KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (2008/56/EB) pirmasis įgyvendinimo etapas Europos Komisijos vertinimas ir gairės /* COM/2014/097 final */
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS
PARLAMENTUI Jūrų strategijos pagrindų direktyvos
(2008/56/EB) pirmasis įgyvendinimo etapas Europos Komisijos vertinimas ir gairės Praėjus vos daugiau kaip penkeriems metams po
Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (JSPD) įsigaliojimo, šia ataskaita
užbaigiamas pirmasis jos įgyvendinimo etapas, kuriuo siekta nustatyti siekius.
Pirmą kartą buvo atliktas tokio masto duomenų rinkimas ir analizė, kurių metu
valstybės narės pateikė savo jūrų padėties vertinimą (pradinį įvertinimą),
apibrėžė, ką jos laiko esant „gera savo jūrų vandenų aplinkos būkle“ (gera
aplinkos būklė – toliau GAB) ir nustatė tikslus, kuriais siekiama sumažinti
atotrūkį tarp dabartinės padėties ir norimos padėties 2020 m. – tai data,
iki kurios turi būti pasiekta GAB. Šie veiksmai suteikė galimybę plataus masto
viešoms diskusijoms jūrų aplinkos apsaugos klausimais, padėjo surinkti didelį
kiekį žinių apie mūsų jūras ir vandenynus ir paskatino tolesnį regioninį
bendradarbiavimą, visų pirma per regionines jūrų konvencijas (toliau – RJK).
Tuo pačiu metu Komisijos atliktas valstybių narių ataskaitų įvertinimas kelia
susirūpinimą: tai, kaip valstybės narės apibrėžia gerą aplinkos būklę, ir tai,
kokį būdą jos numato tai būklei pasiekti, rodo, kad bendru mastu siekiai yra
riboti, dažnai neatsižvelgiama į esamus įsipareigojimus ir standartus,
Sąjungoje esama nesuderinamumo – netgi tarp to paties jūrų regiono kaimyninių
šalių. Iki 2013 m. gruodžio mėn. ataskaitas
Europos Komisijai pateikė visos valstybės narės, išskyrus kelias[1]. Iš dabartinės
ataskaitos matyti, kad kai kurių valstybių narių turimi duomenys neišsamūs, o
viena valstybė narė ataskaitos visai nepateikė. Europos Komisija atitinkamais
atvejais pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Vykdydama teisinius veiksmus
Komisija paraleliai svarstys, kaip savo įvertinimą ir gaires perduoti į šią
ataskaitą neįtrauktoms valstybėms narėms po to, kai šios pateiks ataskaitas. Remiantis šia analize, dabartinėje ataskaitoje
rekomendacijų forma pateikiamos gairės[2],
kurios turės būti įgyvendinamos ES, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Tais
atvejais, kai ataskaitose nustatyta trūkumų, Komisija, užuot patarusi teikti
naujas ataskaitas, šioje ataskaitoje ir pridėtame tarnybų darbo dokumente
išreiškia aktyvią, į ateitį orientuotą poziciją. Jos tikslas – pateikti
konkrečias gaires, kaip įveikti nustatytus sunkumus, kad tolesnis įgyvendinimas
vyktų patiriant mažiau išlaidų ir veiksmingiau. Prie šios ataskaitos pridėtame Komisijos
tarnybų darbo dokumente[3]
pateikiama išsamesnė ataskaitų, kurias valstybės narės pateikė pagal Direktyva
nustatytų vienuolika jūrų aplinkos kokybinių deskriptorių (pvz., biologinės
įvairovės, nevietinių rūšių, žuvų, mitybos tinklų sveikumo, teršalų, šiukšlių,
povandeninio triukšmo), analizė kartu su išsamesnėmis rekomendacijomis ir
konkrečiais kiekvienai šaliai skirtais įvertinimais bei rekomendacijomis.
