Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2014 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Prancūzijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo[2], ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[3],

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas[4],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2) 2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3) 2012 m. birželio 29 d. valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4) 2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl 2013 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2017 m. Prancūzijos stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d. vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 473/2013[5] Komisija pateikė nuomonę dėl 2014 m. Prancūzijos biudžeto plano projekto[6];

(5) 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą[7], kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą[8], kurioje nurodė, kad Prancūzija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6) 2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7) 2014 m. kovo 5 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė Prancūzijos nuodugnios apžvalgos rezultatus[9]. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Prancūzijoje išlieka susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį būtina ypač atidžiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politinių veiksmų. Visų pirma įgyvendinant politiką reikia skirti nuolatinį dėmesį blogėjančiai prekybos balanso ir konkurencingumo padėčiai, taip pat dideliam viešojo sektoriaus įsiskolinimui.

(8) 2014 m. gegužės 7 d. Prancūzija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9) 2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2015 m. panaikinti perviršinį deficitą, o iki 2017 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą. Programoje patvirtintas ankstesnis vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad biudžetas būtų subalansuotas struktūriniu požiūriu; šis tikslas yra griežtesnis, negu reikalaujama Stabilumo ir augimo paktu. Pagal programą planuojama 2015 m. deficitą sumažinti iki 3 % BVP, t. y. viršyti 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytą tikslą. Po to planuojama (perskaičiuota) metinė pažanga siekiant vidutinio laikotarpio tikslo yra mažesnė negu minimalus reikalavimas – 0,5 % BVP. Apskritai programoje išdėstyta biudžeto strategija tik iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus skola bus didžiausia 2014 ir 2015 m. ir sieks 95,6 % BVP, o 2017 m. sumažės iki 91,9 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas 2014 m., tačiau gana optimistinis 2015 m., nes numatoma, kad šiais metais BVP padidės 1,0 %, o kitais – 1,7 % , palyginti su 1,0 % ir 1,5 % pagal Komisijos 2014 m. pavasario prognozę. 2014 m. balandžio mėn. nepriklausoma Viešųjų finansų aukščiausioji taryba (pranc. Haut Conseil des finances publiques) pateikė nuomonę dėl programos makroekonominio scenarijaus. 2014 m. kovo 5 d. Komisija rekomendavo Prancūzijai dėti daugiau pastangų ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Tarybos rekomendacijos pagal perviršinio deficito procedūrą (PDP). Stabilumo programoje išdėstytos kelios papildomos 2014 m. priemonės, įskaitant ministerijos skiriamų asignavimų panaikinimą, kuris turi būti patvirtintas kaip papildomo biudžeto dalis, ir pradinį vyriausybės paskelbto 50 mlrd. EUR sutaupymo plano poveikį. Remiantis šiais faktais ir atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. fiskalinių pastangų rezultatai buvo geresni, negu tikėtasi Komisijai teikiant rekomendaciją, programą galima laikyti iš esmės atitinkančia Komisijos rekomendaciją. Siekiant patikimai užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų panaikintas perviršinis deficitas, fiskalinio konsolidavimo priemonių išsamumo lygis nepakankamas: pagal Komisijos pateiktą prognozę kitais metais deficitas sieks 3,4 % BVP, o pagrindinis struktūrinis koregavimas yra gerokai per mažas, palyginti su Tarybos rekomenduotu lygiu. Be to, egzistuoja rizika, kad vyriausybės tikslai gali būti nepasiekti. Visų pirma programoje skelbiamų 2014 m. papildomų priemonių dalis dar turi būti patvirtinta, o suma, kurią planuojama sutaupyti 2015 m., yra pernelyg didelė. Remiantis Komisijos prognoze, fiskalinės pastangos 2013–2014 m. yra per mažos 0,2 procentinio punkto BVP, vertinant pagal (pakoreguotą) struktūrinio balanso pokytį, ir 0,1 procentinio punkto BVP, vertinant pagal priemonių sumą, kuri, kaip apskaičiuota Tarybos rekomendacijos metu, yra būtina. Remdamasi programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad priemonės, kuriomis grindžiama biudžeto strategija, turi būti nurodytos išsamiau, taip pat reikia dėti daugiau pastangų siekiant laikytis Tarybos rekomendacijos ir užtikrinti atitinkamus vėlesnius veiksmus siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Visų pirma papildomos pastangos turėtų būti išdėstytos netrukus iš dalies keičiant 2014 m. biudžeto įstatymą;

