1. Įžanga

Kaip Komisijos paskelbta 2011 m. rugsėjo 16 d. Komunikate dėl Šengeno erdvės valdymo stiprinimo[1], ir 2012 m. kovo 8 d. pritarus Tarybai, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia pusmetines Šengeno erdvės veikimo ataskaitas. Ši penktoji ataskaita apima 2013 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. balandžio 30 d. laikotarpį.

2. Padėties aprašymas 2.1. Padėtis prie Šengeno išorės sienų

Palyginti su keturiais mėnesiais prieš ataskaitinį laikotarpį (2013 m. spalio–gruodžio mėn.) per 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. vasario mėn. (mėnesiai, kurių duomenys buvo prieinami dokumento rengimo metu), nustatytų neteisėto sienos kirtimo atvejų sumažėjo. Tai gali būti laikoma normaliu reiškiniu dėl neteisėtos migracijos srautų sezoninių svyravimų. Tačiau, palyginti su 2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. vasario mėn., nustatytų neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius išaugo 96 proc. – nustatyti 25 936 atvejai[2]. 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. vasario mėn. daugiausia asmenų sulaikyta Italijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Ispanijoje ir Bulgarijoje. Iš viso 2013 m. nustatyti 107 365 neteisėto sienos kirtimo atvejai, t. y. 48 proc. daugiau nei 2012 m. Todėl sulaikymo atvejų skaičius ir, atitinkamai, spaudimas pasienyje tebelieka didelis ir gali dar labiau augti, nes tradiciškai ramiais šio ataskaitinio laikotarpio mėnesiais nustatytas vienas didžiausių šiuo metų laiku užfiksuotų neteisėtų migrantų skaičių. 2013 m. bendras skaičius yra panašus į 2009–2010 m. skaičius, bet jis yra mažesnis nei buvo užfiksuota per 2011 m. Arabų pavasario įvykius. Daugiausia nustatyta Sirijos, Eritrėjos, Afganistano ir Albanijos pilietybę turinčių asmenų (per visus 2013 m.).

Viduržemio jūros regiono centrinė dalis 2013 m. buvo pagrindinis maršrutas, kuriame, palyginti su 2012 m., aktyvumas išaugo beveik keturgubai (daugiau kaip 40 000 nustatytų asmenų)[3]. Per pirmus keturis ataskaitinio laikotarpio mėnesius, kurio statistiniai duomenys parengti (2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. vasario mėn.), šis skaičius išaugo keturis kartus, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais (9 175 atvejai, palyginti su 2 177). Nors 2013 m. lapkričio mėn. nustatyta mažiau pažeidėjų nei 2012 m., 2013 m. gruodžio pabaigoje, palyginti su 2012 m. gruodžio mėn., nustatyta beveik penkis kartus daugiau pažeidėjų, o 2014 m. sausio ir vasario mėnesiais atitinkamai 58 ir 61 kartus daugiau nei tais pačiais mėnesiais prieš metus[4].

Pirmininkaudama Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupei Komisija 2013 m. gruodžio 4 d. paskelbė komunikatą[5], kuriame išdėstyti veiksmai, kurių turi imtis valstybės narės, ES institucijos ir kitos ES įstaigos. Jie taip pat apima veiksmus, kuriais siekiama griežtinti sienų stebėjimą, kuris padeda geriau suvokti padėties jūroje vaizdą ir užtikrinti migrantų gyvybių apsaugą ir jų gelbėjimą. Šių priemonių įgyvendinimas turėtų padėti išsaugoti ES išorės sienos Viduržemio jūros regione vientisumą.

Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas 2013 m. buvo antras dažniausiai naudotas maršrutas. Nors 2013 m. šiame maršrute prie Bulgarijos sienos nustatytų pažeidėjų skaičius buvo beveik septynis kartus didesnis nei 2012 m., metinis nustatytų pažeidėjų skaičius rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute sumažėjo trečdaliu, kadangi dėl prie Graikijos sienos tebevykdomų veiksmų ir operacijų nustatoma mažiau pažeidėjų sausumos sienos dalyje tarp Graikijos ir Turkijos[6]. Paskutinį 2013 m. mėnesį ir 2014 m. pradžioje Bulgarijos pasienyje nustatyta gerokai mažiau pažeidėjų. Tai galima paaiškinti sezoniškumu ir tuo, kad Bulgarija skyrė papildomų išteklių.

Tačiau per kiekvieną iš pirmų keturių dabartinio ataskaitinio laikotarpio mėnesių pažeidėjų nustatymo atvejų skaičius rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute yra didesnis nei prieš metus. Reikia stebėti, ar ši tendencija išlieka ir ar reikia imtis papildomų veiksmų, kad ši padėtis būtų ištaisyta.

Komisija planuoja pateikti rekomendacijos Bulgarijai ir Italijai, kuriomis būtų inicijuotas išankstinio perspėjimo, parengties ir krizių valdymo mechanizmas pagal reglamento „Dublinas III“[7] 33 straipsnį, siekdama paremti šių valstybių narių pasirengimą valdyti joms tenkantį spaudimą, parodyti solidarumą ir padėti prieglobsčio prašytojams, kuriems reikia pagalbos.

