TURINYS

Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2012 m. metinės ataskaitos pastabas. 3

Santrauka. 3

Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2012 m. metinės ataskaitos pastabas. 5

1.         Ataskaitos aprėptis. 5

2.         Pagrindiniai 2012 m. EAR ataskaitos ypatumai 5

3.         Valstybių narių atsakymų santrauka. 7

3.1.   Veiklos rezultatai. Siekiant ES biudžeto rezultatų. 7

3.2. Tinkamumo finansuoti ir tikslumo klaidos. 9

3.3.   Kontrolės ir sistemų gerinimas. 11

4.       Išvada. 14

KOMISIJOS ATASKAITA

Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2012 m. metinės ataskaitos pastabas

Santrauka

Šioje ataskaitoje nagrinėjami valstybių narių atsakymai į Europos Audito Rūmų (toliau – Audito Rūmai) 2012 biudžetinių metų metinės ataskaitos pastabas; ataskaita atitinka Finansinio reglamento 162 straipsnio 5 dalyje apibrėžtus įsipareigojimus.

Audito Rūmų audito rezultatai parodė, kad 2012 m. konsoliduotosiose ataskaitose teisingai parodyta finansinė Sąjungos padėtis ir kad jose nebuvo jokių reikšmingų iškraipymų. Tačiau kiek tai susiję su prie išlaidų priskirtais mokėjimais, Audito Rūmai padarė išvadą, kad padaryta esminių klaidų, o patikrintos susijusios kontrolės sistemos buvo iš dalies veiksmingos visose išlaidų srityse, išskyrus administracines išlaidas, kurios buvo be klaidų. Viso biudžeto labiausiai tikėtinų klaidų lygis padidėjo nuo 3,9 % 2011 m. iki 4,8 % 2012 m. Audito Rūmai nustatė, kad tinkamumo finansuoti klaidos sudarė didelę dalį apskaičiuoto bendro klaidų lygio. Galiausiai Audito Rūmai pabrėžė, kad prie apskaičiuoto bendro klaidų lygio labai prisidėjo klaidos, susijusios su pasidalijamojo valdymo išlaidomis, kurios sudaro 80 % ES išlaidų, ir kad daugumą rastų klaidų buvo galima nustatyti geriau atliekant pirminius patikrinimus valstybėse narėse.

Šioje ataskaitoje nagrinėjami valstybių narių pateikti atsakymai pagal tris pagrindines temines antraštes: 1) Veiklos rezultatai. Siekiant ES biudžeto rezultatų, 2) Tinkamumo finansuoti ir tikslumo klaidos, 3) Patikrinimų ir sistemų gerinimas.

Kiek tai susiję su veiklos rezultatais, Audito Rūmai kritikavo esamą veiklos rezultatų matavimo ir ataskaitų teikimo sistemą. Todėl valstybių narių buvo paprašyta atsakyti į klausimus dėl bendrai finansuojamų programų veiklos rezultatų matavimo, vertinimo ir ataskaitų teikimo. Dvidešimt trys valstybės narės nurodė, kad taiko SMART tikslus ir RACER rodiklius; valstybės narės taip pat išsamiai nurodė įvairius nacionalinių veiklos rezultatų matavimo procesų aspektus. Jeigu teigiama valstybių narių nuomonė pasitvirtintų, Komisija, remdamasi valstybių narių duomenimis, galėtų pagerinti savo bendrų veiklos rezultatų matavimą ir ataskaitų teikimą.

 Kiek tai susiję su prie išlaidų priskirtais mokėjimais, Audito Rūmai nustatė pasikartojančių tinkamumo finansuoti klaidų, kurių finansinis poveikis susijęs su netinkamu finansuoti PVM išlaidų kompensavimo prašymuose. Žemės ūkio srityje taip pat nurodyta, kad buvo reikšmingų trūkumų, susijusių su trimis audito metu patikrintomis Žemės sklypų identifikavimo sistemomis (ŽSIS), dėl kurių atsirado tinkamumo finansuoti ir tikslumo klaidų. Visos susijusios valstybės narės nurodė, kad stengėsi ištaisyti PVM klaidas ir atnaujinti bei pagerinti ŽSIS duomenų bazes. Audito Rūmai pabrėžė teigiamą supaprastintų išlaidų kompensavimo galimybių (SIKG) poveikį užimtumo ir sanglaudos srityje, ir jų nuomonei pritarė dauguma valstybių narių. Tai itin svarbu, nes SIKG naudojimas galėtų būti svarbi programų pagal naująją daugiametę finansinę programą (DFP) klaidų prevencijos priemonė.

Pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisija, jei įmanoma, taiko bendro audito metodą, tai reiškia, kad ji gali pasikliauti nacionalinių audito institucijų vykdomu auditu ir kontrole, jeigu įrodoma, kad jie yra patikimi ir jeigu valdymo ir kontrolės sistemos yra visiškai veiksmingos. Savo ataskaitoje Audito Rūmai atkreipė dėmesį į nepatikimos informacijos, kurią dažnai pateikia audito institucijos (AI), riziką. Dešimt valstybių narių atsakė, kad neplanuoja jokių patobulinimų, nes, jų nuomone, jų AI yra patikimos. Visos valstybės narės pareiškė, kad bendrai yra patenkintos pateiktomis klaidų traktavimo gairėmis ir 2012 bei 2013 m. Komisijos organizuotais seminarais. Dauguma valstybių narių nurodė, kad yra pasirengusios sukurti veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones. Nors Komisija pripažįsta bendro audito metodo privalumus, ji turi užtikrinti valstybių narių pranešamų duomenų patikimumą ir todėl atlieka nacionalinių audito institucijų ir už ES programų įgyvendinimą atsakingų nacionalinių įstaigų sistemų patikrinimą ir auditą.

KOMISIJOS ATASKAITA

Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2012 m. metinės ataskaitos pastabas

1.           Ataskaitos aprėptis

Finansinio reglamento 162 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai tik Audito Rūmai perduoda metinę ataskaitą, Komisija atitinkamoms valstybėms narėms nedelsdama praneša išsamią tos ataskaitos informaciją, susijusią su lėšų, už kurias jos yra atsakingos, valdymu. Valstybės narės turėtų atsakyti per šešiasdešimt dienų, tuomet Komisija iki kitų metų vasario 28 d. perduoda atsakymų santrauką Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai.

Paskelbus Audito Rūmų 2012 biudžetinių metų metinę ataskaitą, Komisija tinkamai pranešė valstybėms narėms išsamią šios ataskaitos informaciją. Ši informacija buvo pateikta rašte ir trijuose jo prieduose, kuriuos turi užpildyti kiekviena valstybė narė. I priede pateiktas klausimynas, susijęs su konkrečioms valstybėms narėms skirtomis ataskaitos dalimis. II priede pateiktas klausimynas, susijęs su kiekvienoje valstybėje narėje audito metu nustatytais faktais, o III priede – klausimynas, susijęs su aktualiais nustatytais faktais dėl 2012 m. patikinimo pareiškime apibūdinto pasidalijamojo valdymo.

Šioje ataskaitoje nagrinėjami valstybių narių atsakymai pagal tris pagrindines temines antraštes: 1) Veiklos rezultatai. Siekiant ES biudžeto rezultatų, 2) Tinkamumo finansuoti ir tikslumo klaidos, 3) Patikrinimų ir sistemų gerinimas, ir ji teikiama kartu su Tarnybų darbiniu dokumentu, kuriame pateikti valstybių narių atsakymai į I ir III priedų klausimus.

2.           Pagrindiniai 2012 m. EAR ataskaitos ypatumai

Audito Rūmų audito rezultatai parodė, kad 2012 m. konsoliduotosiose ataskaitose teisingai parodyta finansinė Sąjungos padėtis ir kad jose nebuvo jokių reikšmingų iškraipymų. Visose išlaidų srityse taip pat nebuvo su įsipareigojimais susijusių reikšmingų klaidų. Tačiau kiek tai susiję su prie išlaidų priskirtais mokėjimais, Audito Rūmai padarė išvadą, kad padaryta esminių klaidų, o patikrintos susijusios kontrolės sistemos buvo bendrai iš dalies veiksmingos. Audito Rūmai taip pat padarė išvadą, kad 2012 m. visose politikos srityse padidėjo labiausiai tikėtinų klaidų lygis. Todėl viso biudžeto minėtų klaidų lygis taip pat padidėjo nuo 3,9 % 2011 m. iki 4,8 % 2012 m. Daugiausia klaidų daroma šiose išlaidų srityse: kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos (4 skyrius) – 7,9 % ir regioninės politikos, energetikos ir transporto (5 skyrius) – 6,8 %.

Kalbant apie 2012 m. Audito Rūmų nustatytų klaidų rūšis, tinkamumo finansuoti klaidos sudarė didelę dalį apskaičiuoto bendro klaidų lygio, po jų sekė viešųjų pirkimų klaidos. Toliau pateiktoje diagramoje nurodoma informacija apie apskaičiuotą bendrą klaidų lygį pagal klaidų rūšis[1].

Audito Rūmai taip pat pabrėžė, kad apskaičiavo, jog apskritai prie apskaičiuoto bendro klaidų lygio labai prisidėjo klaidos, susijusios su pasidalijamojo valdymo išlaidomis. (Žr. toliau pateiktą 1.3 diagramą)[2].

Galiausiai Audito Rūmai pažymėjo, kad valstybių narių valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos daugumai klaidų, susijusių su operacijomis, atliekamomis pagal pasidalijamojo valdymo principą, nustatyti ir užkirsti joms kelią[3].