(10) atsižvelgiant į didelę ir toliau didėjančią valdžios sektoriaus skolą ir tai, kad perviršinio deficito panaikinimo terminas pratęstas iki 2015 m., dar svarbiau griežtai vykdyti 2014 m. biudžetą, o 2015 m. – ryžtingai taikyti esmines konsolidavimo priemones. Visų pirma, kaip planavo Prancūzijos vyriausybė, viešosios išlaidos turėtų didėti gerokai lėčiau negu praėjusiais metais. Taigi reikia patikslinti išlaidų mažinimo strategiją, intensyviau atlikti dabartinę išlaidų peržiūrą ir iš naujo, jei reikia, nustatyti vyriausybės veiksmų apimtį. Sutaupyti daug lėšų per trumpą laikotarpį negalima žymiai nesumažinant padidintų socialinės apsaugos išlaidų, kurios sudaro beveik pusę viešojo sektoriaus išlaidų. Tai reiškia, kad reikia sumažinti sveikatos apsaugos ir pensijų išlaidas ir nustatyti, pavyzdžiui, platesnio užmojo metinius sveikatos apsaugos išlaidų tikslus bei laikinai įšaldyti pensijas ir kitas socialines išmokas, kaip šiuo metu yra numačiusi vyriausybė. Be to, planuojamas naujasis decentralizavimo įstatymas turėtų supaprastinti įvairius Prancūzijos administracinius lygmenis, kad būtų išvengta administracinio dubliavimo ir pasiekta didesnė sąveika, veiksmingumas ir lėšų taupymas sujungiant arba panaikinant administracinius lygmenis. Šiuo atžvilgiu stabilumo programoje išdėstytos struktūrinės reformos įsigalios tik vidutiniu laikotarpiu, nors planuotas tvarkaraštis buvo paankstintas nuo stabilumo programos pradžios, be to, rizika, kad jos gali būti neįgyvendintos, taip pat yra didelė. Taip pat turėtų būti sustiprinta vietos valdžios išlaidų kontrolė: apribotas metinis vietos valdžios mokestinių pajamų didinimas ir griežtai įgyvendinamas planuojamas centrinės valdžios teikiamų dotacijų mažinimas. Be poreikio taupyti lėšas trumpuoju laikotarpiu, ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas taip pat kelia susirūpinimą. Pastaruosius kelerius metus viešosios sveikatos apsaugos išlaidos buvo kontroliuojamos, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintas ekonominis sveikatos sistemos efektyvumas. Visų pirma reikia toliau įgyvendinti išlaidų ribojimo politiką, nes prognozuojama, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu sveikatos sistemos išlaidos labai padidės.  Turėtų būti didinamas išlaidų vaistams ir administracinių išlaidų, taip pat stacionariosios sveikatos priežiūros išlaidų efektyvumas. Galiausiai 2013 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta pensijų reforma siekiant užtikrinti ilgalaikį sistemos tvarumą. Tačiau siekiant panaikinti sistemos deficitą nepakaks įvykdyti pensijų reformą: visų pirma nepavyks panaikinti deficito, susidariusio dėl schemų, skirtų vyriausybės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems keliose valstybės kontroliuojamose įmonėse. Apskritai pagal Prancūzijos valdžios institucijų projekcijas taikant naujas pensijų priemones bendras sistemos deficitas iki 2020 m. bus sumažintas tik per pusę iki 0,5 % BVP. Be to, labai tikėtina, kad koregavimo dydis yra nepakankamas, nes makroekonominis scenarijus, kuriuos grindžiamos šios projekcijos, gali būti pernelyg optimistinis. Įsteigtas naujas pensijų priežiūros komitetas (pranc. Comité de suivi des retraites) turėtų užtikrinti, kad sistemos deficitas būtų laipsniškai panaikintas;

