KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Mėlynoji energija Europos jūrų ir vandenynų energijos potencialo išnaudojimo veiksmai iki 2020 m. ir vėliau /* COM/2014/08 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Mėlynoji energija Europos jūrų ir vandenynų
energijos potencialo išnaudojimo veiksmai iki 2020 m. ir vėliau 1. Indėlis siekiant užimtumo,
inovacijų, klimato kaitos švelninimo ir energetikos tikslų Mūsų jūros ir vandenynai gali
būti svarbus švarios energijos šaltinis. Atsinaujinančioji jūros
energija – jūros vėjo ir vandenynų energija[1] – ES teikia
galimybių skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, didinti
energijos tiekimo saugumą ir konkurencingumą pasitelkus
technologijų inovacijas. 2008 m. paskelbtas Komunikatas dėl
jūros vėjo energijos[2],
o šiame komunikate svarstomos vandenynų energetikos sektoriaus
galimybės prisidėti siekiant strategijos „Europa 2020“[3] tikslų, taip pat
ES ilgalaikių išmetamųjų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų. Taip pat žvelgiama
į šios daug žadančios naujos technologijos perspektyvas ir pateikiami
veiksmų plano jos potencialui atskleisti metmenys. Tvariai naudoti ekonominį mūsų
jūrų ir vandenynų potencialą – pagrindinis ES
jūrų politikos[4]
siekis. Vandenynų energetikos sektorius neseniai išskirtas Komisijos
mėlynojo augimo strategijoje[5]
kaip viena iš penkių mėlynosios ekonomikos plėtros
sričių, padedančių skatinti darbo vietų
kūrimą pakrančių vietovėse. Kitose Komisijos
iniciatyvose, kaip antai komunikatuose dėl energetikos technologijų
ir inovacijų[6]
ir Atlanto veiksmų plano[7],
pripažįstama vandenynų energetikos svarba ir siekiama skatinti
bendrus mokslinius tyrimus ir plėtrą bei tarpvalstybinį
bendradarbiavimą, kad būtų skatinama jos plėtra. Rengiant prie šio komunikato pridedamą
poveikio vertinimą atlikti moksliniai tyrimai ir surengtos konsultacijos
rodo, kad papildoma parama šiam besikuriančiam sektoriui ES duotų
svarbios ekonominės ir ekologinės naudos. Poveikio vertinime
išryškinti šie dalykai: ·
pasaulio vandenynų energijos ištekliai viršija
mūsų dabartinį ir numatomą būsimą energijos
poreikį. Daugiausia galimybių plėtoti vandenynų
energetiką ES yra Atlanto pakrantėje, tačiau jų taip pat
yra Viduržemio ir Baltijos jūrų baseinuose ir atokiausiuose
regionuose. Naudodama šiuos vietos išteklius, ES būtų mažiau
priklausoma nuo elektros energijai gaminti naudojamo iškastinio kuro,
didėtų jos energijos tiekimo saugumas. Tai itin svarbu
salų valstybėms ir regionams, kuriems vandenynų energetika
padėtų savarankiškai apsirūpinti energija ir atsisakyti brangios
iš dyzelino gaminamos elektros energijos; ·
vandenynų energetikos sektorius gali tapti
svarbia mėlynosios ekonomikos dalimi, kuria skatinamas
ekonomikos augimas pakrančių regionuose ir toliau nuo kranto
esančiose vietovėse. Galėtų susiformuoti visos Europos tiekimo
grandinės, nes plėstųsi pramonė – rastųsi tiek
novatoriškų MVĮ, tiek didesnių gamybos bendrovių,
turinčių reikiamų gebėjimų, pavyzdžiui, ne tik
laivų statybos, mechanikos, elektros ir jūrų inžinerijos, bet ir
poveikio aplinkai vertinimo arba sveikatos ir saugos vadybos. Taip pat
tikėtina didesnė specializuotų laivų paklausa. Jie būtų
statomi Europos laivų statyklose; ·
šiuo metu Europos pramonė pasaulinėje
vandenynų energijos rinkoje užima tvirtą padėtį. Tai
liudija tas faktas, kad dauguma technologijų kūrėjų
įsikūrę Europoje. Vis dėlto tikėtina, kad didės
konkurencija su Kinija, Kanada ir kitomis pramoninėmis šalimis. JK
bendrovės „Carbon Trust“ skaičiavimais, 2010–2050 m.
pasaulinė bangų ir potvynių energijos rinkos vertė
galėtų siekti 535 mlrd. EUR[8].