Vakarų Balkanų maršrutas buvo trečias daugiausiai naudotas maršrutas. 2013 m. jis buvo naudojamas daugiau kaip tris kartus dažniau nei 2012 m. Didžiausias spaudimas tebepatiriamas prie Vengrijos sienos. Iš turimų šio ataskaitinio laikotarpio duomenų matyti, kad Vakarų Balkanų maršrute nustatytų pažeidėjų skaičius buvo beveik du kartus didesnis nei ankstesniais metais.

2.2. Padėtis Šengeno erdvėje

Per pirmuosius keturis ataskaitinio laikotarpio mėnesius, kurių duomenys parengti, nustatyto neteisėto buvimo[8] atvejų skaičius buvo šiek tiek didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2012–2013 m. (nustatyta 109 712 atvejų, t. y. apie 9 proc. daugiau). Vokietija, Švedija, Prancūzija, Ispanija ir Belgija per šį laikotarpį nustatė daugiausia atvejų.

Kaip planuota, agentūra FRONTEX, atsižvelgdama į Komisijos iniciatyvą ir remdamasi valstybių narių pateikta informacija, parengė tikslinę migrantų judėjimo ES viduje bei Šengeno erdvėje rizikos analizę. Rezultatai rodo, kad daugumos neteisėtų migrantų kelionė nesibaigia po to, kai jie kerta išorės sieną – jie vyksta toliau siekdami kelionės tikslo kitur Šengeno erdvėje. Buvo analizuojama, kurių šalių piliečių[9] tarp neteisėtų migrantų daugiausia. Kiekviena pilietybė susijusi su aiškia vėlesnio judėjimo sistema.

Kitas svarbus įvykis buvo tai, kad nuo 2014 m. sausio mėn. FRONTEX rizikos analizės tinklas pradėjo reguliariai rinkti šio judėjimo rodiklius. Dvylika valstybių narių dar neišsiuntė savo skaičių, o daugelio kitų valstybių narių duomenys nebuvo išsamūs. Todėl šiame etape negalima padaryti išvadų dėl šių duomenų.

Be to, šiomis aplinkybėmis yra svarbu, kad iš kai kurių migrantų nėra paimti pirštų atspaudai, kaip nustatyta EURODAC reglamente. Migrantai gali norėti išvengti galimo išsiuntimo iš kitos Šengeno erdvės dalies į pradinio atvykimo valstybę narę, kaip reikalaujama pagal Dublino procedūras. Tačiau tokiais atvejais migrantams turėtų būti išsamiai išaiškinta, kad duoti pirštų atspaudus yra teisinė prievolė, o atsisakius tą padaryti gresia tam tikros teisinės sankcijos. Visų pirma, jei jie prašys prieglobsčio, tai, kad jie atsisakė duoti pirštų atspaudus reiškia, kad jų prašymas gali būti nagrinėjamas sparčiau. Jeigu jie neprašo prieglobsčio, jie turėtų būti vertinami kaip neteisėti migrantai, ir jiems turi būti taikoma Grąžinimo direktyva. Tai, kad jie atsisakė duoti pirštų atspaudus, gali būti ženklas, kad jie ketina pasislėpti. Tai gali pateisinti sulaikymą atskirai ištyrus kiekvieno migranto aplinkybes.

3. Šengeno acquis taikymas 3.1. Laikinai atnaujintos kontrolės prie vidaus sienų atvejai

Šengeno sienų kodekso[10] 23 straipsnyje nustatyta, kad išskirtiniais atvejais, kai kyla didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė gali atnaujinti savo vidaus sienų kontrolę. 2013 m. lapkričio 1 d. – 2014 m. balandžio 30 d. laikotarpiu dviem atvejais valstybės narės laikinai atnaujino kontrolę prie savo vidaus sienų: Lenkija lapkričio 8–23 d. (dėl JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (angl. UNFCCC) šalių konferencijos 19-osios sesijos, Šalių konferencijos 9-osios sesijos, kuri laikoma Kioto protokolo Šalių posėdžiu, ir pagalbinių įstaigų 39-osios sesijos) ir Nyderlandai 2014 m. kovo 14–28 d. (dėl Aukščiausiojo lygio susitikimo branduolinio saugumo klausimais Hagoje). Šiuo metu turimi tik Lenkijos duomenys dėl laikino kontrolės atnaujinimo: patikrintas 38 491 asmuo, iš jų 65 nebuvo įleisti, o 54 sulaikyti. Nė vienas draudimas atvykti nebuvo susijęs su JT renginiais.

