KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 M. METINĖ ATASKAITA DĖL REGLAMENTO (EB) NR. 300/2008 DĖL CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMO /* COM/2014/0399 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 M. METINĖ ATASKAITA DĖL REGLAMENTO (EB) NR. 300/2008 DĖL
CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMO 2013 m.
sausio 1 d. – gruodžio 31 d. ataskaita ĮVADAS 2013-uosius geriausiai galima apibūdinti kaip aviacijos saugumo
nuostatų konsolidavimo ir sustiprintų pastangų įgyvendinti būsimas naujas
taisykles dėl krovinių vežimo oro transportu ir skysčių gabenimo rankiniame
bagaže metus. Balandžio mėn. baigėsi paskutinis Reglamentu (EB) Nr. 300/2008
nustatytų aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo pereinamasis laikotarpis.
Jis buvo susijęs su reikalavimu, kad žinomi oro transportu vežamų krovinių ir
pašto siuntėjai turi būti patvirtinti atitinkamos institucijos, o ne vien
paskirti susijusio reguliuojamo subjekto. Todėl per Komisijos patikrinimus
daugiau dėmesio skirta šių naujų reikalavimų laikymosi patikrai. Tais metais Europoje nereikėjo jokių trumpalaikių aviacijos saugumo
kontrolės sustiprinimo priemonių, išskyrus tas, kurių buvo imtasi, kai
rugpjūčio mėn. Jungtinės Amerikos Valstijos buvo įspėjusios dėl saugumo. Šie
įspėjimai dėl saugumo taip pat parodė, kad būtina stiprinti ES valstybių narių,
taip pat valstybių ir institucijų bendradarbiavimą. Šis poreikis nustatytas dar
2010 m. aukšto lygio darbo grupės ataskaitoje dėl oro transporto krovinių
saugumo stiprinimo, tačiau šioje srityje dar daug reikia nuveikti. Pagrindinis ES aviacijos saugumo projektas yra laipsniškas
technologijomis grindžiamos skysčių, kuriuos keleiviai gabena rankiniame
bagaže, kontrolės diegimas. Oro uosto veiklos vykdytojai ir saugumo įrangos
gamintojai 2013 m. vis glaudžiau bendradarbiaudami siekė kuo geriau
pasirengti 2014 m. sausio 31 d. datai, kai iš dalies panaikinti
skysčių gabenimo apribojimai. Šias pastangas ir kitus oro uostų įrangos
aptikimo savybių bei saugumo priemonių gerinimo projektus Komisija remia
Technologijų planu, kuris suinteresuotosioms šalims pirmą kartą pateiktas
2013 m. ir nuo tada nuolat atnaujinamas. Kalbant apie į ES įvežamus krovinius ir paštą, artėja kito svarbaus ES
aviacijos saugumo projekto įgyvendinimo data, 2014 m. liepos 1 d.
Antrąjį 2013 m. pusmetį Komisija intensyviau bendradarbiavo su valstybėmis
narėmis ir sektoriaus atstovais, kad įgyvendinimas vyktų sklandžiai. Dedamos
pastangos, kad trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms (Europos
civilinės aviacijos konferencijai (ECAC), Tarptautinės civilinės aviacijos
organizacijai (ICAO)) būtų paaiškinta sustiprinta ES sistemą. 2013 m. Komisija kartu su valstybėmis narėmis toliau vykdė ES
rizikos vertinimą įvairiose srityse: kroviniams taikoma metodika buvo išplėsta
ir pritaikyta naudoti kitose saugumo srityse, be to, pirmą kartą ji panaudota
siekiant šalinti su keleiviais susijusiai riziką. Tarptautinėje arenoje Komisija aktyviai dalyvavo visuose svarbiuose
ICAO renginiuose ir taip didino ES matomumą ir įtaką aviacijos saugumo
politikai tarptautiniu mastu. Komisija taip pat palaiko visapusišką dialogą su
svarbiausiomis šalimis partnerėmis ir 2013 m. organizavo keletą dvišalių
ir daugiašalių susitikimų bei juose dalyvavo. Dar viena sritis, kurioje valstybės narės ir Komisija aptariamais
metais glaudžiai bendradarbiavo – valstybių narių ir susijusių veiklos
vykdytojų atliekama aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo stebėsena vykdant
ES patikrinimus. Reikalavimų laikymosi lygis išliko stabilus, todėl laikinai
stabdyti grindžiamos ES vienintelio saugumo patikrinimo sistemos taikymą
2013 m. neprireikė. PIRMA DALIS Patikrinimai 1. Bendrosios pastabos Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas reikalaujama, kad
Komisija atliktų valstybių narių aviacijos saugumo administracijos (atitinkamų
institucijų) ir ES oro uostų patikrinimus. Sąjungos programa taikoma ir
Šveicarijai, o Norvegiją ir Islandiją pagal analogiškas nuostatas tikrina Europos
laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucija. Šiems
patikrinimams atlikti Komisija turi 10 aviacijos saugumo inspektorių, dirbančių
visą arba ne visą darbo dieną, grupę. Patikrinimus atlikti padeda valstybių
narių, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos paskirti nacionaliniai auditoriai,
kurių tinkamumas dalyvauti Komisijos patikrinimuose užtikrinamas Komisijos
rengiamu mokymu. 2013 m. patikrinimuose dalyvavo 72 nacionaliniai
auditoriai. 1 priede pateikta visų Komisijos ir ELPA priežiūros institucijos
iki šiol atliktų atitikties stebėsenos veiksmų suvestinė. 2. Atitinkamų nacionalinių
institucijų patikrinimai 2013 m.