3.           Valstybių narių atsakymų santrauka

3.1.        Veiklos rezultatai. Siekiant es biudžeto rezultatų

Nuo 2010 m. Audito Rūmai konkrečiai praneša apie klausimus, susijusius su veiklos rezultatais. 2012 m. ataskaitoje Audito Rūmai atkreipė dėmesį į kai kurias pagrindines iškylančias temas ir patirtį, iš kurios galima pasimokyti, remiantis jų 2012 m. specialiosiomis ataskaitomis. Audito Rūmų teigimu, „pažanga vertinama remiantis patikimo finansų valdymo principais (ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo)“. Jos matavimas yra svarbiausias dalykas visame viešosios intervencijos procese, jis apima išteklius, išdirbius, rezultatus ir poveikį.[4] Vis dėlto Audito Rūmai taip pat nurodė, kad „daugelio ES biudžeto sričių teisinė sistema yra sudėtinga ir skiriama per mažai dėmesio veiklos rezultatams[5].“

Kiek tai susiję su veiklos audito rezultatais, savo ataskaitoje Audito Rūmai nurodė, kad „daugiausia dėmesio skyrė trims temoms, kurios yra svarbios, norint pasiekti kitos kartos išlaidų programų pageidaujamus rezultatus ir poveikį[6].“  Pirmiausia jie daugiausia dėmesio skyrė programų SMART tikslams ir tinkamiems rodikliams, paskui – patikimiems ir laiku pateikiamiems duomenims apie programų veiklos rezultatus ir galiausiai – ES finansuojamų projektų tvarumui.

Tie patys klausimai taip pat aptarti Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose. Pavyzdžiui, specialiojoje trečiųjų šalių piliečių integracijos ataskaitoje Audito Rūmai „padarė išvadą, kad, nors Komisija pateikė išsamias gaires dėl rodiklių, keturiose iš penkių valstybių narių rasta reikšmingų trūkumų, į programas įtraukiant SMART tikslus, kuriant tinkamas IT duomenų rinkimo sistemas ir (arba) teikiant ataskaitas apie tikslų pasiekimą. Todėl valstybių narių ir Komisijos gebėjimai stebėti programas ir joms vadovauti buvo varžomi[7].“

Valstybėms narėms išsiųstame klausimyne (III priedas) jų paprašyta atsakyti į klausimus apie veiklos rezultatų matavimą, vertinimą ir ataskaitų teikimą. Valstybės narės turėjo galimybę paaiškinti, kaip veikia jų nacionalinės bendrai finansuojamų programų veiklos rezultatų matavimo sistemos.

Atsakydamos į klausimą apie tikslus ir rodiklius, naudojamus veiklos rezultatams matuoti, 23 valstybės narės nurodė, kad naudoja SMART tikslus ir RACER rodiklius (žr. toliau pateiktą diagramą).

23 iš 27 atsakymus pateikusių valstybių narių taip pat nurodė, kad su savo kolegomis Europos Komisijoje aptaria bendrai finansuojamų programų tikslų ir rodiklių nustatymą.

Atsakymuose valstybės narės išsamiai nurodė įvairius jų veiklos rezultatų matavimo procesų, skirtų bendrai finansuojamoms programoms, aspektus. Atsakymuose daugiausia dėmesio skirta keturiems pagrindiniams elementams: bendrai proceso apžvalgai, veiklos rezultatų stebėjimui, vertinimui ir ataskaitų teikimui.

Valstybės narės pateikė bendrą proceso ir atsakingų subjektų apžvalgą ir aprašą. Atsakymuose apibūdintas rodiklių stebėjimas, vertinimas ir ataskaitų teikimas, dažniausiai taikomi metinėse įgyvendinimo ataskaitose. Visą procedūrą daugiausia koordinuoja valdymo institucijos arba stebėsenos komitetai. Vis dėlto tam tikrais atvejais valdymo institucijos sistemingai neatlieka vertinimo ir ataskaitų teikimo užduočių. Kaip atitinkamai nurodė Estija ir Vengrija, „vertinimus dažniausiai atlieka išorės ekspertai[8]“ ir „vertinimo projektai perduodami vykdyti trečiosioms šalims paprastai nuo pusmečio iki metų[9].“

Kalbant apie stebėseną, valstybės narės apibūdino taikomus rodiklius. Austrija, Kipras, Čekija ir Lenkija nurodė, kad veiklos rezultatus matuoja remdamosi veiksmų programose (VP) nurodytais rodikliais[10]. Bulgarija, Kipras ir Čekija teigė, kad, be VP lygio rodiklių, jos taip pat taikė projektų lygmeniu nustatytus rodiklius[11]. Bulgarija, Čekija ir Slovakija papildomai nurodė, kad veiklos rezultatus matavo nurodydamos pradines ir tikslines vertes, o Kipras ir Graikija nurodė, kad taikė ekonominį, išdirbio ir rezultatų rodiklius[12]. Danija nurodė, kad, be VP ar konkrečių projektų rodiklių, ji taip pat naudojo papildomą statistinių šaltinių informaciją, pvz., Danijos statistikos biuro duomenis[13].

