduojamos. Šioms lėšoms ES biudžeto garantija nesuteikiama. Todėl jis ES ataskaitoms poveikio neturi, išskyrus galimas sankcijas toliau aprašytoms įplaukoms. Įsigaliojus ESM (žr. toliau), nuo 2013 m. liepos 1 d. EFSF naujų paskolų nebeteikė.

Komisija yra atsakinga už derybas dėl politikos sąlygų, susijusių su finansine parama, ir tų sąlygų laikymosi stebėseną. Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1173/2011 leidžiama imtis sankcijų skiriant baudas valstybėms narėms, kurių valiuta euro. Šios baudos (0,2 % valstybių narių praėjusių finansinių metų BVP) gali būti skiriamos, kai valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų, kuriais būtų ištaisyta perviršinio deficito padėtis, arba jeigu manipuliavo statistika. Reglamente Nr. 1174/2011 dėl makroekonominio disbalanso taip pat daroma nuoroda į 0,1 % BVP metinę baudą euro zonos valstybei narei tais atvejais, kai valstybė narė nesiėmė prašomų taisomųjų veiksmų arba kai pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą. Reglamentu Nr. 1177/2011 atnaujintas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo. Šiuo atnaujintu reglamentu numatoma galimybė skirti baudas euro zonos valstybėms narėms (lygias 0,2 % BVP su kintamuoju komponentu). Pagal visus šiuos tris reglamentus visos Komisijos surinktos baudos perduodamos EFSF arba jo užduotis perimsiančiam mechanizmui. Baudos bus mokamos į ES biudžetą, o iš ten pervedamos į EFSF. Tai reikštų, kad tokios sumos būtų įrašytos ir kaip biudžeto įplaukos, ir kaip išlaidos, taigi, bendram biudžeto vykdymo rezultatui poveikio neturėtų. Panašiai jos neturėtų poveikio ekonominės veiklos rezultatui, kaip pateikta ES finansinėse ataskaitose.

7.2.2. Europos stabilumo mechanizmas

2010 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Taryba susitarė, kad euro zonos valstybėms narėms reikia sukurti nuolatinį stabilumo mechanizmą – Europos stabilumo mechanizmą (ESM) – tarpvyriausybinę organizaciją, veikiančią pagal tarptautinę viešąją teisę ir nepatenkančią į ES sutarties taikymo sritį. 17 euro zonos valstybių narių pasirašė ESM sutartį 2012 m. vasario 2 d., o ji pradėjo veikti 2012 m. spalio mėn. ESM prisiėmė EFSM ir EFSF vykdytas užduotis ir taip tapo vieninteliu ir nuolatiniu mechanizmu, skirtu euro zonos valstybių narių finansinės pagalbos prašymams tenkinti. Todėl EFSF ir EFSM naujose finansavimo programose daugiau nebedalyvaus ir naujos paskolos priemonės susitarimų nesudarinės. ESM sukūrimas neturi poveikio esamiems įsipareigojimams pagal EFSM arba EFSF . Taip pat reikėtų pažymėti, kad ES biudžetas ESM pasiskolintoms lėšoms garantijų nesuteiks. Kadangi šis mechanizmas turi juridinio asmens statusą ir jį tiesiogiai finansuoja euro zonos valstybės narės, jis nėra ES įstaiga ir neturi poveikio nei ES sąskaitoms, nei ES biudžetui, išskyrus galimas sankcijas toliau aprašytoms įplaukoms.

Kaip minėta pirmiau, pagal reglamentus Nr. 1173/2011, 1174/2011 ir 1177/2011 surinktos baudos bus sumokėtos į ES biudžetą, o iš ten pervestos į ESM, kai tik EFSF nebeveiks. Be to, 25 valstybių narių (išskyrus JK ir Čekiją) pasirašytoje Sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo numatytos piniginės nuobaudos bet kuriai iš susitariančiųjų šalių, jeigu ta valstybė narė nesiėmė reikiamų priemonių deficito kriterijaus nesilaikymo problemai spręsti. Skiriamos nuobaudos (kurios negali viršyti 0,1 % BVP) bus mokamos ESM, jeigu jos bus skirtos euro zonos valstybėms narėms (taigi, nebus poveikio ES biudžeto vykdymo rezultatui, kaip EFSF atveju), arba į ES biudžetą euro zonai nepriklausančių valstybių narių atveju – žr. Sutarties 8 straipsnio 2 dalį. Pastaruoju atveju nuobaudos suma bus ES biudžeto įplaukos ir kaip įplaukos bus nurodyta jos ataskaitose.

8. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau nurodyta ES finansinės rizikos valdymo informacija susijusi su:

– skolinimo ir skolinimosi veikla, kurią Komisija vykdo pasitelkusi šias priemones: EFSM, MB, MFP, Euratomo veiksmus ir likviduojamą EAPB;

– iždo operacijomis, kurias atlieka Komisija, kad įvykdytų ES biudžetą, įskaitant baudų surinkimą, ir

– Išorės veiksmų garantijų fondo veiksmais.

8.1. RIZIKOS RŪŠYS

Rinkos rizika yra rizika, kad dėl rinkos kainų pokyčių svyruos finansinės priemonės tikroji vertė arba pinigų srautai. Rinkos rizika apima ne tik nuostolių, bet ir pelno galimybę. Ją sudaro valiutos kurso rizika, palūkanų normos rizika ir kita kainų rizika (didelės kitos kainų rizikos ES nėra).

(1) Valiutos kurso rizika yra rizika, kad ES operacijų arba investicijų vertę paveiks valiutos kurso pokyčiai. Ši rizika kyla dėl vienos valiutos kainos pokyčio kitos valiutos atžvilgiu.

(2) Palūkanų normos rizika yra galimybė, kad pakilus palūkanų normai sumažės vertybinio popieriaus, visų pirma obligacijos, vertė. Apskritai didėjant palūkanų normai, fiksuotų palūkanų obligacijų kaina mažėja, ir atvirkščiai.

Kredito rizika yra nuostolio rizika, kylanti dėl skolininko arba paskolos gavėjo paskolos arba kito kredito nemokėjimo (pagrindinės sumos arba palūkanų arba abiejų) arba dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Įsipareigojimų nevykdymo atvejai apima mokėjimo vėlavimą, paskolos gavėjo mokėjimų restruktūrizavimą ir bankrotą.

Likvidumo rizika – tai rizika, atsirandanti dėl sunkumų parduoti turtą, pavyzdžiui, tai yra rizika, kad konkretaus vertybinio popieriaus ar turto nebus galima greitai parduoti rinkoje, norint išvengti nuostolių ar siekiant įvykdyti įsipareigojimą.

8.2. RIZIKOS VALDYMO METODAI

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Skolinimo ir skolinimosi operacijas, kaip ir susijusį iždo valdymą, ES vykdo pagal atitinkamus Tarybos sprendimus, jei taikytina, ir vidaus gaires. Parengti raštiški procedūrų vadovai, apimantys konkrečias sritis, kaip antai: pasiskolintos lėšos, paskolos ir iždo valdymas, kuriuos taiko atitinkami vykdomieji padaliniai. Paprastai veikla, kuria kompensuojami palūkanų normų pokyčiai ir užsienio valiutos kurso pokyčiai (apsidraudimo veikla), nevykdoma, kadangi skolinimo operacijos paprastai finansuojamos kompensacinėmis skolinimosi operacijomis, kurios nesukuria atvirų palūkanų normų arba valiutos pozicijų. Nuolatos tikrinama, ar naudojamasi kompensaciniu poveikiu.

Komisija administruoja likviduojamos EAPB įsipareigojimų likvidavimą ir jokių naujų paskolų ar atitinkamo finansavimo nenumatyta. Naujų lėšų EAPB skolinasi tik refinansavimo tikslu siekdama sumažinti fondo sąnaudas. Iždo operacijoms taikomi atsargaus valdymo principai, siekiant apriboti finansinę riziką.

Iždas

Komisijos iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai išdėstyti Tarybos reglamente Nr. 1150/2000 (iš dalies pakeistame Tarybos reglamentais Nr. 2028/2004 ir 105/2009) ir Finansų reglamente bei jo taikymo taisyklėse.

Remiantis pirmiau nurodytais reglamentais, taikomi šie pagrindiniai principai:

– Valstybės narės moka nuosavus išteklius į sąskaitas, šiuo tikslu Komisijos vardu atidarytas ižde arba kiekvienos valstybės narės paskirtoje įstaigoje. Komisija gali naudotis šiomis sąskaitomis tik siekdama patenkinti savo grynųjų pinigų poreikius.

– Valstybės narės moka nuosavus išteklius nacionalinėmis valiutomis, o Komisijos mokėjimai daugiausia atliekami eurais.

– Komisijos vardu atidarytų banko sąskaitų pereikvoti negalima. Šis apribojimas netaikomas Komisijos nuosavų išteklių sąskaitoms įsipareigojimų nevykdymo atveju, kai paskolų sutartis pasirašyta arba joms suteikta garantija pagal ES Tarybos reglamentus ir sprendimą ir tam tikromis sąlygomis tuo atveju, kai grynųjų pinigų poreikiai viršija sąskaitose esančias lėšas.

– Bankų sąskaitose ne eurais laikomų lėšų likučiai panaudojami mokėjimams tomis pačiomis valiutomis arba periodiškai perskaičiuojami eurais.

Be nuosavų išteklių sąskaitų, Komisija yra atidariusi kitas banko sąskaitas centriniuose ir komerciniuose bankuose, kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemos saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas Komisijos iždo ir mokėjimo operacijų valdymas, siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijų aspektus (pavyzdžiui: mokėjimo atlikimą ir grynųjų pinigų valdymą, pinigų srautų prognozavimą, veiklos tęstinumą ir t. t.) ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi. Be to, Biudžeto generalinis direktoratas ir Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas tarpusavyje keičiasi informacija apie rizikos valdymą ir geriausias pozicijas.

Baudos

Laikinai surinktų baudų indėliai

Iki 2010 m. gautos sumos lieka bankų, kurie specialiai atrenkami laikinai surinktoms baudoms laikyti, sąskaitose. Bankų atranka vykdoma laikantis konkurso tvarkos, nustatytos Finansiniame reglamente. Lėšų laikymą konkrečiuose bankuose lemia vidaus rizikos valdymo politika, pagal kurią nustatomi kredito reitingo reikalavimai ir lėšų sumos, kurias galima laikyti, proporcingai sandorio šalies nuosavybei. Nustatoma ir vertinama finansinė ir veiklos rizika, taip pat reguliariai tikrinama, kaip laikomasi vidaus politikos ir procedūrų.

Laikinai surinkta baudų: BUFI portfelis

Nuo 2010 m. skirtos ir laikinai surinktos baudos investuojamos į specialiai sukurtą fondą BUFI. Pagrindiniai fondo tikslai – mažinti su finansų rinkomis susijusią riziką ir sudaryti vienodas sąlygas visiems subjektams, kuriems skirta baudų, suteikiant jiems garantuotą grąžą, apskaičiuotą tuo pačiu pagrindu. Laikinai surinktų baudų turto valdymą vykdo Komisija, laikydamasi vidaus turto valdymo gairių. Parengti procedūrų vadovai, apimantys konkrečias sritis, kaip antai, iždo valdymas, kuriuos taiko atitinkami vykdomieji padaliniai. Nustatoma ir vertinama finansinė ir veiklos rizika, taip pat reguliariai tikrinama, kaip laikomasi vidaus gairių ir procedūrų.

Turto valdymo tikslai – investuoti Komisijai laikinai sumokėtas baudas taip, kad:

a)         būtų užtikrinta, kad prireikus lėšomis būtų galima greitai pasinaudoti, ir

b)         būtų siekiama įprastomis aplinkybėmis gauti investicijų grąžą, kuri vidutiniškai būtų bent jau lygi BUFI lyginamajam indeksui atėmus patirtas sąnaudas.

Iš esmės investicijos gali būti tik šių kategorijų: laikinieji indėliai euro zonos šalių centriniuose bankuose, euro zonos valstybių garantuotų skolų valdymo agentūrose, valstybiniuose arba valstybių garantuojamuose bankuose arba viršvalstybinėse institucijose, ir obligacijos, vekseliai ir indėlių sertifikatai, sukuriantys tiesioginę euro zonos valstybių garantuotų skolų poziciją arba išleidžiami viršvalstybinių institucijų.

Siekiant apsidrausti nuo likutinės rizikos, kad BUFI veiklos rezultatai laikinai gali neduoti garantuojamos grąžos, gali būti sukurtas ne didesnis kaip 2 % visos nominalios nuobaudų sumos dydžio rezervas, finansuojamas naudojant iš BUFI investicijų gautas pajamas, viršijančias garantuotą grąžą. Šiuo rezervu būtų užtikrinta garantuota grąža įmonei, jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas panaikintų sprendimą, kuriuo skiriama bauda.

Banko garantijos

Didelės finansų įstaigų suteiktų garantijų sumos taip pat laikomos Komisijoje, kiek tai susiję su baudomis, kurias ji skiria ES konkurencijos taisykles pažeidusioms bendrovėms (žr. 2.9.1 pastabą). Šias garantijas kaip laikinų mokėjimų alternatyvą teikia bendrovės, kurioms skirtos baudos. Garantijos valdomos laikantis vidaus rizikos valdymo politikos. Nustatoma ir vertinama finansinė ir veiklos rizika, taip pat reguliariai tikrinama, kaip laikomasi vidaus politikos ir procedūrų.

Garantijų fondas

Garantijų fondo (žr. 2.4 pastabą) turto valdymo taisyklės ir principai išdėstyti 1994 m. lapkričio 25 d. Europos Komisijos ir EIB konvencijoje ir jos vėlesniuose 1996 m. rugsėjo 17–23 d., 2002 m. gegužės 8 d., 2008 m. vasario 25 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. pakeitimuose. Fondas veiklą vykdo tik eurais. Investicijos atliekamos tik šia valiuta, siekiant išvengti bet kokios užsienio valiutų kursų rizikos. Turto valdymas grindžiamas įprastomis atsargumo taisyklėmis, kurių reikia laikytis vykdant finansinę veiklą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rizikos mažinimui ir užtikrinimui, kad valdomą turtą pakankamai greitai būtų galima parduoti arba perleisti, atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus.

8.3. VALIUTOS KURSO RIZIKA

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Dauguma finansinio turto ir įsipareigojimų išreikšti eurais, todėl užsienio valiutos kurso rizikos ES nėra. Tačiau ES yra suteikusi paskolų JAV doleriais per Euratomo finansinę priemonę, kurios finansuojamos iš skolintos atitinkamos sumos JAV doleriais (kompensacinė operacija). Balanso sudarymo dieną dėl Euratomo užsienio valiutos kurso rizikos ES nebuvo. Likviduojama EAPB patiria nedidelę grynąją užsienio valiutos kursų riziką, kurios ekvivalentas eurais – 1,33 mln. EUR, ir kuri kyla dėl būsto paskolų (ekvivalentas eurais – 0,19 mln.) ir einamųjų sąskaitų likučių (ekvivalentas eurais – 1,14 mln.).

Iždas

Nuosavi ištekliai, kuriuos valstybės narės moka ne eurais, laikomi nuosavų išteklių sąskaitose pagal Nuosavų išteklių reglamentą. Jie perskaičiuojami eurais, kai jų reikia mokėjimams atlikti. Šių lėšų valdymo procedūros nustatytos minėtame reglamente. Retais atvejais šios lėšos tiesiogiai naudojamos mokėjimams, kurie bus atliekami ta pačia valiuta, atlikti.

Komerciniuose bankuose Komisija laiko sąskaitas ne euro, bet kitomis ES valiutomis, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais, kad galėtų atlikti mokėjimus tomis valiutomis. Šios sąskaitos papildomos atsižvelgiant į atliktinų mokėjimų sumą, todėl jų likučiai yra labai maži ir nepatiriama valiutų kursų rizikos.

Kai įvairios įplaukos (kitokios nei nuosavi ištekliai) gaunamos ne euro, bet kita valiuta, jos pervedamos į Komisijos sąskaitas ta pačia valiuta, jeigu reikia padengti mokėjimus, arba perskaičiuojamos eurais ir pervedamos į sąskaitas eurais. Avansinės sąskaitos ne euro, bet kita valiuta papildomos atsižvelgiant į apskaičiuotus trumpalaikius vietos mokėjimų ta pačia valiuta poreikius. Likučiai šiose sąskaitose laikomi neviršijant atitinkamų aukščiausių ribų.

Baudos

Laikinai surinktos baudos (indėliai ir BUFI portfelis) ir banko garantijos

Kadangi visos baudos nurodomos ir mokamos eurais, užsienio valiutos kurso rizikos nepatiriama.

Garantijų fondas

Finansinis turtas nurodytas eurais, todėl valiutos kurso rizikos nėra.

8.4. PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Pasiskolintos lėšos ir paskolos kintamomis palūkanų normomis

Dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų pobūdžio didelė ES turto ir įsipareigojimų dalis yra palūkanas teikiantis turtas ir įsipareigojimai. Dėl kintamomis palūkanų normomis MFP ir Euratomo pasiskolintų lėšų ES susiduria su palūkanų normos rizika. Tačiau su pasiskolintomis lėšomis susijusi palūkanų normos rizika yra kompensuojama termino ir keliamų sąlygų prasme lygiavertėmis paskolomis (kompensacinės operacijos). Balanso sudarymo dieną ES turėjo 583 mln. EUR paskolų (nominaliąja verte) kintamomis palūkanų normomis (2012 m. – 697 mln. EUR), kurios perskaičiuojamos kas 6 mėnesius.

Pasiskolintos lėšos ir paskolos fiksuotomis palūkanų normomis

2013 m. ES taip pat turėjo 367 mln. EUR MFP ir Euratomo palūkanų paskolų fiksuotomis palūkanų normomis (2012 m. – 271 mln. EUR), kurių galutinis grąžinimo terminas nuo vienų iki penkerių metų (55 mln. EUR) ir daugiau nei penkeri metai (312 mln. EUR). Be to, ES turi 11 paskolų pagal MB finansinę priemonę kintamomis palūkanų normomis, kurių visa suma 2013 m. buvo 11,4 mlrd. EUR (2012 m. – 11,4 mlrd. EUR), kurių galutinis grąžinimo terminas yra trumpesnis nei vieneri metai (3 mlrd. EUR), ilgesnis nei vieneri, bet trumpesnis nei penkeri metai (6,7 mlrd. EUR) ir daugiau nei penkeri metai (1,7 mlrd. EUR). Pagal EFSM finansinę priemonę 2013 m. ES turėjo 18 fiksuotų palūkanų paskolų, iš viso 43,8 mlrd. EUR (2012 m. – 43,8 mlrd. EUR), kurių galutinis grąžinimo terminas nuo vienų iki penkerių metų (14,2 mlrd. EUR) ir daugiau nei penkeri metai (29,6 mlrd. EUR).

Dėl savo veiklos pobūdžio likviduojama EAPB patiria palūkanų normos riziką. Su pasiskolintomis lėšomis susijusi palūkanų normos rizika paprastai yra kompensuojama termino ir keliamų sąlygų prasme lygiavertėmis paskolomis. Kiek tai susiję su turto valdymo operacijomis, EAPB portfelyje yra obligacijų kintamosiomis palūkanų normomis, sudarančių 8 % EAPB portfelio. Balanso sudarymo dieną nulinės atkarpos obligacijos sudarė 9 % obligacijų portfelio.

Iždas

Komisijos iždas pinigų nesiskolina, todėl nepatiria palūkanų normos rizikos. Tačiau jis gauna palūkanas už skirtingų bankų sąskaitose laikomus likučius. Todėl Komisija įdiegė priemones, kad užtikrintų, kad reguliariai gaunamos palūkanos už bankų sąskaitose laikomas lėšas atitiktų rinkos palūkanų normas ir jų galimą svyravimą.

Už lėšas, laikomas sąskaitose, kurios atidarytos valstybių narių ižduose arba centriniuose bankuose nuosavų išteklių įplaukoms, palūkanos negaunamos ir joms netaikomi mokesčiai. Atlygis už visas kitas sąskaitas, laikomas nacionaliniuose centriniuose bankuose, priklauso nuo specialių kiekvieno banko sąlygų. Taikomos kintamosios ir pagal rinkos svyravimus koreguojamos palūkanų normos.