Sudariusi sąlygas šiam sektoriui suklestėti dabar, ateityje ES
galėtų užimti didelę rinkos dalį. Pasinaudojusi
mokslinių tyrimų ir plėtros inovacijomis, ES turėtų galimybių
eksportuoti ir technologijas, ir žinias. Todėl svarbu užtikrinti,
kad ES pramonė išlaikytų savo pirmavimo pasaulyje pozicijas; ·
vandenynų energetika teikia galimybių
kurti naujas aukštos kokybės darbo vietas projektų rengimo,
detalių gamybos ir valdymo srityse. Poveikio vertinime pateiktais
apytikriais darbo vietų skaičiavimais, iki 2035 m. galima
būtų sukurti 10 500–26 500 nuolatinių ir iki
14 000 laikinų darbo vietų. Pagal optimistiškesnes kitų
šaltinių prognozes iki 2035 m. vien JK būtų sukurta
20 000 darbo vietų[9],
o Prancūzijoje iki 2020 m. – 18 000 darbo vietų[10]. Didelė dalis
šių užimtumo didinimo galimybių rastųsi Atlanto pakrantės
vietovėse, kurios šio metu kenčia nuo didelio nedarbo; ·
Stiprinant vandenynų energetiką
būtų prisidedama prie Europos išmetamojo anglies dioksido kiekio
mažinimo tikslų įgyvendinimo. Ekonomiškai veiksmingai
plėtoti visus mažo anglies dioksido kiekio energijos išteklius bus svarbu
siekiant įvykdyti ES įsipareigojimą iki 2050 m. sumažinti
išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų
kiekį 80–95 %; ·
elektros energijos gamyba iš vandenynų
energijos skiriasi nuo elektros energijos gamybos iš kitų
atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Vandenynų
energija galėtų padėti subalansuoti elektros energijos iš
kitų atsinaujinančiųjų energijos išteklių –
vėjo ir saulės energijos – tiekimą, kad į elektros
energijos tinklą atsinaujinančioji energija būtų tiekiama
nuolat. Todėl vandenynų energetika būtų vertinga ES
energetikos politikos dalis; ·
įrenginiai, kuriais išgaunama vandenynų
energija, paprastai yra visiškai ar iš dalies nugramzdinti po vandeniu,
todėl nedarko vietovaizdžių. Kadangi galimybės plėsti
atsinaujinančiąją energetiką sausumoje varžomos, jūrų
erdvė teikia galimybių spręsti su poveikiu vietovaizdžiams
susijusius visuomenės pritarimo klausimus, kurie gali kliudyti
plėtoti atsinaujinančiąją energetiką sausumoje. 2. Dabartiniai
atsinaujinantieji jūros energijos ištekliai Dabartinis vandenynų
energetikos sektorius kartais lyginamas su pirmųjų jūros
vėjo jėgainių plėtra XX amžiaus 9-ajame ir 10-ajame
dešimtmetyje. Nuo to laiko vėjo, taip pat ir jūros vėjo,
energetikos sektorius, remiamas tikslingomis politinėmis priemonėmis
tiek valstybių narių, tiek ES lygmeniu, proporcingai augo. 2012 m. jūros vėjo jėgainių galia išaugo
33 % – šis sektorius augo greičiau nei sausumos vėjo energetikos
sektorius[11].
2012 m. pabaigoje jūros vėjo energetikos sektoriaus
įrengtoji galia siekė beveik 5 GW, jį sudarė 10 Europos
šalių esantys 55 vėjo jėgainių parkai, kuriuose pagaminamos
elektros energijos pakanka 0,5 % visos ES suvartojamos elektros energijos
poreikio patenkinti. Per pirmuosius šešis 2013 m. mėnesius prijungtos
dar 277 naujos jūros vėjo jėgainės, kurių bendra
įrengtoji galia yra 1 GW. Numatoma, kad iki 2020 m. bendra
įrengtoji galia sieks 43 GW ir bus pagaminama apytikriai 3 %
visos ES suvartojamos elektros energijos. Dėl tobulinamų technologijų ir
ankstyvuoju plėtros etapu teikiamos papildomos valstybių paramos
vandenynų energetikos sektoriaus plėtra ilgainiui galėtų
būti panašaus masto kaip jūros vėjo energetikos sektoriaus. Šiuo
metu vandenynų energetika yra dar visai nauja pramonės šaka, o
bangų ir potvynių jėgainių technologijos yra gerokai
tobulesnės už kitas. Šiuo metu ES bangų ir potvynių
jėgainių įrengtoji galia yra 10 MW[12] – palyginti su prieš
ketverius metus buvusiais 3,5 MW, ji išaugo beveik tris kartus. Dauguma
šių projektų, vykdomų JK, Ispanijoje, Švedijoje ir Danijoje, yra
ikiprekybiniai, jais demonstruojamas bandomų įrenginių
patikimumas ir patvarumas. Tačiau jau numatomas didžiulis augimas –
rengiami apytikriai 2 GW projektai (daugiausia JK, Prancūzijoje ir
Airijoje). Jei visi šie projektai būtų įgyvendinti,
būtų galima tiekti elektros energiją daugiau kaip 1,5 mln.
namų ūkių. Kita daug žadanti koncepcija –
plūdriosios jūros vėjo jėgainės. Dėl gilaus
Atlanto vandenyno dugno prie pakrančių įrengti jūros
vėjo jėgaines pritvirtintu pagrindu pernelyg brangu. Šiuose vandenyse
ekonomiškesnis sprendimas būtų prie dugno inkaru pritvirtinta
plūdrioji platforma. Šiuo metu veikia dviejų parodomųjų
projektų plūdriosios jūros vėjo jėgainės –
Portugalijoje ir Norvegijoje. Vandenynų šiluminės energijos
konversijos (angl. santrumpa OTEC) technologijos didelių galimybių
teikia atokiausiuose regionuose, kadangi jie yra atogrąžose, kur
paviršiaus ir gelmių vandens temperatūros skirtumas yra didžiausias.
