Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2014 m. Rumunijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Rumunijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[2],

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas[3],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2) 2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3) 2012 m. birželio 29 d. valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4) 2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl 2013 m. Rumunijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl 2013 m. atnaujintos 2012–2016 m. Rumunijos konvergencijos programos;

(5) 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą[4], kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą[5].

(6) 2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7) 2014 m. gegužės 6 d. Rumunija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. gegužės 5 d. – 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(8) 2013 m. spalio 22 d. Taryba priėmė sprendimą 2013/531/ES dėl iki 2 mlrd. EUR vertės vidutinės trukmės finansinės pagalbos Rumunijai skyrimo iki 2015 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į nestabilų kapitalo judėjimą, visų pirma darantį poveikį besiformuojančioms rinkoms, makroekonominiam scenarijui kylančią riziką ir nepašalintą bankų sektoriaus pažeidžiamumą, pagal euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms skirtą mokėjimų balanso priemonę derėjo suteikti vidutinės trukmės prevencinę finansinę pagalbą Rumunijai. Nors dabartinėmis rinkos sąlygomis Rumunija neketina prašyti kurios nors pagalbos dalies išmokėjimo, tikėtina, kad prevencinė pagalba padės konsoliduoti makroekonominį, biudžeto ir finansinį stabilumą, o vykdant struktūrines reformas – didins Rumunijos ekonomikos atsparumą ir augimo potencialą. 2013 m. lapkričio 6 d. susitarimo memorandumu ir jo paskesniais papildymais, kuriuose nustatomos sąlygos, kurių reikia laikytis pagal ES prevencinės pagalbos priemonę, papildomos ir remiamos Europos semestro konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijos. ES prevencinė pagalba priklausys nuo visapusiškos ekonominės politikos programos įgyvendinimo, ypatingą dėmesį skiriant struktūrinių reformų priemonėms, įskaitant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, susijusias su administraciniais gebėjimais, produktų rinkos reformomis, verslo aplinka, darbo rinkomis, pensijomis, valstybės valdomomis įmonėmis ir sveikatos priežiūra. Ši darbotvarkė neatleidžia Rumunijos vyriausybės nuo įsipareigojimo visiškai įgyvendinti visas jai skirtas rekomendacijas. Susitarimo memorandumas ir konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos turėtų būti įgyvendinami, koordinuojami ir politikos prioritetai pagal juos nustatomi nuosekliai priimant prioritetinius sprendimus;

(9) 2014 m. konvergencijos programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – 2015 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą – 1 % BVP struktūrinį deficitą, – kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, ir jį toliau išlaikyti tokio lygio. Rumunijai suteikta galimybė 2014 m. bendrai finansuojamų projektų atveju laikinai nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Laikinas nukrypimas kitais metais turi būti kompensuotas. Pagal programą planuojama, kad (perskaičiuotas) struktūrinis balansas 2014 m. išliks toks pat, o 2015 m. pagerės 0,8 % BVP. Prognozuojama, kad ir 2014, ir 2015 m. išlaidos didės išlaidų kriterijų atitinkančiu tempu. Prognozuojama, kad skolos ir BVP santykis 2015 m. pasieks 40 %, o 2016–2017 m. sumažės. Apskritai programoje išdėstyta biudžeto strategija atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, iš esmės yra tikėtinas. Jis iš esmės atitinka Komisijos 2014 m. pavasario prognozę. Vis dėlto potencialaus BVP įvertis, kuriuo grindžiama konvergencijos programa, yra šiek tiek didesnis, daugiausia dėl optimistiškesnių darbo rinkos perspektyvų. 2014 m. biudžeto planų blogėjimo rizika yra susijusi su išlaidų kontrole ir prastesniu, nei numatyta, mokesčių surinkimu. Be to, 2015 ir paskesnių metų priemonės, kuriomis grindžiamas siūlomas fiskalinis planas, dar nesukonkretintos. Remiantis Komisijos prognoze, nepaisant nedidelio 2014 m. struktūrinio balanso pablogėjimo, Rumunija 2014 m. laikosi Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, atsižvelgiant į bendrai finansuojamiems projektams leidžiamą laikiną nukrypimą. 2015 m. kyla didelio nukrypimo nuo reikalaujamo struktūrinio koregavimo rizika, atsižvelgiant į būtiną kompensaciją už bendrai finansuojamiems projektams leidžiamą laikiną nukrypimą. Be to, numatoma, kad Rumunija 2015 m. nukryps nuo išlaidų rodiklio. Remdamasi programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad kyla rizika, jog įgyvendinant programą 2015 m. bus smarkiai nukrypta nuo prevencinės dalies reikalavimų;

