12.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/1

1.

pabrėžia, kad vietos ir regionų atstovai atlieka pagrindinį vaidmenį plėtros procese, ir skatina plėtros šalis (Juodkalniją, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Serbiją, Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kosovą (1), Turkiją ir Islandiją) toliau dėti pastangas siekiant decentralizacijos ir regionavimo; mano, kad itin svarbu laikytis subsidiarumo principo;

2.

atkreipia dėmesį į Europos Komisijos nuomonę, kad reikalingas konsolidavimo laikotarpis, ir ją remia, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia, jog galima nedaryti nieko. Šis penkerių metų laikotarpis turi būti suprantamas kaip intensyvaus ruošimosi etapas ir politinių priemonių, reikalingų norint atitikti narystės ES kriterijus, įgyvendinimas;

3.

pabrėžia narystės ES perspektyvos, kaip stabilizuojančio veiksnio ir svarbios paskatos įgyvendinti būtinas politines ir ekonomines reformas, svarbą šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse;

4.

primena savo rekomendaciją Komisijai rengiant būsimas plėtros strategijos ataskaitas detaliau išanalizuoti vietos ir regionų savivaldos įstaigų padėtį ir pažymi, kad būtina tęsti regionavimo ir decentralizavimo reformas plėtros šalyse, jas skatinant visapusiškai prisitaikyti ir įgyvendinti išsamią teisinę sistemą sukuriant tvirtus subnacionalinius valdymo lygmenis; pažymi, kad deleguotieji įgaliojimai turėtų atspindėti teksiančios atsakomybės lygį pradėjus taikyti Bendrijos teisyną vietos ir regionų lygmeniu;

5.

siūlo glaudžiau bendradarbiauti, kartu vengiant darbo dubliavimo, su Europos Taryba, visų pirma su Vietos ir regionų valdžios institucijų kongresu, kuris sistemingai stebi, ar visos Europos Tarybos narės laikosi Vietos savivaldos chartijos nuostatų; rengiant ES poziciją dėl atitinkamų šalių turėtų būti atsižvelgta į Kongreso stebėsenos ataskaitų išvadas ir rekomendacijas;

6.

palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti nauja Pasirengimo narystei pagalbos priemonė, pagal kurią 2014–2020 m. laikotarpiu bus skirta 11,7 mlrd. eurų parama plėtros šalims, kad jos galėtų pasirengti stojimui ir vykdytų regionų ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

7.

pripažindamas Adrijos ir Jonijos jūrų makroregioninės strategijos (EUSAIR) orientuojamąjį ir koordinuojamąjį vaidmenį, tikisi, kad ši strategija paskatins dalyvaujančių šalių kandidačių (Juodkalnijos, Serbijos ir Albanijos) ir potencialių kandidačių (Bosnijos ir Hercegovinos) spartesnę konvergenciją stojimo į ES procesuose, visų pirma turint omenyje administracinius gebėjimus ir atskiriems ramsčiams priskiriamas sritis. Be to tai, kad kiekvieną iš ramsčių bendrai koordinuoja viena šių šalių ir viena valstybė narė, suteikia galimybę keistis žiniomis ir mokytis planavimo ir ES fondų lėšų panaudojimo srityse;

8.

ragina į pasirengimo narystei procesą tinkamai įtraukti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijas;

9.

pripažįsta, kad visų lygmenų viešasis administravimas daugelyje plėtros šalių išlieka silpnas, jų administraciniai gebėjimai yra riboti, jos pasižymi dideliu politizavimu, korupcija ir skaidrumo stoka. Daugelyje narystės siekiančių šalių politizavimas centriniu ir vietos lygmeniu išlieka rimta problema; be to, reikia spręsti neaiškaus skirtumo tarp valstybės ir valdančiųjų partijų klausimą, nes jis kelia susirūpinimą, kuris mažina pasitikėjimą viešosiomis institucijomis;

10.

