1. Įžanga

2013 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose daugiausia dėmesio skirta skaitmeninei ekonomikai, inovacijoms ir paslaugoms, kaip ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniams. Jose ES raginama imtis veiksmų siekiant sukurti tinkamas pamatines sąlygas didžiųjų duomenų (arba didelių duomenų rinkinių, angl. big data) ir nuotolinės (debesijos) kompiuterijos bendrajai rinkai.

Į raginimą atsiliepiama šiuo komunikatu, kuriame bendrais bruožais apibūdinama ateities ekonomika, kurioje ypač didelę reikšmę turės duomenys, ir pateikiama keletas praktinių išvadų, kurias įgyvendinant galima palaikyti ir spartinti perėjimą į tokią ekonomiką. Jame taip pat aptariama dabartinė ir būsima veikla nuotolinės kompiuterijos srityje[1].

Šis komunikatas parengtas remiantis įvairių konsultacijų rezultatais[2] ir jau pateiktais susijusiais teisės aktų pasiūlymais, pavyzdžiui, dėl ES asmens duomenų apsaugos taisyklių reformos ir dėl tinklų ir informacijos saugumo[3].

Pasaulinis kontekstas ir raginimas imtis veiksmų

Mūsų akivaizdoje vyksta nauja pramonės revoliucija, kurios varomosios jėgos – skaitmeniniai duomenys, skaičiavimas ir automatika. Dėl žmogaus veiklos, pramonės procesų ir mokslinių tyrimų užtikrintas precendentų neturinčio masto duomenų rinkimas ir apdorojimas, kuris davė paskatą sparčiau kurti naujus produktus, paslaugas, naujus verslo procesus ir mokslinius metodus.

Tokiais būdais gaunami duomenų rinkiniai tokie dideli ir sudėtingi, kad esamais duomenų valdymo metodais ir priemonėmis tokius „didžiuosius duomenis“ apdoroti darosi sunku. Tuo pat metu technologijų pažanga sudaro sąlygas rasti naujų būdų šiems sunkumams įveikti. Pavyzdžiui, nuotolinė kompiuterija užtikrina didelio masto skaičiavimo išteklius, kaip duomenų ekonomikos paslaugą, lygiai taip, kaip jėgainės tiekia energiją gamybos pramonei.

Tikimasi, kad didžiųjų duomenų technologijų ir paslaugų vertė visame pasaulyje augs iki 16,9 mlrd. USD 2015 m., o bendra metinio augimo norma sieks 40 %, t. y. beveik septynis kartus viršys visos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rinkos rodiklį. Neseniai atliktame tyrime prognozuojama, kad vien Jungtinėje Karalystėje per ateinančius penkerius metus didžiųjų duomenų srities specialistų, dirbančių didesnėse įmonėse, skaičius išaugs daugiau kaip 240 %[4].

Šios pasaulinės tendencijos atvers didžiulį potencialą įvairiose srityse (sveikatos, apsirūpinimo maistu, kovos su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumo, energetikos, pažangiųjų transporto sistemų, išmaniųjų miestų ir kt.), ir Europai jo nevalia neišnaudoti.

Vis dėlto, palyginti su JAV, į Europos skaitmeninę ekonomiką duomenų revoliucija kelią skinasi lėtai. ES taip pat trūksta palyginamų pramonės pajėgumų. Duomenų srities mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas ES toli gražu nepakankamas, o atitinkami veiksmai didžia dalimi nekoordinuojami. Trūksta duomenų ekspertų, kurie galėtų technologijų pažanga pasinaudoti kaip konkrečiomis verslo galimybėmis. Dėl esamos teisinės aplinkos sudėtingumo, nepakankamos prieigos prie didelės apimties duomenų bazių ir įgyvendinimo infrastruktūros stygiaus kyla sunkumų patekti į rinką MVĮ ir slopinamos inovacijos.

Todėl sėkmingų duomenų bendrovių Europoje yra mažiau, palyginti su JAV, kur stambūs rinkos subjektai pripažino, kad reikia investuoti į priemones, sistemas ir naujus duomenimis grindžiamus procesus. Tačiau daug naujų galimybių slypi kai kuriuose sektoriuose (sveikatos, pažangių gamyklų, žemės ūkio ir kt.), kuriuose dar tik pradedama taikyti šiuos metodus, o pasaulinio masto vyraujančių įmonių dar nėra.

Spartėjantis viešųjų paslaugų skaitmeninimas, kurį skatina poreikis modernizuoti, mažinti išlaidas ir teikti novatoriškas paslaugas, atveria daugiau galimybių tobulinti duomenų laikymą, perdavimą, apdorojimą ir analizę.

Be to, pranešimai apie tai, kad viešieji ar privatieji subjektai panašias technologijas naudoja sekimo tikslais, gali didinti pavienių asmenų ir organizacijų nerimą ir mažinti pasitikėjimą skaitmenine ekonomika. Komisija visada labai rimtai atsižvelgdavo į tokį susirūpinimą. Ji ir toliau spręs su juo susijusius klausimus: užtikrins veiksmingą duomenų apsaugą ir tinklų ir informacijos saugumo taisykles, rems saugias technologijas ir informuos visuomenę apie būdus, kaip sumažinti su privatumu ir saugumu susijusią grėsmę. Aukšto lygio pasitikėjimas yra esminė duomenimis pagrįstos ekonomikos prielaida[5].