(10) mokestinis sukčiavimas PVM, įskaitant tarpvalstybines schemas, akcizais, socialinio draudimo įmokomis bei pajamų mokesčiais ir mokesčių vengimas tebėra didelė problema. Konkreti pažanga kovojant su nedeklaruotu darbu yra ribota, o mokestinių prievolių laikymosi strategijos veiksmingumą mažina realistinių ir privalomų įgyvendinimo priemonių trūkumas ir nepakankamas dėmesys prevencijai. Tebevykdoma mokesčių administravimo sistemos reforma, kuria siekiama padidinti jos veiksmingumą; tarpvalstybinis administracinis bendradarbiavimas, ypač susijęs su PVM, tebėra nedidelis. Mokesčių pleištas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims tebėra didelis ir skatina nedeklaruotą darbą bei mažesnių pajamų deklaravimą. Pasiekta tam tikros pažangos aplinkosaugos mokesčių srityje: patobulinta transporto priemonių apmokestinimo sistema ir padidinti akcizai kurui, kurie dabar automatiškai indeksuojami. Rumunijai gresia tvarumo rizika ilguoju laikotarpiu, daugiausia dėl su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų. Dėl nepalankaus dirbančių įmokų mokėtojų ir pensijas gaunančių asmenų santykio nerimą kelia pensijų sistemos tvarumas ir tinkamumas. Rumunija ėmėsi priemonių nuo 2035 m. suvienodinti moterų ir vyrų pensinį amžių;

(11) neveiksmingas išteklių naudojimas ir prastas valdymas didina sveikatos sektoriaus fiskalinio tvarumo riziką. Valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje plačiai paplitę neoficialūs mokėjimai dar labiau mažina jos prieinamumą, veiksmingumą ir kokybę. Sveikatos priežiūros sektoriaus efektyvumui ir jos finansiniam tvarumui gerinti skirtos reformos jau pradėtos, tačiau reikalingos nuolatinės pastangos. Kai kurias priemones vėluojama vykdyti, joms skiriamas nepakankamas finansavimas ir jų vykdymui kliudo maži tarnybų gebėjimai. Išlaidų veiksmingumas galėtų būti padidintas mažinant stacionarinę priežiūrą, kuri šiuo metu per dažnai taikoma, ir stiprinant siuntimų sistemą ir pirminę priežiūrą. Pradėta vykdyti tolesnes sveikatos priežiūros sistemos reformas, kuriomis siekiama gerinti visuomenės sveikatą, be kita ko, skatinant lygias galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas;

(12) didelis neaktyvumas, nepakankamas darbo jėgos potencialo išnaudojimas ir būtinybė padidinti darbo jėgos kokybę ir našumą tebėra pagrindiniai Rumunijos darbo rinkos uždaviniai. Nepaisant kai kurių nedidelės apimties veiksmų valstybės teikiamų darbo paieškos ir perkvalifikavimo paslaugų kokybė vis dar žema. Riboti valstybinės užimtumo tarnybos ištekliai ir veiklos rezultatų vertinimo sistemos nebuvimas riboja veiksmingų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų darbo ieškantiems asmenims teikimą, paslaugų darbdaviams teikimą ir aktyvios bei pasyvios darbo rinkos politikos integravimą. Rumunijoje didelė ir vis didėjanti dalis jaunų žmonių nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (17,3 % 2013 m.). Nacionalinės vyresnių žmonių aktyvumo strategijos, kuria siekiama padidinti vyresnių darbuotojų užimtumo lygį, priėmimas buvo atidėtas ir dabar ji turėtų būti priimta iki 2014 m. pabaigos;