pabrėžia, kad būtina stiprinti demokratines institucijas ir gerbti pagrindines teises ir teisinę valstybę, taip pat remti sąžiningus rinkimų procesus, skatinti tinkamą parlamentų, regioninių asamblėjų bei savivaldybių tarybų darbą bei siekti konstruktyvaus ir ilgalaikio įvairių politinių pažiūrų grupių dialogo. Reikia stengtis labiau įtraukti pilietinę visuomenę;

11.

yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina laikytis ES valstybių narių, šalių kandidačių, narystės siekiančių šalių ir kitų šalių gerų kaimyninių santykių principo ir atsižvelgti į šių šalių pasienio ir regioninio bendradarbiavimo plėtojimo naudą ir svarbą;

12.

apgailestauja dėl Islandijos vyriausybės sprendimo atsiimti savo paraišką dėl stojimo į Europos Sąjungą;

13.

palankiai vertina nepertraukiamą Turkijos įsipareigojimą siekti ES narystės, ir tai rodo 2014 m. rugsėjo mėn. Turkijos priimta ES strategija, kuria siekiama atgaivinti Turkijos stojimo procesą, ir tai, kad 2014 metai buvo paskelbti „Europos Sąjungos metais“;

14.

taip pat palankiai vertina tai, kad 2013 m. lapkričio mėn. pradėtos derybos dėl 22 skyriaus „Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas“, ir ragina dėti pastangas, kad būtų baigta rengti nacionalinė regioninės plėtros strategija; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į 2014 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas ir ragina Turkiją tęsti būtinas reformas, kurios bus naudingos ir vietos lygmeniu; ragina Turkiją visiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir taip pat pripažinti Kipro Respubliką;

15.

džiaugiasi, kad 2014 m. vietos rinkimai iš esmės buvo gerai organizuoti ir vyko taikiai, įskaitant ir šalies pietryčius; vis dėlto pabrėžia, kad rinkimų kampanija buvo prieštaringa ir įtempta; pažymi, kad kelete miestų kaltinimai sukčiavimu sukėlė protestus;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad po 2014 m. vietos rinkimų išaugo miesto savivaldybių skaičius ir buvo išplėstos jų ribos; pabrėžia, kad tai turės įtakos subnacionalinio lygmens kompetencijai, ypač aplinkosaugos srityje;

17.

pritaria tolesnėms priemonėms, skirtoms didinti skaidrumą, ir skatina toliau kovoti su korupcija, visų pirma vietos valdžios lygmeniu;

18.

apgailestauja, kad nepadaryta pažanga perduodant galias vietos valdžiai ir kad fiskalinė decentralizacija ir toliau yra labai ribota;

19.

ragina toliau dėti pastangas, kad RK darbo grupė su Turkija taptų Jungtiniu konsultaciniu komitetu;

20.

apgailestaudamas atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. vietos valdžios dalis sudarė mažiau nei 10 proc. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų;

21.

teigiamai vertina tai, kad PNPP įgyvendinančios institucijos buvo stiprinamos mokymais ir technine parama, ir rekomenduoja dėti daugiau pastangų didinant vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus;

22.

nurodo, kad dėl Sirijos krizės Turkijoje labai pagausėjo pabėgėlių iš Sirijos, kurių iš viso yra daugiau nei 1 6 00  000; giria neįkainojamą Turkijos paramą pabėgėliams iš Sirijos, kurie yra svarbus išbandymas vietos pajėgumams ir ištekliams; pabrėžia, kad lemiamą vaidmenį atlieka vietos valdžios institucijos, kurioms reikalinga skubi centrinės valdžios ir užsienio humanitarinių organizacijų parama;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad taikant PNPP II 2014–2020 m. laikotarpiu ši šalis toliau gaus pasirengimo narystei pagalbą, o preliminari finansavimo suma yra daugiau kaip 620 mln. eurų per metus; pabrėžia, kad pagal PNPP II pagalba bus skiriama pastangoms vykdyti reformas teisinės valstybės ir valdymo, konkurencingumo ir augimo srityse. Tačiau reikia didinti gebėjimus vietos lygmeniu bendrai finansuoti ES finansuojamus projektus;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skirti daugiau išteklių decentralizacijos procesui užbaigti ir vietos vystymuisi remti;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad dar ne visose savivaldybėse užbaigtas antrasis fiskalinio decentralizavimo etapas, ir pabrėžia, kad savivaldybėms reikalingas finansinis tvarumas, kad jos galėtų vykdyti joms perduotas pareigas;

