KOMISIJOS ATASKAITA Lyginamoji pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo 27 ES valstybėse narėse analizė pagrindinį dėmesį skiriant elektros energijai /* COM/2014/0356 final */
KOMISIJOS
ATASKAITA Lyginamoji pažangiųjų apskaitos sistemų
diegimo 27 ES valstybėse narėse analizė
pagrindinį dėmesį skiriant elektros energijai Tikslas Šios
ataskaitos tikslas – įvertinti pažangą, padarytą ES valstybėse narėse diegiant
pažangiąsias apskaitos (matavimo) sistemas vadovaujantis trečiojo energetikos
dokumentų rinkinio nuostatomis[1].
Atsižvelgiant į ilgalaikių sąnaudų ir naudos galimo ekonominio vertinimo
rezultatus, reikalaujama, kad valstybės narės parengtų pažangiųjų apskaitos
sistemų[2]
diegimo tvarkaraštį (elektros energijos atveju – iki 10 metų). Šioje
ataskaitoje apžvelgiama iki šiol 27 ES valstybėse narėse[3] padaryta pažanga ir
formuluojamos tolesnės veiklos rekomendacijos. Prie
šios ataskaitos pridedami du Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai. Juose
pristatoma pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo ES padėtis, apžvelgiama
valstybių narių atlikta sąnaudų ir naudos analizė ir pateikiami susiję
konkrečių šalių duomenys. Pažangiosios apskaitos sistemos ES teisės aktuose Trečiajame
energetikos dokumentų rinkinyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų
pažangiųjų apskaitos sistemų įdiegimą siekdamos ilgalaikės naudos vartotojams.
Įdiegimas gali priklausyti nuo ilgalaikių sąnaudų ir naudos teigiamo ekonominio
vertinimo (sąnaudų ir naudos analizės – SNA), kuris turi būti užbaigtas iki
2012 m. rugsėjo 3 d. Elektros energijos sektoriuje keliamas tikslas
iki 2020 m. įdiegti pažangiąsias apskaitos sistemas bent 80 %
vartotojų, jei vertinimo rezultatai teigiami. Be
to, vadovaujantis trečiojo dokumentų rinkinio principais ir papildant jo
nuostatas, Energijos vartojimo efektyvumo direktyva[4]
remiama energetikos paslaugų plėtra, grindžiama pažangiųjų skaitiklių
duomenimis, reagavimu į paklausą[5]
ir dinamine kainodara. Joje gerbiama ir remiama asmenų teisė į asmens duomenų
apsaugą, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau –
Chartija) 8 straipsnyje, taip pat užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis
(Chartijos 38 straipsnis). Trečiajame
energetikos dokumentų rinkinyje nenustatytas konkretus pažangiųjų apskaitos
sistemų diegimo dujų sektoriuje tikslas, tačiau Paaiškinime dėl mažmeninių
rinkų[6] teigiama, kad jis turi būti pasiektas
per pagrįstą laikotarpį. Pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo 27 ES valstybėse narėse
pažanga Analizė
rodo, kad padaryta apčiuopiamos pažangos. Po to, kai elektros energijos
sektoriuje SNA rezultatai teigiami daugiau nei dviem trečdaliais atvejų,
valstybės narės įsipareigoja imtis pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo (arba
jas jau įdiegė). Beveik 45 mln. pažangiųjų skaitiklių jau įrengti trijose
valstybėse narėse (Italijoje, Suomijoje ir Švedijoje) – tai sudaro 23 %
įrenginių, numatytų įrengti ES iki 2020 m. Mūsų skaičiavimais, diegimo
įsipareigojimai – apie 45 mlrd. EUR investicijų, skirtų iki
2020 m. įrengti beveik 200 mln. pažangiųjų elektros skaitiklių (tai
sudaro apie 72 % visų Europos vartotojų) ir 45 mln. dujų skaitiklių
(apie 40 % vartotojų). Šie skaičiai teikia vilčių. Jie rodo, kad tose
valstybėse narėse, kur pažangiųjų apskaitos sistemų diegimas įvertintas
teigiamai, numatomas skverbties rodiklis elektros energijos sektoriuje viršija
trečiojo energetikos dokumentų rinkinio 80 % tikslą, tačiau nesiekia