Vėliau 2014 m. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (angl. JRC)
parengs nuodugnius įvertinimus, susijusius su labiau techniniais valstybių
narių ataskaitų aspektais. Europos aplinkos agentūra (EEA) taip pat padarys
išvadas dėl bendros jūrų aplinkos padėties Europoje. 1. Europos jūrų padėtis Europos jūros, jas kartu sudėjus, viršija jos
sausumos teritoriją, jose esama gausios, pažeidžiamos ir unikalios gyvūnijos ir
augalijos, kuri dar ne iki galo ištirta. Jūrų
ekosistemoms vis didesnį poveikį daro žmogaus veikla tiek sausumoje, tiek ir
jūroje, kadangi 41 proc. Europos gyventojų gyvena pakrančių regionuose, o
su jūrų aplinka susijusi ekonominė veikla nuolat auga. Valstybių narių
ataskaitose teigiama, kad Europos jūrų aplinka nėra geros būklės. Tokių rezultatų priežasčių daug ir įvairių,
visų pirma: ·
39 proc. šiaurės rytų Atlanto ir 88 proc.
Viduržemio ir Juodosios jūrų žuvų išteklių vis dar pereikvojami, o padėtis
gerėja tik pamažu[4]; ·
jūrų aplinkos tarša kai kuriose vietose sumažėjo,
tačiau apskritai maistinių medžiagų ir tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų
kiekiai vis dar viršija priimtinas ribas. Deguonies kiekio mažėjimas kaip
taršos maistinėmis medžiagomis pasekmė yra itin žymus Baltijos ir Juodojoje
jūrose; ·
jūrų tarša šiukšlėmis, daugiausia plastiku, yra
didėjanti problema pasaulyje ir ES. Šiaurės jūroje per 90 proc. šiaurinių
audrapaukščių skrandyje aptinkama plastiko, o 100 m Atlanto vandenyno pakrantės
ruože randama 712 vienetų šiukšlių. Šios augančios
problemos padariniai įvairialypiai, o jų mastas dar nevisiškai žinomas; ·
klimato kaita (nors ji tiesiogiai nėra vertinama
pagal JSPD) taip pat prisideda prie dar didesnio jūrų ekosistemų nykimo. Reikia įdėti daugiau
pastangų, kad būtų įgyvendintas 2020 m. tikslas pasiekti gerą aplinkos
būklę, kuris yra nuodugnaus, tinkamo, nuoseklaus ir darnaus JSPD įgyvendinimo
dalis. 2. Pagrindiniai vertinimo
principai Komisija taikė tam tikrus principus vertindama,
ar valstybių narių ataskaitose pateikta informacija sudaro išsamų, tinkamą,
nuoseklų ir darnų pagrindą[5],
kaip reikalaujama direktyvos 8 (pradinis įvertinimas), 9 (geros aplinkos būklės
nustatymas) ir 10 (aplinkos apsaugos tikslai) straipsniuose. Visų pirma ji
vertino ar: –
valstybių narių ataskaitos apėmė visus susijusius
deskriptorius ir visus jūrų vandenis pagal visas atitinkamas nuostatas; –
gera aplinkos būklė (GAB) buvo nustatyta
konkrečiai ir įvertinta skaičiais, kad būtų galima vertinti pažangą, padarytą
jos siekiant; –
GAB apibrėžtys tame pačiame jūrų regione ar
paregionyje buvo tarpusavyje suderintos; –
pradinis įvertinimas atspindėjo turimas mokslo
žinias srityse, kurioms taikoma ši direktyva, ir sudarė sąlygas nustatyti
atskaitos tašką ateičiai; –
nustatyti tikslai atspindėjo pradinio įvertinimo
rezultatus ir GAB apibrėžtį, kad valstybės narės galėtų realiai pasiekti GAB
iki 2020 m.; –
valstybės narės atsižvelgė į esamus su jūrų
aplinka susijusius ES reglamentus ir politiką bei į atitinkamus regioninėmis
jūrų konvencijomis (RJK) nustatytus standartus tais atvejais, kai ES standartų
nėra; Šie principai buvo detalizuoti keliais
klausimynais[6].