26.

apgailestauja, kad nevisiškai įgyvendinti reikalingi regioninės plėtros teisės aktai ir kad už regionų ekonominį vystymąsi atsakingi organai neturi pakankamų išteklių;

27.

tikisi, kad Turkija aktyviai rems JT pastangas ieškant sąžiningo, visapusiško ir ilgalaikio Kipro klausimo sprendimo; ragina Turkiją pradėti savo pajėgų išvedimą iš Kipro ir JT perduoti apsuptą Famagustos teritoriją pagal JTSTR 550 (1984), nes toks žingsnis būtų pasitikėjimo stiprinimo priemonė ir reali abiejų bendruomenių taikos, ekonominio, socialinio ir regioninio augimo galimybė;

28.

ragina Turkiją palaikyti gerus kaimyninius santykius su visomis kaimyninėmis šalimis, svarbią pasirengimo proceso narystei prielaidą, ypač kalbant apie grasinimų karo veiksmais Graikijai panaikinimą ir taip pat kalbant apie Kiprą; palankiai vertina tai, kad Regionų komiteto ES ir Turkijos darbo grupėje Turkijos vietos ir regionų valdžios institucijos rodo didelį atvirumą Europos Sąjungai; pritaria 2014 m. spalio 24 d. ir gruodžio 16 d. ES Tarybos išvadoms ir tvirtai remia 2014 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje (P8_TA(2014) 0052);

29.

palankiai vertina teisinės sistemos pokyčius politinių partijų ir rinkimų kampanijų srityje; kartoja, kad svarbu 10 proc. sumažinti ribinę rinkimų normą; tai suteiktų galimybę visoms Turkijos visuomenės grupėms dalyvauti šalies politiniame gyvenime laikantis Kopenhagos politinių kriterijų;

30.

pabrėžia, jog pirmenybė turėtų būti teikiama skirtingų tikėjimų ir skirtingų kultūrų dialogui visais lygmenimis, kaip priemonei, stiprinančiai pilietinę visuomenę ir tarptautines partnerystes; akcentuoja, kad ekumeninis patriarchatas yra vienas tokių svarbių dalyvių; ragina Turkiją imtis visų būtinų veiksmų paremti jo vaidmenį, be kita ko, sudarant sąlygas viešai naudoti jo bažnytinį pavadinimą, pripažįstant jo teisinį subjektiškumą ir leidžiant vėl atverti duris Chalkės seminarijai;

31.

apgailestauja, kad praėjusiais metais Turkijoje smarkiai išaugo korupcija; pabrėžia, kad reikalinga tinkama kovos su korupcija teisinė sistema; taip pat apgailestauja, kad neužtikrinama minties ir sąžinės, spaudos ir tikėjimo laisvė, taip pat teisė laisvai burtis į taikius susirinkimus ir asociacijas;

32.

vertina Komisijos ir Europos Parlamento rekomendacijas Tarybai pradėti stojimo derybas, pagrįstas 2013 m. buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaita, kurioje daroma išvada, kad ši šalis atitinka politinius kriterijus; pareiškia rimtą susirūpinimą dėl to, kad pastaruoju metu tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis klausimas vis labiau politizuojamas ir kad riba tarp valstybės ir valdančiosios partijos interesų vis labiau blunka, o tai pakerta pasitikėjimą visų lygmenų valstybės institucijomis;

33.

pabrėžia, kad geri kaimyniniai santykiai, įskaitant suderintą ir abipusiai priimtiną pavadinimo klausimo sprendimą, remiant JT, tebėra labai svarbūs ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos atliks konstruktyvų vaidmenį šioje srityje susilaikydamos nuo veiksmų ir pareiškimų, kuriais būtų pakertami geros kaimynystės santykiai su ES valstybėmis narėmis;

