I. Aplinkybės

ES, jos valstybės narės ir kiti svarbiausi partneriai ėmėsi daugybės priemonių, kad pagerėtų gebėjimai užkirsti kelią cheminiams, biologiniams, radiologiniams, branduoliniams (ChBRB) ir su sprogmenimis susijusiems incidentams ir apsaugoti nuo jų piliečius, institucijas ir infrastruktūrą.

Tačiau nuveikti reikia dar daug. 2012 m. paskelbus ES ChBRB veiksmų plano[1] ir Veiksmų plano sprogmenų saugumo didinimo srityje[2] įgyvendinimo pažangos ataskaitas[3], surengtos išsamios konsultacijos su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kuriose svarstyta, kaip geriausia spręsti šias problemas. Sudaryta nauja ChBRB-S darbotvarkė, pagal kurią numatyta svarbiausius klausimus spręsti ES lygmeniu.

2012 m. gruodžio 11 d. priimtose išvadose Taryba „pabrėžia, kad reikia nustatyti sritis, kuriose saugumo priemonės yra nepakankamos, ir sutelkti dėmesį į tolesnes bendras pastangas didelės rizikos ChBRB ir S medžiagų gamybos, laikymo, tvarkymo ir transportavimo saugumui didinti ir suteikti joms prioritetą“. Be to, Taryba ragina Komisiją „ES veiksmų planą ChBRB klausimų srityje bei veiksmų planą sprogmenų saugumo didinimo srityje naudoti kaip pagrindą formuojant patikslintą politiką“[4].

Šis komunikatas – tai pirmasis naujosios ChBRB-S saugumo darbotvarkės įgyvendinimo žingsnis. Jo tikslas – užtikrinti pažangą ChBRB-S grėsmių nustatymo srityje ir sukurti veiksmingų priemonių, leisiančių nustatyti ir sumažinti šias grėsmes ir riziką ES lygmeniu.

II. Pagrindiniai faktai ir tikslai

II.1. Kintanti grėsmių ir rizikos situacija

Piliečių, institucijų, infrastruktūros ir turto apsauga – viena iš keturių pagrindinių ES kovos su terorizmu strategijos[5] idėjų. Todėl ES koncepcijoje dėl ChBRB-S grėsmių taip pat reikia atsižvelgti į ES vidaus saugumo strategiją[6] – jos svarbiausi tikslai, be kita ko, yra nustatyti ir mažinti ChBRB-S riziką.

Atsižvelgiant į pastarojo meto tendencijas, kurias patvirtino INTCEN[7] bei Interpolas, galima teigti, kad ChBRB medžiagų ir sprogmenų keliama grėsmė vis dar didelė ir kinta. Tokie įvykiai kaip teroristų išpuoliai Madride, Londone ir Maskvoje, sprogdinimai per praėjusių metų Bostono maratoną, taip pat neseniai nuskambėjęs raginimas džihado kovotojams taikytis į masinio susibūrimo vietas[8], parodė, kokie inovatyvūs ir prisitaikantys gali būti užpuolikai ir kad būtina gerinti grėsmių viešųjų renginių ir miestų saugumui nustatymą. Nors paprastai teroristai naudoja komercinius ar savo darbo sprogmenis, tokios ChBRB medžiagos kaip zarinas, ricinas ar juodligė taip pat kelia rimtą grėsmę. Nuo 1995 m. išpuolio Tokijo metro, per kurį buvo panaudota cheminė medžiaga (zarinas), ir 1984 m. išpuolio Oregone, per kurį buvo panaudota biologinė medžiaga (salmonelės)[9], teroristų grupuotės pradėjo lavinti savo gebėjimus tvarkyti ir naudoti ChBRB medžiagas. Šis klausimas tapo ypač aktualus neseniai Sirijoje panaudojus zarino dujas.

Kasmet užfiksuojama šimtai ChBRB medžiagų vagysčių ar neteisėto panaudojimo atvejų. Neseniai (2010 m. Gruzijoje ir 2011 m. Moldovoje) konfiskuota stipriai prisodrinto urano – tai rodo, kad prekyba radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis tebėra didelė problema. Tarptautinė atominės energijos agentūros (TATENA) incidentų ir neteisėtos prekybos duomenų bazei kasmet pateikiama daugiau kaip 150 pranešimų apie panašius atvejus. Gausūs neteisėtos prekybos atvejai rodo, kad reikia sukurti veiksmingas kovos su ja priemones, kurios būtų grindžiamos ne vien siekiu sukliudyti prekiautojams gauti tokių medžiagų, bet ir veiksminga prekybos jomis nustatymo strategija.

Grėsmę gali kelti ir aukštos kvalifikacijos asmenys, turintys prieigą prie neskelbtinos informacijos ir medžiagų, pavyzdžiui, 2001 m. juodligės išpuolį įtariamas įvykdęs vyresnysis biologinės gynybos srities mokslininkas, atliekantis medicininius tyrimus JAV kariuomenės užsakymu, arba CERN[10] mokslininkas iš Prancūzijos, nuteistas už tai, kad padėjo įvykdyti „Al-Qaeda“ išpuolius Prancūzijoje.

Pastaruoju metu ES aktyviau diskutuojama radikalėjimo klausimais. Iš naujausių ataskaitų matyti, kad ypač didelį rūpestį kelia grąžinami asmenys iš Sirijos. Kai kurie iš šių ar kitų radikalių pažiūrų asmenų, kurie gali patekti į saugotinus objektus arba juose dirba, galėtų pasinaudoti vidaus informacija išpuoliams prieš itin svarbius infrastruktūros objektus, kaip antai vandens valymo įrenginį, arba nutraukti energijos tiekimą geležinkeliams. Tokios vidaus grėsmės gali turėti tarpvalstybinį poveikį, todėl taip pat kelia pavojų ES saugumui.

Vienas naujausių į pažeidžiamą taikinį nukreipto išpuolio pavyzdžių – sprogdinimas per 2013 m. Bostono maratoną, kurį įvykdę jauni asmenys panaudojo seną bombų gamybos metodą. Šis atvejis, taip pat ankstesni išpuoliai metro ir geležinkeliuose, įrodo, kad būtina gerinti grėsmių aptikimą.