Neatitikus vieno ar kelių principų, įvertinimas buvo: „iš dalies adekvatu“ arba
„neadekvatu“, „nenuoseklu“ ir (arba) „blogai suderinta“ arba „vidutiniškai
suderinta“. Atitikus visus principus, net minimaliai, įvertinimas buvo
„adekvatu“, „nuoseklu“ ir „suderinta“. Tik kai visos valstybės narės atitiks
pastaruosius kriterijus, bus galima nustatyti, ar galiojanti politika veda visą
ES link tikslo iki 2020 m. pasiekti „ekologiniu požiūriu įvairius ir
dinamiškus vandenynus bei jūras, kurie yra švarūs, sveiki ir produktyvūs“[7]. Šiuo metu to nėra. Tai
iliustruoja keli pavyzdžiai: –
valstybės narės ataskaitose pateikė įvairių rūšių
ir buveinių sąrašus, tačiau kai kurios neatsižvelgė į Buveinių direktyvos
nustatytus sąrašus arba ignoravo savo vandenyse esamas buveines; –
valstybės narės nustatė įvairių teršalų, nurodytų
prioritetinių medžiagų sąraše pagal Vandens pagrindų direktyvą, tačiau vieniems
skyrė daugiau dėmesio, o kitus ignoravo; –
tik kelios valstybės narės aiškiai nurodė, kad visi
žuvų ištekliai turėtų būti naudojami neviršijant didžiausio galimo tausios
žvejybos laimikio lygmens. Tačiau Komisijos įvertinimas neturėtų būti
interpretuojamas tik pagal atitiktį direktyvai. Juo labiau siekiama suteikti
Komisijai galimybę pateikti valstybėms narėms direktyvos įgyvendinimo apžvalgą
ir gaires, kaip pasiekti direktyvos tikslų. Pagaliau pripažįstant, kad
ataskaitų teikimas yra svarbus valstybių narių įsipareigojimas, ypač
atsižvelgiant į trumpus terminus, Komisijos įvertinimas yra tikslus tiek, kiek
tiksli gauta informacija. Yra labai geros kokybės ataskaitų pavyzdžių, tačiau
taip pat yra ataskaitų su spragomis ar prieštaravimais. 3. Pagrindiniai rezultatai (1)
Išsamus įvertinimas Jūrų vandenų padėties ES įvertinimas yra
visapusiškas ir apima socialinius bei ekonominius aspektus. Tai leidžia
surinkti daug informacijos ir geriau suprasti žmogaus veiklos keliamus pavojus
ir poveikį jūrų gyvūnijai ir augalijai. Visų pirma sistemingiau nei iki šiol
buvo vertinta biologinė įvairovė, nevietinės rūšys, jūrų tarša šiukšlėmis ir
povandeninis triukšmas. Dauguma valstybių narių pateikė informaciją apie
daugumą direktyvos straipsnių ir deskriptorių ir tai leido plačiai apžvelgti
jūrų aplinką Europoje. Tačiau įvairių šalių ataskaitų kokybė ir tos pačios
valstybės narės pateiktų duomenų, susijusių su įvairiais deksriptoriais, kokybė
labai skiriasi. Daugiau dėmesio buvo skirta tokioms priemonėms
kaip Vandens pagrindų direktyva, bendra žuvininkystės politika ir ES biologinės
įvairovės politika jūrų srityje. Tai svarus indėlis į politikos darną,
paskatinęs įvairių sektorių bendradarbiavimą bei dialogą visoje ES. Veikla pagal JSPD davė akstiną RJK naujovėms,
kurios rodo, kad veiksmai jūrų srityje ES ir regioniniu lygmeniu papildo vienas
kitą ir teikia abipusės naudos visoms susijusioms šalims. RJK organizacijos
daugiau ar mažiau parengė savo jūrų padėties ataskaitas, kuriomis siekė
prisidėti prie valstybių narių pradinių įvertinimų. Jos taip pat sukūrė naujus
regioninio lygmens rodiklius, tikslus ir metodus ir sutarė, kad reikia geresnio
regioninio koordinavimo. Pagaliau valstybės narės organizavo viešas
konsultacijas[8],
paskatinusias diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis dėl jūrų politikos ES
ir už jos ribų užmojų. Apskritai pirmasis Jūrų strategijos pagrindų
direktyvos etapas – tai dar vienas ES žingsnis įgyvendinant kertinę šios
direktyvos koncepciją – ekosistemomis grindžiamą požiūrį, kuriuo remiasi
žmogaus veiklos, darančios poveikį mūsų jūroms, valdymas. Buvo įgyta vertingos
patirties tiek ES, tiek ir valstybių narių bei regioninių jūrų konvencijų
organizacijų lygmenimis. (2)
Adekvatumas Nepaisant šių teigiamų aspektų, Europos
Komisija valstybių narių pateiktose ataskaitose nustatė neatitikimų – net ir
geriausių rezultatų pasiekusios valstybės narės turės ištaisyti tam tikrus
trūkumus. Pagal 8 straipsnį valstybių narių atliktas
pradinis įvertinimas yra duomenų pagrindas, kuriuo remiasi direktyvos taikymas.