Įrengus tokius įrenginius vietoje, būtų galima patenkinti
salų geriamojo vandens, aušinimo ir elektros energijos poreikį. Šiuo
metu galimybių studijos rengiamos Martinikoje ir Reunjone. Nors vandenynų energijos gavybos
įrenginių skaičiai, palyginti su jūros vėjo
energetikos sektoriaus skaičiais, yra kuklūs, verslo
susidomėjimas šiuo sektoriumi didėja – įsitraukia vis daugiau
didelių gamybos ir energijos tiekimo įmonių. Paskutiniame
vandenynų energetikos vizijos dokumente nurodoma, kad sektorius geriau
pasiruošęs nustatyti savo poreikius ir suvaržymus ir rasti sprendimų
jiems įveikti. Per pastaruosius septynerius metus privatusis sektorius
investavo per 600 mln. EUR. Šios investicijos ir toliau didės, jeigu
bus sudarytos palankios sąlygos įrenginiams tobulinti. 3. Teikiama parama Vėjo ir saulės energetikos
sektorių augimas pastaraisiais metais aiškiai rodo, kad suderintomis
tinkamų politikos ir finansavimo sistemų diegimo pastangomis galima
paskatinti pramonę duoti rezultatų. Nacionaliniu lygmeniu
valstybės narės skatino investuoti į atsinaujinančiosios
energetikos technologijas, taikydamos pajamų rėmimo sistemas, suteikdamos
kapitalo dotacijas ir finansuodamos mokslinius tyrimus, tačiau tik kelios
skyrė paramos vandenynų energetikai. ES lygmeniu yra priimta daug nuostatų,
kuriomis skatinama plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
Reikiama reguliavimo sistema sukurta Atsinaujinančiųjų
išteklių energijos direktyva ir ES šiltnamio efektą
sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos
sistema. Nuo 2008 m. Strateginis energetikos technologijų (SET)
planas[13]
yra ta priemonė, kuria spartinamas mažo anglies dioksido kiekio
energetikos technologijų kūrimas ir diegimas. Reglamentu dėl
transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių[14] siekiama įveikti
infrastruktūros sunkumus, kaip prioritetą nustačius integruoto
elektros tinklo jūroje plėtrą. Jame taip pat nustatytas
infrastruktūros projektų, kuriems paskui galima taikyti
lengvatinį reguliavimo režimą, pavyzdžiui, spartesnes leidimų
išdavimo procedūras, ir skirti finansinę paramą, pasirinkimo ir
stebėjimo procesas. Tačiau šiuo metu yra tik keli projektai, kuriais
planuojamas integruotas elektros tinklas jūroje. Be to, ES skyrė lėšų
priemonėms, kurios duoda naudos vandenynų energetikos technologijoms.
Pavyzdžiui, kartu su Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų
sąjunga (angl. santrumpa EERA) parengta bendra vandenynų energetikos
programa. Valstybės narės skatinamos įsitraukti,
įkūrus naują nacionalines ir regionines mokslinių
tyrimų programas jungiantį Europos mokslinių tyrimų
erdvės tinklą (angl. santrumpa ERA-net), skirtą būtent
vandenynų energetikai. Tai padės geriau koordinuoti mokslo
tiriamąją veiklą, skatinti labiau įsitraukti į
tarpvalstybinius mokslinius tyrimus, nustatyti prioritetus ir sutelkti ES
turimus pajėgumus. Pirmuoju NER300 programos etapu trims vandenynų
energetikos projektams iš viso skirta apie 60 mln. EUR, tai leis
2016 m. paleisti parodomuosius įrenginius. Keli projektai finansuoti
struktūrinių fondų lėšomis. Vandenynų energetikos
plėtra akcentuojama neseniai paskelbtame Komisijos komunikate „Atlanto
vandenyno zonai skirtos jūrų strategijos veiksmų planas, kuriuo
siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“[15], kuriuo šalių ir
regionų vyriausybės raginamos pasvarstyti, kaip sektoriaus
plėtrai skatinti galėtų panaudoti ES struktūrinių ir
investicijų fondų, taip pat mokslinių tyrimų finansavimo
arba Europos investicijų banko finansavimo lėšas. Nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio ES
įvairiems projektams pagal bendrąsias mokslinių tyrimų
programas ir pagal programą „Pažangi energetika Europai“ skyrė iki
90 mln. EUR. Naująja mokslinių tyrimų ir inovacijų
programa „Horizontas 2020“ bus siekiama spręsti visuomeninius uždavinius,
įskaitant švarią energiją ir mokslinius jūrų tyrimus.