(13) nėra skaidrių minimalaus darbo užmokesčio nustatymo gairių, į šį procesą įtraukiant socialinius partnerius, siekiant remti užimtumą ir konkurenciją ir tvariai apsaugoti darbo pajamas;

(14) 2011 m. švietimo sistemos reforma, kuria nustatyta ilgalaikė darbotvarkė visų lygių švietimo sistemos kokybei padidinti, dėl nepakankamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių dar ne iki galo įgyvendinta. Per dvidešimt praėjusių metų smarkiai sumažėjus profesinio rengimo ir mokymo programų skaičiui pastaraisiais metais buvo pradėti vykdyti keli bandomieji projektai ir reformos, tačiau profesinio rengimo ir mokymo pasiūla tebėra maža, neatitinka darbo rinkos poreikių ir įmonių dalyvavimas mokymosi darbo vietoje ir pameistrystės programose tebėra mažas. Tebėra didelis aukštojo mokslo absolventų įgūdžių neatitikimas darbo rinkos poreikiams, o verslo ir mokslo įstaigų ryšiai tebėra menki – tą rodo aukštas nedarbo lygis ir tai, kad daug universitetų absolventų gauna jų išsilavinimo neatitinkantį darbą arba žemesnio lygio kvalifikacijos darbą. Dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose tebėra vienas iš žemiausių ES. Mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius ir toliau yra vienas aukščiausių ES ir dabar jis yra didesnis nei 2010 m.; ypač daug tokių asmenų yra romų tautybės. Moterų užimtumą sunkina nepakankamos galimybės gauti įperkamas ir kokybiškas vaikų, ypač 0–3 metų vaikų, priežiūros paslaugas;

(15) svarbiu uždaviniu išlieka skurdo mažinimas. Nepaisant gana stabilios užimtumo padėties, bendrosios namų ūkių pajamos mažėjo, o pajamų nelygybė didėjo. Ypač tas pasakytina apie vaikų turinčias šeimas. Pasiekta tik ribotos pažangos spartinant perėjimą nuo institucinės prie alternatyvios tėvų globos netekusių vaikų priežiūros. Vis dar daug neįgalių asmenų gyvena didelėse priežiūros įstaigose, o bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems yra nepakankamai išvystytos. Menkas socialinių išmokų panaudojimas, aprėptis ir pakankamumas tebėra rimta problema, kenkianti socialinių išmokų efektyvumui mažinant skurdą. 2015 m. turėjusios pradėti veikti minimalių įtraukties pajamų sistemos, į kurią sujungiamos trys esamos socialinių išmokų programos (garantuotų minimalių pajamų, šeimos pašalpų ir šildymo išmokų programos) įgyvendinimas buvo atidėtas. 2012 m. pradėta įgyvendinti Nacionalinė romų integracijos strategija, tačiau pagrindiniams veiksmų planams įgyvendinti skiriamas finansavimas buvo nepakankamas ir rezultatai kol kas kuklūs. Vėluojama atlikti strategijos peržiūrą ir pagal ją įgyvendinti veiksmų planus;

(16) maži viešojo administravimo gebėjimai parengti ir įgyvendinti politiką tebelieka didele Rumunijos problema; jie kliudo bendram šalies vystymuisi, verslo aplinkai ir valstybės investicijoms, o kartu neleidžia teikti pakankamos kokybės viešųjų paslaugų. 2013 m. buvo išanalizuotos mažus administracinius gebėjimus lemiančios struktūrinės priežastys. Remiantis ta analize šiuo metu rengiama 2014–2020 m. strategija viešajam administravimui sustiprinti; ji turėtų būti baigta 2014 m. viduryje;