Kovojant su terorizmu darbas nacionaliniu lygmeniu tebėra itin svarbus, tačiau reikia sukurti patikimą, geriau pritaikytą ir proporcingą strategiją, kaip ES lygmeniu numatyti būsimą ChBRB-S riziką ir jos išvengti, kurioje taip pat būtų numatyta kovoti su neteisėtais šių medžiagų gamybos, tvarkymo, slėpimo ir saugojimo būdais. 

Todėl svarbu vadovautis aktyvaus veikimo koncepcija ir sukurti veiksmingų, proporcingų apsaugos priemonių, be kita ko, ES lygmens prevencijos, parengties ir reagavimo priemonių, kartu laikantis pagrindinių teisių.

II.2 Laimėjimai ir EU lygmeniu toliau vykdomi veiksmai

ES ir jos valstybės narės nemažai nuveikė spręsdamos prioritetinius ChBRB-S klausimus. Pavyzdžiui, sukurta duomenų bazių, kaip antai Europinė duomenų apie bombas sistema (EBDS) ir Išankstinio įspėjimo sistema (EWS), vykdyta veikla Europos sprogmenų nukenksminimo tinklo (EEODN) lygmeniu. Dar vienas pavyzdys – priimtas naujas reglamentas (98/2013) dėl prekybos sprogmenų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo siekiama apriboti visuomenės prieigą prie pavojingų medžiagų pirmtakų.

Be mokslinių tyrimų, mokymo ir informavimo, vykdyta įvairi praktinė veikla siekiant nustatyti ir pasidalyti geriausia patirtimi, ištirti ir išbandyti naujus įrenginius, parengti gairių šios srities praktiniams specialistams ir pan.

Pažanga padaryta visose srityse, tačiau neseniai įvertinus du CBRNE veiksmų planus padaryta išvada, kad reikia padaryti dar daugiau, vadovautis prioritetais ir pirmiausia orientuotis į pačias svarbiausias sritis, turinčias pridėtinę vertę ES. 

II.3 Kodėl ChBRB-S rizikos problemą reikia spręsti ES lygmeniu

Atlikus kelis įvykdytų išpuolių tyrimus paaiškėjo, kad bombų gamybai reikalingos sprogstamosios medžiagos ir pirmtakai buvo įsigyti vienoje valstybėje narėje ir pervežti į kitą valstybę narę, kurioje įvykdyti išpuoliai. Mėnesinėse Interpolo žvalgybos ataskaitose ChBRB-S srityje taip pat nurodoma daug atvejų, kai buvo bandyta įsigyti, gabenti kontrabanda ar naudoti ChBRB-S medžiagas. Naudojant ChBRB medžiagas įvykdyti išpuoliai, kaip antai radiologinis A. Litvinenkos apnuodijimas, įrodė, kad ChBRB grėsmę keliančių medžiagų gabenimas į Europos Sąjungą ir iš jos buvo nenustatytas. Dideli radiologiniai ar branduoliniai incidentai arba tyčinis biologinių medžiagų (pvz., SŪRS, H1N1 ar snukio ir nagų ligos virusų) išplatinimas gali labai pakenkti visos Europos žmonėms ir ekonomikai.

2012 m. ES sprogmenų aptikties trūkumų analizėje, kuri atlikta įgyvendinant sprogmenų saugumo veiksmų planą, atkreipiamas dėmesys į daugelį trūkumų sprogmenų grėsmės nustatymo srityje, kurie išlieka nepaisant technologijų pažangos, taip pat pabrėždama, kad reikia kuo skubiau stiprinti ES sprogmenų aptikimo pajėgumus. Ataskaitoje, kurioje peržiūrimos naujausiomis technologijomis pagrįstos saugumo priemonės, įranga ir procesai, raginama toliau vykdyti jų peržiūrą ir pabrėžiama, kad reikia stiprinti įvairių visuomenės saugumo sričių priemones. Remdamasi šia trūkumų analize, 2013 m. Komisija taip pat pradėjo rengti ES ChBRB medžiagų aptikties trūkumų analizę.

ChBRB-S grėsmės ir rizika visose ES valstybėse narėse vienodi. Todėl ES gali gerai atlikti pagrindinį vaidmenį ir padėti nustatyti ir sumažinti tokias grėsmes užtikrindama, kad: i) prioritetinėmis būtų laikomos rimtų grėsmių keliančios sritys, ii) šios problemos būtų sprendžiamos kartu, iii) nebūtų dubliuojamasi ir iv) kuo daugiau naudos būtų gaunama iš masto ekonomijos ir sinergijos.

ES gali sukurti pridėtinę vertę parengdama įvairių šios srities praktiniams specialistams skirtų praktiškų ir veiksmingų priemonių, pavyzdžiui, seminarų, gairių, mokymo ir informuotumo didinimo renginių, taip pat paremti mokslinius tyrimus ir bandymus. Pavyzdžiui, per tinklą „Atlas“ paremtas specialiųjų ES policijos intervencinių pajėgų bendradarbiavimas – rengiami bendri mokymai ir vykdomos bendros operacijos.

III. Nauja ChBRB-S rizikos nustatymo ir mažinimo koncepcija

Šio komunikato tikslai – geriau įvertinti riziką, parengti atsakomąsias priemones, dalytis žiniomis bei geriausia patirtimi, išbandyti ir patvirtinti naujas apsaugos priemones ir taip siekti galutinio tikslo – nustatyti naujus saugumo standartus. 

Pagal bet kurią veiksmingą rizikos mažinimo strategiją būtina spręsti šiuos klausimus:

– esamos įrangos ir taikomų procedūrų veiksmingumas ir rezultatai;

– naujos grėsmę keliančios medžiagos;

– nauji išpuolių metodai;

– nauji medžiagų slėpimo būdai, naudojami siekiant išvengti saugumo kontrolės;

– nauji išpuolių taikiniai (pažeidžiami taikiniai, itin svarbūs infrastruktūros objektai, viešosios zonos, su aviacija nesusijusios vietos).