Komisija užbaigė trečiąjį atitinkamų institucijų patikrinimų ciklą ir pradėjo
ketvirtąjį. Iš viso 2013 m. atlikti septyni patikrinimai, keturi iš jų –
pagal naująjį ciklą. Daugelyje valstybių narių atlikus patikrinimus paaiškėjo,
kad padėtis, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, gerokai pagerėjo. Būdingiausi
2013 m. nustatyti trūkumai panašūs į tuos, kurie buvo nustatyti 2012 m.,
ir daugiausia susiję su nedideliais neatitikimais, nes nacionalinės aviacijos
saugumo programos ir nacionalinės kokybės kontrolės programos dar ne visiškai
suderintos su Reglamentu (EB) Nr. 300/2008 sukurta teisine sistema. Kalbant apie
aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimą, dauguma tikrintų valstybių narių buvo
pajėgios aptikti ir greitai ištaisyti trūkumus esminėse saugumo srityse. Tačiau
kai kurios valstybės narės nepakankamai stebėjo žinomus oro uosto ir orlaivių
atsargų tiekėjus, nes dėl spaudimo valstybės biudžetui ir didelio susijusių
subjektų skaičiaus trūko išteklių. Nustatyta, kad tam tikrose tikrintose
valstybėse narėse reikia gerinti ir reguliarią užsienio oro vežėjų stebėseną.
Nustačius trūkumų, jų pašalinimo procesas dažniausiai buvo tinkamas ir
sankcijas galėjo taikyti visos valstybės narės. 3. Pradiniai oro uostų
patikrinimai 2013 m. atlikti dvidešimt šeši pradiniai oro uostų patikrinimai –
trim patikrinimais daugiau nei 2012 m. – visų pirma todėl, kad atlikta
daugiau krovinių patikrinimų ir tikrinta mažesnių oro uostų, o abiejų šių rūšių
patikrinimams atlikti reikia mažiau inspektorių. Tikrinta atitiktis pagal visus
skyrius (nors ne per kiekvieną patikrinimą). Nustatyta, kad 2013 m.
reikalavimus atitiko beveik 80 proc. pagrindinių priemonių – maždaug tiek
pat kaip ir ankstesniais metais. Nustatytus tradicinių priemonių[1]
trūkumus, kaip ir anksčiau, iš esmės lėmė su žmogiškuoju veiksniu susiję
dalykai. Jie visų pirma susiję su darbuotojų patikros kokybe, taip pat su tam
tikrais krovinių saugumo reikalavimais. Visų pirma, atliekant darbuotojų
patikrą, vis dar sunku užtikrinti aukštą apieškojimo rankomis kokybę. Dauguma
krovinių srityje nustatytų pažeidimų susiję su reikalavimu visada taikyti
tinkamiausią tikrinimo metodą, atsižvelgiant į siuntos pobūdį. Šie su
žmogiškuoju veiksniu susiję klausimai turėtų būti sprendžiami gerinant mokymą
ir priežiūrą. Be to, tam tikros papildomos priemonės, nustatytos pagal Reglamentu
(EB) Nr. 300/2008 sukurtą reguliavimo sistemą, 2013 m. tikrintuose
oro uostuose dar nebuvo tinkamai įgyvendintos. Neatitiktis susijusi su didelės
rizikos krovinių ir pašto saugumo kontrolės metodais ir standartais, taip pat
su oro uosto ir orlaivių atsargomis bei mokymu. Tam tikriems orlaivių saugumo
reikalavimams reikia skirti dėmesio ir atliekant nacionalinę kokybės kontrolę.
Atitinkamos valstybių narių institucijos turėtų aktyviai siekti, kad būtų
įgyvendintos šios naujesnės nuostatos. Be to, siekiant aiškumo ir nuoseklumo
tam tikrose srityse, 2013 m. parengti persvarstyti teisės aktai ir
tikimasi, kad jie bus priimti 2014 m. Tai turėtų gerokai pagerinti
reikalavimų laikymąsi. 4. Paskesni patikrinimai Pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 72/2010[2] 13 straipsnį Komisija
paprastai atlieka ribotą skaičių papildomų patikrinimų. Jei per pradinį
patikrinimą nustatyti keli dideli trūkumai, numatomas papildomo apsilankymo
terminas, tačiau patikrinimai atliekami ir atsitiktine tvarka, siekiant
patikrinti nacionalinės atitikties stebėsenos ir teikiamų ataskaitų tikslumą.
2013 m. atlikti penki tokie patikrinimai ir per juos dažniausiai būdavo
patvirtinama, kad nustatyti trūkumai tinkamai ištaisyti. 5. Vertinimas Aptariamais metais prieš
Kroatijai įstojant į ES atliktas Kroatijos oro uosto vertinimas. Be to, pagal
darbo susitarimą su JAV atliktas vieno JAV oro uosto vertinimas. Taip pat atlikti vieno
Kanados oro uosto ir atrinktų Grenlandijos, Farerų salų, Gernsio, Džersio, Meno
salos oro uostų vertinimai, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrus šių šalių oro
uostus numatoma įtraukti į Sąjungos vienintelio saugumo patikrinimo sistemą[3]. 6. Nebaigtos bylos, 15
straipsnio bylos ir teisinės procedūros Patikrinimo bylos baigiamos tik kai Komisija įsitikina, kad buvo imtasi
tinkamų taisomųjų veiksmų. 2013 m. užbaigtos 45 bylos (32 bylos buvo
susijusios su oro uostais, o 13 bylų – su atitinkamomis institucijomis). Iš
viso metų pabaigoje buvo nebaigtos 9 atitinkamų institucijų tikrinimo bylos ir
20 oro uostų tikrinimo bylų. Jei laikoma, kad oro uoste aptikti trūkumai yra tokie dideli, kad
galėtų kelti didelį pavojų bendram civilinės aviacijos saugumo lygiui
Sąjungoje, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 72/2010 15 straipsnį. Tai
reiškia, kad visos kitos atitinkamos institucijos įspėjamos apie susidariusią
padėtį ir turi būti apsvarstoma, kokias papildomas priemones taikyti iš oro
uosto, kuriame nustatyta didelių trūkumų, vykdomiems skrydžiams. 2013 m.