3.2. Vidaus sienų kontrolės nebuvimo išsaugojimas

Įtariami Šengeno acquis pažeidimai dažnai siejami su dviem aspektais – klausimu, ar policijos patikrinimai prie vidaus sienų yra lygiaverčiai patikrinimams kertant sieną (Šengeno sienų kodekso 21 straipsnis), ir prievole panaikinti kliūtis sklandžiam eismui, pavyzdžiui, greičio apribojimus, sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų (Šengeno sienų kodekso 22 straipsnis). 2013 m. lapkričio 1 d. – 2014 m. balandžio 30 d. Komisija paprašė informacijos apie galimus Šengeno sienų kodekso 21 ir (arba) 22 straipsnio (-ių) pažeidimus dviejose naujose bylose (dėl Italijos ir Slovėnijos), užbaigė dvi bylas (dėl Ispanijos ir Švedijos) ir toliau tyrė šešias bylas (dėl Austrijos, Belgijos ir Vokietijos).

Tuo pačiu laikotarpiu po veiksmų, kurių ėmėsi Austrijos ir Slovakijos valdžios institucijos, Komisija baigė nagrinėti dvi pažeidimų procedūras prieš Austriją ir Slovakiją dėl įsipareigojimų pagal Šengeno sienų kodekso 22 straipsnį nesilaikymą. Dabar Komisija mano, kad padėtis Kittsee – Jarovce sienos perėjimo punkte atitinka Sąjungos teisę, nes Austrija ir Slovakija pašalino likusias kliūtis sklandžiam eismo srautui, pirmiausia greičio apribojimus, kurie nėra išskirtinai pagrįsti eismo saugumo aplinkybėmis.

2014 m. vasario 20 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, kurioje reikalaujama, kad Čekija iš dalies pakeistų savo teisės aktus ir taip užtikrintų, kad vežėjams, kurie Šengeno erdvės vidaus skrydžiais perveža atitinkamų kelionės dokumentų neturinčius užsienio valstybių piliečius, nebūtų taikomos sankcijos. Nustačius šias taisykles (kurios buvo skirtos išorės sieną kertantiems skrydžiams[11]) Šengeno zonos vidaus skrydžiams, vežėjai privalo atlikti sistemingus asmenų patikrinimus, kai jie kerta išorės sienas, o tai neatitinka ES teisės aktų dėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo.

3.3. Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) plėtojimas

2013 m. gruodžio 2 d. 19 Šengeno valstybių narių, esančių prie pietinių ir rytinių išorės sienų, pradėjo veikti Europos sienų stebėjimo sistema. EUROSUR pagerins valstybių narių galimybes dalytis ištekliais ir juos koordinuoti ir reaguoti į incidentus bei situacijas, susiklostančias prie išorės sienų. Visose valstybėse narėse, kurios 2013 m. prisijungė prie EUROSUR, visiškai veikia nacionaliniai koordinavimo centrai. FRONTEX prijungė šiuos centrus prie EUROSUR ryšių tinklo, o 2014 m. prijungs likusių 11 šalių centrus. FRONTEX taip pat pradėjo bendradarbiauti su Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) ir ES palydovų centru teikdama paslaugas ir informaciją ES lygmeniu, pavyzdžiui, pranešimo apie laivus sistemų ir palydovinių vaizdų srityje.

3.4. Įtariami kitų Šengeno acquis dalių pažeidimai

Šengeno sienų kodeksu reikalaujama, kad sienų kontrolės priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir nediskriminacinės. Eidami savo pareigas sienos apsaugos pareigūnai privalo visiškai gerbti žmogaus orumą, veikti visapusiškai laikydamiesi Pagrindinių teisių chartijos ir susijusios tarptautinės teisės nuostatų, įskaitant galimybę naudotis tarptautine apsauga ir pabėgėlių negrąžinimo principą. 2013 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo tyrimą dėl Graikijos, kuri kaltinama labai netinkamu elgesiu per sienų stebėjimo operacijas ir priverstinio migrantų išsiuntimo praktika prie išorės sienų. Be to, 2014 m. vasario mėn. Komisija užmezgė ryšius su Bulgarija siekdama įvertinti įtarimus dėl Bulgarijos valdžios institucijų priverstinio migrantų išsiuntimo praktikos. Be to, 2014 m. balandžio mėn. Komisija kreipėsi į Graikiją ir Bulgariją dėl sienos perėjimo punkto prie Graikijos ir Bulgarijos sienos veiklos, kuri, kaip pranešta ir įtariama, neatitinka būtinų Šengeno sienų kodekso reikalavimų.

Po 2014 m. vasario 9 d. Šveicarijos referendumo dėl imigracijos kiekybinių apribojimų nustatymo Šveicarijos valdžios institucijos pateiks pasiūlymus, kaip įgyvendinti šio referendumo rezultatus. Komisija vėliau išnagrinės galimas pasekmes Šveicarijos dalyvavimui Šengeno erdvėje.