(11) Prancūzija – viena iš valstybių narių, kurioje darbo sąnaudos yra didžiausios. Visų pirma didelė mokesčių našta darbo jėgai mažina įmonių pelningumą. Siekdama palaikyti sąnaudų konkurencingumą, Prancūzijos vyriausybė ėmėsi kelių iniciatyvų, kad sumažintų mokesčių naštą darbo jėgai. 2012 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta mokesčių atskaita konkurencingumui ir užimtumui didinti, dėl kurios bus sumažintos darbo užmokesčio, kuris yra ne daugiau kaip 2,5 karto didesnis už minimalų darbo užmokestį, darbo sąnaudos. 2014 m. sausio mėn. paskelbta, kad darbo sąnaudos bus sumažintos dar 10 mlrd. EUR pagal atsakomybės ir solidarumo paktą. Abi priemonės sudarys 30 mlrd. EUR, arba 1,5 % BVP, ir atitiks bendrą įmonių pelno mokesčio padidinimą, užregistruotą 2010–2013 m.; dėl to darbdavių socialinių įmokų atotrūkis tarp Prancūzijos ir euro zonos vidurkio sumažėtų tik per pusę. Be to, eksportuojančios įmonės, dažniau mokančius didesnius darbo užmokesčius, turės mažiau naudos iš šios mokesčių atskaitos negu neeksportuojančios įmonės, todėl priemonės poveikis konkurencingumui sumažės. Į atsakomybės ir solidarumo paktą įtrauktas mažo darbo užmokesčio darbo sąnaudų sumažinimas ir sumažinimas, taikomas darbo užmokesčiui, kuris yra 1,6–3,5 karto didesnis už minimalų darbo užmokestį. Pastaroji priemonė, kuri, kaip tikimasi, turi įsigalioti nuo 2016 m., turėtų didesnį tiesioginį poveikį eksportuojančioms įmonėms. Dėl darbo užmokesčio nustatymo Prancūzijoje gali būti iškraipyta darbo užmokesčio struktūra ir apribotos įmonių galimybės koreguoti darbo užmokestį ekonomikos nuosmukio metu. Socialinės apsaugos finansavimo aukščiausioji taryba (pranc. Haut Conseil du financement de la protection sociale) įvertino įvairių scenarijų poveikį užimtumo socialinės apsaugos lengvatoms, tačiau darbo užmokesčio raidai ir konkurencingumui buvo skiriama nedaug dėmesio. Tačiau nepaisant didelių lengvatų, nustatytų darbuotojams, gaunantiems minimalų darbo užmokestį, minimalaus darbo užmokesčio darbo sąnaudos išlieka didelės. Dėl šių lengvatų 2013 m. darbo sąnaudos buvo apribotos, taigi šis pokytis yra teigiamas, vis dėlto minimalaus darbo užmokesčio lygis Prancūzijoje yra toks, kad suteikia perkamąją galią, kuri yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Todėl minimalaus darbo užmokesčio raida turėtų būti palanki konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui. Prancūzijoje įstatymo numatytam minimaliam darbo užmokesčiui taikoma tik keletas lengvatų, todėl turėtų būti dedama daugiau pastangų, kad būtų sumažintos pažeidžiamų grupių darbo sąnaudos;