15 straipsnio bylų nepradėta. Kita galima vykdymo užtikrinimo priemonė, visų pirma taikoma didžiausių
pažeidimų atvejais arba tada, kai ilgai nesiimama priemonių trūkumams pašalinti
arba trūkumai nuolat kartojasi, – pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
2013 m. po nacionalinės administracijos institucijos patikrinimo pradėta
viena pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Atitinkama valstybė narė neužtikrino pakankamo
auditorių skaičiaus reguliariai reikalavimų laikymosi stebėsenai vykdyti ir
nepranešė Komisijai apie mažiems oro uostams taikomas alternatyvias saugumo
priemones, kuriomis nukrypstama nuo bendrųjų pagrindinių standartų.
2013 m. pabaigoje byla vis dar buvo nebaigta. 7. Valstybių narių vidaus
vertinimai Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008, iš dalies pakeisto Komisijos
reglamentu (ES) Nr. 18/2010[4]
II priedo 18.1 punktą valstybės narės privalo iki kiekvienų metų kovo mėn.
pabaigos pateikti Komisijai metinę ataskaitą, kurioje būtų aptarti ankstesnių
metų sausio–gruodžio mėn. nacionalinio reikalavimų laikymosi stebėsenos
rezultatai. 2012 m. sausio–gruodžio mėn. ataskaitinio laikotarpio
dokumentus valstybės narės pateikė laiku ir visos laikėsi Komisijos šablono. Pagrindiniai
nustatyti trūkumai susiję su tuo, kad kai kurios valstybės narės vis dar
nesugebėjo apimti visų saugumo priemonių, neatliko pakankamai slapto tyrimo ir
būtų galėjusios imtis griežtesnių paskesnių veiksmų ir sugriežtinti vykdymo
užtikrinimo tvarką. Be to, nustatyta, kad trūksta nacionalinės žinomų tiekėjų
kokybės kontrolės. ANTRA DALIS Teisės aktai ir
pagalbinės priemonės 1. Teisės aktai Neseniai įvykę incidentai[5]
ir nuolatinis rizikos vertinimas rodo, kad civilinė aviacija vis dar yra
naujais ir išradingais būdais rengiamų išpuolių taikinys, todėl šią problemą
reikia spręsti tinkamomis ir rizika grindžiamomis apsaugos priemonėmis. Todėl
Komisija ir valstybės narės nuolat pritaiko rizikos mažinimo priemones,
siekdamos užtikrinti aukščiausio lygio saugumą ir kartu kuo labiau sumažinti
neigiamą poveikį skrydžiams. 2013 m. priimtais naujais aviacijos saugumo teisės aktais siekta:
1) papildyti ir toliau tobulinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008
nustatytą teisinę sistemą, 2) nustatyti naujus bendruosius pagrindinius
standartus dėl keleivių tikrinimo, laipsniško apribojimų gabenti skysčius
rankiniame bagaže panaikinimo, oro transportu vežamų krovinių saugumo ir ES
aviacijos saugumo patvirtinimo trečiosiose šalyse. Kalbant apie keleivių tikrinimą, 2013 m. pradžioje
priimtos naujos taisyklės leidžia taikyti naują, novatorišką tikrinimo metodą,
naudojant sprogmenų pėdsakų aptikimo įrangą kartu su rankiniu metalo
detektoriumi tam tikroms keleivių dalims patikrinti, kai apieškojimas rankomis
gali būti laikomas neveiksmingu ir (arba) nepageidaujamu, pavyzdžiui, tikrinant
tam tikrus galvos apdangalus, gipso tvarsčius ar protezus. 2012 m. paaiškėjo, kad iki numatyto 2013 m
balandžio 29 d. termino panaikinti skysčių, aerozolių ir gelių gabenimo
orlaiviu rankiniame bagaže apribojimus ir vietoj jų pradėti taikyti patikrą
būtų neįmanoma. Taip atsitiko visų pirma dėl su tikrinimo įranga susijusių
veiklos sunkumų, kurie būtų lėmę didelę riziką arba dar daugiau nepatogumų oro
transporto keleiviams. Todėl pirmą 2013 m. ketvirtį buvo priimti teisės
aktai, kuriais numatyta laipsniškai įdiegti tikrinimą, pirmiausia iki
2014 m. sausio 31 d. pradedant tikrinti neapmuitintų prekių
parduotuvėse įsigytus skysčius, aerozolius, gelius ir dietinius produktus. 2013 m. liepos mėn. Komisija priėmė papildomas taisyklės dėl ne ES
kilmės krovinių saugių tiekimo grandinių atitikties patvirtinimo. Šias
papildomas taisykles Komisija priėmė siekdama padėti valstybėms narėms ir
veiklos vykdytojams laikytis 2014 m. liepos mėn. termino. Tam, kad vežėjas
įgytų arba išsaugotų ACC3 vežėjo (skrydžius iš trečiosios šalies oro uosto į
Sąjungą vykdančio krovinių arba pašto oro vežėjo) statusą, oro vežėjų,
norinčių įvežti krovinius į ES iš užsienio oro uosto, oro transportu vežamų
krovinių ir pašto saugumo operacijos turėjo būti patvirtintos iki tos datos.
