9.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/330


P7_TA(2014)0191

Finansų sistemos apsauga nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ***I

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (COM(2013)0045) – C7-0032/2013 – 2013/0025(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 378/45)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0045)),

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0032/2013),

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 17 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. Šiaurės Airijoje vykusiame G8 aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtus įsipareigojimus,

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo,

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 5 d. G20 aukščiausiojo lygio susitikime EBPO Generalinio sekretoriaus pristatytą pažangos ataskaitą,

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 78/660/EEB ir Direktyvą 83/349/EEB, dėl tam tikrų didelių įmonių grupių nefinansinės informacijos atskleidimo ir tos informacijos įvairovės,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

atsižvelgdamas į bendrus Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0150/2014),

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


(1)  OL C 166, 2013 6 12, p. 2.

(2)  OL C 271, 2013 9 19, p. 31.


P7_TC1-COD(2013)0025

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

dideli neteisėtų pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui bei reputacijai ir kelia grėsmę vidaus rinkai bei tarptautiniam vystymuisi. Terorizmas ardo pačius mūsų visuomenės pamatus. Neteisėtu būdu įgytų pinigų srautų judėjimą iš esmės palengvina slaptos korporacinės struktūros, veikiančios slaptose jurisdikcijose, dažnai vadinamose mokesčių rojais, ir per jas. Be toliau plėtojamų baudžiamosios teisės priemonių rezultatų taip pat gali duoti Sąjungos lygmeniu , yra būtina ir jas papildo prevencija finansų sistemoje. Tačiau prevencinis požiūris turėtų būti tikslingas ir proporcingas ir neturėtų virsti visa apimančios visų gyventojų kontrolės sistemos sukūrimu ; [1 pakeit.]

(2)

rimta grėsmė kredito įstaigų ir finansų įstaigų patikimumui, vientisumui bei stabilumui ir pasitikėjimui visa finansų sistema gali iškilti dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų nuslėpti nusikalstamu būdu gautų pajamų kilmę arba teisėtai ar neteisėtai gautas lėšas skirti terorizmo tikslams. Jeigu Sąjungos lygiu nebus patvirtintos tam tikros suderinimo priemonės, Pinigų plovėjai ir teroristų finansuotojai, siekdami palengvinti savo nusikalstamą veiklą, gali bandyti pasinaudoti kapitalo judėjimo ir finansinių paslaugų teikimo laisve, kurią suteikia integruota finansų sritis . Todėl būtinos tam tikros Sąjungos lygmens suderinimo priemonės. Tačiau siekiant Europos finansų sistemos stabilumo bei vientisumo apsaugos ir visuomenės apsaugos nuo nusikaltėlių tikslų turėtų būti atsižvelgiama į poreikį sukurti reglamentavimo aplinką, kuri sudarytų sąlygas įmonėms plėsti savo veiklą nepatiriant neproporcingų reikalavimų laikymosi sąnaudų. Taigi visi įpareigotiesiems subjektams taikomi reikalavimai kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu turėtų būti pagrįsti ir proporcingi ; [2 pakeit.]

(3)

šis pasiūlymas – ketvirtoji kovos su pinigų plovimo grėsme direktyva. Tarybos direktyvoje 91/308/EEB (4) pinigų plovimas apibrėžtas atsižvelgiant į nusikaltimus, susijusius su prekyba narkotikais, ir nustatyti tik finansų sektoriui taikomi įpareigojimai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB (5) taikymo sritis išplėsta tiek pagal nusikaltimus, tiek pagal profesijų ir veiklos įvairovę. 2003 m. birželio mėn. Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. FATF) peržiūrėjo savo rekomendacijas, kad jos apimtų teroristų finansavimą, ir pateikė išsamesnius reikalavimus, susijusius su klientų tapatybės nustatymu ir patikrinimu, situacijomis, kai didesnė pinigų plovimo grėsmė gali pateisinti griežtesnes priemones, taip pat situacijomis, kai mažesnė grėsmė gali pateisinti ne tokią griežtą kontrolę.

Į tuos pokyčius atsižvelgta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB (6) ir Komisijos direktyvoje 2006/70/EB (7) . Sąjunga, įgyvendindama FATF rekomendacijas, turėtų visiškai laikytis savo duomenų apsaugos teisės aktų, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų ; [3 pakeit.]

(4)

pinigų plovimas ir teroristų finansavimas dažnai yra vykdomi tarptautiniu mastu. Priemonės, kurių imamasi tik nacionaliniu ar netgi Sąjungos lygmeniu, neatsižvelgiant į tarptautinį koordinavimą bei bendradarbiavimą, turėtų labai ribotą poveikį. Todėl šioje srityje priemonės, kurių imasi Sąjunga, turėtų atitikti kitus veiksmus būti suderinamos su kitais veiksmais , kurių imasi tarptautiniai forumai , ir būti ne mažiau už juos griežtos . Kai plaunami pinigai ir kai teroristai finansuoja veiklą, siekiant išvengti, kad ši veikla nebūtų išaiškinta, gali būti naudojamos mokesčių vengimo ir neatskleidimo bei nuslėpimo mechanizmų strategijos. Sąjungos priemonėse ir toliau būtina ypač atsižvelgti į rekomendacijas, kurias parengė FATF– svarbiausia tarptautinė organizacija ir kitos tarptautinės organizacijos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje. Siekiant padidinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumą, direktyvas 2005/60/EB ir 2006/70/EB atitinkamais atvejais reikėtų suderinti su naujomis 2012 m. vasario mėn. priimtomis ir išplėstomis FATF rekomendacijomis; Tačiau itin svarbu, kad toks suderinimas su neprivalomomis FATF rekomendacijomis būtų vykdomas visapusiškai laikantis Sąjungos teisės aktų, ypač susijusių su Sąjungos duomenų apsaugos teise ir pagrindinių teisių apsauga, kaip įtvirtinta Chartijoje ; [4 pakeit.]

(4a)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti įsipareigojimų, nustatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje, įgyvendinimui, o tam reikalingas vystomojo bendradarbiavimo politikos nuoseklumas, kad būtų galima sustabdyti vis stiprėjančią tendenciją su pinigų plovimu susijusią veiklą perkelti iš išsivysčiusių šalių į besivystančias šalis, kuriose galioja ne tokie griežti kovos su pinigų plovimu teisės aktai; [5 pakeit.]

(4b)

atsižvelgiant į tai, kad neteisėtų pinigų srautai, ypač panaudojami pinigų plovimui, sudaro 6–8,7 proc. besivystančių šalių BVP  (8) , o tai yra 10 kartų didesnė suma už tą, kurią Sąjunga ir jos valstybės narės skiria kaip paramą besivystančioms šalims, reikia koordinuoti kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtas priemones ir atsižvelgti į Sąjungos ir valstybių narių kovai su kapitalo nutekėjimu skirtas plėtros strategijas ir politiką; [6 pakeit.]

(5)

be to, piktnaudžiavimas finansų sistema, siekiant nusikalstamu būdu arba netgi teisėtai gautus pinigus skirti terorizmo tikslams, kelia aiškų pavojų finansų sistemos vientisumui, tinkamam funkcionavimui, reputacijai ir stabilumui. Todėl būtina išplėsti šios direktyvos prevencines priemones, kad jos apimtų ne tik manipuliacijas sunkiu nusikalstamu būdu gautais pinigais, bet ir pinigų ar turto kaupimą terorizmo tikslais; [7 pakeit.]

(5a)

nepaisant to, kokios sankcijos numatytos valstybėse narėse, visų priemonių, kurių imamasi pagal šią direktyvą, pagrindinis tikslas turėtų būti kovoti su bet kokia praktika, kurią taikant gaunamas didžiulis neteisėtas pelnas. Tai turėtų būti daroma imantis visų įmanomų priemonių, kad finansų sistemomis nebūtų naudojamasi tokiam pelnui išplauti; [8 pakeit.]

(6)

atsiskaitymai didelėmis grynųjų pinigų sumomis didina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę. Siekiant didinti budrumą ir mažinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais keliamą grėsmę, ši direktyva turėtų būti taikoma prekėmis prekiaujantiems fiziniams arba juridiniams asmenims, jeigu atliekami arba gaunami mokėjimai grynaisiais pinigais, kurių vertė 7 500 EUR ar daugiau. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti taikyti griežtesnes nuostatas, pvz., sumažinti šią ribą; [9 pakeit.]

(6a)

banko sąskaitos vis dažniau pakeičiamos elektroninių pinigų produktais. Tokių produktų emitentai turėtų būti griežtai įpareigoti užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Vis dėlto elektroninių pinigų produktų atveju turėtų būti įmanoma netaikyti deramo klientų tikrinimo procedūros, jeigu patenkinamos tam tikros bendros sąlygos. Naudoti elektroninius pinigus, išleistus neatliekant deramo klientų tikrinimo, turėtų būti leidžiama tik prekėms ir paslaugoms iš prekiautojų ir paslaugų teikėjų, kurių tapatybė yra nustatyta ir patikrinta elektroninių pinigų emitento, pirkti. Fiziniams asmenims pervedant lėšas kitiems fiziniams asmenims neturėtų būti leidžiama naudoti elektroninius pinigus neatlikus deramo klientų tikrinimo. Siekiant išvengti spragų ir užtikrinti, kad asmuo negalėtų įsigyti neriboto anonimiškų elektroninių pinigų produktų kiekio, elektroniniu būdu kaupiamų pinigų suma turėtų būti pakankamai nedidelė; [10 pakeit.]

(6b)

nekilnojamojo turto agentų veikla, susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais, valstybėse narėse yra įvairi ir skirtinga. Siekiant sumažinti pinigų plovimo riziką nekilnojamojo turto sektoriuje, nekilnojamojo turto agentams ši direktyva turėtų būti taikoma, jei jie, vykdydami savo profesinę veiklą, dalyvauja su nekilnojamuoju turtu susijusiuose finansiniuose sandoriuose; [11 pakeit.]

(7)

teisininkams, kaip juos apibrėžia valstybės narės, šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos, kai jie dalyvauja finansų ar verslo sandoriuose (įskaitant konsultacijas mokesčių klausimais), jeigu egzistuoja labai didelis pavojus, kad šių teisininkų paslaugomis bus piktnaudžiaujama siekiant plauti lėšas, gautas iš nusikalstamos veiklos, ar siekiant finansuoti teroristus. Tačiau turėtų būti numatytos išimtys bet kokiam reikalavimui pateikti informaciją, gautą prieš teismo procesą, jo metu ar po jo arba nustatant kliento teisinę padėtį. Todėl teisinėms konsultacijoms ir toliau turėtų būti taikomas profesinės paslapties reikalavimas, nebent teisinis patarėjas pats dalyvauja pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikloje, teisinės konsultacijos yra teikiamos pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais arba teisinis patarėjas žino, kad jo klientas nori gauti teisinę konsultaciją pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais;

(8)

bet kurių specialistų, kuriems taikoma ši direktyva, teikiamos tiesiogiai palyginamos paslaugos turėtų būti vertinamos vienodai. Siekiant užtikrinti Chartijoje garantuojamas teises, šioje direktyvoje numatyti reikalavimai informuoti neturėtų būti taikomi informacijai, kurią gauna auditoriai, išorės apskaitininkai ir mokesčių konsultantai, kurie kai kuriose valstybėse narėse gali ginti klientą ar jam atstovauti teismo procese arba vertinti kliento teisinę padėtį;

(9)

svarbu aiškiai pabrėžti, kad, vadovaujantis peržiūrėtomis FATF rekomendacijomis, su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais susiję mokestiniai nusikaltimai patenka į plačią nusikalstamos veiklos apibrėžtį pagal šią direktyvą . 2013 m. gegužės 23 d. Europos Vadovų Taryba teigė, kad reikia visapusiškai spręsti mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo problemas ir kovoti su pinigų plovimu ir vidaus rinkoje, ir nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių bei jurisdikcijų atžvilgiu. Siekiant nustatyti mokestinius nusikaltimus svarbu susitarti dėl jų apibrėžties, taip pat svarbu, kad Sąjungoje veikiančios didelės įmonės viešai atskleistų tam tikrą finansinę informaciją, pateikiamą pagal šalis. Be to, svarbu, kad įpareigotieji subjektai ir teisininkai, kaip juos apibrėžia valstybės narės, nesiektų kliudyti įgyvendinti šios direktyvos tikslus ar nedalyvautų agresyvaus mokesčių planavimo veikloje, taip pat nesudarytų jai palankesnių sąlygų ; [12 pakeit.]

(9a)

siekdamos suvaržyti agresyvų mokesčių planavimą ir vengimą, valstybės narės turėtų nustatyti bendrąsias kovos su mokesčių vengimu taisykles (angl. GAAR), kaip siūloma 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos rekomendacijose dėl agresyvaus mokesčių planavimo ir 2013 m. rugsėjo 5 d. G20 aukščiausiojo lygio susitikime pristatytoje EBPO pažangos ataskaitoje; [13 pakeit.]

(9b)

atlikdami arba pavesdami atlikti komercinius ar privačius sandorius, finansinėje sistemoje ypatingą vaidmenį atliekantys subjektai, kaip antai Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), valstybių narių centriniai bankai ir centrinės atsiskaitymo sistemos, turėtų kiek įmanoma laikytis kitiems įpareigotiesiems subjektams taikomų taisyklių, priimtų pagal šią direktyvą; [14 pakeit.]

(10)

reikia nustatyti fizinių asmenų, turinčių arba kontroliuojančių juridinį asmenį, tapatybę. Nors nustačius speficinę procentinę akcijų paketo dalį nebus automatiškai nustatomas tikrasis savininkas, tai yra faktinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vienas iš faktinių veiksnių nustatant tikrąjį savininką . Tikrųjų savininkų tapatybės nustatymas ir patikrinimas prireikus turėtų būti taikomas juridiniams asmenims, kuriems priklauso kiti juridiniai asmenys, ir turėtų rodyti savininkų grandinę, kol bus nustatytas fizinis asmuo, turintis arba kontroliuojantis juridinį asmenį, kuris yra klientas; [15 pakeit.]

(11)

poreikis turėti tikslią ir atnaujintą informaciją svarbu užtikrinti ir sustiprinti mokėjimų atsekamumą. Tikslios ir atnaujintos informacijos apie bet kokių juridinių subjektų, pvz., juridinių asmenų, patikos, fondų, kontroliuojančiųjų bendrovių ir visų kitų panašių dabartinių ar būsimų teisinių struktūrų, tikrąjį savininką buvimas yra esminis veiksnys randant nusikaltėlius, kurie kitomis aplinkybėmis savo tapatybę slėptų už įmonės struktūros. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonės pasiliktų informaciją apie savo tikruosius savininkus ir ją teiktų skelbtų tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją savo centriniuose viešuosiuose registruose, atviru ir saugiu duomenų formatu prieinamuose internete, laikydamosi Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių ir gerbdamos teisę į privatų gyvenimą, kaip įvirtinta Chartijoje. Kompetentingoms institucijoms , ypač FŽP ir įpareigotiesiems subjektams , taip pat plačiajai visuomenei, prieš tai nustačius asmens, norinčio susipažinti su informacija, tapatybę ir galbūt jam sumokėjus mokestį, turėtų būti suteikta prieiga prie šių registrų . Be to, patikėtiniai turėtų įpareigotiesiems subjektams deklaruoti savo statusą; [16 pakeit.]

(11a)

valstybėms narėms sukūrus tikrųjų savininkų registrus būtų pastebimai pagerinta kova su pinigų plovimu, teroristų finansavimu, korupcija, mokestiniais nusikaltimais, sukčiavimu ir kitais finansiniais nusikaltimais. Šio tikslo gali būti pasiekta patobulinant valstybėse narėse jau veikiančių verslo registrų veiklą. Atsižvelgiant į tarpvalstybinį verslo sandorių pobūdį, itin svarbu užtikrinti, kad registrai būtų sąveikūs, kad būtų galima veiksmingai naudotis juose laikoma informacija. Visos Sąjungos verslo registrų sąveikos jau dabar reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/17/ES  (9) , ir ji turėtų būti toliau stiprinama; [17 pakeit.]

(11b)

dėl technologijų pažangos atsirado priemonių, kurios sudaro sąlygas įpareigotiesiems subjektams patikrinti savo klientų tapatybę, kai vykdomi tam tikro pobūdžio sandoriai. Taikant šiuos technologinius patobulinimus įmonėms ir klientams suteikiamos laiką ir lėšas taupančios galimybės, kuriomis reikėtų pasinaudoti vertinant riziką. Kompetentingos valstybių narių institucijos ir įpareigotieji subjektai turėtų aktyviai kovoti su naujais ir inovatyviais pinigų plovimo būdais ir drauge paisyti pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą; [18 pakeit.]

(12)

ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma tuomet, kai įpareigotieji subjektai, kuriems ji taikoma, vykdo savo veiklą internetu;

(12a)

Sąjungos atstovai ERPB valdymo organuose turėtų skatinti ERPB įgyvendinti šios direktyvos nuostatas ir paskelbti savo interneto svetainėje kovos su pinigų plovimu politiką, kurioje būtų išdėstyta išsami šios direktyvos įgyvendinimo tvarka; [19 pakeit.]

(13)

susirūpinimą kelia naudojimasis lošimų sektoriumi plaunant pajamas iš nusikalstamos veiklos. Siekiant sumažinti su šiuo sektoriumi susijusią grėsmę ir sulyginti lošimo paslaugų teikėjų veiklos sąlygas, reikėtų nustatyti įpareigojimą visiems lošimo paslaugų teikėjams atlikti deramą klientų tikrinimą pavienių operacijų, kurių vertė – 2 000 EUR ar daugiau, atveju. Atliekant deramą tikrinimą reikėtų taikyti grėsme pagrįstą požiūrį, kuris atspindėtų skirtingiems lošimo paslaugų tipams būdingą skirtingą grėsmę ir tai, ar toms paslaugoms būdinga didelė ar maža pinigų plovimo grėsmė. Be to, reikėtų atsižvelgti į skirtingų lošimo tipų ypatybes, pvz., išskiriant kazino, lošimus internetu ir kitus lošimo paslaugų teikėjus. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę tą ribą taikyti atsiimant laimėjimą ir statant sumas lažybose. Fizines patalpas turintys Lošimo paslaugų teikėjai (pvz., kazino ir lošimo namai) turėtų užtikrinti, kad deramas klientų tikrinimas, jei jis atliekamas įeinant į patalpas, galėtų būti susietas su tose patalpose kliento atliekamomis operacijomis; [20 pakeit.]