34.

apgailestauja ir reiškia nepasitenkinimą dėl neseniai įvykusio šantažo ir telefoninio šnipinėjimo skandalo ir tikisi, kad vyriausybei pavyks skubiai paaiškinti, kas įvyko, kol toks incidentas dar nepadarė neigiamo poveikio Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stojimo procesui;

35.

yra susirūpinęs dėl augančio buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečių nusivylimo ir mažėjančio susidomėjimo Europos integracija nepaisant reikšmingos pasirengimo narystei įtakos visų lygmenų politiniam gyvenimui;

36.

remia galimybę integruoti buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją į Adrijos ir Jonijos jūrų makroregiono iniciatyvą;

37.

palankiai vertina vietos savivaldos skyrių asociacijos ZELS atliktą darbą atstovaujant subnacionaliniam lygmeniui buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje;

38.

nori paremti Jungtinio konsultacinio komiteto ir Regionų komiteto pastangas padidinti vietos lygmens administracinius gebėjimus, visų pirma aplinkosaugos teisės aktų, švietimo, pagrindinių teisių, kovos su korupcija, mažumų teisių, kultūrinių teisių ir decentralizacijos srityse;

39.

palankiai vertina vykstančias viešojo administravimo reformas ir viešojo administravimo reformos specialiosios darbo grupės veiklą; ketina prisidėti prie pastangų didinant administracinius gebėjimus vietos lygmeniu, kuriomis siekiama decentralizuoti valdymą (vienas pagrindinių Ohrido pagrindų susitarimo aspektų);

40.

apgailestauja, kad dar nevisiškai įgyvendinti reikalingi regioninės plėtros įstatymai ir kad už regionų ekonominį vystymąsi atsakingi organai neturi pakankamų išteklių;

41.

ragina dėti daugiau pastangų užtikrinant skaidrų kapitalo dotacijų paskirstymą vietos valdžios institucijoms;

42.

apgailestauja, kad opozicija atsisako dalyvauti nuolatinėje parlamento veikloje, o tai kenkia demokratinei institucinei struktūrai vietos lygmeniu;

43.

yra susirūpinęs, kad nepaisant teisėkūros pažangos, viešasis administravimas vis dar yra susiskaidęs ir jam daroma politinė įtaka; primygtinai ragina padidinti jo profesionalumą ir nepriklausomumą visais lygmenimis ir užtikrinti skaidrumo, nuopelnų ir nešališko atstovavimo principų laikymąsi; ragina vyriausybę patvirtinti viešųjų finansų valdymo reformos programą;

44.

palankiai vertina įstatymo dėl Juodkalnijos teritorinės struktūros pataisas ir įstatymo dėl vietos savivaldos pataisą; nurodo, kad steigiant naujas savivaldybes reikia taikyti ir finansinio bei administracinio tvarumo kriterijus;

45.

palankiai vertina 2014 m. priimtą veiksmų planą vietos savivaldos reformai įgyvendinti; džiaugiasi, kad Juodkalnija yra parengusi išsamią strateginę viešojo administravimo reformos programą. 2011–2016 m. viešojo administravimo reformos strategija apima valstybės administravimą ir vietos vadžią; ragina skubiai ją įgyvendinti;

46.

teigiamai vertina tai, kad buvo patobulinti rinkimų teisės aktai ir pagaliau buvo priimtas įstatymas dėl savivaldybių tarybų narių rinkimų, ir apgailestauja, kad priimtame įstatyme nekalbama apie merų ir savivaldybių vadovų rinkimų kampanijų finansavimą; pabrėžia būtinybę įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas dėl rinkimų tvarkos laikantis Europos standartų ir geriausios patirties, įskaitant teisę dalyvauti rinkimuose nepriklausomo kandidato statusu, proporcingą viešąjį finansavimą, skirtą užtikrinti vienodas sąlygas visiems kandidatams, ir politinių partijų auditą;

47.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos savivaldos įstatymas turi būti suderintas su naujomis taisyklėmis dėl viešųjų paslaugų valdymo;