80 % skverbties visoje ES. Be to, tai rodo, kad verslo susidomėjimas
pažangiųjų apskaitos sistemų diegimu dar nėra apėmęs visos Europos, o dujų
sektoriuje kelia didesnių keblumų. Lyginamosios analizės rezultatų apžvalga Valstybių
narių atliktos sąnaudų ir naudos analizės rezultatai pateikiami toliau. Elektros
energija -
16 valstybių narių (Airija, Austrija, Danija, Estija, Graikija,
Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė[7],
Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Suomija ir
Švedija) imsis didelio masto pažangiųjų skaitiklių diegimo iki 2020 m. ar
anksčiau arba jau yra juos įdiegusios. Dviejose iš jų – Lenkijoje ir Rumunijoje
– SNA rezultatai yra teigiami, tačiau oficialus sprendimas dėl diegimo dar
nepriimtas. -
Septyniose valstybėse narėse (Belgijoje, Čekijoje, Latvijoje,
Lietuvoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje) didelio masto diegimo iki
2020 m. SNA rezultatai buvo neigiami arba jais remiantis nebuvo galima
daryti vienareikšmės išvados, tačiau Latvijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje
nustatyta, kad pažangiosios apskaitos sistemos yra ekonomiškai pagrįstos tam
tikroms klientų grupėms. -
Keturių valstybių narių (Bulgarijos, Kipro, Slovėnijos ir
Vengrijos) SNA rezultatų ar diegimo planų tuo metu, kai buvo rengiama
ataskaita, neturėta[8]. -
Daugumoje valstybių narių priimti teisės aktai dėl pažangiųjų
elektros skaitiklių, jais numatomas teisinis diegimo pagrindas ir (arba)
reglamentuojami konkretūs klausimai, pavyzdžiui, diegimo tvarkaraštis, arba
nustatytos techninės skaitiklių specifikacijos ir t. t. Tokių teisės aktų
nėra priėmusios tik penkios valstybės narės (Belgija, Bulgarija, Latvija,
Lietuva ir Vengrija). Dujos
-
Penkios valstybės narės (Airija, Italija, Jungtinė Karalystė,
Liuksemburgas ir Nyderlandai) nusprendė įdiegti pažangiuosius skaitiklius iki
2020 m. arba anksčiau. -
Dvi valstybės narės (Austrija ir Prancūzija) planuoja imtis
didelio masto diegimo, tačiau oficialių sprendimų dar nėra priėmusios. -
12 valstybių narių (Belgijos, Čekijos, Danijos, Graikijos,
Ispanijos, Latvijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir
Vokietijos) SNA rezultatai buvo neigiami. -
Likusios valstybės narės dar turi užbaigti savo vertinimą
(pastaba: Kipre ir Maltoje dujų tinklo nėra). Elektros
skaitiklio nuosavybės ir duomenų tvarkymo klausimai -
15 iš 16 valstybių narių, kurios nusprendė imtis didelio masto
diegimo, už įgyvendinimą atsakingi skirstymo sistemų operatoriai ir jiems
nuosavybės teise priklauso skaitikliai, tad veikla turi būti finansuojama iš
tinklo tarifų. -
Keturiose valstybėse narėse (Danijoje, Estijoje, Jungtinėje
Karalystėje ir Lenkijoje) duomenis tvarkys nepriklausomas duomenų centras. -
Panaši padėtis (bent jau dabartinėmis sąlygomis) yra valstybėse
narėse, kurios neplanuoja didelio masto diegimo iki 2020 m. ir kuriose –
išskyrus Čekiją, Slovakiją ir Vokietiją, kur svarstomos alternatyvios duomenų
tvarkymo galimybės – už įgyvendinimą, nuosavybę ir duomenų tvarkymą taip pat
gali būti atsakingi skirstymo sistemų operatoriai. Pažangiosios apskaitos sistemos – privalumas vartotojui ir
energetikos sistemai Nors
dėl svarbiausių diegimo parametrų skirtumų vertėtų būti atsargiems (1 ir 2 lentelės), turimi duomenys rodo, kad pažangioji apskaitos sistema
klientui galėtų kainuoti vidutiniškai 200–250 EUR. Vieno apskaitos taško
sąnaudos svyruoja nuo mažiau nei 100 EUR (77 EUR Maltoje, 94 EUR
Italijoje) iki 766 EUR Čekijoje. 1 lentelė.