Už vienos nakties likučius komerciniuose bankuose kasdien gaunamos palūkanos. Joms taikomos kintamosios rinkos normos ir sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Daugumos sąskaitų palūkanų skaičiavimas susietas su euro vienos nakties indekso vidurkiu (EONIA) ir patikslinamas, kad būtų atsižvelgiama į bet kokius šio vidurkio svyravimus. Kai kurių kitų sąskaitų palūkanos skaičiuojamos atsižvelgiant į ECB ribinę palūkanų normą, kurią bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms. Todėl rizikos, kad Komisija gauna mažesnes nei rinkos palūkanas, nėra.

Baudos

Laikinai surinktos baudos (indėliai ir BUFI portfelis) ir banko garantijos

Indėliams ir banko garantijoms negresia palūkanų normų rizika. Palūkanos, gautos už indėlius, atspindi rinkos palūkanų normos bei galimus jų svyravimus. BUFI portfelyje obligacijų kintamosiomis palūkanų normomis nėra. Palūkanų normos priklausomybės nuo įvairių veiksnių parametras, portfelio trukmė, yra labai artimas BUFI indekso trukmei. Todėl bet koks neigiamas poveikis turto vertinimui būtų kompensuojamas iš BUFI įsipareigojimų pusės. Išlieka tik nedidelė palūkanų normos rizika tuo atveju, jei toks neigiamas poveikis baudos mokėjimo laikotarpiu lemtų bendrą neigiamą indekso veiklą.

Garantijų fondas

Garantijų fondo išduotus kintamų palūkanų skolos vertybinius popierius veikia šių normų svyravimas, o fiksuotų palūkanų skolos vertybiniams popieriams kyla su jų tikrąja verte susijusi rizika. Fiksuotų palūkanų obligacijos balanso sudarymo dieną sudaro maždaug 58 % investicijų portfelio (2012 m. –  67 %).

8.5. KREDITO RIZIKA

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Kredito rizika valdoma, visų pirma gaunant šalies garantijas Euratomo atveju, taip pat naudojantis Garantijų fondu (MFP ir Euratomas), tada galimybėmis reikiamų lėšų gauti iš Komisijos nuosavų išteklių sąskaitų valstybėse narėse ir galiausiai iš ES biudžeto. Nuosavų išteklių teisės aktuose nustatyta 1,23 % valstybių narių BNP atitinkanti nuosavų išteklių mokėjimų viršutinė riba ir mokėjimų asignavimams padengti 2013 m. faktiškai panaudota 1,06 %. Vadinasi, 2013 m. gruodžio 31 d. šioms garantijoms padengti turima marža buvo 0,17 %. Išorės veiksmų garantijų fondas įsteigtas 1994 m., siekiant padengti įsipareigojimų nevykdymo riziką, susijusią su pasiskolintomis lėšomis, kuriomis finansuojamos paskolos ne ES valstybėse. Tačiau kredito riziką mažina galimybė pasinaudoti Komisijos nuosavų išteklių sąskaitomis (turto tose sąskaitose pertekliumi) valstybėse narėse tuo atveju, jei skolininkas negalėtų grąžinti visų mokėtinų sumų. Šiuo tikslu ES turi teisę pareikalauti visų valstybių narių užtikrinti, kad ES teisinis įsipareigojimas skolintojams būtų įvykdytas.

Iždo operacijų atveju turi būti taikomos sandorio šalių pasirinkimo gairės. Vadovaudamasis jomis, vykdomasis padalinys gali sudaryti sandorius tik su reikalavimus atitinkančiais bankais, kurie turi pakankamus apribojimus sandorio šalies atžvilgiu.

EAPB kredito rizika valdoma reguliariai analizuojant skolininkų pajėgumą vykdyti įsipareigojimus išmokėti palūkanas ir grąžinti pasiskolintą kapitalą. Kredito rizika taip pat valdoma įgyjant įkeitimo garantijas bei valstybių, įmonių arba asmenines garantijas. Iždo operacijų atveju turi būti taikomos sandorio šalių pasirinkimo gairės. Vykdomasis padalinys gali sudaryti sandorius tik su reikalavimus atitinkančiais bankais, kurie turi pakankamus apribojimus sandorio šalies atžvilgiu.

Iždas

Dauguma Komisijos iždo išteklių laikomi pagal Tarybos reglamentą Nr. 1150/2000 dėl nuosavų išteklių valstybių narių atidarytose sąskaitose, kurios skirtos valstybių narių įnašams (nuosaviems ištekliams) mokėti. Visos tokios sąskaitos laikomos valstybių narių ižduose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose. Šios institucijos Komisijai kelia mažiausią kredito (arba sandorio šalies) riziką, nes ją prisiima valstybės narės. Dalis Komisijos iždo išteklių laikoma komerciniuose bankuose, kad būtų galima padengti mokėjimus, todėl šios sąskaitos papildomos laikantis laiku duotų nurodymų, o papildymas automatiškai atliekamas iždo grynųjų pinigų valdymo sistema. Kiekvienoje sąskaitoje laikoma minimali pinigų suma, proporcinga kasdien iš jos atliekamiems mokėjimams. Todėl vienos nakties indėlių sumos šiose sąskaitose paprastai yra nedidelės (vidutiniškai 5–40 mln. EUR, išskirstytų į daugiau nei 20 sąskaitų), taigi Komisijos su rizika susijusi pozicija yra nedidelė. Šias sumas reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrus iždo likučius, kurie 2013 m. kito nuo 100 mln. EUR iki 44 mlrd. EUR, ir į bendrą 2013 m. atliktų mokėjimų sumą, viršijančią 148,3 mlrd. EUR.

Be to, siekiant dar labiau sumažinti Komisijos sandorio šalies riziką, specialios gairės taikomos ir atrenkant komercinius bankus.

–    Visi komerciniai bankai atrenkami konkurso būdu. Norint dalyvauti konkurso procedūrose, minimalus trumpalaikis kredito reitingas turi būti „Moody's“ P-1 arba lygiavertis reitingas (S&P A-1 arba „Fitch“ F1). Tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis gali užtekti mažesnio lygio reitingo.

–    Komercinių bankų, kuriuose Komisija turi sąskaitas, kredito reitingai peržiūrimi bent kartą per mėnesį arba prireikus dažniau. Per finansų krizę priežiūros priemonės taikytos ir kasdienės komercinių bankų reitingų apžvalgos vykdytos aktyviau, taip pat ir 2013 m.

–    Delegacijose už ES ribų avansinės sąskaitos laikomos vietos bankuose, atrinktuose supaprastinta konkurso tvarka. Reitingų reikalavimai priklauso nuo vietos situacijos ir įvairiose šalyse jie gali būti labai skirtingi. Siekiant apriboti rizikos poziciją, šiose sąskaitose laikomi kuo mažesni likučiai (atsižvelgiant į veiklos poreikius), sąskaitos nuolat papildomos ir kasmet peržiūrimos viršutinės ribos.

– Komerciniai bankai, tinkami priimti neužtikrintus terminuotus indelius iš EAPB, privalo turėti minimalų trumpalaikį „Moody's“ reitingą P-1 arba lygiavertį reitingą („S&P“ A-1 arba „Fitch“ F1). Jei priimantis bankas pateikia Komisijai pakankamą užstatą (trišaliai užtikrinti indėliai), minimalus trumpalaikis reitingas sumažinimas iki „Moody's“ P-2 arba lygiaverčio reitingo („S&P“ A-2 arba „Fitch“ F2).

Baudos

Laikinai surinktų baudų indėliai

Bankai, kuriuose laikomi iki 2010 m. laikinai surinktų baudų indėliai, yra atrenkami konkurso tvarka, laikantis rizikos valdymo politikos, pagal kurią nustatomi kredito reitingo reikalavimai ir lėšų sumą, kurią galima laikyti, proporcingą sandorio šalies nuosavybei.

Paprastai reikalaujama, kad komercinių bankų, kurie specialiai atrenkami laikinai surinktoms baudoms (rezervuotoms piniginėms lėšoms) laikyti, minimalus ilgalaikis reitingas būtų A („S&P“ arba jam lygiavertis) visose trijose pagrindinėse reitingų agentūrose, o minimalus trumpalaikis reitingas būtų A-1 („S&P“ arba jam lygiavertis). Jei šios grupės bankų reitingas sumažinamas, taikomos specialios priemonės. Be to, kiekviename banke laikomo indėlio suma yra ribojama tam tikra nuosavų lėšų procentine dalimi, kuri skiriasi priklausomai nuo kiekvienos įstaigos reitingo lygio. Apskaičiuojant tokias ribas taip pat atsižvelgiama į neapmokėtų tos pačios įstaigos Komisijai suteiktų garantijų sumą. Reguliariai peržiūrima, ar negrąžinti indėliai atitinka taikomus politikos reikalavimus.

Laikinai surinkta baudų: BUFI portfelis

Investuojant laikinai surinktas baudas Komisija prisiimama kredito riziką – riziką, kad sandorio šalis nesugebės sumokėti visos sumos, sukakus apmokėjimo terminui. Didžiausia su rizika susijusi pozicija tenka Prancūzijai ir Vokietijai, kadangi šioms šalims tenka atitinkamai 61 % ir 30 % viso portfelio.

Banko garantijos

Didelės finansų įstaigų suteiktų garantijų sumos taip pat laikomos Komisijoje, kiek tai susiję su baudomis, kurias ji skiria ES konkurencijos taisykles pažeidusioms bendrovėms (žr. 2.9.1 pastabą). Šias garantijas kaip laikinų mokėjimų alternatyvą teikia bendrovės, kurioms skirtos baudos. Rizikos valdymo politika, taikoma tokių garantijų priėmimui, buvo peržiūrėta 2012 m. ir atsižvelgus į dabartines finansines ES sąlygas nustatytas naujas kredito reitingų reikalavimų ir ribotos procentinės dalies vienai sandorio šaliai (proporcingos kiekvienos sandorio šalies nuosavoms lėšoms) derinys. Taip toliau užtikrinama aukšta Komisijos kreditų kokybė. Reguliariai peržiūrima, ar neapmokėtos garantijos atitinka taikomus politikos reikalavimus.

Garantijų fondas

Vadovaujantis ES ir EIB susitarimu dėl Garantijų fondo valdymo, visų tarpbankinių investicijų minimalus kredito reitingas turėtų būti „Moody's“ P-1 arba lygiavertis. 2013 m. gruodžio 31 d. su tokiomis sandorio šalimis buvo sudaryta susitarimų dėl 151 mln. EUR vertės terminuotų indėlių (2012 m. – 242 mln. EUR).

8.6. Likvidumo rizika

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Su pasiskolintomis lėšomis susijusi likvidumo rizika yra paprastai kompensuojama termino ir keliamų sąlygų prasme lygiavertėmis paskolomis (kompensacinės operacijos). MFP ir Euratomo atveju Garantijų fondas atlieka likvidumo rezervo (arba apsaugos sistemos) funkciją, jeigu skolininkai neatlieka mokėjimo arba vėluoja jį atlikti. Kalbant apie MB paskolas, Tarybos reglamente (EB) Nr. 431/2009 nustatyta procedūra, kurią taikant yra pakankamai laiko mobilizuoti lėšas per Komisijos nuosavų išteklių sąskaitas valstybėse narėse. EFSM atveju Tarybos reglamente Nr. 47/2010 numatyta panaši procedūra.

Kalbant apie likviduojamos EAPB turto ir įsipareigojimų valdymą, Komisija užtikrina reikalingą likvidumą, remdamasi mokėjimo planu, sudarytu konsultuojantis su atsakingomis Komisijos tarnybomis.

Iždas

ES biudžeto principais užtikrinama, kad visų atitinkamiems metams skirtų grynųjų pinigų išteklių visada užtektų visiems mokėjimams atlikti. Iš tiesų visi valstybių narių įnašai yra lygus biudžetiniams metams skirtų mokėjimų asignavimų sumai. Tačiau valstybės narės įnašus moka visus metus kaip dvylika mėnesinių įmokų, o išmokoms būdingas tam tikras sezoniškumas. Be to, pagal Tarybos reglamentą Nr. 1150/2000 (Nuosavų išteklių reglamentas) valstybių narių įnašais, susijusiais su (taisomaisiais) biudžetais, patvirtintais po atitinkamo mėnesio (N) 16 d., galima naudotis tik N+2 mėnesį, o susijusiais mokėjimų asignavimais galima naudotis iš karto. Siekiant užtikrinti, kad turimų iždo išteklių visada užtektų mokėjimams atlikti bet kurį konkretų mėnesį, taikomos reguliaraus grynųjų pinigų poreikių prognozavimo procedūros, ir prireikus iki tam tikros ribos ir tam tikromis sąlygomis iš valstybių narių gali būti pareikalauta iš anksto sumokėti nuosavus išteklius arba papildomas lėšas. Dėl išlaidų sezoniškumo ir bendrų biudžeto apribojimų pastaraisiais metais atsirado poreikis atidžiau stebėti mokėjimų ritmą visus metus. Be to, Komisijai vykdant kasdienines iždo operacijas, automatinėmis grynųjų pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kasdien kiekvienoje Komisijos banko sąskaitoje būtų pakankamai likvidžių lėšų.

Garantijų fondas

Fondas valdomas laikantis principo, kad, atsižvelgiant į susijusius įsipareigojimus, visas turtas turi būti pakankamai likvidus ir jį turi būti galima greitai panaudoti. Fondas turi laikyti minimalų 100 mln. EUR portfelį, kurio išpirkimo terminas mažiau kaip 12 mėn. ir kuris turi būti investuojamas į pinigų priemones. 2013 m. gruodžio 31 d. šių investicijų suma, įskaitant grynuosius, buvo 152 mln. EUR. Be to, mažiausiai 20 % fondo nominaliosios vertės turi sudaryti pinigų priemonės, fiksuotų palūkanų obligacijos, kurių likęs terminas – ne daugiau kaip vieni metai, ir kintamų palūkanų obligacijos. 2013 m. gruodžio 31 d. šis santykis buvo 59 %.

9. SUSIJUSIŲ ŠALIŲ ATSKLEIDIMAS

9.1. SUSIJUSIOS ŠALYS

Su ES susijusios šalys yra ES konsoliduoti subjektai ir šių subjektų aukščiausiojo rango vadovai. Šių subjektų tarpusavio sandoriai yra įprasta ES operacijų dalis ir todėl pagal ES apskaitos taisykles šiems sandoriams nekeliami jokie specialūs atskleidimo reikalavimai.

           

9.2. AUKŠČIAUSIOJO RANGO VADOVŲ TEISĖS Į IŠMOKAS

Siekiant pateikti informaciją apie sandorius su susijusiomis šalimis, susijusius su ES aukščiausiojo rango vadovais, šie asmenys suskirstyti į penkias kategorijas.

1 kategorija. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Komisijos pirmininkas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas.

2 kategorija. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kiti Komisijos pirmininko pavaduotojai.

3 kategorija. Tarybos generalinis sekretorius, Komisijos nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai, Bendrojo Teismo pirmininkas ir nariai, Europos Sąjungos tarnautojų teismo pirmininkas ir nariai, ombudsmenas ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

4 kategorija. Europos Audito Rūmų pirmininkas ir nariai.

5 kategorija. Institucijų ir agentūrų aukščiausiojo rango tarnautojai.

Jų teisių santrauka pateikiama toliau; daugiau informacijos galima rasti svetainėje „Europa“ skelbiamuose Tarnybos nuostatuose, oficialiame dokumente, kuriame aprašomos visų ES pareigūnų teisės ir pareigos. Aukščiausiojo rango vadovai lengvatinių paskolų iš ES nėra gavę.

FINANSINĖS IŠMOKOS AUKŠČIAUSIOJO RANGO VADOVAMS

|| || || || EUR

Išmokos (vienam darbuotojui) || 1 kategorija || 2 kategorija || 3 kategorija || 4 kategorija || 5 kategorija

Bazinis darbo užmokestis (per mėn.) || 25 352 || 22 964 - || 18 371 - || 19 840 - || 11 681 -

|| ||  23 882 ||  20 667 || 21 126 || 18 371

|| || || || ||

Būsto išmoka / ekspatriacijos išmoka || 15 % || 15 % || 15 % || 15 % || 0-4%-16%

|| || || || ||

Šeimos pašalpos: || || || || ||

Namų ūkio pašalpa (% nuo atlyg.) || 2 % + 170,52 || 2 % + 170,52 || 2 % + 170,52 || 2 % + 170,52 || 2 % + 170,52

Išlaikomo vaiko pašalpa || 372,61 || 372,61 || 372,61 || 372,61 || 372,61

Ikimokyklinė pašalpa || 91,02 || 91,02 || 91,02 || 91,02 || 91,02

Mokymosi pašalpa arba || 252,81 || 252,81 || 252,81 || 252,81 || 252,81

Mokymosi pašalpa ne darbo vietoje || 505,39 || 505,39 || 505,39 || 505,39 || 505,39

Išmokos pirmininkaujantiems teisėjams || nėra duomenų || nėra duomenų || 554,17 – 607,71 || nėra duomenų || nėra duomenų

|| || || || ||

Reprezentacinės išlaidos || 1 418,07 || 911,38 || 554,17 – 607,71 || nėra duomenų || nėra duomenų

|| || || || ||

Metinės kelionių išlaidos || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų

|| || || || ||

Pervedimai į valstybę narę: || || || || ||

Mokymosi pašalpa* || Taip || Taip || Taip || Taip || Taip

% nuo atlyg.* || 5 % || 5 % || 5 % || 5 % || 5 %

% nuo atlyg. be k. k. || Daugiausia 25 % || Daugiausia 25 % || Daugiausia 25 % || Daugiausia 25 % || Daugiausia 25 %

Reprezentacinės išlaidos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos || nėra duomenų || nėra duomenų

|| || || || ||

Pradėjus eiti pareigas: || || || || ||

Įsikūrimo išlaidos || 50 703,52 || 45 927,10 - || 36 741,68 - || 39 681,02 - || Apmokamos

|| || 47 764,18 ||  41 334,40 ||  42 252,94 ||

Šeimos kelionės išlaidos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos

Persikėlimo išlaidos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos

Pabaigus eiti pareigas: || || || || ||

Įsikūrimo grįžus išlaidos || 25 352 || 22 964 || 18 371 - || 19 840 - || Apmokamos

|| ||  - 23 882 ||  20 667 || 21 126 ||

Šeimos kelionės išlaidos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos

Persikėlimo išlaidos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos || Apmokamos

Pereinamasis laikotarpis (% nuo atlyg.)** || 40 % - 65 % || 40 % - 65 % || 40 % - 65 % || 40 % - 65 % || nėra duomenų

Sveikatos draudimas || Taikoma || Taikoma || Taikoma || Taikoma || Neprivaloma

Pensijos (% d. užm., neatskaičius mokesčių) || Daugiausia 70 % || Daugiausia 70 % || Daugiausia 70 % || Daugiausia 70 % || Daugiausia 70 %

|| || || || ||

Atskaitoma: || || || || ||

Mokesčiai nuo atlyginimo || 8 % - 45 % || 8 % - 45 % || 8 % - 45 % || 8 % - 45 % || 8 % - 45 %

Sveikatos draudimas (% nuo atlyg.) || 1,7 % || 1,7 % || 1,7 % || 1,7 % || 1,7 %

Specialus atlyginimo mokestis || 7 % || 7 % || 7 % || 7 % || 7 %

Atskaitymas pensijai || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || nėra duomenų || 11,3%

Asmenų skaičius metų pabaigoje || 3 || 9 || 93 || 28 || 111

* Taikomas korekcijos koeficientas (k. k.).

** Mokama pirmuosius trejus metus po išvykimo.

10.  ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Šių metinių ataskaitų siuntimo dieną Komisijos apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių, ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai parodyti šiame skirsnyje. Metinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pateikta informacija.           