Tai nauja veiksminga priemonė, kuria galima pasinaudoti vandenynų
energetikos sektoriui industrializuoti, naujoms darbo vietoms kurti ir
ekonomikai skatinti. 4. Neišspręsti uždaviniai Kai kurie sunkumai, su
kuriais susiduriama vandenynų energetikos sektoriuje, panašūs į
jūros vėjo energetikos sektoriui būdingus sunkumus. Tai
visų pirma tinklo jungčių, tiekimo grandinių plėtojimo
ir eksploatavimo bei priežiūros nepalankiomis oro sąlygomis
klausimai. Tačiau vandenynų energetika dabar
pasiekė lemiamą tašką. Visada buvo sunku nuo
besiformuojančių technologijų parodomųjų
prototipų pereiti prie jų komercinimo. Dabartinėje
ekonominėje aplinkoje tai ypatingas išbandymas. Kaip ir kitoms
atsinaujinančiosios energetikos šakoms, vandenynų energetikai bus
naudingas aiškus, stabilus ir palankus politinis pagrindas investicijoms
pritraukti ir jos potencialui išnaudoti. Remdamasi konsultacijomis su
suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimu, Komisija nustatė,
kuriems dalykams artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu reikia
skirti dėmesio, kad sektorius augtų ir taptų konkurencingas,
palyginti su kitais elektros energijos gamybos būdais. ·
Šiuo metu technologijų kaina
didelė, o finansavimą gauti sunku. Daugumos turimų
technologijų patikimumą ir patvarumą jūros aplinkoje vis
dar reikia įrodyti. Todėl elektros energijos gamybos kaina dabar
didelė, tačiau mažės, nes sukaupus daugiau patirties
technologijos bus tobulinamos. Jūroje įrengti parodomuosius
įrenginius brangu ir rizikinga, o MVĮ dažnai stinga išteklių
prototipams įrengti. Dėl šiuo metu bandomų technologijų
įvairovės investicinėms sąnaudoms mažėti reikia
laiko. ·
Būtina plėsti ir stiprinti ES perdavimo
tinklo infrastruktūrą jūroje, taip pat sausumoje ir tarp
valstybių, kad būtų pasiruošta ateityje pagaminsimus
vandenynų energijos kiekius perduoti ten, kur yra poreikis. Dėl
neseniai priimtų TEN-E gairių[16]
galima tikėtis būsimų patobulinimų, tačiau
susirūpinimą kelia, ar tinklo jungtys atsiras laiku. Taip pat reikia
spręsti kitus infrastruktūros klausimus, pavyzdžiui, tai, kad
nepakanka tinkamų uostų įrenginių ir trūksta specializuotų
laivų įrenginiams įrengti ir prižiūrėti. ·
Dėl sudėtingų licencijavimo ir sutikimo
procedūrų projektai gali būti atidedami, gali didėti
jų sąnaudos. Sutikimo procedūros gali užsitęsti ir dėl
neaiškumo, kaip tinkamai taikyti aplinkos teisės aktus. Todėl svarbu
įtraukti vandenynų energetiką į nacionalinius jūrų
erdvės planus. ·
Šiuo etapu dar ne visiškai suprantama, kokį
poveikį vandenynų energetikos įrenginiai gali daryti aplinkai.
Reikės atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir dalytis informacija
apie poveikį aplinkai, siekiant suprasti ir sušvelninti
neigiamą poveikį, kurį vandenynų energetikos
įrenginiai gali daryti jūros ekosistemoms. Taip pat turi būti
įvertintas bendras šių įrenginių ir kitos žmogaus veiklos
poveikis, siekiant geros aplinkos būklės pagal Jūrų
strategijos pagrindų direktyvą ir geros ekologinės būklės
pagal Vandens pagrindų direktyvą. Į nacionalinius jūrų
erdvės planus įtraukti vandenynų energetiką svarbu ir
siekiant spręsti saugios laivybos klausimus. ·
Dėl dabartinės ekonomikos padėties
kelios vyriausybės labai sumažino dotacijas atsinaujinančiajai
energetikai ir pajamų rėmimą, kai kuriais atvejais netgi
padarė pakeitimų atgaline data. Tokiomis aplinkybėmis gali
būti sugriautas investuotojų pasitikėjimas ir keliamas pavojus
tolesnei sektoriaus plėtrai. Dėl stabilios finansinės paramos,
su kuria susiję technologijų kūrimo ciklo etapai, trūkumo
gali prireikti daugiau laiko kol projektai taps pelningi. 5. Vandenynų energetikos
veiksmų planas Nuo šių problemų sprendimo
priklausys būsima vandenynų energetikos plėtra ir jos
galimybės tiekti Europai didelį kiekį elektros energijos,
gaminamos išmetant mažai anglies dioksido. EERA bendra programa, vandenynų
energetikos ERA-Net ir „Horizontas 2020“ bus labai svarbūs, siekiant
pasinaudoti visos Europos bendradarbiavimu mokslinių tyrimų ir
plėtros srityje, ypač spręsti neišspręstus techninius
klausimus. Ikiprekybinėms vandenynų energetikos technologijoms būtina
stabili ir nedidelės rizikos rėmimo sistema, nes taip užtikrinamas
projektų priimtinumas bankams ir sudaromos galimybės didinti
įrengtąją galią. Komisija neseniai paskelbė
atsinaujinančiosios energetikos rėmimo sistemų geriausios
praktikos gaires[17].