Statistinių duomenų suvestinė: svarbiausi pažangiųjų elektros skaitiklių
diegimo parametrai (remiantis valstybių narių ekonominiu ilgalaikių sąnaudų ir
naudos vertinimu)[9] || Verčių intervalas || Vidurkis remiantis teigiamo vertinimo atvejų duomenimis Diskonto norma || 3,1–10 % || 5,7 % + 1,8 % (70 %[10] Veikimo trukmė || 8–20 metų || 15 + 4 metai (56 %) Sutaupyta energija || 0–5 % || 3 % + 1,3 % (67 %) Piko apkrovos kitimas || 0,8–9,9 % || n. d. Apskaitos taško sąnaudos || 77–766 EUR || 223 + 143 EUR (80 %) Apskaitos taško nauda || 18–654 EUR || 309 + 170 EUR (75 %) Nauda vartotojams (% visos naudos) || 0,6–81 % || n. d. 2 lentelė.
Statistinių duomenų suvestinė: svarbiausi pažangiųjų dujų skaitiklių diegimo
parametrai (remiantis valstybių narių ekonominiu ilgalaikių sąnaudų ir naudos
vertinimu) || Verčių intervalas || Vidurkis remiantis visais duomenimis Diskonto norma || 3,1–10 % || n. d. Veikimo trukmė || 10–20 metų || 15–20 metų (75 %) Sutaupyta energija || 0–7 % || 1,7 % + 1 % (55 %) Apskaitos taško sąnaudos || 100–268 EUR || 200 + 55 EUR (65 %) Apskaitos taško nauda || 140–1000 EUR || 160 + 30 EUR (80 %) Tikimasi,
kad pažangiųjų apskaitos sistemų bendra nauda vienam vartotojui bus
160 EUR (dujų skaitikliai) bei 309 EUR (elektros skaitikliai) ir bus
sutaupyta 3 % energijos. Sutaupytos energijos kiekis svyruoja nuo 0 %
Čekijoje iki 5 % Graikijoje ir Maltoje. Iš tų šalių, kurios užbaigė
diegimą, Suomija ir Švedija nurodė, kad sutaupoma 1–3 % energijos, tačiau
Italijos duomenų neturima. Pažangiosios apskaitos sistemos su mažmenininkams ir vartotojams
naudingomis funkcijomis – į vartotojus orientuotų energetikos sistemų esmė Diegtinos pažangiosios apskaitos sistemos turi būti kruopščiai
suprojektuotos, todėl jos turėtų: -
turėti paskirtį atitinkančias standartizuotas funkcijas, siūlomas
Komisijos rekomendacijoje 2012/148/ES[11], kad būtų užtikrintas techninis ir
komercinis sąveikumas arba galimybė pridėti naujų funkcijų vėliau; -
užtikrinti duomenų privatumą ir saugumą; -
sudaryti sąlygas plėtoti reagavimo į paklausą ir kitas energetikos
paslaugas; -
stiprinti mažmenines rinkas, teikiančias visapusės naudos
vartotojams ir energetikos sistemai. Aštuonios
valstybės narės, kurios imsis didelio masto pažangiųjų elektros skaitiklių
diegimo iki 2020 m., pranešė, kad funkcijos visiškai atitinka
Rekomendacijoje 2012/148/ES siūlomas funkcijas. Sunkiausiai
įgyvendinama funkcija yra susijusi su vartojimo duomenų atnaujinimo ir jų
pateikimo vartotojams ar jų pavedimu trečiosioms šalims dažnumu. Naudojant šią
funkciją vartotojai galės būti tiesiogiai informuojami apie sąnaudas ir
vadovaudamiesi gauta informacija rinktis vartojimo modelius. Be to, ši funkcija
padės lengviau plėtoti naujas mažmenines paslaugas ir produktus. Šios funkcijos
reikalavimo neatitinka septynios valstybės narės, pradėsiančios didelio masto
pažangiųjų apskaitos sistemų diegimą iki 2020 m., ir trys iš tų, kurios