Siekdama pasinaudoti šiomis galimybėmis ir konkuruoti pasauliniu mastu duomenų ekonomikoje ES privalo:

• remti iniciatyvas „švyturius“ duomenų srityje, kurios gali pagerinti konkurencingumą, viešųjų paslaugų kokybę ir piliečių gyvenimą. Iniciatyvos „švyturiai“ sustiprina ES finansavimo poveikį strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose. Galimos sritys – sveikatos priežiūros sektorius (individualizuotoji medicina), integruotas transporto ir logistikos valdymas visame regione, maisto grandinės valdymas atsekant maisto produkto vienetą nuo ūkio iki vartotojo ir pan.;

• plėtoti didelio poveikio technologijas ir pamatinę infrastruktūrą ir ugdyti įgūdžius, ypač reikalingus MVĮ;

• plačiai dalytis viešųjų duomenų ištekliais ir mokslinių duomenų infrastruktūromis, juos naudoti ir plėtoti;

• viešuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas vykdyti pirmiausia siekiant įveikti technologines, teisines ir kitas kliūtis;

• užtikrinti, kad atitinkamas teisinis pagrindas ir politikos sritys, kaip antai sąveikos, duomenų apsaugos, saugumo ir intelektinės nuosavybės teisių, pagerintų sąlygas naudotis duomenimis ir taip suteiktų įmonėms didesnį tikrumą dėl reguliavimo ir padėtų pelnyti vartotojų pasitikėjimą duomenų technologijomis;

• sparčiai užbaigti ES duomenų apsaugos, tinklų ir informacijos saugumo teisinės bazės reformos teisėkūros procesą, remti atitinkamų (pvz., duomenų apsaugos, vartotojų apsaugos ir tinklų apsaugos) teisėsaugos institucijų mainus ir bendradarbiavimą;

• spartinti viešojo administravimo ir paslaugų skaitmeninimą siekiant didinti jų veiksmingumą; ir

• naudoti viešuosius pirkimus siekiant, kad duomenų technologijų rezultatai patektų į rinką.

Suderintas veiksmų planas, aprėpiantis ir valstybes nares, ir Europos Sąjungą, gali užtikrinti, kad reikiama veikla, tokia kaip duomenų sujungiamumo, saugojimo ir itin spartaus skaičiavimo pasaulinės klasės pajėgumų kūrimas arba strateginės svarbos Sąjungai sričių, kuriose galima pasiekti proveržio, nustatymas, būtų reikiamo masto ir apimties.

Atsižvelgiant į jau vykdomą sektorinę veiklą, kuria prisidedama prie duomenimis grindžiamos ekonomikos kūrimo, pavyzdžiui, kelionių daugiarūšiu transportu srityje, šiuo komunikatu siekiama pradėti diskusijas su Europos Parlamentu, Taryba ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant nacionalinių skaitmeninės srities koordinatorių tinklą[6], dėl tokio veiksmų plano rengimo. Siekiant tai diskusijai suteikti kryptį, šiame komunikate apibūdinamos duomenimis grindžiamos ekonomikos ypatybės ir išdėstomi pradiniai veiksmai, kurie padėtų ją kurti Europoje.

2. Duomenys yra vienas iš pagrindinių būsimos žinių ekonomikos ir visuomenės atributų

Būdų, kuriais skaitmeniniai duomenys sukuriami, renkami, apdorojami ir naudojami, skaičius sparčiai didėja. Pavyzdžiui, gamintojai renka ir tvarko duomenis, siekdami patobulinti medžiagų ir prekių srautą, o naujos prekės ir paslaugos (pavyzdžiui, susidūrimų išvengimo sistemos) vis dažniau grindžiamos įterptųjų duomenų analize.

Pagal ISO/IEC 2382-1 duomenys yra „formalizuotas informacijos vaizdinys, tinkamas perduoti kitiems, suvokti ir apdoroti“. Duomenys yra sukuriami ar autorizuojami žmonių arba atsiranda veikiant mašinoms ar jutikliams, dažnai kaip šalutinis produktas. Pavyzdžiai – geoerdvinė informacija, statistiniai duomenys, meteorologiniai duomenys, tyrimų duomenų ir kt.

Jei laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių (kai jos tinka), užfiksuoti duomenys gali būti pakartotinai naudojami daug kartų ir neprarasti patikimumo. Šis bendros vertės kūrimas yra itin svarbus duomenų vertės grandinės koncepcijos elementas. Pavyzdžiui, suvestinė informacija apie automobiliuose esančių mobiliųjų telefonų buvimo vietą gali būti panaudota tikralaikei eismo informacijai gauti.

Terminas „didieji duomenys“ reiškia didelius skirtingų duomenų rūšių kiekius, itin sparčiai sukurtus naudojant labai daug įvairių rūšių šaltinių. Norint suvaldyti duomenų rinkinius, kurie šiuo metu būna didelio kintamumo ir tikralaikiai, reikia naujų priemonių ir metodų, kaip antai galingų procesorių, programinės įrangos ir algoritmų[7].