(13a)

pinigų plovimas tampa vis sudėtingesnis procesas ir taip pat apima neteisėtas, o kartais ir teisėtas, lažybas, visų pirma susijusias su sporto renginiais. Atsirado naujų pelningų organizuoto nusikalstamumo formų, pvz., susitarimai dėl varžybų baigties, tapusių pajamų duodančia nusikalstama veikla, susijusia su pinigų plovimu; [21 pakeit.]

(14)

pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė ne visada vienoda. Todėl reikėtų taikyti holistinį grėsme pagrįstą požiūrį, paremtą būtiniausiais standartais . Grėsme pagrįstas požiūris nėra valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams daugiau, nei reikia, leidžianti galimybė. Šiuo atveju sprendimai priimami remiantis faktais, kad būtų geriau orientuojamasi į Sąjungai ir joje veikiantiems subjektams kylančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes; [22 pakeit.]

(15)

grėsme pagrįstam požiūriui paremti valstybėms narėms ir Sąjungai reikia nustatyti, suprasti ir mažinti joms kylančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes. Tarptautiniu mastu pripažinta, kad nustatant grėsmes svarbu laikytis viršvalstybinio požiūrio, ir reikėtų įpareigoti Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją) (EBI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (10); Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) (EDPPI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (11);, ir Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją) (EVPRI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (12), pateikti nuomonę dėl finansų sektorių veikiančių grėsmių ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti būtiniausius kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų vykdomų rizikos vertinimų standartus. Į tą procesą, vykdant viešas konsultacijas, kiek įmanoma turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai ; [23 pakeit.]

(16)

kai tinka, reikėtų leisti su valstybių narių lygiu atliktų grėsmės vertinimų rezultatais laiku susipažinti įpareigotiesiems subjektams, kad jie galėtų nustatyti, suprasti ir mažinti jiems patiems kylančias grėsmes; [24 pakeit.]

(17)

siekdamos siekiant geriau suprasti ir mažinti grėsmes Sąjungos lygmeniu, reikėtų tarpvalstybiniu lygmeniu įvertinti grėsmes, kad būtų veiksmingai nustatytos vidaus rinkai kylančios pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmės. Europos Komisija turėtų įpareigoti valstybes nares veiksmingai spręsti klausimus dėl atvejų, kurie, manoma, kelia didelę grėsmę. Be to, valstybės narės turėtų grėsmės vertinimų rezultatais dalytis tarpusavyje, ir prireikus su Komisija, EBI, EDPPI, EVPRI (toliau kartu – EPR) ir Europolu ; [25 pakeit.]

(18)

taikant šios direktyvos nuostatas tikslinga atsižvelgti į mažųjų įpareigotųjų subjektų, kuriems ji taikoma, ypatybes bei poreikius ir užtikrinti, kad jos taikymas atitiktų konkrečius mažųjų įpareigotųjų subjektų poreikius ir veiklos pobūdį;

(19)

pati grėsmė yra kintamo pobūdžio, o kintamieji – tiek pavieniui, tiek po kelis – gali didinti arba mažinti galimai kylančią grėsmę ir dėl to daryti įtaką, kokio lygio prevencines priemones, kaip antai deramo klientų tikrinimo priemones, tikslinga taikyti. Taigi, vienomis aplinkybėmis reikėtų taikyti sustiprintą deramą tikrinimą, o kitomis gali būti tikslinga taikyti supaprastintą deramą tikrinimą;

(20)

reikėtų pripažinti, kad tam tikrose situacijose pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmė yra didesnė. Nors yra reikalaujama, kad būtų nustatoma visų klientų tapatybė ir verslo pobūdis, tam tikrais atvejais būtinos ypač griežtos klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo procedūros;

(21)

tai ypač taikytina verslo santykiams su asmenimis, kurie Sąjungoje arba tarptautiniu mastu eina arba ėjo svarbias pareigas viešojoje tarnyboje ir kurie yra iš šalių su plačiai paplitusia korupcija. Dėl tokių santykių finansų sektoriuje gali kilti ypač didelė grėsmė reputacijai ir teisinis pavojus. Tarptautinės pastangos kovoti su korupcija taip pat pateisina poreikį skirti ypatingą dėmesį tokiems atvejams ir taikyti tinkamas sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones asmenims, kurie savo arba kitoje valstybėje eina arba ėjo svarbias pareigas, ir aukštiems tarptautinių organizacijų pareigūnams; [26 pakeit.]

(21a)

nors būtina taikyti sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones asmenims, kurie – savo arba kitoje valstybėje – eina arba ėjo svarbias pareigas, ir aukštiems tarptautinių organizacijų pareigūnams, vis dėlto neturėtų susidaryti padėtis, kai sąrašais, kuriuose pateikiama informacija apie tokius asmenis, prekiaujama komerciniais tikslais. Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad tokiai veiklai būtų užkirstas kelias; [27 pakeit.]

(22)

tai, kad reikia gauti vyresniosios vadovybės leidimą užmegzti verslo santykius, ne visais atvejais turi reikšti, kad reikia gauti direktorių valdybos leidimą. Turėtų būti įmanoma, kad tokį leidimą galėtų suteikti asmuo, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę ir užimantis pakankamai aukštas pareigas, kad galėtų priimti sprendimus, turinčius įtakos jai kylančiai grėsmei;

(22a)

Sąjungai svarbu laikytis bendro požiūrio ir formuoti bendrą politiką nebendradarbiaujančių valstybių, kuriose nepajėgiama kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, atžvilgiu. Tuo tikslu valstybės narės savo nacionalinėse kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemose turėtų atsižvelgti į bet kokius FATF paskelbtus valstybių sąrašus ir tiesiogiai juos taikyti. Be to, valstybės narės ir Komisija, vadovaudamosi visa turima informacija, turėtų nustatyti kitas nebendradarbiaujančias valstybes. Komisija turėtų sukurti bendrą priemonių, kurios turi būti naudojamos siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą nuo tų nebendradarbiaujančių valstybių, sistemą; [28 pakeit.]

(23)

siekiant išvengti pakartotinių klientų tapatybės nustatymo procedūrų, dėl kurių verslui gali kilti vėlavimo ir neveiksmingumo problemų, klientai, kurių tapatybė buvo nustatyta kitur, gali būti pristatyti įpareigotiesiems subjektams, kartu laikantis tinkamų apsaugos priemonių. Tais atvejais, kai įpareigotasis subjektas remiasi trečiąja šalimi, pareiga atlikti deramo klientų tikrinimo procedūrą lieka įpareigotajam subjektui, kuriam klientas pristatomas. Trečiajai šaliai, t. y. klientą pristatančiam asmeniui, taip pat turėtų likti pareiga vykdyti šios direktyvos reikalavimus, įskaitant reikalavimą informuoti apie įtartinus sandorius ir saugoti įrašus, jei jos santykiai su klientu patenka į šios direktyvos taikymo sritį;

(24)

tais atvejais, kai tarp įpareigotųjų subjektų ir išorės fizinių ar juridinių asmenų, kuriems ši direktyva netaikoma, egzistuoja sutartiniai agentų arba užsakomųjų paslaugų teikimo santykiai, bet kokios tų agentų arba užsakomųjų paslaugų teikėjų, kaip įpareigotųjų subjektų dalies, pareigos kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu gali kilti tik iš susitarimo, o ne iš šios direktyvos. Atsakomybė už šios direktyvos laikymąsi pirmiausia turėtų likti įpareigotajam subjektui, kuriam ji taikoma . Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi tokie tretieji asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus ; [29 pakeit.]

(25)

visos valstybės narės įsteigė arba turėtų įsteigti nepriklausomai veikiančius ir autonominius finansinės žvalgybos padalinius (FŽP) gautai informacijai rinkti ir analizuoti, kad būtų galima, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui bei teroristų finansavimui ir kovoti su juo, nustatyti ryšį tarp įtartinų sandorių ir su jais susijusios nusikalstamos veiklos. Apie įtartinus sandorius turėtų būti pranešama FŽP, kuris turėtų veikti kaip nacionalinis centras, gaunantis, analizuojantis ir platinantis kompetentingoms institucijoms pranešimus apie įtartinus sandorius bei kitą informaciją apie galimą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą. Tai neturėtų priversti valstybes nares pakeisti jų esamas pranešimų teikimo sistemas, kai pranešama per prokurorą ar kitą teisėsaugos instituciją, jei informacija FŽP perduodama skubiai ir nėra filtruojama, leidžiant jiems tinkamai vykdyti savo pareigas, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą su kitais FŽP . Svarbu, kad valstybės narės skirtų FŽP reikiamus išteklius siekiant užtikrinti, kad jie turėtų visišką operacinį pajėgumą kovoti su esamais iššūkiais, susijusiais su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir drauge užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą ; [30 pakeit.]

(26)

nukrypstant nuo bendro draudimo vykdyti įtartinus sandorius, įpareigotieji subjektai gali vykdyti įtartinus sandorius prieš pranešdami apie tai kompetentingoms institucijoms, jei nevykdyti sandorio neįmanoma arba jei tokiu būdu būtų sutrukdyta baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, įtariamus pinigų plovimu arba teroristų finansavimu. Tačiau ši nuostata neturėtų daryti įtakos valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, neuždelsiant įšaldyti teroristų, teroristų organizacijų ar asmenų, kurie finansuoja teroristus, lėšas ar kitą turtą;

(26a)

kadangi didžiulė dalis neteisėtų pinigų srautų patenka į mokesčių rojus, Sąjunga turėtų taikyti didesnį spaudimą toms šalims, kad jos bendradarbiautų kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu; [31 pakeit.]

(27)

valstybės narės turėtų turėti galimybę tinkamą 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytų profesijų savireguliavimo organą paskirti ta institucija, kuri pirmiausia turi būti informuojama vietoje FŽP. Vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, savireguliavimo organui atsakingos pirmosios instancijos sistema – svarbi priemonė apsaugant pagrindines teises, susijusias su teisininkų pareigomis informuoti;

(28)

jei valstybė narė nusprendė pasinaudoti 33 straipsnio 2 dalyje numatytomis išimtimis, savireguliavimo organui, atstovaujančiam tame straipsnyje nurodytiems asmenims, gali būti leidžiama arba iš jo gali būti reikalaujama neperduoti FŽP jokios informacijos, gautos iš šių asmenų tame straipsnyje nustatytomis sąlygomis;

(29)

pasitaikė atvejų, kad darbuotojams asmenims , įskaitant darbuotojus ir atstovus, pranešusiems apie įtariamus pinigų plovimo atvejus, buvo grasinama arba jie susidūrė su priešiškais veiksmais. Nors ši direktyva negali liesti valstybių narių teisminių procedūrų, tačiau tai yra itin svarbus klausimas siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo prevencijos sistemų veiksmingumą. Valstybės narės turi žinoti apie šią problemą ir imtis visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų asmenis, įskaitant darbuotojus ir atstovus, nuo tokių grasinimų ar priešiškų veiksmų , taip pat nuo kitokio priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, kad jiems būtų lengviau pranešti apie įtarimus dėl pinigų plovimo, taip sustiprinant kovą su pinigų plovimu ; [32 pakeit.]

(30)

šios direktyvos taikymo tikslais tvarkant asmens duomenis taikoma į nacionalinę teisę perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (13);

(30a)

Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001  (14) taikytinas Sąjungos institucijų ir įstaigų vykdomam asmens duomenų tvarkymui šios direktyvos tikslais; [33 pakeit.]

(31)

tam tikri šios direktyvos įgyvendinimo aspektai susiję su duomenų rinkimu, analize, saugojimu ir keitimusi jais. Turėtų būti leidžiama tvarkyti asmens duomenis, kad būtų galima laikytis šioje direktyvoje nustatytų pareigų, be kita ko, atliekant deramą klientų tikrinimą, nuolatinę stebėseną, neįprastų ir įtartinų sandorių tyrimą ir pranešimą apie juos, juridinio asmens ar teisinės struktūros tikrojo savininko tapatybės nustatymą, politiškai angažuoto asmens nustatymą, keitimąsi informacija tarp kompetentingų institucijų ir keitimąsi informacija tarp finansų įstaigų ir įpareigotųjų subjektų . Asmens duomenų rinkimas neturėtų viršyti to, kas absoliučiai būtina norint laikytis šios direktyvos reikalavimų, ir jie turėtų būti toliau tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB. Ypač griežtai turėtų būti draudžiamas tolesnis asmens duomenų tvarkymas komerciniais tikslais; [34 pakeit.]

(32)

visos valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu – svarbus visuomenės interesas. Norint pašalinti šį reiškinį reikia ryžtingos politinės valios ir visų lygmenų bendradarbiavimo ; [35 pakeit.]

(32a)

itin svarbu, kad investicijos, kurios bendrai finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, atitiktų griežčiausius standartus, kad būtų galima užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, įskaitant korupciją ir mokesčių slėpimą. 2008 m. EIB tuo tikslu priėmė vidaus gaires (angl. „Policy on preventing and deterring prohibited conduct in European Investment Bank activities“), kurių teisinis pagrindas – SESV 325 straipsnis, EIB statuto 18 straipsnis ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002  (15) . Patvirtinus šią politiką EIB turi pranešti apie įtariamus arba nurodytus pinigų plovimo, susijusio su EIB remiamais projektais, operacijomis ir sandoriais, atvejus Liuksemburgo FŽP; [36 pakeit.]

(33)

ši direktyva nedaro įtakos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, įskaitant Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR nuostatų taikymą, apsaugai; [37 pakeit.]

(34)

duomenų subjektas gali gauti asmens duomenis, tvarkomus taikant šią direktyvą. Tačiau duomenų subjekto teisė gauti informaciją, pateiktą pranešime apie įtartiną sandorį, labai pakenktų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumui. Todėl tos teisės apribojimai laikantis Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnyje nustatytų taisyklių gali būti pagrįsti . Tačiau tokius apribojimus turi atsverti tikri duomenų apsaugos institucijoms suteikti įgaliojimai, įskaitant tiesioginės prieigos įgaliojimus, nustatytus Direktyvoje 95/46/EB, sudarantys jiems sąlygas ex officio arba remiantis skundu tirti visas pretenzijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymo problemomis. Tai visų pirma turėtų apimti prieigą prie įpareigotojo subjekto turimos duomenų rinkmenos ; [38 pakeit.]

(35)

asmenims, kurie tik keičia popierinius dokumentus elektroniniais duomenimis ir veikia pagal sutartį su kredito įstaiga arba finansų įstaiga, ši direktyva netaikoma, taip pat ji netaikoma ir kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie kredito arba finansų įstaigoms tik teikia pranešimų arba kitas pagalbines pervedant lėšas naudojamas sistemas arba tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemas;

(36)

pinigų plovimas ir teroristų finansavimas yra tarptautinės problemos, o pastangos kovoti su jomis turėtų būti visuotinės. Kai Sąjungos kredito ar finansų įstaigos turi filialų ar patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse, kuriose tos srities teisės aktai yra netobuli, tada, siekdamos išvengti labai skirtingų standartų vienoje įstaigoje ar jų grupėje taikymo, jos turėtų taikyti Sąjungos standartus arba, jeigu tai neįmanoma, apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms;

(37)

būtų naudinga jei tik įmanoma, reikėtų įpareigotiesiems subjektams pateikti atsiliepimus apie jų perduotos informacijos apie įtartinus sandorius naudingumą ir panaudojimą. Kad tai būtų įmanoma ir kad būtų galima įvertinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, valstybės narės turėtų kaupti ir tobulinti atitinkamus statistinius duomenis. Kad Sąjungos lygmeniu surenkamų statistinių duomenų kokybė ir nuoseklumas dar pagerėtų, Komisija turėtų stebėti visos Sąjungos situaciją, susijusią su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir reguliariai skelbti jos apžvalgas, įskaitant nacionalinės rizikos vertinimą. Komisija turėtų atlikti tokią pirmąją apžvalgą per vienerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos ; [39 pakeit.]

(37a)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai ne tik laikytųsi atitinkamų taisyklių ir gairių, bet taip pat turėtų sistemas, kurios padėtų faktiškai kuo labiau sumažinti pinigų plovimo riziką šių subjektų vidaus veikloje; [40 pakeit.]

(37b)

kad būtų galima įvertinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, valstybės narės turėtų kaupti ir tobulinti atitinkamus statistinius duomenis. Kad Sąjungos lygmeniu surenkamų statistinių duomenų kokybė ir nuoseklumas dar pagerėtų, Komisija turėtų stebėti visos Sąjungos situaciją, susijusią su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir reguliariai skelbti jos apžvalgas; [41 pakeit.]