2013 m. valstybės narės sukūrė patvirtintų ES aviacijos saugumo
tvirtintojų, turinčių patvirtinimams atlikti būtinų įgūdžių ir kvalifikaciją,
tinklą. Išsamus priimtų
teisės aktų sąrašas pateikiamas 2 priede. Galutinė šių dokumentų redakcija buvo
derinama penkiuose eiliniuose Civilinės aviacijos saugumo reguliavimo komiteto
posėdžiuose, penkiuose Patariamosios suinteresuotųjų šalių grupės aviacijos
saugumo klausimais susitikimuose ir tikslinės darbo grupės posėdžiuose,
kuriuose dalyvavo valstybių narių ir sektoriaus atstovai. 2. Sąjungos tiekimo
grandinės saugumo duomenų bazė (UDSCS) Nuo 2010 m.
birželio 1 d. EB reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų duomenų bazė[6] buvo vienintelė teisėta
pirminė priemonė, kuria reguliuojamieji subjektai turėjo naudotis ieškodami
informacijos, kai priimdavo siuntinius iš kito reguliuojamojo subjekto arba
žinomo siuntėjo. Nuo 2012 m. vasario 1 d. ji buvo išplėsta: į ją
įtrauktas sąrašas oro vežėjų, kuriems leidžiama įvežti krovinius ir paštą į
Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių oro uostų. 2013 m. ši duomenų bazė
teisiškai išplėsta: į ją įtraukti ir duomenys apie kitų nei kroviniai ir paštas
sričių saugios tiekimo grandinės subjektus, taip pat valstybių narių patvirtintų
ES aviacijos saugumo tvirtintojų sąrašas. Todėl jos pavadinimas pakeistas į
„Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazė“[7]. Ji tvarkoma pagal
Komisijos bendrąją sutartį. 2013 m. pabaigoje Sąjungos tiekimo grandinės
saugumo duomenų bazėje buvo apie 16 500 įrašų apie reguliuojamuosius
subjektus, žinomus siuntėjus (patvirtintus pagal ES aviacijos saugumo
tvirtinimo procedūrą) ir ACC3 subjektus. Atitiktis sutartyje nustatytam
99,5 proc. prieinamumo rodikliui buvo nuolat užtikrinama ir 2013 m. 3. ES oro uostų tikrinimo
vadovai Reglamente (EB) Nr. 300/2008 ir Komisijos reglamente (ES)
Nr. 72/2010 reikalaujama, kad Komisijos tarnybos objektyviai
ir laikydamosi standartinės metodikos vykdytų civilinės aviacijos saugumo
reikalavimų atitikties stebėseną. Kad prisidėtų prie šio siekio, Komisija parengė ir atnaujina du
išsamius vadovus, kuriuose pateiktos šios srities ES inspektoriams skirtos
išsamios rekomendacijos ir gairės. Viename vadove aptariami oro transportu
vežamų krovinių saugumo patikrinimai, o kitame – oro uostų patikrinimai.
2013 m. kovo mėn. abu vadovai buvo persvarstyti siekiant atsižvelgti į
naujausius įgyvendinimo taisyklių pakeitimus ir įtraukti papildomas
inspektoriams skirtas rekomendacijas ir gaires. Siekiant padėti valstybėms narėms
įgyvendinti bendruosius pagrindinius standartus, šie vadovai teikiami ir
nacionaliniams auditoriams. TREČIA DALIS Bandymai, tyrimai ir
naujos iniciatyvos 4. Bandymai Pagal ES aviacijos saugumo teisės aktus bandymas (angl. trial)
atliekamas, kai valstybė narė susitaria su Komisija, kad tam tikrą laiką taikys
teisės aktais nenumatytą priemonę ar metodą, kuria (-iuo) bus pakeista
viena iš pripažintų saugumo kontrolės priemonių, su
sąlyga, kad toks bandymas nedaro neigiamo poveikio bendram saugumo lygiui.
Teisiškai šis terminas netaikomas, kai valstybė narė ar subjektas atlieka
naujos saugumo kontrolės priemonės, kuri taikoma kartu su teisės aktuose
numatyta priemone ar keliomis tokiomis priemonėmis, vertinimą. 2013 m. bandymai ir vertinimai atlikti Liuksemburge, Prancūzijoje,
Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Jie susiję su modeliavimo kamerų
sprogmenų pėdsakams (kroviniuose ir pašto siuntose) aptikti, avalynei tikrinti
skirtų metalo detektorių, naujos kartos įrangos rankiniam bagažui tikrinti
neišimant nešiojamųjų kompiuterių, sunkių elektros prietaisų ir skysčių, taip
pat bendru rankinių metalo detektorių ir sprogmenų pėdsakų aptikimo įrangos
naudojimu keleiviams tikrinti specifiniais atvejais. 5. Tyrimai ir ataskaitos 2013 m. lapkričio mėn. pabaigoje Komisija gavo galutinę keleivių
diferencijavimo tyrimo ataskaitą „Ateities darbotvarkė. Keleivių ir rankinio
bagažo patikrinimas“. Šį tyrimą Komisijos užsakymu atliko konsultavimo bendrovė
„Leigh Fisher“; daugiausia dėmesio jame skirta įvairiems keleivių diferencijavimo
aspektams, kaip antai žinomų keliautojų sąvokoms, stebėjimo sąrašams ir rizikos
profiliams, taip pat tikralaikiam oro uostų vertinimui. Tyrime išanalizuoti šių
sąvokų tinkamumo taikyti veikloje, duomenų mainų mechanizmų, teisinių
uždavinių, duomenų apsaugos ir privatumo, taip pat sąnaudų ir naudos aspektai.