11. KONSOLIDAVIMO MASTAS

11.1. KONSOLIDUOTI SUBJEKTAI

A. KONTROLIUOJAMI SUBJEKTAI (52) ||

1. Institucijos ir patariamieji organai ||

Europos Parlamentas || Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

Europos Vadovų Taryba || Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Europos Komisija || Europos ombudsmenas

Regionų komitetas || Europos Audito Rūmai

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas || Europos Sąjungos Taryba

Europos išorės veiksmų tarnyba ||

||

2. ES agentūros (39) ||

2.1. Vykdomosios agentūros (6) ||

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga || Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga

Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra || Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga

Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga || Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga

2.2. Decentralizuotos agentūros (33) ||

Europos jūrų saugumo agentūra || Europos maisto saugos tarnyba

Europos vaistų agentūra || Europos geležinkelių agentūra

Europos GNSS priežiūros institucija || Bendrijos augalų veislių tarnyba

Europos cheminių medžiagų agentūra || Europos žuvininkystės kontrolės agentūra

Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūra (Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė) || Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras

Eurojustas || Europos policijos koledžas (CEPOL)

Europos lyčių lygybės institutas || Europos policijos biuras (EUROPOL)

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra || Europos aviacijos saugos agentūra

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras || Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra

Europos aplinkos agentūra || Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra

Europos profesinio mokymo plėtros centras || Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija

Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra || Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras

Europos bankininkystės institucija || Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

Europos prieglobsčio paramos biuras || Europos mokymo fondas

Europos elektroninių ryšių reguliavimo institucija || Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių išorės sienų valdymo agentūra Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras || ES vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklai ir pramoninis dizainas)

EU-LISA (Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra)* ||

||

3. Kiti kontroliuojami subjektai (2) ||

Europos anglių ir plieno bendrija (likviduojama) || Europos inovacijos ir technologijos institutas

||

B. BENDROSIOS ĮMONĖS (5) ||

Tarptautinė ITER branduolio sintezės energijos organizacija || Likviduojama bendroji įmonė „Galileo“

Bendroji įmonė SESAR || Bendroji įmonė IMI

Bendroji įmonė FCH ||

||

C. ASOCIJUOTOSIOS ĮMONĖS (4) ||

Europos investicijų fondas || Bendroji įmonė ARTEMIS

Bendroji įmonė „Švarus dangus“ || Bendroji įmonė ENIAC

* Pirmą kartą konsoliduota 2013 m.

           

11.2. NEKONSOLIDUOTI SUBJEKTAI

Nors ES valdo toliau išvardytų subjektų turtą, jie neatitinka konsolidavimo reikalavimų ir todėl nėra įtraukti į ES ataskaitas.

11.2.1. Europos plėtros fondo,

Europos plėtros fondas (EPF) yra pagrindinė ES pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT). 1957 m. Romos sutartyje numatyta fondą įsteigti siekiant teikti techninę ir finansinę pagalbą, iš pradžių Afrikos šalims, su kuriomis kai kurias valstybes nares siejo istoriniai ryšiai.

EPF finansuojama ne iš ES biudžeto, o iš valstybių narių tiesioginių įnašų, kurie grindžiami valstybių narių atstovų, esančių Taryboje, vidaus susitarimu. EPF išteklius valdo Komisija ir EIB. Kiekvienas EPF paprastai sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui. 1964 m. sudarius pirmąją partnerystės konvenciją, EPF programavimo ciklai iš esmės atitinka partnerystės susitarimų / konvencijų ciklus.

EPF yra reglamentuojamas jo paties Finansiniu reglamentu (OL L 78, 2008 03 19), kuriame numatytas fondo finansinių ataskaitų pateikimas atskirai nuo ES finansinių ataskaitų. EPF metinių ataskaitų ir išteklių valdymo išorės kontrolę vykdo Europos Audito Rūmai ir Europos Parlamentas. Informacijos tikslais toliau pateikiami 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF balansas ir finansinės veiklos ataskaita:

BALANSAS. 8, 9 ir 10-asis EPF

|| || Mln. EUR

|| 2013 12 31 || 2012 12 31

Ilgalaikis turtas ||  424 ||  438

Trumpalaikis turtas || 2 129 || 2 094

IŠ VISO TURTO || 2 553 || 2 532

Ilgalaikiai įsipareigojimai || (25) || (40)

Trumpalaikiai įsipareigojimai ||  (1 214) ||  (1 057)

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ || (1 239) || (1 097)

|| ||

GRYNASIS TURTAS || 1 313 || 1 435

|| ||

FONDAI IR REZERVAI || ||

Pareikalautasis fondo kapitalas || 32 529 || 29 579

Kiti rezervai || 2 252 || 2 252

Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai || (30 396) || (27 374)

Ekonominės veiklos metų rezultatas || (3 072) || (3 023)

GRYNASIS TURTAS || 1 313 || 1 435

Finansinės veiklos ataskaita– 8-asis, 9-asis ir 10-asis EPF

|| || Mln. EUR

|| 2013 || 2012

Veiklos įplaukos ||  123 ||  124

Veiklos išlaidos || (3 027) || (3 017)

Administracinės išlaidos ||  (167) ||  (107)

PAGRINDINĖS VEIKLOS DEFICITAS || (3 072) || (3 001)

Finansinė veikla || 0 ||  (22)

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || (3 072) || (3 023)

11.2.2. Bendrojo sveikatos draudimo sistema

Sveikatos draudimo sistema – tai sistema, kuria teikiamas medicininis draudimas įvairių ES įstaigų darbuotojams. Sistemos lėšos yra jos pačios turtas ir jų ES nekontroliuoja, nors sistemos finansinį turtą valdo Komisija. Sistemą finansuojama jos narių (darbuotojų) ir darbdavių (institucijų, agentūrų, įstaigų) įmokomis. Atsiradęs perteklius paliekamas sistemoje.

Sistemą sudaro keturios atskiros dalys – pagrindinė sistema, apimanti ES institucijų ir agentūrų darbuotojus, ir trys mažesnės sistemos, apimančios Europos universitetinio instituto darbuotojus, Europos mokyklas ir už ES ribų dirbančius darbuotojus, pvz., ES delegacijų darbuotojus. Visas sistemos turtas 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 291 mln. EUR (2012 m. – 296 mln. EUR).

11.2.3. Dalyvių garantijų fondas

Tam tikras išankstinio finansavimo sumas, išmokėtas įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (7 BP), faktiškai garantuoja Dalyvių garantijų fondas (DGF) – 2013 m. visa išmokėta išankstinio finansavimo suma buvo 4,5 mlrd. EUR (2012 m. – 4 mlrd. EUR). Šis fondas yra atskiras nuo Komisijos subjektas ir į šias ataskaitas neįtraukiamas.

DGF – tai savitarpio paramos priemonė, kuria padengiama ES ir dalyvių finansinė rizika, patiriama įgyvendinant netiesioginius 7 BP veiksmus, o įgyvendinimas užtikrinamas fondo kapitalu ir palūkanomis. Visi netiesioginių veiksmų, kuriems skiriama dotacija, dalyviai DGF kapitalui skiria 5 % viso ES įnašo, kol įgyvendinamas konkretus veiksmas. Kadangi dalyviai yra DGF savininkai, ES (atstovaujama Komisijos) veikia kaip vykdomasis jų įgaliotinis. Pabaigus įgyvendinti netiesioginį veiksmą, dalyviai atgauna visą savo įnašą į kapitalą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl įsipareigojimų nevykdančių lėšų gavėjų DGF patiria nuostolių – tokiu atveju dalyviai atgauna mažiausiai 80 % savo įnašo. DGF garantuoja tiek ES, tiek dalyvių finansinius interesus.

2013 m. gruodžio 31 d. visas DGF turtas buvo 1 658 mln. EUR (2012 m. – 1 452 mln. EUR). DGF lėšos yra jos pačios turtas ir jų ES nekontroliuoja, o jo finansinį turtą valdo EIB.

EUROPOS SĄJUNGA

2013 FINANSINIAI METAI

EUROPOS SĄJUNGA

2013 FINANSINIAI METAI

SUVESTINĖS BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS*

* Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

TURINYS

BIUDŽETO STRUKTŪRA IR PRINCIPAI 99

1.                ES BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS. 101

1.1        ES BIUDŽETO REZULTATAS. 102

1.2        EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATO SUDERINIMAS SU BIUDŽETO REZULTATU. 103

1.3        BIUŽDETO IR FAKTINIŲ SUMŲ LYGINAMOJI ATASKAITA. 105

2.                ES BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMAS. 110

2.1        BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMO SUVESTINĖ. 111

3.                ES BIUDŽETO IŠLAIDŲ VYKDYMAS. 115

3.1        ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ. 116

3.2        ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ  117

3.3        MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ  118

3.4        NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIAI PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ  119

3.5        NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠSKAIDYMAS PAGAL PRISIĖMIMO METUS IR FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS. 120

3.6        ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI PAGAL POLITIKOS SRITĮ 121

3.7        ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL POLITIKOS SRITĮ 123

3.8        MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL POLITIKOS SRITĮ 125

3.9        NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYTIS PAGAL POLITIKOS SRITĮ 127

3.10     NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠSKAIDYMAS PAGAL PRISIĖMIMO METUS IR POLITIKOS SRITĮ MLN. EUR  128

4.                INSTITUCIJOS IR AGENTŪROS. 133

4.1        BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMO SUVESTINĖ PAGAL INSTITUCIJĄ. 134

4.2        ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL INSTITUCIJĄ. 135

4.3        AGENTŪRŲ PAJAMOS: BIUDŽETO PROGNOZĖS, TEISĖS Į GAUTINAS SUMAS IR GAUTOS SUMOS  137

4.4        Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal agentūrą. 139

4.5        BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS, ĮSKAITANT AGENTŪRAS. 141

BIUDŽETO STRUKTŪRA IR PRINCIPAI

Biudžetinės sąskaitos tvarkomos pagal Finansinį reglamentą ir jo taikymo taisykles. Bendrasis biudžetas, pagrindinė Sąjungos finansų politikos priemonė, – tai priemonė, kuria kiekvienais metais numatomos ir tvirtinamos Sąjungos įplaukos ir išlaidos.

Kiekvienais metais Komisija sudaro visų institucijų metines įplaukų ir išlaidų sąmatas ir parengia biudžeto projektą, kurį išsiunčia biudžeto valdymo institucijai. Remdamasi šiuo biudžeto projektu, Taryba parengia savo poziciją, kuri tampa abiejų biudžeto valdymo institucijų derybų objektu. Parlamento pirmininkas paskelbia, kad bendras projektas yra galutinai priimtas ir taip biudžetas tampa vykdytinas. Biudžeto vykdymas iš esmės yra Komisijos atsakomybė.

Komisijos biudžeto struktūrą sudaro administraciniai ir einamieji asignavimai. Kitose institucijose yra tik administraciniai asignavimai. Biudžete skiriami dviejų tipų asignavimai – nediferencijuoti ir diferencijuoti. Nediferencijuotieji asignavimai naudojami metinio pobūdžio operacijoms (kurios atitinka metinio periodiškumo principą) finansuoti. Diferencijuotieji asignavimai buvo įvesti, kad metinio periodiškumo principą būtų galima suderinti su poreikiu valdyti daugiametes operacijas. Jie skirti daugiausia daugiametėms operacijoms padengti. Diferencijuotieji asignavimai skirstomi į įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus:

– įsipareigojimų asignavimai apima visų einamaisiais finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų sumą, skirtą veiklai, kuri trunka kelerius metus. Tačiau biudžetiniai įsipareigojimai veiksmams, besitęsiantiems ilgiau nei vienerius finansinius metus, gali būti išskirstomi keleriems metams į metines dalis, kai tai numatyta pagrindiniame teisės akte.

– mokėjimų asignavimai apima išlaidas, patiriamas dėl einamaisiais ir (arba) ankstesniais finansiniais metais prisiimtų įsipareigojimų.

Asignavimų kilmė

Pagrindinis asignavimų šaltinis – Sąjungos einamųjų metų biudžetas. Tačiau Finansinio reglamento nuostatose numatytos ir kitos asignavimų rūšys. Šie asignavimai atsiranda iš ankstesniųjų finansinių metų arba išorės šaltinių.

– Pradiniai biudžeto asignavimai, patvirtinti einamiesiems metams, gali būti papildyti perkėlimais iš vienos eilutės į kitą ir taisomaisiais biudžetais.

– Iš praėjusiųjų metų perkelti asignavimai ar vėl leidžiami naudoti asignavimai taip pat papildo einamąjį biudžetą. Tai:

(i) nediferencijuoti mokėjimų asignavimai, kurie gali būti automatiškai perkelti tik vieneriems finansiniams metams;

(ii) institucijų sprendimu perkeliamus asignavimus vienu iš dviejų atveju: jei parengiamieji etapai užbaigti arba jei teisinis pagrindas priimtas vėlai; ir

(iii) asignavimus, kuriuos vėl leista naudoti dėl panaikintų įsipareigojimų. Pakartotinai įtraukiami panaikintų įsipareigojimų asignavimai, susiję su struktūriniais fondais. Sumos gali būti pakartotinai įtraukiamos išimties tvarka, jei įvyko klaida dėl Komisijos kaltės arba jei jos būtinos programai užbaigti.

– Asignuotosios įplaukos, kurias sudaro:

(i) grąžinamosios išmokos, kai sumos yra asignuotosios įplaukos biudžeto eilutėje atitinkamai pagal patirtas pradines išlaidas ir gali būti perkeltos be jokių apribojimų;

(ii) ELPA asignavimai. Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu numatoma, kad jos narių įnašas ES biudžete būtų skirtas tam tikrai veiklai. Atitinkamos biudžeto eilutės ir prognozuojamos sumos skelbiamos ES biudžeto III priede. Šios biudžeto eilutės padidinamos ELPA įnašu. Iki metų pabaigos nepanaudoti asignavimai panaikinami ir grąžinami EEE šalims.

(iii) įplaukos iš trečiųjų šalių / kitų šalių, sudariusių susitarimus su ES, kuriais numatomas finansinis įnašas į ES veiklą. Gautos sumos laikomos įplaukomis iš trečiųjų šalių ir priskiriamos prie atitinkamų biudžeto eilučių (dažnai mokslinių tyrimų srities) ir gali būti perkeliamos į kitą laikotarpį be jokių apribojimų;

(iv) darbas trečiosioms šalims. ES mokslinių tyrimų centrų veiklos dalimi gali būti darbas išorės įstaigoms. Kaip ir trečiųjų šalių įplaukų atveju, darbas trečiosioms šalims priskiriamas tam tikroms biudžeto eilutėms, o sumos gali būti perkeliamos į kitą laikotarpį be jokių apribojimų; ir

(v) asignavimai, kuriuos vėl leista naudoti dėl grąžintų išankstinių mokėjimų. Šie asignavimai yra ES lėšos, kurias grąžino gavėjai ir kurias galima perkelti į kitą laikotarpį be jokių apribojimų.

Turimų asignavimų struktūra

– Pradinis biudžetas = N-1 metais patvirtinti asignavimai;

– Galutinio biudžeto asignavimai = patvirtinti pradinio biudžeto asignavimai + taisomojo biudžeto asignavimai + perkėlimai+ papildomi asignavimai;

– Papildomi asignavimai = asignuotosios įplaukos (žr. pirmiau) + iš praėjusiųjų finansinių metų perkelti arba panaikinus įsipareigojimus vėl leidžiami naudoti asignavimai.

Biudžeto rezultatų skaičiavimas

Į ataskaitas įtrauktos nuosavų išteklių sumos – tai sumos, kuriomis per tuos metus kredituojamos sąskaitos, kurias Komisijos vardu atidarė valstybių narių vyriausybės. Pertekliaus atveju įplaukas taip pat sudaro praėjusiųjų finansinių metų biudžeto vykdymo rezultatas. Kitos į ataskaitas įtrauktos įplaukos – tai per metus faktiškai gautos sumos.

Apskaičiuojant biudžeto vykdymo metų rezultatą, išlaidas sudaro mokėjimai pagal tų metų asignavimus ir bet kurie tų metų asignavimai, perkeliami į kitus metus. Mokėjimai pagal numatytus asignavimus — tai mokėjimai, kuriuos apskaitos pareigūnas atliko iki finansinių metų gruodžio 31 d. EŽŪGF atveju mokėjimai – tai mokėjimai, kuriuos valstybės narės atliko nuo N−1 metų spalio 16 d. iki N metų spalio 15 d., su sąlyga, kad apskaitos pareigūnui iki N+1 metų sausio 31 d. buvo pranešta apie įsipareigojimą ir leidimą juos atlikti. Dėl EŽŪGF išlaidų po patikrinimų valstybėse narėse gali būti priimtas sprendimas dėl atitikties.

Biudžeto vykdymo rezultatą sudaro du elementai: ES rezultatas ir EEE priklausančių ELPA šalių dalyvavimo rezultatas. Remiantis Reglamento Nr. 1150/2000 dėl nuosavų išteklių 15 straipsniu, šiuo rezultatu parodomas skirtumas tarp:

– visų tais metais gautų įplaukų ir

– visų mokėjimų, atliktų pagal tų metų asignavimus, bei visos tų metų asignavimų, perkeltų į kitus metus, sumos.

– Prie gauto skaičiaus pridedama arba iš jo atimama:

grynasis panaikintų mokėjimų asignavimų, perkeltų iš ankstesniųjų metų, ir bet kurių mokėjimų, kurie dėl euro kurso svyravimų viršija nediferencijuotuosius asignavimus, perkeltus iš praėjusiųjų metų, likutis, ir

per metus užfiksuoto dėl valiutų kurso pokyčio susidariusio pelno ir nuostolio likutis.

Iš praėjusiųjų finansinių metų perkelti asignavimai, susiję su įnašais iš trečiųjų šalių ir darbu trečiosioms šalims, kurie pagal savo pobūdį niekada nenustoja galioti, įtraukiami į papildomus finansinių metų asignavimus. Taip paaiškinama, kodėl skiriasi iš praėjusiųjų metų perkeltos sumos 2013 m. biudžeto vykdymo ataskaitoje ir sumos, kurios 2012 m. biudžeto vykdymo ataskaitoje perkeltos į kitus metus. Apskaičiuojant biudžeto rezultatą, neatsižvelgiama į mokėjimų asignavimus, skirtus pakartotinam naudojimui, ir asignavimus, kuriuos vėl leista naudoti susigrąžinus išankstinius mokėjimus.

Perkelti mokėjimų asignavimai apima automatiškai atliekamus perkėlimus ir perkėlimus pagal sprendimą. Kiek tai susiję su panaikintais iš praėjusiųjų metų perkeltais nepanaudotais mokėjimų asignavimais, nurodomi automatiškai ir pagal sprendimą perkelti panaikinti asignavimai. Taip pat nurodomas asignuotųjų įplaukų, perkeltų į kitus metus, sumažėjimas, palyginti su 2012 m.    

1. ES BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS

1.1 ES BIUDŽETO REZULTATAS

|| || Mln. EUR

|| 2013 || 2012

Finansinių metų įplaukos || 149 504 || 139 541

Mokėjimai pagal einamųjų metų asignavimus || (147 567) || (137 738)

Mokėjimų asignavimai, perkelti į N+1 metus || (1 329) ||  (936)

Atšaukti nepanaudoti mokėjimų asignavimai, perkelti iš N-1 metų ||  437 ||  92

Valiutų keitimo kursų pokyčiai per metus ||  (42) ||  60

Biudžeto rezultatas* || 1 002 || 1 019

Iš kurio ELPA rezultatas iš viso sudarė (4) mln. EUR 2013 m. ir (4) mln. EUR 2012 m.

Susidaręs ES biudžeto perteklius grąžinamas valstybėms narėms per kitus metus, atimant sumas, kurias jos turi mokėti tais finansiniais metais.

           

1.2 EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATO SUDERINIMAS SU BIUDŽETO REZULTATU

|| || Mln. EUR

|| 2013 || 2012

EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS || (4 365) || (5 329)

|| ||

Įplaukos || ||

Teisės į einamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos || (2 071) || (2 000)

Teisės į ankstesniaisiais metais gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais || 3 357 || 4 582

Sukauptos įplaukos (grynosios) ||  (134) ||  (38)

Išlaidos || ||

Sukauptos išlaidos (grynosios) || 3 216 || (1 544)

Praėjusių metų išlaidos, padengtos einamaisiais metais || (1 123) || (2 695)

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis ||  (902) ||  820

Mokėjimų asignavimai, perkelti į kitus metus || (1 528) || (4 666)

Mokėjimai iš perkėlimų ir panaikinti nepanaudoti mokėjimų asignavimai || 1 538 || 4 768

Atidėjinių pokyčiai || 4 136 || 7 805

Kita || (1 028) ||  (670)

|| ||

Ekonominės veiklos rezultatas. Agentūros ir EAPB ||  (93) ||  (15)

|| ||

METINIAI BIUDŽETO REZULTATAI || 1 002 || 1 019

Ekonominės veiklos metų rezultatas apskaičiuotas pagal kaupiamosios apskaitos principus. Tačiau pagal Finansinį reglamentą biudžeto rezultatas paremtas pakeistomis pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi ir ekonominės veiklos rezultatas, ir biudžeto rezultatas susiję su tomis pačiomis operacijomis, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinti.

