KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse /* COM/2014/0263 final */
1.
Įvadas
1.1.
Privačiojo sektoriaus vaidmuo skatinant vystymąsi
Plačiai
pripažįstama, kad turėti deramą darbą yra geriausias
būdas išbristi iš skurdo. Besivystančiose šalyse privačiajame
sektoriuje sukuriama apie 90 proc. darbo vietų, todėl tai pagrindinis
partneris kovojant su skurdu. Jis taip pat būtinas kaip investuotojas
į tvarią žemės ūkio gamybą, kad pasauliui pavyktų
susidoroti su iššūkiu iki 2050 m. maistu aprūpinti 9 milijardus
žmonių. O diegiant inovacijas ir investuojant į mažai anglies
dioksido išskiriančias technologijas ir efektyviu išteklių naudojimu
pagrįstus sprendimus, jis atliks esminį vaidmenį pereinant prie
įtraukiosios ekologiškos ekonomikos. Atsižvelgiant į privačiojo
sektoriaus potencialą kurti integracinį ir tvarų augimą
besivystančiose šalyse, privačiojo sektoriaus suinteresuotosios
šalys, įskaitant įmones, finansinius tarpininkus, asociacijas ir
darbuotojų bei darbdavių organizacijas, vis aktyviau dalyvauja
vystymosi srityje, tiek kaip finansavimo šaltinis, tiek kaip valdžios
institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir paramos
teikėjų partneriai.
1.2.
Europos Sąjungos parama privačiojo sektoriaus
plėtrai. Pasiekimai ir patirtis
Europos Komisija
glaudžiai bendradarbiauja su besivystančių šalių
vyriausybėmis, padėdama joms rengti ir įgyvendinti politikos
priemones, kuriomis remiama privačiojo sektoriaus plėtra. Ji teikia
didelį dotacijų finansavimą įvairiose srityse,
įskaitant reglamentavimo reformas, gebėjimų ugdymą ir
verslo plėtros paslaugų teikimą, ypač daug dėmesio
skirdama vietos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms
remti. Per pastarąjį dešimtmetį Komisijos parama privačiojo
sektoriaus plėtrai vidutiniškai siekė 350 mln. EUR per metus. Kartu
su valstybių narių parama vystymuisi ir privačiomis
investicijomis ES tampa pagrindiniu veikėju remiant vietos privačiojo
sektoriaus plėtrą šalyse partnerėse. Sukūrus regionines
derinimo priemones, Komisija taip pat pradėjo plėtoti naujas
priemones, privačiojo sektoriaus plėtros tikslams įgyvendinti.
Strategiškai panaudodama dotacijas Komisija gali pritraukti papildomą
finansavimą vystymuisi – investicijoms į infrastruktūrą –
ir sudaryti galimybę gauti finansavimą labai mažoms, mažosioms ir
vidutinėms įmonėms. ES taip pat pradėjo naudoti naujoviškas
finansines priemones, pvz., garantijas, skirtas skatinti komercinius bankus
teikti paskolas MVĮ, ir rizikos kapitalą investicijoms į fondus,
kurie suteikia paskolas arba investuoja į MVĮ efektyvaus energijos
vartojimo projektus. Derinimo didinimas bendradarbiaujant su vystymosi
finansavimo institucijomis taip pat sudaro sąlygas privačiajam
sektoriui dalyvauti kaip finansavimo šaltiniui. Komunikate aprašomi
sėkmingi ankstesnės ES paramos privačiojo sektoriaus
plėtrai pavyzdžiai, kurie gali paskatinti būsimus veiksmus. Neseniai atlikus
2004–2010 m. ES paramos privačiojo sektoriaus plėtrai
vertinimą[1]
patvirtintas svarbus Komisijos indėlis į privačiojo sektoriaus
plėtrą šalyse partnerėse ir nustatyti būdai, kaip pagerinti
būsimas programas ir strategijas, įskaitant: i) labiau pabrėžti
deramų darbo vietų kūrimą; ii) įtraukti
privačiojo sektoriaus dalyvavimą į ES paramos veiklą; iii)
veiksmingiau remti daugiasektorinius klausimus, pvz., „Deramo darbo
darbotvarkę“, moterų ir jaunimo užimtumą, žmogaus teises, ir iv)
didinti paramos privačiojo sektoriaus plėtrai veiklos
veiksmingumą ir poveikį gerinant diagnostiką ir rezultatų
vertinimą.
2.
Strateginė programa
privačiojo sektoriaus vaidmeniui stiprinti, siekiant integracinio ir
tvaraus augimo
Remiantis
ankstesniais pasiekimais bei patirtimi ir atsižvelgiant į konsultacijų
su suinteresuotosiomis šalimis[2] metu
gautus atsiliepimus, šiuo komunikatu siūloma strateginė programa
privačiojo sektoriaus vaidmeniui stiprinti, siekiant integracinio ir
tvaraus augimo. Ją sudaro du lygmenys, kuriais, ES manymu, ji gali duoti papildomos
naudos ir veiksmingai papildyti valstybių narių, vystymosi
finansavimo institucijų ir kitų vystymosi partnerių veiksmus. Kalbant apie
paramą privačiojo sektoriaus plėtrai, Komisija nori išlikti
svarbi vyriausybių ir verslo tarpininkavimo organizacijų
besivystančiose šalyse partnerė, kad remtų palankios verslui
aplinkos kūrimą ir plėtotų vietos įmones, kurios yra
pasirengusios kurti deramas darbo vietas, generuoti viešąsias pajamas ir
pasinaudoti pasauliniu mastu integruotų rinkų teikiamomis galimybėmis[3]. Tai
darydama Komisija ieškos naujų būdų, kaip pasinaudoti
privačiojo sektoriaus kaip finansavimo partnerio, įgyvendinimo
atstovo, patarėjo ar tarpininko potencialu, kad ES parama būtų
teikiama veiksmingiau ir efektyviau, ne tik vietos privačiojo sektoriaus
plėtros srityje, bet ir kitose ES vystomojo bendradarbiavimo srityse,
pavyzdžiui, tvarios energijos, tvaraus žemės ūkio ir žemės
ūkio verslo, skaitmeninės ir fizinės infrastruktūros, ir
ekologiško bei socialinio sektorių. Siūlomoje
strateginėje programoje į privatųjį sektorių žvelgiama
ne vien kaip į vystomojo bendradarbiavimo partnerį – į
programą taip pat bus įtraukti veiksmai ir priemonės, kuriais
siekiama padėti privačiajam sektoriui pasiekti teigiamų
plėtros rezultatų, įgyvendinant pagrindines verslo strategijas.
Tai reiškia, kad Komisija ketina atlikti svarbesnį vaidmenį remdama
pačių bendrovių įsipareigojimą siekti plėtros,
pavyzdžiui, skatindama atsakingą investavimą besivystančiose šalyse
arba tvarias tiekimo grandines ir gamybos modelius. Ši
strateginė programa atsispindi ES paramos vystymuisi programavime 2014–2020 m.,
susijusiame su nacionalinėmis ir regioninėmis privačiojo
sektoriaus plėtros strategijomis, kaip antai bendru AKR ir ES darbu
rengiant naują bendradarbiavimo programą, skirtą privačiojo
sektoriaus plėtrai AKR šalyse; teminių programų, kuriomis
siekiama spręsti privačiojo sektoriaus dalyvavimą kaip
daugiasektorinį klausimą, lygmeniu; ir sektorių priemonėse,
skirtose įtraukti bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi
žemės ūkio, tvarios energijos ir infrastruktūros srityse arba
ekologiškos ekonomikos ir socialiniame sektoriuose.