(38)

kompetentingos institucijos turėtų įsitikinti, kad asmenys, faktiškai vadovaujantys valiutos keityklų, patikos ir bendrovių paslaugų teikėjų ar lošimo paslaugų teikėjų veiklai, ir tikrieji tokių subjektų savininkai yra kompetentingi ir tinkami. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar asmuo yra kompetentingas ir tinkamas, turėtų atspindėti bent jau būtinybę apsaugoti tokius subjektus, kad jų vadovai ar tikrieji savininkai jais nesinaudotų nusikalstamais tikslais;

(39)

atsižvelgiant į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tarptautinį pobūdį, be galo svarbus ES finansinės žvalgybos padalinių veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas. Iki šiol toks bendradarbiavimas reglamentuotas tik Tarybos sprendime 2000/642/TVR (16). Siekiant užtikrinti geresnį FŽP veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą ir visų pirma užtikrinti, kad pranešimai apie įtartinus sandorius pasiektų valstybės narės FŽP, kuriam tie pranešimai būtų naudingiausi, į šią direktyvą reikėtų įtraukti išsamesnes, nuodugnesnes ir atnaujintas taisykles;

(40)

siekiant atsižvelgti į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tarptautinį pobūdį, ypač svarbu gerinti keitimąsi informacija tarp Sąjungos FŽP. Valstybės narės turėtų skatinti naudoti saugias keitimosi informacija priemones, visų pirma decentralizuotą kompiuterinį FŽP tinklą „FIU.net“ ir tame tinkle įmanomus ir šioms priemonėms būdingus metodus; [42 pakeit.]

(41)

kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu svarba turėtų paskatinti valstybes nares nacionalinėje teisėje numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, nesilaikymą. Šiuo metu valstybės už esminių prevencinių priemonių pažeidimus taiko labai įvairias administracines priemones ir sankcijas. Ši įvairovė gali kenkti kovos su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu pastangoms ir kyla pavojus, kad Sąjungos atsakas bus nenuoseklus. Todėl į šią direktyvą reikėtų įtraukti įvairias administracines priemones ir sankcijas, kurias valstybės narės galėtų taikyti už sistemingus reikalavimų, susijusių su įpareigotųjų subjektų deramo klientų tikrinimo priemonėmis, įrašų saugojimu, pranešimu apie įtartinus sandorius ir vidaus kontrole, pažeidimus. Jos turėtų būti pakankamai plačios, kad valstybės narės ir kompetentingos institucijos galėtų atsižvelgti į įpareigotųjų subjektų skirtumus, visų pirma finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų skirtumus, susijusius su jų dydžiu, ypatybėmis , rizikingumu ir veiklos sritimis. Taikydamos šią direktyvą valstybės narės turėtų užtikrinti, kad administracinių priemonių ir sankcijų pagal šią direktyvą ir baudžiamųjų sankcijų pagal nacionalinę teisę taikymas nepažeistų principo ne bis in idem; [43 pakeit.]

(42)

finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas nuoseklus suderinimas ir pakankama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektų, kurie būtų teikiami Komisijai, rengimą būtų veiksminga ir tinkama patikėti itin specializuotą kompetenciją turinčioms Europos priežiūros institucijoms;

(42a)

tam, kad kompetentingos institucijos ir įpareigotieji subjektai galėtų geriau įvertinti su tam tikrais sandoriais susijusią riziką, Komisija turėtų parengti Sąjungai nepriklausančių šalių, kuriose taikomos taisyklės ir nuostatos, panašios į nustatytąsias šioje direktyvoje, sąrašą; [44 pakeit.]

(43)

pagal šios direktyvos 42 straipsnį EPR parengtus techninių reguliavimo standartų projektus Komisija turėtų priimti kaip deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;

(44)

atsižvelgiant į tai, kad direktyvas2005/60/EB ir 2006/70/EB reikėtų labai iš esmės pakeisti, aiškumo ir nuoseklumo sumetimais jas reikėtų sujungti ir pakeisti nauju teisės aktu;

(45)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. finansų sistemos apsaugos vykdant galimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes valstybių narių atskirai tvirtinamos jų finansų sistemų apsaugos priemonės galėtų prieštarauti vidaus rinkos veikimui ir teisinės valstybės bei Sąjungos viešosios politikos principų reikalavimams, bet dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(46)

šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažįstamų Chartijoje, visų pirma, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, nekaltumo prezumpcijos, teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, diskriminacijos draudimo, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą; [45 pakeit.]

(47)

vadovaudamosi Chartijos 21 straipsniu, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija, valstybės narės turi užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos dėl grėsmės vertinimų atliekant deramą klientų tikrinimą būtų įgyvendintos nediskriminuojant;

(48)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(48a)

valstybės narės ir įpareigotieji subjektai, taikydami šią direktyvą arba nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos perkeliama ši direktyva, privalo laikytis Tarybos direktyvos 2000/43/EB  (17) , [46 pakeit.]

(48b)

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikė nuomonę 2013 m. liepos 4 d. (18),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pinigų plovimas ir teroristų finansavimas būtų uždrausti.

2.   Šioje direktyvoje toliau išvardinti tyčiniai veiksmai yra laikomi pinigų plovimu:

a)

turto konversija arba perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę , išvengti nutarimų įšaldyti arba konfiskuoti arba siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja tokioje veikloje, išvengti teisinių to asmens veiksmų pasekmių; [47 pakeit.]

b)

turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, teisių ar nuosavybės teisių į turtą slėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje;

c)

turto įsigijimas, turėjimas arba naudojimas, jo gavimo metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje;

d)

dalyvavimas, bendrininkavimas, pasikėsinimas įvykdyti ir kurstymas, parama ir patarimai vykdant bet kurį iš a, b ir c punktuose nurodytų veiksmų.

3.   Veikla yra pripažįstama pinigų plovimu net tada, kai veiksmai, dėl kurių atsirado turtas, skirtas pinigų plovimui, buvo vykdomi kitos valstybės narės teritorijoje arba trečiosios valstybės teritorijoje.

4.   Šioje direktyvoje teroristų finansavimu laikomas lėšų pateikimas arba surinkimas bet kokiais būdais, tiesiogiai ar netiesiogiai, siekiant jį visą arba iš dalies panaudoti (arba žinant, kad jis bus panaudotas) vykdyti nusikaltimams, apibrėžtiems Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR (19) su pakeitimais, padarytais Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/919/TVR (20), 1–4 straipsniuose.

5.   Žinojimas, ketinimas arba tikslas – kaip vienas iš būtinų 2 ir 4 dalyse nurodytų veiklos elementų – gali būti numanomas iš objektyvių faktinių aplinkybių.

2 straipsnis

1.   Ši direktyva taikoma šiems įpareigotiesiems subjektams:

1)

kredito įstaigoms;

2)

finansų įstaigoms;

3)

šiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kai jie vykdo savo profesinę veiklą:

a)

auditoriams, išorės apskaitininkams ir konsultantams mokesčių srityje;

b)

notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams, kurie dalyvauja kokiame nors finansų ar nekilnojamojo turto sandoryje, tiek veikdami kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padėdami klientui planuoti ar vykdyti sandorius, susijusius su:

i)

nekilnojamojo turto ar verslo subjektų pirkimu ar pardavimu;

ii)

klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymu;

iii)

banko, taupomųjų ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymu ar valdymu;

iv)

įnašų, reikalingų bendrovių įsteigimui, veikimui ar valdymui, organizavimu;

v)

patikos, fondų, tarpusavio fondų, bendrovių ar panašių struktūrų sukūrimu, veikimu ar valdymu; [48 pakeit.]

c)

patikos ar bendrovių paslaugų teikėjams, nenumatytiems a arba b punkte;

d)

nekilnojamojo turto agentams, įskaitant nuomos agentus , jei jie dalyvauja finansiniuose sandoriuose ; [49 pakeit.]

e)

kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, prekiaujantiems prekėmis arba paslaugomis , jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, mokama suma yra 7 500 EUR ar daugiau, o sandoris įvykdomas kaip viena operacija ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo tarpusavyje susijusios; [50 pakeit.]

f)

lošimo paslaugų teikėjams.

Valstybės narės, kaip nurodyta pirmos pastraipos 3 punkto f papunktyje, gali nuspręsti visiškai arba iš dalies netaikyti nacionalinių nuostatų, perkeliančių į nacionalinę teisę šios direktyvos nuostatas, tam tikroms lošimo paslaugoms, išskyrus kazino, jeigu, remiantis rizikos vertinimu, šių paslaugų pobūdis susijęs su mažesne grėsme. Prieš taikydama bet kokią tokio pobūdžio išimtį atitinkama valstybė narė kreipiasi į Komisiją dėl sutikimo. [153 pakeit.]

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie finansine veikla užsiima retai arba labai ribotai, o pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmė yra maža, nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, jei tas fizinis ar juridinis asmuo atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

finansinės veiklos absoliuti vertė yra ribota;

b)

finansinė veikla yra apribota sandoriais;

c)

finansinė veikla nėra pagrindinė veikla;

d)

finansinė veikla yra pagalbinė ir tiesiogiai susijusi su pagrindine veikla;

e)

išskyrus 1 dalies 3 punkto e papunktyje nurodytą veiklą, pagrindinė veikla nėra 1 dalyje nurodyta veikla;

f)

finansinė veikla yra numatyta tik pagrindinės veiklos klientams ir nėra apskritai siūloma visuomenei.

Pirma pastraipa netaikoma juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems piniginių perlaidų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB (21) 4 straipsnio 13 punkte, veikla.

3.   Pagal 2 dalies a punktą valstybės narės reikalauja, kad bendra finansinės veiklos apyvarta neviršytų ribos, kuri turi būti pakankamai žema. Ta riba turi nustatoma nacionaliniu lygiu atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį.

4.   Pagal 2 dalies b punktą valstybės narės taiko didžiausią leistiną ribą kiekvienam klientui ir pavieniui sandoriui, nepaisydamos, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar per kelias operacijas, kurios atrodo susijusios. Ta riba turi nustatoma nacionaliniu lygiu atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį. Ta riba yra pakankamai žema siekiant užtikrinti, kad nurodyto pobūdžio sandoriai būtų nepraktiški ir neveiksmingi pinigams plauti arba teroristams finansuoti – jų vertė neturi viršyti 1 000 EUR.

5.   Pagal 2 dalies c punktą valstybės narės reikalauja, kad finansinės veiklos apyvarta neviršytų 5 % bendros atitinkamo fizinio ar juridinio asmens vykdomos veiklos apyvartos.

6.   Įvertindamos pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę pagal šį straipsnį valstybės narės atkreipia ypatingą dėmesį į finansinę veiklą, apie kurią manoma, kad dėl jos pobūdžio ypač galima naudotis ja arba piktnaudžiauti ja siekiant plauti pinigus ir finansuoti teroristus.

7.   Pagal šį straipsnį priimtuose sprendimuose nurodomos priežastys, kuriomis remiantis jie yra priimti. Valstybės narės numato galimybę atšaukti tą sprendimą pasikeitus aplinkybėms.

8.   Valstybės narės pradeda, atsižvelgdamos į grėsmės lygį, stebėsenos veiklą arba imasi kitų pakankamų priemonių užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama pagal šį straipsnį priimtuose sprendimuose suteiktomis išimtimis.

3 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (22) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant jos filialus, apibrėžtus to reglamento 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, esančius Sąjungoje, nepriklausomai nuo to, ar jos buveinė yra Sąjungoje ar trečiojoje šalyjeir;

2)

finansų įstaiga yra:

a)

įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, kurios pagrindinė veikla yraverstis vienos ar kelių rūšių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (23) I priedo 2–12 punktuose ir 14 bei 15 punktuose, veikla, įskaitant valiutos keityklų veiklą;

b)

draudimo įmonė, kuriai tinkamai suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB (24), jeigu ji vykdo veiklą, kuriai taikoma ta direktyva;

c)

investicinė įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (25) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

d)

kolektyvinio investavimo subjektas, prekiaujantis savo investiciniais vienetais ar akcijomis;

e)

draudimo tarpininkas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/92/EB (26) 2 straipsnio 5 dalyje, išskyrus tos direktyvos 2 straipsnio 7 dalyje nurodytus tarpininkus, kai jų veiklos objektas yra gyvybės draudimas ir kitos su investicijomis susijusios paslaugos;

f)

a–e punktuose nurodytų finansų įstaigų, kurių buveinė yra Sąjungoje arba trečiojoje šalyje, filialai, esantys Sąjungoje;

3)

turtas – bet koks fizinis arba ne fizinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, materialus arba nematerialus turtas ir bet kokios formos, įskaitant elektronines ar skaitmenines, teisiniai dokumentai arba priemonės, įrodantys nuosavybės teisę į šį turtą arba su juo susijusias teises;

4)

nusikalstama veikla – bet koks nusikalstamas dalyvavimas darant šiuos sunkius nusikaltimus:

a)

veiksmus, apibrėžtus Pamatinio sprendimo 2002/475/TVR su pakeitimais, padarytais TPamatiniu sprendimu 2008/919/TVR, 1–4 straipsniuose;

b)

bet kokius nusikaltimus, nurodytus 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)

dalyvaujant nusikalstamų organizacijų veikloje, kaip apibrėžta Tarybos bendrųjų veiksmų 98/733/TVR (27) 1 straipsnyje;

d)

vykdant Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, bent jau sunkų, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (28) 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnyje;

e)

užsiimant korupcija;

f)

visus nusikaltimus, įskaitant mokestinius nusikaltimus, susijusius su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip vienų metų maksimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė, arba visus nusikaltimus, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip šešių mėnesių minimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė (valstybėse, kurių teisės sistemose nusikaltimams yra nustatyta minimali riba);

4a)

savireguliavimo organas – organas, kuriam suteikiami pagal nacionalinę teisę pripažinti įgaliojimai nustatyti tam tikrai profesijai arba tam tikroje ekonominės veiklos srityje taikomus įpareigojimus ir taisykles, kurių turi laikytis tai profesijai priklausantys arba toje srityje veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys; [53 pakeit.]

5)

tikrasis savininkas – fizinis asmuo, kuris iš esmės yra kliento savininkas arba jį kontroliuoja, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla, ir juo laikoma bent jau:

a)

įmonėse:

i)

fizinis asmuo, kuriam priklauso galutinė juridinio asmens nuosavybė arba kontrolė, nes jis tiesiogiai arba netiesiogiai turi arba kontroliuoja pakankamą to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus bendroves, įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisės aktus, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai.

Bet kokiu atveju tiesioginę fizinio asmens nuosavybę arba kontrolę turint akcijų rodo 25 % plius viena akcija dalis, ir ši dalis taikoma kiekvienu tiesioginės ir netiesioginės nuosavybės lygmeniu ; Fizinių asmenų kontroliuojamas juridinis asmuo arba keli to paties fizinio asmens kontroliuojami juridiniai asmenys, turintys 25 % plius viena akcija kliento akcijų dalies, yra netiesioginis (-iai) savininkas (-ai); kontrolės sąvoka apibrėžiama, be kita ko, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1–5 dalyse nustatytų kriterijų  (29) ; tačiau tai taikoma nepažeidžiant valstybių narių teisės nuspręsti, kad nuosavybę arba kontrolę gali rodyti mažesnė procentinė dalis ;

ii)

jei kyla abejonių, kad i papunktyje nurodytas asmuo yra tikrasis savininkas arba , ėmusis visų reikiamų priemonių, i punkte nurodytas asmuo negali būti nustatytas, fizinis, kuris kitaip kontroliuoja juridinio asmens valdymą – šis asmuo gali būti ir vyresnysis vadovas ;

iia)

jeigu i arba ii papunktyje nurodytas fizinis asmuo nenustatytas – atitinkamas fizinis asmuo, užimantis vyresniojo vadovo pareigas, tokiu atveju įpareigotieji subjektai saugo įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tikrąjį savininką pagal i ir ii papunkčius, kad galėtų pagrįsti, jog tokių asmenų neįmanoma nustatyti;

b)

juridiniuose asmenyse, pvz., fonduose arba teisinėse struktūrose, tokiose kaip patika arba tarpusavio fondai , kurie administruoja ir skirsto lėšas:

i)

fizinis asmuo, kuris kontroliuoja 25 % ar daugiau teisinės struktūros arba juridinio asmens turto; ir

ii)

jei būsimieji naudos gavėjai yra žinomi, fizinis asmuo, kuriam priklauso 25 % ar daugiau teisinės struktūros ar juridinio asmens turto; arba

iii)

jei asmenys, gaunantys naudos iš juridinio asmens ar teisinės struktūros, dar nėra žinomi, asmenų, kurių interesams atstovauti šis juridinis asmuo ar teisinė struktūra yra sukurti arba kurių interesams jie šiuo metu atstovauja, klasė. Patikos struktūrų naudos gavėjų, kurie nurodomi pagal požymius arba klasę, atveju įpareigotieji subjektai gauna pakankamai informacijos apie naudos gavėją, kad įsitikintų, kad galės nustatyti naudos gavėjo tapatybę išmokant išmokas arba naudos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti numatytomis teisėmis;

iiia)

patikos atveju – patikėtojas, patikėtinis, turto saugotojas (jei yra), naudos gavėjas ar gavėjų grupė ir bet kurie kiti fiziniai asmenys, faktiškai visiškai kontroliuojantys patikos struktūrą (taip pat ir per kontrolės arba nuosavybės grandinę); [54 pakeit.]

6)

patikos arba bendrovių paslaugų teikėjas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo tikslais bet kurias iš toliau išvardytų paslaugų teikia trečiosioms šalims:

a)

steigia bendroves ar kitokius juridinius asmenis;

b)

eina bendrovės direktoriaus ar sekretoriaus, partnerystės subjekto partnerio ar panašias pareigas bet kokiame kitame juridiniame asmenyje arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;

c)

suteikia registruotą buveinę, verslo adresą, korespondencijos ar administracinį adresą ar kitas su tuo susijusias paslaugas bendrovei, partnerystės subjektui arba bet kokiam kitam juridiniam asmeniui arba teisinei struktūrai;

d)

veikia kaip tiesioginės patikos ar panašios teisinės struktūros patikėtinis arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;

e)

veikia kaip nominalus akcininkas už kitą asmenį, jei tai nėra bendrovė, įtraukta į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisės aktus, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;

7)

a)

trečiosios valstybės politikoje dalyvaujantys asmenys – fiziniai asmenys, kuriems trečioji valstybė yra arba buvo patikėjusi svarbias viešąsias pareigas;

b)

vietiniai politikoje dalyvaujantys asmenys – fiziniai asmenys, kuriems valstybė narė yra arba buvo patikėjusi svarbias viešąsias pareigas;

c)

asmenys, kuriems tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, – tarptautinės organizacijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir valdybos nario arba lygiavertes pareigas einantys ar ėję asmenys;

d)

fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, yra:

i)

valstybių vadovai, vyriausybių vadovai, ministrai, viceministrai arba ministrų pavaduotojai;

ii)

parlamentų arba panašių teisėkūros institucijų nariai; [56 pakeit.]

iii)

aukščiausiųjų teismų, konstitucinių teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų nariai, kurių sprendimai negali būti apskundžiami, išskyrus išskirtinius atvejus;

iv)

audito rūmų ar centrinių bankų valdybų nariai;

v)

ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai ir aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai;

vi)

vyresnieji valstybės valdomų įmonių administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariai. [57 pakeit.]