(17) nepaisant didelės pažangos, ES lėšų įsisavinimo lygis tebėra vienas žemiausių ES. Nuolat prastai veikiančios valdymo ir kontrolės sistemos ir prasta viešojo pirkimo praktika gali neigiamai paveikti būsimos kartos programų rengimą ir įgyvendinimą. Viešojo pirkimo teisės aktus neigiamai veikia jų nepastovumas ir nenuoseklumas. Institucinė struktūra, kuriai būdinga daug susijusių įstaigų ir dažnai sutampančios atsakomybės sritys, nėra pritaikyta trūkumams šalinti ir tinkamoms gairėms perkančiosioms organizacijoms teikti. Susirūpinimą perkančiosioms organizacijoms tebekelia korupcija ir interesų konfliktai. Interesų konfliktų ex ante patikros sistema, susijusi su viešojo pirkimo sutarčių skyrimu, turėtų pradėti veikti 2014 m. pabaigoje;

(18) prasta taisyklių kokybė ir nepakankamas reglamentavimo sistemos skaidrumas bei nuspėjamumas apsunkina įmones ir piliečius. Prisijungimo prie elektros energijos tinklų, statybos leidimų gavimo ir mokesčių mokėjimo tvarka tebėra per daug sudėtinga. Papildomą problemą Rumunijos verslo aplinkai kelia neaiškios žemės nuosavybės teisės; mažiau nei 50 % nekilnojamojo turto registruojama žemės kadastro sistemoje ir tik maždaug 15 % nekilnojamojo turto įrašų yra patikrinama ir registruojama skaitmeniniu pavidalu. Rumunija padarė tam tikrą pažangą gerindama teismų sistemos kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą bei kovodama su korupcija, tačiau šie klausimai tebekelia susirūpinimą įmonėms, siekiančioms veiksmingo teisių gynimo. Politiniu ir administraciniu lygmeniu vis dar stiprus pasipriešinimas etikos ir kovos su korupcija priemonėms;

(19) pramonės vartotojams taikomų elektros energijos kainų reguliavimas nutrauktas 2013 m.; palaipsniui nutraukiamas dujų ir elektros energijos kainų reguliavimas. Pagrindinė spręstina problema yra šių sektorių valstybės valdomų įmonių neefektyvumas ir neskaidrus valdymas. Numatoma, kad energijos kainų reguliavimo nutraukimas paskatins energinio efektyvumo didėjimą, tačiau reikia priimti konkrečias priemones ir įsipareigojimus dėl išteklių siekiant toliau gerinti energijos vartojimo efektyvumą būsto, centrinio šildymo, pramonės ir miestų transporto sektoriuose. Rumunijos elektros ir dujų rinkų integracija į ES rinkas vis dar neužbaigta ir išlieka didelių kliūčių tarpvalstybinių dujų jungtims įgyvendinti; šios jungtys padėtų įvairinti tiekimą;

(20) nepakankamai išplėtota pagrindinė transporto infrastruktūra toliau stabdo Rumunijos ekonomikos augimą. Smarkus transporto priemonių skaičiaus didėjimas ir prasta kelių infrastruktūros kokybė varžo verslą ir ekonomikos plėtrą. Prasta geležinkelių tinklo priežiūra neigiamai paveikė jo saugumą ir patikimumą. Vidaus vandenų keliais, visų pirma Dunojumi, vis dar gabenama gerokai mažiau krovinių, nei galėtų būti. Transporto sektoriaus valstybės valdomų įmonių neveiksmingumas ir neskaidrus valdymas stabdo tinklo infrastruktūrų vystymą;

(21) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Rumunijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Rumunijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(22) atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Rumunijos konvergencijos programą ir savo nuomonę[6] visų pirma pateikė 2 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Rumunijai 2014–2015 m. imtis šių veiksmų:

1.           Įgyvendinti ES ir TVF finansinės pagalbos programą, visiškai atsižvelgiant į politikos sąlygas, nustatytas 2013 m. lapkričio 6 d. susitarimo memorandume ir jo paskesniuose papildymuose, kuriais papildomas ir remiamas konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų vykdymas.