2013 m. Komisija gavo skundų dėl ilgo laukimo laiko dėl Ispanijos valdžios institucijų patikrinimų pasienyje su Gibraltaru. Kadangi gauta daug skundų, Komisija paskelbė gavimo patvirtinimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2013/C 246/07). Apsilankiusi vietoje ir pripažindama, kad La Linea de la Konsepsjono perėjimo punktą valdyti yra sudėtinga, 2013 m. lapkričio 15 d. Komisija pateikė rekomendacijas Jungtinei Karalystei ir Ispanijai, kaip spręsti eismo padėties šiame pasienyje ir tabako kontrabandos klausimus. Visų pirma, Jungtinei Karalystei ir Gibraltarui pasiūlyta imtis priemonių, skirtų veiksmingesnei kovai su tabako kontrabanda, be kita ko, sukurti rizika grindžiamą klasifikavimą ir vykdyti nesistemingus, rizikos analize pagrįstus iš Gibraltaro išvykstančių asmenų patikrinimus ir optimizuoti Gibraltaro teisės aktus. Ispanijai pasiūlyta imtis priemonių, skirtų eismo organizavimui pagerinti, įskaitant perėjimo punkto modernizavimą, optimizuoti rizika grindžiamą klasifikavimą ir plėtoti keitimąsi informacija apie tabako kontrabanda su Gibraltaro valdžios institucijomis. Komisija yra įsipareigojusi toliau stebėti situaciją prie šios sienos, įskaitant tai, kaip abi valstybės narės praktiškai įgyvendina rekomendacijas.

Grąžinimo direktyvos (2008/115/EB) perkėlimas į nacionalinę teisę

Grąžinimo direktyvos (2008/115/EB) įgyvendinimo galutinis terminas suėjo 2010 m. gruodžio 24 d. Visos atitinkamos šalys, išskyrus Islandiją, pranešė visiškai perkėlusios direktyvą į nacionalinę teisę. Dauguma nustatytų perkėlimo į nacionalinę teisę problemų buvo sprendžiamos keičiant konkrečių valstybių narių atitinkamas teisės aktų nuostatas. Komisija toliau sistemingai stebi visų nustatytų trūkumų šalinimo pažangą ir prireikus pradeda tyrimą.

2014 m. kovo 27 d. kaip dalį komunikato dėl ES grąžinimo politikos Komisija pateikė pirmąją taikymo ataskaitą, kurioje padaryta išvada, kad direktyva padeda skatinti visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms vykdant sąžiningo, oraus ir veiksmingo grąžinimo procedūras. Sumažėjo atvejų, kai migrantai lieka be aiškaus teisinio statuso, o savanoriškas išvykimas plačiai pripažintas pagrindine grąžinimo forma. Galiausiai pagerėjo grąžinimo tvarumas, nes dažniau teikiama reintegracijos priemonių.

Šiuos teigiamus pokyčius patvirtino ir pilietinės visuomenės veikėjai (migracijos srityje veikiančios NVO), ir tarptautinės organizacijos (be kita ko, Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisijos ataskaitose).

Vietinio eismo per sieną reglamento (EB) Nr. 1931/2006 įgyvendinimas

Nuo 2006 m., kai įsigaliojo vietinio eismo per sieną tvarka, Komisija stebi, kaip ji taikoma. Ankstesnės ataskaitos atžvilgiu Komisija, gavusi atitinkamų valstybių narių paaiškinimus, nutraukė tyrimus, susijusius su keturiomis valstybėmis narėmis dėl dvišalių susitarimų, kuriuos šios šalys (Vengrija, Slovakija, Latvija ir Lenkija) sudarė su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, paprašiusi atitinkamų valstybių narių pateikti informaciją apie tolesnę eigą. Kartu Komisija tęsė tyrimą dėl Slovėnijos ir tyrė dvi pažeidimo bylas (viena iš jų dėl Latvijos, kita dėl Lenkijos).

2014 m. vasario 17 d. Komisija priėmė ataskaitą, kurioje kalbama apie tai, kaip veikia išimtinėmis aplinkybėmis išplėstas vietinio eismo per sieną režimas Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir tam tikruose Lenkijos administraciniuose rajonuose[12]. Ataskaitoje apžvelgiama, kaip praktiškai įgyvendinamas šis susitarimas, įskaitant sienos kirtimo atvejų skaičių pagal vietinio eismo per sieną režimą, jo organizacinė tvarka ir uždaviniai. Ataskaitoje daroma išvada, kad ši tvarka veikia tinkamai, ir kartu atkreipdamas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į trumpą jo įgyvendinimo laikotarpį, jo vertinimas yra ribotas. Ataskaitą teigiamai įvertino Taryba. Ji laukia kitos ataskaitos, kuri bus pateikta po dvejų metų, kai turėtų būti daugiau duomenų.

3.5. Trūkumai, nustatyti taikant Šengeno vertinimo mechanizmą

Pagal dabartinį Šengeno vertinimo mechanizmą[13] valstybių narių ekspertai, Tarybos generalinis sekretoriatas ir Komisija reguliariai vertina, kaip valstybės narės taiko Šengeno acquis.

Per 2013 m. lapkričio 1 d. – 2014 m. balandžio 30 d. laikotarpį buvo atlikti Šengeno vertinimai dėl policijos bendradarbiavimo Šveicarijoje ir dėl SIS / SIRENE Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Lenkijoje. Kalbant apie SIS / SIRENE, įvertintos valstybės narės iš esmės padarė patenkinamą pažangą diegdamos SIS II. Ataskaitos dar neužbaigtos, tačiau jose bus tiek teigiamų, tiek neigiamų pastabų ir rekomendacijų, įskaitant išsamesnį naujų perspėjimo kategorijų ir funkcijų taikymą. Ypatingas dėmesys skiriamas veiksmingesniam SIS II naudojimui prie išorės sienų.