48.

atkreipia dėmesį, kad Juodkalnijai reikia sustiprinti sukurtų pasirengimo narystei pagalbos priemonės struktūrų administracinius gebėjimus ir tinkamai jas parengti, kad jos galėtų panaudoti daugiau pasirengimo narystei lėšų;

49.

nurodo, kad reikia sukurti skaidrią, veiksmingą ir atskaitingą vietos administraciją ir kad naujų savivaldybių kūrimo kriterijai turėtų apimti finansinį ir administracinį tvarumą;

50.

palankiai vertina tai, kad parlamentas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Juodkalnijos europinės integracijos ir kad parlamento Europos integracijos komitetas vykdė konsultacinius klausymus, aptarė vyriausybės parengtą derybinių pozicijų projektą ir surengė viešas diskusijas dėl klausimų, susijusių su ES;

51.

palankiai vertina tai, kad vyriausybė ir toliau daugiausia dėmesio skyrė narystės ES tikslui ir priėmė keletą strateginių dokumentų ES integracijos procese;

52.

palankiai vertina tai, kad pilietinės visuomenės organizacijų atstovai toliau dalyvauja valstybės ir vietos administracijos veikloje, įskaitant darbo grupes dėl stojimo į ES derybų skyrių;

53.

pabrėžia, kad Juodkalnija toliau aktyviai prisidėjo prie regiono stabilumo;

54.

palankiai vertina tai, kad toliau rengiami labai sėkmingi Regionų komiteto ir Juodkalnijos jungtinio konsultacinio komiteto (JKK) posėdžiai, ir tikisi, kad artimiausiais metais bus užtikrintas abiem pusėms naudingas bendradarbiavimas su Juodkalnijos subnacionalinio lygmens valdžios institucijomis;

55.

palankiai vertina bendros ataskaitos „Gebėjimų panaudoti pasirengimui narystei ES skirtas lėšas ir vietos lygmens administracinių gebėjimų gerinimas Juodkalnijoje“ (2) priėmimą JKK;

56.

džiaugiasi, kad 2014 m. spalio 27 d., Kotore (Juodkalnija), JKK posėdžiavo ketvirtą kartą ir aptarė veiksmų planą dėl 2014 m. savivaldos reformos ir vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą žemės ūkio, kaimo plėtros, ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugų srityse;

57.

džiaugiasi, kad vyriausybė deda daug pastangų dėl naujo įstatymo dėl vietos savivaldos, kaip buvo akcentuojama paskutiniame Jungtinio konsultacinio komiteto su Juodkalnija posėdyje 2014 m. spalio 27 d. Kotore;

58.

apgailestauja, kad dėl didelio susiskaldymo šalies viduje opozicija boikotuoja parlamento darbą, o tai trukdo toliau vykdyti reformas; ragina visas valdančiąsias ir opozicijos partijas nenukrypti nuo šalies ES integracijos darbotvarkės palaikant tvarų dialogą ir konstruktyvų bendradarbiavimą visais lygmenimis;

59.

džiaugiasi, kad 2014 m. sausio 21 d. oficialiai prasidėjo derybos dėl narystės; palankiai vertina Serbijos pasirengimą ir dalyvavimą pirmojoje ES ir Serbijos tarpvyriausybinėje konferencijoje ir Serbijos vyriausybės pademonstruotą aukšto lygio pasirengimą ir dalyvavimą ES acquis peržiūros procese;

60.

rekomenduoja Serbijos vyriausybei į stojimo procesą nuo pat pradžių įtraukti vietos lygmens ir Voivodinos autonominės provincijos atstovus;

61.

palankiai vertina tai, kad naujoji vyriausybė tebėra visapusiškai įsipareigojusi tęsti ES remiamą dialogą su Priština, ir ragina visais lygmenimis tęsti reformas, susijusias su teisine valstybe, teismų sistema, kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

62.

palankiai vertina naujos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos ministerijos įsteigimą, tai pirmasis žingsnis siekiant veiksmingesnio viešojo administravimo vietos lygmeniu;