Valstybės narės matavo ir vertino rodiklius įvairiais metodais. Šešios valstybės narės nurodė, kad rodikliai stebimi nuolat arba vykdant tęstinį vertinimą. Bulgarija ir Čekija taip pat nurodė, kad, remiantis pradinėmis ir tikslinėmis vertėmis, lyginami įsipareigojimai ir pasiektos vertės[14]. Galiausiai, kaip nurodė, pavyzdžiui, Vengrija, Lenkija ir Rumunija, atliekant matavimą, taip pat naudojami vertinimo tyrimai, apklausos ir peržiūros[15].

Kalbant apie ataskaitų teikimą, valstybės narės daugiausia dėmesio skyrė ataskaitų teikimo būdui ir jų procedūrų laikui. Ataskaitos dažniausiai teikiamos kasmet, rengiant metinę įgyvendinimo ataskaitą. Malta ir Lenkija nurodė, kad jos taip pat naudoja dvimetes ataskaitas, tuo tarpu Čekija teigė, kad „apie rezultatus reguliariai praneša mėnesio stebėsenos ataskaitoje[16].“. Ataskaitos taip pat skelbiamos internete ir siunčiamos sektorių tinklais tikslinėms grupėms, kaip, pavyzdžiui, Vengrijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, ir (arba) aptariamos viešuose posėdžiuose, kaip Slovėnijoje[17]. Bulgarija taip pat pareiškė, kad sukūrė elektroninę sistemą SIBILA, „kad įvertintų iš struktūrinių ir sanglaudos fondų skirtų išteklių poveikį Bulgarijos ekonomikai[18].“

Austrija pabrėžė veiklos rezultatų svarbą teigdama, kad „siekiant užtikrinti direktyvų ir reglamentų veikimą, turi būti nuolat plėtojama priežiūros sistema. Todėl EAR vykdo veiklos auditą (žr. EAR 2012 biudžetinių metų metinės ataskaitos 10 skyrių), kuriam Austrijos audito rūmai pritaria ir teigia, kad juo geriau pasinaudos[19].“ Danija panašiai nurodė, kad „labai svarbus yra metinės ataskaitos skyrius „Siekiant ES biudžeto rezultatų“. Tame skyriuje patvirtinama, kad ir toliau reikia daugiau dėmesio skirti patikimos į rezultatus orientuotus ataskaitų teikimo ir poveikio matavimo sistemos kūrimui[20].“

Apskritai valstybių narių atsakymai į šiuos klausimus buvo labai teigiami. Komisija, remdamasi valstybių narių duomenimis, turės pagerinti savo bendrų veiklos rezultatų matavimą ir ataskaitų teikimą.

3.2.         Tinkamumo finansuoti ir tikslumo klaidos

Kaip jau minėta, įvairiose politikos srityse tinkamumo finansuoti klaidos bendrai sudarė didelę dalį (daugiau kaip du trečdalius) viso biudžeto apskaičiuoto klaidų lygio[21]. Metinės ataskaitos 3 ir 4 skyriuose Audito Rūmai pateikė tokių klaidų pavyzdžių įvairiose valstybėse narėse[22]. Pavyzdžiui, 3 skyriuje tinkamumo finansuoti ir tikslumo klaidos buvo nustatytos atsižvelgiant į ŽSIS. 4 skyriuje Audito Rūmai pabrėžė, kad nesilaikoma investiciniams projektams taikomų tinkamumo reikalavimų.

Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje Audito Rūmai taip pat nustatė pasikartojančių tinkamumo finansuoti klaidų, kurių finansinis poveikis susijęs su netinkamu finansuoti PVM. Kiekvienos susijusios valstybės narės buvo klausiama, ar mokėjimo agentūros susipažinusios su taikomu teisiniu pagrindu kompensuojant PVM, ir visos atsakė teigiamai.

3 skyriuje iš Audito Rūmų ataskaitos rezultatų matyti, kad buvo reikšmingų trūkumų, susijusių su trimis audito metu patikrintomis ŽSIS[23], dėl kurių atsirado tinkamumo finansuoti ir tikslumo klaidų. Audito Rūmų ataskaitoje paminėta, kad keturiose šalyse – Ispanijoje, Austrijoje, Portugalijoje, JK (Šiaurės Airijoje) – buvo su ŽSIS duomenų bazėmis[24] susijusių trūkumų, ir kiekviena šalis nurodė, kad stengėsi atnaujinti ir pagerinti savo ŽSIS duomenų bazes. Austrijos institucijų teigimu:

„Austrijos ŽSIS atnaujinama tinkamai ir reguliariai. Nuo 2009 m. ir ypač nuo 2012 m. buvo dėta daug pastangų, siekiant pagerinti aerofotografavimo padėtį[25].“

Be to, valdžios institucijos taip pat nurodė, kad „nuo 2013 m. bus pertvarkomi viešieji vaizdų pirkimai“, taigi, bus galima reguliariau gauti tikslias fotografijas[26].