Jose raginama labiau pabrėžti ekonominio efektyvumo principą,
tačiau taip pat pažymima, kad rėmimo sistemos koncepcija turi
būti tokia, kad ja būtų skatinamos technologijų inovacijos.
Vadinasi, gairėse leidžiami pirmąkart komerciniais tikslais diegiami
projektai ir pripažįstama, kad tokias technologijas, kaip vandenynų
energetikos technologijos, būtina tikslingai remti. Vis dėlto ES lygmeniu reikia imtis
tikslinių veiksmų, kuriais būtų papildomos šios ir kitos
nacionalinės iniciatyvos papildyti, siekiant įveikti
minėtąsias vandenynų energetikos sektoriaus plėtros
kliūtis. Todėl šiame komunikate nustatomas dviejų etapų
veiksmų planas, kuriuo šiam perspektyviam pramonės sektoriui bus
padedama atskleisti savo potencialą, kuo labiau remiantis vykdomais
darbais ir projektais, pavyzdžiui ORECCA, SI OCEAN ar SOWFIA. Remiantis
poveikio vertinimo išvadomis, nustatyti keli ekonomiškai efektyvūs
veiksmai. Kai kurie iš jų pavadinti pirmuoju „raginimu imtis
veiksmų“, kurį vėliau, jeigu prireiktų, būtų
galima papildyti papildomomis priemonėmis. Dviejų etapų plano
privalumas yra tas, kad bus galima suburti daug dalyvių ir kartu, taikant
„iš apačios į viršų“ metodą, ieškoti atsakymų į
rūpimus klausimus – taip suinteresuotosios šalys jaustų
atsakomybę. 5.1. Pirmasis veiksmų etapas
(2014–2016 m.) i. Vandenynų energetikos forumas Bus įsteigtas Vandenynų energetikos
forumas, surengus seminarų ciklą subursiantis suinteresuotąsias
šalis, siekiant suformuluoti bendrą rūpimų problemų
sampratą ir drauge parengti įvykdomus sprendimus. Tai įrankis
gebėjimams sutelkti ir dalyviams suburti, taip pat bendradarbiavimui
skatinti, įtraukiant įvairias suinteresuotąsias šalis. Be to,
forume bus nagrinėjama su tiekimo grandinėmis, tinklo jungtimis,
įrenginių eksploatavimu ir priežiūra susijusi sinerginė
sąveika su kitomis jūrų pramonės šakomis, visų pirma
su jūros vėjo energetika. Nagrinėjant atitinkamus klausimus,
galima būtų kviesti dalyvauti susijusių pramonės šakų
atstovus. Komisijai forume teks palankesnių sąlygų sudarymo ir
koordinavimo funkcijos. Forumą sudarys trys darbo grupės. a) Technologijų ir išteklių darbo
grupė Kad vandenynų energetikos sektorių
būtų galima komercinti, reikės pažangesnių
technologijų, taip pat toliau tobulinti tinklo jungtis ir kitą
jūros tiekimo grandinių infrastruktūrą. Būtina didinti vandenynų energetikos
įrenginių įperkamumą, patikimumą, patvarumą,
tinkamumą eksploatuoti ir stabilumą[18].