Nė viena iš i–vi papunkčiuose nustatytų kategorijų neapima vidutinio ir žemesnio rango pareigūnų;

e)

šeimos nariai yra:

i)

sutuoktinis;

ii)

lygiaverčiu sutuoktiniui laikomas partneris;

iii)

vaikai ir jų sutuoktiniai arba partneriai; [58 pakeit.]

iv)

tėvai; [59 pakeit.]

f)

artimais pagalbininkais esantys asmenys, kurie yra artimi pagalbininkai : [87 pakeit.]

i)

fizinis asmuo, apie kurį yra žinoma, kad jis turi bendrą tikrąją nuosavybės teisę į juridinius asmenis ar teisines struktūras arba kitus artimus verslo ryšius su 7 dalies a–d punktuose nurodytu asmeniu;

ii)

fizinis asmuo, kuris yra vienintelis tikrasis juridinio asmens arba teisinės struktūros, apie kuriuos yra žinoma, kad jie buvo įsteigti de facto siekiant naudos 7 dalies a–d punktuose nurodytam asmeniui, savininkas; [60 pakeit.]

(8)

vyresnioji vadovybė – pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę ir užimantis pakankamai aukštas pareigas, kad priimtų sprendimus, turinčius įtakos jai kylančiai grėsmei. Tai ne visais atvejais turi būti direktorių valdybos narys;

(9)

verslo santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai santykiai, kurie susiję su įpareigotųjų subjektų profesine veikla ir kuriuos kontaktų užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laiką;

(10)

lošimo paslaugos – paslaugos, susijusios su piniginės vertės statymu azartiniuose lošimuose, įskaitant paslaugas, kurioms reikia tam tikrų įgūdžių, pvz., loterijas, kazino žaidimus, pokerį ir lažybų operacijas, kurios teikiamos fizinėje vietoje arba kitu būdu per atstumą, elektroninėmis priemonėmis arba kitomis ryšių technologijomis ir atskiru paslaugų gavėjo prašymu;

10a)

lažybų sandoris – visi lošimo paslaugų teikėjo ir kliento bei lažybų ir statomos sumos registracijos paslaugos gavėjo komercinių santykių etapai iki galimų laimėjimų išmokėjimo; [61 pakeit.]

(11)

grupė – grupė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB (30) 2 straipsnio 12 punkte;

11a)

nebetarpiški – sutarčių arba sandorių sudarymas, kurio metu rangovas ar tarpininkas ir vartotojas fiziškai nedalyvauja, iki sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu išimtinai naudojantis internetu, telemarketingu ar kitokių elektroninių ryšių priemonėmis. [62 pakeit.]

4 straipsnis

1.   Valstybės narės , laikydamosi grėsme pagrįsto požiūrio, užtikrina, kad visos šios direktyvos nuostatos ar jų dalis būtų taikoma ne tik 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems įpareigotiesiems subjektams, bet ir kitų kategorijų profesijoms bei įmonėms, kurių veikla ypač gali būti panaudojama pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais. [63 pakeit.]

2.   Jei valstybė narė nusprendžia taikyti šios direktyvos nuostatas 2 straipsnio 1 dalyje nenurodytų kategorijų profesijoms ir įmonėms, ji apie tai informuoja Komisiją.

5 straipsnis

Siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas , jeigu tokios nuostatos visiškai atitinka Sąjungos teisės aktus, ypač susijusius su Sąjungos duomenų apsaugos taisyklėmis ir pagrindinių teisių, kaip įvirtinta Chartijoje, apsauga . Tokios nuostatos nesukelia nederamų kliūčių vartotojams gauti finansines paslaugas ir nekliudo veikti vidaus rinkai. [64 pakeit.]

2 SKIRSNIS

GRĖSMĖS VERTINIMAS

6 straipsnis

1.    Komisija atlieka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, dėl kurios kyla grėsmė vidaus rinkai, vertinimą, ypatingą dėmesį skirdama tarpvalstybinei veiklai. Tuo tikslu Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis, EPI pateikia bendrą nuomonę dėl vidaus rinką veikiančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių) , Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, 29 straipsnio darbo grupe, Europolu ir kitomis atitinkamomis institucijomis .

Pirmoje pastraipoje nurodytas grėsmės vertinimas apima bent:

a)

bendrą pinigų plovimo mastą ir vidaus rinkos sritis, kuriose grėsmė didesnė;

b)

grėsmę, būdingą kiekvienam atitinkamam sektoriui, visų pirma ne finansų sektoriams ir lošimų sektoriui;

c)

labiausiai paplitusias priemones, kuriomis naudojasi nusikaltėliai, siekdami įteisinti iš neteisėtos veiklos gautas pajamas;

d)

rekomendacijas kompetentingoms valdžios institucijoms, kaip turėtų būti veiksmingai panaudojami ištekliai;

e)

euro banknotų vaidmenį vykdant nusikalstamą veiklą ir plaunant pinigus.

Be to, į grėsmės vertinimą įtraukiami pasiūlymai dėl būtiniausių grėsmės vertinimo, atliekamo kompetentingų nacionalinių institucijų, standartų. Tie būtiniausi standartai parengiami bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įtraukiant verslo ir kitus suinteresuotus subjektus, atitinkamais atvejais vykdant viešas konsultacijas ir (arba) suinteresuotų subjektų privačius susitikimus.

Nuomonė pateikiama Komisija per … (*1) pateikia rizikos vertinimą ir jį atnaujina kas dvejus metus arba, esant reikalui, dažniau .

2.   Komisija tą nuomonę grėsmės vertinimą paskelbia, kad valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams padėtų nustatyti, valdyti ir mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę ir kad kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant nacionalinius teisės aktų leidėjus, Europos Parlamentą, EPI, Europolą ir Sąjungos FŽP komitetą, galėtų geriau suvokti grėsmę . Vertinimo santrauka skelbiama viešai. Toje santraukoje nepateikiama įslaptinta informacija .

2a.     Komisija kas metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl išvadų, gautų remiantis reguliariais grėsmės vertinimais, ir veiksmų, kurių buvo imtasi remiantis šiomis išvadomis. [65 pakeit.]

6a straipsnis

1.     Nepažeisdama SESV nustatytos pažeidimo nagrinėjimo procedūros Komisija užtikrina, kad šios direktyvos pagrindu valstybių narių priimti nacionalinės teisės aktai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje būtų perkelti veiksmingai ir pagal ES reikalavimus.

2.     Taikant 1 dalies nuostatas Komisijai padeda, kai tinkama, EPI, Europolas, Sąjungos FŽP komitetas ir bet kuri kita kompetentinga Europos institucija.

3.     1 dalyje aptartų nacionalinių teisės aktų, priimtų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, vertinimas atliekamas nedarant poveikio Finansinių veiksmų darbo grupės arba MONEYVAL atliekamiems vertinimams. [66 pakeit.]

7 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų veiksmų ją veikiančioms pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmėms , taip pat bet kokioms su tuo susijusioms duomenų apsaugos problemoms nustatyti, įvertinti, suprasti ir mažinti ir vertinimą nuolat atnaujina.

2.   Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, kuri koordinuotų nacionalinį atsaką į 1 dalyje nurodytas grėsmes. Ta institucija nurodoma Komisijai, EPI , Europolui ir kitoms valstybėms narėms.

3.   Atlikdamos 1 dalyje nurodytus vertinimus, valstybės narės gali pasinaudoti naudojasi 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuomone nurodytu grėsmės vertinimu .

4.   Kiekviena valstybė narė atlieka 1 dalyje nurodytą vertinimą ir:

a)

tą (tuos) vertinimą (-us) naudoja siekdama tobulinti pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu režimą, visų pirma nustatydama sritis, kuriose įpareigotieji subjektai taiko griežtesnes priemones, ir prireikus patikslindama, kokių priemonių imtis;

aa)

prireikus nustato, kuriuose sektoriuose arba srityse pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė yra minimali, mažesnė ir didesnė;

b)

tą (tuos) vertinimą (-us) naudoja siekdama padėti priskirti išteklius kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir nustatyti jų naudojimo prioritetus;

ba)

tą (tuos) vertinimą (-us) naudoja siekdama užtikrinti, kad kiekvienam sektoriui arba sričiai pagal pinigų plovimo grėsmę būtų parengtos atitinkamos taisyklės;

c)

įpareigotiesiems subjektams teikia tinkamą informaciją, kad jie galėtų patys atlikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių vertinimą.

5.   Valstybės narės, gavusios prašymą, grėsmės vertinimo rezultatus pateikia kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir EPI. Vertinimo santrauka skelbiama viešai. Toje santraukoje nepateikiama įslaptinta informacija . [67 pakeit.]

8 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai imtųsi tinkamų veiksmų jiems kylančiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmei nustatyti ir įvertinti atsižvelgdamos į grėsmės veiksnius, įskaitant klientus, šalis ar geografines sritis, produktus, paslaugas, sandorius arba paslaugų teikimo kanalus. Šie veiksmai yra proporcingi atsižvelgiant į įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį.

2.   1 dalyje nurodyti vertinimai įtvirtinami dokumentais, nuolat atnaujinami ir paprašius teikiami kompetentingoms institucijoms bei savireguliavimo organams. [68 pakeit.]

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai turėtų politiką, kontrolės priemones ir procedūras, skirtas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmėms, nustatytoms Sąjungos, valstybės narės ir įpareigotųjų subjektų lygiu, veiksmingai mažinti ir valdyti. Politika, kontrolės priemonės ir procedūros turėtų būti proporcingos atsižvelgiant į tų įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį bei pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką ir turėtų atitikti duomenų apsaugos taisykles . [69 pakeit.]

4.   Pagal 3 dalį taikoma bent ši politika ir procedūros:

a)

vidaus politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių, įskaitant pavyzdines rizikos valdymo priemones, deramą klientų tikrinimą, pranešimą, įrašų saugojimą, vidaus kontrolę, atitikties užtikrinimo valdymą (įskaitant atitikties užtikrinimo pareigūno paskyrimą vadovybės lygiu, kai tinka atsižvelgiant į verslo pobūdį ir dydį) ir darbuotojų tikrinimą, parengimas . Tos priemonės nesudaro įpareigotiesiems subjektams sąlygų prašyti vartotojų pateikti daugiau asmens duomenų nei reikia ; [70 pakeit.]

b)

kai tinka atsižvelgiant į verslo pobūdį ir dydį – nepriklausoma audito funkcija, a punkte nurodytai vidaus politikai, procedūroms ir kontrolės priemonėms testuoti.

5.   Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotųjų subjektų vyresnioji vadovybė patvirtintų diegiamą politiką ir procedūras, taip pat stebi ir prireikus griežtina taikomas priemones.

8a straipsnis

1.     Siekdamos plėtoti bendrą požiūrį ir bendrą politiką nebendradarbiaujančių jurisdikcijų, kuriose trūksta kovai su pinigų plovimu skirtų priemonių, atžvilgiu, valstybės narės periodiškai tvirtina ir priima FATF paskelbtus šalių sąrašus.

2.     Komisija Sąjungos lygmeniu koordinuoja parengiamuosius darbus dėl trečiųjų šalių, turinčių rimtų strateginių kovos su pinigų plovimu sistemų trūkumų, kurie kelia didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai, nustatymo atsižvelgiant į kriterijus, išdėstytus III priedo 3 punkte.

3.     Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant parengti šalių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sąrašą.

4.     Komisija, remdamasi III priedo 3 punkte nustatytais kriterijais, nuolat stebi padėties šio straipsnio 2 dalyje nurodytose šalyse raidą ir, jei reikia, persvarsto šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą. [71 pakeit.]

II SKYRIUS

DERAMAS KLIENTŲ TIKRINIMAS

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Valstybės narės uždraudžia savo kredito ir finansų įstaigoms turėti anonimines sąskaitas arba, anonimines banko atsiskaitymo knygeles arba išduoti anonimines elektroninio mokėjimo korteles, neatitinkančias 10a straipsnyje nustatytų sąlygų . Valstybės narės kiekvienu atveju reikalauja, kad egzistuojančių anoniminių sąskaitų arba, anoniminių banko atsiskaitymo knygelių arba anoniminių mokėjimo kortelių savininkams ir asmenims, gaunantiems naudos iš jų, kiek galima greičiau ir bet kokiu atveju iki pradedant naudotis sąskaita arba banko atsiskaitymo knygele būtų taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės. [72 pakeit.]

10 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų tokiais atvejais:

a)

užmegzdami verslo santykius;

b)

vykdydami nenuolatinius sandorius, kurių vertė – 15 000 EUR ar daugiau, tiek tuomet, kai sandoris vykdomas kaip vienas veiksmas, tiek tuomet, kai jis vykdomas kaip keletas susijusių veiksmų;

c)

prekėmis prekiaujantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdydami nenuolatinius sandorius grynaisiais pinigais, kurių vertė – 7 500 EUR ar daugiau, tiek tuomet, kai sandoris vykdomas kaip vienas veiksmas, tiek tuomet, kai jis vykdomas kaip keletas susijusių veiksmų;

d)

lošimo paslaugų teikėjams, vykdydami nenuolatinius sandorius, kurių vertė – 2 000 EUR ar daugiau, tiek tuomet, kai sandoris vykdomas kaip vienas veiksmas, tiek tuomet, kai jis vykdomas kaip keletas susijusių veiksmų;

da)

lošimams internetu, įtvirtindami verslo santykius;

db)

kitų lošimo paslaugų teikėjams, kai pervedamas laimėjimas yra ne mažesnis kaip 2 000 EUR; [73 pakeit.]

e)

kai įtariamas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, nepaisant jokios leidžiančios nukrypti nuostatos, išimties ar ribos;

f)

kai esama abejonių dėl anksčiau gautų klientų tapatybės duomenų teisingumo ar atitikimo;

fa)

kai įsteigiama įmonė. [74 pakeit.]

10a straipsnis

1.     Elektroninių pinigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB  (31) 2 straipsnio 2 dalyje, naudojimo atveju valstybės narės, remdamosi įrodytos mažos grėsmės principu, gali atleisti įpareigotuosius subjektus nuo deramo klientų tikrinimo prievolės, jei atitinka šias sąlygas:

a)

mokėjimo priemonė nėra papildoma;

b)

didžiausia elektroniniu būdu saugoma suma neviršija 250 EUR; valstybės narės gali padidinti šią ribą iki 500 EUR mokėjimo priemonėms, kurios gali būti naudojamos tik toje valstybėje narėje;

c)

mokėjimo priemonė yra naudojama tik prekėms ir paslaugoms pirkti;

d)

mokėjimo priemonė negali būti finansuojama elektroniniais pinigais;

e)

išpirkimas grynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų išėmimas leidžiamas tik tada, jei nustatyta ir patikrinta pinigų turėtojo tapatybė, taip pat taikomos pakankamos ir tinkamos išpirkimo grynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų išėmimo bei apskaitos dokumentų saugojimo priemonės ir procedūros.

2.     Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejai, kai elektroninių pinigų suma viršija 250 EUR, prieš piniginės vertės išpirkimą visada būtų taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės.

3.     Šis straipsnis neužkerta kelio valstybėms narėms leisti įpareigotiesiems subjektams elektroninių pinigų atveju remiantis šios direktyvos 13 straipsniu taikyti supaprastintų deramo klientų tikrinimo priemonių, jei neatitinkamos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. [75 pakeit.]

11 straipsnis

1.   Deramo klientų tikrinimo priemones sudaro:

a)

kliento tapatybės nustatymas ir patikrinimas, remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio;

b)

be registre remiantis 29 straipsniu nurodyto tikrojo savininko tapatybės nustatymas ir nustatymo, pagrįstų priemonių, reikalingų taip patikrinti tikrojo savininko tapatybę, kad įstaigos ar asmenys, kuriems taikoma ši direktyva, tuo įsitikintų, taikymas (juridinių asmenų, patikos , fondų, savitarpio fondų, kontroliuojančiųjų bendrovių ir visų kitų panašių dabartinių ar būsimų teisinių struktūrų atveju tai apima pagrįstų visų reikiamų priemonių, reikalingų suprasti kliento nuosavybės ir kontrolės struktūrą, taikymą);

c)

verslo santykių tikslo ir numatomo pobūdžio vertinimas ir prireikus informacijos apie juos gavimas;

d)

nuolatinė verslo santykių stebėsena, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų tokios įstaigos ar asmens turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus įskaitant žinias apie lėšų šaltinį bei užtikrinant, kad atitinkami dokumentai, duomenys ar informacija būtų nuolat atnaujinami. [76 pakeit.]

1a.     Vykdant 1 dalies a ir b punktuose nurodytas priemones iš įpareigotųjų subjektų taip pat reikalaujama patikrinti, ar asmeniui, kuris siekia veikti kliento vardu, leidžiama tai daryti, ir nustatyti bei patikrinti to asmens tapatybę. [77 pakeit.]

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai taikytų kiekvieną 1 dalyje išdėstytą deramo klientų tikrinimo reikalavimą, tačiau jie gali nustatyti tokių priemonių mastą grėsmės pagrindu.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad vertindami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes įpareigotieji subjektai atsižvelgtų bent jau į I priede nustatytus kintamuosius.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai galėtų kompetentingoms institucijoms arba savireguliavimo organams įrodyti, kad priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes.