2013 m. iš anksto apmokėtos išlaidos, susijusios su finansų inžinerijos priemonėmis ir pagalbos schemomis (žr. 2.6.2 ir 2.10.2), pirmą kartą įtrauktos į „grynojo išankstinio finansavimo poveikio“ kategoriją. Lygiai taip pat buvo perklasifikuoti palyginamieji duomenys.

Derinami punktai. Įplaukos

Faktinės finansinių metų biudžeto įplaukos yra įplaukos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas ankstesniaisiais metais. Todėl teisės į einamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominės veiklos rezultato, nes jos nesudaro biudžeto įplaukų dalies. Tačiau teisės į ankstesniais metais gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais, suderinimo tikslais turi būti pridėtos prie ekonominės veiklos rezultato.

Grynąsias sukauptas įplaukas daugiausia sudaro iš žemės ūkio mokesčių, nuosavų išteklių ir palūkanų bei dividendų sukauptos įplaukos. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamaisiais metais sukauptas įplaukas atėmus atkurtas sukauptas įplaukas iš praėjusiųjų metų. 

Derinami punktai. Išlaidos

Grynąsias sukauptas išlaidas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais, t. y. reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurias patyrė ES lėšų gavėjai, bet apie kurias Komisijai dar nepranešta. Nors sukauptos išlaidos nelaikomos biudžeto išlaidomis, einamaisiais metais atlikti mokėjimai, kurie susiję su praėjusiaisiais metais užregistruotomis sąskaitomis faktūromis, yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra 1) naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais ir pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos, ir 2) išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba ankstesniais metais priėmus reikalavimus atitinančias išlaidas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo, bet ne biudžetinių sąskaitų požiūriu, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Be mokėjimų, kurie atlikti pagal metų asignavimus, apskaičiuojant biudžeto metų rezultatą taip pat reikia atsižvelgti į tų metų asignavimus, kurie perkeliami į kitus metus (pagal Reglamento Nr. 1150/2000 15 straipsnį). Tas pats pasakytina apie biudžeto mokėjimus, atliktus einamaisiais metais iš perkėlimų, ir panaikintus nepanaudotus mokėjimų asignavimus.

Atidėjinių pokyčiai siejami su metų pabaigos kaupiamųjų sąskaitų įverčiais (daugiausia darbuotojų išmokomis), kurie poveikio biudžetinėms sąskaitoms neturi. Kitas derinamas sumas sudaro skirtingi elementai, kaip antai: turto nusidėvėjimas, turto įsigijimas, kapitalo nuomos įmokos ir finansinis dalyvavimas, kurių biudžeto ir kaupiamosios apskaitos tvarkymas skiriasi.

1.3 BIUŽDETO IR FAKTINIŲ SUMŲ LYGINAMOJI ATASKAITA

1.3.1. ĮPLAUKOS

|| || || || Mln. EUR

|| || Pirminis biudžetas || Galutinis biudžetas || Faktinės įplaukos

1. || Nuosavi ištekliai || 131 288 || 140 326 || 140 100

||    Iš kurių muitai || 18 632 || 14 857 || 15 164

||    Iš jų PVM || 15 030 || 14 680 || 14 542

||    Iš kurio BP || 97 503 || 110 823 || 110 032

3. || Perteklius, likučiai ir patikslinimai || 0 || 1 057 ||  698

4. || Įplaukos, gautos iš institucijose ir kitose Sąjungos įstaigose dirbančių asmenų || 1 278 || 1 278 || 1 199

5. || Įplaukos, gautos iš institucijų administracinės veiklos ||  54 ||  54 ||  611

6. || Įmokos ir grąžinamosios išmokos, susijusios su Sąjungos susitarimais ir programomis ||  60 ||  60 || 3 898

7. || Palūkanos už pavėluotus mokėjimus ir baudos ||  123 || 1 642 || 2 973

8. || Skolinimosi ir skolinimo operacijos ||  4 ||  4 ||  2

9. || Įvairios įplaukos ||  30 ||  30 ||  24

Iš viso || || 132 837 || 144 451 || 149 504

1.3.2. IŠLAIDOS PAGAL FINANSINĖS SISTEMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

|| || || || Mln. EUR

|| || Pirminis biudžetas || Galutinis biudžetas* || Atlikti mokėjimai

1. || Tvarus augimas || 59 085 || 73 528 || 71 238

|| 1.1 Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || 11 886 || 16 290 || 14 307

|| 1.2 Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti || 47 199 || 57 238 || 56 931

2 || Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas || 57 484 || 60 404 || 59 524

3 || Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas || 1 515 || 2 197 || 1 883

4 || ES kaip pasaulinio masto veikėja || 6 323 || 7 200 || 7 055

5 || Administravimas || 8 430 || 10 056 || 8 693

6 || Kompensacijos || 0 ||  75 ||  75

Iš viso || || 132 837 || 153 461 || 148 469

* Įskaitant taisomuosius biudžetus, perkeltus asignavimus ir asignuotąsias įplaukas

1.3.3. IŠLAIDOS PAGAL POLITIKOS SRITIS

|| || || || Mln. EUR

|| || Pirminis biudžetas || Galutinis biudžetas* || Atlikti mokėjimai

01 || Ekonomikos ir finansų reikalai ||  428 ||  411 ||  397

02 || Įmonės || 1 162 || 1 587 || 1 456

03 || Konkurencija ||  92 ||  107 ||  93

04 || Užimtumas ir socialiniai reikalai || 10 429 || 14 286 || 14 107

05 || Žemės ūkis ir kaimo plėtra || 56 344 || 59 234 || 58 339

06 || Mobilumas ir transportas ||  984 || 1 120 || 1 059

07 || Aplinka ir klimato politika ||  391 ||  438 ||  406

08 || Moksliniai tyrimai || 4 808 || 6 556 || 5 771

09 || Ryšių tinklai, turinys ir technologijos || 1 389 || 2 024 || 1 826

10 || Tiesioginiai moksliniai tyrimai ||  411 ||  959 ||  496

11 || Jūrų reikalai ir žuvininkystė ||  794 ||  831 ||  820

12 || Vidaus rinka ||  103 ||  127 ||  116

13 || Regioninė politika || 37 434 || 43 960 || 43 494

14 || Mokesčiai ir muitų sąjunga ||  112 ||  140 ||  129

15 || Švietimas ir kultūra || 2 373 || 3 301 || 3 052

16 || Komunikacija ||  253 ||  273 ||  252

17 || Sveikata ir vartotojų apsauga ||  593 ||  622 ||  599

18 || Vidaus reikalai ||  799 || 1 053 || 1 035

19 || Išorės santykiai || 3 089 || 3 354 || 3 295

20 || Prekyba ||  102 ||  112 ||  104

21 || Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis || 1 207 || 1 377 || 1 345

22 || Plėtra ||  832 ||  933 ||  920

23 || Humanitarinė pagalba ||  829 || 1 278 || 1 249

24 || Kova su sukčiavimu ||  73 ||  83 ||  73

25 || Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos ||  194 ||  221 ||  193

26 || Komisijos vykdomas administravimas || 1 013 || 1 318 || 1 082

27 || Biudžetas ||  67 ||  146 ||  135

28 || Auditas ||  12 ||  13 ||  12

29 || Statistika ||  115 ||  147 ||  126

30 || Pensijos ir susijusios išlaidos || 1 399 || 1 401 || 1 397

31 || Kalbos tarnybos ||  397 ||  506 ||  436

32 || Energetika ||  814 ||  838 ||  758

33 || Teisingumas ||  184 ||  208 ||  195

40 || Rezervai ||  80 || 0 || 0

90 || Kitos institucijos || 3 527 || 4 497 || 3 703

Iš viso || || 132 837 || 153 461 || 148 469

* Įskaitant taisomuosius biudžetus, perkeltus asignavimus ir asignuotąsias įplaukas

1.3.4. ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL FINANSINĖS SISTEMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

|| || || || Mln. EUR

|| || Pirminis biudžetas || Galutinis biudžetas* || Įsipareigojimai

1. || Tvarus augimas || 70 630 || 75 054 || 72 682

|| 1.1 Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || 16 121 || 19 191 || 17 723

|| 1.2 Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti || 54 509 || 55 863 || 54 959

2. || Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas || 60 149 || 62 540 || 61 463

3. || Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas || 2 106 || 2 846 || 2 777

4. || ES kaip pasaulinio masto veikėja || 9 583 || 10 015 || 9 793

5. || Administravimas || 8 430 || 9 281 || 8 870

6. || Kompensacijos || 0 ||  75 ||  75

Iš viso || || 150 898 || 159 810 || 155 659

* Įskaitant taisomuosius biudžetus, perkeltus asignavimus ir asignuotąsias įplaukas

1.3.5. ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL POLITIKOS SRITIS

|| || || || Mln. EUR

|| || Pirminis biudžetas || Galutinis biudžetas* || Įsipareigojimai

01 || Ekonomikos ir finansų reikalai ||  556 ||  527 ||  517

02 || Įmonės || 1 154 || 1 269 || 1 241

03 || Konkurencija ||  92 ||  99 ||  94

04 || Užimtumas ir socialiniai reikalai || 12 004 || 12 823 || 12 131

05 || Žemės ūkis ir kaimo plėtra || 58 852 || 61 226 || 60 167

06 || Mobilumas ir transportas || 1 741 || 1 843 || 1 807

07 || Aplinka ir klimato politika ||  498 ||  518 ||  506

08 || Moksliniai tyrimai || 6 878 || 8 130 || 7 915

09 || Ryšių tinklai, turinys ir technologijos || 1 805 || 2 131 || 2 085

10 || Tiesioginiai moksliniai tyrimai ||  424 || 1 000 ||  518

11 || Jūrų reikalai ir žuvininkystė || 1 024 || 1 043 ||  997

12 || Vidaus rinka ||  106 ||  123 ||  117

13 || Regioninė politika || 43 389 || 44 464 || 44 170

14 || Mokesčiai ir muitų sąjunga ||  145 ||  151 ||  147

15 || Švietimas ir kultūra || 2 813 || 3 433 || 3 303

16 || Komunikacija ||  266 ||  275 ||  269

17 || Sveikata ir vartotojų apsauga ||  634 ||  648 ||  635

18 || Vidaus reikalai || 1 296 || 1 444 || 1 420

19 || Išorės santykiai || 5 001 || 5 088 || 5 023

20 || Prekyba ||  107 ||  111 ||  108

21 || Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis || 1 572 || 1 701 || 1 664

22 || Plėtra || 1 062 || 1 152 || 1 147

23 || Humanitarinė pagalba ||  917 || 1 360 || 1 339

24 || Kova su sukčiavimu ||  79 ||  79 ||  79

25 || Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos ||  193 ||  205 ||  194

26 || Komisijos vykdomas administravimas || 1 030 || 1 184 || 1 119

27 || Biudžetas ||  67 ||  138 ||  134

28 || Auditas ||  12 ||  13 ||  12

29 || Statistika ||  134 ||  144 ||  134

30 || Pensijos ir susijusios išlaidos || 1 399 || 1 401 || 1 397

31 || Kalbos tarnybos ||  397 ||  482 ||  435

32 || Energetika ||  738 ||  818 ||  782

33 || Teisingumas ||  218 ||  235 ||  225

40 || Rezervai ||  764 ||  528 || 0

90 || Kitos institucijos || 3 527 || 4 023 || 3 830

Iš viso || || 150 898 || 159 810 || 155 659

* Įskaitant taisomuosius biudžetus, perkeltus asignavimus ir asignuotąsias įplaukas

Mokėjimų asignavimų suma pradiniame priimtame biudžete, kurį 2012 m. gruodžio 12 d. pasirašė Europos Parlamento pirmininkas, buvo 132 837 mln. EUR, o suma, finansuotina iš nuosavų išteklių, sudarė 131 288 mln. EUR. Pradinio biudžeto įplaukų ir išlaidų sąmatos per biudžetinius metus paprastai tikslinamos, o tokie pakeitimai pateikiami taisomuosiuose biudžetuose. BNP grindžiamų nuosavų išteklių tikslinimu užtikrinama, kad biudžeto įplaukos tiksliai sutaptų su biudžeto išlaidomis. Remiantis subalansuotumo principu, biudžeto įplaukos ir išlaidos (mokėjimų asignavimai) privalo būti subalansuotos.

Įplaukos

2013 m. priimti devyni taisomieji biudžetai. Dėl jų bendra galutinė 2013 m. biudžeto įplaukų suma lygi 144 451 mln. EUR. Ši suma buvo padengta iš nuosavų išteklių – iš viso 140 326 mln. EUR (taigi 9 038 mln. EUR daugiau, nei prognozuota iš pradžių) ir kitų įplaukų likučio. Išaugęs mokėjimų asignavimų finansavimo poreikis daugiausia padengtas panaudojus BNP grindžiamus išteklius, įtrauktus į Taisomuosius biudžetus Nr. 2 ir 8/2013.

Į Taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 taisomąjį raštą įtrauktos 1 614 mln. EUR įmonėms skirtos baudos, kurios buvo žinomos tuo metu, kai buvo rengiamas Taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 projektas. Iki 2013 m. gruodžio 31 d.kitos baudos tapo galutinėmis arba priėmus galutinį nuosprendį, arba todėl, kad įmonės neapskundė naujų sprendimų dėl baudų.

Įplaukos, įnašai ir grąžintos sumos, susijusios su Sąjungos susitarimais ir programomis, iš viso sudaro 3 888 mln. EUR. Pagrindinės sumos susijusios su EŽŪGF ir EŽŪFKP (visų pirma, su sąskaitų patvirtinimu ir pažeidimais), trečiųjų šalių dalyvavimu mokslinių tyrimų programose ir kitais Sąjungos programoms ir (arba) veiklai skirtais įnašais ir grąžintomis lėšomis. Didelę šios sumos dalį sudaro asignuotosios įplaukos, dėl kurių papildomi asignavimai paprastai įtraukiami į išlaidas.

Kiek tai susiję su nuosavų išteklių rezultatu, tradicinių nuosavų išteklių surinkta beveik tiek, kiek prognozuota. Taip yra dėl to, kad biudžeto sąmatos, kurios buvo pakeistos tuo metu, kai buvo parengtas Taisomasis biudžetas Nr. 6/2010 (sąmatos sumažintos 1 871 mln. EUR pagal naujas 2013 m. pavasario makroekonomines prognozes), buvo dar kartą pakeistos to taisomojo biudžeto taisomuoju raštu, siekiant atsižvelgti į faktinį surinkimo ritmą. Taip jos buvo dar kartą sumažintos 2 062 mln. EUR.

Galutiniai valstybių narių PVM ir BNP mokėjimai taip pat labai sutapo su galutine biudžeto sąmata. Prognozuotų sumų ir faktiškai išmokėtų sumų skirtumas aiškinamas biudžeto tikslams naudojamo euro kurso ir tuo metu, kai valstybės narės, nesančios EPS narėmis, faktiškai atliko mokėjimus, galiojusio kurso skirtumais.

Išlaidos

2013 metai buvo paskutiniai dabartinio 2007–2013 m. programavimo laikotarpio metai. Pradiniame biudžete visoms institucijoms nustatyti įsipareigojimų asignavimai sudaro 150 898 mln. EUR, t. y. 1,7 % daugiau nei 2012 m. galutiniame biudžete. Tai yra 160 mln. mažiau nei Komisijos biudžeto projekte, ir lieka 2,45 mlrd. EUR marža žemiau daugiametės finansinės programos viršutinės ribos.

2013 m. biudžeto projektą sumažinus 4,96 mlrd. EUR, galiausiai nustatyta mokėjimų asignavimų suma – 132 837 mln. EUR. Tai reiškia 2,2 % sumažėjimą, palyginti su 2012 m. galutiniu biudžetu. Pradinis mokėjimų asignavimų lygis 2013 m. sudarė 0,99 % Sąjungos BNP ir likusi marža buvo 11,24 mlrd. EUR žemiau finansinės programos viršutinės ribos.

Kiek tai susiję su įsipareigojimais, galutiniai biudžeto asignavimai buvo visiškai panaudoti, taigi, nustatyti politiniai tikslai buvo visiškai įvykdyti (99,7 %, neskaitant nepanaudotų rezervų).  Labiausiai pažymėtini koregavimai, per metus padaryti taisomaisiais biudžetais, susiję su lėšomis, reikalingomis Kroatijos stojimui į ES (655 mln. EUR), Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimu (415 mln. EUR), savo pobūdžiu nenumatytomis išlaidomis ir papildomais įsipareigojimais pagal 1b išlaidų kategoriją Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai (150 mln. EUR), kylančiais iš Europos Vadovų Tarybos sutikimo padidinti iš struktūrinių fondų joms skiriamą sumą. Iš 151 080 mln. EUR sumos 1 011 mln. EUR liko nepanaudota. Po perkėlimo į 2014 m. panaikinta 833 mln. EUR suma. Tačiau didžioji jos dalis susijusi su nepanaudotais rezervais: 464 mln. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui, 64 mln. EUR Neatidėliotinos pagalbos rezervui ir 43 mln. EUR iš rezervo tarptautiniams susitarimams žuvininkystės srityje.

Pradiniai biudžete numatyti mokėjimų asignavimai taisomaisiais biudžetais buvo iš viso padidinti 11,6 mlrd. EUR. Susidūrusi su dideliu spaudimu dėl mokėjimo reikalavimų ir 2012 m. susikaupusių neapmokėtų reikalavimų, biudžeto valdymo institucija dviem etapais patvirtino mokėjimų asignavimų padidinimą 11,2 mlrd. EUR (Taisomaisiais biudžetais Nr. 2/2013 ir 8/2013). Tai padidino mokėjimų asignavimų lygį iki finansinės programos viršutinės ribos ir padėjo sumažinti neįvykdytų įsipareigojimų augimą.

Europos Sąjungos solidarumo fondo mokėjimo poreikiai buvo tenkinami iš 15 mln. EUR naujų asignavimų, priimtų Taisomuoju biudžetu Nr. 5/2013, ir atliekant Komisijos siūlymu bendrąjį perkėlimą – Taisomuoju biudžetu Nr. 9/2013 perkėlus 250 mln. EUR iš kai kurių biudžeto eilučių. Likę 150 mln. EUR mokėjimai buvo įtraukti į 2014 m. biudžetą.

Iš viso panaudota galutinio biudžeto mokėjimų asignavimų – 142 883 mln. EUR, t. y. 98,9 %. Tai yra 8 mlrd. EUR daugiau negu 2012 m., bet taip pat 7 mlrd. EUR daugiau negu 2014 m. finansinės programos viršutinė riba. Vis dėlto metų pabaigoje susikaupusių neatliktų mokėjimų suma dar padidėjo iki 26,2 mlrd. EUR. Atsižvelgus į mokėjimų asignavimų perkėlimą į 2014 m., iš viso panaikinta 238 mln. EUR suma.

Daugiau nei pusė panaikintų Komisijos asignavimų susidarė dėl Tarybos atsisakymo perkelti asignavimus, susijusius su atlyginimų koregavimu. Iš mokėjimų asignavimų, perkeltų iš 2012 m., buvo atšaukta 97 mln. EUR suma.

Išsamesnė biudžeto patikslinimų, su jais susijusių aplinkybių, pagrindimo ir poveikio analizė pateikta 2013 m. Komisijos biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos A dalyje „Biudžeto apžvalga“ ir B dalyje (apie kiekvieną daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją).