2.1. Privačiojo
sektoriaus vaidmens stiprinimo ES vystomojo bendradarbiavimo srityje principai
Teikiant ES
paramą privačiojo sektoriaus plėtrai ir bendradarbiaujant tiek
su vietos, tiek su tarptautinio lygmens privačiuoju sektoriumi bus
vadovaujamasi aiškiais principais, kurie papildo paramos veiksmingumo principus
ir taip pat yra skirti paskatinti ES valstybių narių, finansų
įstaigų ir kitų ES vystymosi partnerių pastangas. –
Sutelkti
dėmesį į darbo vietų kūrimą, socialinę
įtrauktį ir skurdo mažinimą. Programos ir
partnerystė turi būti parengtos taip, kad padėtų sumažinti
skurdą, pavyzdžiui, kuriant deramas darbo vietas, sudarant geresnes darbo
sąlygas, laipsniškai pereinant nuo neoficialios prie oficialios ekonomikos
arba daugiau ekonominių galių suteikiant moterims ir mergaitėms,
jaunimui ir pažeidžiamų asmenų grupėms. –
Taikyti
diferencijuotą požiūrį į privatųjį sektorių.
Privačiojo sektoriaus veikla gali būti įvairių formų
ir tai turės įtakos ekonominiam vystymuisi įvairiais
būdais. Privatusis sektorius yra labai įvairus – nuo verslių
asmenų iki didelių daugiašalių bendrovių ir finansų įstaigų;
nuo įmonių, kuriančių akcininkų turto vertę, iki
į žmones orientuotų socialinių įmonių,
kooperatyvų ir darbuotojų bei darbdavių organizacijų. Jie
gali veikti vietos, nacionaliniu, regioniniu ar tarptautiniu lygiu, kaimo ar
miesto vietovėse, oficialiame ar neoficialiame sektoriuje ir labai
skirtingose šalyse. Kiekvienam iš šių privačiojo sektoriaus
subjektų reikalingos skirtingos sąlygos ir paskatos prisidėti
prie vystymosi, o tam būtina taikyti diferencijuotą požiūrį
į jų paramą ir dalyvavimą vystymosi labui. –
Sukurti
galimybes pasitelkiant rinka pagrįstus sprendimus. Paramos
teikėjų intervencijomis neturėtų būti iškraipoma
rinka, tačiau daugiau dėmesio turi būti skiriama vystymosi
paramos potencialo išnaudojimui, siekiant paskatinti rinkos plėtrą
šalyse partnerėse. Kol kas dar nepanaudotas potencialas kurti verslo
galimybes vietos verslininkams įgyvendinant programas, pagal kurias
taikomas rinka pagrįstas požiūris į jų teikiamą
paramą, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su vietos įmonėmis kaip
įgyvendinimo partnerėmis ar darbų ir paslaugų
teikėjomis, arba socialinėse programose, renkantis pinigų
pervedimą, o ne paramą natūra, nes pirmasis būdas teikia
papildomą naudą – skatina perkamąją galią ir tokiu
būdu mažas pajamas gaunančių gyventojų paklausą. –
Atitikti
aiškius kriterijus, teikiant tiesioginę paramą privačiojo
sektoriaus subjektams. Nors oficiali parama vystymuisi yra
aiškiai pateisinama intervencijai makro ir mezo lygiu, ji galėtų
būti veiksminga ir mikro lygiu, siekiant paspartinti vietos
įmonių plėtrą arba įveikti rinkos nepakankamumą
arba neoptimalias investicines situacijas. Tačiau siekiant užtikrinti
vystymosi poveikį ir tvarumą, išvengti rinkos iškraipymų ir
sumažinti riziką reputacijai ir pasitikėjimo riziką, priimant
sprendimus dėl paramos įmonėms ar finansų tarpininkams
teikiant tiesiogines dotacijas ar subsidijuojamas verslo plėtros
paslaugas, ar garantijų, draudimo ar koncesijų finansavimo forma,
turi būti taikomi aiškūs kriterijai. Europos Komisija parengė
kriterijų rinkinį, skirtą palengvinti tokių sprendimų
priėmimą. Jais papildomos taisyklės, nustatytos Komisijos
finansiniuose reglamentuose[4],
ir jie yra iš esmės suderinti su kitų vystymosi partnerių
taikomais standartais (žr. 1 intarpą). –
Atsižvelgti
į skirtingas vietos sąlygas ir pažeidžiamumo situacijas. Siekiant
užtikrinti didžiausią poveikį ir ekonominę ES paramos
naudą, labai svarbu atsižvelgti į skirtingas šalių sąlygas,
rengiant paramą privačiojo sektoriaus plėtrai ir nustatant
prioritetus pagal šalių partnerių poreikius, vystymosi etapą bei
pažeidžiamumą. Konkretus požiūris ypač būtinas remiant
nestabilias ir konfliktų ištiktas šalis, kurioms skubiai reikia darbo
vietų ir ekonominių galimybių, kad jos galėtų atkurti
socialinę sanglaudą, taiką ir politinį stabilumą. –
Ypač
daug dėmesio skirti rezultatams. Paramą
privačiojo sektoriaus plėtrai ir partnerystę visais lygmenimis
turi papildyti pastangos gerinti rezultatų vertinimą ir
priemonių poveikio vystymuisi vertinimą. –
Stebėti
politikos sričių suderinamumą srityse, turinčiose poveikio
privačiajam sektoriui šalyse partnerėse. Be
užtikrinimo, kad ES politinės priemonės neturėtų neigiamo
poveikio šalių partnerių vystymosi galimybėms, svarbiu
prioritetu išliks glaudus atitinkamų Komisijos tarnybų veiklos
koordinavimas, taip pat su ES valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti
visapusišką ES požiūrį ir kad vystymosi bei kitų
susijusių sričių ES politika būtų tarpusavyje
suderinta ir papildytų viena kitą. 2012 m. Komisijos komunikate
dėl prekybos, augimo ir investicijų[5]
aprašyti metodai, kurie rodo, kaip tai įgyvendinama prekybos ir
investavimo politikos srityse. 1 intarpas.
Privačiojo sektoriaus subjektų rėmimo kriterijai (1)
Išmatuojamas vystymosi poveikis. Parama
privačiai įmonei ar finansų tarpininkui turi ekonomiškai
efektyviai prisidėti prie vystymosi tikslų, pvz., darbo vietų
kūrimo, ekologiško ir integracinio augimo ar platesnio skurdo mažinimo.
Tam būtinas tikslų ir rezultatų skaidrumas, taip pat atitinkama
stebėsena, vertinimas ir rezultatų vertinimo priemonės. (2)
Papildomumas. Be viešosios paramos privati
įmonė nesiimtų veiksmo arba investicijų arba to
nedarytų tuo pačiu mastu, tuo pačiu metu, toje pačioje
vietoje arba laikydamasi tų pačių standartų. Remiami
veiksmai neturėtų išstumti privačiojo sektoriaus arba pakeisti
kito privataus finansavimo. (3)
Neutralumas. Parama neturėtų
iškreipti rinkos ir turėtų būti skiriama taikant atvirą,
skaidrią ir sąžiningą sistemą. Ji turėtų
būti laikino pobūdžio ir turėtų būti taikoma aiškiai
apibrėžta pasitraukimo strategija. Parama, pagrįsta rinkos
nepakankamumu ir dėl to kylančia rizika, neturėtų trukdyti
reglamentavimo reformos pastangoms įveikti rinkos nepakankamumo
priežastis. (4)
Bendri interesai ir bendras finansavimas.