Apskritai, analizuojant duomenis[8] pasiekiama geresnių rezultatų, procesų ir sprendimų. Analizuojant mums lengviau kurti naujas idėjas ar sprendimus arba tiksliau prognozuoti būsimus įvykius. Tobulėjant technologijoms ir pradėjus sistemingai remtis duomenų analize ima kisti ištisi verslo sektoriai[9].

Sąvoka „duomenimis grindžiamos inovacijos“ reiškia verslo ir viešojo sektoriaus subjektų pajėgumus pasinaudoti geresnės duomenų analizės būdais gauta informacija siekiant plėtoti patobulintas paslaugas ir prekes, kurios palengvintų kasdienį asmenų ir organizacijų, įskaitant MVĮ, gyvenimą[10].

Norint palengvinti duomenų naudojimą ir sumažinti operacijų sąnaudas, pageidautina, kad būtų kuo mažiau apribojimų, o pakartotinio duomenų naudojimo taisyklės – kuo labiau suderintos. Į Didžiojo aštuoneto 2013 m. Atvirųjų duomenų chartiją buvo įtrauktas Komisijos ankstesnę atvirųjų duomenų politiką[11] atkartojantis principas „atvirumas yra standartas“ ir joje pabrėžta, kad ir žmonės, ir mašinos turi turėti laisvą prieigą prie duomenų ir galimybę pakartotinai juos naudoti.

Terminas „atvirieji duomenys“ reiškia duomenų poaibį, t. y. duomenis, prie kurių galima laisvai prieiti visiems ir kuriuos visi gali pakartotinai naudoti ir komerciniais, ir nekomerciniais tikslais.

Duomenų rinkiniai, ar jie būtų paskirstyti po įvairias vietas ir šaltinius, atviri arba ribotos prieigos, o galbūt apimantys ir asmens duomenis, kuriems reikia specialios apsaugos, reiškia naujus iššūkius pamatinei infrastruktūrai. Duomenų analizei būtina saugi ir patikima aplinka, kuri sudaro sąlygas vykdyti operacijas naudojant skirtingas nuotolinės kompiuterijos ir itin našaus skaičiavimo infrastruktūras, platformas ir paslaugas[12].

Duomenimis grindžiamos inovacijos suteikia daug naujų darbo vietų galimybių. Tačiau tam reikia daugiadisciplinių grupių su itin kvalifikuotais duomenų analizės, mašininio mokymosi ir vizualizacijos specialistais ir atitinkamų juridinių aspektų, tokių kaip duomenų nuosavybės, licencijos apribojimų ir duomenų apsaugos. Nepaprastai svarbu parengti duomenų srities specialistų, kurie galėtų atlikti išsamią teminę analizę, panaudoti mašininiu būdu padarytas išvadas, naudodamiesi duomenimis pasiekti įžvalgų ir juos naudoti siekdami gerinti sprendimų priėmimo procesą.

ES programa „Horizontas 2020“ ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos gali padėti spręsti su tuo susijusius techninius uždavinius: duomenų kūrimo ir jungimo; tinklų, saugojimo ir ryšių technologijų; didelio masto analizės; pažangių programinės įrangos priemonių; kibernetinio saugumo ir kt. Be to, svarbu skirti paramą siekiant skatinti verslumą ir inovacijas konkrečiuose sektoriuose.

3.   Kelias į duomenimis grindžiamą ES ekonomiką

Svarbus duomenimis grindžiamos ekonomikos bruožas bus ekosistema, kurią sudarys bendrojoje skaitmeninėje rinkoje tarpusavyje sąveikaujantys įvairių tipų dalyviai. Joje verslui atsivers daugiau galimybių ir taps lengviau gauti žinių ir kapitalo, ypač MVĮ, o atitinkami moksliniai tyrimai ir inovacijos bus skatinami efektyviau.

Klestinti duomenimis grindžiama ekonomika pasižymės šiomis savybėmis:

3.1. Prieinami geros kokybės, patikimi ir sąveikūs duomenų rinkiniai ir įgyvendinimo infrastruktūra

(1) Patys duomenų rinkiniai: iš didelių duomenų rinkinių, įskaitant atviruosius duomenis (pavyzdžiui, Žemės stebėjimo ir kiti geoerdviniai duomenys, kalbos ištekliai, moksliniai duomenys, transporto duomenys, sveikatos priežiūros duomenys, finansiniai duomenys, suskaitmenintų kultūrinių vertybių duomenys), gauti ir naujų duomenų produktų poreikiams plačiai prieinami geros kokybės, patikimi ir tikri duomenys. Skaitmeninėje bendrojoje rinkoje jokie netikslingi apribojimai nekliudo perduoti duomenų nepaisant sektorių, kalbų ir valstybių ribų. Naudotojai pakankamai pasitiki technologija, duomenų teikėjų elgesiu ir taisyklėmis, kuriomis tai reglamentuojama;

