Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2014 m. Latvijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Latvijos stabilumo programos /* COM/2014/0415 final - 2014/ () */
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2014 m. Latvijos nacionalinės
reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Latvijos stabilumo programos EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį
ir 148 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d.
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės
priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei
koordinavimo[1],
ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
rekomendaciją[2], atsižvelgdama į Europos Parlamento
rezoliucijas[3], atsižvelgdama į Europos Vadovų
Tarybos išvadas, atsižvelgdama į Užimtumo komiteto
nuomonę, atsižvelgdama į Ekonomikos ir
finansų komiteto nuomonę, atsižvelgdama į Socialinės apsaugos
komiteto nuomonę, atsižvelgdama į Ekonominės politikos
komiteto nuomonę, kadangi: (1)
2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų
Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują
augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“,
grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia
dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų,
kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo
potencialas; (2)
2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi
Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl
valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės
politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. –
sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos
gairių, kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas
gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant
nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką; (3)
2012 m. birželio 29 d. valstybių ar
vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl
ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė
nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant
visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie
nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių
narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą
įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir
įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; (4)
2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė
rekomendaciją dėl 2013 m. Latvijos nacionalinės
reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m.
Latvijos konvergencijos programos; (5)
2013 m. lapkričio 13 d. Komisija
priėmė metinę augimo apžvalgą[4], kuria pradedamas 2014
m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą
pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES)
Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo
ataskaitą[5],
kurioje nenurodė, kad Latvija yra viena iš valstybių narių,
dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą; (6)
2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba
patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis
stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai.
Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos
augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas
skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir
konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės
padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą; (7)
2014 m. balandžio 29 d. Latvija pateikė 2014
m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 30 d. –
2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų
programų sąsają, jos vertintos vienu metu; (8)
2014 m. stabilumo programoje išdėstytos
biudžeto strategijos tikslas – palaipsniui sumažinti nominalų
deficitą ir išlaikyti struktūrinį balansą – atitinka
vidutinio laikotarpio tikslą, jei atsižvelgiama į leistą laikiną
nuokrypį nuo vidutinio laikotarpio tikslo dėl sisteminės
pensijų reformos poveikio. Programoje vidutinio laikotarpio tikslas
pakeistas iš -0,5 % į -1,0 %; naujasis vidutinio laikotarpio
tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakto tikslus. Latvijos programoje
numatyta nominalaus balanso raida rodo, kad (perskaičiuoto) struktūrinio
balanso būklė pamažu blogės, tačiau neperžengs dėl
pensijų reformos įgyvendinimo leisto nuokrypio. Atsižvelgiant į
leistą nuokrypį nuo vidutinio laikotarpio tikslo, numatytas
struktūrinis deficitas atitinka pakto reikalavimus iki 2016 m.
Tačiau dėl planuojamo perskaičiuoto struktūrinio deficito
padidėjimo 2017 m. bus nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant
vidutinio laikotarpio tikslo. Apskritai, programoje išdėstyta biudžeto
strategija iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus.
Numatoma, kad visu programos laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išliks
gerokai mažesnė nei 60 % BVP ir iki 2017 m. ji sumažės iki
31 % BVP. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje
pateiktos biudžeto projekcijos ir kurio oficialiai nepatvirtino nepriklausoma
įstaiga, yra tikėtinas. Tikimasi, kad programos laikotarpiu
ekonomikos augimas išliks maždaug 4 % per metus, o prognozuojamas kainų
kilimas bus nežymus. Programoje pateiktame biudžeto scenarijuje numatyta, kad
dėl keleto pajamas mažinančių priemonių dėl siekiamo
išlaidų ribojimo, smarkiai sumažės valdžios sektoriaus pajamų ir
išlaidų dalis BVP. Didėjantis išlaidų poreikis keliose politikos
srityse rodo, kad kyla rizika programoje prognozuojamam išlaidų mažinimui.