Jau esama bendrų susitarimų dėl technologijų mokslinių
tyrimų prioritetinių sričių, pavyzdžiui, geresnių
švartavimosi sistemų ir naujų medžiagų. Taip pat galima
būtų išnagrinėti bendradarbiavimo galimybes, kad būtų
veiksmingiau naudojami ištekliai ir sudaromos palankesnės sąlygos
technologijų konvergencijai. Bus aiškiai nustatytas laikotarpis,
įskaitant pagrindinius technologijų etapus. Šiai darbo grupei bus priskirtas išsamus vandenynų
energijos išteklių ir atviros jūros infrastruktūros, pavyzdžiui,
uostų ir laivų, vertinimas, kadangi šių sričių
patobulinimai padėtų optimizuoti vandenynų energetikos
įrenginių valdymą ir taip mažinti atitinkamas sąnaudas. Ši darbo grupė taip pat sieks
atsinaujinančiuosius atviros jūros išteklius geriau integruoti į
energetikos sistemą. Pramonės atstovai turėtų galimybę
išsakyti savo poreikius dėl mokslinių tyrimų ir plėtros,
susijusių su tinklų technologijomis, taip pat būtų galima
išnagrinėti pagaminsimo energijos kiekio prognozes ir energijos kaupimo
technologijas. Tada rezultatai bus perduodami atitinkamiems subjektams,
pavyzdžiui, priežiūros institucijoms, perdavimo sistemos operatoriams ir
susijusiems forumams, pavyzdžiui, Šiaurės jūrų šalių jėgainių
tinklo jūroje iniciatyvai. b) Administracinių ir finansų
klausimų darbo grupė Nustatytos spręstinos problemos – ilgas
parengiamasis projektų laikotarpis dėl ilgai trunkančių
leidimų išdavimo ir licencijavimo procedūrų ir sunkumai gauti
finansinių lėšų. Šios darbo grupės tikslas bus
išnagrinėti su vandenynų energetikos įrenginiais susijusias
administracines procedūras ir galimą šių įrenginių
poveikį laivybai. Administracinius ir saugios laivybos klausimus
valstybių narių valdžios institucijos ir pramonės atstovai šioje
darbo grupėje turi svarstyti kartu, siekdami bendros visokeriopų
sunkumų ir galimų jų sprendimų sampratos. Diskusijose
surinkta informacija bus naudojama geriausios praktikos žinynui, papildytam atvejų
tyrimais, sudaryti. Taip pat bus nagrinėjami finansų
klausimai. Dėl technologijų naujoviškumo ir sudėtingumo
investuotojai gali nežinoti apie šios pramonės šakos teikiamas galimybes.
Ši darbo grupė į diskusiją, kaip geriausia pritraukti reikiamas
investicijas, turėtų įtraukti nacionalines valdžios
institucijas, plėtros bankus, privačius finansuotojus ir
projektų rengėjus. Dar bus įvertintas įvairių rizikos
pasidalijimo mechanizmų, pavyzdžiui, lengvatinių paskolų,
bendrų investicijų ir valstybės garantijų, tinkamumas.
Ypač bus akcentuojamos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų
programų – „Horizontas 2020“, NER300 ir Europos investicijų banko
atsinaujinančiosios energetikos finansavimo programos – teikiamos
finansavimo galimybės. c) Aplinkos darbo grupė Poveikio aplinkai vertinimas labai svarbus,
siekiant užtikrinti tvarią šios besiformuojančios pramonės šakos
plėtrą. Tačiau pagrindinių aplinkos duomenų rinkimas
atskiriems projektų rengėjams yra, palyginti su projektų
apimtimi, didelė našta. Ši darbo grupė skatins bendradarbiauti
atliekant veikiančių ir planuojamų įrenginių poveikio
aplinkai stebėseną ir ieškant naujoviškų būdų, kaip
mažinti vandenynų energetikos poveikį jūros aplinkai. Poveikio
aplinkai ir stebėsenos duomenys įprasta tvarka turi būti
perduodami nacionalinėms valdžios institucijoms, siekiant Vandens
pagrindų direktyvos ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos
tikslų. Jau sukurta visapusė su gamtos išsaugojimu,
poveikio aplinkai vertinimu ir atsinaujinančiąją energija
susijusių ES teisės aktų sistema, ją papildė Komisijos
parengtas Jūrų erdvės planavimo (JEP) direktyvos
pasiūlymas. Vis dėlto ši darbo grupė turėtų
įvertinti, ar reikalingos būtent šiam sektoriui skirtos – panašios
į jau parengtas vėjo energetikai – įgyvendinimo gairės
Buveinių ir Paukščių direktyvoms, Atsinaujinančiųjų
išteklių energijos direktyvos 13 straipsniui ir galimai būsimai
Jūrų erdvės planavimo direktyvai papildyti. ii.
Strateginis vandenynų energetikos veiksmų planas Remiantis Vandenynų energetikos forumo
išvadomis bus parengtas strateginis veiksmų planas, kuriuo bus nustatyti
aiškūs sektoriaus pramonės plėtros tikslai ir laikas, per
kurį jie turi būti įgyvendinti. Nustačius technologijų
prioritetus, jame bus atsižvelgta į pagrindinius principus ir
pokyčius, išdėstytus Komunikate dėl energetikos
technologijų ir inovacijų[19],
juo bus prisidedama prie Integruoto veiksmų plano[20] ir jis taps jo dalimi.
Šį planą kartu rengs pramonės atstovai, valstybės
narės, suinteresuotosios regioninės valdžios institucijos, NVO ir
kitos suinteresuotosios šalys, vykstant struktūruotam ir dalyvavimu
grindžiamam procesui, kaip nurodyta pirmiau. Veiksmų plane bus
apibendrintos visų pramonės plėtrai svarbių
sričių išvados ir pateiktas sutartų priemonių, kuriomis
skatinamas vandenynų energetikos sektoriaus industrializavimas, projektas.