Naujoji koncepcija praktiškai bus įgyvendinama pamažu, atsižvelgiant į kiekvieną grėsmių tipą ir atitinkamą aplinką, siekiant:

– pagerinti rizikos nustatymą;

– daugiau remtis mokslinių tyrimų, bandymų ir tinkamumo patvirtinimo rezultatais; 

– skatinti informuotumo didinimą, mokymą ir pratybas;

– skatinti vadovaujančiųjų šalių iniciatyvas ir saugumo srityje bendradarbiauti su pramonės atstovais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

– tam tikrais atvejais atsižvelgti į išorinius aspektus.

Visais proceso etapais svarbu įtraukti į darbą visus suinteresuotuosius subjektus, kaip antai mokslininkus, privatųjį sektorių ir civilinės saugos institucijas, ir suteikti pakankamą finansinę paramą, kad būtų užtikrintas tinkamas šios srities veiklos ir politikos priemonių įgyvendinimas. Kiekvienoje iš pirmiau išvardytų penkių sričių bus nustatytos priemonės, kurioms ES lygmeniu daromas darbas duotų papildomos naudos. 

III.1 Gerinti nustatymą        

Anksčiau mūsų grėsmių prevencijos strategija paprastai būdavo grindžiama duomenimis apie buvusius išpuolius. Apsaugos priemonės dažnai būdavo pritaikomos jau po išpuolio arba atskleidus jų planus, todėl veiksmingą grėsmių nustatymo ir mažinimo strategiją formavome nepakankamai aktyviai.

Veiksmingą grėsmių nustatymo strategiją galima sukurti tik tuomet, jei į grėsmę keliančias medžiagas ir aplinką (aviacijos, sporto ir kitas vietas) yra atsižvelgiama ją rengiant ir peržiūrint.

Anksčiau naudoti metodai, pagal kuriuos saugumo technologijas ar procedūras stengėmės pritaikyti prie konkrečios grėsmės, neveikia. Kiekvienai apsaugos misijai turi būti taikomi konkrečiai rizikai skirti metodai, numatant įvairias priemones, kuriomis galima būtų veiksmingai nustatyti įvairias grėsmes. Kiekvieną saugotiną aplinką reikia atidžiai išnagrinėti, o svarstant galimas priemones reikėtų atsižvelgti ne tik į ankstesnius duomenis, bet ir į galimybes sumažinti naujas kylančias grėsmes.

Bet kurioje ES lygmens grėsmių nustatymo strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į jau nustatytus trūkumus, kaip antai nurodytus 2012 m. ES sprogmenų aptikties trūkumų analizėje. Neseniai atliktame vertinime taip pat nurodoma, kad, nepaisant pastaraisiais metais padarytos didelės pažangos, dar reikia daug padaryti, kad būtų veiksmingai pašalinti nustatymo technologijų trūkumai įvairiose visuomenės saugumo srityse, įskaitant transporto sektorių. Todėl reikia imtis veiksmų, kuriais šalinamos nustatytos silpnosios vietos ir ieškoma realių sprendimų mažinant riziką.

Vidaus informatoriai gali kelti specifinę grėsmę ChBRB-S požiūriu, todėl reikia numatyti daugiau priemonių kovai su ChBRB grėsmėmis, kurias kelia vidaus informatoriai. Pavyzdžiui, viename iš ChBRB veiksmų planų Komisijos ir valstybių narių prašoma apsvarstyti, kaip būtų galima geriau tikrinti darbuotojų patikimumą. Tinkamas darbuotojų patikimumo tikrinimas visais sprogmenų ir ChBRB medžiagų egzistavimo etapais yra itin svarbus šalinant grėsmes, susijusias su vidaus informatoriais. Šioje srityje parengta studija, kurioje rekomenduoja imtis priemonių, kad būtų suderintos ChBRB-S objektuose naudojamos patikimumo tikrinimo procedūros – visų pirma reikia nustatyti geriausią patirtį asmens biografijos ir patikimumo tikrinimo srityje. Kadangi saugumo tikrinimo procedūros priklauso valstybių narių kompetencijai, spręsdama šias problemas Komisija glaudžiai su jomis bendradarbiaus.

Siekdama gerinti informuotumą apie technologinius pajėgumus, Komisija dirbo su galutiniais naudotojais, kaip antai privačiaisiais subjektais ir teisėsaugos atstovais. Tam ji organizavo seminarų tipo renginius, per kuriuos teisėsaugos ir kitiems pareigūnams suteikta įslaptintos informacijos apie saugumo technologijų ir procedūrų ribotumą. Tačiau turime labiau pasistengti, kad ateityje grėsmių nustatymo projektavimo procese dalyvautų daugiau galutinių vartotojų ir atitinkamų sričių praktinių specialistų. Viena svarbiausių pamokų, išmoktų per Jungtinėje Karalystėje vykusią olimpiadą ir 2012 m. Europos futbolo čempionatą Lenkijoje – tai, kad vienos nustatymo priemonės ne visada pakanka, o priemonių derinys, kaip antai elgsenos nustatymo analizė kartu pasitelkiant sprogmenų paieškos šunis, gali padidinti sistemos veiksmingumą. Priemonės pasirinkimą turi lemti nustatymo operacijos tikslas, o ne priešingai.

Komisija, kartu su praktiniais specialistais, taip pat atlieka įvairius praktinius bandymus, kurių laboratorijos sąlygomis atlikti neįmanoma. Jų tikslas – įvertinti ir išbandyti technologijas, produktus ir procedūras atsižvelgiant į skirtingus grėsmių nustatymo operacijų tikslus ir siekiant padidinti aptikties veiksmingumą. Tokio bandymo pavyzdys – per 2012 m. Europos futbolo čempionatą kartu su Lenkijos institucijomis atliktas ChBRB-S aptikties įrangos išbandymas. Remdamasi šia patirtimi, Komisija drauge su Belgijos policija išbandė ChBRB-S aptikties įrangą per 2014 m. balandžio pradžioje vykusį ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą. Per šiuos bandymus aptikties veiksmai vykdyti renginio vietoje ir Belgijos metro, taip pat greituosiuose traukiniuose ir oro uostuose.

