1. ĮVADAS

Šis komunikatas parengtas po 2013 m. birželio 24 d. komunikato dėl Žaliavų iniciatyvos įgyvendinimo[1]. Jame pateikiamas naujas svarbiausių žaliavų sąrašas, o išvadose apžvelgiama su Žaliavų iniciatyva susijusi būsima veikla, Europos inovacijų partnerystė žaliavų srityje ir žaliavoms skirta „Horizonto 2020“ dalis.

Kartu skelbiamame tarnybų darbiniame dokumente apibendrinami su trimis Žaliavų iniciatyvos ramsčiais[2] susiję per praėjusius metus nuveikti darbai ir kompleksinė veikla.

2011 m. Komunikate dėl žaliavų[3] Komisija oficialiai patvirtino 14 svarbiausių žaliavų (t. y. žaliavų, kurioms būdinga didelė nepakankamos pasiūlos rizika ir didelė ekonominė reikšmė) sąrašą ir įsipareigojo toliau stebėti padėtį siekdama nustatyti prioritetinius veiksmus. Ji taip pat įsipareigojo bent kas trejus metus sąrašą peržiūrėti ir atnaujinti. Todėl šiame komunikate pateikiamas peržiūrėtas Europos Sąjungai svarbiausių žaliavų sąrašas (žr. 1 priedą).

Sąrašo tikslas – padėti įgyvendinti ES pramonės politiką ir užtikrinti, kad Europos pramonės konkurencingumas padidėtų imantis veiksmų kitose politikos srityse. Dėl to turėtų padidėti bendras ES ekonomikos konkurencingumas, o tai atitinka Komisijos siekį iki 2020 m. pramonės indėlį į BVP padidinti iki 20 proc. Tai taip pat turėtų padėti skatinti svarbiausias žaliavas išgauti Europoje ir sudaryti palankesnes sąlygas imtis naujos kasybos veiklos. Sąrašas naudojamas ir siekiant nustatyti, kuriems poreikiams ir veiksmams teikti pirmumą. Pavyzdžiui, juo remiamasi derantis dėl prekybos susitarimų, siekiant panaikinti priemones, kuriomis iškreipiama prekyba, arba skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tačiau informacijos, kaip sąrašu naudojasi valstybės narės ir pramonės atstovai, yra labai mažai. Taip pat pabrėžtina, kad visos žaliavos, net ir tos, kurios nėra pripažintos svarbiausiomis, yra reikšmingos Europos ekonomikai, todėl konkrečios žaliavos ir jos prieinamumo Europos ekonomikoje nederėtų ignoruoti vien todėl, kad ta žaliava nelaikoma svarbiausia.

2. ES SVARBIAUSIŲ ŽALIAVŲ SĄRAŠO PERŽIŪRA

2011 m. patvirtintas sąrašas pirmą kartą peržiūrėtas siekiant trijų toliau nurodytų pagrindinių tikslų.

a) Išplėsti nagrinėjamų žaliavų apimtį

2013 m. tyrime, taikant tą pačią metodiką, kaip ir ankstesniame tyrime, išnagrinėtos 54 neenerginės, ne maisto medžiagos (2010 m. išnagrinėta 41 medžiaga). Išplėtus apimtį įtrauktos 7 naujos abiotinės medžiagos ir 3 biotinės medžiagos (kaučiukas, medienos plaušiena ir pjautinė spygliuočių mediena). Į 2014 m. svarbiausių žaliavų sąrašą įtraukta 13 iš 14 ankstesniame tyrime nustatytų medžiagų, o iš sąrašo išbrauktas tik tantalas (sumažėjus nepakankamos pasiūlos rizikai). Į sąrašą įrašytos 6 naujos medžiagos: boratai, chromas, koksinės anglys, magnezitas, fosfatinės uolienos ir silicio metalas.

b) Patikslinti analizę ir panaudoti papildomus duomenis

Palyginti su 2010 m. tyrimu, retųjų žemių elementai nagrinėjami smulkiau ir išskiriami į sunkiųjų ir lengvųjų elementų kategorijas – jos į naująjį sąrašą įtrauktos atskirai. Į tyrimą integruoti nauji Europos duomenys ir įtrauktas visų svarbiausių žaliavų vertės grandinės vertinimas.

c) Išlaikyti palyginamumą su 2010 m. tyrimu

Kad būtų užtikrintas palyginamumas su 2010 m. ataskaita, metodika iš esmės nepakeista. Taigi nauja informacija ir įžvalgos, pvz., dėl vartotojų grandies tiekimo grandinių, panaudotos kokybinei analizei, o ne kiekybinei metodikai gerinti. Naujojoje ataskaitoje pateikiama rekomendacijų dėl metodikos keitimo 2016 m. teiksiant kitą ataskaitą.