2. ES BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMAS

2.1 BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMO SUVESTINĖ

|| || || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Pavadinimas || Pajamų asignavimai || Teisės į gautinas sumas || Įplaukos || Įplaukos, kaip || Neįvykdyta

|| || Pradinė suma || Galutinė suma || Einamieji metai || Perkelti asignavimai || Iš viso || Iš šiais metais gautinų sumų || Iš perkeltų gautinų sumų || Iš viso || biudžeto % dalis ||

1. || Nuosavi ištekliai || 131 288 || 140 326 || 140 102 ||  45 || 140 147 || 140 097 ||  3 || 140 100 || 99.84% ||  47

3. || Perteklius, likučiai ir patikslinimai || 0 || 1 057 ||  698 || 0 ||  698 ||  698 || 0 ||  698 || 65.99% || 0

4. || Įplaukos, gautos iš institucijose ir kitose Sąjungos įstaigose dirbančių asmenų || 1 278 || 1 278 || 1 206 ||  5 || 1 211 || 1 194 ||  5 || 1 199 || 93.83% ||  12

5. || Įplaukos iš institucijų administracinės veiklos ||  54 ||  54 ||  604 ||  29 ||  632 ||  587 ||  24 ||  611 || 1133.46% ||  21

6. || Įnašai ir grąžinamosios išmokos pagal Bendrijos susitarimus ir programas ||  60 ||  60 || 3 601 ||  525 || 4 126 || 3 500 ||  398 || 3 898 || 6496.27% ||  228

7. || Palūkanos už pavėluotus mokėjimus ir baudos ||  123 || 1 642 || 2 631 || 10 774 || 13 406 ||  634 || 2 338 || 2 973 || 181.05% || 10 433

8. || Skolinimosi ir skolinimo operacijos ||  4 ||  4 ||  35 ||  222 ||  257 ||  2 || 0 ||  2 || 49.77% ||  255

9. || Įvairios įplaukos ||  30 ||  30 ||  25 ||  9 ||  34 ||  22 ||  2 ||  24 || 79.42% ||  10

|| Iš viso || 132 837 || 144 451 || 148 901 || 11 609 || 160 510 || 146 733 || 2 771 || 149 504 || 103.50% || 11 006

1 antraštinės dalies išskaidymas. Nuosavi ištekliai

|| Skyrius || Pajamų asignavimai || Teisės į gautinas sumas || Įplaukos || Įplaukos, kaip || Neįvykdyta

|| || Pradinė suma || Galutinė suma || Einamieji metai || Perkelti asignavimai || Iš viso || Iš šiais metais gautinų sumų || Iš perkeltų gautinų sumų ||  Iš viso || biudžeto % dalis ||

11. || Cukraus mokesčiai ||  123 ||  (35) ||  202 || 0 ||  202 ||  202 || 0 ||  202 || (582.66)% || 0

12. || Muitai || 18 632 || 14 857 || 15 166 ||  45 || 15 211 || 15 161 ||  3 || 15 164 || 102.06% ||  47

13. || PVM || 15 030 || 14 680 || 14 542 || 0 || 14 542 || 14 542 || 0 || 14 542 || 99.06% || 0

14. || BNP || 97 503 || 110 823 || 110 032 || 0 || 110 032 || 110 032 || 0 || 110 032 || 99.29% || 0

15. || Biudžeto disbalanso korekcija || 0 || 0 ||  166 || 0 ||  166 ||  166 || 0 ||  166 || 0.00% || 0

16. || Nyderlandų ir Švedijos BNP grindžiamų įnašų sumažinimas || 0 || 0 || (6) || 0 || (6) || (6) || 0 || (6) || 0.00% || 0

|| Iš viso || 131 288 || 140 326 || 140 102 ||  45 || 140 147 || 140 097 ||  3 || 140 100 || 99.84% ||  47

3 antraštinės dalies išskaidymas. Perteklius, likučiai ir patikslinimai

|| Skyrius || Pajamų asignavimai || Teisės į gautinas sumas || Įplaukos || Įplaukos, kaip || Neįvykdyta

|| || Pradinė suma || Galutinė suma || Einamieji metai || Perkelti asignavimai || Iš viso || Iš šiais metais gautinų sumų || Iš perkeltų gautinų sumų || Iš viso || biudžeto % dalis ||

30. || Praėjusiųjų metų perteklius || 0 || 1 057 || 1 054 || 0 || 1 054 || 1 054 || 0 || 1 054 || 99.65% || 0

31. || PVM likučiai || 0 || 0 ||  (522) || 0 ||  (522) ||  (522) || 0 ||  (522) || 0.00% || 0

32. || BNP likučiai || 0 || 0 ||  162 || 0 ||  162 ||  162 || 0 ||  162 || 0.00% || 0

34. || Patikslinimas dėl nedalyvavimo TVR politikoje || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0.00% || 0

35. || Korekcijos JK naudai patikslinimai || 0 || 0 ||  4 || 0 ||  4 ||  4 || 0 ||  4 || 0.00% || 0

|| Iš viso || 0 || 1 057 ||  698 || 0 ||  698 ||  698 || 0 ||  698 || 65.99% || 0

2.1.1. Įplaukos iš nuosavų išteklių

Didžioji dalis įplaukų gaunama iš nuosavų išteklių. Tai nustatyta Sutarties dėl ES veikimo 311 straipsnyje, kuriame teigiama, kad „Neatmetant kitų įplaukų, visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais.“ Didžioji biudžeto išlaidų dalis padengiama iš nuosavų išteklių. Kitos įplaukos sudaro tik nedidelę viso finansavimo dalį.

Nuosavus išteklius galima suskirstyti į šias kategorijas:

1)         Tradicinius nuosavus išteklius (TNI) sudaro muitai ir cukraus mokesčiai. Šiuos nuosavus išteklius iš ūkinės veiklos vykdytojų renka valstybės narės ES vardu. Tačiau valstybės narės pasilieka 25 % kaip atlygį už surinkimo išlaidas. Muitai renkami už produktus, importuojamus iš trečiųjų šalių, taikant muitų normas pagal Bendrąjį muitų tarifą. Cukraus mokesčius moka cukraus gamintojai, kad būtų finansuojamos eksporto grąžinamosios išmokos už cukrų. TNI paprastai sudaro apie 13 % nuosavų išteklių įplaukų.

2)         Nuosavi ištekliai iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) renkami iš valstybių narių PVM bazių, kurios šiuo tikslu suderintos pagal ES taisykles. Tokia pati procentinė dalis taikoma suderintai kiekvienos valstybės narės bazei. Tačiau PVM bazei, į kurią atsižvelgiama, taikomas 50 % kiekvienos valstybės narės BNP apribojimas. PVM ištekliai paprastai sudaro apie 12 % nuosavų išteklių įplaukų.

3)         Ištekliai iš bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) naudojami biudžeto įplaukoms ir išlaidoms subalansuoti, t. y. tai biudžeto daliai, kuri nepriklauso jokiems kitiems įplaukų šaltiniams, finansuoti. Kiekvienos valstybės narės BNP taikomas toks pat procentinis dydis, nustatomas pagal ES taisykles. BNP ištekliai paprastai sudaro apie 75 % nuosavų išteklių įplaukų.

Nuosavi ištekliai skirstomi vadovaujantis taisyklėmis, nustatytomis 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendime Nr. 2007/436/EB, Euratomas dėl ES nuosavų išteklių sistemos (2007 m. NIS).

2.1.2. Tradiciniai nuosavi ištekliai

Tradiciniai nuosavi ištekliai Visos nustatytos tradicinių nuosavų išteklių sumos turi būti įrašomos į tam tikrą kompetentingų institucijų tvarkomą sąskaitą.

– Į paprastą sąskaitą, numatytą Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies a punkte – visos susigrąžintos arba garantijomis užtikrintos sumos.

– Į atskirą sąskaitą, numatytą Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies b punkte – visos dar nesusigrąžintos ir (arba) garantijomis neužtikrintos sumos; į šią sąskaitą taip pat gali būti įrašomos garantijomis užtikrintos, tačiau užginčytos sumos.

Dėl atskiros sąskaitos valstybės narės siunčia Komisijai ketvirčio ataskaitą, kurioje nurodoma:

– sugrąžintinas praėjusiojo ketvirčio likutis,

– per atitinkamą ketvirtį nustatytos teisės į gautinas sumas,

– bazės patikslinimai (korekcijos / panaikinimai) per atitinkamą ketvirtį,

– nurašytos sumos (kurių negalima leisti panaudoti pagal Reglamento Nr. 1150/2000 17 straipsnio 2 dalį),

– per atitinkamą ketvirtį susigrąžintos sumos,

– atitinkamo ketvirčio pabaigoje susigrąžintinas likutis.

Tradiciniai nuosavi ištekliai turi būti įrašyti į Komisijos sąskaitą ižde arba kitoje valstybės narės paskirtoje įstaigoje ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po 19-tos antro mėnesio, einančio po to mėnesio, per kurį teisė į gautiną sumą buvo susigrąžinta, dienos. Valstybės narės pasilieka 25 % tradicinių nuosavų išteklių surinkimo išlaidoms padengti. Neapibrėžtosios nuosavų išteklių teisės į gautinas sumas patikslinamos atsižvelgiant į jų susigrąžinimo tikimybę.

2.1.3. PVM grindžiami ištekliai ir BNP grindžiami ištekliai

PVM grindžiami nuosavi ištekliai apskaičiuojami taikant visoms valstybėms narėms suderintos PVM bazės vienodą tarifą, nustatytą pagal 2007 m. NIS 2 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytas taisykles. Nustatytas 0,30 % vienodas tarifas, išskyrus 2007–2013 m. laikotarpį, per kurį Austrijai nustatytas 0,225 % pareikalavimo tarifas, Vokietijai – 0,15 %, o Nyderlandams ir Švedijai – 0,10 %. Visų valstybių narių PVM bazei taikomas 50 % BNP apribojimas.

BNP grindžiami ištekliai yra kintantys ištekliai, skirti pateikti reikiamoms įplaukoms bet kuriais metais, kad būtų galima padengti išlaidas, viršijančias iš tradicinių nuosavų išteklių, PVM išteklių ir kitų įplaukų surinktą sumą. Įplaukos apskaičiuojamos taikant vienodą tarifą visų valstybių narių suvestinėms BNP. PVM ir BNP grindžiami ištekliai nustatomi remiantis PVM ir BNP bazių prognozėmis, kurios nustatomos rengiant biudžeto projektą. Vėliau šios prognozės peržiūrimos taisomuoju biudžetu atnaujinant atitinkamų biudžetinių metų duomenis.

Faktiniai PVM ir BNP bazių duomenys taikomi visus metus po atitinkamų biudžetinių metų. Komisija apskaičiuoja valstybių narių mokėtinų sumų, apskaičiuotų remiantis faktinėmis bazėmis, ir faktiškai pagal (pataisytas) prognozes sumokėtų sumų skirtumus. Komisija pareikalauja, kad valstybės narės pateiktų PVM ir BNP likučius – tiek teigiamus, tiek neigiamus – iki kitų metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, pirmos gruodžio mėn. darbo dienos. Jeigu nepaskelbiama išlyga, per ateinančius ketverius metus galima koreguoti faktines PVM ir BNP bazes. Anksčiau apskaičiuoti likučiai patikslinami, o gauto skirtumo pareikalaujama tuo pačiu metu, kaip ir praėjusiųjų biudžetinių metų PVM ir BNP likučių.

Tikrindama PVM ataskaitas ir BNP duomenis, Komisija gali paskelbti valstybėms narėms išlygas dėl tam tikrų punktų, kurie gali turėti pasekmių jų nuosavų išteklių įnašams. Pavyzdžiui, šie punktai gali atsirasti dėl to, kad nėra priimtinų duomenų arba reikia sukurti tinkamą metodiką. Šias išlygas reikia laikyti potencialiais reikalavimais valstybėms narėms sumokėti neapibrėžtas sumas, kadangi negalima tiksliai nustatyti jų finansinio poveikio. Kai galima nustatyti tikslią sumą, pareikalaujama atitinkama PVM ir BNP išteklių suma, susijusi arba su PVM ir BNP likučiais, arba su atskirais pareikalavimais įmokėti lėšas.

2.1.4. Korekcija JK naudai

Šiuo mechanizmu sumažinami JK nuosavų išteklių mokėjimai proporcingai vadinamajam jos „biudžeto disbalansui“ ir atitinkamai padidinami kitų valstybių narių nuosavų išteklių mokėjimai. Biudžeto disbalanso korekcijos mechanizmą Jungtinės Karalystės naudai įvedė Fontenblo Europos Vadovų Taryba (1984 m. birželio mėn.), o 1985 m. gegužės 7 d. priimtas sprendimas dėl nuosavų išteklių. Mechanizmu buvo siekiama sumažinti JK biudžeto disbalansą, sumažinant šios valstybės mokėjimus ES. Korekcijos finansavimas sumažintas Vokietijai, Austrijai, Švedijai ir Nyderlandams (apribotas iki vienos ketvirtosios įprastos jų dalies).

2.1.5. Bendras sumažinimas

2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba priėjo prie išvados, kad Nyderlandų ir Švedijos naudai galima taikyti bendrą BNP pagrįstų įnašų sumažinimą 2007–2013 m. laikotarpiu. Taigi pagal šį kompensavimo mechanizmą numatyta, kad Nyderlandai ir Švedija pasinaudos savo metinio BNP įnašo bendru sumažinimu atitinkamai 605 mln. EUR ir 150 mln. EUR, skaičiuojant 2004 m. kainomis.

3. ES BIUDŽETO IŠLAIDŲ VYKDYMAS

3.1 ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

|| || || || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Įsipareigojimų asignavimai || Mokėjimų asignavimai

Finansinės programos išlaidų kategorija || Patvirtinti asignavimai || Pakeitimai (perkėlimai ir TB) || Perkelti asignavimai || Asignuotosios įplaukos || Iš viso papildomai || Iš viso patvirtinta || Patvirtinti asignavimai || Pakeitimai (perkėlimai ir TB) || Perkelti asignavimai || Asignuotosios įplaukos || Iš viso papildomai || Iš viso patvirtinta

|| 1 || 2 || 3 || 4 || 5=3+4 || 6=1+2+5 || 7 || 8 || 9 || 10 || 11=9+10 || 12=7+8+11

1 || Tvarus augimas || 70 630 ||  620 ||  28 || 3 777 || 3 805 || 75 054 || 59 085 || 10 037 ||  157 || 4 250 || 4 407 || 73 528

2 || Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas || 60 149 ||  (4) ||  2 || 2 393 || 2 395 || 62 540 || 57 484 ||  552 ||  36 || 2 332 || 2 368 || 60 404

3 || Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas || 2 106 ||  507 || 0 ||  233 ||  233 || 2 846 || 1 515 ||  450 ||  9 ||  224 ||  232 || 2 197

4 || ES kaip pasaulinio masto veikėja || 9 583 ||  (4) ||  2 ||  433 ||  435 || 10 015 || 6 323 ||  500 ||  30 ||  346 ||  377 || 7 200

5 || Administravimas || 8 431 || 0 || 0 ||  851 ||  851 || 9 281 || 8 430 ||  (1) ||  767 ||  859 || 1 627 || 10 056

6 || Kompensacijos || 0 ||  75 || 0 || 0 || 0 ||  75 || 0 ||  75 || 0 || 0 || 0 ||  75

|| Iš viso || 150 898 || 1 193 ||  31 || 7 687 || 7 719 || 159 810 || 132 837 || 11 614 ||  999 || 8 011 || 9 010 || 153 461

           

3.2 ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

|| || || || || || || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Finansinės programos išlaidų kategorija || Patvirtinti įsipareigojimų || Prisiimti įsipareigojimai || Perkelti asignavimai || Nebegaliojantys asignavimai

|| || asignavimai || Iš metų asignavimų || Iš perkėlimų || Iš asignuotųjų įplaukų || Iš viso || % || Asignuotosios įplaukos || Perkėlimai remiantis sprendimu || Iš viso || % || Iš metų biudžeto asignavimų || Iš perkėlimų || Asignuotosios įplaukos || Iš viso || %

|| || 1 || 2 || 3 || 4 || 5=2+3+4 || 6=5/1 || 7 || 8 || 9=7+8 || 10=9/1 || 11 || 12 || 13 || 14=11+ 12+13 || 15=14/1

1 || Tvarus augimas || 75 054 || 70 585 ||  28 || 2 069 || 72 682 || 96,84 % || 1 708 ||  169 || 1 877 || 2,50 % ||  495 || 0 || 0 ||  495 || 0,66 %

2 || Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas || 62 540 || 60 080 ||  2 || 1 381 || 61 463 || 98,28 % || 1 012 ||  1 || 1 013 || 1,62 % ||  64 || 0 || 0 ||  64 || 0,10 %

3 || Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas || 2 846 || 2 606 || 0 ||  171 || 2 777 || 97,59 % ||  62 ||  2 ||  64 || 2,26 % ||  4 || 0 || 0 ||  4 || 0,15 %

4 || ES kaip pasaulinio masto veikėja || 10 015 || 9 500 ||  2 ||  291 || 9 793 || 97,78 % ||  142 ||  6 ||  149 || 1,48 % ||  74 || 0 || 0 ||  74 || 0,73 %

5 || Administravimas || 9 281 || 8 234 || 0 ||  636 || 8 870 || 95,57 % ||  215 || 0 ||  215 || 2,32 % ||  196 || 0 || 0 ||  196 || 2,11 %

6 || Kompensacijos ||  75 ||  75 || 0 || 0 ||  75 || 100,00 % || 0 || 0 || 0 || 0,00 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,00 %

|| Iš viso || 159 810 || 151 080 ||  31 || 4 548 || 155 659 || 97,40 % || 3 140 ||  178 || 3 318 || 2,08 % ||  833 || 0 || 0 ||  833 || 0,52 %

3.3     MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

|| || || || || || || || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Finansinės programos išlaidų kategorija || Mokėjimas || Atlikti mokėjimai || Perkelti asignavimai || Nebegaliojantys asignavimai

|| || patvirtinti asignavimai || Iš metų asignavimų || Iš perkėlimų || Iš asignuotųjų įplaukų || Iš viso || % || Automatiniai perkėlimai || Perkėlimai sprendimu || Asignuotosios įplaukos || Iš viso || % || Iš metų asignavimų || Iš perkėlimų || Asignuotosios įplaukos || Iš viso || %

|| || || 2 || 3 || 4 || 5=2+3+4 || 6=5/1 || 7 || 8 || 9 || 10=7+8+9 || 11=10/1 || 12 || 13 || 14 || 15=12+ 13+14 || 16=

|| || || || || || || || || || || || || || || || || 15/1

1 || Tvarus augimas || 73 528 || 68 804 ||  138 || 2 296 || 71 238 || 96,89 % ||  135 ||  165 || 1 954 || 2 254 || 3,06 % ||  18 ||  18 || 0 ||  37 || 0,05 %

2 || Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas || 60 404 || 57 980 ||  32 || 1 512 || 59 524 || 98,54 % ||  34 ||  2 ||  820 ||  856 || 1,42 % ||  20 ||  4 || 0 ||  24 || 0,04 %

3 || Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas || 2 197 || 1 703 ||  8 ||  173 || 1 883 || 85,71 % ||  9 ||  251 ||  51 ||  311 || 14,15 % ||  2 ||  1 || 0 ||  3 || 0,15 %

4 || ES kaip pasaulinio masto veikėja || 7 200 || 6 786 ||  26 ||  243 || 7 055 || 97,99 % ||  34 ||  1 ||  103 ||  138 || 1,92 % ||  2 ||  5 || 0 ||  7 || 0,09 %

5 || Administravimas || 10 056 || 7 534 ||  699 ||  460 || 8 693 || 86,44 % ||  699 || 0 ||  399 || 1 098 || 10,92 % ||  196 ||  68 || 0 ||  265 || 2,63 %

6 || Kompensacijos ||  75 ||  75 || 0 || 0 ||  75 || 100,00 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,00 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,00 %

|| Iš viso || 153 461 || 142 883 ||  902 || 4 684 || 148 469 || 96,75 % ||  911 ||  419 || 3 327 || 4 657 || 3,03 % ||  238 ||  97 || 0 ||  335 || 0,22 %

           

3.4 NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIAI PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

|| || || || || || || || || || Mln. EUR

|| || Neįvykdyti įsipareigojimai praėjusiųjų metų pabaigoje || Metų įsipareigojimai ||

|| Finansinės programos išlaidų kategorija || Iš praėjusiųjų metų perkelti įsipareigojimai || Panaikintieji įsipareigojimai / Perkainojimas / Atšaukti įsipareigojimai || Mokėjimai || Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje || Metų įsipareigojimai || Mokėjimai || Įsipareigojimų, kurių negalima perkelti, atšaukimas || Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje || Iš viso neįvykdytų įsipareigojimų metų pabaigoje

1 || Tvarus augimas || 166 271 || (1 019) || (63 822) || 101 430 || 72 682 || (7 416) ||  (3) || 65 263 || 166 693

2 || Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas || 26 886 ||  (396) || (13 444) || 13 045 || 61 463 || (46 080) || 0 || 15 383 || 28 428

3 || Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas || 2 316 ||  (133) ||  (628) || 1 555 || 2 777 || (1 255) || 0 || 1 522 || 3 077

4 || ES kaip pasaulinio masto veikėja || 21 429 ||  (852) || (5 002) || 15 575 || 9 793 || (2 053) ||  (2) || 7 738 || 23 313

5 || Administravimas ||  909 ||  (191) ||  (715) ||  3 || 8 870 || (7 978) ||  4 ||  896 ||  899