5.2. Antrasis veiksmų etapas
(2017–2020 m.) iii. Europos pramonės iniciatyva Remiantis Vandenynų energetikos forumo
išvadomis, būtų galima parengti Europos pramonės
iniciatyvą. Pagal SET planą jau įsteigtos kelios Europos
pramonės iniciatyvos (EPI). EPI – viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystė, vienijanti pramonę, tyrėjus, valstybes nares ir
Komisiją, kad būtų nustatyti ir per tam tikrą
laikotarpį pasiekti aiškūs bendri tikslai. Jomis galima didinti
novatoriškų mokslinių tyrimų ir plėtros efektyvumą ir
suteikti galimybių pasidalyti investavimo riziką. Antai Europos
vėjo energetikos iniciatyva jau prisidėta prie ES skatinamų
vėjo energetikos mokslinių tyrimų ir plėtros ir paraginta
atitinkamų ES ir nacionalinių valstybinių lėšų
skyrimą labiau suderinti su nustatytais prioritetais. Kad Europos pramonės iniciatyva
būtų veiksminga, pramonės suinteresuotosios šalys turi
turėti aiškią sektoriaus plėtros strategiją ir būti
gerai organizuotos, kad gebėtų įgyvendinti jos tikslus.
Iniciatyva būtų bendro proceso, kuriame dalyvauja Komisija,
valstybės narės, pramonės atstovai ir mokslinių tyrimų
organizacijos, rezultatas. Tačiau tikslų bendradarbiavimo
pavidalą reikės nustatyti vėliau, nes dabartinis SET planu pasiektas
susitarimas gali būti pakeistas, kaip skelbiama Komunikate dėl
energetikos technologijų ir inovacijų[21]. Kadangi vandenynų energetikos
technologijos dar tik kuriamos (ankstyvasis technologijų kūrimo
etapas), didelio masto viešojo ir privačiojo sektorių
partnerysčių kūrimas galėtų būti veiksminga
rizikos pasidalijimo ir privačių investicijų telkimo
priemonė. Kaip aptarta poveikio vertinime, Europos pramonės
iniciatyvos ar kitos deramos viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystės sukūrimas galėtų būti svarbus žingsnis
visapusiškai išplėtojant šią pramonės šaką. Tai
padėtų įforminti suinteresuotųjų šalių
bendradarbiavimą, lengviau gauti finansavimą ir įgyvendinti
strateginį veiksmų planą, apie kurį pranešama šiame
komunikate. iv. Sektoriui skirtos susijusių
teisės aktų įgyvendinimo gairės Remiantis administracinių ir finansų
klausimų darbo grupės bei aplinkos darbo grupės sukaupta
patirtimi, galima būtų parengti gaires, kuriomis būtų
racionaliau ir lengviau įgyvendinamos Buveinių ir Paukščių direktyvos
bei Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 13 straipsnis,
taip pat prisidedama prie jūrų erdvės planavimo. Šių
gairių tikslas – mažinti netikrumą, aiškiau ir tiksliau
apibrėžus licencijų svarbiems projektams išdavimą, ir taip
lengvinti valdžios institucijų ir projektų rengėjų
naštą. 6. Pažangos įvertinimas Pradėjus ir įtvirtinus
minėtuosius veiksmus, bus svarbu stebėti vandenynų energetikos
sektoriaus pažangą, kaip išnaudojimas jos, kaip strateginės
energetikos technologijos, potencialas. Tai būtų galima padaryti,
pavyzdžiui, įvertinus šiuos rodiklius: įrengtąją galią
ir pagamintos energijos kiekį, planuojamų ir įdiegtų
projektų skaičių, investicijų mastą, investicinių
sąnaudų mažėjimo mastą ar bendradarbiaujančių
įmonių skaičių. Taip pat bus svarbu įvertinti, kaip
sektorius prisideda prie platesnių ES užimtumo, ekonomikos augimo ir
tvarumo tikslų įgyvendinimo. Pradinį pažangos vertinimą Komisija
atliks 2017 m., o išsamesnį vandenynų energetikos plėtros
lygio vertinimą – ne vėliau kaip 2020 m.. Vykdant peržiūros
procesą, reikės atsižvelgti į ES atsinaujinančiosios
energetikos plėtros ir energetikos technologijų srities bendrosios
politikos vertinimą ir pokyčius. 7. Išvada Svarstant ES energetikos ir klimato kaitos
švelninimo politiką po 2020 m., laikas išnagrinėti visas
galimybes tvariai ir bendromis pastangomis švelninti klimato kaitos
poveikį ir įvairinti Europos atsinaujinančiąją
energetiką. Šiuos uždavinius spręsti galima skatinant mažo anglies
dioksido kiekio energetikos technologijų inovacijas. Turi būti
išnaudotos visos įmanomos galimybės. Kad būtų išnaudotas
vandenynų energetikos potencialas, pribrendo metas valstybėms
narėms, pramonei ir Komisijai bendradarbiauti, siekiant spartinti jos
plėtrą. Todėl šiame komunikate pateikiamas veiksmų planas
dėl tolesnės vandenynų energetikos sektoriaus plėtros.