Vyksta pasirengimo darbai, susiję su naujuoju Šengeno vertinimo mechanizmu. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis[14], vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, įsteigtas Šengeno komitetas, kurio pirmas posėdis vyko 2014 m. sausio 17 d. Posėdyje diskutuota apie praktinį naujojo Šengeno vertinimo mechanizmo įgyvendinimą. Pagal pirmiau minėtą reglamentą, daugiametę vertinimo programą planuojama nustatyti iki 2014 m. gegužės 27 d. Pirmojo vertinimo pagal naująjį mechanizmą galima tikėtis nuo 2015 m. sausio mėn.

3.6. Vidaus sienų su Bulgarija ir Rumunija kontrolės panaikinimas

Taryba dar neapsisprendė dėl šių šalių vidaus sienų kontrolės panaikinimo. Komisija ir toliau visapusiškai remia Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimą prie Šengeno erdvės.

4. Gretutinės priemonės 4.1. Šengeno informacinės sistemos naudojimas

Daugelyje valstybių narių SIS II veikimo pradžia buvo susieta su naujų galutinių vartotojų sistemų diegimu arba esminiu esamų sistemų atnaujinimu, todėl teisėsaugos pareigūnams skirtos nacionalinės programos patobulėjo. Daug valstybių narių įgyvendino sprendimus, leisiančius pateikti kelias SIS II užklausas kartu atsižvelgiant į skirtingus kriterijus (pvz., pavogto traktoriaus atveju tuo pačiu metu pateikiamos užklausos dėl transporto priemonės ir pramoninės įrangos). Teigiamų atitikčių (į SIS II įvestų užklausų teigiamų rezultatų) skaičiaus atžvilgiu, pasibaigus priderinimo laikotarpiui valstybėse narėse, dabartinė tendencija atrodo  teigiama: atitikčių skaičius viršija SIS 1+ gautų atitikčių skaičių 3,5 proc.

Nors 2011 m. programišių išpuolis prieš Danijos N.SIS įvyko tuo metu, kai dar buvo naudojama SIS II pirmtakė, Komisija atliko visapusišką nacionalinių saugumo priemonių veiksmingumo vertinimą kartu su „eu-LISA“ ekspertais, valstybėmis narėmis ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Rekomendacijos bus pateiktos 2014 m. antrąjį ketvirtį.

Komisija toliau atidžiai stebi, kaip SIS II diegiama valstybėse narėse, ypač pabrėždama naujų perspėjimo kategorijų ir funkcijų svarbą, nes daug valstybių narių vis dar turi visiškai įdiegti šiuos elementus į savo galutinių vartotojų sistemas. Komisija visų pirma teikia ypač daug dėmesio tam, kad valstybės narės laiku ištrintų į SIS II įvestus perspėjimus, nes nebeaktualūs perspėjimai gali kelti nepatogumų ir padaryti žalos susijusiems asmenims. Daugiausia vėluojama dėl to, kad trūksta procedūrų, atsakingų nacionalinės valdžios institucijų kontrolės ir aiškių teisinių nuostatų, kada perspėjimas turi būti ištrintas. Be to, Komisija nustatė, kad tam tikros valstybės narės sistemingai neprideda prie perspėjimų dėl suėmimo Europos arešto orderio, nors tą turėtų daryti. Dėl to perspėjimas gali negalioti. Todėl Komisija iškėlė šį klausimą susijusioms valstybėms narėms, kad problema būtų išspręsta. Prireikus Komisija taip pat pradės tyrimą dėl valstybių narių, kurios nesilaiko teisinių reikalavimų.

SIS II pasitvirtino kaip svarbi priemonė nustatant teroristų ir keliaujančių nusikaltėlių gaujų maršrutus, net jei pakeičiama tapatybė arba suklastojami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja siekdamos visapusiškai išnaudoti SIS II specialios kategorijos perspėjimų teikiamas galimybes. Šie perspėjimai leidžia atlikti slaptą arba specialųjį asmenų ir tam tikrų rūšių objektų patikrinimą. Komisijai veiksmingai pasiūlius aktyviau naudoti šios kategorijos perspėjimus statistiniai duomenys rodo, kad tokių perspėjimų skaičius išaugo daugiau kaip 30 proc.

4.2. Vizų informacinės sistemos naudojimas

Nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos (2013 m. spalio 31 d.) 2013 m. lapkričio 14 d. VIS pradėjo veikti devintajame regione (Vidurinėje Azijoje), dešimtajame regione (Pietryčių Azijoje) ir vienuoliktajame regione (Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje)[15].

2013 m. rugsėjo mėn. nustatyta VIS diegimo seka trečiajame regionų bloke[16]. Planuojama, kad 2014 m. gegužės 15 d. VIS pradės veikti dvyliktajame, tryliktajame, keturioliktajame ir penkioliktajame regionuose (Centrinės Amerikos, Šiaurės Amerikos, Karibų jūros regiono ir Australazijoje), o 2014 m. rugsėjo 25 d. – šešioliktajame regione (Vakarų Balkanuose ir Turkijoje).