6 || Kompensacijos || 0 || 0 || 0 || 0 ||  75 ||  (75) || 0 || 0 || 0

|| Iš viso || 217 810 || (2 590) || (83 611) || 131 609 || 155 659 || (64 858) ||  (1) || 90 801 || 222 410

           

3.5 NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠSKAIDYMAS PAGAL PRISIĖMIMO METUS IR FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

|| || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Finansinės programos išlaidų kategorija || <2007 || 2007 || 2008 || 2009 || 2010 || 2011 || 2012 || 2013 || Iš viso

1 || Tvarus augimas || 4 097 ||  337 ||  859 || 3 760 || 12 112 || 28 399 || 51 867 || 65 263 || 166 693

2 || Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas ||  479 ||  46 ||  95 ||  139 ||  219 || 2 571 || 9 496 || 15 383 || 28 428

3 || Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas ||  6 ||  16 ||  50 ||  144 ||  214 ||  398 ||  728 || 1 522 || 3 077

4 || ES kaip pasaulinio masto veikėja ||  956 ||  415 ||  823 || 1 237 || 2 375 || 3 845 || 5 923 || 7 738 || 23 313

5 || Administravimas || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  1 ||  139 ||  759 ||  899

|| Iš viso || 5 537 ||  815 || 1 827 || 5 280 || 14 920 || 35 214 || 68 153 || 90 664 || 222 410

3.6 ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI PAGAL POLITIKOS SRITĮ

|| || || || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Įsipareigojimų asignavimai || Mokėjimų asignavimai

|| Patvirtinti asignavimai || Pakeitimai (Perkėlimas / TB) || Perkelti asignavimai || Asignuotosios įplaukos || Iš viso papildomai || Iš viso patvirtinta || Patvirtinti asignavimai || Pakeitimai (Perkėlimas / TB) || Perkelti asignavimai || Asignuotosios įplaukos || Iš viso papildomai || Iš viso patvirtinta

|| 1 || 2 || 3 || 4 || 5=3+4 || 6=1+2+5 || 7 || 8 || 9 || 10 || 11=9+10 || 12=7+8+11

01 || Ekonomikos ir finansų reikalai ||  556 ||  (60) || 0 ||  31 ||  31 ||  527 ||  428 ||  (52) ||  6 ||  29 ||  35 ||  411

02 || Įmonės || 1 154 ||  (16) || 0 ||  131 ||  131 || 1 269 || 1 162 ||  214 ||  19 ||  192 ||  211 || 1 587

03 || Konkurencija ||  92 ||  1 || 0 ||  6 ||  6 ||  99 ||  92 ||  1 ||  8 ||  6 ||  13 ||  107

04 || Užimtumas ir socialiniai reikalai || 12 004 ||  276 ||  24 ||  518 ||  542 || 12 823 || 10 429 || 3 303 ||  38 ||  517 ||  555 || 14 286

05 || Žemės ūkis ir kaimo plėtra || 58 852 ||  (33) ||  2 || 2 406 || 2 407 || 61 226 || 56 344 ||  512 ||  27 || 2 351 || 2 378 || 59 234

06 || Judumas ir transportas || 1 741 || 0 || 0 ||  102 ||  102 || 1 843 ||  984 ||  18 ||  6 ||  112 ||  118 || 1 120

07 || Aplinka ir klimato politika ||  498 ||  (1) || 0 ||  21 ||  21 ||  518 ||  391 ||  9 ||  18 ||  19 ||  37 ||  438

08 || Moksliniai tyrimai || 6 878 ||  (4) || 0 || 1 256 || 1 256 || 8 130 || 4 808 ||  174 ||  26 || 1 548 || 1 573 || 6 556

09 || Ryšių tinklai, turinys ir technologijos || 1 805 ||  6 || ||  320 ||  321 || 2 131 || 1 389 ||  167 ||  14 ||  454 ||  468 || 2 024

10 || Tiesioginiai moksliniai tyrimai ||  424 || 0 || 0 ||  576 ||  576 || 1 000 ||  411 ||  8 ||  48 ||  491 ||  539 ||  959

11 || Jūrų reikalai ir žuvininkystė || 1 024 ||  15 || 0 ||  4 ||  4 || 1 043 ||  794 ||  30 ||  3 ||  4 ||  7 ||  831

12 || Vidaus rinka ||  106 || 0 || 0 ||  16 ||  16 ||  123 ||  103 ||  2 ||  6 ||  17 ||  22 ||  127

13 || Regioninė politika || 43 389 ||  780 ||  3 ||  292 ||  295 || 44 464 || 37 434 || 6 222 ||  12 ||  292 ||  304 || 43 960

14 || Mokesčiai ir muitų sąjunga ||  145 ||  1 || 0 ||  6 ||  6 ||  151 ||  112 ||  16 ||  7 ||  5 ||  12 ||  140

15 || Švietimas ir kultūra || 2 813 ||  15 || 0 ||  604 ||  604 || 3 433 || 2 373 ||  254 ||  13 ||  661 ||  674 || 3 301

16 || Komunikacija ||  266 ||  1 || 0 ||  8 ||  8 ||  275 ||  253 ||  (2) ||  14 ||  8 ||  23 ||  273

17 || Sveikata ir vartotojų apsauga ||  634 ||  (14) || 0 ||  28 ||  28 ||  648 ||  593 ||  (5) ||  11 ||  23 ||  34 ||  622

18 || Vidaus reikalai || 1 296 ||  60 || 0 ||  88 ||  88 || 1 444 ||  799 ||  174 ||  5 ||  75 ||  80 || 1 053

19 || Išorės santykiai || 5 001 ||  (125) || 0 ||  212 ||  212 || 5 088 || 3 089 ||  118 ||  13 ||  134 ||  147 || 3 354

20 || Prekyba ||  107 || 0 || ||  3 ||  4 ||  111 ||  102 ||  2 ||  4 ||  3 ||  7 ||  112

21 || Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis || 1 572 ||  1 ||  2 ||  127 ||  129 || 1 701 || 1 207 ||  23 ||  11 ||  136 ||  147 || 1 377

22 || Plėtra || 1 062 ||  54 || 0 ||  35 ||  35 || 1 152 ||  832 ||  76 ||  8 ||  17 ||  25 ||  933

23 || Humanitarinė pagalba ||  917 ||  411 || 0 ||  32 ||  32 || 1 360 ||  829 ||  410 ||  7 ||  32 ||  39 || 1 278

24 || Kova su sukčiavimu ||  79 || 0 || 0 || || ||  79 ||  73 || 0 ||  10 || ||  10 ||  83

25 || Politikos koordinavimas  ir teisinės konsultacijos ||  193 || 0 || 0 ||  11 ||  11 ||  205 ||  194 || 0 ||  16 ||  11 ||  27 ||  221

26 || Komisijos vykdomas administravimas || 1 030 ||  (2) || 0 ||  156 ||  156 || 1 184 || 1 013 ||  14 ||  133 ||  158 ||  290 || 1 318

27 || Biudžetas ||  67 ||  63 || 0 ||  7 ||  7 ||  138 ||  67 ||  63 ||  8 ||  7 ||  16 ||  146

28 || Auditas ||  12 || 0 || 0 ||  1 ||  1 ||  13 ||  12 || 0 ||  1 ||  1 ||  1 ||  13

29 || Statistika ||  134 ||  (1) || 0 ||  11 ||  11 ||  144 ||  115 ||  7 ||  6 ||  19 ||  24 ||  147

30 || Pensijos ir susijusios išlaidos || 1 399 || 0 || 0 ||  1 ||  1 || 1 401 || 1 399 || 0 || 0 ||  1 ||  1 || 1 401

31 || Kalbos tarnybos ||  397 || 0 || 0 ||  86 ||  86 ||  482 ||  397 || 0 ||  24 ||  86 ||  109 ||  506

32 || Energetika ||  738 ||  1 || 0 ||  80 ||  80 ||  818 ||  814 ||  (70) ||  6 ||  88 ||  93 ||  838

33 || Teisingumas ||  218 ||  1 || 0 ||  16 ||  16 ||  235 ||  184 ||  4 ||  4 ||  15 ||  19 ||  208

40 || Rezervai ||  764 ||  (236) || 0 || 0 || 0 ||  528 ||  80 ||  (80) || 0 || 0 || 0 || 0

90 || Kitos institucijos || 3 527 || 0 || 0 ||  496 ||  496 || 4 023 || 3 527 || 0 ||  468 ||  502 ||  970 || 4 497

|| Iš viso || 150 898 || 1 193 ||  31 || 7 687 || 7 719 || 159 810 || 132 837 || 11 614 ||  999 || 8 011 || 9 010 || 153 461

3.7 ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL POLITIKOS SRITĮ

|| || || || || || || || || || || || || ||   Mln. EUR

|| Politikos sritis || Patvirtinti || Prisiimti įsipareigojimai || Perkelti asignavimai || Nebegaliojantys asignavimai

|| ||  įsipareigojimų asignavimai || Iš metų asignavimų || Iš perkėlimų || Asignuotosios įplaukos || Iš viso || % || Asignuotosios įplaukos || Perkėlimai remiantis sprendimu || Iš viso || % || Iš metų biudžeto asignavimų || Iš perkėlimų || Asignuotosios įplaukos || Iš viso || %

|| || 1 || 2 || 3 || 4 || 5=2+3+4 || 6=5/1 || 7 || 8 || 9=7+8 || 10=9/1 || 11 || 12 || 13 || 14=11+ 12+13 || 15=14/1

01 || Ekonomikos ir finansų reikalai ||  527 ||  488 || 0 ||  29 ||  517 || 98,09 % ||  2 || 0 ||  2 || 0,44 % ||  8 || 0 || 0 ||  8 || 1,47 %

02 || Įmonės || 1 269 || 1 135 || 0 ||  105 || 1 241 || 97,77 % ||  26 || 0 ||  26 || 2,03 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 0,19 %

03 || Konkurencija ||  99 ||  91 || 0 ||  3 ||  94 || 94,88 % ||  3 || 0 ||  3 || 2,62 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 2,50 %

04 || Užimtumas ir socialiniai reikalai || 12 823 || 12 097 ||  24 ||  10 || 12 131 || 94,61 % ||  509 ||  168 ||  677 || 5,28 % ||  14 || 0 || 0 ||  14 || 0,11 %

05 || Žemės ūkis ir kaimo plėtra || 61 226 || 58 797 ||  2 || 1 368 || 60 167 || 98,27 % || 1 038 || 0 || 1 038 || 1,69 % ||  21 || 0 || 0 ||  21 || 0,03 %

06 || Mobilumas ir transportas || 1 843 || 1 734 || 0 ||  73 || 1 807 || 98,03 % ||  30 || 0 ||  30 || 1,61 % ||  7 || 0 || 0 ||  7 || 0,36 %

07 || Aplinka ir klimato politika ||  518 ||  495 || 0 ||  11 ||  506 || 97,67 % ||  10 || 0 ||  10 || 1,88 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 0,45 %

08 || Moksliniai tyrimai || 8 130 || 6 874 || 0 || 1 041 || 7 915 || 97,35 % ||  215 || 0 ||  215 || 2,64 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,01 %

09 || Ryšių tinklai, turinys ir technologijos || 2 131 || 1 810 || 0 ||  276 || 2 085 || 97,84 % ||  45 || 0 ||  45 || 2,10 % ||  1 || 0 || 0 ||  1 || 0,06 %

10 || Tiesioginiai moksliniai tyrimai || 1 000 ||  424 || 0 ||  94 ||  518 || 51,79 % ||  482 || 0 ||  482 || 48,21 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,00 %

11 || Jūrų reikalai ir žuvininkystė || 1 043 ||  995 || 0 ||  1 ||  997 || 95,55 % ||  2 || 0 ||  2 || 0,20 % ||  44 || 0 || 0 ||  44 || 4,25 %

12 || Vidaus rinka ||  123 ||  104 || 0 ||  13 ||  117 || 95,22 % ||  4 || 0 ||  4 || 3,10 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 1,69 %

13 || Regioninė politika || 44 464 || 44 162 ||  3 ||  5 || 44 170 || 99,34 % ||  287 || 0 ||  287 || 0,65 % ||  7 || 0 || 0 ||  7 || 0,02 %

14 || Mokesčiai ir muitų sąjunga ||  151 ||  144 || 0 ||  3 ||  147 || 97,21 % ||  3 || 0 ||  3 || 1,81 % ||  1 || 0 || 0 ||  1 || 0,97 %

15 || Švietimas ir kultūra || 3 433 || 2 826 || 0 ||  477 || 3 303 || 96,20 % ||  127 || 0 ||  127 || 3,71 % ||  3 || 0 || 0 ||  3 || 0,09 %

16 || Komunikacija ||  275 ||  264 || 0 ||  5 ||  269 || 98,10 % ||  3 || 0 ||  3 || 1,08 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 0,82 %

17 || Sveikata ir vartotojų apsauga ||  648 ||  614 || 0 ||  20 ||  635 || 97,88 % ||  8 ||  1 ||  9 || 1,35 % ||  5 || 0 || 0 ||  5 || 0,77 %

18 || Vidaus reikalai || 1 444 || 1 352 || 0 ||  68 || 1 420 || 98,31 % ||  20 ||  2 ||  22 || 1,50 % ||  3 || 0 || 0 ||  3 || 0,19 %

19 || Išorės santykiai || 5 088 || 4 869 || 0 ||  153 || 5 023 || 98,71 % ||  58 ||  5 ||  64 || 1,25 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 0,04 %

20 || Prekyba ||  111 ||  105 || 0 ||  2 ||  108 || 96,66 % ||  2 || 0 ||  2 || 1,40 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 1,94 %

21 || Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis || 1 701 || 1 564 ||  2 ||  99 || 1 664 || 97,82 % ||  28 ||  1 ||  29 || 1,71 % ||  8 || 0 || 0 ||  8 || 0,46 %

22 || Plėtra || 1 152 || 1 115 || 0 ||  31 || 1 147 || 99,53 % ||  4 || 0 ||  4 || 0,35 % ||  1 || 0 || 0 ||  1 || 0,13 %

23 || Humanitarinė pagalba || 1 360 || 1 326 || 0 ||  12 || 1 339 || 98,42 % ||  20 || 0 ||  20 || 1,46 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 0,11 %

24 || Kova su sukčiavimu ||  79 ||  79 || 0 || 0 ||  79 || 99,81 % || 0 || 0 || 0 || 0,04 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,15 %

25 || Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos ||  205 ||  188 || 0 ||  6 ||  194 || 94,96 % ||  5 || 0 ||  5 || 2,45 % ||  5 || 0 || 0 ||  5 || 2,59 %

26 || Komisijos vykdomas administravimas || 1 184 || 1 028 || 0 ||  91 || 1 119 || 94,50 % ||  64 || 0 ||  65 || 5,46 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,03 %

27 || Biudžetas ||  138 ||  129 || 0 ||  4 ||  134 || 96,82 % ||  3 || 0 ||  3 || 2,23 % ||  1 || 0 || 0 ||  1 || 0,95 %

28 || Auditas ||  13 ||  11 || 0 || 0 ||  12 || 93,31 % || 0 || 0 ||  1 || 4,03 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 2,66 %

29 || Statistika ||  144 ||  126 || 0 ||  8 ||  134 || 93,14 % ||  3 || 0 ||  3 || 2,37 % ||  6 || 0 || 0 ||  6 || 4,49 %

30 || Pensijos ir susijusios išlaidos || 1 401 || 1 397 || 0 || 0 || 1 397 || 99,74 % ||  1 || 0 ||  1 || 0,10 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 0,16 %

31 || Kalbos tarnybos ||  482 ||  387 || 0 ||  48 ||  435 || 90,08 % ||  38 || 0 ||  38 || 7,84 % ||  10 || 0 || 0 ||  10 || 2,08 %

32 || Energetika ||  818 ||  734 || 0 ||  48 ||  782 || 95,66 % ||  31 || 0 ||  31 || 3,82 % ||  4 || 0 || 0 ||  4 || 0,52 %

33 || Teisingumas ||  235 ||  216 || 0 ||  8 ||  225 || 95,71 % ||  8 || 0 ||  8 || 3,23 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 1,06 %

40 || Rezervai ||  528 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,00 % || 0 || 0 || 0 || 0,00 % ||  528 || 0 || 0 ||  528 || 100,00 %

90 || Kitos institucijos || 4 023 || 3 396 || 0 ||  434 || 3 830 || 95,21 % ||  62 || 0 ||  62 || 1,53 % ||  131 || 0 || 0 ||  131 || 3,26 %

|| Iš viso || 159 810 || 151 080 ||  31 || 4 548 || 155 659 || 97,40 % || 3 140 ||  178 || 3 318 || 2,08 % ||  833 || 0 || 0 ||  833 || 0,52 %

3.8 MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL POLITIKOS SRITĮ

|| || || || || || || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Politikos sritis || Mokėjimas Patvirtinti || Atlikti mokėjimai || Perkelti asignavimai || Nebegaliojantys asignavimai

|| || asignavimai || Iš metų asignavimų || Iš perkėlimų || Asignuotosios įplaukos || Iš viso || % || Automatiniai perkėlimai || Perkėlimai sprendimu || Asignuotosios įplaukos || Iš viso || % || Iš metų asignavimų || Iš perkėlimų || Asignuotosios įplaukos || Iš viso || %

|| || 1 || 2 || 3 || 4 || 5=2+3+4 || 6=5/1 || 7 || 8 || 9 || 10=7+8+9 || 11=10/1 || 12 || 13 || 14 || 15= 12+13 +14 || 16=15/1

01 || Ekonomikos ir finansų reikalai ||  411 ||  366 ||  6 ||  26 ||  397 || 96,68 % ||  8 || 0 ||  3 ||  11 || 2,60 % ||  2 ||  1 || 0 ||  3 || 0,72 %

02 || Įmonės || 1 587 || 1 359 ||  17 ||  80 || 1 456 || 91,76 % ||  14 || 0 ||  111 ||  126 || 7,91 % ||  3 ||  2 || 0 ||  5 || 0,33 %

03 || Konkurencija ||  107 ||  84 ||  7 ||  2 ||  93 || 87,19 % ||  7 || 0 ||  3 ||  10 || 9,61 % ||  2 ||  1 || 0 ||  3 || 3,20 %

04 || Užimtumas ir socialiniai reikalai || 14 286 || 13 672 ||  36 ||  399 || 14 107 || 98,74 % ||  14 ||  36 ||  117 ||  168 || 1,18 % ||  9 ||  2 || 0 ||  11 || 0,08 %

05 || Žemės ūkis ir kaimo plėtra || 59 234 || 56 815 ||  23 || 1 501 || 58 339 || 98,49 % ||  21 || 0 ||  850 ||  871 || 1,47 % ||  20 ||  4 || 0 ||  24 || 0,04 %

06 || Mobilumas ir transportas || 1 120 ||  990 ||  5 ||  64 || 1 059 || 94,58 % ||  6 || 0 ||  48 ||  54 || 4,86 % ||  5 ||  1 || 0 ||  6 || 0,56 %

07 || Aplinka ir klimato politika ||  438 ||  377 ||  17 ||  12 ||  406 || 92,71 % ||  21 || 0 ||  7 ||  28 || 6,41 % ||  3 ||  1 || 0 ||  4 || 0,89 %

08 || Moksliniai tyrimai || 6 556 || 4 958 ||  23 ||  790 || 5 771 || 88,02 % ||  24 || 0 ||  758 ||  782 || 11,92 % || 0 ||  3 || 0 ||  3 || 0,05 %

09 || Ryšių tinklai, turinys ir technologijos || 2 024 || 1 539 ||  13 ||  273 || 1 826 || 90,21 % ||  15 || 0 ||  181 ||  196 || 9,69 % ||  1 ||  1 || 0 ||  2 || 0,10 %

10 || Tiesioginiai moksliniai tyrimai ||  959 ||  366 ||  41 ||  89 ||  496 || 51,68 % ||  54 || 0 ||  402 ||  456 || 47,57 % || 0 ||  7 || 0 ||  7 || 0,75 %

11 || Jūrų reikalai ir žuvininkystė ||  831 ||  816 ||  3 ||  1 ||  820 || 98,71 % ||  3 ||  1 ||  2 ||  7 || 0,87 % ||  3 ||  1 || 0 ||  4 || 0,42 %

12 || Vidaus rinka ||  127 ||  97 ||  5 ||  13 ||  116 || 90,79 % ||  6 || 0 ||  3 ||  9 || 7,08 % ||  2 ||  1 || 0 ||  3 || 2,13 %