Nors tyrime nepateikta rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų, jame atkreiptas
dėmesys į daugybę sunkumų įgyvendinti bet kokią tapatybe grindžiamą keleivių
diferencijavimo koncepciją Europoje. 6. Naujos iniciatyvos Vienas iš pagrindinių šiuo metu nagrinėjamų aviacijos saugumo taisyklių
nustatymo klausimų – iš dalies pakeisti ES teisės aktus dėl apribojimų gabenti
skysčius, gelius ir aerozolius. Panaikinti šiuos apribojimus siekta daugelį
metų ir šis klausimas nagrinėtas anksčiau persvarstant teisės aktus.
2012 m. atlikus išsamų tyrimą padaryta išvada, kad pradėti vykdyti išsamią
skysčių patikrą, kaip buvo numatyta, nuo 2013 m. balandžio mėn. neįmanoma,
nes būtinos įrangos diegimas ES oro uostuose nepradėtas. 2012 m. liepos
mėn. Komisija persiuntė ataskaitą apie šias išvadas ir savo pasiūlymus dėl
tolesnių veiksmų Tarybai ir Europos Parlamentui. Reaguodamas į tai, Civilinės aviacijos saugumo reguliavimo komitetas
2012 m. pabaigoje pateikė palankią nuomonę dėl Komisijos pasiūlymų
įgyvendinti pirmąjį skysčių, aerozolių ir gelių tikrinimo etapą ne vėliau kaip
iki 2014 m. sausio 31 d. Šiuo etapu reikalaujama tikrinti
neapmuitintų prekių parduotuvėse pirktus skysčius, aerozolius ir gelius saugos
maišeliuose, taip pat vaistus ir kūdikių maistą, skirtus vartoti kelionės metu.
Atitinkami teisės aktai priimti 2013 m. kovo mėn. 2013 m. pradžioje Komisija valstybėms narėms pateikė šablonus, kad
šios galėtų teikti su skysčių gabenimu susijusių teisės aktų įgyvendinimo
ataskaitas. Iš šių ataskaitų paaiškėjo, kad naujojo 2014 m. sausio
31 d. termino laikytis vis dar įmanoma, nors kai kurios valstybės narės
pranešė apie vėlavimus užsakyti būtiną įrangą. Siekdama padėti informuoti
keleivius, Komisija parengė informacinį pranešimą apie naujų taisyklių įvedimą.
Vėliau 2014 m., kaip planuota, pradėta taikyti skysčių, aerozolių ir gelių
patikra, o apie jokius keleivių saugumo kontrolės punktų veiklos sutrikdymus
nepranešta. Siekiant užtikrinti geresnę apsaugą nuo asmenų ant kūno gabenamų
sprogmenų grėsmės, antrąjį 2013 m. pusmetį parengta naujų pagal Reglamentą
(EB) Nr. 300/2008 priimtų įgyvendinimo aktų pakeitimų. Šiais pasiūlymais
siekta įtvirtinti specialiųjų priemonių ar metodų sprogmenims aptikti, pvz.,
sprogmenų pėdsakų aptikimo įrangos, naudojimą keleiviams tikrinti.
Sugriežtintos taisyklės priimtos 2014 m. pradžioje ir turi įsigalioti ne
vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 1 d. Kaip numatyta ES krovinių vežimo oru saugumo veiksmų plane[8], Komisija išplėtė savo
veiklą šioje srityje, sukurdama krovinių ir pašto vežimo į Europos Sąjungą iš
trečiųjų šalių reguliavimo sistemą ir ES aviacijos saugumo patvirtinimo tvarką,
kuri taikoma ir už Europos Sąjungos ribų esančiuose oro uostuose, iš kurių
vykdomi skrydžiai į ES. Pirmasis etapas įsigaliojo 2012 m. vasario
1 d. Nuo šios datos oro vežėjai, norintys vežti krovinius ir paštą į Europos
Sąjungą iš trečiųjų šalių oro uostų, turi būti patvirtinti ES valstybės narės
atitinkamos institucijos kaip ACC3[9]
vežėjai. Siekiant suderinti ir palengvinti su tuo susijusio registravimo ir
konsultavimo mechanizmą valstybėse narėse ir Komisijai, 2012 m. paskutinį
ketvirtį (pervadintoje) Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazėje
įdiegtos naujos ACC3 funkcijos. Oro vežėjai, norintys vežti krovinius ir paštą į Sąjungą po
2014 m. liepos 1 d., iki tos dienos turi būti patvirtinti ES
aviacijos saugumo tvirtintojo, kad jiems galėtų būti iš naujo suteiktas ACC3
vežėjo statusas. Kiti subjektai, jei norės dalyvauti atitinkamoje saugioje
trečiosios šalies tiekimo grandinėje, taip pat turės būti patvirtinti pagal ES
aviacijos saugumo tvirtinimo procedūrą. Tuo tikslu 2013 m. viduryje atliktas paskutinis parengiamasis
teisėkūros veiksmas – priimti išsamūs su tuo susijusios saugios tiekimo
grandinės trečiosiose šalyse patvirtinimo kontroliniai sąrašai. Siekdama užtikrinti, kad tvirtinimo veikla būtų pradėta vykdyti
tinkamai ir suderintai, 2013 m. antrąjį pusmetį Komisija surengė keletą
darbo posėdžių su valstybėmis narėmis, suinteresuotosiomis šalimis ir ES
aviacijos saugumo tvirtintojais. Toliau glaudžiai bendradarbiauta su muitinės institucijomis siekiant
įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo sistemą suderinti su aviacijos
saugumo reguliuojamųjų subjektų, žinomų krovinių ir pašto siuntėjų tvirtinimo
tvarka. Šios užduoties tikslas – išvengti dvigubo tvirtinimo ekonominės veiklos
vykdytojams, kai jų pagrindinis verslas pagal šias dvi reguliavimo sistemas
didžia dalimi sutampa, ir kartu nustatyti visas galimas krovinių vežimo oro
transportu saugumo spragas bei pasiūlyti priemones toms spragoms pašalinti.