Tačiau dažnai pradinio įvertinimo ataskaitose jūrų aplinkos būklė apžvelgiama
tik fragmentiškai, jos ne visada atspindi turimų žinių visumą. Duomenų spragos valstybių narių ataskaitose
neišvengiamos, kadangi jūrų žiniose vis dar esama didelių spragų, o pagal JSPD
8 straipsnį reikalaujamo įvertinimo aprėptis labai plati. Tačiau tik kelios
valstybės narės pateikė strategiją, kaip esamas duomenų spragas užpildyti iki
kito ataskaitinio laikotarpio, pavyzdžiui, ateityje pasitelkiant nacionalinio ar
regioninio lygmens stebėsenos planus. Ne visada buvo tinkamai pasinaudota
tyrimų projektų, skirtų konkrečiai jūrų žinių, susijusių su 11 JSPD
deskriptorių, spragoms ištaisyti, rezultatais. Pagaliau valstybės narės
nesirėmė pradiniu įvertinimu atskaitos taškui nustatyti – dėl šios neišnaudotos
galimybės sunku, o kai kuriais atvejais neįmanoma, įvertinti kiek dar reikia
nuveikti, kad būtų pasiektas tikslas. Maža to, tinkamai nustatyti GAB pagal 9
straipsnį pirmajame įgyvendinimo etape ypač svarbu, kadangi juo nustatomas
tikslų, kuriuos valstybės narės įsipareigoja pasiekti iki 2020 m., mastas.
Daugelis valstybių narių pateikė ataskaitą
apie GAB pagal visus deskriptorius, kai kurios, apibrėždamos GAB, nustatė
ambicingus standartus. Tačiau dauguma apsiribojo elementariu GAB apibrėžimu,
nurodytu direktyvoje. Pavyzdžiui, daug valstybių narių neįtraukė kokybinių
elementų ar paaiškinimų, iliustruojančių koncepciją ir sukuriančių papildomą
vertę, tikslą ir aiškiai apibrėžtus uždavinius. Dažnai nustatyta objektyviai neįvertinama
GAB, todėl praktiškai neįmanoma įvertinti, kokia pažanga padaryta jos siekiant.