2.           Įgyvendinti 2014 m. strategiją, gerokai sustiprinti biudžeto pastangas siekiant užtikrinti, kad 2015 m. būtų pasiektas, o paskesniais metais – išlaikytas, vidutinio laikotarpio tikslas, atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal mokėjimų balanso programą, kaip numatyta 2014 m. konvergencijos programoje, visų pirma nurodant pagrindines priemones. Pagerinti mokesčių surinkimą toliau įgyvendinant visapusišką mokestinių prievolių laikymosi strategiją ir sustiprinant pastangas mažinti sukčiavimą PVM. Kovoti su nedeklaruotu darbu. Sumažinti mažas ir vidutines pajamas gaunančių žmonių mokesčių naštą nedarant poveikio biudžetui. Užbaigti 2010 m. pradėtą pensijų reformą suvienodinant vyrų ir moterų pensinį amžių.

3.           Paspartinti sveikatos sektoriaus reformas siekiant padidinti jo efektyvumą, kokybę ir pagerinti galimybes, taip pat socialiai remtinų asmenų ir atokių bei izoliuotų bendruomenių, gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Sustiprinti pastangas siekiant pažaboti neoficialius mokėjimus, be kita ko, nustatant tinkamas valdymo ir kontrolės sistemas.

4.           Sustiprinti aktyvios darbo rinkos priemones ir nacionalinės užimtumo agentūros gebėjimus. Ypatingą dėmesį skirti užimtumo įstaigose neregistruoto jaunimo aktyvumo didinimui. Sustiprinti priemones, kuriomis gerinamos vyresnių darbuotojų galimybės įsidarbinti. Tariantis su socialiniais partneriais parengti aiškias gaires, kuriomis vadovaujantis būtų galima skaidriai nustatyti minimalų darbo užmokestį, atsižvelgiant į ekonomines ir darbo rinkos sąlygas.

5.           Padidinti profesinio rengimo ir mokymo, pameistrystės programų, tretinio mokslo ir mokymosi visą gyvenimą programų kokybę bei prieinamumą ir juos pritaikyti prie darbo rinkos poreikių. Užtikrinti geresnes galimybes pasinaudoti ankstyvojo ugdymo bei priežiūros paslaugomis.

6.           Siekiant sumažinti skurdą, padidinti socialinių pervedimų, visų pirma už vaikus, efektyvumą bei veiksmingumą ir tęsti socialinės paramos reformą, stiprinant jos sąsajas su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Sustiprinti pastangas siekiant įgyvendinti numatomas romų integracijos į darbo rinką priemones, padidinti mokyklos lankomumą ir sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, vadovaujantis partneryste grindžiamu požiūriu ir griežtu stebėsenos mechanizmu.

7.           Stiprinti pastangas siekiant pagerinti viešojo administravimo gebėjimus, visų pirma didinant veiksmingumą, gerinant žmogiškųjų išteklių valdymą, sprendimų priėmimo priemones, stiprinant įvairių valdžios lygmenų koordinavimo priemones bei didinant skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę. Paspartinti ES lėšų įsisavinimą, sustiprinti valdymo ir kontrolės sistemas ir pagerinti strateginio planavimo, įskaitant daugiamečio biudžeto nustatymo aspektą, gebėjimus. Spręsti nuolatinius viešojo pirkimo sistemos trūkumus. Toliau gerinti teismų sistemos kokybę ir veiksmingumą, kovoti su visų lygių korupcija ir užtikrinti veiksmingą teismo sprendimų įgyvendinimą.

8.           Skatinti energetikos ir transporto sektorių konkurenciją ir veiksmingumą. Paspartinti energetikos ir transporto sektorių valstybės valdomų įmonių valdymo reformą ir padidinti jų efektyvumą. Pagerinti ir supaprastinti energijos vartojimo efektyvumo politikos vykdymą. Pagerinti tarpvalstybinę energetikos tinklų integraciją ir prioriteto tvarka užtikrinti, kad dujų jungtyse dujas būtų galima transportuoti priešinga kryptimi.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               COM(2014) 424 final.

[3]               Dok. P7_TA(2014)0128 ir P7_TA(2014)0129.

[4]               COM(2013) 800 final.

[5]               COM(2013) 790 final.

[6]               Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 2 dalį.