(2) Lankstumas, kurio reikia norint naudoti duomenų rinkinius: standartiniai ir bendri formatai ir protokolai, skirti nuosekliai ir sąveikiai rinkti ir apdoroti duomenis iš skirtingų šaltinių, nepaisant sektorių ir vertikaliųjų rinkų ribų (energetikos, transporto, aplinkos, pažangiųjų miestų, mažmeninės prekybos, saugumo ir kt.) ;

(3) Solidžios infrastruktūros, ištekliai ir paslaugos: veikia atvirųjų duomenų portalai ir mokslinių tyrimų infrastruktūros, kurios palaiko duomenimis grindžiamas inovacijas, paremtas galimybe naudotis sparčiuoju internetu ir dideliais ir lanksčiai naudojamais skaičiavimo ištekliais, ypač itin našaus skaičiavimo, paskirstytojo skaičiavimo (angl. grid computing) ir nuotolinės kompiuterijos infrastruktūromis bei paslaugomis ir statistikos infrastruktūra.

3.2. Geresnės pamatinės sąlygos, kuriomis lengviau kurti vertę naudojantis duomenų rinkiniais

(1) Tinkama gebėjimų bazė: mažosios ir didžiosios įmonės ir universitetai bendradarbiaudami išugdo pakankamą skaičių srities specialistų, kad būtų patenkinta auganti darbo rinkos paklausa. Tam reikia veiksmingai, efektyviai ir kūrybiškai panaudoti talentus ir gebėjimus, kurie sieja įvairias sritis ;

(2) Glaudus proceso dalyvių bendradarbiavimas: universitetai ir (arba) viešieji mokslinių tyrimų institutai ir privatieji partneriai, ypač MVĮ, bendradarbiauja mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais, neribojami sektorių ribų ir naudodamiesi geresnėmis galimybėmis gauti ir perduoti žinias ir technologijas. Toks viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas užtikrins, kad būtų patikimų ir tinkamų algoritmų, priemonių ir metodų aprašomiesiems ir prognostiniams duomenims analizuoti, duomenims apdoroti, imituoti, vizualizuoti, sprendimams pagrįsti ir rezultatams integruoti į naujus produktus ir kad tie algoritmai, priemonės ir metodai būtų toliau plėtojami.

3.3. Įvairios taikymo sritys, kuriose pagerinus didžiųjų duomenų valdymą būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų

(1) Sistemos: į fizinius objektus įterptos ir tarpusavyje internetu sujungtos IRT sistemos, kurios gali atlikti jutimo, jungimo, apskaičiavimo ir ryšio užmezgimo veiksmus ir piliečiams bei įmonėms suteikia galimybių naudotis įvairiomis novatoriškomis prietaikomis ir paslaugomis (prie tinklo prijungti įrenginiai su pažangiosiomis funkcijomis) ;

(2) Pirmieji naudotojai ir skatintojai: viešojo sektoriaus įstaigos tampa pirmaisiais klientais ir tarpininkauja populiarinant naujas duomenų paslaugas ir skaitmenines prekes. Viešajam sektoriui tenka ypač svarbus vaidmuo pradedant naudoti nuotolinės kompiuterijos paslaugas bei kitus naujus modelius ir stiprinant piliečių ir įmonių, įskaitant MVĮ, pasitikėjimą jais.

4. Veiksmų planas, kuris priartintų duomenimis grindžiamą ateities ekonomiką

Pažanga kuriant klestinčią duomenimis grindžiamą ekonomiką galima, kai kuriama bendruomenė ir sudaromos tinkamos pamatinės sąlygos.

4.1. Bendruomenės kūrimas 1. Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė duomenų srityje

Komisijos nuomone, strateginis bendradarbiavimas naudojantis sutartine viešojo ir privačiojo sektorių partneryste (SVPSP)[13] gali labai padėti stiprinti duomenų srities bendruomenės plėtrą ir skatinti gerosios patirties mainus. Laikydamasi programoje „Horizontas 2020“ išdėstytų principų, Komisija mano, kad pakankamai gerai suformuluota SVPSP būtų veiksmingiausia priemonė įgyvendinant „Horizontą 2020“ šioje srityje, visų pirma dėl reikiamo poveikio masto, naudojamų išteklių ir ilgalaikio įsipareigojimo svarbos.

Į SVPSP būtų įtraukti Komisijos ir pramonės sektoriaus įsipareigojimai imtis mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos ir ji būtų vertingu diskusijų forumu. Ji duotų kryptį mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai. Tam būtų naudojama strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, kurią reikia koordinuoti su valstybių narių darbotvarkėmis, kad visos šios srities pastangos būtų skirtos svarbiausiems uždaviniams ir kliūtims ir taip didėtų veiksmingumas ir būtų išvengta dubliavimosi.

Įgyvendinant duomenų srities SVPSP reikėtų kurti paskatas partneriams dalytis duomenų rinkiniais ir žinių ir technologijų perdavimą palengvinančius mechanizmus. Įgyvendinant partnerystę reikėtų bendradarbiauti su akademinėmis ir mokslinių tyrimų institucijomis, kad studentai ir mokslininkai galėtų eksperimentuoti su realistiškais ir dideliais duomenų rinkiniais ir būtų skatinami duomenų srities mokslininkų, duomenų apsaugos ir saugumo ekspertų mainai.