Ispanija išsamiai paaiškino, kaip įgyvendina priemones, kad ištaisytų šiuos trūkumus:

„Atsižvelgdami į Komisijos prašymą įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama išspręsti šiuos klausimus, 2010 m. parengėme veiksmų planą, apimantį būtinas taisomąsias priemones, taip pat konkretų jų įgyvendinimo tvarkaraštį.

Šio plano priemonės taikomos remiantis žemės sklypų identifikavimo sistema ŽSIS – visiškai konsoliduotu, veikiančiu, skaidriu ir kokybišku aukšto lygio nuolatinių investicijų per tam tikrą laikotarpį rezultatu. Todėl, įgyvendinant šias priemones, pagerėja esamos sistemos kokybė.“

Remdamasi savo padėtimi, Portugalija pareiškė, kad „2013 m. sausio mėn. užbaigus ŽSIS veiksmų planą, tikrai bus lengviau sumažinti šių atvejų poveikį[27].“

JK, konkrečiai nurodydama Šiaurės Airiją, pareiškė:  „Šiaurės Airijos valdžios institucijos mano, kad dėl vykstančio darbo, susijusio su ŽSIS tobulinimo projektu, sumažėjo grėsmė Fondui[28].“

Dar viena sritis, kurioje Audito Rūmai nustatė rimtų tinkamumo reikalavimų nesilaikymo atvejų, buvo investiciniai kaimo plėtros srities projektai.  Susijusių valstybių narių buvo paprašyta pateikti nuomonę dėl tinkamumo reikalavimų investiciniams projektams ir dauguma nurodė, kad tinkamumo reikalavimai yra pernelyg sudėtingi. Nepaisant to, dauguma respondentų nurodė, kad, nežiūrint sudėtingų taisyklių, imtasi visų priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą įgyvendinimą.  Pavyzdžiui, Lenkija pareiškė, kad:

„Tinkamumo reikalavimai investiciniams projektams yra gana sudėtingi, todėl juos kontroliuoti nėra lengva. Tačiau Lenkija deda visas pastangas, siekdama užtikrinti, kad kontrolė būtų atliekama visapusiškai, naudojantis visomis turimomis priemonėmis[29].“

Lietuva taip pat nurodė, kad konkrečiu atveju „buvo pateiktas pataisytas mokėjimo prašymas dėl netinkamai panaudotų fondo lėšų grąžinimo į Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP)[30].“

Ispanija taip pat tvirtino, kad atliko reikiamus pataisymus ir kad „audito metu tikrintu atveju nustatyti trūkumai neturi poveikio kitais atvejais, todėl klaida nėra sisteminga[31].“

Italija panašiai pareiškė, kad konkrečiu atveju pateikė papildomos, pagrindžiančios informacijos ir kad „mokėjimo agentūros šiuo klausimu griežtai taiko ES taisykles[32].“

Komisijos tarnybos stebi teigiamus valstybių narių atsakymus apie jų veiksmus ir ketinimus, siekdama užtikrinti, kad jie būtų veiksmingi mažinant Audito Rūmų nustatytą riziką.

              3.3.    Kontrolės ir sistemų gerinimas

2012 m. ataskaitoje Audito Rūmai pabrėžė teigiamą supaprastintų išlaidų kompensavimo galimybių (SIKG) poveikį. Anksčiau, 2006 m., Audito Rūmai rekomendavo Komisijai platesniu mastu naudoti vienkartines išmokas ir nustatyto dydžio sumas, užuot kompensavus „realiąsias išlaidas“.

Vykdydami 2012 m. auditą, 6 skyriaus operacijų imtyje Audito Rūmai nenustatė jokių kiekybiškai įvertinamų ar neįvertinamų klaidų, susijusių su konkrečiu SIKG naudojimu. Todėl padaryta išvada, kad projektuose, kurių išlaidos deklaruojamos naudojantis SIKG, yra mažiau klaidų, taigi, daugiau naudojantis SIKG, būtų teigiamai paveiktas klaidų lygis.

Valstybių narių buvo klausiama, ar jos pritarė pirmiau nurodytai Audito Rūmų nuomonei dėl SIKG. Visos valstybės narės į šį klausimą atsakė teigiamai.