neketina jų diegti. Jei pažangioji apskaitos sistema šios funkcijos neturi, valstybės
narės turėtų užtikrinti, kad šią funkciją būtų galima pridėti vėliau arba kad
šią funkciją būtų galima realizuoti kitomis priemonėmis. Atrodo, kad bendros būtinosios diegiamų pažangiųjų apskaitos
sistemų funkcijos ir jų bendros sąnaudos nėra tiesiogiai susijusios. Kitaip
tariant, pasirinkus mažiau bendrų būtinųjų funkcijų sistemos nebūtinai bus
pigesnės. Iš tiesų, valstybių narių duomenų apie apskaitos taško sąnaudas
skirtumai rodo, kad bendroms investicijoms daug daugiau įtakos turi kiti
parametrai, kaip antai: -
pradinės sąlygos; -
vietinės darbo sąnaudos; -
geografinis išsidėstymas; -
papildomi elementai, kuriais viršijamos būtinosios funkcijos, ir -
bendri scenarijai, diskonto normos ir vertinimo laikotarpiai, į
kuriuos atsižvelgta atitinkamoje SNA. Tai svarus argumentas nuo pat pradžių įgyvendinti visas bendras
būtinąsias funkcijas. Jei valstybės narės SNA šio požiūrio nesilaikoma, labai
rekomenduojama, kad planuojamas diegti sistemas būtų bent jau įmanoma
modernizuoti taip, kad ateityje jomis būtų galima remti pažangiąsias paslaugas
ir produktus. Pasirinkus neoptimalią, nelanksčią sistemą, kurios negalima
modernizuoti, galiausiai sąnaudos bus didesnės, jei atsižvelgiant į rinkos ir
vartotojų poreikius netrukus po to, kai ji buvo įrengta, reikės ją, pavyzdžiui,
iš esmės keisti ar net visiškai pakeisti kita. Šiuo
metu tik kelios valstybės narės yra nustačiusios pažangiųjų apskaitos sistemų
funkcinių reikalavimų gaires. Likusios galimybių analizę patikėjo už diegimą
atsakingiems subjektams – daugiausia skirstymo sistemų operatoriams – ir
nenustatė aiškių paskatų ar funkcinių reikalavimų, kurie taip pat būtų naudingi
vartotojams. Duomenų apsaugos bei saugumo standartai ir užtikrinimas – lemiamas
veiksnys norint visapusiškai išnaudoti pažangiųjų apskaitos sistemų potencialą
ES Energijos
vidaus rinkoje suteikiant prieigą prie duomenų, reikalingų verslo procesams
vykdyti, turi būti užtikrinta vartotojų privatumo apsauga. Todėl turi būti
užtikrinta vartotojų teisė į asmens duomenų apsaugą, kuri garantuojama pagal
Chartijos 8 straipsnį. Nagrinėjant šį klausimą iki šiol nustatyti šie
susirūpinimą dėl privatumo keliantys dalykai: -
profilio priskyrimo vartotojams pavojus dėl labai dažno duomenų
nuskaitymo, t. y. neskelbtinos informacijos apie galutinių vartotojų suvartojamą
energiją rinkimo; -
saugomų duomenų apsauga ir prieiga prie jų užtikrinant privatumą
ir konfidencialumą. Šioje
ataskaitoje ir prie jos pridedamuose Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose
nagrinėjami klausimai, susiję su rinkos ir atitinkamų nacionalinių valdžios
institucijų, taip pat Europos lygmeniu[12]
dėl šio aspekto parengtais sprendimais, ir pabrėžiamas lemiamas standartizavimo[13] vaidmuo, jei norima
visapusiškai išnaudoti pažangiųjų apskaitos sistemų kaip indėlio į
pažangiuosius elektros energijos tinklus[14]