63.

palankiai vertina 2014 m. sausio mėn. priimtą naują viešojo administravimo reformos strategiją, apimančią centrinio ir vietos lygmens organizacinę politiką, įskaitant decentralizaciją; primygtinai ragina naująją Viešojo administravimo ir vietos savivaldos ministeriją nustatant veiklą pagal veiksmų planą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus;

64.

džiaugiasi, kad įsteigta speciali viešojo administravimo reformos grupė, kuri veikia kaip Europos Komisijos ir Serbijos politinio dialogo forumas, ir ragina šios grupę veiklą organizuoti subnacionaliniu lygmeniu;

65.

apgailestauja, kad vis dar nepriimti teisės aktai, reglamentuojantys vietos valdžios institucijų darbuotojų statusą ir jų darbo užmokestį, ir neparengta vietos valdžios institucijoms skirta mokymo strategija;

66.

pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti vietos administracijos korupcijai ir kad susirūpinimą vis dar kelia prieš žurnalistus nukreipti grasinimai ir smurtas vietos lygiu;

67.

pabrėžia, kad pagal PNPP II 2014–2020 m. laikotarpiu Serbija ir toliau gaus pasirengimo narystei pagalbą, kuri iš viso preliminariai sudarys 1,5 mlrd. eurų; tikisi, kad subnacionaliniu lygmeniu bus panaudota atitinkama pasirengimo narystei lėšų dalis;

68.

pažymi, kad pasibaigus bendram valstybės parlamento ir Voivodinos provincijos asamblėjos procesui, atsižvelgiant į gruodžio mėn. Konstitucinio Teismo sprendimą, gegužės mėn. buvo paskelbtas persvarstytas Voivodinos statutas; vis dėlto apgailestauja, kad Voivodinos autonominės provincijos autonomija palyginti su ankstesne forma sumažėjo;

69.

apgailestauja, kad iki šiol iki galo neišspręstas Voivodinos autonominės provincijos dalyvavimo teikiant finansavimą iš Serbijos nacionalinio biudžeto klausimas;

70.

palankiai vertina tai, kad Voivodinos autonominė provincija toliau užtikrina aukšto lygio mažumų apsaugą ir kad tautinių mažumų padėtis iš esmės išliko gera;

71.

reiškia susirūpinimą, kad vietos lygmens administraciniai ir valdymo gebėjimai nestiprėja, kad toliau esama didelių skirtumų tarp savivaldybių ir kad Nacionalinė decentralizacijos taryba bei Tarpžinybinė savivaldybių finansų komisija nesiima veiksmų;

72.

palankiai vertina tai, kad 2015 m. bus įsteigtas Jungtinis konsultacinis komitetas su Serbija, kuris prisidės prie stojimo proceso ir bendradarbiaus su Serbijos vietos ir regionų atstovais; tikisi bendradarbiauti su Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijomis;

73.

palankiai vertina Nacionalinės konvencijos dėl Europos Sąjungos, kaip bendradarbiavimo su pilietine visuomene derybų dėl stojimo procese platformos, sukūrimą; ragina rengti platesnio masto konsultacijas pagal tinkamesnį tvarkaraštį;

74.

primygtinai ragina Albanijos valdžios institucijas užtikrinti rinkimų administravimo institucijų nepriklausomumą gerokai iš anksto prieš 2015 m. vyksiančius vietos rinkimus;

75.

pažymi, kad atsižvelgiant į 2013 m. parlamento rinkimų metu padarytą pažangą, dar iki artėjančių 2015 m. vietos rinkimų Albanijai reikia įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas, visų pirma dėl rinkimų administravimo institucijų nepriklausomybės stiprinimo;

76.

palankiai vertina naujo, už vietos reikalus atsakingo ministro paskyrimą;

77.

džiaugiasi, kad padaryta pažanga decentralizacijos reformų srityje ir pradėtas vietos valdžios institucijų funkcijų pagal naują administracinę struktūrą patikslinimo darbas;

78.