Nustatant GAB net jei ir esama didelių kokybinių užmojų, jie lieka tik
siekiamybe. Be to, kai kuriais atvejais valstybės narės
nesistemingai rėmėsi galiojančiais ES teisės aktais ir RJK standartais. Taip
galėjo atsitikti todėl, kad ne visiems pakankamai aiškus JSPD ir kitų susijusių
teisės aktų tarpusavio ryšys. Vis dėlto daugeliu atvejų tam tikros valstybės
narės laikėsi „pasirinkimo galimybių principo“ ir tik iš dalies atsižvelgė į
dabartines taisykles, tikslus ir ribines vertes. Jeigu padėtis nesikeistų,
pasiekus GAB pagal dabartinį apibūdinimą, mūsų vandenynų kokybė pagerėtų tik
menkai. Tapačias išvadas galima padaryti dėl tikslų,
nustatytų pagal JSPD 10 straipsnį. Valstybės narės nustatė daug įvairių tikslų,
kurie skiriasi savo ambicingumu ir ypatumais. Svarbiausia, kad kai kuriais
atvejais nustatyti aplinkos apsaugos tikslai yra nepakankami, kad būtų pasiekta
gera aplinkos būklė. (3)
Nuoseklumas Kita bendra problema yra ta, kad valstybių
narių įgyvendinimo veikla nėra nuosekli. Visų pirma ne visos valstybės įžvelgė
loginį ryšį tarp pradinio įvertinimo (pradinio taško), GAB nustatymo (galutinio
tikslo) ir tikslų (pastangų, reikalingų pasiekti galutinį tikslą, pradedant
pradiniame taške). Kai kurios valstybės narės aiškiai neatskyrė GAB nustatymo
nuo pačių tikslų arba, iškeldamos tikslus, neatsižvelgė į savo pradinį
įvertinimą, todėl išsamus visapusiškas procesas virto daugybe nesusijusių
ataskaitinių veiksmų. (4)
Suderinamumas Regioninis bendradarbiavimas ES jūrų vandenų
apsaugos srityje per RJK išvystytas gerai. Visos RJK organizacijos prisiėmė
svarbų įsipareigojimą įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą požiūrį ir remti
JSPD taikymą. Deja, valstybės narės nevienodai taikė regioninio
bendradarbiavimo pagal savo jūrų strategijas rezultatus. Kartais pagal RJK
atliekami darbai vėluodavo, tačiau net pateikus juos laiku, nacionalinėse
ataskaitose jais remtasi ne visada. Todėl pasigesta suderinamumo tiek ES, tiek ir
to pačio jūrų regiono ar paregionio lygmenimis (kaip reikalaujama pagal JSPD 3
straipsnio 5 dalies b punktą ir 5 straipsnio 2 dalį). Suderinamumas visoje ES
labai skiriasi: kai kuriuose regionuose ir kai kurių deskriptorių atžvilgiu jis
didelis, tačiau bendru mastu vidutinis arba blogas. Šiaurės rytų Atlanto
valstybėse narėse suderinamumas geriausias (nors dar nemažai tobulintinas), o
Viduržemio jūros ir ypač Juodosios jūros (nors pastarąją buvo galima įvertinti
tik iš dalies) – blogiausias. Taigi ES nėra bendros GAB sampratos – netgi
(pa-)regioniniu lygmeniu. Visoje ES yra per 20 skirtingų GAB apibrėžimų, todėl
nėra bendrų ar palygintinų tikslų. 4. Rekomendacijos ir tolesni
veiksmai Pirmojo JSPD etapo įgyvendinimo analizė
aiškiai rodo, kad būtina didesnė pažanga siekiant išvengti nepakankamo,
neveiksmingo, nenuoseklaus ir nepagrįstai brangaus požiūrio į jūrų aplinkos
apsaugą. Blogas valstybių narių ataskaitų palyginamumas
apsunkina veiksmų koordinavimą ir analizę. Todėl iki 2020 m. bus sunku ne
tik pasiekti GAB, bet netgi žinoti, kiek trūksta iki tikslo pasiekimo. Dėl šios
priežasties taip pat nebus sudarytos vienodos sąlygos ekonominės veiklos
vykdytojams ES bei jos jūrų regionuose. Tai kelia pavojų svarbiems