VIS veikia gerai – iki 2013 m. spalio 1 d. naudojantis sistema sutvarkyta 4,8 mln. prašymų išduoti Šengeno vizą ir išduota beveik 4 mln. vizų. Nepaisant nuolatinių valstybių narių pastangų, pagrindinė problema tebėra nepakankamai kokybiškų duomenų (tiek biometrinių, tiek raidinių skaitmeninių), kuriuos valstybių narių konsulinės įstaigos įveda į VIS, poveikis vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Taip gali atsitikti dėl to, kad duomenys yra neišsamūs (pvz., nesusieti to paties asmens ar šeimos narių, kurie vyksta kartu, skirtingi prašymai išduoti vizą) arba nesustruktūrinti duomenys (duomenys įrašomi nesilaikant tinkamo formato), taip pat dėl nepakankamos pirštų atspaudų kokybės. Dėl to sprendimus priimantys asmenys gali gauti nepatikimą informaciją ir gali kilti sunkumų vykdant išankstinį konsultavimąsi su kitomis valstybėmis narėmis vizos išdavimo klausimu.

Nuo 2014 m. spalio mėn. bus privaloma naudoti pirštų atspaudus tikrinant vizų turėtojus Šengeno erdvės sienos perėjimo punktuose. Nors kai kurios valstybės narės jau atliko kelis tokius tikrinimus, itin svarbu, kad nustatyto termino laikytųsi visos valstybės narės. Iš „eu-LISA“ duomenų matyti, kad 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. sausio mėn. duomenys rodo, kad iš viso išorės sienų perėjimo punktuose VIS buvo atlikti 152 262 tikrinimai pagal pirštų atspaudus paiešką[17].

4.3. Vizų politika ir readmisijos susitarimai

Reglamento Nr. 539/2001 pakeitimas, kuriuo įtraukiamas naujas sustabdymo mechanizmas ir persvarstytas abipusiškumo mechanizmas

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą Nr. 539/2001, kuriuo, be kitų dalykų, nustatytas naujas laikino sustabdymo mechanizmas ir persvarstytas abipusiškumo mechanizmas[18]. Pakeitimas įsigaliojo 2014 m. sausio 9 d.

Naujasis laikino sustabdymo mechanizmas

Pagal naujo laikino sustabdymo mechanizmo nuostatas jį galima būti naudoti kaip kraštutinę priemonę tais atvejais, kai dėl bevizio režimo su trečiąja šalimi smarkiai išauga neteisėtų migrantų skaičius arba atmesta daug prieglobsčio prašytojų iš tos trečiosios šalies prašymų ir dėl to valstybės narės prieglobsčio sistema patiria didelį spaudimą. Mechanizmas netaikomas automatiškai: valstybei narei paprašius pradėti taikyti laikino sustabdymo mechanizmą aiškių ir griežtų kriterijų pagrindu, Komisija turės išnagrinėti visus susijusius veiksnius, įskaitant galimą poveikį ES santykiams su atitinkama trečiąja šalimi. Jeigu patikrinusi visus faktus ir svarbius aspektus, Komisija nustatys, kad bevizio režimo taikymą tam tikros trečiosios šalies piliečiams reikėtų laikinai sustabdyti, ji pasiūlys komitetui, kuriame yra visų valstybių narių atstovų, sprendimo laikinai sustabdyti bevizį režimą projektą, dėl kurio komitetas turės pateikti savo nuomonę. Komisija taip pat yra įsipareigojusi surengti politinę diskusiją su Europos Parlamentu prieš siūlydama bet kokią laikino sustabdymo priemonę.

Persvarstytas abipusiškumo mechanizmas

Vykstant teisėkūros deryboms, Europos Parlamentas ir kelios valstybės narės siūlė stiprinti abipusiškumo mechanizmą, taikomą tuo atveju, kai trečioji šalis, kuriai galioja bevizis režimas, nustato arba toliau taiko reikalavimą turėti vizą vienos ar daugiau valstybių narių piliečiams. Taip siekiama veiksmingumo ir užtikrinamas didesnis valstybių narių solidarumas.

Svarbiausi pakeitimai, nustatyti pagal persvarstytą abipusiškumo mechanizmą, yra tai, kad per dvejus metus nuo pranešimo apie abipusiškumo nesilaikymą, Komisija gali bet kuriuo metu priimti įgyvendinimo aktą ir laikinai sustabdyti bevizį režimą tam tikrų kategorijų atitinkamos trečiosios šalies piliečiams iki šešių mėnesių su galimybe laikotarpį pratęsti dar iki šešių mėnesių. Jeigu Komisija nusprendžia tokio akto nepriimti, ji turi pateikti ataskaitą, kurioje būtų paaiškintos priežastys, kodėl ji tokios priemonės nesiūlo. Be to, jei po dvejų metų nuo pranešimo apie abipusiškumo nesilaikymą trečioji šalis vienos arba kelių valstybių narių piliečiams vis dar taiko reikalavimą turėti vizą, Komisija priima deleguotąjį aktą dėl vizų režimo visiems trečiosios šalies piliečiams atnaujinimo 12 mėn. laikotarpiui. Europos Parlamentas arba Taryba gali nepritarti šio teisės akto įsigaliojimui.