(12) Prancūzijos pasaulinis reitingas keliose tarptautinio verslo aplinkos apklausose pablogėjo. Nors dėta pastangų, kurios buvo 2013 m. liepos mėn. pradėto vadinamojo supaprastinimo sukrėtimo (angl. simplification schock) proceso dalis, pagerinti įmonių ir administracijos santykius, verslo aplinką reikia gerinti toliau. Be to, reikia dar nustatyti ir įgyvendinti keletą priemonių, kurios buvo apsvarstytos supaprastinimo plane. Visų pirma ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbo kodekso nuostatoms arba apskaitos taisyklėms, susijusioms su konkrečiomis dydžio ribomis, kurios stabdo Prancūzijos įmonių augimą. Tokios taisyklės gali kelti sunkumų MVĮ pasiekti tokį dydį, kad jos galėtų eksportuoti arba diegti inovacijas. Politikos iniciatyvos padidinti privačių bendrovių MTTP išlaidas ir inovacijas, visų pirma mokslinių tyrimų mokesčių kreditą ir konkurencingumo ašis, kol kas davė nevienodų rezultatų. Dėl mažėjančio pramonės sektoriaus svorio Prancūzijos privačiajame sektoriuje privačios bendrovės nedidina MTTP išlaidų nepaisant didelių įmonių lygmens pastangų. Todėl didelė MTTP išlaidų dalis finansuojama viešaisiais pinigais arba tiesiogiai valstybinių mokslinių tyrimų, arba netiesiogiai subsidijomis.  Dabartinių priemonių veiksmingumas turėtų būti dar pagerintas siekiant padidinti MTTP išlaidas ir pagerinti inovacijų diegimą privačiajame sektoriuje. Visų pirma konkurencingumo ašims skirti ištekliai galėtų daryti didesnį masto poveikį ir gerinti inovacijų sklaidą.  Be to, politikos efektyvumą būtų galima padidinti šias ašis sujungus į realų įmonių tinklą, kuris darytų teigiamą šalutinį poveikį. Galiausiai tikimasi, kad mokslinių tyrimų mokesčių kredito sąnaudos 2014 m. sieks 5,8 mlrd. EUR (beveik 0,3 % BVP). Nepaisant šios priemonės taikymo sąnaudų, nėra jos veiksmingumo MTTP ex post įvertinimo;

(13) nors kliūtys, susijusios su teisine forma, akcijų valdymo reikalavimais arba tarifais, tam tikroms profesijoms (pvz., veterinarams) buvo panaikintos, daugumos profesijų atstovai su kliūtimis patekti į rinką ar vykdyti veiklą šiandien vis dar susiduria (pvz., bendriau kalbant, taksi vairuotojai, sveikatos sektoriaus darbuotojai, notarai ir teisininkai). Numerus clausus principo taikymas norint verstis daugeliu profesijų (gydytojo, farmacininko ir kt.) kelia kliūčių prieigai prie paslaugų ir galėtų būti peržiūrėtas nekeliant grėsmės kokybei ir saugai. Iki šiol neatliktas išsamus įvertinimas, koks yra reglamentuojamoms profesijoms poveikį darančių apribojimų poreikis ir ar tokie apribojimai yra proporcingi. Mažmeninės prekybos sektoriuje išlieka sudėtingi leidimų atidaryti prekybos vietas išdavimo reikalavimai, visų pirma dėl miestų planavimo reglamentų, ir prekybos su nuostoliais draudimas ir daro neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams. Iki šiol Prancūzijoje nepriimtos konkrečios priemonės kliūtims patekti į mažmeninės prekybos sektorių panaikinti. Kalbant apie elektros energijos ir dujų skirstymą, laipsniškai panaikinamos reguliuojamos kainos ne namų ūkiams. Tačiau kainos tebėra reguliuojamos namų ūkiams, o elektros energijos kainos nustatomos mažesnės už savikainą, todėl apribojama alternatyvių tiekėjų prieiga. Kalbant apie energetikos tinklų jungtis, vykdomi projektai, visų pirma su Ispanija, turėtų būti užbaigti, kad elektros ir dujų tinklų jungčių su kaimyninėmis šalimis būtų daugiau. Geležinkelių sektoriuje efektyviam rinkos veikimui tebetrukdo kliūtys patekti į rinką. Prancūzija neatvėrė savo vidaus keleivinio geležinkelių transporto rinkos konkurencijai, išskyrus tarptautinių paslaugų rinką, kurioje yra keli nauji dalyviai. Ji pradėjo vykdyti geležinkelių sistemos reformą, kad ši sistema taptų finansiškai tvaresnė. 2013 m. spalio mėn. buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris šiuos metu svarstomas parlamente. Į pateiktas priemones įtrauktas ir visateisio infrastruktūros valdytojo vertikaliai integruotoje struktūroje, į kurią bus įtrauktas ir įsitvirtinęs operatorius, įsteigimas. Ši nauja struktūra gali trukdyti alternatyviems operatoriams naudotis tinklu;