Įgyvendinus šį veiksmų planą 2014–2017 m. laikotarpiu,
būtų prisidedama prie sektoriaus industrializavimo, kad jis
galėtų tiekti ekonomišką elektros energiją, kurią
gaminant išmetama mažai anglies dioksido, jame būtų sukuriama
naujų darbo vietų ir būtų skatinamas ES ekonomikos augimas.
Bendrų
tikslų geriausia siekti suderintu ir integraciniu būdu. Nors šiandien
vandenynų energetikos sektorius palyginti mažas, jis galėtų
augti ir prisidėti prie ES ekonomikos augimo ir darbo vietų
kūrimo. Jeigu dabar būtų sudarytos deramos sąlygos,
sektorius taip pat galėtų prisidėti prie ES 2050 m.
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslo
įgyvendinimo. Minėtosiomis priemonėmis suteikus reikiamų
politinių impulsų šiam besiformuojančiam sektoriui,
vandenynų energetika per vidutinės trukmės ir ilgalaikį
laikotarpį galėtų sukaupti jai komercinti reikiamą
kritinę masę ir tapti dar vienu sėkmingos Europos pramonės
pavyzdžiu. 8. 1 priedas. Siūlomų
veiksmų santrauka Rezultatai || Tvarkaraštis 1 etapas Vandenynų energetikos forumo įsteigimas įtraukiant pramonės atstovus ir kitas suinteresuotąsias šalis · Technologijų ir išteklių darbo grupė · Administracinių ir finansų klausimų darbo grupė · Aplinkos darbo grupė || 2014–2016 m. 2014–2016 m. 2014–2016 m. Strateginio veiksmų plano projekto rengimas || 2016 m. 2 etapas Galimas Europos pramonės iniciatyvos sukūrimas || 2017–2020 m. Galimas gairių, kuriomis skatinamas susijusių teisės aktų įgyvendinimas ir prisidedama prie jūrų erdvės planavimo, projekto rengimas || 2017–2020 m. [1] Vandenynų energiją galima išgauti keliais
pavidalais. Bangų energija priklauso nuo bangų aukščio,
greičio, ilgio ir vandens tankio. Potvynio srovės energija
generuojama vandeniui srūvant siauromis protakomis, o taikant potvynio
amplitude grindžiamas technologijas (potvynių užtvaras) išnaudojamas
vandens lygio skirtumas užtvenktose upės žiotyse ar įlankoje.
Vandenynų energiją dar galima generuoti išnaudojant paviršiaus ir
gelmių vandens temperatūros skirtumus, o osmosinė energijos
gavyba grindžiama skirtingu sūraus ir gėlo vandens druskingumu. [2] COM(2008), 2008 11 13. [3] COM(2010) 2020, 2010 3 3. [4] COM(2007) 575, 2007 10 10. [5] COM(2012) 494, 2012 9 13. [6] COM(2013) 253, 2013 5 2. [7] COM(2013) 279, 2013 5 13. [8] „Carbon Trust“ (2011 m.), „Marine Renewables Green
Growth Paper“ (Ekologiškas augimas naudojant atsinaujinančiąją
jūros energiją). [9] „Renewable
UK“ (2013 m.), „Wave and Tidal Energy in the UK“ (Bangų ir
potvynių energija JK), žr. internete
(http://www.renewableuk.com/en/publications/reports.cfm/wave-and-tidal-energy-in-the-uk-2013). [10] Prancūzijos Senato Jūrų reikalų
ataskaita (2012 m.), žr. internete
(http://www.senat.fr/rap/r11-674/r11-6741.pdf). [11] Europos vėjo energijos asociacija (2013 m.),
„Wind in power: 2012 European statistics“ (Vėjo energija. 2012 m.
Europos statistika). [12] Įskaičiavus nuo 1966 m.
veikiančią Ranso potvynių užtvarų sistemą,
dabartinė įrengtoji galia padidėja iki 250 MW.
Potvynių užtvarų sistemos – brandi technologija, tačiau galimybės
ją taikyti plačiau yra ribotos dėl tinkamų vietų
trūkumo ir didelio poveikio aplinkai. [13] COM(2009) 519, 2009 10 7. [14] Reglamentas Nr. 347/2013, 2013 4 25. [15] COM(2013) 279, 2013 5 13. [16] Reglamentas Nr. 347/2013, 2013 4 25. [17] SWD(2013) 439 final, 2013 11 5. [18] Rinkinys iš ORECCA veiksmų plano (2012 m.). [19] COM(2013) 253. [20] COM(2013) 253 pasiūlyta įgyvendinimo
priemonė. [21] COM(2013) 253, 2013 5 2.