Komisija:

– toliau rems praktiniams specialistams skirtus trumpalaikius bandymus, kad ateityje gerėtų aptiktis per sporto, kultūros ir kitus didelius renginius, pavyzdžiui, per 2016 m. Europos futbolo čempionatą; galiausiai taip bus sukurta ES viešųjų renginių saugumo koncepcija;

– peržiūrės sprogmenų aptikties trūkumų analizę ir atsižvelgs į jos išvadas;

– atliks ChBRB medžiagų aptikties trūkumų analizę;

– rengs analitinius dokumentus ir apžvalgas apie ChBRB ir sprogmenų keliamas grėsmes ir riziką įvairiose visuomenės saugumo srityse, taip pat skirtus transporto politikai formuoti;

– pati imsis ir rems daugiau priemonių, skirtų vidaus grėsmėms šalinti, pavyzdžiui, organizuos seminarus, informuotumo didinimo renginius, teiks šiuo klausimu rekomendacijas;

– aptars ChBRB riziką Komisijos rengiamoje ir atnaujinamoje visus sektorius apimančioje gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių rizikos, kuri gali kilti Sąjungoje, apžvalgoje;

– toliau plėtos jau veikiančius ES tinklus ir kartu su valstybėmis narėmis ieškos galimybių sukurti civilinio ir karinio bendradarbiavimo grupę, kuri veiktų šiose dviejose srityse: a) grėsmių nustatymo technologijos ir b) kovos su savadarbiais sprogstamaisiais įtaisais, nešiojamosiomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis (MANPADS) ir kitais kylančiais pavojais, kaip antai ChBRB grėsmėmis, metodai[11].

III. 2. Remtis geresniais moksliniais tyrimais, bandymais ir tinkamumo patvirtinimais

Valstybės narės, mokslo atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų kartu nustatyti ir apibrėžti poreikius, kuriuos turi tenkinti moksliniai tyrimai ChBRB-S srityje. Daug mokslinių tyrimų Komisija finansavo pagal Septintąją bendrąją programą (7BP). Jų rezultatus reikėtų labiau išplatinti ir jų pagrindu parengti naudingų komercinių produktų. Vykdant naująją mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“ reikėtų geriau reaguoti į politikos formavimo ir galutinių naudotojų poreikius. Šiuo požiūriu Komisija atliks pagrindinį vaidmenį.

1. Iki šiol pagal 7BP 60 ChBRB srities projektų finansuoti skirta maždaug 200 mln. EUR. Be to, daugiau kaip 67 mln. EUR skirta finansuoti daugiau kaip 15 projektų sprogmenų tyrimo srityje. Tai, pavyzdžiui, PREVAIL (PRecursors of ExplosiVes: Additives to Inhibit their use including Liquids)[12] ir didelio masto demonstracinis projektas EDEN[13], kuris yra labai svarbus politikos formavimui ir praktiniam darbui ChBRB-S srityje.

2. Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JTC) taip pat teikia ChBRB-S politikai reikalingą mokslinę paramą.

Jis turi ilgametės patirties branduolinės saugos, saugumo kontrolės priemonių ir saugumo srityse, dalyvavo daugelyje mokslinių tyrimų projektų ir bendradarbiavo su pagrindiniais partneriais. Pavyzdžiui, bendradarbiaudamas su partneriais JAV, jis įgyvendino projektą ITRAP+10 (Neteisėtai gabenamų medžiagų spinduliavimo vertinimo programa), per kurį buvo išbandyta įvairių spinduliavimo aptikties įrenginių ir įvertintas jų veikimas. Jo rezultatai galėtų praversti valstybių narių institucijoms nustatyti, kokia įranga labiausiai atitinka jų poreikius. Gamintojams taip pat gavo rekomendacijų, kaip pagerinti įrenginių veiksmingumą, patikimumą ir patogumą naudoti. Komisija ir toliau rems šį darbą.

Be to, JTC įgyvendina projektą, kuriuo siekiama patobulinti TATENA incidentų ir neteisėtos prekybos duomenų bazę (IDDB). Kartu su valstybėmis narėmis JTC parengė gerosios patirties rinkinį, padėsiantį pagerinti informacijos neteisėtos prekybos duomenų bazei teikimo įgūdžius ir drauge TATENA saugomų duomenų kokybę. JTC taip pat rengia saugų protokolą, kad informaciją neteisėtos prekybos duomenų bazei būtų galima teikti internetu.

3. Komisija taip pat užmezgė keleto teisėsaugos tinklų bendradarbiavimą. Tai turėtų padėti šiems tinklams tiksliau įvardyti savo poreikius naujų technologijų srityje, taip pat siekiama išsiaiškinti, ar Europos teisėsaugos technologijų tarnybų tinklas galėtų tapti centriniu punktu, per kurį teisėsaugos tinklai teiktų savo informaciją mokslininkams ir pramonės atstovams.

4. Papildydama 7BP mokslinius tyrimus ir remdama įvairių sričių sertifikavimo ir standartizavimo veiklą, Komisija vykdė naujos įrangos bandymus ir tyrimus. Pradėti bandymai su naujausiomis technologijomis, kurių tikslas – nustatyti, kaip jas galima pritaikyti atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus poreikius. Oro uostuose pritaikytos žinios turėtų būti pasitelkiamos kaip geriausia patirtis, kuri galėtų būti taikoma ir kituose sektoriuose.

 Atliekant bandymus visų pirma siekiama išsamiai apibrėžti, kaip praktiniai specialistai turėtų naudoti įvairią įrangą ir procedūras įvairiomis aplinkybėmis (transporto, visuomenės saugumo, sporto renginių ir kitose srityse). Be to, jie suteiks praktiniams specialistams ir valstybėms narėms naudingos informacijos, leisiančios patobulinti priemones, jų šalyse naudojamas grėsmėms nustatyti.