Komisija pritardama pakeitimo, kuriuo siekiama didinti bendros vizų politikos patikimumą ir užtikrinti didesnį valstybių narių solidarumą, priėmimui, mano, kad Komisijai suteikti įgaliojimai, susiję su persvarstytu abipusiškumo mechanizmu, neatitinka SESV 290 ir 291 straipsnių nuostatų ir yra pateikusi prašymą panaikinti tam tikras Reglamento 1289/2013 nuostatas, kaip nustatyta Komisijos pareiškimuose, kurie buvo pateikti, kai Europos Parlamentas[19] ir Taryba priiminėjo pakeitimą.

Vakarų Balkanų šalims skirtas stebėjimo mechanizmas, naudojamas liberalizavus vizų režimą

Remiantis Eurostato duomenimis 2013 m. bendras penkių Vakarų Balkanų šalių, kurioms taikomas bevizis režimas[20], piliečių Šengeno erdvėje ir Šengeno erdvės šalyse kandidatėse pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius buvo 12,5 proc. didesnis nei 2012 m.[21] Todėl ši padėtis ir toliau darė poveikį Vakarų Balkanų valstybių ir ES bevizio režimo veikimui. 2013 m. prieglobsčio prašytojų srautai buvo panašūs į 2012 m. srautus.

2013 m. penkių Vakarų Balkanų valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas piliečiai, Šengeno valstybėse ir Šengeno erdvės šalyse kandidatėse sudarė beveik 12 proc. visų prieglobsčio prašytojų, palyginti su maždaug 13,4 proc. 2012 m. 2013 m. apie 93 proc. šių prašymų buvo pateikti šešiose didžiausią spaudimą patiriančiose Šengeno šalyse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir Liuksemburge. Bendras pirmosios instancijos įstaigos sprendimu patenkintų tarptautinės apsaugos prašymų, kuriuos Šengeno erdvėje arba Šengeno erdvės šalyse kandidatėse pateikė šių penkių Vakarų Balkanų valstybių piliečiai, rodiklis[22] 2013 m. buvo mažesnis nei 2 proc.

Serbai sudarė didžiausią prašytojų grupę, o Albanijos piliečių skaičius labai išaugo. Iš didžiausią spaudimą patiriančių šalių daugiausia prašymų tebepateikiama Vokietijoje (jos dalis ir toliau auga), po jos – Prancūzijoje ir Švedijoje.

2013 m. lapkričio 28 d. Komisija pristatė ketvirtąją stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo Vakarų Balkanų šalyse ataskaitą[23], kurioje vertinamos įgyvendintos priemonės, apžvelgiamas jų veikimas ir teikiamos rekomendacijos dėl bevizio kelionių režimo.

Readmisijos ir vizų režimo supaprastinimo susitarimų ir vizų režimo liberalizavimas

Siekiant palengvinti asmenų, be leidimo gyvenančių bet kurioje valstybėje narėje, readmisiją, 2013 m. gruodžio 16 d. pasirašytas readmisijos susitarimas su Turkija. Kartu pradėtas dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo. EP pritarė readmisijos susitarimui 2014 m. vasario 26 d., o Taryba rengiasi priimti sprendimą dėl susitarimo sudarymo.

Dėl readmisijos ir vizų režimo supaprastinimo susitarimų su Žaliuoju Kyšuliu laukiama, kol Žaliasis Kyšulys praneš, kad užbaigtos ratifikavimo procedūros, kad susitarimas galėtų įsigalioti (ES ratifikavimo procedūros užbaigtos). 2013 m. spalio 9 d. gautas pranešimas, kad EP pritaria readmisijos ir vizų režimo supaprastinimo susitarimams su Armėnija. Abu susitarimai įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Readmisijos susitarimas su Azerbaidžanu pasirašytas 2014 m. vasario 28 d. (vizų režimo supaprastinimo susitarimas buvo pasirašytas 2013 m. lapkričio mėn.). EP jam pritarė 2014 m. kovo 12 d. ir tikimasi, kad susitarimai įsigalios iki vasaros. 2014 m. sausio 29 d. oficialiai pradėtos derybos su Baltarusija dėl readmisijos ir vizų režimo supaprastinimo (pradinis kvietimas pradėti derybas išsiųstas 2011 m.). Tikimasi, kad pirmasis techninių derybų raundas vyks 2014 m. birželio mėn. viduryje. Derybos dėl readmisijos susitarimo su Maroku pakartotinai bus pradėtos birželio 11–12 d. ir vyks kartu su derybomis dėl vizų režimo supaprastinimo susitarimo.