5.   Gyvybės draudimo ar kito su investicijomis susijusio draudimo veiklos atveju valstybės narės užtikrina, kad finansų įstaigos, be deramo klientų tikrinimo priemonių, kurias reikalaujama taikyti klientui ir tikrajam savininkui, toliau nurodytas deramo klientų tikrinimo priemones taikytų gyvybės draudimo ir kito su investicijomis susijusio draudimo sutarčių naudos gavėjams, kai tik naudos gavėjai nustatomi arba paskiriami:

a)

naudos gavėjų, kurie nustatyti kaip konkrečiai įvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys arba teisinės struktūros, atveju – pasižymėtų asmens vardą ir pavardę arba pavadinimą;

b)

naudos gavėjų, kurie nurodomi pagal požymius ar klasę arba kitais būdais, atveju – gautų pakankamai informacijos apie tuos naudos gavėjus, kad finansų įstaiga įsitikintų, jog galės nustatyti naudos gavėjo tapatybę išmokant išmokas.

Ir pirmos pastraipos a punkte, ir b punkte nurodytu atveju naudos gavėjų tapatybė patikrinama išmokant išmokas. Kai gyvybės draudimas ar kitas su investicijomis susijęs draudimas visiškai arba iš dalies perduodamas trečiajai šaliai, finansų įstaigos, žinodamos apie perdavimą, tikrojo savininko tapatybę nustato draudimą perduodant fiziniam ar juridiniam asmeniui arba teisinei struktūrai, savo vardu gausiantiems perduodamos draudimo sutarties vertę.

12 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad kliento ir tikrojo savininko tapatybė būtų patikrinta prieš pradedant verslo santykius ar prieš vykdant sandorį.

2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti patikrinti kliento ir tikrojo savininko tapatybę pradedant verslo santykius arba vykdant sandorius subjektams , kuriems taikomi 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti įsipareigojimai, ir bet kokiu atveju išmokant laimėtas sumas, jei tai būtina siekiant netrukdyti įprastam verslui ir kai yra nedidelė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė. Tokiais atvejais tos procedūros užbaigiamos, jei įmanoma, kuo greičiau po pradinio ryšio užmezgimo. [78 pakeit.]

3.   Nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali leisti atidaryti banko sąskaitą, su sąlyga, kad yra numatytos adekvačios apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad sandoriai nebūtų vykdomi paties kliento arba jo vardu tol, kol nebus visiškai laikomasi 1 ir 2 dalių.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai susijusios įstaigos ar asmenys nesugeba laikytis 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų, jie nevykdytų sandorių per banko sąskaitą, neužmegztų verslo santykių ar nevykdytų sandorio ir apsvarstytų galimybę nutraukti egzistuojančius verslo santykius ir pagal 32 straipsnį apie įtartiną kliento sandorį pranešti FŽP.

Valstybės narės ankstesnės pastraipos notarams, kitiems nepriklausomiems teisininkams, auditoriams, išorės apskaitininkams ir patarėjams mokesčių srityje netaiko tik tais atvejais, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba vykdo savo užduotį ginti arba atstovauti tą klientą teismo procesuose arba nuo jų, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl proceso pradėjimo arba jo vengimo.

5.   Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai deramo tikrinimo procedūras taikytų ne tik visiems naujiems klientams, bet ir tinkamu metu esamiems klientams, atsižvelgdami į grėsmės lygį, taip pat tuomet, kai pasikeičia atitinkamos kliento aplinkybės.

2 SKIRSNIS

SUPAPRASTINTAS DERAMAS KLIENTŲ TIKRINIMAS

13 straipsnis

1.   Kai valstybė narė arba įpareigotasis subjektas nustato mažesnės grėsmės sritis, ta valstybė narė gali leisti įpareigotiesiems subjektams taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones.

2.   Prieš taikydami supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones, įpareigotieji subjektai įsitikina, kad santykiai su klientu arba sandoris kelia mažesnio laipsnio grėsmę.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai vykdytų pakankamą sandorio sandorių arba verslo santykių stebėseną, kad galėtų nustatyti neįprastus ar įtartinus sandorius. [79 pakeit.]

14 straipsnis

Vertindamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes, susijusias su klientų tipais, šalimis ar geografinėmis sritimis ir visų pirma produktais, paslaugomis, sandoriais ar paslaugų teikimo kanalais, valstybės narės ir įpareigotieji subjektai atsižvelgia bent jau į  veiksnius, susijusius su klientu ir produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugos teikimo kanalu, kaip į II priede nustatytus galimai mažesnės grėsmės situacijų veiksnius. [80 pakeit.]

15 straipsnis

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EPI iki … (*2) pateikia kompetentingoms institucijoms ir 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems įpareigotiesiems subjektams skirtas gaires dėl grėsmės veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir (arba) priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai tinka taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones. Ypač reikėtų atsižvelgti į veiklos pobūdį bei dydį ir prireikus nustatyti proporcingas konkrečias priemones. [81 pakeit.]

3 SKIRSNIS

SUSTIPRINTAS DERAMAS KLIENTŲ TIKRINIMAS

16 straipsnis

1.   Šios direktyvos 17–23 straipsniuose nurodytais atvejais ir kitais didesnės grėsmės, kurią nustatė valstybės narės ar įpareigotieji subjektai, atvejais valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai taikytų sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones, kad tos grėsmės būtų tinkamai valdomos ir mažinamos.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai išnagrinėtų visų sudėtingų, neįprastų, didelių sandorių prielaidas bei tikslą ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar teisėto tikslo arba kurios yra nusikaltimai mokesčių tvarkai, kaip apibrėžta 3 straipsnio 4 dalies f punkte . Visų pirma jie sugriežtina verslo santykių stebėsenos laipsnį ir pobūdį, kad nustatytų, ar tie sandoriai ar veikla atrodo neįprasti ar įtartini. Jei įpareigotasis subjektas nustato neįprastą ar įtartiną sandorį ar veiklą, jis nedelsdamas apie tai praneša visų valstybių narių, kurios gali būti susijusios, FŽP. [82 pakeit.]

3.   Vertindamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes valstybės narės ir įpareigotieji subjektai atsižvelgia bent jau į  veiksnius, susijusius su klientu ir produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugos teikimo kanalu, kaip į III priede nustatytus galimai didesnės grėsmės situacijų veiksnius. [83 pakeit.]

4.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EPI iki … (*3) pateikia kompetentingoms institucijoms ir 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems įpareigotiesiems subjektams skirtas gaires dėl grėsmės veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir (arba) priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai reikia taikyti sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones. Tos gairės pateikiamos per 2 vienerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. [84 pakeit.]

17 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad tarptautinių korespondentinės bankininkystės santykių su trečiųjų valstybių gaunančiomis įstaigomis atveju, be 11 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, valstybių narių kredito įstaigos:

a)

surinktų pakankamai informacijos apie gaunančią įstaigą, kad būtų galima gerai suprasti gaunančios įstaigos verslo pobūdį ir iš viešai prieinamos informacijos nustatyti įstaigos reputaciją bei priežiūros kokybę;

b)

įvertintų gaunančios įstaigos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;

c)

prieš naujų korespondentinės bankininkystės santykių užmezgimą gautų vyresniosios vadovybės pritarimą;

d)

dokumentais įtvirtintų atitinkamus kiekvienos įstaigos įsipareigojimus;

e)

mokėtinų sumų atžvilgiu įsitikintų, kad gaunanti kredito įstaiga patikrino klientų, turinčių tiesioginį priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę ir atliko jų nuolatinį deramą tikrinimą ir kad tokia įstaiga, gavusi įstaigos korespondentės prašymą, gali jai pateikti atitinkamus deramo klientų tikrinimo duomenis.

18 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad sandorių arba santykių su trečiosios valstybės politikoje dalyvaujančiais asmenimis atveju, be 11 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai:

a)

turėtų atitinkamas prie grėsmės pritaikytas procedūras, kuriomis nustatoma, ar klientas arba kliento tikrasis savininkas yra toks asmuo;

b)

verslo santykiams su tokiais klientais užmegzti arba tęsti gautų vyresniosios vadovybės pritarimą;

c)

imtųsi atitinkamų priemonių turto ir lėšų, kurie yra susiję su verslo santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;

d)

vykdytų sustiprintą nuolatinę verslo santykių stebėseną.

19 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad sandorių arba santykių su vietiniais politikoje dalyvaujančiais asmenimis arba asmeniu, kuriam tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, atveju, be 11 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai:

a)

turėtų atitinkamas prie grėsmės pritaikytas procedūras, kuriomis nustatoma, ar klientas arba kliento tikrasis savininkas yra toks asmuo;

b)

didesnės grėsmės verslo santykių su tokiais asmenimis atveju taikytų 18 straipsnio b, c ir d punktuose nurodytas priemones.

19a straipsnis

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, parengia vietinių politikoje dalyvaujančių asmenų ir asmenų, kurie yra valstybių narių gyventojai ir kuriems tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, sąrašą. Sąrašas yra prieinamas kompetentingoms valdžios institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams.

Komisija informuoja susijusius asmenis, kad jie buvo įtraukti į sąrašą arba iš jo išbraukti.

Pagal šio straipsnio reikalavimus įpareigotieji subjektai neatleidžiami nuo deramo klientų tikrinimo prievolių ir įpareigotieji subjektai negali pasikliauti vien tik ta informacija kaip pakankama šioms prievolėms įvykdyti.

Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias prekybai informacija komerciniais tikslais apie tarptautinėje politikoje dalyvaujančius asmenis, vietinius politikoje dalyvaujančius asmenis arba asmenis, kuriems tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas. [85 pakeit.]

20 straipsnis

Įpareigotieji subjektai , laikydamiesi grėsme pagrįsto požiūrio, imasi pagrįstų priemonių nustatyti, ar gyvybės draudimo ar kito su investicijomis susijusio draudimo sutarties naudos gavėjai ir (arba) prireikus naudos gavėjo tikrasis savininkas yra politikoje dalyvaujantys asmenys. Tų priemonių imamasi ne vėliau kaip išmokant išmokas arba visiškai ar iš dalies perduodant sutarties naudą. Nustačius didesnę grėsmę, valstybės narės reikalauja, kad, be įprasto deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai: [86 pakeit.]

a)

informuotų vyresniąją vadovybę prieš išmokant pajamas pagal draudimo sutartį;

b)

atliktų sustiprintą visų verslo santykių su draudėju patikrinimą.

21 straipsnis

18, 19 ir 20 straipsniuose nurodytos priemonės, bet nenurodytos 19a straipsnyje, taip pat taikomos tokių tarptautinėje ar vietos politikoje dalyvaujančių asmenų šeimos nariams arba jų artimais pagalbininkais esantiems asmenims asmenims, kurie, kaip įrodyta, yra artimi jų pagalbininkai . [87 pakeit.]

22 straipsnis

Kai 18, 19 ir 20 straipsniuose nurodytas asmuo nustoja būti tarptautinėje politikoje dalyvaujančiu asmeniu, vidaus politikoje dalyvaujančiu asmeniu arba asmeniu, kuriam tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas , reikalaujama, kad įpareigotieji subjektai apsvarstytų tolesnę to asmens keliamą grėsmę ir taikytų tokias tinkamas priemones atsižvelgiant į grėsmę tol, kol nustatoma, kad tas asmuo nebekelia grėsmės. Tas laikotarpis trunka ne trumpiau negu 18 12 mėnesių. [88 pakeit.]

23 straipsnis

1.   Valstybės narės draudžia kredito įstaigoms pradėti ar tęsti korespondentinės bankininkystės santykius su fiktyviu banku ir reikalauja, kad kredito įstaigos imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jos nepradėtų ir netęstų korespondentinių ryšių su banku, apie kurį žinoma, kad jis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.

2.   Pagal 1 dalį „fiktyvus bankas“ yra kredito įstaiga ar lygiaverte veikla užsiimanti įstaiga, kuri įsteigta jurisdikcijoje, kurioje tokia įstaiga fiziškai neegzistuoja ir kartu neturi joje reikšmingo valdymo ir vadovavimo organo, ir kuri nėra reguliuojamos finansų grupės dalis.

4 SKIRSNIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ VEIKLA

24 straipsnis

Valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams, vykdant 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose numatytus reikalavimus, remtis trečiosiomis šalimis. Tačiau galutinė atsakomybė už šių reikalavimų įvykdymą tenka trečiąja šalimi besiremiančiam įpareigotajam subjektui. Be to, valstybės narės užtikrina, kad bet kurios tokios trečiosios šalys taip pat gali būti atsakingos už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus. [89 pakeit.]

25 straipsnis

1.   Pagal šį skirsnį „trečiosios šalys“ yra:

a)

2 straipsnyje išvardyti įpareigotieji subjektai; arba arba

b)

kitos įstaigos ir asmenys, kurie yra valstybėse narėse arba trečiojoje valstybėje ir kurie taiko šioje direktyvoje nustatytiems lygiaverčius deramo klientų tikrinimo reikalavimus ir įrašų saugojimo reikalavimus, o pagal VI skyriaus 2 skirsnį yra prižiūrima, kaip jie laikosi šios direktyvos reikalavimų.

2.   Spręsdamos, Spręsdama , ar trečioji valstybė atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas, valstybės narės Komisija apsvarsto turimą informaciją apie geografinės grėsmės mastą ir informuoja vienos kitas, Komisiją valstybes nares , įpareigotuosius subjektus , EPI, jei tai susiję su šios direktyvos taikymu ir laikantis atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 nuostatų, apie atvejus, kai, jos nuomone, trečioji valstybė atitinka tokias sąlygas.

2a.     Komisija sudaro jurisdikcijų, kurių kovos su pinigų plovimu priemonės yra lygiavertės šios direktyvos nuostatoms ir kitoms susijusioms Sąjungos taisyklėms bei nuostatoms, sąrašą.

2b.     2a dalyje nurodytas sąrašas reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į informaciją, gautą iš valstybių, kaip nurodyta 2 dalyje. [90 pakeit.]

26 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai iš trečiosios šalies, kuria remiamasi, gautų būtiną informaciją dėl 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytų reikalavimų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai, į kuriuos klientas turi kreiptis, imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad gavusi prašymą trečioji šalis nedelsdama perduotų atitinkamas tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų ir kitų atitinkamų dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas.

27 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija (kiek tai susiję su visos grupės politika ir kontrole) ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija (kiek tai susiję su filialais ir patronuojamosiomis įmonėmis) galėtų laikyti, kad įpareigotasis subjektas taiko 25 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnyje nustatytas priemones taikydamas savo grupės programą, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)

įpareigotasis subjektas remiasi trečiosios šalies, kuri priklauso tai pačiai grupei, teikiama informacija;

b)

ta grupė taiko deramo klientų tikrinimo priemones, įrašų saugojimo taisykles ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos programas pagal šią direktyvą arba lygiavertes taisykles;

c)

buveinės valstybės kompetentinga institucija , bendradarbiaudama su priimančiosios valstybės kompetentingomis institucijomis, grupės lygiu prižiūri, ar veiksmingai įgyvendinami b punkte nurodyti reikalavimai. [91 pakeit.]

1a.     EPI iki…  (*4) paskelbia gaires dėl atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų taikomos grupės subjektų priežiūros sistemos siekiant užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą priežiūrą grupių lygmeniu. [92 pakeit.]

28 straipsnis

Šis skirsnis netaikomas užsakomųjų paslaugų ar agentų santykiams, kai pagal sutartinę struktūrą užsakomųjų paslaugų teikėjas ar agentas laikytinas įpareigotojo subjekto dalimi.

III SKYRIUS

INFORMACIJA APIE TIKRUOSIUS SAVININKUS

29 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigti juridiniai asmenys gautų ir arba pagal jų teisę reglamentuojami įmonės ir kiti subjektai, turintys teisinį subjektiškumą, įskaitant patikos subjektus ar kitus subjektus, kurių struktūra ar funkcijos yra panašios į patikos subjektų, fondų, kontroliuojančiųjų bendrovių ir visų kitų panašių dabartinių ar būsimų teisinių struktūrų struktūrą ar funkcijas, jų teritorijoje veikiančiame centriniame viešajame registre, komerciniame registre arba bendrovių registre saugotų tinkamą, tikslią ir atnaujintą , dabartinę ir atnaujinamą informaciją apie save ir savo tikruosius savininkus bei pateiktų tokią informaciją šiems registrams įsisteigimo metu, taip pat informaciją apie bet kokius šių faktų pasikeitimus .

1a.     Registre saugoma būtina informacija, kurios reikia norint aiškiai nustatyti įmonę ir jos tikrąjį savininką, t. y., subjekto pavadinimas, kodas, teisinė forma ir statusas, steigimo įrodymas, registruotosios buveinės adresas (ir pagrindinės verslo vietos adresas, jei jis skiriasi nuo registruotosios buveinės vietos adreso), pagrindiniai reglamentuojantys dokumentai (pvz., bendrovės steigimo sutartis ir įstatai), direktorių sąrašas (įskaitant jų pilietybę ir gimimo datą), taip pat informacija apie akcininkus (tikruosius savininkus), pvz., vardai, pavardės (pavadinimai), gimimo datos, pilietybė arba steigimo vietos jurisdikcija, kontaktiniai duomenys, akcijų skaičius, akcijų kategorijos (įskaitant susijusių balsavimo teisių pobūdį) ir jų valdomų akcijų arba vykdomos kontrolės dalis, jei taikytina.

Pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus įpareigotieji subjektai neatleidžiami nuo deramo klientų tikrinimo prievolių ir įpareigotieji subjektai negali pasikliauti vien tik ta informacija kaip pakankama šioms prievolėms įvykdyti.