5. Šioje srityje Komisija taip pat vykdo daug priemonių, kuriomis siekia suderinti standartų nustatymo procesą ir bandymo procedūras. Visoje ES turi būti parengti ir taikomi tinkami grėsmių ir rizikos nustatymo standartai, kad visiems jos piliečiams būtų teikiama vienodo lygio apsauga. Be to, tokie standartai padėtų technologijų tiekėjams suprasti konkrečius teisėsaugos reikalavimus.

Nustatymo standartai, taikomi atsakui į žinomus išpuolius, jau sukurti. Tačiau reikėtų apsvarstyti, ar karinės technologijos, praktika ir patirtis – tam tikrais atvejais negalėtų būti pritaikytos civilinėje srityje. Teisėsaugos atstovai turėtų bendradarbiauti su karinėmis struktūromis – keistis patirtimi ir ieškoti geriausių bendrų problemų sprendimų.

Komisija:

– ir toliau užtikrins, kad atliekant mokslinius tyrimus būtų atsižvelgiama į saugumo politikos poreikius, ir padės rengti programas, kad mokslinių tyrimų prioritetai atitiktų teisėsaugos ir kitų galutinių vartotojų poreikius, o taip pat politikos reikmes;

– toliau rems ChBRB-S tiriamąją, bandomąją ir patvirtinamąją veiklą ir pažangą kuriant deramus grėsmių nustatymo standartus, kurie atitiktų įvairias aplinkybes, įskaitant tokius projektus kaip ERNCIP (Europos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos informacijos tinklas);

– toliau rems antrąjį ITRAP etapą – tęstinį projektą, per kurį bus pirmą kartą įvertintos galimybės viename įrenginyje suderinti radiologinių, branduolinių grėsmių nustatymo ir sprogmenų aptikimo elementus. Ji taip pat padės valstybių narių laboratorijoms gauti akreditaciją radiologinės ir branduolinės rizikos nustatymo veiklai vykdyti, vertinti naują radiologinės ir branduolinės rizikos nustatymo įrangą, taip pat sudaro galimybę glaudžiai bendradarbiaujant su įvairiomis standartizavimo organizacijomis apibrėžti europinius ar tarptautinius standartus.

III.3. Mokymas, informuotumo didinimas ir pajėgumų stiprinimas

Veiksmingas saugumo sistemos subjektų mokymas ir informuotumo didinimas itin svarbus tam, kad saugumo priemonės būtų įgyvendinamos tinkamai. Todėl Komisija turi geriau finansuoti ir tobulinti mokymo programas, pagal kurias teisėsaugos bendruomenei ir privačiajam sektoriui būtų teikiama pagalba mokymo srityje. Pavyzdžiai:

– parama Europos sprogmenų nukenksminimo tinklui (EEODN), kuriame valstybių narių sprogmenų ekspertai gali aptarti operatyvinius klausimus, pasidalyti geriausia patirtimi ir rengti mokymus apie sprogmenų ir ChBRB medžiagų keliamas grėsmes.

– geresnės teisėsaugos specialistų mokymo galimybės, kad valstybėms narėms būtų lengviau šalinti ChBRB-S riziką, pavyzdžiui, per įvairius ES teisėsaugos tinklus („Atlas“, AIRPOL, RAILPOL, AQUAPOL ir pan.).

– pagalba rengiant bendrą kovos su išpuoliais prieš pažeidžiamus taikinius koncepciją; pavyzdžiui, po išpuolio Burgaso oro uoste Komisija kartu su valstybėmis narėmis rengia oro uostams skirtą vadovą apie pažeidžiamus taikinius.

– civilinio ir karinio bendradarbiavimo gerinimas; pavyzdžiui, 2014 m. pavasarį bus surengti bendri Europos gynybos agentūros ir Komisijos mokymai apie gaires dėl pažeidžiamumo nuo nešiojamų priešlėktuvinių ginklų sistemų (MANPAD) ir jų vertinimo metodus – mokymai bus organizuojami pasitelkiant oro uosto policijos tinklą (AIRPOL).

– ES muitinių nustatymo technologijos ekspertų grupė, kuri dalijasi informacija ir geriausia patirtimi, siekdama pagerinti ChBRB grėsmių nustatymo pajėgumus bei dabar naudojamos ir naujos nustatymo įrangos veiksmingumo standartus.

– Europos branduolinės saugos mokymo centre (EUSECTRA) organizuojami mokymai apie branduolinių grėsmių nustatymą, atsaką į jas ir branduolinę kriminalistiką. Jie papildys nacionalinio lygmens mokymus ir bus rengiami bendradarbiaujant su partneriais valstybėse narėse ir tarptautinėmis organizacijomis. Mokymo programos apims įvairias disciplinas, įskaitant teisėsaugą, apsaugą nuo radiacijos ir medžiagų tyrimus.

Reikia aktyviau gerinti informuotumą ir stiprinti pajėgumus. Tam reikėtų daugiau dėmesio skirti dalijimuisi geriausia patirtimi ir gairių rengimui. Tokios veiklos pavyzdžiai:

1) „Atlas“, specialiųjų intervencijos policijos padalinių tinklas, yra puikus pavyzdys, kaip ES stiprinami šių padalinių pajėgumai ir tarpusavio pasitikėjimas, kai kitomis priemonėmis rezultatų nepasiekiama. Parama tokiems tinklams padeda ES kurti pajėgumus, užtikrinančius parengtį krizėms, kuriančius sinergiją ir leidžiančius išvengti dubliavimosi valstybėms narėms saugant ES piliečius.

2) Įsteigta ir sertifikuota Sprogmenis užuodžiančių šunų darbo grupė, šios srities specialistams skirtas forumas, sėkmingai skatinantis dalijimąsi geriausia patirtimi mokymo srityje, taip pat rengiamos rekomendacijos ir vadovai. Grupę sudaro Komisijos ir valstybių narių ekspertai, taip pat stebėtojai iš Kanados ir JAV.

3) Tai, kad naudojami savadarbiai sprogmenys, o medžiagų bomboms gaminti galima gauti palyginti lengvai, reiškia, kad šioje srityje reikia veikti aktyviau ir kad būtina kuo greičiau įgyvendinti Reglamento Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais, kurie gali būti panaudoti bomboms gaminti, apribojimo, nuostatas.