Pagal Komisijos 2014 m. pavasario prognozę, 2014 m. fiskalinė
politika atitinka pakto reikalavimus, tačiau yra pavojus, kad 2015 m.
nuo jų bus nukrypta. Remdamasi programos vertinimu ir Komisijos prognoze,
pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad 2014 m.
struktūrinio deficito nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo rodo
sisteminės pensijų reformos poveikį, o nuo 2015 m. kyla rizika,
kad bus nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano; (9)
Latvija ėmėsi veiksmų, kuriais
siekiama sumažinti mokesčių naštą nedideles pajamas gaunantiems
asmenims ir šeimoms, turinčioms išlaikytinių, ir padidinti turto ir
aplinkosaugos mokesčius, tačiau šių mokesčių dydis ir
modelis daro nepakankamą poveikį ekonominės veiklos vykdytojams,
o kai kurios aplinkai kenksmingos subsidijos tebėra taikomos. Nors
valdžios institucijos padarė tam tikrą pažangą gerindamos
mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą ir mažindamos
nedeklaruojamos ekonominės veiklos dalį, visų pirma gerindamos
rizikos vertinimą ir griežtindamos sankcijas už nesąžiningą
veiklą, išlieka problemų, susijusių su kova su mokestiniu
sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Visų pirma, nepaisant
to, kad pajamos iš vartojimo mokesčių sudaro reikšmingą
visų pajamų iš mokesčių dalį, yra dar daug
galimybių jas padidinti, jei bus pagerintas mokestinių prievolių
vykdymas; (10)
nors pirminis planas reformuoti aukštojo mokslo
sistemą buvo plataus užmojo, Latvija nepadarė pažangos kurdama
tarptautiniu mastu patvirtintą akreditavimo sistemą, planai
pristatyti naują finansavimo modelį neapibrėžti, aukštojo mokslo
įstaigų konsolidavimas susilpnėjo, tebetaikomi užsienio
kalbų naudojimo apribojimai. Taip yra nepaisant to, kad galima dar daug
nuveikti reformuojant aukštojo mokslo sistemą, kuri, atsižvelgiant į
mažėjantį gyventojų skaičių, yra per plati, siūlo
per daug atskirų studijų programų ir nėra labai patraukli
užsienio studentams ir dėstytojams. Remiantis pirmo nepriklausomo
mokslinių tyrimų institucijų vertinimo rezultatais, vos
10 % iš vertintų institucijų gali būti laikomos aukšto
lygio tarptautiniais mokslinių tyrimų centrais. Be to, 2012 m.
Latvijos MTTP intensyvumas siekė tik 0,66 % BVP ir jai sunkiai sekasi
siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatyto tikslo MTTP skirti 1,5 % BVP; (11)
Latvija padarė pažangą spręsdama
nedarbo problemą – nedarbo lygis gerokai sumažėjo. Tačiau
jaunimo nedarbo lygis tebėra palyginti aukštas ir reikalingos informavimo
priemonės, kurios būtų taikomos darbo biržoje neregistruotam ir
neaktyviam jaunimui. Nors Latvija ėmėsi priemonių
gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties ir profesinio mokymo
kokybės problemoms spręsti, šios problemos vis dar reikalauja
dėmesio, visų pirma reikia gerinti pameistrystės kokybę ir
parengti visapusiškas profesinio orientavimo paslaugas. Aktyvi darbo rinkos
politika vis dar per siaura ir pernelyg susieta su viešaisiais darbais; (12)
skurde gyvenančių darbingo amžiaus
žmonių skaičius Latvijoje išlieka labai didelis. Latvija
ėmėsi tam tikrų veiksmų socialinės paramos sistemai
reformuoti ir užbaigė plataus masto socialinės apsaugos sistemos
vertinimą, kuris sudaro patikimą pagrindą įrodymais
pagrįstai reformai. Ji gerokai padidino įvairias su vaikais
susijusias išmokas ir padidino su išlaikytiniais susietas
neapmokestinamąsias gyventojų pajamų mokesčio ribines
vertes. Tačiau socialinės apsaugos efektyvumas mažinant skurdą
tebėra nedidelis ir išlieka uždavinys sukurti efektyvią minimalios
socialinės apsaugos sistemą. Apskritai, didelė gyventojų
dalis susiduria su skurdo ar socialinės atskirties rizika ir ši dalis dar
didesnė, kai kalbama apie vaikus. Vaikus auginančioms
šeimoms, bedarbiams, neįgaliesiems ir kaimo vietovėse gyvenantiems
asmenims kyla itin didelė skurdo ir socialinės atskirties rizika.