1b.     Dabartinių arba būsimų patikos ar kitų tipų juridinių subjektų ir struktūrų, kurių struktūra ir funkcijos panašios, atveju ši informacija taip pat apima patikėtojo, patikėtinio (-ių), saugotojo (jei tinka), naudos gavėjų arba naudos gavėjų klasės ir bet kurių kitų fizinių asmenų, faktiškai kontroliuojančių patikos subjektą, tapatybę. Valstybės narės užtikrina, kad patikėtinis įpareigotiesiems subjektams atskleistų informaciją apie savo statusą, kai jis, veikdamas kaip patikėtinis, užmezga verslo santykius arba vykdo nenuolatinį sandorį, kurio vertė viršija 10 straipsnio b, c ir d punktuose nustatytą ribą. Be kita ko, turėtų būti saugoma informacija apie visų asmenų gimimo datas ir pilietybes. Valstybės narės, skelbdamos patikos dokumentą ir apsikeitimą raštais, laikosi grėsme pagrįsto požiūrio, ir, kai reikia, laikydamosi informacijos apie asmenį apsaugos taisyklių, užtikrina, kad informacija būtų atskleidžiama kompetentingoms institucijoms, visų pirma FŽP, ir įpareigotiesiems subjektams.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad Su 1, dalyje nurodytą informaciją galėtų 1a ir 1b dalyse nurodyta informacija gali laiku gauti susipažinti visų valstybių narių kompetentingos institucijos , visų pirma FŽP, ir įpareigotieji subjektai. Valstybės narės, nustačiusios asmens, pageidaujančio susipažinti su informacija internetu atlikus pagrindinę registraciją, tapatybę, suteikia viešą prieigą prie 1 dalyje nurodytų registrų. Atviruoju ir saugiu duomenų formatu pateikiama informacija internetu yra prieinama visiems asmenimis, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, visų pirma veiksmingos duomenų subjekto teisių susipažinti su asmens duomenimis ir pataisyti arba ištrinti netikslius duomenis apsaugos taisyklių. Už informacijos pateikimą renkami mokesčiai neviršija tokiems veiksmams atlikti reikalingų administracinių sąnaudų. Bet kokie pateikiamos informacijos pokyčiai registre aiškiai nurodomi nedelsiant ir bet kuriuo atvejuper 30 dienų.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti bendrovių registrai tarpusavyje sujungiami per Europos platformą, portalą ir papildomus prieigos punktus, valstybių narių sukurtus pagal Direktyvą 2012/17/ES. Valstybės narės, padedamos Komisijos, savo registrų sąveiką užtikrina registrų sistemos tinkle naudodamosi Europos platforma.

2a.     Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, skubiai, konstruktyviai ir veiksmingai siekia bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekdama paskatinti kurti lygiaverčius centrinius registrus, kuriuose būtų pateikiama informacija apie tikruosius savininkus, ir šio straipsnio 1 ir 1a dalyse nurodyta informacija tose šalyse būtų prieinama viešai.

Pirmenybė teikiama trečiosioms šalims, kuriose yra daug juridinių asmenų, įskaitant patikos subjektus, fondus, kontroliuojančiąsias bendroves ir visus kitus subjektus, kurių struktūra ar funkcijos panašios ir kurių turimos Sąjungoje įsteigtų juridinių subjektų akcijos rodo tiesioginį nuosavybės faktą pagal 3 straipsnio 5 dalį.

2b.     Valstybės narės nustato taisykles dėl veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų fiziniams ar juridiniams asmenims, kurios taikomos už pagal šį straipsnį priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, kurių reikia tokių sankcijų taikymui užtikrinti. Šio straipsnio taikymo tikslais valstybės narės nustato veiksmingas kovos su piktnaudžiavimu priemones siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, susijusiam su pareikštinėmis akcijomis ir ilgalaikėmis jų pirkimo teisėmis (varantais).

2c.     Komisija iki  (*5) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie reikalavimų pagal šį straipsnį taikymą ir veikimo būdą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [93 pakeit.]

30 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tiesioginės patikos patikėtiniai, kurių veiklą reglamentuoja jų teisė, gautų ir saugotų tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją apie patikos struktūros tikruosius savininkus. Ši informacija apima patikėtojo, patikėtinio (-ių), saugotojo (jei tinka), naudos gavėjų tapatybę arba naudos gavėjų klasę ir bet kurių kitų fizinių asmenų, faktiškai kontroliuojančių patikos struktūrą, tapatybę.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad patikėtinis įpareigotiesiems subjektams atskleistų informaciją apie savo statusą, kai jis, veikdamas kaip patikėtinis, užmezga verslo santykius arba vykdo nenuolatinį sandorį, kurio vertė viršija 10 straipsnio b, c ir d punktuose nustatytą ribą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją galėtų laiku gauti kompetentingos institucijos ir įpareigotieji subjektai.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas priemones atitinkančios priemonės būtų taikomos kitų tipų juridiniams asmenims ir teisinėms struktūroms, kurių struktūra ir funkcijos panašios į patikos struktūrų. [94 pakeit.]

IV SKYRIUS

PRANEŠIMO PAREIGOS

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

1.   Siekdama užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą, kiekviena valstybė narė įsteigia FŽP.

1a.     2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodyti asmenys FŽP ir (arba) atitinkamą tam tikros profesijos savireguliavimo organą, kaip nurodyta 33 straipsnio 1 dalyje, informuoja, jei įtaria arba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad piktnaudžiaujama jų paslaugomis baudžiamosios veiklos vykdymo tikslu. [95 pakeit.]

2.   Valstybės narės raštu praneša Komisijai atitinkamų FŽP pavadinimus ir adresus.

3.   FŽP įsteigiamas kaip nepriklausomai veikiantis ir autonominis centrinis nacionalinis padalinys. Jis yra atsakingas už pranešimų apie įtartinus sandorius ir kitos informacijos, susijusios su galimu pinigų plovimu, su tuo susijusiais pirminiais nusikaltimais arba galimu teroristų finansavimu arba reikalaujamos pagal nacionalinius teisės aktus, gavimą (ir, kiek yra leidžiama, prašymą), analizę ir perdavimą ir analizę. FŽP yra atsakingas už tokios analizės rezultatų platinimą visoms kompetentingoms institucijoms , kai yra pagrindo įtarti pinigų plovimą, su tuo susijusius pirminius nusikaltimus arba teroristų finansavimą . Tais tikslais jis gali gauti susijusią papildomą informaciją iš įpareigotųjų subjektų . Tam, kad galėtų vykdyti savo pareigas, FŽP suteikiami atitinkami finansiniai, techniniai ir žmogiškieji ištekliai. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų netinkamai kišamasi į FŽP veiklą . [96 pakeit.]

4.   Valstybės narės užtikrina, kad FŽP turėtų galimybę tiesiogiai ar netiesiogiai laiku susipažinti su finansine, administracine ir teisėsaugos informacija, kuri jam reikalinga pareigoms tinkamai atlikti. Be to, FŽP reaguoja į savo valstybės narės teisėsaugos institucijų prašymus pateikti informaciją, nebent būtų faktinių priežasčių daryti prielaidą, kad suteikus tokią informaciją būtų pakenkta atliekamam tyrimui ar analizei, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba kitaip neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. FŽP gavus tokį prašymą, sprendimą dėl to, ar atlikti analizę arba pateikti informaciją prašymą pateikusiai teisėsaugos institucijai, turėtų priimti FŽP. Valstybės narės reikalauja, kad teisėsaugos institucijos FŽP teiktų atsiliepimus apie pateiktos informacijos panaudojimą. [97 pakeit.]

5.   Valstybės narės užtikrina, kad FŽP turėtų įgaliojimus skubiai imtis tiesioginių arba netiesioginių veiksmų, kai įtariama, kad sandoris susijęs su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, laikinai sustabdyti arba neleisti vykdyti pradėto sandorio, kad išanalizuotų sandorį ir patvirtintų įtarimą.

6.   FŽP vykdo dvejopą analizę: operatyvinę analizę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama atskiriems atvejams ir konkretiems tikslams, ir strateginę analizę, kurioje analizuojamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tendencijos ir struktūros.

32 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai ir atitinkamais atvejais – jų direktoriai ir darbuotojai – visapusiškai bendradarbiautų skubiai:

a)

savo iniciatyva informuodami FŽP, jeigu įstaiga ar asmuo, kuriems taikoma ši direktyva, žino, įtaria ar turi pakankamai pagrindo įtarti, kad lėšos gautos iš nusikalstamos veiklos arba susijusios su teroristų finansavimu, ir skubiai reaguodami į FŽP prašymus pateikti papildomos informacijos tokiais atvejais;

b)

FŽP prašymu taikomuose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikdami jam visą reikalingą informaciją.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija perduodama valstybės narės, kurios teritorijoje yra įsikūrusi informaciją perduodanti įstaiga ar asmuo, ir valstybės narės, kurioje įsteigtas įpareigotasis subjektas, FŽP. Informaciją perduoda pagal 8 straipsnio 4 dalį paskirtas asmuo ar asmenys. [98 pakeit.]

33 straipsnis

1.   Nukrypdamos Nukrypstant nuo 32 straipsnio 1 dalies, valstybės narės 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b, d ir e  papunkčiuose nurodytų asmenų ir 4 straipsnyje nurodytų tų kategorijų profesijų ir įmonių atveju gali tam tikrą atitinkamos profesijos savireguliavimo organą paskirti ta institucija, kuri gautų 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

Bet kokiomis aplinkybėmis valstybės narės suteikia priemones ir būdą profesinės paslapties, konfidencialumo ir privatumo apsaugai užtikrinti. [99 pakeit.]

Nepažeidžiant 2 dalies, pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais paskirtasis savireguliavimo organas FŽP informaciją perduoda skubiai ir nefiltruodamas.

2.   Valstybės narės 32 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų netaiko notarams, kitiems nepriklausomiems teisininkams, auditoriams, išorės apskaitininkams ir konsultantams mokesčių srityje tik informacijos, kurią jie gauna iš savo kliento arba apie savo klientą, kai jie nustatinėja savo kliento teisinę padėtį arba kai jie gina savo klientą ar jam atstovauja teismo procese ar dėl tokio proceso, įskaitant konsultacijas dėl proceso inicijavimo ar vengimo, atžvilgiu, nepaisant to, ar tokia informacija yra gaunama prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar po jo.

34 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai nevykdytų sandorių, kurie, kiek jiems žinoma ar kaip jie įtaria, yra susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, kol jie neįvykdo būtino veiksmo pagal 32 straipsnio 1 dalies a punktą.

Pagal nacionalinę teisę gali būti duodami nurodymai nevykdyti sandorio.

2.   Kai yra įtariama, kad toks sandoris yra pinigų plovimo arba teroristų finansavimo veiksmas, ir kai taip nevykdyti sandorio neįmanoma arba kai dėl to gali būti pakenkta pastangoms baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, kurie turi naudos iš įtariamos pinigų plovimo arba teroristų finansavimo operacijos, atitinkami įpareigotieji subjektai praneša apie tokį sandorį FŽP iškart po jo.

35 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad jeigu 45 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos atlikdamos įpareigotųjų subjektų tikrinimus arba bet kuriuo kitu būdu nustato faktus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, jos skubiai apie tai informuoja FŽP.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros organai, įstatymų ar kitų teisės aktų įgalioti prižiūrėti akcijų, valiutos keitimo ir išvestinių finansinių priemonių rinkas, nustatę faktus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, apie tai informuotų FŽP.

36 straipsnis

Kai įpareigotasis subjektas arba tokio įpareigotojo subjekto darbuotojas ar direktorius gera valiapagal 32 ir 33 straipsnius atskleidžia informaciją, laikoma, kad šitaip nebuvo pažeistas joks informacijos atskleidimo apribojimas, nustatytas pagal sutartį arba pagal bet kokią teisės aktų nuostatą, o toks įpareigotasis subjektas arba jo direktorius ar darbuotojas nėra traukiami jokion atsakomybėn.

37 straipsnis

Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių užtikrina , kad asmenys, įskaitant įpareigotųjų subjektų darbuotojai darbuotojus ir atstovus , kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą pateikia pačioje įstaigoje arba finansinės žvalgybos padaliniui FŽP , būtų deramai apsaugoti nuo grasinimų ar priešiškų veiksmų , priešiško elgesio ir neigiamų pasekmių, visų pirma nuo priešiškų ar diskriminacinių su užimtumu susijusių veiksmų . Valstybės narės užtikrina nemokamą teisinę pagalbą tokiems asmenims ir pasirūpina saugiais pranešimo kanalais, kuriais asmenys gali pranešti apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą. Tokiais kanalais užtikrinama, kad informaciją teikiančių asmenų tapatybė būtų žinoma tik Europos priežiūros institucijoms ar FŽP. Valstybės narės užtikrina, kad veiktų tinkamos liudytojų apsaugos programos . [100 pakeit.]

2 SKIRSNIS

DRAUDIMAS ATSKLEISTI INFORMACIJĄ

38 straipsnis

1.   Įpareigotieji subjektai ir jų direktoriai bei darbuotojai nei susijusiam klientui, nei kitoms trečiosioms šalims negali atskleisti, kad informacija buvo perduota pagal 32 ir 33 straipsnius arba kad dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo yra ar gali būti atliekamas tyrimas.

2.   1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas informacijos atskleidimui valstybių narių kompetentingoms institucijoms, įskaitant savireguliavimo organus, duomenų apsaugos institucijoms arba informacijos atskleidimui teisėsaugos tikslais. [101 pakeit.]

3.   1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia tarpusavyje keistis informacija valstybių narių arba trečiųjų valstybių, kuriose galioja šiai direktyvai lygiaverčiai reikalavimai, įstaigoms, jei jos priklauso tai pačiai grupei.

4.   1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia tarpusavyje keistis informacija asmenims, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose ir esantiems valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kuriose galioja šiai direktyvai lygiaverčiai reikalavimai, jei minėti asmenys vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar viename tinkle, nepaisant to, ar jie veiklą vykdo kaip darbuotojai, ar ne.

Pagal pirmą pastraipą „tinklas“ – platesnė didesnė struktūra, kuriai priklauso šis asmuo ir kuri turi bendrus savininkus ir vadovybę ir kurioje laikomasi bendrų standartų, metodų arba kurioje vykdoma bendra atitinkamų nuostatų laikymosi kontrolė. [102 pakeit.]

5.   Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia tarpusavyje keistis informacija 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte bei 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytiems subjektams ar asmenims tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu dvi arba daugiau įstaigų ar asmenų, jei jie yra valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, kurioje galioja šiai direktyvai lygiaverčiai reikalavimai, ir jei jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų apsaugos pareigas.

5a.     Šio straipsnio taikymo tikslais trečiųjų šalių reikalavimai, lygiaverčiai šia direktyva nustatytiems reikalavimams, apima duomenų apsaugos taisykles. [103 pakeit.]

6.   Kai 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti asmenys siekia įtikinti klientą neužsiimti neteisėta veikla, tai nelaikoma 1 dalyje apibrėžtu informacijos atskleidimu.

V SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGA, ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS IR STATISTINIAI DUOMENYS [104 pakeit.]

39 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai pagal nacionalinę teisę saugotų toliau nurodytus dokumentus ir informaciją, kad ją būtų galima panaudoti FŽP ar kitai kompetentingai institucijai vykdant galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą:

a)

deramo klientų tikrinimo atveju – reikalaujamų įrodymų kopijas reikalaujamo įrodymo kopiją ar nuorodas į juos penkerius metus po to, kai baigiasi verslo santykiai su klientu , arba po nenuolatinio sandorio datos . Tam saugojimo laikotarpiui pasibaigus, asmens duomenys sunaikinami, jei nacionalinėje teisėje nenustatyta kitaip ir nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis įpareigotieji subjektai gali ar privalo toliau saugoti duomenis. Valstybės narės gali leisti arba reikalauti toliau saugoti asmens duomenis tik tuomet, jei tai būtina vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ar tyrimą arba jeigu duomenų saugojimo laikotarpio pratęsimas grindžiamas atsižvelgiant į kiekvieną atvejį . Ilgiausias asmens duomenų pratęstas saugojimo laikotarpis pasibaigus verslo santykiams neviršija dešimties metų – penkeri papildomi metai ;

b)

verslo santykių ir sandorių atveju – patvirtinamuosius įrodymus ir įrašus, kuriuos sudaro dokumentų originalai ar nuorašai, priimtini teismo procese pagal taikomus nacionalinius teisės aktus, penkerius metus arba po sandorių įvykdymo, arba verslo santykių pabaigos, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis trumpesnis. Tam saugojimo laikotarpiui pasibaigus, asmens duomenys sunaikinami, jei nacionalinėje teisėje nenustatyta kitaip ir nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis įpareigotieji subjektai gali ar privalo toliau saugoti duomenis. Valstybės narės gali leisti arba reikalauti toliau saugoti asmens duomenis tik tuomet, jei tai būtina vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ar tyrimą arba jeigu duomenų saugojimo laikotarpio pratęsimas grindžiamas atsižvelgiant į kiekvieną atvejį . Ilgiausias asmens duomenų pratęstas saugojimo laikotarpis arba po sandorių įvykdymo, arba verslo santykių pabaigos, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis baigiasi pirmiau, neviršija dešimties metų – penkeri papildomi metai .

2.     Visi saugomi asmens duomenys negali būti naudojami kitais nei duomenų saugojimo tikslais ir jokiomis aplinkybėmis nėra naudojami komerciniais tikslais. [105 pakeit.]

39a straipsnis

1.     Pagal šią direktyvą valstybių narių atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomos Direktyvos 95/46/EB nuostatos. EPI atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomos Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatos. Informacijos, skirtos kovos su pinigų plovimu, rinkimas, tvarkymas ir perdavimas pagal tuos teisės aktus laikomas visuomenės interesu.

2.     Asmens duomenys tvarkomi remiantis šia direktyva vien tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslu. Įpareigotieji subjektai informuoja naujus klientus apie galimą asmens duomenų naudojimą pinigų plovimo prevencijos tikslais prieš užmegzdami verslo santykius. Ypatingų kategorijų duomenys turi būti tvarkomis laikantis Direktyvos 95/46/EB.