Partnerystė su privačiuoju sektoriumi turi būti pagrįsta
ekonominiu efektyvumu, bendrais interesais ir tarpusavio atskaitomybe už
rezultatus. Bendro projekto rizika, išlaidos ir nauda turi būti
paskirstytos sąžiningai. (5)
Parodomasis poveikis. Remiamu
veiksmu reikėtų siekti aiškaus parodomojo poveikio, kuriuo skatinama
rinkos plėtra, suburiant kitus privačiojo sektoriaus subjektus, kad
vystymosi rezultatai būtų kartojami ir plėtojami. (6)
Socialinių, aplinkos apsaugos ir mokesčių
standartų laikymasis. Paramą gaunančios privačios
įmonės turi įrodyti, jog jų veikla atitinka aplinkosaugos,
socialinius ir mokesčių standartus, įskaitant pagarbą
žmogaus ir čiabuvių teisėms, deramo darbo, tinkamo
įmonių valdymo ir konkrečiam sektoriui taikomas normas.
2.2. Parama
privačiojo sektoriaus plėtrai būsimame ES vystomajame
bendradarbiavime
2.2.1. Sukurti verslo aplinką, palankią privačiojo sektoriaus
iniciatyvai
Parama verslo ir
investicijų aplinkai gerinti, ypač labai mažoms, mažosioms ir
vidutinėms įmonėms, ir verslo tarpininkavimo ir paramos
organizacijų stiprinimas išliks svarbiausi ES paramos privačiojo
sektoriaus plėtrai ramsčiai. Šis požiūris gali tapti
veiksmingesnis pagerinus šalių ir sektorių diagnostikos reformų
prioritetų nustatymui kokybę ir įtraukus privatųjį
sektorių į politikos formavimo lygmens viešojo ir privačiojo
sektorių dialogą, orientuotą į veiksmus. Komisija taip pat
siekia prisidėti prie esamų politikos formavimo priemonių,
skirtų vertinti ir lyginti verslo aplinkos kokybę įvairiose
šalyse, tobulinimo. Siekdama
veiksmingai suderinti verslo aplinkos reformas su parama kitiems investavimo
aplinkos aspektams, kaip antai finansų rinkos plėtrai, prekybos
lengvinimui, migracijos valdymui ir teisminių institucijų
stiprinimui, Komisija sieks savo teikiamos paramos privačiojo sektoriaus
plėtrai, pagalbos prekybai darbotvarkės, biudžetinės paramos ir
susijusio politinio dialogo su šalimis partnerėmis sąveikos. Komisija
pripažįsta, kad kuriant nacionalines institucijas ir teisines sistemas,
kurios sudarytų sąlygas rinkoms tapti veiksmingesnėmis ir
sąžiningesnėmis, partnerių vyriausybėms reikia gero valdymo
ir įsipareigojimo. Ji yra pasirengusi suteikti paramą, kuomet yra
politinė valia įgyvendinti reformas kartu su pastangomis
įgyvendinti tarptautiniu mastu sutartas normas ir gaires, pavyzdžiui,
Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją. Taip pat ji
geriau pasinaudos politine ekonomikos analize rengdama privačiojo
sektoriaus plėtros programas. Paragvajuje
ES finansuojama Ekonominės integracijos programa parėmė
iniciatyvą sukurti „vieno langelio“ principą eksportui, kurią
įgyvendinus visa administracinių procedūrų,
būtinų eksportuojant mėsą, trukmė sutrumpėjo nuo 40
dienų iki 50 minučių, o nuo 2004 m. į eksportą
orientuotų įmonių skaičius padidėjo 500 proc.,
todėl reikšmingai išaugo eksportas. Tunise buvo nepakankamai
išplėtota mikrofinansų pramonė – apie 300 000
klientų aptarnavo tik du finansinių paslaugų teikėjai. Politinio
dialogo su ES dėka ir įgyvendinant iki revoliucijos
pradėtą bendrą paramos teikėjų biudžetinės
paramos sistemą, 2011 m. vyriausybė, laikydamasi geriausios
tarptautinės praktikos, įvykdė nacionalinės
mikrofinansų pramonės teisinės ir reguliavimo sistemos
reformą, kad nauji veiklos vykdytojai galėtų patenkinti
išaugusią pažeidžiamų asmenų grupių mikrofinansų
paklausą (apie 700 000 klientų). Privačiojo sektoriaus augimo suvaržymus gali nulemti ne tik bendra
verslo aplinka, bet ir pramonės šakai ar atskiriems sektoriams
būdingos paramos infrastruktūros spragos. Ne kiekvienas ekonomikos
sektorius ar pramonės šaka turi tokias pačias galimybes padidinti
našumą ir sukurti deramas darbo vietas. Parama šalių partnerių
vyriausybėms turėtų būti skatinama ne vien politinės
paklausos, bet taip pat remtis tinkama šalies neatskleisto santykinio pranašumo
analize. Pirmenybę reikėtų teikti suvaržymų šalinimui tuose
sektoriuose, kurie turi didžiausią potencialą prisidėti prie
privačiuoju sektoriumi paremto augimo ir deramų darbo vietų
kūrimo konkrečioje šalyje. Pramonės
branduoliai gali būti daug žadantis būdas sukurti strategines
sąjungas, siekiant teikti sektorines paramos paslaugas ir galimybes
pasinaudoti pasaulinėmis vertės grandinėmis. Tinkamos ir
nuspėjamos konkrečiai pramonės šakai būdingos
reglamentavimo sistemos taip pat būtinos tam, kad būtų galima
teikti veiksmingus ir tvarius rinka pagrįstus sprendimus, susijusius su
kaimo vietovių elektrifikavimu, tvaria miesto energetika ar
galimybėmis gauti finansavimą ir infrastruktūros paslaugas, pavyzdžiui,
mobiliojo ryšio, vandens tiekimo, transporto, energetikos ir aprūpinimo
būstu. 1 veiksmas. Finansuoti
konsultavimo paslaugas ir šiuolaikines politikos formavimui skirtas
diagnostikos priemones, siekiant padėti vyriausybėms ir verslo
tarpininkavimo organizacijoms pagerinti šalies verslą
reglamentuojančius teisės aktus ir jų vykdymo užtikrinimą,
siekiant padidinti teisinį tikrumą, gerinti verslo aplinką ir
sumažinti verslo sąnaudas.
2.2.2.
Didinti paramą labai mažoms, mažosioms ir
vidutinėms įmonėms oficialiame ir neoficialiame sektoriuose
Įgyvendinant
makro lygmens ir sektorių intervencijas, kuriomis siekiama gerinti verslo
aplinką, būtina papildomai teikti paramos paslaugas mezo ir mikro
lygiais, siekiant padidinti našumą ir paspartinti investicijas į
deramų darbo vietų kūrimą. Bus akcentuojama parama labai
mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios atlieka
ypač svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas ir didinant našumą
bei gerinant darbo sąlygas neoficialioje ekonomikoje. Teikdama paramą
įmonių plėtrai, Komisija sieks kiek įmanoma naudotis
esamais verslo tarpininkais ir paslaugų teikėjais, taip atsižvelgdama
į patirtį, įgytą kuriant nuosavas paramos struktūras,
kurių administravimo išlaidos yra didelės. Ji skatins rinka
pagrįstą požiūrį, pagal kurį reikalaujama, kad
privačiojo sektoriaus paramos gavėjai pasidalytų gautos
paslaugos išlaidas. Komisijos
patirtis remiant Europos MVĮ galėtų būti naudingas
pavyzdys, taip pat ir besivystančiose šalyse. Pavyzdžiui, Europos
įmonių tinklo teikiama viešoji parama taip pat gali būti
naudojama kaip modelis skatinant MVĮ bendradarbiavimą
besivystančiose šalyse. Europos įmonės gali prisidėti prie
įmonių plėtros šalyse partnerėse, įtraukdamos vietos
labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones į savo tiekimo
grandines, ypač žemės ūkio ir žemės ūkio maisto
produktų sektoriuose, taip pat perduodamos technologijas, pvz.,
ekologinių inovacijų ar atsinaujinančių energijos
išteklių sprendimus. Komisija taip pat bendradarbiauja su
viešųjų finansų institucijomis įgyvendinant programas,
pavyzdžiui, ERPB smulkaus verslo iniciatyvą, pagal kurią ES
lėšos naudojamos konsultavimo paslaugoms, pritaikytoms konkretiems
sektoriams ir šalims. Taip pat būtina skatinti didesnį Šiaurės–Pietų
įmonių bendradarbiavimą, pavyzdžiui, sudaryti partnerystės
susitarimus dėl įgūdžių lavinimo ir mokymo darbo vietoje.