potencialą. Vykdant bandomąsias programas[15]
ir veiklą įgyta patirtis Remiantis
užbaigtų ar dar vykdomų bandomųjų programų patirtimi, planuojant diegti
pažangiąsias apskaitos sistemas reikėtų atsižvelgti į toliau nurodytus
aspektus. -
Naudotis diegiamų pažangiųjų apskaitos sistemų infrastruktūra: o taikyti
esamus standartus ir reikiamas funkcijas, siekiant užtikrinti
techninį ir komercinį sąveikumą, garantuoti duomenų privatumą bei saugumą ir
teikti visapusės naudos vartotojams ir energetikos sistemai; o prieš diegiant nustatyti, ar reikia specialių pagrindinių
nacionalinės ir ES teisės aktų dėl duomenų privatumo ir saugumo. -
Nuo pat pradžių į procesą įtraukti vartotojus: o parengti
komunikacijos strategiją ir informavimo kampaniją; o pelnyti
vartotojų pasitikėjimą – svarbiausia, kad vartotojai suprastų, kurie duomenys
perduodami, ir turėtų prieigą prie jų; o naudoti
apskaitos duomenis, kad klientui būtų teikiama grįžtamoji informacija ir būtų
sudaryta galimybė kurti naujus produktus ir į klientus orientuotas paslaugas; o skatinti
vartotojų dalyvavimą, suteikiant tinkamų ir patogių priemonių bei įrankių
sprendimams priimti ir paskatų, kuriomis būtų atlyginama už dalyvavimą. -
Sukurti priemonių, kuriomis visi suinteresuotieji subjektai būtų skatinami
spartinti pažangiųjų apskaitos produktų bei paslaugų kūrimą ir naudojimą. -
Laiku parengti ir įgyvendinti taisykles ar imtis priemonių, dėl
kurių energijos tiekimo įmonės ir tinklo operatoriai įgytų pasitikėjimo investuoti
į pažangiąsias apskaitos technologijas ir atitinkamų paslaugų kūrimą. -
Užtikrinti, kad imantis didelio masto diegimo būtų atsižvelgta į
vykdant nedidelio masto diegimą ar bandomąsias programas įgytą patirtį ir
geriausią praktiką, visų pirma susijusią su techniniais ir ekonominiais
klausimais, vartotojų dalyvavimu ir pažangiųjų apskaitos paslaugų rinkos
kūrimu. Lyginamosios analizės apribojimai Dauguma
šiuo etapu turimų diegimo parametrų paremti prognozėmis, nes labai mažai ES
šalių užbaigė diegimą ar gerokai pasistūmėjo į priekį. Todėl pateiktus
lyginamosios analizės rezultatus reikia interpretuoti atsargiai. Kaip matyti 1 ir 2 lentelėse, pagrindinės prielaidos ir vertės skiriasi. Jos
atspindi skirtingas vietos aplinkybes bei pradines sąlygas, papildomų elementų
(priedų, funkcijų, kuriomis viršijamos siūlomos būtinosios funkcijos) įtraukimą
į atitinkamas pažangiąsias apskaitos sistemas ir metodikos skirtumus (taikytą
diskonto normą, vertinimo laikotarpį ir kt.). Naudą
vartotojams, neskaitant tikslesnės sąskaitose pateikiamos informacijos,
įvertinti sunku, nes ji priklauso nuo vartotojo faktinio dalyvavimo (pvz.,
naudojimosi reagavimo į paklausą paslaugomis) ir paskatų, kaip antai
diferencijuotos kainodaros sistemų. Kai
kuriais atvejais stokojama išsamių duomenų, kurie leistų padaryti tikslias
išvadas. Pavyzdžiui, tuo metu, kai buvo atliekama analizė ir rengiama
ataskaita, keturios valstybės narės dar nebuvo pateikusios savo SNA duomenų.