2013 m. gruodžio mėn. teisės aktų leidėjai susitarė dėl bevizio režimo Moldovos Respublikos piliečiams, turintiems biometrinius pasus. Nuo 2014 m. balandžio 28 d. jie gali be vizos keliauti Šengeno erdvėje. 2014 m. vasario mėn. teisės aktų leidėjai susitarė iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 539/2001 ir taip panaikinti reikalavimą turėti vizą 16 mažų Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno salų valstybių, taip pat Jungtinių Arabų Emyratų, Peru ir Kolumbijos piliečiams. Šis pakeitimas įsigalios iki birželio mėn. vidurio, tačiau veiksmingas bevizis režimas šių šalių piliečiams bus įmanomas tik, kai įsigalios ES ir kiekvienos iš šių šalių susitarimai dėl vizų režimo supaprastinimo. Be to, Kolumbijos ir Peru atžvilgiu Komisija, prieš prašydama leidimo derėtis dėl tokių susitarimų, turės pateikti vertinimą, ar šios šalys atitinka atitinkamus kriterijus.

[1]               COM(2011) 561 galutinis.

[2]               Jeigu nenurodyta kitaip, 2 skirsnyje nurodyti FRONTEX rizikos analizės tinklo keitimosi informacija sistemos duomenys, kurie apima Šengeno erdvę ir Šengeno šalis kandidates. Duomenys apima tik prie išorės sienos (išskyrus laikinas išorės sienas) nustatytus trečiųjų šalių piliečius, kurie atvyksta arba bando neteisėtai pereiti sieną tarp sienos perėjimo punktų. Su Kroatija susiję skaičiai įtraukti nuo jos įstojimo į ES dienos.

[3]               Pažymima, kad šio maršruto duomenys (nurodyti čia ir toliau) netaikomi Apulijai ir Kalabrijai.

[4]               Priežastis, dėl kurios nustatytų pažeidimų skaičius išaugo, iš dalies gali būti Italijos karinio jūrų laivyno 2013 m. spalio mėn. pradėta operacija „Mare Nostrum“.

[5]               Komisijos komunikatas dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos, 2013 m. gruodžio 4 d., 2013, COM(2013) 869 final.

[6]               2013 m. neteisėtų Graikijos sienos kirtimo atvejų skaičius tik šiek tiek viršijo pusę 2012 m. skaičiaus, o visame šiame maršrute sumažėjo 12 proc.

[7]         2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai.

[8]               Kaip nurodyta pirmiau, duomenys apima Šengeno erdvę ir Šengeno šalis kandidates.

[9]               Tai yra Sirijos, Eritrėjos ir Somalio, Afganistano ir Pakistano, Alžyro ir Maroko, Vakarų Balkanų ir Ukrainos piliečiai.

[10]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 610/2013.

[11]             Konvencija, kuria įgyvendinamas 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas, Tarybos direktyva 2001/51/EB.

[12]             COM(2014) 74 final, 2014 2 17, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1342/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1931/2006 nuostatos, susijusios su Kaliningrado srities ir konkrečių Lenkijos administracinių rajonų priskyrimu reikalavimus atitinkančiai pasienio teritorijai, ir šiuo klausimu Lenkijos ir Rusijos Federacijos sudaryto susitarimo įgyvendinimo ir veikimo ataskaita.

[13]             SCH/Com-ex (98) 26 def.

[14]             OL L 295, 2013 11 6, p. 27.

[15]             2013 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios devintajame, dešimtajame ir vienuoliktajame regionuose data (2013/642/ES).

[16]             2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma trečia paskutinė regionų, kuriuose pradės veikti Vizų informacinė sistema (VIS), grupė (2013/493/ES).

[17]             Šiuos tikrinimus pirmiausia atliko 6 valstybės narės. Kitos tokių tikrinimų neatliko arba atliko mažiau nei 100 per mėnesį. Palyginimui, visoje Šengeno erdvėje per tą patį laikotarpį buvo atlikti 6 159 564 tikrinimai VIS naudojant raidinius ir skaitmeninius duomenis (vizos įklijos numerį).

[18]          Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1289/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, OL L 347, 2013 12 20.

[19]             Žr. http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+CRE+20130910+ITEM-011+DOC+XML+V0//EN&language=EN

[20]             Pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 nuo 2009 m. pabaigos biometrinius pasus turintys buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos piliečiai gali be vizų keliauti į ES valstybes nares. Tomis pačiomis sąlygomis Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai gali vykti be vizų į ES valstybes nares nuo 2010 m. gruodžio 15 d.

[21]             Prašytume atkreipti dėmesį, kad į 2012 m. Eurostato duomenis neįtraukta Kroatija, nes ji dar nebuvo ES narė.

[22]             Patenkintų prašymų rodiklis apskaičiuojamas kaip pirmosios instancijos įstaigos sprendimų, kuriais suteikiamas Ženevos konvencija nustatytas statusas ar papildomos apsaugos statusas, dalis bendrame pirmosios instancijos įstaigos sprendimų skaičiuje (bendras pirmosios instancijos įstaigos sprendimų skaičius apima sprendimus, kuriais suteikiamas Ženevos konvencija nustatytas statusas ar papildomos apsaugos statusas, ir sprendimų, kuriais suteikiamas kitoks statusas (pvz., dėl humanitarinių priežasčių) skaičius ir sprendimus atmesti prašymą).

[23]             COM(2013) 836 final.