pagrindiniams ištekliams, be kurių „mėlynasis augimas“ ilgainiui nebus tvarus. Dabar atsiveria galimybė pagerinti padėtį
rengiant stebėsenos programas ir priemonių programas, numatomas atitinkamai
2014 ir 2015 m. Jei jos bus koordinuojamos ar rengiamos bendrai visose
valstybėse narėse, mažesnėmis sąnaudomis bus pasiekta geresnių rezultatų. (1)
Įgyta patirtis Laukdamos dabartinio įvertinimo rezultatų,
Komisija ir valstybės narės jau įgijo patirties, kurią perkėlė į konkrečias
iniciatyvas: –
atsižvelgdamos į naujas problemas valstybės narės,
RJK organizacijos ir kiti susiję subjektai kartu pakoregavo JSPD bendrą
įgyvendinimo strategiją[9]
ir parengė naują darbo programą[10],
skirtą JSPD įgyvendinimui 2014–2018 m. laikotarpiu. Bendrąja programa
nustatomi pagrindiniai etapai, stiprinamas bendradarbiavimas su RJK
organizacijomis ir numatomas gairių, kuriomis siekiama pagerinti bendrą JSPD
reikalavimų supratimą, sukūrimas; –
valstybės narės galės pasinaudoti papildoma parama
pagal specialius praktinius projektus, finansuojamus iš ES integruotai jūrų
politikai skirtų lėšų. Tie projektai, pavyzdžiui, skirti direktyvos
įgyvendinimui Viduržemio ir Juodojoje jūrose pagerinti; –
buvo imtasi priemonių racionalizuoti ir
supaprastinti valstybių narių įsipareigojimus teikti ataskaitas, taip pat
pasinaudoti egzistuojančiomis ataskaitomis, kurios buvo pateiktos pagal
susijusius teisės aktus pagal „vienkartinio ataskaitos pateikimo ir
daugkartinio jos panaudojimo“ principą. (2)
Tolesni veiksmai Nors sukaupta patirties, per šį įgyvendinimo
ciklą iki 2018 m., kai vėl bus teikiamos ataskaitos, reikia padaryti kur
kas daugiau. Kad būtų ištaisyti nustatyti trūkumai, prireiks ne tik daugybės
konkrečių veiksmų bei didesnių užmojų, bet ir kitokio mąstymo kaip įgyvendinti
JSPD. Pagal JSPD 12 straipsnį artimiausiu metu
svarbu užtikrinti, kad būtų naudojamasi pozityviausiais įgyvendinimo aspektais,
o nustatyti trūkumai nepakenktų įgyvendinant JSPD ateityje. Kad tai būtų
padaryta, valstybės narės turėtų nedelsdamos rimtai apsvarstyti šias
rekomendacijas, taip pat atsižvelgti į jas rengdamos stebėsenos programas ir
priemonių programas. Pirmiausia valstybės narės turėtų: –
naudoti stebėsenos programas, kad įveiktų
pradiniame įvertinime nustatytus trūkumus ir spragas; –
kaip minimalius reikalavimus sistemingai taikyti ES
teisės aktais (kaip antai Bendra žuvininkystės politika, Vandens pagrindų
direktyva, Buveinių direktyva ir t.t. ir siūloma Jūrų erdvės planavimo (JEP) ir
integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) direktyva[11], kai tik ji įsigalios)
nustatytus standartus. Jeigu tokių standartų nėra, valstybės narės savo
stebėsenos programose ir priemonių programose turėtų taikyti atitinkama RJK
nustatytus konkretaus regiono bendruosius rodiklius; –
peržiūrėti ir, kur įmanoma, atnaujinti savo GAB ir
tikslus, rengiantis stebėsenos ir priemonių programoms, kad būtų sudarytos
sąlygos laikytis nuoseklaus požiūrio pačiuose regionuose ir tarp regionų bei
skirtingų nuostatų atžvilgiu. Be to, tose srityse, kur Komisija nustatė
trūkumus, valstybės narės turi kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2018 m.,
ženkliai pagerinti savo GAB apibrėžimų, pradinių įvertinimų ir aplinkosaugos