Taip pat trūksta svarbių duomenų apie sistemų funkcijas. Tolesni veiksmai ir priemonės Pagrindinės
šios ataskaitos išvados, visų pirma susijusios su rinka, pagrindinių
suinteresuotųjų subjektų ryšiais ir pažangiųjų apskaitos sistemų duomenų
tvarkymu, bus įtrauktos į šiuo metu rengiamą Mažmeninės energijos
rinkos iniciatyvą. Valstybėms
narėms, svarstančioms tolesnius pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo veiksmus,
patariama apgalvoti toliau pateiktus klausimus. Jie daugiausia grindžiami iki
šiol sukaupta dar vykdomos veiklos ar jau užbaigtos veiklos patirtimi. Vartotojų
pasitikėjimas Kad
vartotojai suprastų savo teises, pažangiųjų skaitiklių įrengimo ir dalyvavimo
reagavimo į paklausą programose naudą, būtina aktyviai juos apie tai
informuoti. Vartotojai turėtų būti informuojami apie funkcijas, apie tai, kokie
duomenys bus renkami ir kam jie bus naudojami. Naujoviškų
energetikos paslaugų rinka Reglamentu
turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos įdiegus pažangiąsias apskaitos
sistemas kurti vertę vartotojams ir visai energetikos sistemai, taip pat
skatinama naujoviškų energetikos paslaugų rinka. Turėtų būti rengiamos
priemonės, kuriomis visi susiję suinteresuotieji subjektai būtų skatinami
užtikrinti spartų pažangiųjų apskaitos produktų ir paslaugų kūrimą ir spartinti
naudojimąsi jais. Komunikate dėl energijos vidaus rinkos[16]
valstybės narės paragintos parengti veiksmų planus, kuriuose parodoma, kaip
modernizuojami tinklai, įskaitant skirstymo sistemų operatoriams taikomas
taisykles ir įpareigojimus, sinergiją su IRT sektoriumi, reagavimo į paklausą
ir dinaminės kainodaros skatinimą. Duomenų
apsauga Patartina
prieš diegiant įvertinti, ar reikia specialių pagrindinių nacionalinės ir ES
teisės aktų dėl duomenų privatumo ir saugumo. Be to, rengiant pažangiuosius
standartus didžiausią dėmesį reikia skirti aukštam asmens duomenų apsaugos
lygiui. Duomenų
tvarkymas Turėtų
būti ypač akcentuojami šie klausimai: -
poveikis skirstymo sistemų operatorių reguliuojamoms funkcijoms,
paskatoms ir įpareigojimams; -
dinamiškos konkurencijos mažmeniniame sektoriuje skatinimas
pasitelkus rinkos taisykles, kuriomis sudaroma dinaminės kainodaros galimybių; -
duomenų tvarkymo ir sinergijos su IRT sektoriumi galimybių
nagrinėjimas. Pažangiųjų apskaitos sistemų
funkcijos Primygtinai
rekomenduojama ES lygmeniu laikytis bent būtinųjų funkcijų, siūlomų Komisijos
rekomendacijoje 2012/148/ES, kurios atitinka šios srities standartizavimo
darbą. Tai būtina siekiant užtikrinti techninį ir komercinį pažangiųjų
apskaitos sistemų sąveikumą, garantuoti duomenų privatumą bei saugumą ir
sudaryti galimybių kurti ir plėtoti reagavimo į paklausą ir kitas energetikos
paslaugas. Tai suteiks galimybę valstybėms narėms nustatyti bendrus ekonominio
veiksmingumo siekimo būdus savo diegimo planuose, palengvinti būtiną viešąjį
pirkimą ir galiausiai užtikrinti, kad būtų diegiamos paskirtį atitinkančios
pažangiosios apskaitos sistemos, į kurias verta investuoti. Valstybėms narėms
taip pat patariama laiku nustatyti reikalaujamas funkcijas, kad būtų