Atitinkamus ES muitinės ir aviacijos saugumo teisės aktų pakeitimus numatoma
priimti 2014 m. pradžioje. Be to, su muitine susitarta dėl bendradarbiavimo vykdant tyrimą dėl
išankstinės informacijos apie krovinius (PRECISE), kuris apima ekspeditorius ir
tradicinius oro vežėjus, vykdančius krovinių vežimo operacijas, ir grindžiamas
modeliu, parengtu su skubių siuntų sektoriaus atstovais. KETVIRTA DALIS Dialogas su
tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis 7. Bendrosios pastabos Komisija
visapusiškai bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir
svarbiausiomis trečiosiomis šalimis partnerėmis, be to, jai nuolat atstovaujama
tarptautiniuose susitikimuose, kuriuose jos atstovai paprastai koordinuoja ES
poziciją ir dažnai skaito pranešimus ar teikia dokumentus. Su konkrečiomis
trečiosiomis šalimis rengiami atitinkami dialogai vietos arba bendros svarbos
klausimais. Tokie ryšiai padeda ES gauti naujausią informaciją apie gerąją
patirtį ir ją skleisti, taip pat daryti poveikį priimant tarptautinius
sprendimus. 8. Tarptautinės
organizacijos Komisija dalyvauja metiniame Tarptautinės civilinės aviacijos
organizacijos Aviacijos saugumo grupės susitikime. 2013 m. susitikime
(2013 m. balandžio 8–12 d.) pateikti keturi dokumentai, kuriuose
išdėstytas ES požiūris: dviejuose dokumentuose pateikta informacija apie ES
taisyklių atitinkamai dėl skysčių ir dėl krovinių persvarstymą, trečiame
nagrinėjamos galimos tarptautinės taisyklės dėl oro transportu vežamų krovinių saugumo,
o ketvirtame įvertintas gebėjimų stiprinimo veiksmingumas. Šie dokumentai buvo
įvertinti palankiai. ES ir ICAO sudarė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo grindžiamas
glaudesnis bendradarbiavimas[10].
Bendradarbiavimo memorandume nurodoma, kad aviacijos saugumas – tai viena iš
sričių, kurioje Šalys pradeda bendradarbiavimą ir kuri išsamiau apibrėžiama
specialiame bendradarbiavimo memorandumo priede dėl aviacijos saugumo.
2013 m. kovo mėn. ES ir ICAO Jungtinis komitetas pagal bendradarbiavimo memorandumą
priėmė sprendimą[11]
priimti tokį priedą (jis dabar yra neatsiejama bendradarbiavimo memorandumo
dalis) ir taip padėti stiprinti tarptautinės aviacijos saugumą ir
bendradarbiavimą, įskaitant keitimąsi svarbia saugumo informacija, ekspertų
delegavimą ir konkrečių saugumo veiksmų finansavimą. Komisija dėjo
pastangas, kad būtų teikiama informacija apie krovinių ir pašto, vežamų į
Sąjungą, ES aviacijos saugumo patvirtinimą. Tai pasiekta aktyviai dalyvaujant
įvairiuose tarptautiniuose forumuose, taip pat remiant Tarptautinei civilinės
aviacijos organizacijai ir kitoms tarptautinėms ir regioninėms organizacijoms. Be to, Komisija
reguliariai dalyvauja Europos civilinės aviacijos konferencijos Saugumo forumo
ir su juo susijusių darbo grupių susitikimuose. Kiekvienoje iš šių grupių
padarytomis išvadomis vėliau remtasi per Civilinės aviacijos saugumo
reguliavimo komiteto ir su juo susijusių darbo grupių susitikimų diskusijas.
Pagal 2012 m. pabaigoje pasiektą bendradarbiavimo susitarimą vykdyti
Europos civilinės aviacijos konferencijos ir Komisijos įslaptintos aviacijos
saugumo informacijos mainai. 2013 m.