Be to, Komisija pasinaudos savo vystomuoju bendradarbiavimu su šalimis
partnerėmis, siekdama stiprinti nacionalinį profesinį švietimą
ir mokymo sistemas, atitinkančius darbo rinkos poreikius ir oficialių
bei neoficialių įmonių įgūdžių poreikius. Vykdant
Įmonių augimo programą ir programą „Įmonių
konsultavimo paslaugos“ (Enterprise Growth Programme and Business Advisory
Services, EGP-BAS) teikiamos konsultavimo paslaugos MVĮ iš Rytų
partnerystės šalių, siekiant joms padėti kurti ir gerinti savo
verslą. Šiandien šia parama yra pasinaudojusios per 600 MVĮ, ir
pasiekta ypač gerų rezultatų – po metų 90 proc. iš
jų savo apyvartą padidino vidutiniškai 43 proc. Tanzanijoje Prekybos
ir žemės ūkio rėmimo programa padėjo pagerinti
kokybės standartus ir 50 proc. padidinti našumą arbatos ir kavos
vertės grandinėse. Be geresnių galimybių patekti į
tarptautines rinkas, smulkiųjų ūkininkų grynosios pajamos
padidėjo bent 20 proc., o tai turėjo tiesioginio poveikio
namų ūkių turtui, galių moterims suteikimui, geresniam
vaikų švietimui ir geresniam aprūpinimui maistu. Apskaičiuota,
kad maždaug 60–80 proc. įmonių besivystančiose šalyse yra
neoficialios įmonės. Jos sudaro didžiulį augimo ir darbo
vietų kūrimo potencialą, ir tai, kad jos veikia ne pagal
oficialiąją teisę, neturi tapti kliūtimi joms gauti
paramą plėtrai. Būtinos įvairios priemonės, norint,
viena vertus, padidinti paskatas pereiti prie oficialios ekonomikos,
pagrįstas veiksmingomis institucijomis, teisės sistemomis ir
apsaugotomis nuosavybės teisėmis, visų pirma, žemės,
kurią galima naudoti kaip užstatą už paskolas. Kita vertus, reikia
imtis priemonių siekiant pagerinti našumą ir darbo sąlygas
neoficialiame sektoriuje, sukuriant saugesnę darbo aplinką ir
užtikrinant lengvesnį patekimą į rinkas, galimybes gauti
finansavimą, naudotis infrastruktūra ir socialinėmis
paslaugomis. Vienas naudingas būdas teikti paramą – rengti mokymus
neoficialioms paramos organizacijoms, pavyzdžiui, gamintojų asociacijoms
ir tarpusavio pagalbos organizacijoms, kurių nariai yra jų
savininkai, ir stiprinti jų gebėjimus. Kooperatyvai, socialinės
įmonės ir kitų formų į žmones orientuotos
įmonės dažnai pirmauja užtikrinant deramas darbo vietas, tvarų
pragyvenimą ir įtraukius socialinių problemų sprendimo
būdus. 2 veiksmas. Bendrai
finansuoti rinka pagrįstas priemones labai mažoms, mažosioms ir
vidutinėms įmonėms, skirtas gauti verslo paramos paslaugas iš
vietos teikėjų, įskaitant verslo tarpininkavimo organizacijas,
verslo inkubatorius, neoficialias savitarpio pagalbos organizacijas ir
kooperatyvus, siekiant padidinti valdymo įgūdžius, technologinę
praktinę patirtį ir rinkos sąsajas labai mažoms, mažosioms ir
vidutinėms įmonėms oficialiame ir neoficialiame sektoriuose. 3 veiksmas. Remti
bendrovių sąjungas ir susijusius mokymo paslaugų teikėjus,
siekiant parengti ir įdiegti paklausa paremtas techninio ir profesinio
švietimo bei mokymo programas.
2.2.3.
Suteikti daugiau galių moterims kaip
verslininkėms ir darbuotojoms
Teikdama
paramą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei
kurdama palankias sąlygas jų plėtrai, Komisija ypatingą
dėmesį skirs moterų verslumui ir užimtumui. Paprastai
besivystančių šalių verslo bendruomenėse yra per mažai
moterų. Dažnai moterų galimybėms pradėti verslą,
valdyti turtą ir žemę arba gauti kreditą kliudo teisiniai
skirtumai, kaip traktuojami vyrai ir moterys, taigi tai yra didžiausia kliūtis
lyčių lygybei. Komisija sieks lyčių lygybe paremto verslo
reglamentavimo ir patenkinti konkrečius moterų kaip verslininkių
bei darbuotojų mokymo ir paramos poreikius, siekdama užtikrinti, kad
pastaruoju metu pagerėjęs mergaičių švietimas virstų
realiomis ekonominėmis moterų galimybėmis.
2.2.4.
Didinti galimybes gauti finansavimą ir
stiprinti finansinę įtrauktį
Ribotos
galimybės gauti kapitalo ir tinkamas finansines paslaugas – vienas
didžiausių suvaržymų, ypač labai mažų, mažųjų ir
vidutinių įmonių plėtrai. Komisija remia geresnes tiek
namų ūkių, tiek labai mažų, mažųjų ir
vidutinių įmonių galimybes gauti įvairias finansines
paslaugas, pradedant tokiais veiksmais kaip finansinių tarpininkų
gebėjimų stiprinimas ir baigiant kapitalo suteikimu vietos bankams,
siekiant finansuoti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones. Be to,
būsimomis programomis daug dėmesio bus skiriama informacijos ir
ryšių technologijų (IRT) naudojimui, kaip priemonei siekti
finansinės neturtingųjų įtraukties, ypač Afrikoje, kur
šios technologijos jau dramatiškai pakeitė finansinę situaciją.
Ypač daug dėmesio taip pat bus skiriama į klientus orientuotiems
modeliams, siekiant skatinti įtraukias kredito, taupymo, draudimo ir
mokėjimo paslaugas, taip pat tam, kad perlaidos būtų pervedamos
pigiau, greičiau ir saugiau, tuo pačiu sudarant sąlygas
pelningam jų investavimui. Šią veiklą papildys parama, skirta
sukurti tinkamą finansinę infrastruktūrą ir finansų
sektoriaus reglamentavimo sistemą, siekiant užtikrinti klientų
apsaugą, atsakingą finansavimą ir ilgalaikį finansų
sistemos stabilumą. Pietų Afrikoje gavus ES finansavimą
vyriausybės nustatyta Rizikos kapitalo priemone skatinama
ekonomikoje dalyvauti mažai galimybių turinčius žmones, ypač
daug dėmesio skiriant moterims; ja nuosavas arba kvazinuosavas kapitalas
suteiktas 60 įmonių ir sukurta 7 000 naujų darbo
vietų. „MX Metal Shoppe“, pavyzdžiui, gavo 200 000 EUR
subordinuotą paskolą, kuri bendrovei padėjo pritraukti
papildomą finansavimą naujai įrangai pirkti, apyvartiniam
kapitalui ir pradinėms įsteigimo sąnaudoms padengti.