užtikrintas vykdymo aiškumas ir nuoseklumas, visų pirma tiems, kuriems pavesta
įdiegti pažangiąsias apskaitos sistemas. Ilgalaikių
išlaidų ir naudos ekonominis vertinimas Nacionalinėms
valdžios institucijoms, ypač tų valstybių narių, kurios nusprendė pažangiųjų
apskaitos sistemų dideliu mastu nediegti[17],
rekomenduojama peržiūrėti naudotus kritinius parametrus ir dabartiniuose SNA
scenarijuose nustatytas prielaidas naudojantis atitinkama bandomųjų programų
informacija ir praktine patirtimi, kad patikslintų technologijos pasirinkimą ir
prielaidas apie susijusias sąnaudas ir naudą. Valstybėms narėms, kurios dar
turi užbaigti savo SNA ar paskelbti diegimo planus[18], rekomenduojama atlikti analizę
ir priimti sprendimus kuo greičiau. [1] Elektros energijos direktyvos (2009/72/EB) ir Dujų direktyvos
(2009/73/EB) I priedo 2 dalis. [2] Pažangioji apskaitos (matavimo) sistema – elektroninė sistema, kuria
galima išmatuoti energijos suvartojimą ir gauti daugiau informacijos nei
naudojant įprastą skaitiklį ir kuri gali perduoti ir gauti duomenis naudojant
tam tikrą elektroninį ryšį – apibrėžtis pateikta Energijos vartojimo efektyvumo
direktyvos (2012/27/ES), OL L 315, 2012 11 14, p. 1, 2
straipsnio 28 punkte. [3] 27 ES valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija,
Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras,
Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija,
Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir
Vokietija. Kroatija į analizę neįtraukta, nes pagrindiniai duomenys surinkti prieš
jai įstojant į ES. [4] Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (2012/27/ES). [5] Reagavimas į paklausą suprantamas kaip situacija, kai galutiniai
vartotojai savanoriškai keičia savo elektros energijos vartojimo įpročius
reaguodami į rinkos signalus (pavyzdžiui, pagal laiko intervalus kintamas
kainas ar skatinamuosius mokėjimus) arba priėmus vartotojų siūlymus (pavienių
ar vartotojų grupės) organizuotose elektros energijos rinkose parduoti
pasirengimą tam tikru konkrečiu laiko momentu keisti savo elektros energijos
poreikį. Taigi, reagavimas į paklausą neturėtų būti nei priverstinis, nei
neatlyginamas. (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 2013 11 5). [6] Direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų
taisyklių ir Direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų
taisyklių paaiškinimas, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas,
2010 1 22. [7] Jungtinės Karalystės (JK) Didžiosios Britanijos duomenys ataskaitoje
laikomi reprezentatyviais JK duomenimis. Šiaurės Airijos regiono bendras
apskaitos taškų skaičius sudaro labai mažą dalį bendro JK skaičiaus – apie
1,5 % visų JK apskaitos taškų skaičiaus, todėl jis neatspindi visos
valstybės narės padėties. Be to, dėl skirtingų Šiaurės Airijos ir Didžiosios
Britanijos metodikų bei energetikos rinkų skirtumų gana sunku surinkti
duomenis, kurie būtų reprezentatyvūs visai JK. Konkretūs Šiaurės Airijos
duomenys taip pat užfiksuoti, jie įtraukti į atitinkamą šalies duomenų
santrauką prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.