(14) Prancūzijoje bendra mokesčių našta yra didelė ir didėja toliau. 2013 m. mokesčių ir BVP santykis buvo 45,9 % – vienas didžiausių ES; nuo 2010 m. fiskalinio konsolidavimo pradžios jis padidėjo 3,3 procentinio punkto. Šiomis aplinkybėmis specialus komitetas (pranc. Assises de la fiscalité) prisidėjo prie nuodugnios mokesčių sistemos peržiūros. Kol kas padaryta maža pažanga siekiant sumažinti įstatymo numatytus asmenų ir įmonių pajamų mokesčio tarifus ir padidinti PVM efektyvumą. Vietoj to laikino pridėtinio mokesčio taikymas didelėms bendrovėms pratęstas iki 2015 m., todėl bendras įstatymo numatytas įmonių pajamų mokesčio tarifas padidės net iki 38,1 % (šiuo metu įstatymo numatytas tarifas yra vienas didžiausių ES ir sudaro 33,3 %). Prancūzijos vyriausybė paskelbė, kad iki 2020 m. įstatymo numatytas tarifas bus laipsniškai mažinamas iki 28 %, tačiau tikslios informacijos apie tikslų tokios priemonės taikymo laiką nėra. Per praėjusius metus taip pat padaryta tik nedidelė pažanga siekiant mažinti ir supaprastinti pajamų mokesčio išlaidas. Nepaisant tam tikros pažangos aplinkos mokesčių srityje (pvz., laipsniškai įvedant anglies dioksido mokestį arba pranc. contribution climat energie), aplinkos mokesčio BVP dalis toliau yra maža. Visų pirma Prancūzijoje akcizai nėra indeksuojami pagal infliaciją, taip pat tebeteikiamos kai kurios svarbios aplinkai žalingos subsidijos, pavyzdžiui, preferencinis akcizo tarifas dyzelinui. Galiausiai 2013 m. nebuvo imtasi papildomų priemonių įmonių įsiskolinimui palankiam mokestiniam iškraipymui panaikinti, kad būtų užkirstas kelias tolesniam privačiojo sektoriaus įsiskolinimo didėjimui;