Praėjus 18 mėnesių nuo įsteigimo buvo įdarbinti 52
nekvalifikuoti asmenys ir verslas yra pelningas ir greitai auga. Per AKR ir ES
mikrofinansų programą ES finansavo projektą, pagal kurį
buvo stiprinami 12 mikrofinansų institucijų atokiose
vietovėse 12 Užsachario Afrikos šalių ir Haityje gebėjimai. Be
to, parama padėjo sukurti 14 naujų finansinių produktų,
kaip antai, kreditus vandens talpykloms ir mokyklos mokesčiams,
terminuotuosius indėlius ir pervedimo paslaugas. Buvo apmokyti per 750
mikrofinansų įstaigų darbuotojų, o 120 000 naujų
klientų kaimo vietovėse pasinaudojo geresnėmis galimybėmis
gauti naujoviškas finansines paslaugas. ES
dotacijų ir kitų vystymosi finansavimo šaltinių derinimas jau
pasitvirtino kaip veiksminga priemonė padidinti galimybes gauti
finansavimą, pavyzdžiui, pasitelkiant garantijų priemones ir
mikrofinansų fondus. Didesnis dėmesys bus skiriamas moterų
verslininkių finansavimui, bus siekiama palengvinti finansavimą
socialinėms įmonėms ir didelio poveikio investicijoms[6], taip
pat pagerinti sąlygas gauti paskolas ir nuosavo kapitalo finansavimą
MVĮ, kurios vadinamos „trūkstamu viduriu“, nes jų finansavimo
poreikių paprastai netenkina nei mikrofinansų institucijos, nei
tradiciniai bankai. 4 veiksmas. Strategiškai
naudoti ES subsidijas, taip pat naudojant derinimo priemones, siekiant
pagerinti galimybes gauti paskolas, nuosavo kapitalo finansavimą,
garantijas ir ilgalaikį kapitalą labai mažoms, mažosioms ir
vidutinėms įmonėms, taip pat didelės rizikos šalyse ir
teikiant poveikį darantį finansavimą socialinėms
įmonėms. 5 veiksmas. Didinti
paramą įtraukiam finansavimui, ypatingą dėmesį
skiriant finansiniam moterų, jaunimo ir kaimo gyventojų
įtraukimui.
2.3. Įtraukti
privačiojo sektoriaus plėtrą ir dalyvavimą į ES
vystomąjį bendradarbiavimą
Galimybės
sustiprinti privačiojo sektoriaus vaidmenį siekiant integracinio ir
tvaraus augimo egzistuoja daugelyje ES paramos sričių. Privatusis
sektorius atlieka svarbų vaidmenį žemės ūkio, žemės
ūkio verslo, tvarios energijos, infrastruktūros ir socialiniame
sektoriuose, jis taip pat svarbus aplinkos apsaugos, klimato kaitos,
migracijos, rizikos valdymo[7],
žaliavų[8],
gamtinių išteklių, sveikatos apsaugos ir farmacijos, tvaraus turizmo
ir mitybos srityse. Komisija, atsižvelgdama į partnerių
vyriausybių politikos kryptis, plėtos būdus, kaip į paramos
strategijas geriau integruoti privačiojo sektoriaus plėtros tikslus,
ir nustatys būdus, kaip pasinaudoti privačiuoju sektoriumi kaip
įgyvendinimo ir finansavimo partneriu šiose srityse. Šiomis
aplinkybėmis didesnė ES derinimo priemonių dalis
galėtų būti skiriama finansinėms priemonėms,
pavyzdžiui, paskoloms, garantijoms, rizikos pasidalijimo priemonėms ir
nuosavo arba kvazinuosavo kapitalo priemonėms. Pagrindinis šių
priemonių tikslas – paskatinti privačias investicijas, kurios
pasitvirtino kaip finansiškai perspektyvios, tačiau nepritraukia
pakankamai finansavimo iš rinkos šaltinių. Galimybės gauti
finansavimą ir rizikos pasidalijimo priemonės besivystančiose
šalyse taip pat yra svarbi sąlyga, kad ES investuotojai norėtų
rizikuoti šiose rinkose. Tai ypač taikytina tokioms sritims kaip statyba,
įskaitant transportą, komunalines paslaugas ir pastatus, kurioms
būdingos didelės išankstinės investicijos, didelė rizika ir
dažnai nesąžininga tarptautinė konkurencija, dėl kurios reikia
imtis veiksmų, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas.
2.3.1.
Įtraukti privatųjį sektorių
į tvarią energetiką
6 veiksmas. Teikti
didesnį rizikos kapitalą per privačias investicijas į
energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančiąją
energiją ir kaimo vietovių elektrifikavimo projektus
besivystančiose šalyse, vadovaujantis sėkmingu Pasaulinio energijos
vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondo (GEEREF)
pavyzdžiu. Sukurti rizikos
pasidalijimo mechanizmą su Europos vystymosi finansavimo institucijomis,
siekiant padidinti privačias investicijas į energetikos projektus.
2.3.2.
Įtraukti privatųjį sektorių
į tvarų žemės ūkį ir žemės ūkio verslą
7 veiksmas. Susieti ūkininkus su
rinkomis, pasitelkiant rinka paremtus modelius, pavyzdžiui, iniciatyvas,
parengtas pagal Išsamiąją Afrikos žemės ūkio plėtros
programą. Stiprinti žemės
ūkio verslo MVĮ ir smulkiųjų ūkininkų
gebėjimus ir gerinti jų galimybes gauti finansavimą,
informaciją apie rinką ir technologijas. Paspartinti tvarią
vietos ir pasaulinę prekybą žemės ūkio produktais, remiant
bendrovių, NVO, gamintojų, valdžios institucijų ir kitų
suinteresuotųjų subjektų susivienijimus. Plėtoti ir
finansuoti rizikos valdymo priemones, pavyzdžiui, draudimą nuo
nelaimių, oro sąlygų ir kainų. Remti įtraukią
viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir verslo modelius,
deramai pripažįstant tokius procesus kaip Neprivalomos atsakingo
žemės ūkio struktūrų, žuvininkystės ir miškų
valdymo gairės, atsakingas investavimas į žemės ūkį ir
Afrikos žemės politikos iniciatyva.
2.3.3.
Įtraukti privatųjį sektorių
į infrastruktūros sektorius
8 veiksmas. Pritraukti
privačiojo sektoriaus kapitalą ir žinias investicijoms į
infrastruktūrą besivystančiose šalyse, pasitelkiant ES
regionines derinimo priemones, pavyzdžiui, ES ir Afrikos infrastruktūros
patikos fondą. Siekti
į ES viešųjų pirkimų procedūras įtraukti
projektavimo, statybos ir valdymo sutartis, taip pat tvarumo ir gyvavimo ciklo
sąnaudų sąvokas. Skatinti
bendradarbiavimą kuriant ir diegiant kosmoso technologijas,
skatinančias tvarų vystymąsi, vykdant mokslinių tyrimų
programas, perduodant technologijas, didinant pajėgumus ir
įgyvendinant bendras verslo iniciatyvas, įskaitant palydovinės
navigacijos infrastruktūros kūrimą ir Žemės stebėjimo
paslaugų teikimą.
2.3.4.