[8] Vengrija savo sąnaudų ir naudos analizę Komisijos tarnyboms pateikė
2013 m. gruodžio mėn. Dabartinėje ataskaitoje ir prie jos pridedamuose
Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose nurodomi SNA duomenys, turėti
2013 m. liepos mėn. pabaigoje. [9] Diskonto norma taikoma investicijų į pažangiąsias apskaitos sistemas
sąnaudoms ir naudai atitinkamuose scenarijuose. Ja atsižvelgiama į laiko
momentą, su kuriuo susijusi piniginė vertė, ir riziką ar netikrumą dėl numatomų
būsimų pinigų srautų. Diskonto norma daro didelį poveikį vertinant potencialias
investicijas į pažangiąsias apskaitos sistemas, kadangi daugiausia išlaidų
patiriama atitinkamo scenarijaus pradžioje, o pažangiosios sistemos dažnai
duoda ilgalaikės naudos. Vienam
apskaitos taškui tenkančių sąnaudų ir naudos statistiniai duomenys yra
grindžiami skaičiais, apskaičiuotais pagal atitinkamų sąnaudų (kapitalo ir
veiklos) ir naudos grynąją esamąją vertę. [10] Ši procentinė dalis susijusi su skaičiumi matavimų (dalimi duomenų,
kuriais naudotasi), kurie patenka į nurodytos vidutinės vertės intervalą ±
standartinis nuokrypis. Elektros skaitiklių duomenys susiję su 16 šalių, kurios
jau užbaigė didelio masto diegimą ar jo imsis, gautais teigiamais sąnaudų ir
naudos analizės rezultatais. [11] Komisijos rekomendacija 2012/148/ES (OL L 73,
2012 3 13, p. 9), http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32012H0148. [12] Europos
duomenų apsaugos reforma, http://ec.europa.eu/justice/newsroom/data-protection/news/120125_en.htm. [13] Pažangių elektros energijos tinklų standartizavimo užsakymas M/490;
CEN/CENELEC/ETSI užduotis dėl pažangiųjų tinklų; http://www.cencenelec.eu/standards/Sectors/SustainableEnergy/Management/SmartGrids/Pages/default.aspx. [14] Europos pažangiųjų elektros energijos tinklų darbo grupė
pažangiuosius elektros energijos tinklus apibrėžia kaip elektros energijos
tinklus, pritaikytus veiksmingai derinti visų prie jų prisijungusių vartotojų
elgseną ir veiksmus – elektros energijos gamintojų, vartotojų ir tų, kurie yra
ir gamintojai, ir vartotojai – siekiant sukurti ekonomiškai veiksmingą, tausią
elektros energijos sistemą, kurios nuostoliai maži, o kokybės, tiekimo saugumo
ir saugos lygis aukštas. http://ec.europa.eu/energy/gas_electricity/smartgrids/doc/expert_group1.pdf. [15] Pažangiųjų elektros energijos tinklų projektai Europoje. Įgyta
patirtis ir dabartiniai pokyčiai. Atnaujinta 2012 m. Europos Komisija,
2013 m.; http://ses.jrc.ec.europa.eu/jrc-scientific-and-policy-report2013;
Ataskaita
dėl Europos pažangiųjų apskaitos sistemų žemėlapio, pažangiųjų regionų
rezultatai 2.1, Austrijos energetikos agentūra, 2012 m.; http://www.smartregions.net/default.asp?sivuID=26927. [16] COM(2012) 663. [17] T. y. Belgija, Čekija, Latvija, Lietuva, Portugalija, Slovakija,
Vengrija ir Vokietija. [18] T. y. Bulgarija, Kipras ir Slovėnija.