pabaigoje pasirašytas papildomas Komisijos ir ELPA priežiūros institucijos,
kuri vykdo aviacijos saugumo atitikties stebėseną Islandijoje, Lichtenšteine ir
Norvegijoje, susitarimo memorandumas. Pagal šią sistemą ELPA priežiūros
institucija ir Komisija pradėjo keistis savo uždarų patikrinimų ataskaitomis. Galiausiai, sukurta
sąsaja tarp Eurokontrolės IT platformos ir pirmiau šioje ataskaitoje minėtos
Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazės. Ši sąsaja leidžia taikyti
perspėjimo sistemą, kuria valstybės narės būtų laiku informuojamos apie
lėktuvus, atvykstančius iš trečiosiose šalyse esančių oro uostų, kai oro
vežėjas neturi ACC3 vežėjo statuso. 9. Trečiosios šalys Komisija ir JAV toliau aktyviai plėtojo dialogą aviacijos saugumo
klausimais įvairiuose forumuose, ypač ES ir JAV bendradarbiavimo transporto
saugumo klausimais grupėje. Bendradarbiavimo transporto saugumo klausimais
grupė siekia skatinti bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso srityse ir
užtikrinti, kad ir toliau būtų taikomi vienintelio saugumo patikrinimo sistema[12] ir abipusis ES ir JAV
taikomos krovinių ir pašto vežimo oro transportu tvarkos pripažinimas. Komisija kelis kartus pareiškė savo poziciją, kai valstybės narės
susirūpino dėl reikalavimų jų oro vežėjams imtis papildomų saugumo priemonių
dėl skrydžių į tam tikras trečiąsias šalis. Komisija ir valstybės narės
bendradarbiavo siekdamos užtikrinti, kad įgyvendinant šias priemones būtų atsižvelgiama
į esamas ES aviacijos saugumo priemones siekiant sumažinti poveikį veiklai.
Pavyzdžiui, JAV taikoma skubių pakeitimų sistema, pagal kurią 2013 m. buvo
skubiai ir be išankstinių konsultacijų reikalaujama, kad oro vežėjai
įgyvendintų papildomas priemones, todėl dažnai veikla buvo labai apsunkinama. Komisija glaudžiai bendradarbiavo ir su Kanada, kad susitartų dėl
vienintelio saugumo patikrinimo tvarkos vykdant skrydžius tarp ES ir Kanados.
Šiuo tikslu buvo keičiamasi informacija apie civilinės aviacijos saugumo
reikalavimus, ir Komisija atliko Kanados oro uosto vertinimą. IŠVADA Europos Sąjungoje
ir toliau užtikrinamas aukštas saugumo lygis. Komisijos patikrinimai parodė,
kad pagrindinių reguliavimo nuostatų laikomasi stabiliai. Kalbant apie būtiniausias
priemones, darbuotojų ir krovinių tikrinimo reikalavimų srityje nustatytus
trūkumus iš esmės nulėmė žmogiškojo veiksnio dalykai. Be to, nustatyta
įgyvendinimo priemonių, neseniai priimtų pagal Reglamentu (EB)
Nr. 300/2008 nustatytą teisinę sistemą, neatitikties, susijusios su
didelės rizikos krovinių ir pašto saugumo kontrole, taip pat su oro uostų ir
orlaivių atsargomis bei mokymu. Apskritai Komisijos rekomendacijų dėl trūkumų
šalinimo buvo laikomasi gerai, tačiau iš inspektorių išvadų matyti, kaip svarbu,
kad valstybėse narėse būtų griežta ES patikrinimų tvarka ir tinkamai
užtikrinama kokybė. Komisija ir toliau stengsis užtikrinti, kad būtų laikomasi
visų teisinių reikalavimų ir kad jie būtų tinkamai įgyvendinami. Prireikus ji
pradės oficialias pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Teisėkūros srityje
2013 m. priimta daugiau išsamių įgyvendinimo taisyklių, siekiant
užtikrinti, kad Reglamentu (EB) Nr. 300/2008 nustatyta teisinė sistema
būtų taikoma suderintai ir būtų mažinama esama ir kintanti grėsmė. [1] Priemonės vadinamos tradicinėmis, jei jos jau
taikytos pagal panaikintu Reglamentu (EB) Nr. 2320/2002 nustatytą teisinę
sistemą. [2] 2010 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentas
(ES) Nr. 72/2010, kuriuo nustatoma Komisijos atliekamų patikrinimų
aviacijos saugumo srityje tvarka, OL L 23, 2010 1 27, p. 1. [3] Planai dėl Grenlandijos ir Farerų salų įgyvendinti
2013 m. antrąjį pusmetį. [4] 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentas
(ES) Nr. 18/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB)
Nr. 300/2008, OL L 7, 2010 1 12, p. 3. [5] Mėginimas susprogdinti lėktuvą apatiniuose
drabužiuose paslėptais sprogmenimis per 2009 m. Kalėdas, Jemeno krovinių
bombos 2010 m. pabaigoje, antrasis pasikėsinimas su apatiniuose
drabužiuose paslėptais sprogmenimis 2012 m. [6] Komisijos parengta duomenų bazė, kuria pagal
Reglamentą (ES) Nr. 185/2010 ir Sprendimą C(2010) 774 privalo
naudotis tiekimo grandinės subjektai. [7] 2013 m. lapkričio 6 d. Komisijos
reglamentas (ES) Nr. 1116/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas
(ES) Nr. 185/2010, OL L 299, 2013 11 9, p. 1. [8] Dokumentas 16271/1/10, 1 red., riboto naudojimo,
Europos Sąjungos Taryba [9] 2011 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos
reglamentas (ES) Nr. 859/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)
Nr. 185/2010, OL L 220, 2011 8 26, p. 9. [10] OL L 232, 2011 9 9, p. 2 ir OL
L 121, 2012 5 8, p. 16. [11] OL L 172, 2013 6 25, p. 49. [12] Nuo 2011 m. balandžio 1 d. taikoma iš JAV
atvykstantiems orlaiviams, keleiviams ir jų rankiniam bei krovinių skyriaus
bagažui. 2010 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (ES)
Nr. 983/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)
Nr. 185/2010, OL L 286, 2010 11 4, p. 1. 1 priedas Komisijos patikrinimai 2013 m.