Valstybių narių taip pat buvo paprašyta nurodyti, ar jos numato taikyti SIKG, o jei jos jau taiko SIKG, ar tą darys toliau. Valstybės narės vėl vieningai atsakė į šį klausimą. Liuksemburgas akcentavo paramą, kurią skyrė paramos gavėjams programos arba projekto pradžioje, teigdamas, kad:

„ESF vadovaujančioji institucija parengė gana paprastą pristatymą, kuris pateikiamas pareiškėjams procedūros pradžioje. Vadovaujančioji institucija taip pat aktyviai remia paramos gavėjus, kurie prašo pagalbos su biudžeto valdymu susijusiais klausimais, taip pašalindama visas galimas klaidų priežastis ir supaprastindama administravimą pagalbos gavėjui[33].“

Galiausiai valstybių narių buvo paprašyta pateikti nuomonę apie tai, ar Komisija pakankamai ir tinkamai skatina naudoti SIKG. Beveik visos 27 respondentės teigė, kad Komisija galėtų nuveikti dar daugiau. Vokietija ir Vengrija nurodė, kad ankstesnį programavimo laikotarpį 2007–2013 m. leidimų išdavimo tvarka ir diskusijos buvo ilgos ir užsitęsusios[34]. JK taip pat teigė, kad „ankstesniu 2007–2013 m. programavimo laikotarpio etapu būtų pravertusi aktyvesnė Komisijos parama[35].“ Austrija toliau plėtojo šią idėją, teigdama, kad, viena vertus, Komisija mėgino remti SIKG taikymą, tačiau, kita vertus:

„Ankstesnė patirtis vis dėlto parodė, kad pagrindinis sėkmingo valstybės narės naudojimosi SIKG veiksnys yra tas, kad galima būti 100 % įsitikinus, kad, naudojantis SIKG, Komisija ir (arba) audito institucija sutiks apmokėti išlaidas. Būtent tai yra pagrindinė 2007–2013 m. laikotarpio struktūrinių fondų problema. Nors pagal teisės aktais apibrėžtas nustatyto dydžio sumų schemas teoriškai suteikiami plataus masto įgyvendinimo įgaliojimai, praktiškai dėl skirtingo interpretavimo ši aprėptis vėl buvo apribota ir įgyvendinančios agentūros susiduria su didesne rizika, kad Komisija arba audito institucija nesutiks apmokėti su SIKG susijusių patirtų išlaidų[36].“

Rumunija ir Malta ir paprašė, kad Komisija pateiktų „daugiau gairių“, Rumunija dar pridūrė, kad „atsižvelgiant į 2014–2020 m. Europos reglamentų nuostatų taikymą, reikėtų atitinkamų papildomų gairių ir mokymo[37].“

Kipras ir Latvija išsamiai nurodė, kokią pagalbą ir gaires galėtų teikti Komisija. Kipras nurodė, kad reikėtų:

„Didesniu mastu rengti praktinius užsiėmimus ir seminarus, kad valstybės narės galėtų keistis patirtimi.“

Tuo tarpu Latvija paragino skleisti informaciją ir dalytis:

„geriausia patirtimi taikant įvairių rūšių supaprastintas išlaidas... informacija apie konkrečias sritis, kuriose šias išlaidas galima taikyti, ir konkrečioms sritims ir išlaidoms skirta standartine metodika[38].“

 Švedija pritarė Audito Rūmų rekomendacijai, kad „Komisija turėtų tęsti ir plėtoti vienodo dydžio normų, nustatytų pagal supaprastintų išlaidų kompensavimo galimybių sistemą, ex ante tvirtinimą.“ Pasak Švedijos, siekiant šio tikslo:

„Komisija turi skirti daugiau išteklių supaprastintoms išlaidų kompensavimo galimybėms parengti, siekiant padidinti paramą valstybėms narėms, susijusią su vienodo dydžio normų patvirtinimu. Taip pat reikia bendradarbiauti su Komisijos auditoriais, kad būtų galima išsiaiškinti, kaip reikėtų interpretuoti bendrą teisinę sistemą, atsižvelgiant į supaprastintas išlaidų kompensavimo galimybes. Tuo tikslu reikia teikti daugiau informacijos geografiniams padaliniams ir su jais bendradarbiauti, kad į valstybių narių veiklos programas būtų galima paprasčiau įtraukti supaprastinimo priemones[39].“

Tai, kad valstybes nares domina galimybė išplėsti SIKG naudojimo mastą, yra labai svarbu, kadangi tai yra vienas iš pagrindinių elementų, mažinančių pagal naująją DFP vykdomų programų klaidų riziką.