(15) nors Prancūzija taikė kelias politikos priemones, 2013 m. darbo rinkos padėtis toliau blogėjo, todėl svarbiausias problemas dar reikia spręsti. 2013 m. nedarbas toliau didėjo ir siekė 10,3 % (palyginti su 7,5 % 2008 m.). Prancūzijos darbo rinka tebėra segmentuota: perėjimo nuo laikinų prie nuolatinių sutarčių lygis labai mažas (2010 m. tikimybė, kad laikina darbo vieta taps nuolatine buvo tik 10,6 %, palyginti su 25,9 % ES vidurkiu). Tarpprofesinis socialinių partnerių susitarimas dėl darbo vietų garantijų tapo įstatymu, kuris buvo priimtas 2013 m. liepos mėn. Nors ši reforma yra teigiamas pokytis, šiuo etapu jos poveikio negalima įvertinti vienareikšmiškai. Visų pirma tik nedaugelis bendrovių pasinaudojo šiuo įstatymu numatyta bendrovės lygmens susitarimų tvarka, kad padidintų darbo sąlygų lankstumą laikinų ekonominių sunkumų sąlygomis. Tačiau skundų dėl atleidimo iš darbo pateikimo teismui rodiklis labai sumažėjo. 2014 m. vyko socialinių partnerių derybos dėl bedarbio pašalpų sistemos reformos, vis dėlto nesitikima, kad naujuoju susitarimu bus iš esmės sumažintas sistemos deficitas. Kadangi yra susikaupęs bedarbio pašalpų sistemos deficitas, kuris 2013 m. sudarė beveik 1 % BVP, reikia papildomų struktūrinių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas sistemos tvarumas. Visų pirma siekiant užtikrinti paskatų dirbti adekvatumą, reikėtų geriau pritaikyti tam tikrus aspektus, pavyzdžiui, tinkamumo gauti pašalpą sąlygas, proporcingą pašalpų mažinimą laikui bėgant arba pajamų pakeitimo normas darbuotojams, gavusiems didžiausius darbo užmokesčius, kurie tik nežymiai pakeisti po paskutinio 2014 m. kovo mėn. socialinių partnerių susitarimo.  Dėl viena po kitos vykusių pensijų reformų 55–64 metų amžiaus darbuotojų užimtumo lygis per pastaruosius trejus metus nuolat didėjo. Tačiau vyresnių darbuotojų užimtumo lygis Prancūzijoje (2012 m. jis buvo 45,6 %) išlieka mažesnis už ES vidurkį (t. y. -4,5 procentinio punkto) ir tik 55 % vyresnio amžiaus darbuotojų Prancūzijoje į pensiją išeina iškart baigę dirbti (2008–2011 m.). Todėl per pastaruosius kelerius metus šios grupės nedarbo lygis labai padidėjo. Taigi reikia geresnių priemonių, kuriomis būtų pagerintos jų galimybės įsidarbinti, taip pat reikia peržiūrėti paskatas šiems žmonėms dirbti toliau arba grįžti į darbą; 

(16) 2013 m. Tarptautinio moksleivių vertinimo programos tyrimo metu paaiškėjo, kad Prancūzijoje švietimo skirtumai yra vieni didžiausių EBPO valstybėse. Šeštadalis Prancūzijos jaunuolių meta mokslus ir profesinio rengimo kursus neįgiję kvalifikacijos. Tokia padėtis kelia ypač didelį susirūpinimą, nes jaunimo nedarbas 2013 m. pabaigoje siekė 25,5 %, o žemiausios kvalifikacijos jaunuoliams grėsė beveik dukart didesnė nedarbo rizika. Gamybinės praktikos skatinimo programos turėtų būti visų pirma orientuotos į žemiausios kvalifikacijos jaunuolius. Sprendžiant šią problemą buvo padaryta pažanga 2013 m. liepos mėn. pradėjus vykdyti privalomojo švietimo reformą ir 2014 m. kovo mėn. priėmus profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą įstatymą.  Tačiau kol kas per anksti vertinti, ar šiomis priemonėmis bus efektyviai sumažinti švietimo sistemos skirtumai, o 2014 m. sausio mėn. paskelbtas naujas planas, skirtas pagrindinio išsilavinimo mokykloms mažiau išsivysčiusiose vietovėse, dar turi būti įgyvendintas. Galiausiai buvo palengvintas perėjimas iš mokyklos į darbo rinką, tačiau 2012 m. gamybinę praktiką atliekančių mokinių skaičius sumažėjo, o schema vis daugiau pasinaudodavo aukštųjų mokyklų studentai;

(17) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Prancūzijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Prancūzijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(18) atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Prancūzijos stabilumo programą ir savo nuomonę[10] visų pirma pateikė 1 rekomendacijoje;

(19) atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(20) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize, Taryba parengė konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Prancūzija taip pat turėtų užtikrinti visišką tų rekomendacijų įgyvendinimą laiku,

REKOMENDUOJA Prancūzijai 2014–2015 m. laikotarpiu imtis šių veiksmų:

1.           2014 m. ir vėlesniu laikotarpiu sustiprinti biudžeto strategiją, be kita ko, išsamiau nurodant pagrindines priemones, kad perviršinis deficitas būtų tvariai panaikintas iki 2015 m., vykdant struktūrinio koregavimo priemones, nurodytas Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą. Siekiant tvariai panaikinti fiskalinį disbalansą reikia patikimai įgyvendinti plataus užmojo struktūrines reformas, kuriomis didinamas koregavimo pajėgumas ir skatinamas augimas bei darbo vietų kūrimas. Panaikinus perviršinį deficitą, toliau vykdyti struktūrinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio tikslo – bent 0,5 % BVP kiekvienais metais arba daugiau, jeigu ekonominės sąlygos yra palankios, arba prireikus užtikrinti, kad būtų laikomasi skolos taisyklės siekiant tvariai mažinti didelį valdžios sektoriaus skolos santykį. Nustatyti veiksmus, kuriais būtų siekiama visų valdžios sektoriaus padalinių veiksmingumo, be kita ko, jei reikia, iš naujo nustatant vyriausybės veiksmų apimtį. Visų pirma imtis veiksmų ir, kaip planuojama, nuo 2015 m. iš esmės sumažinti socialinės apsaugos išlaidas: nustatyti platesnio užmojo sveikatos apsaugos išlaidų tikslus, apriboti pensijų išlaidas ir supaprastinti šeimos išmokas ir būsto pašalpas. Iki 2014 m. gruodžio mėn. nustatyti aiškų vykdomo decentralizavimo proceso grafiką siekiant panaikinti administracinį dubliavimą, palengvinti vietos valdžios institucijų sujungimą ir aiškiai nustatyti kiekvieno vietos valdžios lygmens atsakomybę.  Kaip planuojama, nustatyti vietos valdžios mokestinių pajamų metinio padidėjimo viršutinę ribą ir sumažinti centrinės valdžios teikiamas dotacijas. Be poreikio sutaupyti lėšų trumpuoju laikotarpiu, imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos viešųjų sveikatos apsaugos išlaidų (įskaitant išlaidas vaistams), numatomų vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, didėjimo problemos, ir jei reikia ir kai reikia, imtis reikalingų papildomų priemonių siekiant iki 2020 m. tvariai subalansuoti pensijų sistemą, ypatingą dėmesį skiriant veikiančioms specialioms schemoms.

2.           Užtikrinti, kad toliau būtų taikomas darbo sąnaudų mažinimas pagal crédit d’impôt compétitivité emploi. Imtis veiksmų, kad toliau būtų mažinamos darbdavių socialinės įmokos laikantis įsipareigojimų, prisiimtų pagal atsakomybės ir solidarumo paktą, ir užtikrinti, kad kitos priemonės nesumažintų jo poveikio ir kad būtų išlaikytas šiuo metu numatytas tikslas. Toliau vertinti socialinių įmokų lengvatų ekonominį poveikį, akcentuojant užimtumą, darbo užmokesčio raidą ir konkurencingumą bei prireikus imtis tinkamų priemonių. Toliau mažinti darbo sąnaudas taip, kad šis mažinimas neturėtų poveikio biudžetui, t. y. pirmiausia mažinti darbo sąnaudas, susijusias su mažiausiais darbo užmokesčiais, tikslingai mažinant darbdavių socialines įmokas, atsižvelgiant į įvairius darbo užmokesčio rėmimo planus.

3.           Supaprastinti bendrovių administracines, fiskalines ir apskaitos taisykles ir imtis konkrečių priemonių vyriausybės vykdomam supaprastinimo planui įgyvendinti iki 2014 m. gruodžio mėn. Pašalinti reguliavimo kliūtis bendrovių augimui, visų pirma persvarstant su dydžiu susijusius kriterijus reglamentuose, kad būtų išvengta slenksčio efekto. Imtis veiksmų siekiant supaprastinti ir pagerinti inovacijų politikos veiksmingumą, visų pirma įvertinant ir prireikus pritaikant crédit d’impôt recherche. Užtikrinti, kad ištekliai būtų skiriami efektyviausioms konkurencingumo ašims, ir toliau skatinti ašių inovacijų ekonominį poveikį.