Naujasis 20 svarbiausių žaliavų sąrašas su kiekvieno elemento pagrindiniais duomenimis pateikiamas 1 priede.

3. IŠVADOS

Žaliavų iniciatyva yra vidutinės trukmės ir ilgalaikis projektas. Apskritai įgyvendinant iniciatyvą, ypač jos pirmąjį ir trečiąjį ramsčius, padaryta reikšminga pažanga. Dauguma abiejuose komunikatuose numatytų veiksmų įgyvendinti, nors rodiklių, kuriais remiantis būtų galima stebėti rezultatus, vis dar trūksta. Per ateinančius kelerius metus numatoma, kad jau tvirtai įsigalėjusi Europos inovacijų partnerystė ir programa „Horizontas 2020“ skatins pažangą daugelyje įvairių sričių.

Šiuo metu pagrindinis prioritetas turėtų būti tolesnis antrojo ramsčio plėtojimas, ypač kasybos bendrųjų sąlygų ir žaliavų žinių bazės gerinimo srityse. Tuo tikslu, be kita ko, būtų galima iki 2020 m. sukurti Europos neenerginių, ne žemės ūkio žaliavų žinių bazę ir nustatyti tinkamus pažangos vertinimo rodiklius.

2015 m. pradžioje Komisija ketina parengti klausimų dokumentą dėl naudingųjų iškasenų gavybos jūros dugne.

Komisija parengs komunikatą dėl Europos inovacijų partnerystės ir jame paaiškins, kaip pati Komisija, valstybės narės, pramonės atstovai, akademinė bendruomenė ir NVO ketina bendradarbiauti, kad būtų vykdomas EIP strateginis įgyvendinimo planas.

Nuo pat EIP pradžios kasmet rengiama aukšto lygio konferencija. 2014 m. konferencija vyks rudenį Italijoje. Joje bus pristatyta nemažai esminių su žaliavomis susijusių įsipareigojimų.

Kito 2016–2018 m. mokslinių tyrimų strateginio programavimo etapo procesas prasidės 2014 m. Žaliavų srityje ypač daug dėmesio bus skiriama pramoniniam demonstravimui ir bandomajai veiklai.

2014 m. vasario 14 d. paskelbęs iki 2014 m. rugsėjo 10 d. galiojantį kvietimą, Europos inovacijos ir technologijos institutas pradėjo žaliavų srities žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) atrankos procedūrą. Ši ŽIB suburs aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo organizacijas, kad padidėtų ES pajėgumas diegti inovacijas žaliavų srityje.

2014 m. pabaigoje vyks Europos kompetencijos retųjų žemių klausimais tinklo (ERECON) projekto galutinis susitikimas ir per jį bus paskelbti sektoriui svarbūs dokumentai ir politikos rekomendacijos.

Per 2014 m. planuojama surengti su žaliavomis susijusių diplomatinių renginių, kuriuose dalyvautų Grenlandija, Afrikos Sąjunga ir kelios technologiškai pažangios šalys, tokios kaip JAV ir Kanada. Nuo 2015 m. naudojantis naująja partnerystės priemone būtų galima žaliavų srityje vykdyti įvairią diplomatinę ir verslo vystymo veiklą su ES nepriklausančiais partneriais.

Atsižvelgiant į 2014 m. kovo mėn. paskelbtas Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose teigiama, kad „reikėtų toliau dėti pastangas, kad būtų gerinamos patekimo į rinką sąlygos visame pasaulyje, sudarant palankesnes sąlygas Europos bendrovėms integruotis į pasaulines vertės grandines, ir skatinama laisva, sąžininga ir atvira prekyba, kartu ginant savo interesus, vadovaujantis abipusiškumo ir abipusės naudos principais. <...> Be to, turi būti imamasi papildomų veiksmų, kad būtų užtikrintos galimybės gauti svarbiausių žaliavų“, ir toliau bus tvirtai teikiamas pirmumas deryboms dėl prekybos taisyklių ir jų taikymo užtikrinimui, o ypač daug dėmesio bus skiriama deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Galiausiai, atsižvelgiant į trečiąjį ramstį, pagrindinis 2014 m. prioritetas bus atliekų politikos peržiūra, įskaitant siektinų reikšmių persvarstymą.