Latvijos išlaidos socialinei apsaugai, išreikštos kaip BVP procentinė
dalis, yra mažiausios visoje ES. Galimybes gauti sveikatos priežiūros
paslaugas riboja išlaidos – dažnai reikia mokėti iš savo kišenės ir
paplitę neoficialūs mokėjimai, todėl didelės
gyventojų dalies sveikatos priežiūros poreikiai lieka nepatenkinti.
Galima dar daug nuveikti gerinant sistemos efektyvumą, užtikrinant
ekonomiškai veiksmingą finansavimą ir skatinant ligų prevencijos
veiklą; (13)
Latvija padarė tam tikrą pažangą
atverdama savo elektros energijos rinką konkurencijai ir nuo 2015 m.
pradžios tai bus taikoma ir namų ūkių sektoriui. 2013 m.
birželio mėn. Latvija prisijungė prie Skandinavijos ir Baltijos
šalių regiono elektros energijos biržos „Nord Pool Spot“. Reikia
toliau stiprinti jungtis su ES energijos rinka, nes dabar Latvija priklauso nuo
importo, o tarpvalstybinė elektros energijos jungtis su Estija dažniausiai
perpildyta. Todėl itin svarbu plėtoti
infrastruktūrą;Latvija susiduria su rimtomis problemomis, stengdamasi
sumažinti atotrūkį infrastruktūros srityje. Tam tikra pažanga padaryta ir gamtinių
dujų sektoriuje – parlamentas patvirtino Energijos įstatymo
pakeitimus, kuriais numatoma nuo 2014 m. balandžio mėn. palaipsniui
atverti dujų rinką, tačiau visiškas rinkos atvėrimas buvo
nukeltas iki 2017 m. Latvija pateikė subalansuotą politikos
priemonių rinkinį, kurio tikslas – pagrindiniuose ekonomikos
sektoriuose taupyti energiją, ir ateinančiais metais daugiau kaip 70
% energijos bus sutaupyta pastatų sektoriuje. Vis dėlto reikia toliau
gerinti transporto, pastatų ir šildymo sistemų efektyvumą; (14)
Latvija ėmėsi svarbių veiksmų
siekdama pagerinti teisminių institucijų pajėgumus sumažinti
susikaupusių neišspręstų bylų skaičių ir
sutrumpinti bylų nagrinėjimo trukmę. Tačiau didelis
susikaupusių neišspręstų bylų skaičius vis dar kelia
grėsmę verslui ir reikia užbaigti reformas, kad būtų
pagerintas teisminių institucijų efektyvumas ir kokybė,
įskaitant reformas, susijusias su nemokumo, arbitražo ir tarpininkavimo
sistemomis. Latvija pateikė pasiūlymų dėl plataus užmojo
viešojo administravimo reformų, tačiau jos įgyvendinamos
lėtai ir netaikomos vietos valdžios institucijoms, o valstybės
įmonių reforma smarkiai vėluoja. Reikia
pakeisti Konkurencijos įstatymą, kad Konkurencijos taryba
institucine ir finansine prasme būtų labiau nepriklausoma ir
galėtų efektyviai įsikišti, kai viešosios ir privačios
įstaigos imasi veiksmų, kuriais ribojama konkurencija; (15)
atsižvelgdama į Europos semestrą,
Komisija atliko išsamią Latvijos ekonominės politikos analizę.
Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų
programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai
fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Latvijos politikai, bet ir tai, kaip
laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant
prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti
bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau
išdėstytose 1–5 rekomendacijose; (16)
atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba
išnagrinėjo Latvijos stabilumo programą ir savo nuomonę[6] visų pirma
pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje; (17)
atsižvelgdama į Europos semestrą,
Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos
analizę. remdamasi šia analize Taryba parengė konkrečias rekomendacijas
valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Latvija taip pat
turėtų užtikrinti, kad šios rekomendacijos būtų
įgyvendintos visiškai ir laiku, REKOMENDUOJA Latvijai 2014–2015 m.
imtis šių veiksmų: 1. 2014
m. išlaikyti patikimą fiskalinę būklę, o nuo 2015 m. –
stiprinti biudžeto strategiją užtikrinant, kad nuokrypis nuo vidutinio
laikotarpio tikslo ir toliau būtų tik dėl sisteminės
pensijų reformos poveikio. Dėti pastangas toliau mažinti
mokesčių naštą nedideles pajamas gaunantiems asmenims pereinant
prie labiau ekonomikos augimui palankių turto ir aplinkosaugos
mokesčių ir gerinant mokestinių prievolių vykdymo
užtikrinimą ir mokesčių surinkimą. 2. Paspartinti aukštojo mokslo
reformos įgyvendinimą, visų pirma įsteigiant
nepriklausomą akreditavimo įstaigą ir parengiant finansavimo
modelį, kuriuo būtų skatinama kokybė. Profesinio
orientavimo paslaugas teikti visuose švietimo lygmenyse, pagerinti profesinio
rengimo ir mokymo kokybę, taip pat stiprinti pameistrystę ir padaryti
pažangos suteikiant daugiau galimybių jaunimui įsidarbinti,
įskaitant informavimo priemonių taikymą jaunimui, kurie
nėra registruoti darbo biržoje, nedirba ir nesimoko. Imtis priemonių
sukurti labiau integruotą ir visapusišką mokslinių tyrimų
sistemą, be kita ko, finansavimą skiriant tarptautiniu mastu
konkurencingoms mokslinių tyrimų institucijoms. 3. Toliau reformuoti
socialinės paramos sistemą ir jos finansavimą, kad
būtų užtikrinta geresnė aprėptis, išmokų adekvatumas,
stiprinamos aktyvumo skatinimo ir tikslinės socialinės paslaugos.
Padidinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį. Pagerinti
sveikatos priežiūros sistemos išlaidų veiksmingumą, kokybę
ir prieinamumą. 4. Paspartinti tarptautinių
dujų ir elektros jungčių į kaimynines valstybes nares
kūrimą siekiant įvairinti energijos tiekimo šaltinius ir
skatinti konkurenciją pasinaudojant geresne Baltijos šalių energijos
rinkų integracija. Dėti pastangas toliau didinti transporto,
pastatų ir šildymo sistemų energijos vartojimo efektyvumą. 5. Užbaigti teismų
reformas, įskaitant dar neįvykdytas reformas, susijusias su nemokumo,
arbitražo ir tarpininkavimo sistemomis, siekiant užtikrinti teisinę
aplinką, kuri būtų palankesnė verslui ir vartotojams.
Paspartinti viešojo administravimo reformas, įskaitant valstybės
įmonių valdymo reformos įgyvendinimą ir Konkurencijos
tarybos institucinio ir finansinio nepriklausomumo didinimą. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. [2] COM(2014) 415 final. [3] Dok. P7_TA(2014)0128 ir P7_TA(2014)0129. [4] COM(2013) 800 final. [5] COM(2013) 790 final. [6] Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5
straipsnio 2 dalį.