Sektorius susiorganizavo pats ir rengia tokios SVPSP pasiūlymą[14]. Jei jis sulauks teigiamo įvertinimo, tai SVPSP galėtų būti pradėta įgyvendinti iki 2014 m. pabaigos.

2. Skaitmeninis verslumas ir atvirųjų duomenų inkubatorius

Pripažindama, kad skaitmeninės technologijos turi didelį potencialą skatinti imtis verslumo veiksmų ir keisti visų tipų verslą Europoje, Komisija inicijavo strategiją, kuria Sąjungoje būtų palaikomas skaitmeninis verslumas[15].

Tokios pačios krypties laikysis atvirųjų duomenų inkubatorius: pagal „Horizonto 2020“ sistemą jis padės MVĮ kurti duomenimis grindžiamas tiekimo grandines, skatins atvirą ir vienodą prieigą prie duomenų išteklių, gerins prieigą prie nuotolinės kompiuterijos, skatins megzti vietos duomenų inkubatorių tarpusavio ryšius visoje Europoje ir padės MVĮ gauti teisinių konsultacijų.

3. Gebėjimų bazės plėtra

Siekdama didinti duomenų srities kvalifikuotų specialistų skaičių Komisija parengs Europos kompetencijos centrų tinklą. Be to, laikantis „Didžiosios koalicijos skaitmeniniams gebėjimams ir užimtumui skatinti“ iniciatyvos krypties[16], bus pripažintos naujos e. infrastruktūros profesijos ir gebėjimai.

4. Duomenų rinkos stebėjimo priemonė

Komisija kuria duomenų rinkos stebėjimo priemonę, kad galėtų įvertinti Europos duomenų rinkos dydį ir tendencijas. Ši priemonė taip pat rodys santykius tarp skirtingų Europos duomenų ekonomikos dalyvių.

5. Mokslinių tyrimų sektorinių prioritetų nustatymas

Komisija pakvies suinteresuotąsias šalis ir mokslinių tyrimų bendruomenes (pvz., sveikatos priežiūros, energetikos, aplinkos, socialinių mokslų ir oficialiosios statistikos sektorių) pasiūlyti „švyturio“ pobūdžio iniciatyvas, kurios gali atnešti didžiausią socialinę ir ekonominę naudą ir turėtų pritraukti reikiamą viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą.

4.2. Pamatinių sąlygų plėtra 4.2.1. Duomenų prieinamumas ir sąveika

1. Atvirųjų duomenų politikos palaikymas

Kad ES atvirųjų duomenų politiką[17] ir teisinį pagrindą[18] būtų įgyvendinti lengviau, Komisija rengia rekomenduojamų standartinių licencijų, duomenų rinkinių ir mokesčio už pakartotinį dokumentų naudojimą apskaičiavimo gaires.

Europos Komisija ir kitos ES įstaigos savo dokumentus atvirųjų duomenų forma pateikia ES atvirųjų duomenų portale. Be to, visos Europos atvirųjų duomenų skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, numatyta pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą, suteiks galimybę vienu kanalu pasiekti atviruosius duomenis visoje ES[19]. Komisijos mokslinės informacijos teisės aktų pakete numatytos priemonės, skirtos atskirų disciplinų bei geografinių ribų nesaistomiems mokslo atradimams ir bendradarbiavimui skatinti[20].

Dar labiau atverti duomenis, kad jie būtų prieinami ir pakartotinai naudojami, Komisija siekia keliomis iniciatyvomis, skirtomis konkrečių sektorių duomenims (transporto, aplinkos ir kt.), ir suteikdama laisvą prieigą prie „Horizonto 2020“ rezultatų[21].

2. Duomenų valdymo priemonės ir metodai

Siekiant skatinti verslo žvalgybos, procesų, kuriais gerinamas sprendimų priėmimas, ir MVĮ bei interneto verslininkų rėmimo sistemų mokslinius tyrimus ir inovacijas, programoje „Horizontas 2020“ numatoma aprašomoji ir prognostinė  duomenų analizė, duomenų vizualizavimas, dirbtinis intelektas ir sprendimų priėmimo tikslams taikomi algoritmai ir programinė įranga.

Kitos temos – koncepcijos pagrįstumo įrodymai ir nuotoline kompiuterija grindžiamų duomenų infrastruktūros pamatinių elementų (t. y. platformos kaip paslaugos ir programinės įrangos kaip paslaugos) prototipai labai dideliems arba labai įvairialypių duomenų rinkiniams ir veiksmams, kuriais būtų galima valdyti dideles, sudėtingas ir duomenims imlias sistemas ir paslaugas.

Be viso to, „Horizontas 2020“ skatins kompetencijos centrų, kurie padėtų MVĮ vystyti, gauti ir įsisavinti duomenų technologijas ir paslaugas savo produktams, verslo procesams ar kitai veiklai, kūrimą ir tinklinimą.