3.     Draudžiamas pagal šią direktyvą surinktų duomenų tvarkymas komerciniais tikslais.

4.     Jei įpareigotasis subjektas arba kompetentinga institucija nesutiko atskleisti informacijos apie duomenų tvarkymą, atitinkamas asmuo turi teisę savo duomenų apsaugos institucijos prašyti susipažinti su jo asmens duomenimis, patikrinti jo asmens duomenimis, juos pataisyti arba ištrinti, taip pat turi teisę į apeliaciją.

5.     Draudžiama suteikti atitinkamam asmeniui teisę susipažinti su informacija, esančia pranešime apie įtartiną sandorį. Šioje dalyje nustatytas draudimas neapima informacijos atskleidimo duomenų apsaugos institucijoms.

6.     Valstybės narės įpareigotųjų subjektų ir kompetentingų institucijų reikalauja pripažinti duomenų apsaugos institucijų įgaliojimus ir jų laikytis, kaip nustatyta pagal Direktyvą 95/46/EB, kai tai susiję su asmens duomenų tvarkymo saugumu ir jų tikslumu, savo iniciatyva arba pagal iš atitinkamo asmens gautą skundą. [106 pakeit.]

40 straipsnis

-1.     Valstybės narės turi nacionalinio lygmens, centralizuotas sistemas, kurios joms leistų laiku nustatyti, ar fiziniai arba juridiniai asmenys turi arba kontroliuoja bankų sąskaitas jų teritorijoje veikiančiose finansų įstaigose.

-1a.     Valstybės narės taip pat turi sistemas, leidžiančias kompetentingoms institucijoms identifikuoti nuosavybę be išankstinio jo savininko informavimo.

1.    Valstybės narės reikalauja, kad jų įpareigotieji subjektai turėtų parengę sistemas, leidžiančias kurios leistų saugiais kanalais ir taip, kad būtų užtikrintas visapusiškas paklausimų konfidencialumas, visapusiškai ir greitai pagal nacionalinę teisę reaguoti į FŽP ar kitos institucijos kitų institucijų paklausimus, ar per praėjusius pastaruosius penkerius metus jos turi ar per šį laikotarpį turėjo verslo santykių su nurodytais fiziniais ar juridiniais asmenimis ir koks yra arba buvo tokių santykių pobūdis. [107 pakeit.]

40a straipsnis

Informacijos, skirtos kovai su pinigų plovimu, rinkimas, tvarkymas ir perdavimas pagal Direktyvą 95/46/EB laikomas visuomenės intereso klausimu. [108 pakeit.]

41 straipsnis

1.   Valstybės narės, rengdamos nacionalinius grėsmės vertinimus pagal 7 straipsnį, užtikrina, kad jos būtų pajėgios reguliariai peržiūrėti savo kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, tuo tikslu kaupdamos išsamius statistinius duomenis, susijusius su tokių sistemų veiksmingumu.

2.   1 dalyje nurodyti statistiniai duomenys apima:

a)

skirtingų sektorių, kuriems taikoma ši direktyva, dydį ir svarbą rodančius duomenis, įskaitant kiekvieno sektoriaus subjektų ir asmenų skaičių bei reikšmę ekonomikai;

b)

nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos režimo pranešimo, tyrimo ir teisminio etapų duomenis, įskaitant pranešimų FŽP apie įtartinus sandorius skaičių, priemones, kurių buvo toliau imtasi pagal tuos pranešimus, taip pat per metus ištirtų atvejų skaičių, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų skaičių, už pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikas nuteistų asmenų skaičių ir įšaldyto, areštuoto ar konfiskuoto turto vertę eurais;

ba)

duomenis, rodančius pranešimų, kuriais remiantis vėliau atlikti tyrimai, skaičių ir procentinę dalį kartu su metine ataskaita įpareigotiesiems subjektams, kurioje išsamiau išdėstoma jų pateiktų pranešimų nauda ir tolesni su jais susiję veiksmai; [109 pakeit.]

bb)

duomenis apie FŽP pateiktų, gautų, atmestų ir visai arba iš dalies patenkintų tarpvalstybinių prašymų pateikti informaciją skaičių. [110 pakeit.]

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų skelbiamas jų statistinių ataskaitų konsoliduotas vertinimas, ir perduoda Komisijai 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis.

VI SKYRIUS

POLITIKA, PROCEDŪROS IR PRIEŽIŪRA

1 SKIRSNIS

VIDAUS PROCEDŪROS, MOKYMAS IR ATSILIEPIMAI

42 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad grupei priklausantys įpareigotieji subjektai įgyvendintų visos grupės masto politiką ir procedūras, įskaitant duomenų apsaugos politiką, taip pat politiką ir procedūras, susijusias su keitimusi informacija grupės viduje užkertant kelią pinigų plovimui ir kovojant su teroristų finansavimu. Ta politika ir procedūros veiksmingai įgyvendinamos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse esančiuose filialuose ir patronuojamosiose įmonėse, kuriose jie turi daugumą akcijų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įpareigotieji subjektai filialų ar patronuojamųjų įmonių, kuriose jie turi daugumą akcijų, turi trečiosiose valstybėse, kuriose būtiniausi pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu reikalavimai ne tokie griežti kaip valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje esantys jų filialai ir patronuojamosios įmonės, kuriose jie turi daugumą akcijų, įgyvendintų valstybės narės reikalavimus, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus, jei tai įmanoma pagal trečiosios valstybės narės teisės aktus.

3.   Valstybės narės ir EPI informuoja vienos kitas apie atvejus, kai trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti 1 dalyje reikalaujamų priemonių, o sprendimui rasti galima imtis suderintų veiksmų.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti 1 dalies pirmoje pastraipoje reikalaujamų priemonių, įpareigotieji subjektai imtųsi papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai valdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmę, ir informuotų savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijas. Jei papildomų priemonių neužtenka, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apsvarsto galimybę imtis papildomų priežiūros veiksmų, prireikus įskaitant prašymą finansų grupei nutraukti veiklą priimančiojoje šalyje.

5.   EPI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina, kokio tipo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų papildomų priemonių ir kokių būtiniausių veiksmų turi imtis 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti įpareigotieji subjektai, kai trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujamų priemonių.

EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki …  (*6). [111 pakeit.]

6.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 5 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų leidžiama keistis informacija grupės viduje, jei tai netrukdo FŽP ar kitai kompetentingai institucijai pagal nacionalinę teisę atlikti tyrimą ar analizę dėl galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.

8.   Valstybės narės reikalauja, kad elektroninių pinigų išleidėjai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 3 dalyje, ir mokėjimo paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 9 dalyje, kurie įsteigti jų teritorijoje ir kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje arba ne Sąjungoje, jų teritorijoje paskirtų pagrindinį informacinį punktą, kuris prižiūrėtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių taikymą.

9.   EPI parengia techninių reguliavimo standartų dėl aplinkybių, kuriomis tikslinga paskirti pagrindinį informacinį punktą pagal 8 dalį, nustatymo kriterijų ir dėl pagrindinių informacinių punktų funkcijų projektus.

EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … (*7).

10.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 9 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

43 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai imtųsi jiems kylančiai grėsmei, jų pobūdžiui ir dydžiui proporcingų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šios direktyvos pagrindu priimtas nuostatas, įskaitant atitinkamus duomenų apsaugos reikalavimus.

Tos priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, galimai susijusius su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodyta, kaip elgtis tokiais atvejais.

Kai fizinis asmuo, priskiriamas vienai iš 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytų kategorijų, vykdo profesinę veiklą kaip juridinio asmens darbuotojas, šio skirsnio reikalavimai yra taikomi tokiam juridiniam asmeniui, o ne minėtam fiziniam asmeniui.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai turėtų galimybę naudotis naujausia informacija apie pinigų plovimu ir teroristų finansavimu užsiimančių asmenų veiklą ir požymius, leidžiančius atpažinti įtartinus sandorius.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įmanomais atvejais įpareigotiesiems subjektams būtų laiku pateikti pateikiami atsiliepimai apie pranešimų, susijusių su įtariamu pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, veiksmingumą ir toliau taikytinas priemones. [112 pakeit.]

3a.     Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai paskirtų valdybos narius, atsakingus už atitikčiai šios direktyvos nuostatoms užtikrinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą. [113 pakeit.]

2 SKIRSNIS

PRIEŽIŪRA

44 straipsnis

1.   Valstybės narės numato, kad valiutos keityklos ir patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai turi būti licencijuojami ar įregistruojami, o lošimo paslaugų teikėjai – gauti veiklos leidimą.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos įsitikintų, kad asmenys, veiksmingai vadovaujantys arba vadovausiantys 1 dalyje nurodytų subjektų veiklai, arba tikrieji tokių subjektų savininkai yra kompetentingi ir tinkami.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir savireguliavimo organai imtųsi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią dėl nusikalstamų veikų tose srityse nuteistiems nusikaltėliams ar jų bendrininkams turėti reikšmingą ar kontrolinį 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b, d ir e punktuose nurodytų įpareigotųjų subjektų akcijų paketą, būti tų įpargotųjų subjektų tikruoju savininku arba juose užimti vadovaujamas pareigas. [114 pakeit.]

45 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja iš kompetentingų institucijų veiksmingai stebėti ir imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti šios direktyvos reikalavimų vykdymą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų, įskaitant įgaliojimą reikalauti pateikti bet kokios informacijos, reikalingos reikalavimų laikymosi stebėsenai ir patikrinimams vykdyti, ir turėtų pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių savo funkcijoms vykdyti. Valstybės narės užtikrina, kad tų institucijų darbuotojai laikytųsi aukštų profesinių standartų, įskaitant konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartus, būtų labai patikimi ir tinkamos kvalifikacijos.

3.   Kredito bei finansų įstaigų ir lošimo paslaugų teikėjų atžvilgiu kompetentingos institucijos turi didesnius priežiūros įgaliojimus, ypač galimybę patikrinimus atlikti vietoje. Siekiant agresyvaus mokesčių planavimo bei vengimo atvejais sumažinti teisinį ir reguliacinį arbitražą, kompetentingos institucijos, atsakingos už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą, stebi jų gaunamų teisinių konsultacijų tinkamumą. [115 pakeit.]

4.   Valstybės narės užtikrina reikalauja , kad įpareigotieji subjektai, valdantys filialus arba patronuojamąsias įmones kitose valstybėse narėse, laikytųsi tos kitos valstybės narės nacionalinių nuostatų, susijusių su šia direktyva. [116 pakeit.]

5.   Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas ar patronuojamoji įmonė, kompetentingos institucijos bendradarbiautų su valstybės narės, kurioje yra įpareigotojo subjekto pagrindinė buveinė, kompetentingomis institucijomis, kad būtų užtikrinta veiksminga šios direktyvos reikalavimų laikymosi priežiūra.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad priežiūrai taikančios taikydamos grėsme pagrįstą požiūrį kompetentingos institucijos: [117 pakeit.]

a)

aiškiai suprastų savo šaliai būdingas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes

b)

turėtų galimybę vietoje ir ne vietoje susipažinti su visa atitinkama informacija apie konkrečias vietines ir tarptautines grėsmes, susijusias su įpareigotųjų subjektų klientais, produktais ir paslaugomis; ir

c)

vietoje ir ne vietoje vykdomos priežiūros periodiškumą ir nuodugnumą grįstų įpareigotojo subjekto rizikos pobūdžiu ir šaliai būdingomis pinigų plovimo bei teroristų finansavimo grėsmėmis.

7.   Įpareigotųjų subjektų rizikos pobūdžio, susijusio su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsme, įskaitant reikalavimų nesilaikymo riziką, vertinimas peržiūrimas tiek periodiškai, tiek įvykus svarbiems įpareigotojo subjekto valdymo ir veikimo įvykiams ar pokyčiams.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atsižvelgtų į įpareigotajam subjektui leidžiamos diskrecijos laipsnį ir atitinkamai peržiūrėtų su šia diskrecija susijusius grėsmės vertinimus, taip pat jo politikos, vidaus kontrolės ir procedūrų tinkamumą ir įgyvendinimą.

9.   2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu valstybės narės gali leisti 1 dalyje nurodytas funkcijas atlikti savireguliavimo organams, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalį.

10.   EPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį iki … (*8) kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti priežiūrai taikant grėsme pagrįstą požiūrį. Ypač reikėtų atsižvelgti į veiklos pobūdį bei dydį ir prireikus reikėtų nustatyti proporcingas konkrečias priemones.

3 SKIRSNIS

BENDRADARBIAVIMAS

I POSKIRSNIS

NACIONALINIS BENDRADARBIAVIMAS

46 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad politikos formuotojai, FŽP, teisėsaugos institucijos, priežiūros institucijos , duomenų apsaugos institucijos ir kitos kompetentingos institucijos, susiję su pinigų plovimo prevencija ir kova su teroristų finansavimu, turėtų veiksmingus mechanizmus, kad galėtų šalies mastu bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą plėtojant ir įgyvendinant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką ir veiklą. [118 pakeit.]

II poskirsnis

Bendradarbiavimas su EPI

47 straipsnis

Nedarant poveikio duomenų apsaugos taisyklių taikymui, kompetentingos institucijos EPI teikia visą svarbią informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti. [119 pakeit.]

III poskirsnis

Komisijos ir FŽP bendradarbiavimas

48 straipsnis

Komisija gali suteikti suteikia būtiną paramą, kad palengvintų koordinavimą, taip pat ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių FŽP Sąjungoje. Ji gali reguliariai rengti susitikimus su rengia ES ir FŽP platformos, kurią sudaro valstybių narių FŽP atstovais, kad palengvintų bendradarbiavimą ir pasikeitimą nuomonėmis atstovai, susitikimus ir, kai reikia, ES ir FŽP platformos susitikimus su EBI, EDPPI ir EVPRI. ES ir FŽP platforma sukurta gairėms dėl su įgyvendinimu susijusių klausimų, svarbių FŽP ir informaciją pranešantiems subjektams, parengti, FŽP veiklai, ypač susijusiai su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusiais klausimais ir bendra analize, palengvinti, informacijai apie vidaus rinkos tendencijas ir grėsmės veiksnius dalintis ir FŽP dalyvavimui valdant „FIU . net“ sistemą užtikrinti . [120 pakeit.]

49 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad jų FŽP kuo labiau glaudžiau bendradarbiautų tarpusavyje ir su trečiųjų šalių FŽP nepriklausomai nuo to, ar jie yra administracinės, teisėsaugos, teisminės ar mišrios institucijos , nedarant poveikio Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių taikymui . [121 pakeit.]

50 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad FŽP, prašomi ar be išankstinio prašymo automatiškai , su kitų valstybių narių FŽP ir trečiųjų šalių FŽP keistųsi informacija, kuri gali būti svarbi FŽP apdorojant tvarkant ar analizuojant informaciją apie finansines operacijas, susijusias su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu ir su juo tuo susijusius fizinius ar juridinius asmenis, arba tiriant tas operacijas. Prašyme nurodomi svarbūs faktai, bendrosios aplinkybės, prašymo priežastis priežastys ir prašomos informacijos naudojimo tikslai pobūdis . [122 pakeit.]

2.   Valstybės narės užtikrina, kad FŽP, kuriam teikiamas 1 dalyje nurodytas informacijos prašymas iš kito Sąjungos FŽP, atsakydamas į jį būtų įpareigotas pasinaudoti visais šalies mastu turimais informacijos gavimo ir analizavimo įgaliojimais. FŽP, kuriam teikiamas prašymas, laiku į jį reaguoja, ir tiek prašymą teikiantis, tiek prašymą gavęs FŽP, kai įmanoma, naudojasi saugiais skaitmeniniais keitimosi informacija būdais. [123 pakeit.]

Visų pirma tuomet, kai valstybė narė FŽP siekia gauti papildomos informacijos iš kitos valstybės narės įpareigotojo subjekto, kuris veikia jos teritorijoje, prašymas skiriamas valstybės narės, kurioje yra įpareigotasis subjektas, FŽP. Tas FŽP greitai ir be jokios atrankos perduoda prašymus ir atsakymus. [124 pakeit.]

3.   FŽP gali atsisakyti atskleisti informaciją, kuri galėtų pakenkti prašymą gavusioje valstybėje narėje atliekamam baudžiamajam tyrimui, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens arba atitinkamos valstybės narės interesams arba neatitiktų jos rinkimo tikslų. Toks atsisakymas yra tinkamai pagrindžiamas informacijos prašančiam FŽP.

51 straipsnis

Pagal 49 ir 50 straipsnius gauta informacija ir dokumentai naudojami šioje direktyvoje nustatytoms FŽP pareigoms vykdyti. Pagal 49 ir 50 straipsnius perduodamas informaciją ir dokumentus, juos teikiantis FŽP gali nustatyti tos informacijos naudojimo apribojimus ir sąlygas. Juos gaunantis FŽP laikosi tokių apribojimų ir sąlygų. Tai neturi įtakos jų naudojimui atliekant baudžiamąjį tyrimą ir traukimą baudžiamojon atsakomybėn, kurie susiję su FŽP pareigomis vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą.

52 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad FŽP imtųsi visų būtinų priemonių, įskaitant saugumo priemones, siekdami užtikrinti, kad pagal 49 ir 50 straipsnius pateiktos informacijos negautų jokia kita institucija, žinyba ar skyrius, nebent tam iš anksto pritaria informaciją teikiantis FŽP.

53 straipsnis

1.   Valstybės narės skatina savo FŽP naudotis reikalauja, kad jų FŽP naudotųsi saugiais FŽP tarpusavio bendravimo kanalais ir decentralizuotu kompiuteriniu tinklu „FIU.net“. [125 pakeit.]