Kontrolės tema savo ataskaitos 5 skyriuje „Regioninė politika, energetika ir transportas“ ir 6 skyriuje „Užimtumas ir socialiniai reikalai“ Audito Rūmai keletą kartų pamini riziką, susijusią su tuo, kad audito institucijos (AI) dažnai pateikia nepatikimą informaciją. Todėl Audito Rūmai rekomendavo, kad „Komisija stengtųsi gerinti audito institucijų darbą ir metinėse kontrolės ataskaitose ir audito nuomonėse pateiktos informacijos kokybę ir patikimumą[40].“

Valstybių narių buvo paprašyta nurodyti, ar jos planavo taikyti priemones padėčiai pagerinti. Iš viso dešimt valstybių narių atsakė, kad neplanavo patobulinimų, nes, jų nuomone, jų AI yra patikimos ir tam tikrais atvejais jos netgi gavo Komisijos patvirtinimą. Portugalijos teigimu, pavyzdžiui:

„Manoma, kad metinėse kontrolės ataskaitose ir audito nuomonėse pateikta informacija yra geros kokybės ir pakankamai patikima[41].“

Kipras pabrėžė, kad „ES pareiškė, kad yra patenkinta priežiūros institucijos metinių audito ataskaitų lygiu[42].“

Liuksemburgas nurodė, kad ne tik neturi AI, kurios buvo įtrauktos į Audito Rūmų 2012 m. audito imtį, bet ir apskritai jo ataskaitoms visada „Komisija pritardavo“ ir kad „valdymo sistemų struktūra Liuksemburge yra paprasta ir skaidri[43].“

Galiausiai Airija nurodė, kad:

„Audito institucija nevykdo specialiosios rizikos vertinimo, susijusio su sukčiavimu. Manoma, kad valdymo tikrinimų (tiek dokumentų patikrų, tiek patikrų vietoje) programa yra tinkama, kad būtų galima suteikti pagrįstą patikinimą, kad sukčiavimo rizika yra sumažinta[44].“

Tarp populiaresnių priemonių, kurių prašė valstybės narės, kad pagerintų padėtį, buvo daugiau Komisijos teikiamų gairių ir mokymo. Be to, kai kurios valstybės narės taip pat nurodė, kad būtina gerinti AI taikomas kokybės kontrolės priemones. Taip pat buvo manoma, kad kai kurių valstybių narių AI reikalinga ir šiek tiek mažiau populiaresnė priemonė – AI išorės vertinimas ir stebėsena.

Čekija pateikė išsamios informacijos apie veiksmus, kurių jau imtasi, siekiant atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendaciją dėl AI. Ji išsamiai apibūdino savo veiksmų planą (įgyvendintą 2012 m.) ir ketinimą gerinti struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės sistemas, įskaitant audito veiklos centralizavimą. Ji taip pat pabrėžė, kad parengtas audito veiklos vadovas, o darbuotojai turi vidaus ir išorės mokymo galimybę. Čekai padarė išvadą, kad:

„Apie pirmiau minėtus pakeitimus Europos Audito Rūmų atstovams asmeniškai pranešė audito institucija (Finansų ministerija). Čekija priėmė visas Komisijos pasiūlytas priemones, ji ketina toliau palaikyti ryšius su Komisijos tarnybomis, kad pagerintų informacijos kokybę ir patikimumą ir norėtų, kad Komisija organizuotų daugiau seminarų, siekiant gerinti audito institucijos veiklą[45].“

Galiausiai, kiek tai susiję su AI, visos valstybės narės pareiškė, kad bendrai yra patenkintos pateiktomis klaidų traktavimo gairėmis ir 2012 bei 2013 m. Komisijos organizuotais seminarais, ir padarė išvadą, kad „papildomos gairės ir mokymas visada yra pageidaujami[46].“ Kaip itin naudingos ir pridėtinės vertės suteikiančios iniciatyvos paminėti įvairūs seminarai ir atrankos gairės Italijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Graikijoje[47]. Lietuva, Malta ir Lenkija[48] paminėjo OLAF organizuotų susitikimų ir konferencijų naudą, tuo tarpu Latvija ir Bulgarija[49] pabrėžė auditoriams skirto homologinės grupės susitikimo naudą. Vokietija teigiamai įvertino tai, kad „be seminarų, galima lengvai kreiptis į kontaktinius EK asmenis, kurie išsamiai atsako į atskirus klausimus[50].“

Siekiant dar labiau sugriežtinti sistemas, pagal naują sanglaudos politikos teisinę sistemą reikalaujama, kad valdymo institucijos taikytų veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones. Į klausimą, ar atliko savo valdymo ir kontrolės sistemų sukčiavimo rizikos vertinimą, daugiau kaip 60 % valstybių narių atsakė teigiamai. Be to, panaši procentinė dalis valstybių narių nurodė, kad, siekdamos sumažinti sukčiavimo riziką, užtikrino veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones. Galiausiai mažiau valstybių narių (šiek tiek daugiau nei 50 %) pranešė, kad nustatė kontrolės, kuria siekiama nustatyti sukčiavimo atvejus ir užkirsti jiems kelią, rezultatų rodiklius (žr. toliau pateiktą lentelę).