1 priedas

Svarbiausių žaliavų sąrašas

Toliau išvardytos 20 žaliavų yra svarbiausios, nes joms būdinga itin didelė nepakankamos pasiūlos rizika ir jų poveikis ekonomikai yra didesnis nei daugumos kitų žaliavų. Iš lentelės aiškiai matyti, kad Kinija yra įtakingiausia pasaulinė 20 svarbiausių žaliavų tiekėja. Kelios kitos šalys yra dominuojančios tam tikrų žaliavų tiekėjos, pvz., Brazilija – niobio. Kitų medžiagų, pvz., platinos grupės metalų ir boratų, pasiūla įvairesnė, bet vis vien koncentruota. Be rizikos, susijusios su tokia gavybos koncentracija, padėtį dar labiau sunkina tai, kad daugeliu atveju šių medžiagų beveik nėra kuo pakeisti, o iš perdirbamų antrinių žaliavų jų išgaunama mažai.

Žaliavos || Pagrindinės žaliavą išgaunančios šalys (2010, 2011, 2012 m.) || Pagrindiniai importo į ES šaltiniai (daugiausia 2012 m.) || Pakeičiamumo rodiklis* || Būvio ciklo pabaigoje perdirbamų medžiagų dalis**

Berilis || JAV 90 % || JAV, Kinija ir Mozambikas[4] || 0,85 || 19 %

Kinija 9 %

Mozambikas 1 %

Boratai || Turkija 41 % || Turkija 98 % (gamtiniai boratai) ir 86 % (rafinuoti boratai) || 0,88 || 0 %

JAV 33 % || JAV 6 %, Peru 2 % (rafinuoti boratai); Argentina 2 % (gamtiniai boratai)

Chromas || Pietų Afrika 43 % || Pietų Afrika 80 % || 0,96 || 13 %

Kazachstanas 20 % || Turkija 16 %

Indija 13 % || Kitos šalys 4 %

Fluoritas || Kinija 56 % || Meksika 48 % ↑ || 0,80 || 0 %

Meksika 18 % || Kinija 13 % ↓

Mongolija 7 % || Pietų Afrika 12 % ↓

Fosfatinės uolienos || Kinija 38 % || Marokas 33 % || 0,98 || 0 %

JAV 17 % || Alžyras 13 %

Marokas 15 % || Rusija 11 %

Galis[5] || Kinija 69 % (rafinuotas) || JAV 49 % || 0,60 || 0 %

Vokietija 10 % (rafinuotas) || Kinija 39 %

Kazachstanas 6 % (rafinuotas) || Honkongas 8 %

Gamtinis grafitas || Kinija 68 % || Kinija 57 % ↓ || 0,72 || 0 %

Indija 14 % || Brazilija 15 %

Brazilija 7 % || Norvegija 9 %

Germanis || Kinija 59 % ↓ || Kinija 47 % ↓ || 0,86 || 0 %

Kanada 17 % || JAV 35 %

JAV 15 % || Rusija 14 %

Indis || Kinija 58 % || Kinija 24 % ↓ || 0,82 || 0 %

Japonija 10 % || Honkongas 19 % ↑

Korėja 10 % || Kanada 13 %

Kanada 10 % || Japonija 11 %

Kobaltas || Kongo Demokratinė Respublika 56 % ↑ || Rusija 96 % (kobalto rūdos ir koncentratai) || 0,71 || 16 %

Kinija 6 %; Rusija 6 %; Zambija 6 % || JAV 3 % (kobalto rūdos ir koncentratai)