Įtraukti privatųjį sektorių
į ekologiškus sektorius
9 veiksmas. Skatinti
ekologišką verslą ir ekologiškų darbo vietų
kūrimą, pasitelkiant pavyzdinę iniciatyvą SWITCH TO GREEN,
paremtą teigiama Azijai skirtos programos SWITCH patirtimi, kurioje
derinamas politinis dialogas dėl palankių sąlygų
ekologiškų įmonių plėtrai ir naujoviškų projektų,
kuriais remiamas tvarus vartojimas ir gamybos modeliai bei praktika šalyse
partnerėse, bendras finansavimas. Remti saugomų ir
kitų pažeidžiamų biologinės įvairovės teritorijų
valdymą, be kita ko, pagal teminę pavyzdinę iniciatyvą
„Biodiversity for life“, kuria privatusis sektorius įtraukiamas į
Mokėjimų už ekosistemų funkcijas sistemų, bendruomeninio
gamtos išteklių valdymo ir viešojo bei privačiojo sektorių
partnerystės planavimą ir įgyvendinimą.
2.4.
Skatinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą
vystymosi labui
2.4.1.
Skatinti atsakingą verslo praktiką vykdant
ES vystymosi politiką
Per
pastarąjį dešimtmetį tiek nacionalinės, tiek
tarptautinės privačios investicijos į mažas ir vidutines pajamas
gaunančias šalis išaugo daugiau nei tris kartus ir dabar sudaro daugiau
kaip pusę besivystančių šalių turimų finansinių
išteklių bei gerokai viršija oficialią paramą vystymuisi[9]. Net
nedidelis privačių investicijų strategijų pokytis gali
labai pakeisti šių investicijų poveikį besivystančioms
šalims. ES
įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) strategija[10]
suteikia gerą pagrindą atsakingam Europos įmonių
dalyvavimui besivystančiose šalyse. Komisija skatina bendroves laikytis
tarptautiniu mastu pripažintų gairių ir principų, įskaitant
JT pasaulinį susitarimą, JT verslo ir žmogaus teisių
pagrindinius principus, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO)
trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių
įmonių ir socialinės politikos, Socialinės atsakomybės
gairių standartą ISO 26000 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir
plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms
įmonėms. Komisija siekia labiau teisėmis pagrįsto
požiūrio, kuris apimtų visas žmogaus teises ES vystomajame
bendradarbiavime, įskaitant paramą privačiojo sektoriaus
plėtrai. Ji taip pat tikisi, kad visos bendrovės gerbs žmogaus
teises. Bendrovės, kurios investuoja arba vykdo veiklą
besivystančiose šalyse, turėtų užtikrinti, kad jų vykdoma
politika būtų užkirstas kelias kyšininkavimui ir mokesčių
vengimui, taip pat būtų įdiegtos sistemos, skirtos
įvertinti riziką ir sumažinti galimą atvirkštinį
poveikį, susijusį su jų vykdomos veiklos ir vertės
grandinių žmogaus teisių, darbo, aplinkos apsaugos ir nelaimių
aspektais, be kita ko, plėtojant konstruktyvų bendradarbiavimą
su valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir NVO. Socialinių,
aplinkos apsaugos ir mokesčių standartų laikymasis taip pat
laikomas būtina išankstine sąlyga ES bendradarbiavimui su
privačiuoju sektoriumi ar jam skiriant viešąją paramą.
Atsakinga įmonių verslo praktika bus stiprinama skatinant
vartotojų informuotumą apie tvarų vartojimą ir gamybos
modelius bei praktiką ir sąžiningą bei etišką prekybą. Savanoriškos
įmonių pastangos taikyti atsakingesnę ir tvaresnę veiklos
praktiką turėtų būti derinamos su didesniu verslo skaidrumu
ir kova su korupcija, taip pat pastangomis skatinti ratifikuoti ir veiksmingai
įgyvendinti tarptautines darbo ir aplinkos apsaugos konvencijas ES vykdant
politinį dialogą su šalimis partnerėmis ir taikant ES prekybos
politiką. Tvaraus vystymosi nuostatos taip pat įtrauktos į
neseniai sudarytus ES prekybos ir investicijų susitarimus[11], o
į kai kurias ES autonomines prekybos lengvatų priemones[12]
įtraukta pagarba tarptautinėms žmogaus ir darbo teisėms bei
aplinkos apsaugos ir gero valdymo konvencijos. Ypatingą dėmesį
reikės skirti sąžiningai ir skaidriai praktikai užtikrinti
darbuotojų migrantų užimtumo ir elgesio su jais srityje. Atsakingai
veiklos praktikai būtina skirti ypatingą dėmesį ir imtis
konkrečių veiksmų tam tikrose pramonės šakose, pavyzdžiui,
kasybos ir medienos ruošos, nes šiuose sektoriuose privačių
investicijų plėtros galimybės ir rizika yra itin didelės.
Remdamasi šiuo metu remiamomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Gavybos pramonės
skaidrumo iniciatyva (GPSI), Kimberlio procesu ir ES miškų teisės
aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų
planu, Komisija dės dar daugiau pastangų, kad padidintų
skaidrumą gavybos pramonėje (naftos, dujų ir kasybos) ir
miškų sektoriuje, leisdama veiksmingai pasinaudoti GPSI sukaupta ir
bendrovių atskleista informacija apie jų mokėjimus valdžios
institucijoms už gamtos išteklių naudojimą, kurią pateikti
reikalaujama pagal naujus ES teisės aktais nustatytus ataskaitų
teikimo kiekvienoje šalyje reikalavimus. Be to, neseniai priimtas bendras
komunikatas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų pirkimo iš
vietovių, kuriose vyksta konfliktas arba kuriose yra didelė tokio
konflikto rizika, ir susijusio reglamento pasiūlymas[13]. 10 veiksmas. Skatinti
tarptautines ĮSA gaires ir principus palaikant politinį dialogą
ir vystomąjį bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis ir
didinti rinkos paskatas ĮSA viešųjų pirkimų srityje ir
skatinant tvarų vartojimą bei gamybą.
2.4.2.
Padidinti įtraukius verslo ir rinka paremtus
sprendimus vystymosi labui
Kad
augimas būtų integracinis, jis turi suteikti ekonomines galimybes,
palankias siekiant tvarių pragyvenimo šaltinių, ypač
skurstantiesiems. Privatusis sektorius gali tiesiogiai prisidėti prie
integracinio augimo, vykdydamas ekonominę veiklą, darančią
tiesioginį poveikį neturtingiesiems gerinant jų kaip
klientų ir pirkėjų ekonomines galimybes iš paklausos pusės,
ir kaip gamintojų, platintojų ar darbuotojų ekonomines galimybes
iš pasiūlos pusės. Daugelis ES valstybių narių jau
bendradarbiauja su bendrovėmis pagal įvairias partnerystės programas,
išbandydamos tokius įtraukius verslo modelius[14]. Komisija
gali atlikti pagalbinį vaidmenį, padėdama sukurti vietos paramos
institucijų įtraukioms įmonėms ekosistemą pagal savo
privačiojo sektoriaus plėtros programas. Be to, ji rems
sėkmingų įtraukių verslo modelių atkartojimą ir
plėtojimą stiprindama tinklus ir platformas, sudarančius
palankesnes sąlygas privačiojo sektoriaus dialogui ir dalijimuisi
žiniomis, suteiks daugiau informacijos apie esamas paramos paslaugas ir
finansavimo galimybes ir sudarys palankesnes sąlygas bendrovių,
finansų institucijų, darbuotojų ir darbdavių
organizacijų, NVO, pagalbos teikėjų ir (arba) valdžios
institucijų partnerystei. 11 veiksmas. Remti
sėkmingų įtraukių verslo modelių ir naujoviškų,
rinka paremtų vystymosi problemų sprendimų atkartojimą ir
plėtojimą, stiprinant į veiklą orientuotas privačiojo
sektoriaus platformas ir tinklus, kurie sudaro palankias sąlygas
įmonėms ir kitiems subjektams dalytis žiniomis, partnerystei ir
ryšiams užmegzti.
2.4.3.