13 || Regioninė politika || 43 960 || 43 262 ||  10 ||  222 || 43 494 || 98,94 % ||  12 ||  380 ||  70 ||  461 || 1,05 % ||  2 ||  2 || 0 ||  4 || 0,01 %

14 || Mokesčiai ir muitų sąjunga ||  140 ||  120 ||  7 ||  3 ||  129 || 92,07 % ||  7 || 0 ||  3 ||  9 || 6,71 % ||  1 || 0 || 0 ||  2 || 1,22 %

15 || Švietimas ir kultūra || 3 301 || 2 614 ||  12 ||  426 || 3 052 || 92,45 % ||  11 || 0 ||  235 ||  247 || 7,47 % ||  2 ||  1 || 0 ||  3 || 0,08 %

16 || Komunikacija ||  273 ||  234 ||  14 ||  5 ||  252 || 92,32 % ||  14 || 0 ||  4 ||  17 || 6,34 % ||  3 ||  1 || 0 ||  4 || 1,34 %

17 || Sveikata ir vartotojų apsauga ||  622 ||  574 ||  10 ||  15 ||  599 || 96,32 % ||  12 || 0 ||  8 ||  19 || 3,09 % ||  3 ||  1 || 0 ||  4 || 0,59 %

18 || Vidaus reikalai || 1 053 ||  966 ||  5 ||  64 || 1 035 || 98,33 % ||  4 || 0 ||  11 ||  15 || 1,41 % ||  2 ||  1 || 0 ||  3 || 0,26 %

19 || Išorės santykiai || 3 354 || 3 189 ||  11 ||  94 || 3 295 || 98,23 % ||  17 || 0 ||  39 ||  56 || 1,68 % ||  1 ||  2 || 0 ||  3 || 0,09 %

20 || Prekyba ||  112 ||  99 ||  4 ||  2 ||  104 || 93,10 % ||  3 || 0 ||  2 ||  5 || 4,67 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 2,23 %

21 || Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis || 1 377 || 1 212 ||  9 ||  124 || 1 345 || 97,67 % ||  11 || 0 ||  12 ||  24 || 1,71 % ||  7 ||  2 || 0 ||  8 || 0,61 %

22 || Plėtra ||  933 ||  901 ||  6 ||  12 ||  920 || 98,56 % ||  5 || 0 ||  5 ||  10 || 1,07 % ||  2 ||  2 || 0 ||  3 || 0,37 %

23 || Humanitarinė pagalba || 1 278 || 1 230 ||  7 ||  12 || 1 249 || 97,74 % ||  8 || 0 ||  20 ||  28 || 2,17 % ||  1 || 0 || 0 ||  1 || 0,09 %

24 || Kova su sukčiavimu ||  83 ||  65 ||  8 || 0 ||  73 || 87,45 % ||  9 || 0 || 0 ||  9 || 10,39 % || 0 ||  2 || 0 ||  2 || 2,16 %

25 || Politikos koordinavimas ir teisinė konsultacija ||  221 ||  175 ||  13 ||  5 ||  193 || 87,38 % ||  14 || 0 ||  6 ||  20 || 9,04 % ||  5 ||  3 || 0 ||  8 || 3,57 %

26 || Komisijos vykdomas administravimas || 1 318 ||  894 ||  125 ||  64 || 1 082 || 82,08 % ||  134 || 0 ||  94 ||  227 || 17,26 % ||  1 ||  8 || 0 ||  9 || 0,67 %

27 || Biudžetas ||  146 ||  124 ||  8 ||  3 ||  135 || 91,97 % ||  6 || 0 ||  4 ||  10 || 6,75 % ||  1 ||  1 || 0 ||  2 || 1,29 %

28 || Auditas ||  13 ||  11 || 0 || 0 ||  12 || 89,13 % || 0 || 0 || 0 ||  1 || 8,05 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 2,82 %

29 || Statistika ||  147 ||  115 ||  5 ||  7 ||  126 || 85,55 % ||  6 || 0 ||  12 ||  18 || 12,02 % ||  2 ||  1 || 0 ||  4 || 2,43 %

30 || Pensijos ir susijusios išlaidos || 1 401 || 1 397 || 0 || 0 || 1 397 || 99,74 % || 0 || 0 ||  1 ||  1 || 0,10 % ||  2 || 0 || 0 ||  2 || 0,16 %

31 || Kalbos tarnybos ||  506 ||  371 ||  22 ||  44 ||  436 || 86,22 % ||  16 || 0 ||  42 ||  58 || 11,42 % ||  10 ||  2 || 0 ||  12 || 2,36 %

32 || Energetika ||  838 ||  734 ||  5 ||  20 ||  758 || 90,53 % ||  5 || 0 ||  68 ||  73 || 8,76 % ||  5 ||  1 || 0 ||  6 || 0,71 %

33 || Teisingumas ||  208 ||  183 ||  3 ||  9 ||  195 || 93,62 % ||  4 || 0 ||  6 ||  10 || 4,62 % ||  2 ||  1 || 0 ||  4 || 1,75 %

40 || Rezervai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,00 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,00 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,00 %

90 || Kitos institucijos || 4 497 || 2 975 ||  425 ||  303 || 3 703 || 82,35 % ||  421 || 0 ||  199 ||  620 || 13,79 % ||  131 ||  43 || 0 ||  174 || 3,86 %

|| Iš viso || 153 461 || 142 883 ||  902 || 4 684 || 148 469 || 96,75 % ||  911 ||  419 || 3 327 || 4 657 || 3,03 % ||  238 ||  97 || 0 ||  335 || 0,22 %

3.9 NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYTIS PAGAL POLITIKOS SRITĮ

|| || || || || || || || || || Mln. EUR

|| || Neįvykdyti įsipareigojimai praėjusiųjų metų pabaigoje || Metų įsipareigojimai ||

|| Politikos sritis || Iš praėjusiųjų metų perkelti įsipareigojimai || Panaikintieji įsipareigojimai / Perkainojimas / Atšaukti įsipareigojimai || Mokėjimai || Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje || Metų įsipareigojimai || Mokėjimai || Įsipareigojimų, kurių negalima perkelti, atšaukimas || Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje || Iš viso neįvykdytų įsipareigojimų metų pabaigoje

01 || Ekonomikos ir finansų reikalai ||  623 ||  (3) ||  (142) ||  478 ||  517 ||  (256) || 0 ||  261 ||  739

02 || Įmonės || 2 090 ||  (20) ||  (963) || 1 107 || 1 241 ||  (493) || 0 ||  748 || 1 855

03 || Konkurencija ||  8 ||  (1) ||  (7) || 0 ||  94 ||  (86) || 0 ||  8 ||  8

04 || Užimtumas ir socialiniai reikalai || 29 668 ||  (133) || (13 541) || 15 994 || 12 131 ||  (566) || 0 || 11 565 || 27 559

05 || Žemės ūkis ir kaimo plėtra || 23 847 ||  (320) || (12 377) || 11 150 || 60 167 || (45 962) || 0 || 14 205 || 25 354

06 || Mobilumas ir transportas || 3 317 ||  (64) ||  (885) || 2 368 || 1 807 ||  (174) || 0 || 1 633 || 4 001

07 || Aplinka ir klimato politika || 1 002 ||  (12) ||  (268) ||  723 ||  506 ||  (138) || 0 ||  368 || 1 090

08 || Moksliniai tyrimai || 10 781 ||  (92) || (3 109) || 7 579 || 7 915 || (2 661) ||  (2) || 5 252 || 12 831

09 || Ryšių tinklai, turinys ir technologijos || 2 594 ||  (31) ||  (952) || 1 611 || 2 085 ||  (874) || 0 || 1 211 || 2 822

10 || Tiesioginiai moksliniai tyrimai ||  199 ||  (20) ||  (121) ||  59 ||  518 ||  (375) || 0 ||  143 ||  202

11 || Jūrų reikalai ir žuvininkystė || 2 290 ||  (107) ||  (633) || 1 551 ||  997 ||  (188) || 0 ||  809 || 2 360

12 || Vidaus rinka ||  21 ||  (2) ||  (16) ||  4 ||  117 ||  (100) || 0 ||  17 ||  21

13 || Regioninė politika || 112 307 ||  (811) || (42 832) || 68 664 || 44 170 ||  (662) || 0 || 43 508 || 112 172

14 || Mokesčiai ir muitų sąjunga ||  93 ||  (5) ||  (59) ||  29 ||  147 ||  (70) || 0 ||  77 ||  106

15 || Švietimas ir kultūra || 2 194 ||  (57) ||  (938) || 1 199 || 3 303 || (2 114) || 0 || 1 188 || 2 387

16 || Komunikacija ||  119 ||  (10) ||  (84) ||  25 ||  269 ||  (168) || 0 ||  101 ||  126

17 || Sveikata ir vartotojų apsauga ||  642 ||  (62) ||  (293) ||  288 ||  635 ||  (306) || 0 ||  328 ||  616

18 || Vidaus reikalai || 1 677 ||  (69) ||  (331) || 1 277 || 1 420 ||  (704) || 0 ||  715 || 1 992

19 || Išorės santykiai || 11 342 ||  (352) || (2 421) || 8 569 || 5 023 ||  (874) || 0 || 4 149 || 12 718

20 || Prekyba ||  18 ||  (1) ||  (11) ||  6 ||  108 ||  (93) || 0 ||  15 ||  21

21 || Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis || 3 453 ||  (103) ||  (905) || 2 444 || 1 664 ||  (439) || 0 || 1 225 || 3 669

22 || Plėtra || 3 039 ||  (58) ||  (763) || 2 218 || 1 147 ||  (157) ||  (1) ||  988 || 3 206

23 || Humanitarinė pagalba ||  831 ||  (3) ||  (555) ||  273 || 1 339 ||  (694) || 0 ||  645 ||  918

24 || Kova su sukčiavimu ||  35 ||  (3) ||  (18) ||  14 ||  79 ||  (55) || 0 ||  25 ||  38

25 || Politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos ||  17 ||  (3) ||  (14) || 0 ||  194 ||  (179) || 0 ||  15 ||  15

26 || Komisijos vykdomas administravimas ||  174 ||  (10) ||  (153) ||  11 || 1 119 ||  (929) || 0 ||  190 ||  201

27 || Biudžetas ||  8 ||  (1) ||  (8) || 0 ||  134 ||  (127) || 0 ||  7 ||  7

28 || Auditas ||  1 || 0 || 0 || 0 ||  12 ||  (11) || 0 ||  1 ||  1

29 || Statistika ||  114 ||  (9) ||  (48) ||  57 ||  134 ||  (78) || 0 ||  55 ||  113

30 || Pensijos ir susijusios išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 1 397 || (1 397) || 0 || 0 || 0

31 || Kalbos tarnybos ||  24 ||  (2) ||  (22) || 0 ||  435 ||  (415) || 0 ||  20 ||  20

32 || Energetika || 4 517 ||  (40) ||  (639) || 3 838 ||  782 ||  (119) || 0 ||  664 || 4 502

33 || Teisingumas ||  179 ||  (25) ||  (79) ||  75 ||  225 ||  (116) || 0 ||  109 ||  184

90 || Kitos institucijos ||  588 ||  (163) ||  (425) || 0 || 3 830 || (3 278) ||  5 ||  557 ||  557

|| Iš viso || 217 810 || (2 590) || (83 611) || 131 609 || 155 659 || (64 858) ||  (1) || 90 801 || 222 410

3.10     NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠSKAIDYMAS PAGAL PRISIĖMIMO METUS IR POLITIKOS SRITĮ MLN. EUR

|| || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Politikos sritis || <2007 || 2007 || 2008 || 2009 || 2010 || 2011 || 2012 || 2013 || Iš viso

01 || Ekonomikos ir finansų reikalai ||  32 ||  10 || 0 || 0 ||  73 ||  184 ||  180 ||  261 ||  739

02 || Įmonės ||  4 ||  14 ||  23 ||  55 ||  135 ||  364 ||  513 ||  748 || 1 855

03 || Konkurencija || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  8 ||  8

04 || Užimtumas ir socialiniai reikalai ||  673 ||  57 ||  7 ||  246 ||  924 || 4 862 || 9 225 || 11 565 || 27 559

05 || Žemės ūkis ir kaimo plėtra ||  196 || || ||  2 ||  144 || 2 079 || 8 729 || 14 205 || 25 354

06 || Mobilumas ir transportas ||  21 ||  103 ||  48 ||  211 ||  375 ||  707 ||  903 || 1 633 || 4 001

07 || Aplinka ir klimato politika ||  8 ||  45 ||  65 ||  105 ||  133 ||  170 ||  197 ||  368 || 1 090

08 || Moksliniai tyrimai ||  102 ||  85 ||  209 ||  397 || 1 003 || 2 069 || 3 714 || 5 252 || 12 831

09 || Ryšių tinklai, turinys ir technologijos ||  7 ||  15 ||  30 ||  115 ||  188 ||  394 ||  863 || 1 211 || 2 822

10 || Tiesioginiai moksliniai tyrimai ||  3 ||  1 ||  9 ||  5 ||  5 ||  8 ||  27 ||  143 ||  202

11 || Jūrų reikalai ir žuvininkystė ||  275 ||  1 ||  3 ||  10 ||  44 ||  490 ||  728 ||  809 || 2 360

12 || Vidaus rinka || 0 || 0 || 0 || 0 ||  1 || ||  3 ||  17 ||  21

13 || Regioninė politika || 3 583 ||  9 ||  421 || 1 560 || 7 925 || 19 331 || 35 836 || 43 508 || 112 172

14 || Mokesčiai ir muitų sąjunga || 0 || 0 || 0 || 0 || ||  7 ||  22 ||  77 ||  106

15 || Švietimas ir kultūra ||  1 ||  33 ||  54 ||  81 ||  138 ||  332 ||  560 || 1 188 || 2 387

16 || Komunikacija || 0 || 0 || || 0 ||  1 ||  3 ||  19 ||  101 ||  126

17 || Sveikata ir vartotojų apsauga ||  4 ||  1 ||  30 ||  29 ||  52 ||  65 ||  108 ||  328 ||  616

18 || Vidaus reikalai || 0 ||  14 ||  41 ||  128 ||  183 ||  340 ||  570 ||  715 || 1 992

19 || Išorės santykiai ||  335 ||  318 ||  573 ||  822 || 1 257 || 1 971 || 3 293 || 4 149 || 12 718

20 || Prekyba || 0 || 0 || || 0 || ||  2 ||  4 ||  15 ||  21

21 || Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis ||  92 ||  41 ||  118 ||  227 ||  352 ||  609 || 1 005 || 1 225 || 3 669

22 || Plėtra ||  137 ||  45 ||  125 ||  172 ||  369 ||  600 ||  770 ||  988 || 3 206

23 || Humanitarinė pagalba ||  1 ||  1 ||  9 ||  14 ||  28 ||  37 ||  182 ||  645 ||  918

24 || Kova su sukčiavimu || 0 ||  1 ||  1 ||  1 ||  2 ||  3 ||  6 ||  25 ||  38

25 || Politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  15 ||  15

26 || Komisijos vykdomas administravimas || 0 || 0 || 0 || 0 || || ||  11 ||  190 ||  201

27 || Biudžetas || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  7 ||  7

28 || Auditas || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  1 ||  1

29 || Statistika ||  2 || || ||  1 ||  6 ||  18 ||  31 ||  55 ||  113

30 || Pensijos ir susijusios išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

31 || Kalbos tarnybos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  20 ||  20

32 || Energetika ||  61 ||  21 ||  62 || 1 095 || 1 576 ||  549 ||  475 ||  664 || 4 502

33 || Teisingumas || 0 || ||  2 ||  5 ||  7 ||  18 ||  43 ||  109 ||  184

90 || Kitos institucijos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||  137 ||  420 ||  557

|| Iš viso || 5 537 ||  815 || 1 827 || 5 280 || 14 920 || 35 214 || 68 153 || 90 664 || 222 410

           

2007–2013 m. finansinė programa

|| || || || || || || Mln. EUR

|| 2007 || 2008 || 2009 || 2010 || 2011 || 2012 || 2013 || Iš viso

1. Tvarus augimas || 53 979 || 57 653 || 61 696 || 63 555 || 63 974 || 67 614 || 70 644 || 439 115

2. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas || 55 143 || 59 193 || 56 333 || 59 955 || 59 888 || 60 810 || 61 289 || 412 611

3. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas || 1 273 || 1 362 || 1 518 || 1 693 || 1 889 || 2 105 || 2 407 || 12 247

4. ES kaip pasaulinio masto veikėja || 6 578 || 7 002 || 7 440 || 7 893 || 8 430 || 8 997 || 9 595 || 55 935

5. Administravimas || 7 039 || 7 380 || 7 525 || 7 882 || 8 091 || 8 523 || 8 492 || 54 932

6. Kompensacijos ||  445 ||  207 ||  210 || 0 || 0 || 0 ||  75 ||  937

Įsipareigojimų asignavimai || 124 457 || 132 797 || 134 722 || 140 978 || 142 272 || 148 049 || 152 502 || 975 777

|| || || || || || || ||

Iš viso mokėjimų asignavimų: || 122 190 || 129 681 || 120 445 || 134 289 || 133 700 || 141 360 || 144 285 || 925 950

Šiame skirsnyje apibūdinamos pagrindinės ES išlaidų kategorijos, klasifikuojamos pagal 2007–2013 m. finansinės programos išlaidų kategorijas. 2013-ieji finansiniai metai buvo septintieji ir paskutiniai 2007–2013 m. finansinės programos metai. 2013 m. bendra viršutinė įsipareigojimų asignavimų riba yra 152 502 mln. EUR, t. y. 1,15 % BNP. Atitinkama viršutinė asignavimų mokėjimų riba yra 144 285 mln. EUR, t. y. 1,08 % BNP. Pirmiau pateiktoje lentelėje finansinė programa pateikiama galiojusiomis kainomis.

1 išlaidų kategorija. Tvarus augimas

Šią išlaidų kategoriją sudaro du atskiri, bet tarpusavyje susiję komponentai:

Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti – išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, švietimui ir mokymui, transeuropiniams tinklams, socialinei politikai, vidaus rinkai ir susijusioms politikos sritims.

Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti – išlaidos mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų konvergencijai stiprinti, ES tvariosios plėtros strategijai už mažiau išsivysčiusių regionų ribų papildyti ir tarpregioniniam bendradarbiavimui remti.

2 išlaidų kategorija. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas

2 išlaidų kategorija apima bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, kaimo plėtrą ir aplinkos priemones, visų pirma „Natura 2000“. Bendrai žemės ūkio politikai numatyta suma parodo 2002 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą.

3 išlaidų kategorija. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

3 išlaidų kategorija (Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas) parodo, kad didėja tam tikrų sričių, kuriose ES suteiktos specialios užduotys: teisingumo ir vidaus reikalų, sienų apsaugos, imigracijos ir prieglobsčio politikos, visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos, kultūros, jaunimo, informavimo ir dialogo su piliečiais, svarba. Ją sudaro du komponentai:

Laisvė, saugumas ir teisingumas

Pilietybė

4 išlaidų kategorija. ES kaip pasaulinio masto veikėja

4 išlaidų kategorija apima visus išorės veiksmus, įskaitant pasirengimo narystei priemones. Nors Komisija pasiūlė į finansinę programą įtraukti EPF, Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba sutarė jo neįtraukti.

5 išlaidų kategorija. Administravimas

Ši išlaidų kategorija apima administracines visų institucijų, pensijų ir Europos mokyklų išlaidas. Kitose institucijose (išskyrus Komisiją) šios išlaidos sudaro visas jų išlaidas, bet agentūros ir kitos įstaigos patiria ir administracinių, ir veiklos išlaidų.

6 išlaidų kategorija. Kompensacijos

Kompensacijos Laikantis politinio susitarimo, kad naujosios valstybės narės pačioje narystės pradžioje neturėtų tapti tik įnašų į biudžetą mokėtojomis, pagal šią išlaidų kategoriją numatyta kompensacija. Šią sumą buvo galima naudoti kaip naujosioms valstybėms narėms skirtus perkėlimus jų biudžeto įplaukoms ir įnašams subalansuoti.