4) Svarbu atsižvelgti ir į žmogiškuosius veiksnius. Be atrankos ir pagrindinio mokymo, dar reikia koreguoti ir gerinti tokius procesus kaip pranešimas apie pavojų – reikia užtikrinti, kad už įrangą atsakytų aukštos kvalifikacijos operatoriai, tinkamai parengti ir motyvuoti kuo geriau išnaudoti asmeninius pajėgumus, kartu išnaudojant visas turimų technologijų galimybes.

5) Neseniai priėmus teisės aktą dėl ES civilinės saugos mechanizmo[14] sudarytos sąlygos Europos reagavimo į ekstremalias situacijas pajėgumams kurti – tai bus savanoriškai sutelkti iš anksto nustatyti reagavimo pajėgumai. Be kita ko, tai bus specialūs pajėgumai, skirti reagavimui į ChBRB incidentus (pvz., ChBRB aptikties ir ėminių tyrimo moduliai, bei miestuose ChBRB sąlygomis veikiančios paieškos ir gelbėjimo komandos).

                                                                                                                                

Komisija:

- toliau plėtos mokymo priemones, skatins dalytis gerąja patirtimi ir rengs gaires, kurios būtų naudojamos moderniam konkrečių sričių specialistų mokymui, visų pirma siekiant padėti teisėsaugos specialistams pagerinti dabartinę grėsmių nustatymo praktiką, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos sprogmenų nukenksminimo tinklo priemones;

– toliau didins informuotumą apie sprogmenų aptikimo įrangos galimybių ribas;

– 2014 m. viduryje paskelbs ES oro uostams skirtą pažeidžiamų taikinių vadovą, kuriuo galės naudotis visi ES oro uostuose dirbantys policijos pareigūnai, priklausantys oro uostų policijos tinklui AIRPOL;

– sukurs pavyzdines kokybės kontrolės programas sprogmenis užuodžiančių šunų veiksmingumui patikrinti (pvz., Belgijoje, Vengrijoje, Italijoje);

– rengs AIRPOL nariams skirtus mokymus apie oro uostų vertinimą nešiojamų priešlėktuvinių ginklų sistemų (MANPAD) požiūriu;

– padės valstybėms narėms rengti sprogmenis užuodžiančių šunų sertifikavimo protokolus, kurių forma visame pasaulyje būtų pripažįstama kaip geriausia;

– tobulins savo gaires dėl Reglamento Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo įgyvendinimo;

– imsis priemonių su žmogiškuoju veiksniu susijusiai rizikai šalinti – skatins įgyvendinti programą, pagal kurią visi su grėsmių nustatymo įranga dirbantys asmenys būtų gerai parengti ir motyvuoti, taip pat rengs seminarus ir priemones, skirtus ryšiams tarp pramonės atstovų, saugumo paslaugų teikėjų ir valstybių narių gerinti, ir kels saugumo lygį;

– užtikrins, kad kuriant Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus būtų deramai atsižvelgta į ChBRB riziką;

– reikėtų įvertinti, kaip būtų galima užmegzti glaudesnę sąsają su mokymais ir pratybomis, teikiamais pagal ES civilinės saugos mechanizmą;

– išplės Europos branduolinės saugos mokymo centro (EUSECTRA) siūlomų branduolinio saugumo srities mokymų įvairovę.

III. 4. Vadovaujančiosios šalies iniciatyvų skatinimas ir bendradarbiavimas su pramonės atstovais

2012 m. Komisijos inicijuotų vadovaujančiosios šalies iniciatyvų tikslas – paskatinti valstybes nares aktyviau įgyvendinti ChBRB ir sprogmenų saugumo veiksmų planus. Komisija paragino jas registruotis tapti vadovaujančiosiomis šalimis vykdant priemones, kurias jos laiko prioritetinėmis ir kurių įgyvendinimą galėtų koordinuoti ES lygmeniu. Kol kas pradėtos arba netrukus bus pradėtos vykdyti penkios iniciatyvos[15].

Vadovaujančiosios šalies iniciatyvos turėtų būti laikomos priemone pagrindinio projekto pradiniam etapui paspartinti. Šios iniciatyvos vykdomos įvairiausiose srityse. Pirmosios iniciatyvos rezultatas – labai pavojingų cheminių medžiagų pardavimo saugumo projektas, kurį finansavo Komisija. Kitos iniciatyvos skirtos kitoms problemoms, kaip antai saugumo priemonėms objektuose, kuriuose tvarkomos ir laikomos labai pavojingos biologinės medžiagos ir toksinai, dar kitos – geresniam mokslinių tyrimų rezultatų išplatinimui.

Komisija palaikys glaudesnį dialogą su privačiuoju sektoriumi – kaip antai objektų, kuriuose tvarkomos ChBRB-S medžiagos, operatoriais, įrangos gamintojais ir saugumo paslaugų teikėjais –, nes tai jai leis geriau suprasti šio sektoriaus poreikius ir problemas. Taip siekiama užmegzti veiksmingą viešojo ir privačiojo sektorių dialogą apie ChBRB-S grėsmes ir riziką, panašiai kaip sprogstamųjų medžiagų pirmtakų atveju, kai buvo sukurtas Pirmtakų nuolatinis komitetas. Šį komitetą sudaro ir valstybių narių institucijų, ir pramonės asociacijų atstovai.

Komisija:

– aktyviai bendradarbiaus su suinteresuotaisiais subjektais ir organizuos susitikimus ChBRB-S klausimais su valstybių narių atstovais, kad būtų geriau įgyvendinamos prevencijos, pasirengimo ir reagavimo priemones;

– sukurs platformą, kurioje Komisija, valstybės narės ir kiti suinteresuotieji subjektai keisis informacija, ir reguliariai rengs seminarus apie galutiniams vartotojams reikalingus mokslinius tyrimus;

– toliau padės valstybėms narėms vykdyti vadovaujančiosios šalies veiksmus, grindžiamus vienu ar keliais ChBRB medžiagų ar sprogmenų veiksmų planų veiksmais. Pirmiausia Komisija skatins vykdyti iniciatyvas, kuriomis sprendžiamos grėsmių nustatymo problemos.