ragina dėti daugiau pastangų siekiant finansiškai tvariu būdu paspartinti vietos valdžios institucijų administracines reformas ir stiprinti jų administracinius gebėjimus; pažymi, kad šalies kandidatės statuso suteikimas Albanijai atveria galimybę vykdyti daugiau reformų viešojo administravimo, teismų nepriklausomumo, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat žmogaus teisių, įskaitant mažumų teises, apsaugos srityse;

79.

pripažįsta, kad 2013 m. visos vietos valdžios sektoriaus išlaidos sudarė maždaug 2,2 proc. BVP, pajamos ir toliau sudarė 0,8 proc. BVP, o daugiausiai pajamų vietos valdžios institucijos ir toliau gavo iš vietos mokesčių;

80.

pabrėžia, kad įsteigtos vietos valdžios institucijos dar nepradėjo vispusiškai įgyvendinti naujojo valstybės tarnybos įstatymo;

81.

apgailestauja, kad didelis politizavimas vis dar trukdo centrinės ir vietos valdžios institucijų santykiams, riboja vietos valdžios institucijų asociacijų vaidmenį ir daro poveikį šių asociacijų bendradarbiavimui;

82.

ragina vietos valdžios institucijas plėtoti įtraukų dialogą su pilietine visuomene ir vietos bendruomenėmis;

83.

apgailestaudamas pažymi, kad liepos mėn. priimtu teritorinės ir administracinės reformos įstatymu buvo iš esmės (nuo 373 iki 61) sumažintas vietos valdžios institucijų skaičius, panaikintos komunos ir palikta 12 dabartinių regionų, neatsižvelgiant į mažumų išreikštą susirūpinimą; pabrėžia, kad būtina išsaugoti vietos identitetą ir artimus ryšius su visuomene;

84.

apgailestauja, kad vietos valdžios žmogiškųjų išteklių valdymas ir finansų kontrolė tebėra silpni;

85.

palankiai vertina priimtą Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūros rašytinį įsipareigojimą, kurį pasirašė politiniai vadovai ir patvirtino Bosnijos ir Hercegovinos parlamentas dėl priemonių, skirtų instituciniam funkcionalumui ir veiksmingumui užtikrinti, reformoms visais valdymo lygmenimis pradėti, taip pat dėl priemonių, skirtų susitaikymo procesui paspartinti ir administraciniams gebėjimams sustiprinti. Pabrėžia, kad dabar tampa įmanomas SAS įsigaliojimas ir ragina naujuosius vadovus susitarti su ES dėl plačios ir įtraukios reformų darbotvarkės gairių, kad šalis darytų pažangą;

86.

pabrėžia, kad dėl didelio ir neveiksmingo viešojo sektoriaus, kurio įvairios kompetencijos sritys dubliuojamos nacionaliniu, regioniniu ir vietos ar kantonų lygmeniu (visų pirma federacijoje), toliau kyla pavojus fiskaliniam tvarumui;

87.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė politinė situacija Bosnijoje ir Hercegovinoje kenkia šalies gebėjimui laikytis vieningos nuomonės ES klausimais. Svarbu tarp įvairių valdžios lygmenų sukurti ES reikalų koordinavimo mechanizmą;

88.

nurodo, kad valdžios institucijų veiklą apibrėžiantys teisės aktai iš esmės atitinka Europos vietos savivaldos chartiją, tačiau jiems trūksta aiškumo dėl įgaliojimų paskirstymo tarp administracinių vienetų, kantonų ir savivaldybių ir kad savivaldybių finansinio nepriklausomumo lygis yra žemas;

89.

apgailestauja, kad Bosnija ir Hercegovina, siekusi pagerinti funkcionalumą ir veiksmingumą visais valdžios lygmenimis, nepadarė jokios pažangos ir kad nepasiekė trijų pagrindinių tautų lygiateisiškumo, o tai yra labai didelė kliūtis institucijų ir valstybės funkcionavimui;

90.

apgailestaudamas pažymi, kad bendras reformų tempas visais lygmenimis yra lėtas arba reformos nevyksta apskritai ir kad šalies valdžios institucijos nepadarė jokios pažangos kurdamos struktūrą, būtiną netiesioginiam ES fondų valdymui;