tikslų kokybę ir užtikrinti, kad antrasis įgyvendinimo etapas būtų
naudingesnis. Visų pirma turėtų būti imamasi šių veiksmų: –
iki 2015 m. peržiūrėti, pagrįsti ir
patobulinti dabartinį GAB Sprendimą 2010/477/ES siekiant aiškesnių,
paprastesnių, glaustesnių, darnesnių ir lengviau palyginamų GAB kriterijų ir
metodinių standartų; šios peržiūros metu taip pat galėtų būti atsižvelgta į
klimato kaitos poveikį GAB vertinimui[12];
–
peržiūrėti JSPD III priedą ir, jei reikia,
patikslinti ir parengti konkrečias gaires, kad kitame įgyvendinimo cikle
vertinimų metu būtų užtikrintas nuoseklesnis ir labiau suderintas požiūris; įdiegti šiuolaikinę ir
efektyvią duomenų ir informacijos mainų tarp ES (EEA) ir RSC sistemą („WISE-Marine“)
ir pilnai išnaudoti vykstančią plėtrą siekiant pagerinti jūrų duomenų
prieinamumą ir suderinamumą per iniciatyvą „Žinios apie jūras 2020“; –
sistemingai naudotis vertinimais, kurie vykdomi
pagal kitus susijusius teisės aktus arba kuriuos atlieka valstybės narės pagal
RJK, ir iškart pradėti parengiamąjį darbą; –
parengti veiksmų planus, koordinuojamus regionų
(paregionių) lygmeniu, kad nustatytieji trūkumai būtų ištaisyti iki
2018 m.[13]. Pagaliau ne mažiau svarbu ir tai, kad
regioninis bendradarbiavimas taptų JSPD įgyvendinimo pagrindu ir darytų įtaką
nacionaliniams įgyvendinimo procesams, o ne atvirkščiai. Komisija ir valstybės
narės regioniniu lygmeniu turėtų bendradarbiauti su kitomis susitariančiomis
šalimis pagal RJK, kad paskatintų bendradarbiavimą regionų ar paregionių
lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad kiekviena RJK turi savų ypatumų. Tada
valstybės narės gautus rezultatus turėtų sistemingai naudoti įgyvendinimo
procese nacionaliniu lygmeniu. Komisija ir valstybės narės turėtų tęsti
diskusiją kaip geriau skatinti regioninį bendradarbiavimą ir toliau stiprinti
bendradarbiavimą su RJK organizacijomis, visų pirma derinant darbo programas. Šių rekomendacijų tikslas – sukurti aiškų
pagrindą, kad įgyvendinant JSPD pamažu stiprėtų bendradarbiavimu pagrįstas
požiūris, o priemonės ir tikslai būtų įgyvendinami palaipsniui visais
susijusiais lygmenimis. Šie tolesni veiksmai, jei visi juos įgyvendins iki galo
ir greitai – gerokai iki 2018 m., padės pasiekti reikiamą greitą esminį
politikos pokytį, ir per tą trumpą laiką, likusį iki 2020 m., pagerins
mūsų bendras pastangas saugant vandenynus ir jūras. 2016 m. Europos Komisija, teikdama
ataskaitą apie priemonių programas[14],
kartu ketina dar kartą įvertinti, ar aukščiau aprašytas bendradarbiavimu
grindžiamas požiūris buvo įgyvendintas ir davė rezultatų, ar visgi reikia imtis
papildomų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas JSPD įgyvendinimas.
Pagrindiniai šio požiūrio elementai yra GAB sprendimo peržiūra 2015 m. ir
regioninio bendradarbiavimo stiprinimas. Paraleliai Europos Komisija gali
pasinaudoti galimybe, jeigu reikia, pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras,
kad būtų užtikrintas tinkamas JPSD įgyvendinimas. 5. Išvada Itin pažeidžiamos ES jūrų ekosistemos
susiduria su didėjančiu žmogaus veiklos poveikiu. JSPD įgyvendinimas ir
ekosistemomis pagrįsto požiūrio perkėlimas į moksliškai pagrįstą jūrų aplinkos
tikrovę dirbant kartu su ES kaimynėmis yra labai sunki, bet esminė užduotis.