III. 5. Išorės santykių aspektas

Kaip parodė SŪRS ir paukščių gripo (H1N1) virusai, ChBRB-S grėsmės gali būti pačios įvairiausios. Nors viruso išplitimo priežastys nebuvo tyčinės, pasekmės buvo pasaulinio masto. Komercinių ir savadarbių sprogmenų keliamos grėsmės, kaip antai 2010 m. bombos kroviniuose iš Jemeno – dar vienas išorinių grėsmių už ES ribų pavyzdys.

Taigi norėdami tinkamai apsaugoti ES, turime megzti ryšius su trečiosiomis šalimis ir remti jų pasirengimo ir grėsmių nustatymo priemones.

Todėl Komisija siūlo aktyviau įgyvendinti ES ChBRB rizikos mažinimo kompetencijos centrų iniciatyvą[16], kuri šiuo metu vykdoma daugiau kaip 44 šalyse aštuoniuose pasaulio regionuose. Pagal šią ES iniciatyvą, vadovaujantis savanoriškumo ir „iš apačios į viršų“ principais, šalims partnerėms teikiama parama ir dalijamasi ekspertų žiniomis (pvz., vertinant nacionalinius ChBRB saugumo poreikius, rengiant nacionalinius veiksmų planus, vykdant regioninius ChBRB projektus).

Taip pat svarbu tęsti bendradarbiavimą su pagrindiniais tarptautiniais partneriais. Vienas iš pavyzdžių – ES ir JAV sprogmenų ekspertų forumas, kurio penktasis posėdis įvyko 2013 m. lapkričio mėn. Trys darbo grupės, dirbančios grėsmių nustatymo, dalijimosi informacija ir mokymo srityse, praneša apie jose padarytą pažangą. Šis forumas valstybių narių ekspertams suteikia galimybę dažnai dalyvauti mokymo mainuose, keistis informacija apie įvairius bombų gamybos įrenginius ir ChBRB medžiagas – tam pasitelkiamos tokios priemonės kaip Interpolo pranešimai, Europolas ir JAV TRIPwire sistema.

Dar vienas tokio bendradarbiavimo pavyzdys – trečiųjų šalių institucijų susidomėjimas sprogmenis užuodžiančių šunų darbo grupės veikla bei ES praktika ir standartais, taikomais dirbant su sprogmenis užuodžiančiais šunimis ir galimų jų įgyvendinimu Kanadoje.

Komisija taip pat aktyviai dalyvauja tarptautiniuose ekspertų forumuose, kaip antai branduolinės kriminalistinės ekspertizės srityje dirbančioje tarptautinėje techninėje darbo grupėje ar Pasaulinėje kovos su neteisėta prekyba iniciatyvoje, kurių veikla padeda nustatyti geriausi patirtį ir rengti gaires.

Komisija:

– sieks apčiuopiamų rezultatų ES ir JAV sprogmenų ekspertų bendradarbiavimo srityje, įskaitant dalijimąsi patirtimi, įgyta įgyvendinant atitinkamus teisės aktus dėl cheminių pirmtakų ir kitas kontrolės priemones; ieškos naujų keitimosi informacija būdų ir sieks nustatyti geriausią patirtį, kaip visuomenei ir privačiajam sektoriui teikti informaciją apie savadarbių sprogstamųjų įtaisų incidentų rodiklius ir apsaugos priemones;

– rengs bandomuosius projektus, per kuriuos trečiosioms šalims bus teikiama techninė pagalba ir rengiami mokymai, pavyzdžiui, apie pažeidžiamumo vertinimus, taip padedant joms stiprinti pajėgumus. Pirmieji mokymai galėtų būti grindžiami ES oro uostams skirtu vadovu apie pažeidžiamus taikinius;

– pasinaudodama sprogmenis užuodžiančių šunų darbo grupės ištekliais, kartu su JAV rengs sprogmenis užuodžiančių šunų programas;

– rems dalijimąsi geriausia ES patirtimi ir informacija apie sprogmenis užuodžiančių šunų programas su trečiosiomis šalimis, kurioms tokia informacija reikalinga (Kanada, JAV ir kitos);

– bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis rems branduolinio saugumo srityje dirbančių tarptautinių ekspertų grupių veiklą.

Be to, Komisija apsvarstys galimybes teikti finansinę paramą pasiūlytoms priemonėms.

Iki šiol pagal dabartinę Komisijos finansavimo programą „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ (2007–2013 m.) skirta daugiau kaip 20 mln. EUR paramos beveik 30 ChBRB saugumo projektų ir daugiau nei 20 projektų, kurie visų pirma skirti sprogmenų problemoms spęsti. Jie apima įvairiausias veiklos sritis – nuo mokymo sesijų ir programų (pavyzdžiui, parengtų Europos sprogmenų nukenksminimo tinklo) ir naujų atrankos principu grindžiamų grėsmės nustatymo metodų iki keitimosi informacija IT priemonių, kaip antai per Europos duomenų apie bombas sistemą.

Rengiama nauja finansavimo programa — Vidaus saugumo fondas — Policija (2014–2020) —. Palaikydama politinį dialogą su kiekviena valstybe nare Komisija pabrėžė, kad būtina gerinti reagavimo į ChBRB-S grėsmes pajėgumus, naudoti turimas sistemas ir duomenų bazes (kaip antai SCEPYLT[17], Išankstinio perspėjimo sistemą ir Europolo pagrindu veikiančią Europos duomenų apie bombas sistemą) keitimuisi informacija, ir kad labai svarbu gerinti informuotumą apie naujus teisės aktus dėl prekybos sprogmenų pirmtakais ir jų naudojimo.

Komisija sieks tikslingiau išnaudoti turimus Vidaus saugumo fondo išteklius ir geriau panaudoti naujosios mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“ lėšas, kad ES finansuojamos priemonės geriau atitiktų galutinių vartotojų poreikius ir ES lygmens ChBRB-S saugumo politiką.