91.

nepritaria tam, kad kai kurie politiniai atstovai visuose valstybės valdžios lygmenyse nuolat naudoja nesantaiką kurstančią retoriką ir kelia klausimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos gebėjimų funkcionuoti kaip valstybei;

92.

apgailestauja, kad 2014 m. spalio 12 d. rinkimai vyko nesilaikant sprendimo Sejdic – Finci byloje, o tai labai trukdo tolesniam ES ir Bosnijos ir Hercegovinos sistemų derinimui;

93.

džiaugiasi aktyviu Brčko rajono dalyvavimu rengiantis narystei, jo tvirtu įsipareigojimu ir daug didesne nei kitų šalies administracinių vienetų pažanga įgyvendintų reformų srityje;

94.

palankiai vertina tai, kad pradėtas įgyvendinti ES ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimas;

95.

džiaugiasi, kad Kosovas ir Serbija aktyviai ir konstruktyviai dalyvavo ES remiamame dialoge;

96.

nurodo, kad 2013 m. rudenį Kosove sėkmingai suorganizuoti merų ir savivaldybių rinkimai, o 2014 m. birželio 8 d. – pirmalaikiai parlamento rinkimai;

97.

pabrėžia, kad toliau buvo dedamos pastangos stiprinti vietos valdžios institucijų gebėjimus ir kad Vietos valdžios administravimo ministerija patobulino savo gaires savivaldybėms;

98.

pabrėžia, kad centriniu ir vietos lygmenimis ir toliau esama politinio kišimosi į viešąjį administravimą ir kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai įgyvendinti atitinkamas korupcijos prevencijos ir sąžiningumo skatinimo valstybės tarnyboje nuostatas;

99.

pabrėžia, kad Kosovo valdžios institucijos, ypač vietos lygmeniu, turi rodyti tvirtesnį įsipareigojimą apsaugoti kultūrinį ir religinį paveldą;

100.

džiaugiasi, kad pirmą kartą vietos valdžios atstovai šiaurės Kosove buvo renkami vadovaujantis Kosovo įstatymais;

101.

pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos turi toliau dėti pastangas didinant skaidrumą sprendimų priėmimo procese, įgyvendinant decentralizaciją ir siekiant užtikrinti tinkamą paramą ir išteklius vietos valdžios institucijoms;

102.

siekiant užkirsti kelią pasitikėjimo ES institucijomis mažėjimui tikisi greito paaiškinimo dėl neseniai EULEX atstovams pareikštų kaltinimų korupcija;

103.

yra sunerimęs dėl to, kad nedaroma reikšmingos pažangos kovojant korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, o tai didelė kliūtis Kosovo demokratiniam, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi;

104.

džiaugiasi, kad padaryta tam tikra pažanga, visų pirma merų rinkimai vyko visame Kosove, ir kad augo ES finansuojamų projektų skaičius šalies šiaurėje; tačiau pabrėžia, kad dar reikia įsteigti Serbijos savivaldybių asociaciją, kuri turėtų išspręsti nereikalingų lygiagrečių struktūrų klausimą; tuo pat metu pažymi, kad toliau nuolat reikės dėti pastangas norint labiau suartinti albanų ir serbų bendruomenes;

105.

rekomenduoja Kosovą įtraukti į visus regionų bendradarbiavimo forumus Vakarų Balkanuose, visų pirma į forumus, susijusius su vietos savivalda; be to, rekomenduoja Kosovą ir Kosovo savivaldybes įtraukti į Europos vietos valdžios organus, pavyzdžiui, Europos savivaldybių ir regionų tarybą arba Vietos ir regionų valdžios institucijų kongresą; remia Kosovo dalyvavimą ES programose, kurios sudarytų sąlygas Kosovui pasinaudoti nemažu finansavimu taip pat ir vietos lygiu;

106.

palankiai vertina tai, kad 35 savivaldybėse paskirti pareigūnai Europos integracijos klausimams;