gruodžio 31 d. duomenimis Valstybė || Patikrinimų skaičius nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (įskaitant papildomus patikrinimus) || Bendras patikrinimų skaičius 2004–2013 m. (įskaitant papildomus patikrinimus) Austrija || 2 || 11 Belgija || 2 || 13 Bulgarija || 2 || 9 Kroatija || 1 || 1 Kipras || 0 || 7 Čekija || 1 || 9 Danija || 2 || 12 Estija || 1 || 7 Suomija || 0 || 10 Prancūzija || 3 || 20 Vokietija || 2 || 21 Graikija || 2 || 16 Vengrija || 1 || 9 Airija || 3 || 12 Italija || 0 || 17 Latvija || 0 || 7 Lietuva || 1 || 6 Liuksemburgas || 1 || 8 Мalta || 1 || 4 Nyderlandai || 0 || 10 Lenkija || 2 || 12 Portugalija || 2 || 12 Rumunija || 0 || 6 Slovakija || 2 || 7 Slovėnija || 0 || 5 Ispanija || 2 || 17 Švedija || 2 || 14 Jungtinė Karalystė || 2 || 22 Šalys ne ES narės || || Šveicarija || 1 || 6 IŠ VISO || 38 || 310 ELPA priežiūros institucijos
patikrinimai 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis Valstybė || Patikrinimų skaičius nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (įskaitant papildomus patikrinimus) || Bendras patikrinimų skaičius 2004–2013 m. (įskaitant papildomus patikrinimus) Islandija || 1 || 10 Norvegija || 2 || 42 IŠ VISO || 3 || 52 2 priedas 2013 m. priimti papildomi teisės aktai ·
Reglamentas (ES) Nr. 104/2013[1] dėl keleivių ir kitų
nei keleiviai asmenų tikrinimo mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškikliu
kartu su rankiniu metalo detektoriumi; ·
Reglamentas (ES) Nr. 189/2013[2] dėl žinomiems
siuntėjams taikomos tvarkos; ·
Reglamentas (ES) Nr. 245/2013[3] dėl skysčių, aerozolių
ir gelių tikrinimo ES oro uostuose; ·
Reglamentas (ES) Nr. 246/2013[4] dėl skysčių, aerozolių
ir gelių tikrinimo ES oro uostuose; ·
Reglamentas (ES) Nr. 654/2013[5] dėl kontrolinių sąrašų,
taikomų tvirtinant trečiųjų šalių subjektus pagal ES aviacijos saugumo
tvirtinimo procedūrą; ·
Reglamentas (ES) Nr. 1103/2013[6] dėl trečiųjų šalių
saugumo standartų lygiavertiškumo pripažinimo; ·
Reglamentas (ES) Nr. 1116/2013[7] dėl tam tikrų
specifinių aviacijos saugumo priemonių patikslinimo, suderinimo ir
supaprastinimo; ·
Sprendimas C(2013) 511[8] dėl keleivių ir kitų
nei keleiviai asmenų tikrinimo mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškikliu
kartu su rankiniu metalo detektoriumi; ·
Sprendimas C(2013) 1587[9] dėl skysčių, aerozolių
ir gelių tikrinimo ES oro uostuose; ·
Sprendimas C(2013) 2045[10] dėl skysčių, aerozolių
ir gelių tikrinimo ES oro uostuose; ·
Sprendimas C(2013) 4180[11] dėl oro transportu
vežamų krovinių ir pašto; ·
Sprendimas C(2013) 7275[12] dėl tam tikrų
specifinių aviacijos saugumo priemonių patikslinimo, suderinimo ir
supaprastinimo; [1] 2013 m. vasario 4 d. Komisijos reglamentas
(ES) Nr. 104/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)
Nr. 185/2010, OL L 34, 2013 2 5, p. 13. [2] 2013 m. kovo 5 d. Komisijos reglamentas (ES)
Nr. 189/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)
Nr. 185/2010, OL L 62, 2013 3 5, p. 17. [3] 2013 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentas (ES)
Nr. 245/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB)
Nr. 272/2009, OL L 77, 2013 3 20, p. 5. [4] 2013 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentas (ES)
Nr. 246/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)
Nr. 185/2010, OL L 77, 2013 3 20, p. 8. [5] 2013 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas
(ES) Nr. 654/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)
Nr. 185/2010, OL L 190, 2013 7 11, p. 1. [6] 2013 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas
(ES) Nr. 1103/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)
Nr. 185/2010, OL L 296, 2013 11 7, p. 6. [7] 2013 m. lapkričio 6 d. Komisijos reglamentas
(ES) Nr. 1116/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)
Nr. 185/2010, OL L 299, 2013 11 9, p. 1. [8] Sprendimas C(2013) 511 final, priimtas
2013 m. vasario 4 d., ir po to apie jį pranešta visoms valstybėms
narėms;
Oficialiajame leidinyje nepaskelbtas. [9] Sprendimas C(2013) 1587 final, priimtas
2013 m. kovo 19 d., ir po to apie jį pranešta visoms valstybėms
narėms;
Oficialiajame leidinyje nepaskelbtas. [10] Sprendimas C(2013) 2045 final, priimtas
2013 m. balandžio 17 d., ir po to apie jį pranešta visoms valstybėms
narėms;
Oficialiajame leidinyje nepaskelbtas. [11] Sprendimas C(2013) 4180 final, priimtas
2013 m. liepos 9 d., ir po to apie jį pranešta visoms valstybėms
narėms;
Oficialiajame leidinyje nepaskelbtas. [12] Sprendimas C(2013) 7275 final, priimtas
2013 m. lapkričio 6 d., ir po to apie jį pranešta visoms valstybėms
narėms;
Oficialiajame leidinyje nepaskelbtas.