Sudaryti palankias sąlygas viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystei (VPSP) ir įvairių
suinteresuotųjų šalių partnerystei
Viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystė, siekiant įgyvendinti
projektą ar suteikti paslaugą, kurią tradiciškai teikia viešasis
sektorius, gali būti veiksminga priemonė, kad viešųjų
gėrybių tiekimas ir paslaugų teikimas neturtingiems žmonėms
taptų patikimesnis ir įperkamesnis, papildant valdžios
institucijų išteklius privačiojo sektoriaus investicijomis. Statybos
sektorius ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus
išteklių naudojimo ekonomika yra pavyzdžiai, kur Europos kompetencija, per
viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę, gali pateikti
novatoriškų sprendimų tokiose srityse kaip atsinaujinančioji
energija, ekologiški pastatai arba kitos infrastruktūros paslaugos, kaip
antai, vanduo ir sanitarija, atliekų tvarkymas ir transportas. Šioje srityje
Komisija ir toliau teiks techninę pagalbą valdžios institucijoms,
siekdama stiprinti jų administracinius gebėjimus, nustatys teisines
bei reguliavimo sistemas ir gaires viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystei, skatins viešojo ir privačiojo sektorių dialogo
mechanizmus, siekiant išnagrinėti galimybes VPSP ir remti teisinės ir
reguliavimo sistemos reformas, pasitelks finansines priemones, skirtas
pritraukti privatų finansavimą infrastruktūros projektams,
stiprinant reikalavimus atitinkančių finansavimo institucijų
skolinimo privačiajam sektoriui ir nuosavo kapitalo operacijas taikant ES
derinimo priemones. Šią veiklą turėtų papildyti pastangos,
siekiant pagerinti viešojo sektoriaus kompetenciją, skaidrumą ir
valdymą, siekiant užtikrinti, kad pelno paskatos privatiems subjektams
sutaptų su visuomenės interesais. Vertinant ne tik
klasikinę VPSP infrastruktūros sektoriuose, Komisija rems naujas
partnerystės formas ir įvairių suinteresuotųjų
subjektų partnerystę tarp nacionalinių ar vietos valdžios
institucijų, įmonių ir NVO, siekiant išugdyti geresnius
moterų ir kitų atskirtį patiriančių grupių
gebėjimus ir užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą,
pavyzdžiui, galimybę gauti tvarią ir įperkamą
energiją, vandenį, sveikatos priežiūrą ir švietimą,
taip pat tokiose srityse kaip žemės ūkis ir mityba, ypač kaimo
vietovėse.
2.4.4.
Apibrėžti privačiojo sektoriaus
vaidmenį ir atsakomybę pasaulinėje vystymosi darbotvarkėje
Komisijos
komunikate „Deramas gyvenimas visiems“[15]
integracinio ir tvaraus augimo veiksnių, įskaitant pagrindinių
funkcijų, susijusių su žmonių socialine raida, užtikrinimą
ir deramų darbo vietų kūrimą, rėmimas laikomas viena
iš penkių prioritetinių sričių, kuria turėtų
būti paremta pasaulinė darbotvarkė po 2015 m. Ši
darbotvarkė padės tinkamai išspręsti problemą siekiant
integracinio ir tvaraus augimo tik tuomet, jei privatusis sektorius galės
dalyvauti ją rengiant. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis
narėmis Komisija visapusiškai dalyvaus nustatant aiškų ir aktyvų
privačiojo sektoriaus vaidmenį vystymosi programoje po 2015 m.
Ji taip pat pritaria tam, kas pripažįstama „Rio+20“ baigiamajame
dokumente, kad aktyvus privačiojo sektoriaus dalyvavimas gali
prisidėti užtikrinant tvarų vystymąsi ir pereinant prie
integracinės ekologiškos ekonomikos. Tuo pačiu metu Komisija ir
toliau dės pastangas siekdama įvykdyti savo įsipareigojimus,
duotus Busano aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais, susijusius
su veiksmingu viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimu
vystymosi labui. 12 veiksmas. Patvirtinti
Bendrą deklaraciją dėl viešojo ir privačiojo
sektorių bendradarbiavimo ir imtis aktyvaus vaidmens įgyvendinant
Partnerystę siekiant gerovės, užmegztą Busano aukšto lygio
forumo privačiojo sektoriaus skirsnyje.
3.
Tolesni veiksmai.
Priemonės ir būdai, siekiant, kad privatusis sektorius taptų
vystomojo bendradarbiavimo partneriu
Komisija naudos
įvairias savo nacionalinių, regioninių ir teminių programų
priemones, kurios padėtų įgyvendinti ir integruoti savo
požiūrį į privačiojo sektoriaus plėtrą ir
išnaudoti privačiojo sektoriaus kaip vystomojo bendradarbiavimo partnerio
potencialą. Įgyvendinant pirmiau nurodytą požiūrį ir
prioritetus reikės pritaikyti esamą politiką bei priemones ir ES
vystomojo bendradarbiavimo priemones papildyti naujais veiksmais.
3.1.
Struktūruoto dialogo ir bendrų veiksmų su
privačiuoju sektoriumi sistema
Norint suprasti
vietos privačiojo sektoriaus poreikius ir problemas ir išnaudoti Europos
privačiojo sektoriaus potencialą bendradarbiauti vystymosi labui ir
su įmonėms besivystančiose šalyse, būtina numatyti
erdvę privačiojo ir viešojo sektorių tarpusavio sąveikai ir
bendradarbiavimui. Vietos lygmeniu Komisija, pasitelkdama ES delegacijas,
skatins integracinį viešojo ir privačiojo sektorių politinį
dialogą, remdama esamų arba naujų dialogo mechanizmų,
pavyzdžiui, nacionalinių užimtumo, darbo ar eksporto tarybų,
funkcionavimą, ir vykdys tikslinį privačiojo sektoriaus
atstovų, įskaitant prekybos rūmų, socialinių
partnerių, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms
atstovaujančių organizacijų, moterų verslininkių, ir
neoficialaus sektoriaus įmonių ir darbuotojų, gebėjimų
stiprinimą, siekiant pagerinti jų indėlį į tokio
dialogo mechanizmus. Be to, Komisija panaudos savo politinį dialogą
su šalimis partnerėmis, stengdamasi padidinti vyriausybių ir vietos
valdžios institucijų norą atvirai diskutuoti su privačiojo
sektoriaus atstovais. Europos ir
pasaulio lygmenimis Komisija prisidės kuriant dialogo ir veiksmingų
bendrų veiksmų su privačiuoju sektoriumi sistemą,
pageidautina, stiprinant esamas iniciatyvas, įskaitant neseniai
įsteigtą Vystymosi politikos forumą (VPF)[16], ir
siekiant pagerinti atskirų Europos platformų ir programų
koordinavimą. Artimesnių ryšių su bendrovėmis ir jų
sektorių asociacijomis taip pat bus siekiama per sektorių lygmens
dialogo mechanizmus, siekiant paskatinti privačiojo sektoriaus
dalyvavimą ir rinka paremtus sprendimus tvaraus žemės ūkio ir
žemės ūkio verslo, tvarios energetikos, infrastruktūros ir
socialiniame sektoriuose.
3.2.
Sutelkti privačius išteklius vystymuisi naudojant
derinimo priemones
Komisija
pripažįsta, kad derinimas, kartu sujungiant ES dotacijas ir paskolas ar
nuosavą kapitalą iš kitų viešųjų ir
privačiųjų finansuotojų, yra svarbi priemonė siekiant
pritraukti papildomų išteklių vystymuisi ir padidinti ES paramos
poveikį. Per ES išorės bendradarbiavimo derinimo platformą
Komisija bendradarbiauja su finansų įstaigomis, siekdama padidinti
skatinamąjį derinimo poveikį, pritraukiant daugiau
privačių lėšų, geriau panaudojant finansines priemones,
pavyzdžiui, garantijas, nuosavą kapitalą ir kitas rizikos
pasidalijimo priemones, skirtas investicijoms į infrastruktūrą.
Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat ieško galimybių išplėsti
derinimo taikymo sritį į tokias naujas sritis kaip tvarus žemės
ūkis ir socialinis sektorius, ir sudaryti palankias sąlygas
įgyvendinti daugiau projektų, turinčių didelį poveikį
vietos privačiojo sektoriaus plėtrai, pavyzdžiui, gerinti MVĮ
galimybes gauti finansavimą, regioninėse derinimo priemonėse
kuriant specialias privačiajam sektoriui skirtas skiltis.
3.3.
Panaudoti ES politinę svarbą integraciniam ir
tvariam augimui remti
Rengiant šį
komunikatą per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis pareikštas
bendras požiūris, kad ES politinė svarba yra santykinis pranašumas,
kuriuo ji turėtų visapusiškiau naudotis remdama privačiojo
sektoriaus plėtros tikslus. Šiuo tikslu Komisija sieks dar labiau
padidinti ES politikos sričių ir priemonių, susijusių su
prekyba, įmonėmis, užimtumu ir kitomis svarbiomis sritimis,
teigiamą sąveiką ir poveikį privačiojo sektoriaus
plėtrai. Vykdydama
politinį dialogą su šalimis partnerėmis ir daugiašaliuose
forumuose Komisija, konsultuodamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba,
toliau sieks užtikrinti įsipareigojimus laikytis tarptautiniu mastu
sutartų atsakingos verslo praktikos principų ir gairių tokiose
srityse kaip žmogaus ir darbo teisės, aplinkos apsaugos standartai, taip
pat kova su korupcija ir mokesčiai. Ji taip pat išnagrinės, kaip
geriausiai, palaikant politinį dialogą, spręsti tokius klausimus
kaip verslo aplinkos reformos, kurios itin svarbios investicijoms, inovacijoms
ir privačiojo sektoriaus plėtrai, įskaitant teisinę
valstybę, kovą su korupcija, viešųjų finansų
valdymą, mokesčių reformą ir valdžios institucijų
gebėjimus ir veiksmingumą. Galiausiai,
Komisija toliau sieks biudžetinės paramos ir tiesioginių
intervencijų sąveikos, siekdama privačiojo sektoriaus
plėtros tikslų. Biudžetinė parama ir susijęs politinis
dialogas gali naudingai paremti verslo aplinkos reformas šalyse
partnerėse, skatinant stabilias makroekonomines sistemas, patikimą
viešųjų finansų valdymą, biudžeto skaidrumą ir
priežiūrą. Be to, pasiekti verslo aplinkos reformų gali
padėti konkrečios reformų sutartys ir rezultatų rodikliai,
kuriais daugiausia dėmesio skiriama privačiojo sektoriaus
plėtrai. Politinė ES
svarba priklauso nuo Komisijos ir valstybių narių gebėjimo
sutelkti jų įvairius pranašumus ir gebėjimus bendradarbiauti
siekiant bendros strateginės vizijos. Geriau koordinuodama paramos
teikėjus ir bendrą programavimą, ES kalbės vienu balsu ir
galės geriau pasinaudoti tuo, kad daugumoje šalių partnerių ji
viena didžiausių paramos teikėjų, teikiančių
paramą integracinei ir tvariai ekonominei plėtrai. Didindamas
investicijas besivystančiose šalyse bei aktyviau dalyvaudamas vystomajame
bendradarbiavime privatusis sektorius siunčia stiprų signalą
apie svarbų vaidmenį, kurį jis gali atlikti prisidėdamas
prie integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse. Šiame
komunikate išdėstyta strategija sudarys galimybes Komisijai palengvinti ir
pagreitinti tiek vietos, tiek Europos įmonių dalyvavimą siekiant
apčiuopiamų ir teigiamų vystymosi rezultatų vietoje. [1] Žr. http://ec.europa.eu/europeaid/how/evaluation/evaluation_reports/2013/1317_docs_en.htm. [2] Konsultacijos dėl
šiam komunikatui svarbių klausimų su ES valstybėmis
narėmis, šalių partnerių vyriausybėmis, vietos valdžios
institucijomis ir vietos privačiojo sektoriaus atstovais, socialiniais
partneriais ir NVO vyko nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m.
vasario mėn. [3] Šios intervencijos yra
glaudžiai susijusios su prekybos ir vystymosi srities veikla, kuri jas papildo
ir kuri yra išdėstyta 2012 m. komunikate „Prekyba, augimas ir
vystymasis“ [KOM(2012) 22 galutinis]. [4] Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas Nr. 966/2012 ir Komisijos deleguotasis reglamentas Nr. 1268/2012
dėl minėto reglamento taikymo taisyklių. [5] KOM(2012) 22 galutinis. [6] Pavyzdžiui, AKR regionui
skirtu EIB poveikio finansavimo priemonių paketu, kuris parengtas pagal
esamą AKR investicinę priemonę kaip naujas specialus 500 mln.
EUR vertės skirsnis, siekiama paskatinti didelį poveikį
vystymuisi ir pasiekti svarbiausią tikslą – mažinti skurdą,
sprendžiant socialines ir aplinkos apsaugos problemas, su kuriomis susiduria
AKR šalys, įskaitant deramų darbo vietų kūrimą, mažų
ir kaimo įmonių tvarumą, klimato kaitą, apsirūpinimo maistu
saugumą, galimybę naudotis pagrindiniais ištekliais, pvz., vandens ir
energijos, taip pat ekonominę ir socialinę moterų ir jaunimo
integraciją. [7] Žaliojoje knygoje dėl
draudimo nuo gaivalinių ir antropogeninių nelaimių [COM(2013) 0213
final] pabrėžiamas draudimo vaidmuo padedant besivystančioms
šalims, kurias labiausiai paveikia nelaimės, nustatyti veiksmingas
nepaprastosios padėties priemones. [8] Pagal
2008 m. „Žaliavų iniciatyvą“ [COM(2008) 699]. [9] Komisijos komunikatas
„Visa apimančio ir integruoto požiūrio į skurdo išnaikinimo
veiksmų ir darnaus vystymosi finansavimą po 2015 m. koncepcija“ [COM(2013) 531]. [10] „Atnaujinta 2011–2014 m.
ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“, [KOM(2011) 681
galutinis]. [11] Pavyzdžiui, Pagrindų
susitarimas su Korėjos Respublika, pasirašytas 2010 m. gegužės 10
d. [12] Pavyzdžiui, Bendroji
lengvatų sistema (BLS+), pagal kurią reikalaujama, kad mažiausiai
išsivysčiusios šalys, kurioms taikomos lengvatos pagal sistemą,
ratifikuotų 27 tarptautines konvencijas bei jų laikytųsi, ir
tokiu būdu savo teisės aktuose įtvirtintų būtiniausius
darbo, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija sričių reikalavimus,
kurių turi laikytis įmonės. [13] JOIN (2014) 8, 2014 2 28 ir COM(2014) 111, 2014
3 5. [14] Pavyzdžiui, Vokietijos
programa „developpp“, Austrijos ekonominių partnerysčių
programa, SIDA verslo vystymuisi programa, arba iššūkių fondai,
pavyzdžiui, įsteigti Tarptautinio vystymosi departamento (DFID) ir
Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos. [15] COM(2013) 92 final. [16] Komisija įsteigė
VPF kaip erdvę daugelio suinteresuotųjų šalių dialogui,
kurioje vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės
organizacijos ir privačiojo sektoriaus atstovai gali prisidėti prie
ES vystymosi politikos sričių ir programų.