3. Naujų atvirųjų standartų palaikymas

Atvirieji standartai ir duomenų sąveika yra daugelio Komisijos politikos krypčių prioritetas. Tai rodo vykdomos iniciatyvos, kuriomis svarbiuose ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, transporto, siekiama nustatyti ES masto standartus. ISA programa[22] padeda naudoti bendrus pagrindinių duomenų standartus nacionalinėje valstybių narių administracijoje. Siekdama padėti, kad susiklostytų atviram keitimuisi duomenimis palankios nuostatos, Komisija rems turimų aktualių standartų katalogavimą keliose didžiųjų duomenų srityse (pvz., pažangiųjų tinklų, sveikatos priežiūros, transporto, aplinkos, mažmeninės prekybos, gamybos, finansinių paslaugų).

Būsimais veiksmais pagal programą „Horizontas 2020“ bus nustatyti pramonės sektoriai, kuriuose vykdoma veikla pakankamai vienalytė, kad būtų galima toliau plėtoti atitinkamus standartus.  

4.2.2. Infrastruktūra, kuri sudarytų sąlygas duomenimis grindžiamai ekonomikai 1. Nuotolinė kompiuterija

Europos nuotolinės kompiuterijos strategijos veiksmai standartų skaidrumo, ES masto savanoriško sertifikavimo, saugių ir sąžiningų sutarties sąlygų nuotolinės kompiuterijos naudotojams srityje ir Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystės sukūrimas padeda lengviau priimti patikimą nuotoline kompiuterija grindžiamą skaičiavimą, kuris paskatintų duomenimis grindžiamos ekonomikos radimąsi.

Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystės valdančioji taryba neseniai paskelbė ataskaitą „Trusted Cloud Europe“ (TCE)[23]. Vėlesnės apklausos rezultatai parodė, kad pritarimas TCE vizijai nemąžta, nes be delsimo priimtas bendrasis duomenų apsaugos Europoje reglamentas ir patvirtinti veiksmingi mechanizmai, kuriais būtų užtikrinamas Europos teisės aktų taikymas nuotoliniuose kompiuteriuose esantiems Europos duomenims. Į TCE ataskaitą Komisija ketina atsiliepti tolesniais veiksmais: iki 2015 m. konsultuosis dėl politinių veiksmų, tarp kurių būtų reguliavimo ir rinkos kreipiami, bet su reguliavimu derinami variantai, komplekso.

Tuo pat metu būsimais pagal programą „Horizonto 2020“ remiamais mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais bus ieškoma galimybių optimaliai naudoti nuotolinės kompiuterijos sprendimus ir parengti jų parametrus duomenų analizei ir pažangiosioms infrastruktūroms bei paslaugoms[24].

2. E. infrastruktūros ir itin našus skaičiavimas

PRACE[25], pasaulinio lygio moksliniams tyrimams skirta itin našaus skaičiavimo infrastruktūra, pramonei, MVĮ ir universitetams jau teikia prieigą prie geriausių itin spartaus skaičiavimo įrenginių ir paslaugų.

Ateityje numatyta sukurti itin našaus skaičiavimo taikymo srities kompetencijos centrus siekiant spręsti mokslo, pramonės ir visuomenės uždavinius pasitelkus dabartinę itin našaus skaičiavimo SVPSP[26]. Parama taip pat bus teikiama kitos kartos itin našaus skaičiavimo technologijų plėtrai, nes jos yra pagrindinis horizontalusis veiksnys kuriant pažangaus modeliavimo, imitavimo ir didžiųjų duomenų taikomąsias programas[27].

Kadangi tūkstančiams mokslininkų visoje Europoje skubiai reikia suteikti skaičiavimo pajėgumų, taip pat bus remiami pagrindiniai skaitmeninės Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE)[28] veiksniai, tokie kaip Europos GRID tinklo iniciatyva.

3. Tinklai, plačiajuostis internetas, 5G ryšys

Įgyvendinant 5G srities SVPSP[29], vykdomi darbai kuriant ateities judriojo interneto technologinius pagrindus. Partnerystė papildo reguliavimo ir finansavimo iniciatyvas[30], kurių tikslas – paskatinti privačiąsias investicijas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Partnerystė padeda didinti magistralinių tinklų pajėgumą praleisti didelius duomenų kiekius ir taip prisideda prie tų tinklų raidos.

4. Daiktų internetas[31]

Bus finansuojami keli didelės apimties projektai siekiant spręsti klausimus, kylančius dėl duomenų, surinktų pažangiais prie interneto prijungtais objektais ir kitomis daiktų interneto technologijomis, gavimo, kokybės ir sąveikos.

5. Viešųjų duomenų infrastruktūros

Komisija prašys valstybių narių paramos tarpusavyje susietų duomenų apdorojimo įrenginių tinklui, kad būtų susieti regioniniai duomenų centrai ir įgyvendinimo infrastruktūros, ir taip būtų gauta naudos iš sinergijos ir padidėtų veiksmingumas, ypač MVĮ, akademinėse ir mokslinių tyrimų organizacijose ir viešajame sektoriuje. Stiprindama GEANT tinklą[32], Komisija taip pat investuos į jo sąsajas su ES nepriklausančiomis šalimis, ypač besivystančiomis.