Politikos sritys

Taikydama veikla grindžiamo valdymo (ABM) principą, Komisija diegia veikla grindžiamo biudžeto sudarymo principą (ABB) planavimo ir valdymo procesuose. ABB apima biudžeto struktūrą, kurioje biudžeto antraštinės dalys atitinka politikos sritis, o biudžeto skyriai – veiklos rūšis. ABB siekiama pateikti aiškią sistemą, kuria Komisijos politikos tikslai būtų įgyvendinami teisinėmis, finansinėmis arba kitomis viešosios politikos priemonėmis. Pertvarkant Komisijos darbą, atsižvelgiant į veiklos rūšis, aiškiai matosi Komisijos įsipareigojimai ir kartu sudaroma bendra prioritetų nustatymo sistema. Biudžetinės procedūros metu ištekliai paskirstomi pagal prioritetus, atsižvelgiant į veiklos rūšis, kaip į biudžeto sudarymo tikslų pagrindą. Nustatant tokį veiklos rūšių ir joms priskirtų išteklių ryšį, ABB siekiama padidinti išteklių naudojimo Komisijoje našumą ir veiksmingumą.

Politikos sritį galima apibrėžti kaip homogenišką Komisijos darbą sudarančių veiklos rūšių grupavimą; ji yra svarbus sprendimų priėmimo proceso elementas. Kiekviena politikos sritis paprastai atitinka generalinio direktorato veiklą ir vidutiniškai apima apie 6 ar 7 atskiras veiklos rūšis. Politikos sritys daugiausia yra veiklos sritys, nes pagrindinių jų veiklos rūšių tikslas – padėti trečiųjų šalių gavėjams atitinkamose veiklos srityse. Kiekvienos politikos srities veiklos biudžete yra numatytos būtinos administracinės išlaidos.

4. INSTITUCIJOS IR AGENTŪROS

4.1 BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMO SUVESTINĖ PAGAL INSTITUCIJĄ

|| || || || || || || || || || Mln. EUR

Institucija || Pajamų asignavimai || Teisės į gautinas sumas || Įplaukos || Įplaukos, kaip || Neįvykdyta

|| Pradinė suma || Galutinė suma || Einamieji metai || Perkelta suma || Iš viso || Iš šiais metais gautinų sumų || Iš perkeltų gautinų sumų || Iš viso || biudžeto % dalis ||

Europos Parlamentas ||  143 ||  143 ||  157 ||  25 ||  182 ||  155 ||  4 ||  158 || 110,55 % ||  24

Europos Vadovų Taryba ir Taryba ||  57 ||  57 ||  77 ||  11 ||  88 ||  70 ||  10 ||  81 || 142,17 % ||  7

Komisija || 132 514 || 144 128 || 148 268 || 11 573 || 159 841 || 146 110 || 2 756 || 148 866 || 103,29 % || 10 975

Teisingumo Teismas ||  45 ||  45 ||  43 || 0 ||  43 ||  42 || 0 ||  42 || 94,44 % ||  1

Audito Rūmai ||  20 ||  20 ||  17 || 0 ||  17 ||  17 || 0 ||  17 || 85,85 % || 0

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ||  11 ||  11 ||  14 || 0 ||  14 ||  14 || 0 ||  14 || 132,16 % || 0

Regionų komitetas ||  8 ||  8 ||  10 || 0 ||  10 ||  9 || 0 ||  9 || 119,48 % || 0

Ombudsmenas ||  1 ||  1 ||  1 || 0 ||  1 ||  1 || 0 ||  1 || 90,89 % || 0

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ||  1 ||  1 ||  1 || 0 ||  1 ||  1 || 0 ||  1 || 70,20 % || 0

Europos išorės veiksmų tarnyba ||  37 ||  37 ||  313 || 0 ||  313 ||  313 || 0 ||  313 || 840,31 % || 0

|| 132 837 || 144 451 || 148 901 || 11 609 || 160 510 || 146 733 || 2 771 || 149 504 || 103,50 % || 11 006

Kaip ir ankstesniaisiais metais konsoliduotosios ES bendrojo biudžeto vykdymo ataskaitos apima visų institucijų biudžeto vykdymą, nes į ES biudžetą įtrauktas kiekvienos institucijos biudžetas. ES biudžete nėra atskiro agentūrų biudžeto; jos iš dalies finansuojamos Komisijos biudžeto subsidija.

Kiek tai susiję su EIVT, reikėtų pažymėti, kad be savo biudžeto, ji taip pat gauna 210 mln. EUR įnašų iš Komisijos (2012 m. – 212 mln. EUR) ir 59 mln. EUR iš EPF (2012 m. – 53 mln. EUR). Šie biudžeto asignavimai EIVT suteikiami (kaip asignuotosios įplaukos), kad visų pirma būtų padengtos ES delegacijose dirbančių Komisijos darbuotojų išlaidos, nors administraciniu požiūriu šias delegacijas valdo EIVT.

           

4.2 ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL INSTITUCIJĄ

Įsipareigojimų asignavimai

|| || || || || || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Patvirtinti įsipareigojimų asignavimai || Prisiimti įsipareigojimai || Perkelti asignavimai || Nebegaliojantys asignavimai

Institucija || || Iš metų asignavimų || Iš perkėlimų || Iš asignuotųjų įplaukų || Iš viso || % || Iš asignuotųjų įplaukų || Perkėlimai sprendimu || Iš viso || % || Iš metų biudžeto asignavimų || iš perkėlimų || Asignuotosios įplaukos || Iš viso || %

|| 1 || 2 || 3 || 4 || 5=2+3+4 || 6=5/1 || 7 || 8 || 9=7+8 || 10=9/1 || 11 || 12 || 13 || 14=11 +12+13 || 15=14/1

Europos Parlamentas || 1 883 || 1 736 || 0 ||  121 || 1 857 || 98,6 % ||  12 || 0 ||  12 || 0,6 % ||  15 || 0 || 0 ||  15 || 0,8 %

Europos Vadovų Taryba ir Taryba ||  605 ||  464 || 0 ||  42 ||  507 || 83,8 % ||  27 || 0 ||  27 || 4,4 % ||  71 || 0 || 0 ||  71 || 11,8 %

Komisija || 155 788 || 147 684 ||  31 || 4 114 || 151 829 || 97,5 % || 3 078 ||  178 || 3 256 || 2,1 % ||  702 || 0 || 0 ||  702 || 0,5 %

Teisingumo Teismas ||  357 ||  342 || 0 ||  1 ||  343 || 96,1 % ||  1 || 0 ||  1 || 0,2 % ||  13 || 0 || 0 ||  13 || 3,6 %

Audito Rūmai ||  143 ||  132 || 0 || 0 ||  132 || 92,2 % || 0 || 0 || 0 || 0,2 % ||  11 || 0 || 0 ||  11 || 7,6 %

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ||  134 ||  122 || 0 ||  4 ||  126 || 93,9 % ||  1 || 0 ||  1 || 0,4 % ||  8 || 0 || 0 ||  8 || 5,7 %

Regionų komitetas ||  90 ||  85 || 0 ||  2 ||  87 || 97,1 % || 0 || 0 || 0 || 0,0 % ||  3 || 0 || 0 ||  3 || 2,9 %

Ombudsmenas ||  10 ||  10 || 0 || 0 ||  10 || 98,2 % || 0 || 0 || 0 || 0,0 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 1,8 %

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ||  8 ||  7 || 0 || 0 ||  7 || 95,1 % || 0 || 0 || 0 || 0,0 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 4,9 %

Europos išorės veiksmų tarnyba ||  793 ||  498 || 0 ||  263 ||  761 || 96,0 % ||  21 || 0 ||  21 || 2,7 % ||  10 || 0 || 0 ||  10 || 1,3 %

|| 159 810 || 151 080 ||  31 || 4 548 || 155 659 || 97,4 % || 3 140 ||  178 || 3 318 || 2,1 % ||  833 || 0 || 0 ||  833 || 0,5 %

Mokėjimų asignavimai

|| || || || || || || || || || || || || || || Mln. EUR

|| Patvirtinti mokėjimų asignavimai || Atlikti mokėjimai || Perkelti asignavimai || || Nebegaliojantys asignavimai

Institucija || || Iš metų asignavimų || Iš  perkėlimų || Iš asignuotųjų įplaukų || Iš viso || % || Automatiniai perkėlimai || Perkėlimai sprendimu || Iš asignuotųjų įplaukų || Iš viso || % || Iš metų asignavimų || Iš perkėlimų || Asignuotosios įplaukos || Iš viso || %

|| 1 || 2 || 3 || 4 || 5=2+3+4 || 6=5/1 || 7 || 8 || 9 || 10=7+8+9 || 11=10/1 || 12 || 13 || 14 || 15=12 +13+ 14 || 16=15/1

Europos Parlamentas || 2 189 || 1 458 ||  286 ||  25 || 1 770 || 80,9 % ||  278 || 0 ||  107 ||  385 || 17,6 % ||  15 ||  19 || 0 ||  34 || 1,5 %

Europos Vadovų Taryba ir Taryba ||  651 ||  416 ||  39 ||  41 ||  496 || 76,3 % ||  48 || 0 ||  28 ||  76 || 11,7 % ||  71 ||  7 || 0 ||  78 || 12,0 %

Komisija || 148 964 || 139 908 ||  477 || 4 381 || 144 766 || 97,2 % ||  490 ||  419 || 3 128 || 4 037 || 2,7 % ||  107 ||  54 || 0 ||  161 || 0,1 %

Teisingumo Teismas ||  375 ||  326 ||  15 ||  1 ||  342 || 91,2 % ||  16 || 0 ||  1 ||  17 || 4,5 % ||  13 ||  3 || 0 ||  16 || 4,2 %

Audito Rūmai ||  156 ||  121 ||  11 || 0 ||  132 || 84,7 % ||  11 || 0 || 0 ||  11 || 7,3 % ||  11 ||  2 || 0 ||  12 || 8,0 %

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ||  142 ||  114 ||  7 ||  3 ||  125 || 87,7 % ||  8 || 0 ||  1 ||  9 || 6,2 % ||  8 ||  1 || 0 ||  9 || 6,1 %

Regionų komitetas ||  98 ||  78 ||  7 ||  2 ||  87 || 88,9 % ||  7 || 0 || 0 ||  7 || 7,2 % ||  3 ||  1 || 0 ||  4 || 3,8 %

Ombudsmenas ||  10 ||  9 ||  1 || 0 ||  10 || 91,9 % ||  1 || 0 || 0 ||  1 || 6,0 % || 0 || 0 || 0 || 0 || 2,1 %

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ||  9 ||  6 || 0 || 0 ||  7 || 81,5 % ||  1 || 0 || 0 ||  1 || 9,3 % || 0 || 0 || 0 ||  1 || 9,3 %

Europos išorės veiksmų tarnyba ||  868 ||  446 ||  59 ||  229 ||  735 || 84,7 % ||  52 || 0 ||  61 ||  113 || 13,0 % ||  10 ||  9 || 0 ||  20 || 2,3 %

|| 153 461 || 142 883 ||  902 || 4 684 || 148 469 || 96,7 % ||  911 ||  419 || 3 327 || 4 657 || 3,0 % ||  238 ||  97 || 0 ||  335 || 0,2 %

4.3 AGENTŪRŲ PAJAMOS: BIUDŽETO PROGNOZĖS, TEISĖS Į GAUTINAS SUMAS IR GAUTOS SUMOS

|| || || || Mln. EUR

Agentūra || Prognozuojamas pajamų biudžetas || Teisės į gautinas sumas || Gautos sumos || Neįvykdyta || Finansuojama Komisijos politikos sritis

Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ||  12 ||  12 ||  12 || 0 || 06

Europos prieglobsčio paramos biuras ||  11 ||  10 ||  10 || 0 || 18

Europos aviacijos saugos agentūra ||  151 ||  125 ||  125 || 0 || 06

„Frontex“ ||  94 ||  92 ||  92 || 0 || 18

Europos profesinio mokymo plėtros centras ||  19 ||  18 ||  18 || 0 || 15

Europos policijos koledžas ||  8 ||  9 ||  9 || 0 || 18

Europos cheminių medžiagų agentūra ||  99 ||  98 ||  98 || 0 || 02

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ||  58 ||  59 ||  59 || 0 || 17

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras ||  16 ||  16 ||  16 || 0 || 18

Europos bankininkystės institucija ||  26 ||  26 ||  26 || 0 || 12

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ||  19 ||  18 ||  18 || 0 || 12

Europos aplinkos agentūra ||  49 ||  63 ||  63 || 0 || 07

Europos policijos biuras ||  83 ||  83 ||  83 || 0 || 18

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ||  28 ||  30 ||  30 || 0 || 12

Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra ||  9 ||  9 ||  9 || 0 || 11

Europos maisto saugos tarnyba ||  76 ||  76 ||  76 || 0 || 17

Europos lyčių lygybės institutas ||  7 ||  8 ||  8 || 0 || 04

Europos GNSS priežiūros institucija ||  14 ||  54 ||  54 || 0 || 06

Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūra ||  432 ||  432 ||  432 || 0 || 08

Eurojustas ||  32 ||  32 ||  32 || 0 || 18

„EU-LISA“ ||  34 ||  19 ||  19 || 0 || 18

Europos jūrų saugumo agentūra ||  57 ||  58 ||  56 ||  2 || 06

Vidaus rinkos derinimo tarnyba ||  418 ||  189 ||  189 || 0 || 12

Europos vaistų agentūra ||  252 ||  269 ||  240 ||  29 || 02

Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra ||  10 ||  10 ||  9 || 0 || 09

Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuras ||  4 ||  4 ||  4 || 0 || 09

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ||  22 ||  22 ||  22 || 0 || 18

Europos geležinkelių agentūra ||  26 ||  26 ||  26 || 0 || 06

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra ||  15 ||  16 ||  16 || 0 || 04

Europos inovacijos ir technologijos institutas ||  99 ||  97 ||  97 || 0 || 15

Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras ||  52 ||  54 ||  50 ||  4 || 15

Europos mokymo fondas ||  20 ||  22 ||  22 || 0 || 15

Bendrijos augalų veislių tarnyba ||  14 ||  13 ||  13 || 0 || 17

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas ||  21 ||  21 ||  21 || 0 || 04

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ||  51 ||  52 ||  52 || 0 || 15

Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga ||  16 ||  16 ||  16 || 0 || 06

Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ||  40 ||  40 ||  40 || 0 || 08

Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ||  47 ||  47 ||  47 || 0 || 08

Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra ||  7 ||  7 ||  7 || 0 || 17

Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga ||  10 ||  10 ||  10 || 0 || 06

|| 2 457 || 2 260 || 2 224 ||  37 ||

|| || || || Mln. EUR

Įplaukų rūšis || Prognozuojamos biudžeto pajamos || Teisės į gautinas sumas || Gautos sumos || Neįvykdyta

Komisijos subsidija || 1 349 || 1 370 || 1 370 ||  1

Pajamos iš mokesčių ||  569 ||  591 ||  564 ||  27

Kitos pajamos ||  539 ||  299 ||  290 ||  9

|| 2 457 || 2 260 || 2 224 ||  37

4.4 Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal agentūrą

|| || || || || Mln. EUR

Agentūra || Įsipareigojimų asignavimai || Mokėjimų asignavimai

|| Asignavimai || Prisiimti įsipareigojimai || Perkelti asignavimai || Asignavimai || Atlikti mokėjimai || Perkelti asignavimai

Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ||  12 ||  12 || 0 ||  14 ||  8 ||  5

Europos prieglobsčio paramos biuras ||  12 ||  10 || 0 ||  12 ||  11 ||  1

Europos aviacijos saugos agentūra ||  169 ||  135 ||  32 ||  180 ||  125 ||  52

„Frontex“ ||  95 ||  92 || 0 ||  116 ||  79 ||  32

Europos profesinio mokymo plėtros centras ||  20 ||  20 || 0 ||  21 ||  19 ||  2

Europos policijos koledžas ||  9 ||  8 || 0 ||  10 ||  9 ||  1

Europos cheminių medžiagų agentūra ||  108 ||  106 || 0 ||  123 ||  106 ||  14

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ||  59 ||  54 || 0 ||  70 ||  53 ||  11

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras ||  17 ||  16 || 0 ||  17 ||  16 ||  1

Europos bankininkystės institucija ||  26 ||  23 || 0 ||  33 ||  25 ||  4

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ||  19 ||  18 || 0 ||  22 ||  16 ||  5

Europos aplinkos agentūra ||  72 ||  54 ||  17 ||  76 ||  47 ||  27

Europos policijos biuras ||  84 ||  82 || 0 ||  100 ||  87 ||  10

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ||  28 ||  26 || 0 ||  32 ||  24 ||  6

Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra ||  9 ||  9 || 0 ||  11 ||  9 ||  1

Europos maisto saugos tarnyba ||  79 ||  78 || 0 ||  85 ||  77 ||  7

Europos lyčių lygybės institutas ||  8 ||  7 || 0 ||  10 ||  8 ||  2

Europos GNSS priežiūros institucija ||  94 ||  81 ||  13 ||  75 ||  26 ||  49

Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūra || 1 297 || 1 297 || 0 ||  439 ||  393 ||  23

Eurojustas ||  34 ||  33 || 0 ||  37 ||  32 ||  5

„EU.LISA“ ||  61 ||  61 || 0 ||  38 ||  19 ||  7

Europos jūrų saugumo agentūra ||  62 ||  59 ||  2 ||  59 ||  53 ||  3

Vidaus rinkos derinimo tarnyba ||  418 ||  209 || 0 ||  37 ||  201 ||  38

Europos vaistų agentūra ||  252 ||  243 || 0 ||  292 ||  249 ||  33

Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra ||  10 ||  9 ||  1 ||  10 ||  9 ||  1

Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuras ||  4 ||  3 || 0 ||  4 ||  3 || 0

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ||  22 ||  22 || 0 ||  26 ||  20 ||  7

Europos geležinkelių agentūra ||  26 ||  25 || 0 ||  28 ||  25 ||  2

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra ||  17 ||  15 ||  2 ||  21 ||  14 ||  6

Europos inovacijos ir technologijos institutas ||  142 ||  138 ||  1 ||  106 ||  102 ||  2

Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras ||  52 ||  44 || 0 ||  56 ||  44 ||  3

Europos mokymo fondas ||  22 ||  22 || 0 ||  23 ||  21 ||  2

Bendrijos augalų veislių tarnyba ||  16 ||  14 || 0 ||  15 ||  13 || 0

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas ||  21 ||  21 || 0 ||  25 ||  20 ||  5

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ||  51 ||  50 || 0 ||  58 ||  50 ||  5

Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga ||  16 ||  16 || 0 ||  18 ||  15 ||  1

Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji agentūra ||  40 ||  39 || 0 ||  42 ||  39 ||  2

Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ||  47 ||  46 || 0 ||  50 ||  46 ||  3

Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra ||  7 ||  7 || 0 ||  8 ||  7 ||  1

Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga ||  10 ||  10 || 0 ||  11 ||  10 ||  1

|| 3 546 || 3 215 ||  70 || 2 410 || 2 130 ||  381

|| || || || || Mln. EUR

Išlaidų rūšis || Įsipareigojimų asignavimai || Mokėjimų asignavimai

|| Asignavimai || Prisiimti įsipareigojimai || Perkelti asignavimai || Asignavimai || Atlikti mokėjimai || Perkelti asignavimai

Darbuotojai ||  875 ||  844 ||  1 ||  796 ||  838 ||  16

Administracinės išlaidos ||  350 ||  343 ||  1 ||  351 ||  335 ||  83

Veiklos išlaidos || 2 322 || 2 028 ||  68 || 1 262 ||  957 ||  282

|| 3 546 || 3 215 ||  70 || 2 410 || 2 130 ||  381

           

4.5 BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS, ĮSKAITANT AGENTŪRAS

|| || || || Mln. EUR

|| ES || AGENTŪROS || Subsidijų agentūroms panaikinimas || IŠ VISO

Finansinių metų įplaukos || 149 504 || 2 224 || (1 370) || 150 358

Mokėjimai pagal einamųjų metų asignavimus || (147 567) || (1 909) || 1 370 || (148 106)

Mokėjimų asignavimai, perkelti į N+1 metus || (1 329) ||  (381) || 0 || (1 710)

Atšaukti nepanaudoti asignavimai, perkelti iš N-1 metų ||  437 ||  107 || 0 ||  543

Valiutų keitimo kursų pokyčiai per metus ||  (42) || 0 || 0 ||  (42)

|| 1 002 ||  41 || 0 || 1 043

Siekiant pateikti agentūroms visus susijusius biudžeto duomenis, į konsoliduotųjų metinių ataskaitų biudžeto dalį įtraukiamos atskiros konsoliduojamų tradicinių agentūrų biudžeto vykdymo ataskaitos.