Pasidalijamojo valdymo srityje, vykdydama ES biudžeto priežiūrą, Komisija turi galėti remtis valstybių narių sistemomis ir kontrole. Komisija pripažįsta bendro audito metodo privalumus, tačiau supranta Audito Rūmai nurodytą riziką, kad AI gali pateikti nepatikimus duomenis. Todėl ji ir toliau vykdys nacionalinių audito institucijų ir už ES programų įgyvendinimą atsakingų nacionalinių įstaigų sistemų patikrinimą ir auditą.

4.           Išvada

2012 m. Audito Rūmų metinėse ataskaitose nurodyta, kad daugiausia dėmesio dar reikia skirti pasidalijamojo valdymo srities klaidoms mažinti. Audito Rūmai pažymėjo, kad valstybės narės turėjo pakankamai informacijos klaidoms, susijusioms su operacijomis pagal pasidalijamojo valdymo principą, nustatyti ir ištaisyti. Be to, Audito Rūmai taip pat kritiškai vertina kai kurių AI našumo stoką ir taip pat nurodė, kad veiklos rezultatams skiriama nepakankamai dėmesio.

Šiais metais savo atsakymuose valstybės narės išsamiai apibūdino kai kurias savo pastangas atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas.

Tokios priemonės, kaip SIKG naudojimas, kurį aktyviai remia Audito Rūmai, jau tapo neatskiriama kai kurių valstybių narių programų ir projektų finansinio valdymo dalimi.  Be to, valstybės narės ragino Komisiją remti ir skatinti SIKG naudojimą platesniu mastu.

Daugelis valstybių narių nepritaria Audito Rūmų nuomonei dėl AI našumo stokos ir kai kurios iš jų pabrėžė tai, kad kai kuriais atvejais Komisija visiškai priklauso nuo audito institucijų darbo (suteikdama statusą pagal 73 straipsnį)[51]. Vis dėlto atrodo, kad, padedant Komisijai, valstybėse narėse vyksta nuolatinė veikla, siekiant prisidėti prie AI gebėjimų stiprinimo.

Kalbant apie veiklos rezultatus, valstybės narės atsakymuose nurodė, kad šiuo metu jos daug dėmesio skiria veiklos rezultatų klausimams ir yra įsipareigojusios sukurti ir skatinti į veiklos rezultatus orientuotą kultūrą.

Šio naujo programavimo laikotarpio pradžioje valstybių narių pastangos, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, rodo, kad jau įgyvendintos kelios konkrečios priemonės. Šiomis priemonėmis bus siekiama toliau gerinti padėtį ir padėti skatinti ir išlaikyti patikimą finansų valdymą, taip sumažinant klaidų riziką.

[1] 2012 m. sausio 17 d. EAR metinė ataskaita.

[2] Šios ataskaitos A priedas.

[3] 2012 m. gegužės 27 d. ir birželio 12 d. EAR metinės ataskaitos.

[4] 2012 m. spalio 2 d. EAR metinė ataskaita.

[5] 2012 m. spalio 3 d. EAR metinė ataskaita.

[6]2012 m. spalio 26 d. EAR metinė ataskaita.

[7] 2012 m. spalio 29 d. EAR metinė ataskaita.

[8] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 164.

[9] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 189.

[10] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 131, p. 152, p. 154, p. 239.

[11] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 140, p. 152, p. 154.

[12] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 140, p. 152, p. 264, p. 152, p. 185.

[13] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 158.

[14] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 140, p. 155.

[15] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 186-7, p. 242, p. 263.

[16] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 156.

[17] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 191, p. 272, p. 258, p. 268.

[18] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 147.

[19] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 302.

[20] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 303.

[21] 2012 m. sausio 17 d. EAR metinė ataskaita.

[22] 3 skyrius „Žemės ūkis. Rinkos ir tiesioginė parama“ ir 4 skyrius „Kaimo plėtra, aplinka, žuvininkystė ir sveikata“.

[23] 2012 m. kovo 22 d. EAR metinė ataskaita.

[24] 2012 m. EAR metinės ataskaitos 3.1 ir 3.3 langeliai.

[25] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 130.

[26] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 130.

[27] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 50.

[28] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 56.

[29] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 238.

[30] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 78.

[31] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 77.

[32] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 201.

[33] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 208.

[34] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 175, p. 186.

[35] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 299.

[36] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 130.

[37] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 214, p. 263.

[38] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 152, p. 203.

[39] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 296.

[40] Tarnybų darbinis dokumentas, 2012 m. birželio 24 d. EAR metinė ataskaita.

[41] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 256.

[42] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 152.

[43] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 208.

[44] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 195.

[45] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 155–156.

[46] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 299.

[47] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 201, p. 202, p. 267, p. 264, p. 185.

[48] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 205, p. 214, p. 238.

[49] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 202, p. 140.

[50] Tarnybų darbinis dokumentas, p. 175.

[51] Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 73 straipsnis.