IV. IŠVADOS

Atsižvelgdama į išradingumą ir prisitaikymą, su kuriuo teroristai siekia padaryti žalą pasitelkiant ChBRB-S medžiagas, ES turi taikyti aktyvesnį ChBRB-S medžiagų aptikimo metodą. Pagal naująjį laipsnišką metodą būtų vertinama kiekviena grėsmė ir jos sąlygos, tam pasitelkiant išsamesnius mokslinius tyrimus, tikrinimo ir patvirtinimo priemones, skatinant informuotumo gerinimą, mokymus ir pratybas, į šią veiklą įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus. Komisija mano, kad ES lygmeniu šis metodas gali veiksmingai padėti valstybėms narėms ir kitiems svarbiems subjektams sukurti Europos piliečiams saugesnę aplinką.

Jau pradėta įgyvendinti šiame komunikate siūlomas iniciatyvas, kurios yra pirmasis naujosios ChBRB-S saugumo darbotvarkės elementas. Pirmaisiais metais bus sprendžiamos opiausios problemos, susijusios su ChBRB-S grėsmių nustatymu ir mažinimu. Kartu bus tęsiamas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais visose darbotvarkėje nustatytose svarbiausiose srityse. Taip siekiama pasiūlyti priemonių kitose srityse, kurios taip pat svarbios veiksmingai ChBRB-S grėsmių ir rizikos prevencijai ir atsakui į jas ES lygmeniu.

                                                                                        

[1] Tarybos dokumentas 15505/1/09 REV 1.

[2] Tarybos dokumentas Doc. 8109/08.

[3] 2012 m. gegužės mėn. ES ChBRB veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita (vieša redakcija): http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/crisis-and-terrorism/securing-dangerous-material/docs/eu_cbrn_action_plan_progress_report_en.pdf

ES veiksmų plano sprogmenų saugumo didinimo srityje įgyvendinimo pažangos ataskaita (vieša redakcija): http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/crisis-and-terrorism/explosives/docs/progress_report_on_explosives_security_2012_en.pdf

[4] Tarybos dokumentas 16980/12.

[5] Tarybos dokumentas 14469/4/05 REV 4.

[6] COM(2010) 673 galutinis.

[7] ES žvalgybos analizės centras.

[8] Arabijos pusiasalio „Al Kaida“ leidžiamo internetinio žurnalo „Inspire“ 12 numeryje (2014 m. pavasaris) džihado kovotojams patariama taikytis į masinio susibūrimo vietas, pavyzdžiui, sporto renginius, turistų lankomiausias vietas, rinkimų kampanijų renginius, festivalius ir naudoti transporto priemonėse įrengtus improvizuotus sprogstamuosius įtaisus.

[9] 1984 religinės sektos „Rajneeshee“ įvykdytas biologinio teroro išpuolis buvo didžiausias toks išpuolis JAV istorijoje – per jį apnuodyta daugiau kaip 750 asmenų.

[10] Europos branduolinių tyrimų organizacija.

[11] Taip pat teigiama COM(2013) 542 final. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“.

[12] PREVAIL, kuriam iš 7BP skirta 4.3 mln. EUR, buvo pirmasis projektas, vykdytas pagal ES ChBRB veiksmų plane numatytą kryptį „Užkirsti kelią“. Jo tikslas buvo spręsti saugumo problemas, keliamas cheminių medžiagų, kurios prieinamos visuomenei kaip teisėtai kasdieniame gyvenime naudojamos medžiagos, tačiau taip pat gali būti naudojamos savadarbių sprogmenų gamybai. Pirmasis PREVAIL tikslas – sumažinti galimybes panaudoti šias kasdienes chemines medžiagas kaip sprogmenis arba sprogmenų pirmtakus nustatant inhibitorius, kurių galima būtų į jas įmaišyti. Antrasis PREVAIL tikslas – pagerinti trąšų pagrindu pagamintų savadarbių sprogmenų aptiktį nustačius žymeklius, kurių galima įmaišyti į trąšas, ir sukūrus šių žymeklių aptikimo priemones. Taigi PREVAIL padėjo vykdyti politiką, nes sumažimo galimybes panaudoti tam tikras kasdienes chemines medžiagas kaip pirmtakus, pasunkino prieigą prie sprogmenų pirmtakų, ir patobulino jų aptiktį ir sekimą.

[13] Pavyzdinis 7BP ChBRB projektas – plataus masto demonstracinis projektas EDEN (39 dalyvaujantys partneriai, skirta 24 mln. EUR ES lėšų). Įgyvendinant projektą EDEN daugiau naudos bus sukuriama ir naudojantis ankstesnių MTTP priemonėmis, o dėl suderinimo ir integravimo pagerės atsparumas ChBRB grėsmėms. EDEN projekto koncepcija – sukurti EDEN „priemonių rinkinių rinkinį“, kur suinteresuotieji subjektai galėtų iš patvirtinto priemonių rinkinio išsirinkti ir įsigyti jiems reikalingų (ar įperkamų) sąveikiųjų priemonių. Šio projekto vykdytojai perims dalį priemonių rengimo naštos ir sudarys galimybes mokytis iš klaidų ir toliau tobulinti priemones.

[14] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, OL L 347, 2013 12 20. p. 924.

[15] Oficialiai pradėtos vykdyti iniciatyvos:

1. ES ChBRB saugumo veiksmų plano C7 ir C11 veiksmai, kuriems vadovauja Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė.

2. B2 veiksmai, kuriems vadovauja Prancūzija.

3. H29 veiksmas, kuriam vadovauja Jungtinė Karalystė.

4. H63 veiksmas, kuriam vadovauja Švedija, glaudžiai bendradarbiaujanti su Nyderlandais ir Jungtine Karalyste.

[16] 2010 m. pradėta pagal stabilumo priemonę (SP) ir dabar tęsiama pagal naująją priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (2014–2020 m.).

[17] SCEPYLT – Visuotinė europinė informacijos apie sprogmenų kontrolę sistema, skirta terorizmo prevencijai (European Information System of Explosives Control to Prevent Fight against Terrorism). Ši sistema skirta keitimuisi informacija apie sprogmenų perdavimą bendruomenės viduje.