4.2.3. Reguliavimo klausimai 1. Asmens duomenų apsauga ir vartotojų apsauga

Pagrindinė teisė į asmens duomenų apsaugą taikoma didiesiems duomenims, kai jie yra asmens – duomenys turi būti tvarkomi pagal visas taikomas duomenų apsaugos taisykles.

Komisijos reformų paketo tikslas – sukurti bendrą, modernią, tvirtą, nuoseklią ir visapusišką duomenų apsaugos ES sistemą. Ji stiprins piliečių pasitikėjimą skaitmenine aplinka ir jos patikimumą, padidins teisinį tikrumą ir taip taps reglamentavimo aplinka, kurios labai reikia plėtojant novatoriškas ir tvarias duomenų prekes ir paslaugas.

Priėmus reformos dokumentų rinkinį, Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis siekdama užtikrinti, kad įmonės, visų pirma MVĮ, gautų tinkamų rekomendacijų, visų pirma tokiais klausimais kaip duomenų anoniminimas ir pseudoniminimas, asmens duomenų rizikos analizė, priemonės ir iniciatyvos vartotojų informuotumui didinti. Komisija taip pat aktyviai rems atitinkamų techninių sprendimų, kurie suprojektuoti taip, kad užtikrintų privatumo apsaugą, mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Tuo remiantis, tokios skaitmeninės priemonės galės padėti naudotojams geriau kontroliuoti savo duomenis ir juos apsaugoti. Komisija pradės konsultacijas dėl naudotojo kontroliuojamų nuotoline kompiuterija grindžiamų technologijų, skirtų asmens duomenims laikyti ir naudoti („asmens duomenų erdvė“), koncepcijos ir rems mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su priemonėmis, kurios padėtų naudotojams pasirinkti keitimosi duomenimis modelį, kuris geriausiai atitinka jų poreikius. Ji taip pat teiks paramą projektams, kuriais siekiama mažinti asmens duomenų saugumo pažeidimus ir užtikrinti, kad duomenų naudojimas būtų suderinamas su paskirtimi, kuriai jie buvo surinkti.

Produktams, grindžiamiems didžiųjų duomenų technologija, taip pat galioja horizontalieji vartotojų ir rinkodaros teisės aktai. Komisija užtikrins, kad MVĮ ir vartotojai, tiekėjai ir naudotojai gautų visą būtiną informaciją, nebūtų klaidinami ir galėtų remtis sąžiningomis sutartimis, visų pirma nuostatomis dėl iš jų surinktų duomenų naudojimo. Šios priemonės kurs pasitikėjimą, kuris yra būtinas norint visapusiškai išnaudoti duomenimis grindžiamos ekonomikos galimybes.

2. Duomenų gavyba

Komisija tiria būdus, kaip suintensyvinti duomenimis grindžiamas inovacijas, kurioms naudojama duomenų gavyba, įskaitant tekstų analizę, be kita ko, atsižvelgiant į atitinkamus autorių teisių aspektus.

Komisija atkreipia dėmesį į valstybių narių iniciatyvas, kuriomis šiai veiklai gerinamos sąlygos įgyvendinant išimtis (arba persvarstant jų įgyvendinimą), kurios leidžiamos pagal galiojančią autorių teisių sistemą.

3. Saugumas

Komisija apžvelgs saugumo riziką, susijusią su didžiaisiais duomenimis, ir pasiūlys rizikos valdymo ir mažinimo priemonių, įskaitant rekomendacijas, pavyzdžiui, dėl saugaus duomenų saugojimo gerosios patirties, kad būtų puoselėjama saugumo kultūra daugelyje visuomenės gyvenimo sričių, būtų lengviau aptikti kibernetinius išpuolius ir būtų galima geriau į juos reaguoti.

Komisija taip pat rems mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekdama sumažinti duomenų saugumo pažeidimų ir slapto duomenų bazių naudojimo neteisėtais tikslais pavojų.

4. Duomenų nuosavybė ir perdavimas

Keliuose sektoriuose reikalavimai dėl duomenų vietos riboja tarpvalstybinį informacijos srautą ir sudaro kliūčių nuotolinės kompiuterijos ir didžiųjų duomenų bendrajai rinkai. Komisija išnagrinės šias kliūtis ir apsvarstys būsimus politikos veiksmus, visų pirma atsižvelgdama į ataskaitą „Trusted Cloud Europoje“ ir Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystės rekomendacijas.

Be to, Komisija pradės konsultacijas ir suburs ekspertų grupę, kad galėtų įvertinti, ar reikia rekomendacijų konkrečiais duomenų nuosavybės ir atsakomybės už duomenų teikimą klausimais, ypač kai duomenys surinkti taikant daiktų interneto technologiją.

5. Išvados

Klestinti duomenimis grindžiama ekonomika atvers naujas verslo galimybes ir užtikrins novatoriškesnes viešąsias paslaugas, taip prisidėdama prie piliečių gerovės ir socialinės bei ekonominės pažangos. Ji sklandžiai veiks Europos skaitmeninėje bendrojoje rinkoje, kurioje galios šiuolaikiškos ir novatoriškos taisyklės.