Koksinės anglys || Kinija 53 % || JAV 41 % || 0,68 || 0 %

Australija 18 % || Australija 37 %

Rusija 8 %; JAV 8 % || Rusija 9 %

Magnezitas || Kinija 69 % || Turkija 91 % || 0,72 || 0 %

Rusija 6 %; Slovakija 6 % || Kinija 8 %

Magnis || Kinija 86 % ↑ || Kinija 91 % ↓ || 0,64 || 14 %

Rusija 5 % || Izraelis 5 %

Izraelis 4 % || Rusija 2 %

Niobis || Brazilija 92 % || Brazilija 86 % (feroniobis) || 0,69 || 11 %

Kanada 7 % || Kanada 14 % (feroniobis)

Platinos grupės metalai || Pietų Afrika 61 % ↓ || Pietų Afrika 32 % ↓ || 0,83 || 35 %

Rusija 27 % ↑ || JAV 22 % ↑

Zimbabvė 5 % || Rusija 19 % ↓

Sunkieji retųjų žemių elementai || Kinija 99 % || Kinija 41 % (visi retųjų žemių elementai) Rusija 35 % (visi retųjų žemių elementai) JAV 17 % (visi retųjų žemių elementai) || 0,77 || 0 %

Australija 1 %

Lengvieji retųjų žemių elementai || Kinija 87 % || 0,67 || 0 %

JAV 7 %

Australija 3 %

Silicio metalas (silicis) || Kinija 56 % || Norvegija 38 % || 0,81 || 0 %

Brazilija 11 % || Brazilija 24 %

JAV 8 %; Norvegija 8 % || Kinija 8 %

Prancūzija 6 % || Rusija 7 %

Stibis || Kinija 86 % || Kinija 92 % (neapdorotas ir miltelių pavidalo) || 0,62 || 11 %

Bolivija 3 % || Vietnamas (neapdorotas ir miltelių pavidalo) 3 %

Tadžikistanas 3 % || Kirgizija 2 % (neapdorotas ir miltelių pavidalo); Rusija 2 % (neapdorotas ir miltelių pavidalo)

Volframas || Kinija 85 % || Rusija 98 % ↑ || 0,70 || 37 %

Rusija 4 % || Bolivija 2 %

Bolivija 2 %

Šešios naujos svarbiausios žaliavos pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos tamsiai pilkame fone. Kitaip nei 2010 m. ataskaitoje, sunkiosios retosios žemės, lengvosios retosios žemės ir skandis vertinti atskirai, o ne kaip viena retųjų žemių grupė. Sunkiosios ir lengvosios retosios žemės nurodytos šviesiai pilkame fone.

Pagrindinių žaliavą išgaunančių šalių ir pagrindinių importo į ES šaltinių skiltyse rodyklės rodo, kad nuo 2010 m. ataskaitos pateikimo svarbiausių žaliavų gavyba ar importas padidėjo arba sumažėjo maždaug 10 procentinių punktų.

Pastabos

(*) Pakeičiamumo rodiklis – visose naudojimo srityse apskaičiuotas ir kaip svertinė vertė nustatytas matas, rodantis, kaip sunku medžiagą pakeisti kita. Vertinama nuo 0 iki 1; 1 rodo sunkiausiai pakeičiamą medžiagą.

(**) Būvio ciklo pabaigoje perdirbamų medžiagų dalis – metalų ir metalų produktų, pagamintų iš pasibaigusio būvio ciklo metalo laužo ir kitų žemos kokybės liekanų, kuriose yra metalo, dalis, palyginti su pasibaigusio būvio ciklo metalo laužu visame pasaulyje.

Šaltinis: parengta remiantis Žaliavų tiekimo grupės svarbiausių žaliavų nustatymo ad hoc darbo grupės 2014 m. ataskaita „ES svarbiausios žaliavos“.

[1] COM(2013) 442 final.

[2] Trys ramsčiai: 1. užtikrinti sąžiningą ir tvarų žaliavų tiekimą iš pasaulinių rinkų; 2. užtikrinti tvarų žaliavų tiekimą pačioje ES; 3. skatinti efektyviai naudoti išteklius ir didinti perdirbimo apimtis. Komisija tokiuose tarnybų darbiniuose dokumentuose ir toliau teiks Žaliavų iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitas.

[3] COM(2011) 25 final. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo.

[4] Būdingi dideli svyravimai.

[5] Galis yra šalutinis produktas; tiksliausi turimi duomenys nurodo gavybos pajėgumą, o ne pačią gavybą.