Pirmajame JSPD įgyvendinimo etape europiniu, regioniniu ir nacionaliniu
lygmenimis buvo padaryti svarbūs žingsniai, rodantys svarbias pastangas. Tačiau
ES toli gražu negali džiaugtis sveikais vandenynais ir jūromis. Jei šį tikslą
pavyks pasiekti iki 2020 m. – per mažiau nei septynerius metus, tai rodys,
kad Europos Komisija, RJK ir kitos susijusios organizacijos atnaujino ir
sustiprino savo pastangas ir nedelsdamos ėmėsi svarbių pokyčių savo bendrame
darbe, sutelkdamos dėmesį į bendrus veiksmus, planavimą ir politikos nuoseklumą
visuose sektoriuose. Geresnis stebėsenos programų ir priemonių programų
koordinavimas, platesnio užmojo regioninis bendradarbiavimas ir aiškesnis visų
šalių vaidmenų, atsakomybės ir įsipareigojimų suvokimas, kaip ir ES teisinis
pagrindas, reglamentuojantis taršą iš sausumos šaltinių, bei sistemingesnės
pastangos siekiant Integruoto pakrantės zonos tvarkymo, padės mažesnėmis
sąnaudomis ir efektyviau saugoti jūrų aplinką. Tai būtiniausi veiksmai, be
kurių ES negalės sėkmingai įgyvendinti jos vandenynus ir jūras saugančios JSPD
ir užtikrinti, kad jos jūrų vandenys išliktų tvaraus vystymosi šaltinis
ateities kartoms. [1] Žr. Komisijos tarnybų darbo dokumentą First steps in
the implementation of the Marine Strategy Framework Directive - Assessment in
accordance with Article 12 of Directive 2008/56/EC dėl dabartinės valstybių
narių ataskaitų teikimo padėties. Pakrantės neturinčios valstybės narės
ataskaitų pagal JSPD teikti neprivalo. [2] Kaip nustatyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 12
straipsnyje. [3] Komisijos tarnybų darbo dokumentas First steps in the
implementation of the Marine Strategy Framework Directive - Assessment in
accordance with Article 12 of Directive 2008/56/EC. [4] Komisijos komunikatas Tarybai „Konsultacijos dėl
2014 m. žvejybos galimybių“, COM(2013) 319 final. [5] Pagal JSPD 12 straipsnį: „Remdamasi visais pagal 9
straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį pateiktais
pranešimais dėl kiekvieno jūrų regiono arba paregionio, Komisija kiekvienos
valstybės narės atveju įvertina, ar aspektai, apie kuriuos pranešta, yra
tinkamas pagrindas šios direktyvos reikalavimams įvykdyti, ir gali paprašyti
atitinkamos valstybės narės pateikti turimą ir būtiną papildomą informaciją.
Atlikdama šiuos vertinimus Komisija atsižvelgia į sistemų skirtinguose jūrų
regionuose arba paregioniuose bei visoje Bendrijoje darną.“ [6] Žr. ten pat Komisijos tarnybų darbinį dokumentą. [7] JSPD 3 straipsnio 5 punktas. [8] Europos Komisija iš 17 valstybių narių gavo informaciją
apie viešų konsultacijų procesą, kaip reikalaujama JSPD 19 straipsnyje. Daugiau
informacijos galima rasti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. [9] Direktyvoje reikalaujama, kad valstybių narių veikla
būtų nuodugni ir koordinuota. Šiai užduočiai palengvinti valstybės narės ir
Europos Komisija sudarė neoficialią koordinavimo programą – bendrą įgyvendinimo
strategiją (BĮS). [10] Susitarta, kad darbo programa bus BĮS dalis. http://ec.europa.eu/environment/marine/eu-coast-and-marine-policy/implementation/index_en.htm.
[11] Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės
planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema (COM (2013)133 final). [12] Kaip nurodyta SWD (2013) 133 final (kuris yra
Komisijos „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos“ dalis). [13] Rengiant šiuos veiksmų planus galima būtų vadovautis
struktūrine įgyvendinimo ir informacine sistema, jais būtų galima nustatyti
įvairias priemones, kurių turi imtis valstybės narės norėdamos pagerinti
įgyvendinimą (žr. COM(2012) 95). [14] JSPD 16 straipsnis.