Įgyvendinus numatomus veiksmus, visoje ekonomikoje ir pasaulinėje rinkoje, kurioje Europai teks vienas svarbiausių vaidmenų, spartės inovacijų kūrimas ir diegimas ir našumo augimas, didės konkurencingumas duomenų srityje.

Komisija toliau konsultuosis su Europos Parlamentu, Taryba, valstybėmis narėmis ir visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, kad parengtų išsamesnį, daugialypį ir faktais pagrįstą veiksmų planą, kuris padėtų kurti duomenimis grindžiamą ateities ekonomiką ir spręsti būsimus Europos visuomenės uždavinius.

[1]        Prie šio komunikato pridedamame tarnybų darbiniame dokumente pateikiama Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje strategijos (COM(2012) 529) įgyvendinimo ataskaita.

[2]        Pvz., http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/trusted-cloud-europe-survey; https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/content/consultation-research-data-infrastructures-framework-action.

[3]        COM(2012) 10 galutinis, COM(2012) 11 galutinis ir COM(2013) 48 final.

[4]        „Big Data Analytics – An assessment of demand for labour and skills, 2012-2017“. SAS UK ataskaita apie e. įgūdžius Jungtinėje Karalystėje.

[5]        Taip pat žr. JOIN (2013) 1, „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (2013 02 07), kurioje nustatyti veiksmai, „kurių reikia imtis norint [...] užtikrinti, kad ES internetinė aplinka taptų saugiausia pasaulyje“, p. 3.

[6]        Jis turi būti įsteigtas, kaip numatyta 2013 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose.

[7]        T. y. taikyti ne tik tradicines duomenų gavybos priemones, kurios pirmiausia skirtos daugiausia nedidelės įvairovės, mažos apimties ir statinių duomenų rinkiniams valdyti, dažnai rankiniu būdu.

[8]        Gali būti analizuojami ir tikri didieji duomenys („didieji duomenys“) ir daug įvairiausių kitokių duomenų rinkinių („mažieji duomenys“).

[9]        Įmonių, kurios taiko duomenimis pagrįstus sprendimų priėmimo procesus, našumas išauga 5–6 %. „Big Data for All: Privacy and User Control in the Age of Analytics“, O. Teme, J. Polonetsky, „Northwestern Journal of Technology and Intellectual Property“, 2012.

[10]       „Data-Driven Innovation – A Guide for Policymakers: Understanding and Enabling the Economic and Social Value of Data“, SIIA White Paper, 2013.

[11]       „Atvirieji duomenys. Inovacijų, augimo ir skaidrios valdysenos variklis“, COM(2011) 822. Direktyva 2013/37/ES.

[12]     „Itin našus skaičiavimas. Europa pasaulinėse lenktynėse“ COM(2012) 45.

[13]       Žr. Reglamento (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“, 25 straipsnį. 

[14]       www.bigdatavalue.eu

[15]       http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/ict/digital-enterpreneurship/index_en.htm

[16]       http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/grand-coalition-digital-jobs-0

[17]       COM(2011) 882 galutinis.

[18]       Direktyva 2013/37/ES.

[19]       Reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje.

[20]       „Prieinamesnė mokslinė informacija“, COM(2012) 401; Komisijos rekomendacija dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo, C(2012) 4890.

[21]       http://ec.europa.eu/research/participants/data/ref/h2020/grants_manual/hi/oa_pilot/h2020-hi-oa-pilot-guide_en.pdf

[22]       http://ec.europa.eu/isa/; http://ec.europa.eu/isa/documents/isa_lexuriserv_en.pdf

[23]       „Establishing a Trusted Cloud Europe: A policy vision document by the Steering Board of the European Cloud Partnership“ („Nuotolinė kompiuterija, kuria Europoje pasitikima“, Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystės  valdančiosios tarybos perspektyvinis politikos dokumentas), http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/trusted-cloud-europe

[24]       Pavyzdžiui, žr.http://www.helix-nebula.eu/, ESA, CERN ir EMBL iniciatyvą, kuria nuotolinė kompiuterija panaudojama mokslui.

[25]       http://www.prace-ri.eu/

[26]       http://ec.europa.eu/research/press/2013/pdf/ppp/hpc_factsheet.pdf

[27]       http://ec.europa.eu/research/participants/portal/desktop/en/opportunities/h2020/calls/h2020-fethpc-2014.html

[28]       „Sustiprinta partnerystė Europos mokslinių tyrimų erdvėje siekiant pažangos ir augimo“, COM(2012) 392.

[29]       http://5g-ppp.eu/

[30]       Pavyzdžiui, su žemyno ryšių infrastruktūra susijusių teisės aktų rinkinys (http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/connected-continent-single-telecom-market-growth-jobs) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės telekomunikacijoms skirta dalis (http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/connecting-europe-facility).

[31]       Daiktų internetas yra dinamiška pasaulinio tinklo infrastruktūra, kurioje visų rūšių fiziniai ir virtualūs objektai palaiko tarpusavio ryšį ir yra tarpusavyje glaudžiai integruoti.

[32]       Visos Europos duomenų tinklas, skirtas mokslinių tyrimų ir švietimo srities bendruomenei, http://www.geant.net/.