4.           Pašalinti nepagrįstus apribojimus verstis reglamentuojamomis profesijomis, sumažinti patekimo į rinką išlaidas ir skatinti paslaugų konkurenciją. Imtis tolesnių veiksmų mažinti reguliavimo naštą, darančią poveikį mažmeninės prekybos sektoriaus veikimui, visų pirma supaprastinant leidimų atidaryti prekybos vietas išdavimą ir panaikinant draudimą prekybai su nuostoliais. Išlaikant palankias sąlygas pažeidžiamoms grupėms, užtikrinti, kad namų ūkiams būtų nustatyti tinkamo lygio reguliuojami dujų ir elektros energijos tarifai, dėl kurių nekiltų konkurencinių kliūčių. Sustiprinti elektros energijos ir dujų jungčių su Ispanija pajėgumą; visų pirma padidinti dujų jungčių pajėgumą, kad Iberijos pusiasalio dujų rinka būtų integruota į Europos rinką. Geležinkelių sektoriuje užtikrinti naujos jungtinės infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą nuo įsitvirtinusio operatoriaus ir imtis veiksmų iki 2019 m. atverti vidaus keleivinio geležinkelių transporto rinką konkurencijai.

5.           Sumažinti mokesčių naštą darbo jėgai ir dėti daugiau pastangų siekiant sustiprinti ir padidinti mokesčių sistemos veiksmingumą. Šiuo tikslu pradėjus vykdyti 2015 m. biudžetą imtis tokių priemonių: panaikinti neveiksmingas asmenų ir įmonių pajamų mokesčio išlaidas pagal naujausius vertinimus ir iniciatyvą „Assises de la fiscalité“ mažinant įstatymo numatytus tarifus; imtis papildomų priemonių įmonių įsiskolinimui palankiam mokestiniam iškraipymui panaikinti; padidinti mokesčių, visų pirma vartojimo, bazę; laipsniškai panaikinti aplinkai žalingas subsidijas.

6.           Imtis tolesnių veiksmų, kad būtų pašalintas darbo rinkos nelankstumas, visų pirma taikant priemones darbo vietų išsaugojimo susitarimų (pranc. accords de maintien de l’emploi) sąlygoms reformuoti, kad šias sąlygas dažniau taikytų sunkumų turinčios bendrovės. Imtis papildomų priemonių kartu su socialiniais partneriais reformuoti bedarbio pašalpų sistemą siekiant užtikrinti, kad ji būtų tvari ir kad pagal šią sistemą darbuotojai būtų skatinami grįžti į darbo rinką. Teikti patarimus ir organizuoti mokymus vyresnio amžiaus darbuotojams ir iš naujo įvertinti susijusią konkrečią bedarbio pašalpos mokėjimo tvarką.

7.           Toliau modernizuoti profesinį rengimą ir mokymą, įgyvendinti privalomojo švietimo reformą ir imtis tolesnių veiksmų mažinti švietimo skirtumus, visų pirma stiprinant kovai su mokyklos nebaigimu skirtas priemones. Užtikrinti, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis būtų veiksmingai remiamos pažeidžiamiausios grupės. Pagerinti perėjimą iš mokyklos į darbo rinką, visų pirma stiprinant priemones, skirtas toliau plėtoti pameistrystės sistemą ir specialų dėmesį skirti žemos kvalifikacijos asmenims. 

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

[3]               COM(2014) 411final.

[4]               Dok. P7_TA(2014)0128 ir P7_TA(2014)0129.

[5]               OL L 140, 2013 5 27, p. 11.

[6]               C(2013)8004 final.

[7]               COM(2013) 800 final.

[8]               COM(2013) 790 final.

[9]               SWD(2014) 81 final.

[10]             Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.