2.   Valstybės narės užtikrina, kad atlikdami šioje direktyvoje nustatytas pareigas jų FŽP bendradarbiautų tarpusavyje ir Europolu jo įgaliojimų ribose modernių technologijų taikymo srityje. Tos technologijos sudaro sąlygas FŽP savo duomenis anonimiškai ir užtikrinant visišką asmens duomenų apsaugą lyginti su kitų FŽP, taip siekiant rasti FŽP dominančius subjektus kitose valstybėse narėse ir identifikuoti jų pajamas ir lėšas. [126 pakeit.]

54 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad jų ragina savo FŽP bendradarbiautų bendradarbiauti su Europolu dėl tarpvalstybiniu mastu atliekamų nagrinėjamų atvejų analizių, susijusių su bent dviem valstybėmis narėmis. [127 pakeit.]

54a straipsnis

Komisija turėtų padidinti spaudimą mokesčių rojams, siekdama paskatinti juos glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija siekiant kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. [128 pakeit.]

4 SKIRSNIS

SANKCIJOS

55 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai galėtų atsakyti už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. [129 pakeit.]

2.   Nedarant poveikio valstybių narių teisei taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų imtis tinkamų administracinių priemonių ir taikyti administracines sankcijas įpareigotiesiems subjektams pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas įgyvendinant šią direktyvą, ir užtikrina, kad jos būtų taikomos. Tos priemonės ir sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad, nustačius reikalavimus juridiniams asmenims, sankcijas būtų galima taikyti valdymo organo nariams ar visiems kitiems asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę atsako už pažeidimą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų visus tyrimo įgaliojimus, būtinus jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, kad administracinėmis priemonėmis ar sankcijomis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.

56 straipsnis

1.   Šis straipsnis taikomas bent jau tais atvejais, kai įpareigotieji subjektai sistemingai nesilaiko toliau nurodytų reikalavimų:

a)

9–23 straipsniai (deramas klientų tikrinimas);

b)

32, 33 ir 34 straipsniai (pranešimas apie įtartinus sandorius);

c)

39 straipsnis (įrašų saugojimas) ir

d)

42 ir 43 straipsniai (vidaus kontrolė).

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones:

a)

viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis , jei tai būtina ir proporcinga atsižvelgiant į konkrečiu atveju atliktą vertinimą ; [130 pakeit.]

b)

įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

c)

įpareigotajam subjektui, kuriam išduodamas leidimas, – leidimo panaikinimą;

d)

laikiną draudimą visiems įpareigotojo subjekto valdymo organo nariams, atsakingiems už pažeidimą, užimti pareigas įstaigose;

e)

juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais;

f)

fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamą sumą nacionaline valiuta … (*9);

g)

administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jeigu tokį pelną ar nuostolius galima nustatyti.

Pagal pirmos pastraipos e punktą, jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios patronuojamosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje. [131 pakeit.]

57 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos skelbtų apie visas sankcijas arba priemones, taikytas už įgyvendinant šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimą, nurodydamos informaciją apie pažeidimo rūšį ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų didelį pavojų finansų rinkų stabilumui , jei tai būtina ir proporcinga atsižvelgiant į konkrečiu atveju atliktą vertinimą . Jei dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją gali skelbti anonimišką informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai. [132 pakeit.]

2.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą to asmens apyvartą arba metines pajamas;

d)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)

trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

g)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

3.   EPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį iki …  (*10) kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems įpareigotiesiems subjektams taikytinų administracinių priemonių ir sankcijų rūšių ir administracinių piniginių sankcijų dydžio , kad būtų užtikrintas jų nuoseklus taikymas ir atgrasomasis poveikis visoje Sąjungoje . [133 pakeit.]

4.   Juridinių asmenų atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad juos būtų galima traukti atsakomybėn bent už 56 straipsnio 1 dalyje minimus pažeidimus, kuriuos juridinio asmens naudai padarė bet koks asmuo, veikdamas tiek individualiai, tiek kaip juridinio asmens organo dalis, tame juridiniame asmenyje turinti vadovaujančią poziciją, kurios pagrindas:

a)

atstovauti juridiniam asmeniui;

b)

juridinio asmens vardu priimti sprendimus arba

c)

vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.

5.   Be šio straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, valstybės narės užtikrina, kad juridinius asmenis būtų galima traukti atsakomybėn, jei toje dalyje nurodyto asmens vykdoma nepakankama priežiūra arba kontrolė suteikė galimybę to juridinio asmens pavaldžiam asmeniui įvykdyti 56 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus juridinio asmens naudai.

58 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms institucijoms pranešti apie nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, pažeidimus.

2.   Pagal 1 dalį taikomi bent šie mechanizmai:

a)

specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūros;

b)

tinkama įstaigų darbuotojų, kurie praneša apie toje įstaigoje padarytus pažeidimus, apsauga;

ba)

užtikrinama tinkama kaltinamo asmens apsauga; [134 pakeit.]

c)

asmens duomenų, susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu asmeniu, kuris gali būti atsakingas už pažeidimą, apsauga laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai įdiegtų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu nešališkumą ir anonimiškumą užtikrinančiu kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

59 straipsnis

Iki … (*11) Komisija parengia pranešimą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir pateikia jį Europos Parlamentui ir Tarybai.

Iki …  (*12) Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie valstybėse narėse taikomas nuostatas dėl sunkių mokestinių nusikaltimų ir bausmių, apie tarpvalstybinę mokestinių nusikaltimų svarbą ir galimą poreikį Sąjungai taikyti suderintą požiūrį, prireikus kartu pateikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. [135 pakeit.]

60 straipsnis

Direktyvos 2005/60/EB ir 2006/70/EB panaikinamos nuo … (*13).

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

61 straipsnis

1.   Valstybės narės priima šios direktyvos įgyvendinimo įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioja ne vėliau kaip … (*13). Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

62 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

63 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 166, 2013 6 12, p. 2.

(2)  OL C 271, 2013 9 19, p. 31.

(3)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija.

(4)  1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui (OL L 166, 1991 6 28, p. 77).

(5)  2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui (OL L 344, 2001 12 28, p. 76).

(6)  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

(7)  2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyva 2006/70/EB, nustatanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL L 214, 2006 8 4, p. 29).

(8)   Šaltiniai: „Mokesčių rojai ir plėtra. Statusas, analizė ir priemonės“ (angl. „Tax havens and development. Status, analyses and measures“), NOU, oficialūs Norvegijos pranešimai, 2009 m.

(9)   2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos (OL L 156, 2012 6 16, p. 1).

(10)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(11)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(12)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(13)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(14)   2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(15)   2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 del Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).

(16)  2000 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas 2000/642/TVR dėl valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo susitarimų dėl keitimosi informacija (OL L 271, 2000 10 24, p. 4).

(17)   2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).

(18)   OL C 32, 2014 2 4, p. 9.

(19)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).

(20)  2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/919/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 330, 2008 12 9, p. 21).

(21)  2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/E (OL L 319, 2007 12 5, p. 1).

(22)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(23)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(24)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(25)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(26)  2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL L 9, 2003 1 15, p. 3).

(27)  1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos bendrieji veiksmai 98/733/TVR, prilyginantys dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui (OL L 351, 1998 12 29, p. 1).

(28)  OL C 316, 1995 11 27, p. 49.

(29)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(30)  2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

(*1)   12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(31)   2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(*2)   12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*3)   12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*4)   12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*5)   3 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*6)   18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*7)  Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*8)  2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*9)  šios direktyvos įsigaliojimo diena.

(*10)   12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*11)  Ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*12)   Vieneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*13)  Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

I PRIEDAS

Toliau pagal 11 straipsnio 3 dalį pateikiamas nebaigtinis grėsmės kintamųjų, kuriuos įpareigotieji subjektai turi apsvarstyti nustatydami, kokiu mastu taikyti deramo klientų tikrinimo priemones, sąrašas:

i)

sąskaitos ar santykių tikslas;

ii)

kliento įnešamo turto arba vykdomų sandorių dydis;

iii)

verslo santykių periodiškumas arba trukmė.

II PRIEDAS

Toliau pateikiamas nebaigtinis 14 straipsnyje nurodytos galimai mažesnės grėsmės veiksnių ir faktų rūšių sąrašas:

(1)

su klientu susijusios grėsmės veiksniai:

a)

į biržos sąrašus įtrauktos viešosios įmonės, kurioms (pagal arba biržos taisykles, arba teisės aktus) taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai, kuriais reikalaujama užtikrinti pakankamai skaidrumo dėl tikrųjų savininkų;

b)

viešosios administracijos arba įmonės;

c)

klientai, kurie yra rezidentai mažesnės grėsmės geografinėse teritorijose, nurodytose 3 punkte;

ca)

bendrų sąskaitų, kurias valdo notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai iš valstybių narių arba iš trečiųjų valstybių, jeigu jiems yra taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys tarptautinius standartus, ir jie yra prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi, tikrieji savininkai, jei informacija apie tikrojo savininko tapatybę pateikiama depozito įstaigų, kuriose tokios bendros sąskaitos yra, prašymu; [136 pakeit.]

cb)

įpareigotieji subjektai, kai pagal šią direktyvą jiems taikomi reikalavimai kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir jie veiksmingai įgyvendino tuos reikalavimus; [137 pakeit.]

(2)

su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu susijusios grėsmės veiksniai:

a)

gyvybės draudimo sutartys, kurių įmokos nedidelės;

b)

pensijų sistemų draudimo sutartys, jeigu jose nėra išankstinio nutraukimo galimybės ir jeigu draudimo sutartys negali būti naudojamos kaip įkeitimo objektai;

c)

pensijos, senatvės pensijos ar panaši sistema, kuri numato pensijas darbuotojams, kai įmokos yra išskaičiuojamos iš atlyginimų, o sistemų taisyklės neleidžia kitam asmeniui perduoti nario dalies pagal sistemą;

d)

finansiniai produktai arba paslaugos, kai tam tikrų rūšių klientams teikiamos tinkamai apibrėžtos ir ribotos paslaugos, kad būtų didinamos galimybės jas gauti finansinės įtraukties tikslais;

e)

produktai, kai pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo grėsmė valdoma kitaip, pvz., ribojant prieinamą pinigų sumą arba užtikrinant su nuosavybės teise susijusį skaidrumą (pvz., tam tikrų rūšių elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 2 dalyje);

ea)

ilgalaikiai į tikslą orientuoti taupymo pajamų susitarimai, kurie naudojami kaip, pvz., pensijų skyrimo ir savo tikslais naudojamo nekilnojamojo turto įsigijimo apsaugos priemonė, kai mokėjimai gaunami iš mokėjimų sąskaitos, kuri nustatyta pagal šios direktyvos 11 ir 12 straipsnius; [138 pakeit.]

eb)

nedidelės vertės finansiniai produktai, kai grąžinimas vykdomas kliento vardu per banko sąskaitą; [139 pakeit.]

ec)

finansiniai produktai, susiję su tokiu finansiniu fiziniu turtu, kaip nuomos sutartys ar nedidelės vertės vartojimo kreditas, jeigu sandoriai vykdomi naudojant banko sąskaitas. [140 pakeit.]

ed)

nebetarpiški verslo santykiai arba sandoriai, kai tapatybę galima tikrinti elektroniniu būdu; [141 pakeit.]

ee)

tokie produktai, paslaugos ir sandoriai, kurių riziką kompetentingos įpareigotųjų subjektų buveinės valstybės narės valdžios institucijos įvertino kaip mažą. [142 pakeit.]

(3)

geografinės grėsmės veiksniai:

a)

kitos valstybės narės; [143 pakeit.]

b)

trečiosios valstybės, turinčios kurios, patikimų šaltinių teigimu (pvz., pagal FATF viešus pareiškimus, abipusio vertinimo arba išsamaus vertinimo ataskaitas arba paskelbtas tolesnių veiksmų ataskaitas), turi veiksmingas pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu sistemas; [144 pakeit.]

c)

trečiosios valstybės, kuriose, patikimų šaltinių teigimu, korupcija ar kita nusikalstama veikla yra nedidelė;

d)

trečiosios valstybės, kurioms taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys FATF rekomendacijas, ir kurios yra veiksmingai įgyvendinusios tuos reikalavimus ir vadovaujantis rekomendacijomis yra prižiūrimos arba stebimos užtikrinant šių reikalavimų laikymąsi;

da)

Komisijos nustatytos jurisdikcijos, turinčios kovos su pinigų plovimu priemonių, atitinkančių šioje direktyvoje nustatytas priemones ir kitas susijusias Sąjungos taisykles ir reglamentus. [145 pakeit.]

III PRIEDAS

Toliau pateikiamas nebaigtinis 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos galimai didesnės grėsmės veiksnių ir faktų rūšių sąrašas:

(1)

su klientu susijusios grėsmės veiksniai:

a)

verslo santykiai vykdomi neįprastomis aplinkybėmis;

b)

klientai yra rezidentai šalyse, nurodytose 3 punkte;

c)

juridiniai asmenys arba teisinės struktūros, kurie yra asmeninės turto valdymo įmonės;

d)

bendrovės, turinčios nominalių akcininkų arba pareikštinės formos akcijų;

e)

įmonės, kurių veikloje labai svarbūs grynieji pinigai;

f)

bendrovės nuosavybės struktūra atrodo neįprasta arba pernelyg sudėtinga turint omenyje bendrovės veiklos pobūdį;

(2)

su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu susijusios grėsmės veiksniai:

a)

privati bankininkystė;

b)

produktai ar sandoriai, kuriuose linkstama į anonimiškumą arba jis leidžiamas ; [146 pakeit.]

c)

nebetarpiški verslo santykiai arba sandoriai , kai netaikomos tam tikros apsaugos priemonės, pvz., elektroniniai parašai ; [147 pakeit.]

d)

mokėjimai, gauti iš nežinomų arba nesusijusių trečiųjų šalių;

e)

nauji produktai ir nauja verslo praktika, įskaitant naują paslaugų teikimo mechanizmą, taip pat naujų arba vystomų technologijų naudojimas dirbant tiek su naujais, tiek su anksčiau egzistavusiais produktais; [148 pakeit.]

(3)

geografinės grėsmės veiksniai:

a)

trečiosios valstybės, kurios, patikimų šaltinių teigimu (pvz., pagal FATF viešus pareiškimus, abipusio vertinimo arba išsamaus vertinimo ataskaitas arba paskelbtas tolesnių veiksmų ataskaitas), neturi veiksmingų pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu sistemų;

b)

trečiosios valstybės, kuriose, patikimų šaltinių teigimu, korupcija ar kita nusikalstama veikla yra didelė;

c)

šalys, kurioms taikomos, pvz., Sąjungos ar Jungtinių Tautų paskelbtos sankcijos, embargas ar panašios priemonės; [149 pakeit.]

d)

šalys, kurios finansuoja arba remia teroristų veiklą arba kurių teritorijoje veikia nurodytos teroristų organizacijos.

IIIA PRIEDAS

Toliau nurodomi sustiprinto deramo tikrinimo priemonių, kurias valstybės narės turėtų naudoti bent įgyvendindamos 16 straipsnį, tipai:

gauti papildomos informacijos apie klientą (pvz., apie jo užsiėmimą, turto apimtį, viešose duomenų bazėse, internete ir pan. prieinama informacija), taip pat dažniau atnaujinama kliento ir tikrojo savininko tapatybės informacija;

gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį;

gauti informacijos apie kliento lėšų arba turto kilmę;

gauti informacijos apie planuojamų atlikti arba atliktų sandorių priežastis;

gauti vyresniosios vadovybės leidimą užmegzti arba tęsti verslo santykius;

vykdyti sustiprintą verslo santykių stebėseną didinant taikomų kontrolės priemonių skaičių ir laiką, taip pat atrenkant sandorių, kuriuos reikia papildomai analizuoti, pavyzdžius;

reikalauti, kad pirmas mokėjimas būtų atliktas naudojant kliento vardu atidarytą sąskaitą banke, kuriam taikomi panašūs deramo klientų tikrinimo standartai. [150 pakeit.]

IV PRIEDAS

60 straipsnyje nurodyta atitikmenų lentelė.

Direktyva 2005/60/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

5 straipsnis

 

6–8 straipsniai

6 straipsnis

9 straipsnis

7 straipsnis

10 straipsnis

8 straipsnis

11 straipsnis

9 straipsnis

12 straipsnis

10 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio d punktas

10 straipsnio 2 dalis

11 straipsnis

13, 14 ir 15 straipsniai

12 straipsnis

13 straipsnis

16–23 straipsniai

14 straipsnis

24 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

25 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

26 straipsnis

 

27 straipsnis

19 straipsnis

28 straipsnis

 

29 straipsnis

 

30 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

31 straipsnis

22 straipsnis

32 straipsnis

23 straipsnis

33 straipsnis

24 straipsnis

34 straipsnis

25 straipsnis

35 straipsnis

26 straipsnis

36 straipsnis

27 straipsnis

37 straipsnis

28 straipsnis

38 straipsnis

29 straipsnis

30 straipsnis

39 straipsnis

31 straipsnis

42 straipsnis

32 straipsnis

40 straipsnis

33 straipsnis

41 straipsnis

34 straipsnis

42 straipsnis

35 straipsnis

43 straipsnis

36 straipsnis

44 straipsnis

37 straipsnis

45 straipsnis

 

46 straipsnis

37a straipsnis

47 straipsnis

38 straipsnis

48 straipsnis

 

49–54 straipsniai

39 straipsnis

55–58 straipsniai

40 straipsnis

41 straipsnis

41a straipsnis

41b straipsnis

42 straipsnis

59 straipsnis

43 straipsnis

44 straipsnis

60 straipsnis

45 straipsnis

61 straipsnis

46 straipsnis

62 straipsnis

47 straipsnis

63 straipsnis


Direktyva 2006/70/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

3 straipsnio 7 dalies d, e ir f punktai

2 straipsnio 4 dalis

3 straipsnis

4 straipsnis

2 straipsnio 2–8 dalys

5 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis