EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

geriau integruota banko paslaugų vidaus rinka yra būtina siekiant skatinti Sąjungos ekonomikos atsigavimą. Tačiau dabartinė finansų ir ekonomikos krizė parodė, kad vidaus rinkos veikimui šioje srityje kyla grėsmė ir didėja finansų rinkų suskaidymo rizika. Tarpbankinės rinkos tapo mažiau likvidžios ir tarpvalstybinės bankų veiklos mastas mažėja, nes baiminamasi jų problemų plitimo, trūksta pasitikėjimo kitomis nacionalinėmis bankų sistemomis ir valstybių narių galimybėmis remti bankus . Tai iš tiesų kelia nerimą vidaus rinkoje, kurioje bankinės įstaigos naudoja Europos pasą ir dauguma jų veikia keliose valstybėse narėse ;

(2)

skirtingose valstybėse narėse taikomos skirtingos nacionalinės pertvarkymo taisyklės ir susijusi administracinė praktika, be to, Sąjungos lygmeniu nevykdomas vienodas sprendimų priėmimo procesas sprendžiant tarpvalstybinių bankų pertvarkymo klausimą, tai mažina šį pasitikėjimą ir didina rinkos nestabilumą, nes neužtikrinamas tikrumas ir galimybė numatyti, kokios bus galimos banko žlugimo pasekmės. Pertvarkymo sprendimai, priimti tik nacionaliniu lygmeniu , esant nesuderintoms teisinėms sistemoms , gali iškreipti konkurenciją ir galiausiai pakenkti vidaus rinkai;

(3)

visų pirma skirtinga valstybių narių praktika pertvarkomų bankų kreditorių ir žlungančių bankų gelbėjimo valstybės lėšomis atžvilgiu turi įtakos jų bankų numanomai kredito rizikai, finansiniam patikimumui ir mokumui. Tai mažina visuomenės pasitikėjimą bankų sektoriumi, trukdo naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų teikimui vidaus rinkoje, nes finansavimo sąnaudos būtų mažesnės, jei valstybių narių praktika nesiskirtų;

(4)

dėl skirtingose valstybėse narėse taikomų skirtingų nacionalinių pertvarkymo taisyklių ir susijusios administracinės praktikos gali būti taip, kad bankų ir klientų skolinimosi sąnaudos padidėja vien tik dėl jų įsisteigimo vietos, neatsižvelgiant į jų faktinį kreditingumą. Be to, kai kuriose valstybėse narėse bankų klientams taikomos didesnės palūkanų normos nei kitų valstybių narių bankų klientams, neatsižvelgiant į jų kreditingumą;

(4a)	dėl tam tikrų valstybių narių negebėjimo užtikrinti tinkamo institucijų veikimo pertvarkant bankus per pastaruosius metus išaugo bankų sektoriaus krizės padaryta žala;

(4b)

nacionalinės valdžios institucijos gali turėti motyvų prieš taikydamos pertvarkymo procedūras gelbėti bankus valstybės lėšomis, taigi Europos bankų pertvarkymo mechanizmo sukūrimas bus labai svarbus siekiant sudaryti vienodas veiklos sąlygas ir taikyti neutralesnį požiūrį, kai sprendžiama, ar tam tikras bankas turėtų būti pertvarkytas;

(5)

kol pertvarkymo taisyklės, praktika ir dalijimosi našta metodai išlieka nacionaliniai, o pertvarkymui finansuoti reikalingi finansiniai ištekliai renkami ir leidžiami nacionaliniu lygmeniu, vidaus rinka ir toliau išliks susiskaidžiusi. Be to, nacionalinės priežiūros institucijos labai suinteresuotos kuo labiau sumažinti galimą bankų krizės poveikį savo nacionalinei ekonomikai imdamosi vienašalių veiksmų, kurie leistų apriboti bankų operacijas, pavyzdžiui, apribojant vidinį grupės lėšų pervedimą ir skolinimą, arba nustatyti didesnius likvidumo ir kapitalo reikalavimus jų jurisdikcijose veikiančioms galimai žlungančių patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms. Nacionaliniai ir ginčytini buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės klausimai labai sumažina tarptautinių pertvarkymo procesų veiksmingumą. Tai riboja tarpvalstybinę bankų veiklą, sukuria kliūtis naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva [BGPD] (4) yra svarbus žingsnis siekiant suderinti nacionalines bankų pertvarkymo taisykles ir užtikrinti pertvarkymo institucijų bendradarbiavimą sprendžiant tarpvalstybinių bankų žlugimo klausimus. Tačiau direktyva [BGPD] numatytas suderinimas nėra absoliutus , o sprendimų priėmimo procesas nėra centralizuotas. Direktyva [BGPD] iš esmės numatomos kiekvienos valstybės narės nacionalinėms institucijoms suteikiamos bendros pertvarkymo priemonės ir įgaliojimai, tačiau nacionalinėms institucijoms paliekama tam tikra veiksmų laisvė , kaip tas priemones taikyti ir kaip naudoti nacionalinių finansavimo struktūrų lėšas pertvarkymo procedūroms paremti. Nepaisant to, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010  (5) įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai, toliau – EBI) pavestos reguliavimo ir tarpininkavimo užduotys, direktyva [BGPD] ne visiškai panaikinama galimybė valstybėms narėms priimti atskirus ir galbūt nesuderinamus sprendimus, susijusius su tarpvalstybinių grupių pertvarkymu, kurie gali turėti įtakos bendroms pertvarkymo sąnaudoms. Be to, joje numatomos nacionalinės finansavimo struktūros, todėl nepakankamai sumažinama bankų priklausomybė nuo paramos iš nacionalinių biudžetų ir ne visai užkertamas kelias valstybėms narėms skirtingai naudoti finansavimo struktūrų lėšas;

(7)

siekiant užtikrinti, kad dėl Sąjungos žlungančių bankų būtų priimami veiksmingi ir vienodi pertvarkymo sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Sąjungos lygmeniu sutelktų lėšų panaudojimo, labai svarbu baigti kurti finansinių paslaugų vidaus rinką. Vidaus rinkoje bankų žlugimas vienoje valstybėje narėje gali paveikti visos Sąjungos finansų rinkų stabilumą. Veiksmingų ir vienodų pertvarkymo taisyklių bei vienodų pertvarkymo finansavimo sąlygų užtikrinimas visose valstybėse narėse visiškai atitinka ne tik valstybių narių, kuriose bankai veikia, bet ir apskritai visų valstybių narių interesus, kaip priemonė konkurencijai išsaugoti ir vidaus rinkos veikimui gerinti. Bankų sistemos vidaus rinkoje yra labai glaudžiai susijusios, bankų grupės yra tarptautinės ir didelę bankų turto procentinę dalį sudaro turtas užsienyje. Kadangi nėra bendro pertvarkymo mechanizmo, bankų krizės taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse turėtų didesnį neigiamą sisteminį poveikį ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse. Bendro pertvarkymo mechanizmo sukūrimas padidins dalyvaujančių valstybių narių bankų stabilumą, užkirs kelią krizių šalutiniam poveikiui nedalyvaujančiose valstybėse narėse ir padės visai vidaus rinkai sklandžiai veikti . Turėtų būti nustatyti skaidrūs ir dalyvaujančių, ir nedalyvaujančių valstybių narių institucijų bendradarbiavimo mechanizmai, be to, svarbu užtikrinti, kad nedalyvaujančios valstybės narės nebūtų diskriminuojamos ;

(7a)

siekiant atkurti pasitikėjimą bankų sektoriumi ir jo patikimumą, Europos Centrinis Bankas (ECB) atliks išsamų visų tiesiogiai prižiūrimų bankų balansų vertinimą. Dalyvaujančių valstybių narių bankų, kuriems netaikoma ECB tiesioginė priežiūra, atveju kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos su ECB, turėtų atlikti lygiavertį balansų vertinimą, kuris atitiktų banko dydį ir verslo modelį. Tai padėtų ne tik atkurti patikimumą, bet ir užtikrinti, kad bus atliekamas visų bankų vertinimas;

(7b)

siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoje vidaus rinkoje, kiekviena bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema Sąjungos viduje turėtų būti reglamentuojama direktyva [BGPD] ir visais pagal ją priimtais deleguotaisiais aktais. Atlikdamos savo užduotis pagal šį reglamentą, Komisija ir Valdyba turėtų veikti laikydamosi tos direktyvos ir tų deleguotųjų aktų reikalavimų. Ta direktyva turėtų būti reglamentuojamas gaivinimo ir pertvarkymo planavimas, ankstyvosios intervencijos priemonės, pertvarkymo sąlygos ir principai, taip pat pertvarkymo priemonių naudojimas taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą. Šio reglamento pagrindinis tikslas turėtų būti apibrėžti tuos aspektus, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą būtų įgyvendinama ta direktyva ir kad būtų turima pakankamai tam reikalingų lėšų. Komisijai ir Valdybai taip pat turėtų būti taikomi visi kiti atitinkami Sąjungos teisės aktai, įskaitant privalomus techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, kuriuos parengia EBI ir priima Komisija Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–15 straipsniuose nustatyta tvarka. Valdybai turėtų būti taikomos EBI pagal to reglamento 16 straipsnį priimtos gairės ir rekomendacijos, susijusios su ta direktyva [BGPD], ir, kai taikytina, visi EBI vykdant privalomą tarpininkavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį priimti sprendimai;

(8)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013  (6) sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą, pagal kurį dalyvaujančių valstybių narių bankus centralizuotai prižiūri ECB, nesuderinta tokių bankų Sąjungos lygmens priežiūra ir bankų, kuriems taikomos pertvarkymo procedūros pagal direktyvą [BGPD], nacionalinio lygmens priežiūra;

(8a)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 euro zonai nepriklausančiai valstybei narei suteikiama galimybė nutraukti savo glaudų bendradarbiavimą pagal bendrą priežiūros mechanizmą. Taigi, gali susidaryti tokia padėtis, kai valstybė narė nusprendžia pasitraukti iš BPM, bet jos teritorijoje veikia įstaiga, kuri gauna pertvarkymo finansavimą iš bendro pertvarkymo mechanizmo fondo. Šiame reglamente galima, kai bus persvarstymas, nustatyti nuostatas šiai problemai spręsti;

(9)

nors taikant bendrą priežiūros mechanizmą nedalyvaujančių valstybių narių bankai nacionaliniu lygmeniu naudojasi suderintomis priežiūros, pertvarkymo ir finansinio stabilumo stiprinimo priemonėmis, taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančių valstybių narių bankams taikomos Sąjungos priežiūros priemonės ir nacionalinės pertvarkymo ir finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Dėl tokio nesuderinimo sukuriama nepalanki konkurencinė padėtis taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančių valstybių narių bankams, palyginti su nedalyvaujančių valstybių narių bankais. Kadangi priežiūra ir pertvarkymas pagal bendrą priežiūros mechanizmą vykdomi skirtingais lygmenimis, intervencija į taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančių valstybių narių bankus ir jų pertvarkymas nebūtų toks greitas, nuoseklus ir veiksmingas kaip taikant bendrą priežiūros mechanizmą nedalyvaujančių valstybių narių bankų atveju. Tai turi neigiamų pasekmių šių bankų finansavimo sąnaudoms ir sukuria nepalankią konkurencinę padėtį, turinčią neigiamą poveikį valstybėms narėms, kuriose tie bankai veikia, ir visam vidaus rinkos veikimui. Todėl centralizuotas pertvarkymo mechanizmas visiems bankams, veikiantiems taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse, yra labai svarbus siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas;

(10)

dalijimasis atsakomybe už pertvarkymą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turėtų būti suderintas su dalijimusi atsakomybe už priežiūrą šiais lygmenimis. Jei priežiūra valstybėje narėje toliau lieka nacionalinė, ta valstybė narė turėtų toliau likti atsakinga už banko žlugimo finansines pasekmes. Todėl bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti taikomas tik bankams ir finansų įstaigoms, įsteigtiems taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse ir ECB prižiūrimiems pagal bendro priežiūros mechanizmo sistemą. Bankams, įsteigtiems taikant bendrą priežiūros mechanizmą nedalyvaujančiose valstybėse narėse, bendras pertvarkymo mechanizmas neturėtų būti taikomas. Jei tokioms valstybėms narėms bendras pertvarkymo mechanizmas būtų taikomas, būtų sukurtos klaidingos paskatos. Visų pirma šių valstybių narių priežiūros institucijos gali būti atlaidesnės jų jurisdikcijose esantiems bankams, nes joms netektų patirti visos tų bankų žlugimo finansinės rizikos. Todėl, siekiant užtikrinti analogiją su bendru priežiūros mechanizmu, bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti taikomas taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančioms valstybėms narėms. Kai valstybės narės prisijungia prie bendro priežiūros mechanizmo, jos taip pat turėtų savaime taikyti bendrą pertvarkymo mechanizmą. Galiausiai tikimasi, kad bendras pertvarkymo mechanizmas bus taikomas visoje vidaus rinkoje;

(11)

Bendras bankų pertvarkymo fondas (toliau – fondas) yra esminis elementas, be kurio bendras pertvarkymo mechanizmas neveiktų tinkamai. Skirtingos nacionalinės finansavimo sistemos iškreiptų bendro bankų pertvarkymo mechanizmo taisyklių taikymą vidaus rinkoje. Jeigu pertvarkymo finansavimas išliktų nacionalinis, ryšiai tarp vyriausybių ir bankų sektoriaus nebūtų nutraukti ir investuotojai, nustatydami skolinimosi sąlygas, ir toliau remtųsi bankų įsisteigimo vieta, o ne jų kreditingumu. Taip pat išliktų dabartinis didelis finansų rinkos susiskaidymas. Fondas turėtų padėti užtikrinti vienodą administracinę pertvarkymo finansavimo praktiką ir neleisti kurti kliūčių naudotis pagrindinėmis laisvėmis arba iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje dėl skirtingos nacionalinės praktikos. Fondą turėtų tiesiogiai finansuoti bankai ir jo lėšos turėtų būti telkiamos Sąjungos lygmeniu, kad pertvarkymo išteklius būtų galima objektyviai paskirstyti visose valstybėse narėse ir taip didinti finansinį stabilumą ir riboti ryšį tarp atskirų valstybių narių numatomos fiskalinės būklės ir tose valstybėse narėse veikiančių bankų ir įmonių finansavimo sąnaudų . Siekiant visiškai nutraukti tą ryšį, reikėtų uždrausti Bendro pertvarkymo mechanizmo sprendimus, kurie daro tiesioginę įtaką valstybių narių fiskalinei atsakomybei ;

(12)	todėl reikia patvirtinti priemones bendram pertvarkymo mechanizmui sukurti visose taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse, kad vidaus rinkai būtų sudarytos geresnės sąlygos tinkamai ir stabiliai veikti;

(13)

kad bendra Sąjungos pertvarkymo institucija dalyvaujančiose valstybėse narėse centralizuotai taikytų direktyvoje [BGPD] nustatytas bankų pertvarkymo taisykles, galima užtikrinti tik tuo atveju, jeigu bendro pertvarkymo mechanizmo steigimą ir veikimą reglamentuojančios taisyklės tiesiogiai taikomos valstybėse narėse, siekiant valstybėse narėse išvengti skirtingo jų aiškinimo. Siekiant užtikrinti suderintą pertvarkymo priemonių taikymą, Valdyba kartu su Komisija turėtų priimti pertvarkymo vadovą, kuriame būtų pateiktos aiškios ir išsamios direktyvoje [BGPD] numatytų pertvarkymo priemonių taikymo rekomendacijos. Tai turėtų būti apskritai naudinga vidaus rinkai, nes padės užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išvengti kliūčių laisvai naudotis pagrindinėmis laisvėmis ne tik dalyvaujančiose valstybėse narėse, bet ir visoje vidaus rinkoje;

(14)

atsižvelgiant į Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 taikymo sritį, bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų apimti visas dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtas kredito įstaigas. Tačiau pagal bendro pertvarkymo mechanizmo sistemą turėtų būti įmanoma tiesiogiai pertvarkyti bet kokią dalyvaujančios valstybės narės kredito įstaigą, kad vidaus rinkoje vykstant pertvarkymo procesui žlungančios įstaigos ir kreditoriai nebūtų vertinami skirtingai. Jei ECB vykdo konsoliduotą patronuojančiųjų įmonių, investicinių įmonių ir finansų įstaigų priežiūrą, joms turėtų būti taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas. Nors ECB nevykdys atskiros tų įstaigų priežiūros, ji bus vienintelė priežiūros įstaiga, kuri turės bendrą supratimą apie riziką, kurią patiria grupė ir netiesiogiai – atskiri jos nariai. Jeigu subjektams, kuriems taikoma konsoliduota ECB priežiūra, nebūtų taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas, būtų neįmanoma planuoti bankų grupių pertvarkymo ir priimti grupės pertvarkymo strategijos, todėl bet kokie pertvarkymo sprendimai būtų kur kas mažiau veiksmingi;

(15)

pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą sprendimai turėtų būti priimami tinkamiausiu lygmeniu . Valdybai, o ypač jos vykdomajai sesijai, turėtų būti suteikti kuo didesnės apimties įgaliojimai parengti ir priimti visus sprendimus, susijusius su pertvarkymo procedūra, tačiau drauge atsižvelgiant į SESV, ypač jos 114 ir 107 straipsniuose, nustatytą Komisijos vaidmenį ;

(15a)

vykdydama savo užduotis pagal šį reglamentą, Komisija veikia jas atskirdama nuo kitų savo užduočių ir griežtai laikydamasi šiame reglamente ir direktyvoje [BGPD] nustatytų tikslų ir principų. Užduočių atskyrimas turėtų būti užtikrinamas taikant organizacinį atskyrimą;

(16)

ECB, kaip priežiūros institucija taikant bendrą priežiūros mechanizmą, gali geriausiai įvertinti, ar kredito įstaiga žlunga arba gali žlugti, ir ar nėra pagrindo manyti, kad bet kokiais kitais privačiojo sektoriaus arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias žlugimui. ECB pranešus ir įvertinus pertvarkymo sąlygas , Valdyba per savo vykdomąją sesiją turėtų pateikti Komisijai sprendimo pertvarkyti įstaigą projektą. Į tą sprendimo projektą turėtų būti įtraukta rekomendacija dėl aiškios ir išsamios pertvarkymo priemonių sistemos ir, jei reikia, fondo panaudojimo . Pagal šią sistemą Valdyba per savo vykdomąją sesiją turėtų nuspręsti dėl pertvarkymo schemos ir nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, kurie turėtų būti vykdomi nacionaliniu lygmeniu . Nedarant poveikio Valdybos sprendimų priėmimo procedūrų efektyvumui, Valdybos nariai, priimdami sprendimus, turėtų siekti bendro sutarimo ;

(17)

Valdyba turėtų būti įgaliota priimti sprendimus, visų pirma dėl pertvarkymo planavimo, sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo, sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo ir pertvarkymo veiksmų rengimo. Nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų padėti Valdybai planuoti pertvarkymą ir rengti pertvarkymo sprendimus. Be to, naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais yra susijęs su nacionalinės teisės taikymu, todėl nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų būti atsakingos už pertvarkymo sprendimų įgyvendinimą;

(18)

siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, labai svarbu, kad tokios pačios taisyklės būtų taikomos visoms pertvarkymo priemonėms, neatsižvelgiant į tai, ar jas taiko nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal direktyvą [BGPD], ar jos taikomos pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą. Kai pertvarkymo finansavimo struktūrų lėšų panaudojimas nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį […], Komisija, siekdama užtikrinti vienodas veiklos sąlygas vidaus rinkoje, turėtų analogiškai įvertinti tas priemones pagal SESV 107 straipsnį […]. Jeigu pranešimas pagal SESV 108 straipsnį nebūtinas, nes Valdybos pasiūlytas fondo lėšų naudojimas nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį […] atsižvelgiant į tai, kaip numatyta per jos vykdomąją sesiją , siekiant užtikrinti dalyvaujančių ir nedalyvaujančių valstybių narių vidaus rinkos vientisumą, Komisija, vertindama siūlomą fondo lėšų naudojimą, pagal analogiją turėtų taikyti atitinkamas valstybės pagalbos taisykles pagal SESV 107 straipsnį […]. Valdyba neturėtų priimti sprendimo dėl pertvarkymo schemos tol, kol Komisija neužtikrino, kad pagal analogiją su valstybės pagalbos taisyklėmis fondo lėšų naudojimui būtų taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir nacionalinių finansavimo struktūrų intervencijoms;

(19)

siekdama užtikrinti greitą ir veiksmingą pertvarkymo sprendimų priėmimo procesą, Valdyba turėtų būti speciali Sąjungos agentūra, turinti konkrečią struktūrą, kuri atitiktų jos konkrečias užduotis ir kurios modelis skirtųsi nuo visų kitų Sąjungos agentūrų modelio. Jos sudėtis turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visus susijusius interesus vykdant pertvarkymo procedūras. Valdyba turėtų posėdžiauti vykdomosiose ir plenarinėse sesijose. Per vykdomąją sesiją Valdybą turėtų sudarytų vykdomasis direktorius, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, Komisijos ir ECB paskirti nariai, kurie turėtų veikti nepriklausomai ir objektyviai, paisydami visos Sąjungos interesų . Atsižvelgiant į Valdybos misiją, vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas turėtų būti skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį . Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas turėtų būti pasirenkami surengus atvirą atrankos procedūrą, apie kurią turėtų būti tinkamai informuojami Europos Parlamentas ir Taryba. Vykdant atrankos procedūrą turėtų būti paisoma lyčių lygybės principo. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamento kompetentingam komitetui galutinį kandidatų eiti vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigas sąrašą. Komisija turėtų pateikti tvirtinti Europos Parlamentui pasiūlymą dėl vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo paskyrimo. Europos Parlamentui patvirtinus pasiūlymą, Taryba turėtų priimti įgyvendinimo sprendimą skirti vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją. Svarstant vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigto banko arba grupės pertvarkymą, Valdybos vykdomojoje sesijoje taip pat posėdžiautų ir sprendimų priėmimo procese dalyvautų atitinkamos valstybės narės paskirtas nacionalinei pertvarkymo institucijai atstovaujantis narys. Svarstant tarpvalstybinės grupės klausimą Valdybos vykdomojoje sesijoje taip pat posėdžiautų ir sprendimų priėmimo procese dalyvautų buveinės valstybės narės ir visų priimančiųjų valstybių narių paskirti atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovaujantys nariai. Tačiau buveinės valstybės narės institucijų ir priimančiųjų valstybių narių institucijų poveikis sprendimui turėtų būti subalansuotas, taigi, priimančiosios valstybės narės institucijos turėtų kartu turėti vieną bendrą balsą. Vykdant sprendimų priėmimo procesą, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į santykinį patronuojamosios įmonės, filialo ar subjekto, kuriam taikoma konsoliduota priežiūra, dydį ir svarbą skirtingų valstybių narių ekonomikai ir visai grupei ;

(19a)

kadangi Valdybos vykdomosiose sesijose sprendimų priėmimo proceso dalyviai keisis priklausomai nuo valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) veikia atitinkama įstaiga ar grupė, nuolatiniai dalyviai – vykdomasis direktorius, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, Komisijos ir ECB paskirti atstovai – turėtų užtikrinti, kad skirtingos sudėties Valdybos vykdomosiose sesijose priimami sprendimai būtų nuoseklūs, tinkami ir proporcingi;

(19b)

EBI turėtų dalyvauti Valdybos posėdžiuose kaip stebėtoja. Kiti stebėtojai, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) atstovas, prireikus gali būti taip pat kviečiami dalyvauti Valdybos posėdžiuose. Stebėtojams turėtų būti taikomi tokie patys profesinės paslapties reikalavimai, kaip ir Valdybos nariams ir darbuotojams bei pertvarkymo užduotis atliekantiems darbuotojams, kuriais apsikeitė arba kuriuos delegavo dalyvaujančios valstybės narės;

(19c)

Valdyba turėtų turėti galimybių įsteigti vidines pertvarkymo grupes, kurias sudarytų jos pačios darbuotojai ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojai ir kurioms vadovautų iš Valdybos vyresniųjų pareigūnų paskirti koordinatoriai, kurie galėtų būti kviečiami dalyvauti stebėtojų teisėmis Valdybos vykdomosiose sesijose, tačiau neturėtų jokių balsavimo teisių;

(19d)

Sutartyse, ypač Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintas Sąjungos institucijų lojalaus bendradarbiavimo principas;

(20)

atsižvelgiant į Valdybos ir Komisijos misiją pagal šį reglamentą ir pertvarkymo tikslus, įskaitant tikslą apsaugoti valstybės lėšas, bendro pertvarkymo mechanizmo veikla turėtų būti finansuojama iš įnašų, kuriuos moka dalyvaujančių valstybių narių įstaigos . Jokiu būdu šioms sąnaudoms padengti ir įsipareigojimams vykdyti neturėtų būti naudojamas valstybių narių arba Sąjungos biudžetas ;

(21)

Komisija ir Valdyba, jei reikia, turėtų pakeisti pagal direktyvą [BGPD] paskirtas nacionalines pertvarkymo institucijas dėl visų su pertvarkymo sprendimų priėmimo procesu susijusių aspektų. Pagal direktyvą [BGPD] paskirtos nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų ir toliau tęsti veiklą, susijusią su Valdybos patvirtintų pertvarkymo schemų įgyvendinimu. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir demokratinę kontrolę, taip pat apsaugoti Sąjungos institucijų teises, Valdyba turėtų būti atskaitinga Europos Parlamentui ir Tarybai už visus pagal šį pasiūlymą priimtus sprendimus. Dėl tų pačių skaidrumo ir demokratinės kontrolės priežasčių nacionaliniai parlamentai turėtų turėti tam tikras teises gauti informacijos apie Valdybos veiklą ir pradėti dialogą su ja;

(21a)

taikydamos šį reglamentą, visos atitinkamos valdžios institucijos turėtų laikytis proporcingumo principo. Taikant proporcingumo principą visų pirma įvertinamas poveikis, kurį įstaigos žlugimas galėtų turėti dėl įstaigos verslo pobūdžio, akcijų paketo struktūros, teisinės formos, rizikos pobūdžio, dydžio ir teisinio statuso, pavyzdžiui, įvertinama tai, ar įstaigai netaikomi reikalavimai remiantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsniu, kaip ji susijusi su kitomis įstaigomis ir visa finansų sistema, kokia jos veiklos apimtis ir sudėtingumas, ar ji priklauso tokiai institucinei užtikrinimo sistemai, kuri atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, ar kitai kooperacinei tarpusavio solidarumo sistemai, kaip nurodyta to reglamento 113 straipsnio 6 dalyje, ir ar ji teikia investavimo paslaugas ar vykdo investavimo veiklą, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

(21b)

dalyvaujančių valstybių narių parlamentų prašymu kompetentingi atitinkamų nacionalinių parlamentų komitetai turėtų turėti galimybę išklausyti Valdybos atstovą dalyvaujant kompetentingai nacionalinei institucijai;

(22)

kai pagal direktyvą [BGPD] numatoma galimybė taikyti nacionalinių pertvarkymo institucijų supaprastintas prievoles arba teisių atsisakymą, susijusius su reikalavimu parengti pertvarkymo planus, turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią Valdyba galėtų leisti taikyti tokias supaprastintas prievoles;

(23)

siekiant užtikrinti, kad įstaigų ir grupių atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio, Valdyba turėtų būti įgaliota parengti tokių įstaigų ir grupių pertvarkymo planus , bendradarbiaujant su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, kurių Valdyba gali pareikalauti atlikti su pertvarkymo planų rengimu susijusias užduotis . Valdyba turėtų įvertinti sėkmingo įstaigų ir grupių pertvarkymo galimybes ir imtis priemonių, kuriomis siekiama pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, jei jų yra. Valdyba turėtų reikalauti, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos taikytų tokias atitinkamas sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemones, kuriomis būtų užtikrinama darna ir atitinkamų įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybės . Kadangi į pertvarkymo planus įtraukiama su konkrečia įstaiga susijusi ir konfidencialaus pobūdžio informacija, sprendimus dėl pertvarkymo planų rengimo, vertinimo ir tvirtinimo bei atitinkamų priemonių taikymo turėtų priimti Valdyba per savo vykdomąją sesiją ;

(24)

pertvarkymo planavimas yra būtina veiksmingo pertvarkymo dalis. Todėl Valdyba turėtų turėti įgaliojimą reikalauti pakeisti įstaigų ar grupių struktūrą ir organizaciją, kad pašalintų praktines pertvarkymo priemonių taikymo kliūtis ir užtikrintų sėkmingą konkrečių subjektų pertvarkymą. Dėl galimo visų įstaigų sisteminio pobūdžio, siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, labai svarbu, kad valdžios institucijos turėtų galimybę pertvarkyti bet kurią įstaigą. Kad būtų laikomasi Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje nustatytos teisės užsiimti verslu, Valdybos veiksmų laisvė turėtų apsiriboti tuo, kas būtina siekiant supaprastinti įstaigos struktūrą ir veiklą vien tam, kad būtų lengviau ją pertvarkyti. Be to, visos šiais tikslais taikomos priemonės turėtų atitikti Sąjungos teisę. Priemonės neturėtų būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminacinės dėl pilietybės ir turėtų būti grindžiamos pagrindine priežastimi, kad yra vykdomos paisant viešojo intereso užtikrinti finansinį stabilumą. Kad nustatytų, ar veiksmų imamasi paisant bendrojo viešojo intereso, Valdyba, kuri imasi veiksmų paisydama bendrojo viešojo intereso, turėtų turėti galimybę įgyvendinti pertvarkymo tikslus nepatirdama pertvarkymo priemonių taikymo arba galimybės naudotis jai perduotais įgaliojimais kliūčių. Be to, veiksmais neturėtų būti siekiama daugiau, nei absoliučiai būtina tikslams įgyvendinti;

(24a)

pertvarkymo planuose turėtų būti atsižvelgiama į pertvarkymo poveikį darbuotojams ir juose pagal direktyvą [BGPD] turėtų būti nustatytos informavimo bei konsultavimosi su darbuotojais ar jų atstovais viso pertvarkymo proceso metu procedūros. Jei taikoma, šiais atvejais turėtų būti laikomasi kolektyvinių sutarčių ar socialinių partnerių numatytų kitų susitarimų. Darbuotojams ar jų atstovams turėtų būti pateikiama informacija apie pertvarkymo planus, įskaitant visus atnaujinimus, kaip numatyta direktyvoje [BGPD];

(25)

bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti grindžiamas direktyvos [BGPD] ir bendro priežiūros mechanizmo sistemomis . Todėl Valdyba turėtų būti įgaliota ankstyvu etapu imtis priemonių, kai įstaigos finansinė būklė ar mokumas prastėja. Informacija, kurią Valdyba gauna iš ▌ ECB šiuo etapu, yra labai svarbi nustatant veiksmus, kurių ji galėtų imtis siekdama pasirengti tos įstaigos pertvarkymui;

(26)	siekdama užtikrinti, kad prireikus būtų greitai imtasi pertvarkymo veiksmų, Valdyba, bendradarbiaudama su atitinkama kompetentinga institucija arba ECB, turėtų atidžiai stebėti atitinkamų įstaigų padėtį ir tai, kaip šios įstaigos laikosi visų jų atžvilgiu priimtų ankstyvos intervencijos priemonių;

(27)

siekiant kuo mažiau trikdyti finansų rinką ir ekonomiką, pertvarkymo procesas turėtų būti baigtas per trumpą laikotarpį. Indėlininkams kuo greičiau turėtų būti suteikta galimybė naudotis bent jau apdraustaisiais indėliais ir bet kokiu atveju anksčiau, nei indėlininkams suteikiama galimybė naudotis apdraustaisiais indėliais vykdant įprastą bankroto procedūrą pagal direktyvą [BGPD]. Per visą pertvarkymo procedūrą Komisija turėtų gauti visą informaciją, kuri, jos manymu, yra būtina, kad ji dėl pertvarkymo proceso galėtų priimti pagrįstą sprendimą. Jeigu Komisija nusprendžia patvirtinti Valdybos parengtą sprendimo pertvarkyti įstaigą projektą , Valdyba turėtų nedelsdama priimti pertvarkymo schemą, kurioje išsamiai nustatomos taikytinos pertvarkymo priemonės ir įgaliojimai, taip pat bet kokių finansavimo struktūrų lėšų panaudojimas;

(28)

kai žlunganti įstaiga likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, galėtų kilti pavojus finansiniam stabilumui, nutrūkti esminių paslaugų teikimas ir nukentėti indėlininkų apsauga. Tokiu atveju pertvarkymo priemonių taikymas atitinka viešąjį interesą. Todėl pertvarkymo tikslai turėtų būti šie: užtikrinti esminių finansinių paslaugų tęstinumą, išsaugoti finansų sistemos stabilumą, sumažinti neatsakingo elgesio riziką kuo labiau sumažinant viešosios finansinės paramos žlungančioms įstaigoms galimybę ir apsaugoti indėlininkus;

(29)

tačiau visuomet prieš priimant sprendimą dėl įstaigos veiklos tęstinumo, reikėtų apsvarstyti galimybę likviduoti nemokią įstaigą keliant įprastinę bankroto bylą. Nemokios įstaigos veiklos tęstinumą reikėtų išsaugoti dėl finansinio stabilumo ir kuo labiau naudojant privačiąsias lėšas. Tai galima įgyvendinti įvykdžius pardavimą ar susijungimą su privačiojo sektoriaus pirkėju, nurašius įstaigos įsipareigojimus arba konvertavus jos skolą į nuosavybės vertybinius popierius, kad ji būtų rekapitalizuota;

(30)

vykdydamos pertvarkymo įgaliojimus, Komisija ir Valdyba turėtų užtikrinti, kad tinkama nuostolių dalis tektų akcininkams ir kreditoriams, kad būtų pakeisti vadovai ar paskirti papildomi vadovai , kad įstaigos pertvarkymo sąnaudos būtų kuo mažesnės ir kad būtų taikomas vienodas požiūris į visus nemokios įstaigos kreditorius, kurie priklauso tai pačiai klasei , laikantis šio reglamento ir direktyvos [BGPD] ;

(31)

akcininkų ir kreditorių teisių apribojimai turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnį. Todėl pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik toms įstaigoms, kurios žlunga arba gali žlugti, ir tik tuomet, kai tai būtina siekiant įgyvendinti visuotinės svarbos finansinio stabilumo tikslą. Visų pirma pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos, kai įstaigos negalima likviduoti keliant įprastinę bankroto bylą drauge nedestabilizuojant finansų sistemos ir reikia imtis priemonių, kad būtų sparčiai perduotos ir tęsiamos sisteminės svarbos funkcijos, ir kai negalima pagrįstai tikėtis alternatyvaus privataus sprendimo, įskaitant esamų akcininkų arba trečiojo asmens vykdomą kapitalo padidinimą, kuris būtų pakankamas visiškam įstaigos gyvybingumui atkurti;

(32)

nuosavybės teisių ribojimas neturėtų būti neproporcingas. Dėl to poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei nuostoliai, kurie būtų patirti, jei pertvarkymo sprendimo priėmimo metu įstaiga būtų likviduota. Kai dalis pertvarkomos įstaigos turto perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai, likusi pertvarkomos įstaigos dalis turėtų būti likviduota keliant įprastą bankroto bylą. Kad likviduojant įstaigą būtų apsaugoti jos akcininkai ir kreditoriai, jie turėtų turėti teisę pagal savo reikalavimus per likvidavimo procedūrą gauti išmoką, ne mažesnę negu suma, kurią pagal apskaičiavimus jie būtų atgavę, jei visa įstaiga būtų likviduota keliant įprastą bankroto bylą;

(33)

siekiant apsaugoti akcininkų teisę ir užtikrinti, kad kreditoriai gautų ne mažiau, negu jie gautų iškėlus įprastą bankroto bylą, reikėtų nustatyti aiškias prievoles dėl įstaigos turto ir įsipareigojimų vertinimo ir turėtų likti pakankamai laiko deramai įvertinti požiūriui, kuris jiems būtų taikytas, jei įstaiga būtų likviduojama keliant įprastą bankroto bylą. Turėtų būti įmanoma tokį vertinimą pradėti jau ankstyvosios intervencijos etapu. Prieš imantis pertvarkymo veiksmų, reikėtų įvertinti įstaigos turto ir įsipareigojimų vertę ir požiūrį, kuris akcininkams ir kreditoriams būtų taikomas iškėlus įprastą bankroto bylą;

(34)

svarbu nuostolius pripažinti žlungant įstaigai. Pagrindiniai žlungančių įstaigų turto ir įsipareigojimų vertinimo principai nustatyti direktyvoje [BGPD] . Dėl skubos turėtų būti įmanoma, kad Valdyba atliktų greitą laikiną žlungančios įstaigos turto ar įsipareigojimų vertinimą, kuris turėtų būti taikomas, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas;

(35)

siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo procesas išliktų objektyvus ir aiškus, būtina nustatyti tvarką, pagal kurią neužtikrinti kreditorių reikalavimai pertvarkomai įstaigai būtų nurašomi arba konvertuojami. Siekiant sumažinti riziką, kad kreditoriai patirs didesnių nuostolių nei tuo atveju, jei įstaiga būtų likviduojama keliant įprastą bankroto bylą, nustatytina tvarka turėtų būti taikoma ir keliant įprastą bankroto bylą, ir nurašymo ar konvertavimo atvejais vykstant pertvarkymo procesui. Tai taip pat sudarytų geresnes sąlygas nustatyti skolos vertę;

(35a)

visos Sąjungos nemokumo įstatymų suderinimas būtų svarbus žingsnis pirmyn kuriant tikrą vidaus rinką, tačiau to dar nepavyko pasiekti. Vis dėlto subjektų, kurie įsisteigę valstybėse narėse, prisijungusiose prie bendro priežiūros mechanizmo, ir tų, kurie įsisteigę kitose valstybėse narėse, nemokumo atveju kreditorių reikalavimų hierarchija, apimanti indėlininkų pirmenybės nustatymą, bus ta pati, nes direktyvoje [BGPD] nustatytos derinimo nuostatos. Toks suderinimas pašalina svarbius reguliacinio arbitražo motyvus. Visgi reikėtų palaipsniui siekti sukurti bendrą nemokumo atvejais taikomą Sąjungos režimą;

(36)

Komisija , remdamasi Valdybos parengtu sprendimo projektu, turėtų nustatyti pertvarkymo veiksmų, kurių reikia imtis pagal atitinkamų subjektų pertvarkymo planus ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, sistemą ir turėtų turėti paskyrimo įgaliojimą dėl visų būtinų pertvarkymo priemonių naudojimo. Remdamasi ta aiškia ir tikslia sistema, Valdyba turėtų nuspręsti dėl išsamios pertvarkymo schemos. Atitinkamos pertvarkymo priemonės turėtų aprėpti verslo pardavimo, laikinos įstaigos sukūrimo, gelbėjimo privačiomis lėšomis ir turto atskyrimo priemones, kaip numatyta direktyvoje [BGPD]. Pagal sistemą taip pat turėtų būti įmanoma įvertinti, ar laikomasi sąlygų, dėl kurių kapitalo priemonės nurašomos arba konvertuojamos;

(37)	remiantis direktyva [BGPD], verslo pardavimo priemonė turėtų sudaryti sąlygas parduoti įstaigą ar jos veiklos dalis vienam ar daugiau pirkėjų be akcininkų sutikimo;

(38)

remiantis direktyva [BGPD], turto atskyrimo priemonė turėtų sudaryti galimybių valdžios institucijoms neveiksnų ar sumažėjusios vertės turtą perduoti atskirai įmonei. Ši priemonė turėtų būti taikoma tik kartu su kitomis priemonėmis, kad žlungančiai įstaigai nebūtų suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas;

(39)

taikant veiksmingą pertvarkymo režimą reikėtų kuo labiau sumažinti žlungančios institucijos pertvarkymo sąnaudas, tenkančias mokesčių mokėtojams. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad didelės, sisteminės svarbos įstaigos galėtų būti pertvarkytos nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui. Šį tikslą galima pasiekti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, užtikrinant, kad tinkama nuostolių ir sąnaudų dalis tektų subjekto akcininkams ir kreditoriams. Todėl, kaip rekomendavo Finansinio stabilumo taryba, į pertvarkymo sistemą turėtų būti įtraukti teisės aktais nustatyti skolos nurašymo įgaliojimai kaip papildoma galima priemonė, taikytina kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis;

(40)

remiantis direktyva [BGPD], siekiant užtikrinti pakankamai lanksčias galimybes paskirstyti nuostolius kreditoriams įvairiomis aplinkybėmis, reikėtų, kad būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ir tuomet, kai yra siekiama žlungančią įstaigą pertvarkyti, kad ji galėtų tęsti veiklą, jei yra reali tikimybė atkurti tos įstaigos gyvybingumą, ir tuomet, kai sisteminės svarbos paslaugos yra perduodamos laikinai įstaigai, o likusios įstaigos dalies veikla sustabdoma ir ji likviduojama;

(41)

remiantis direktyva [BGPD], kai gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė taikoma siekiant atkurti žlungančios įstaigos kapitalą, kad ji galėtų toliau tęsti veiklą, visuomet turėtų būti ne tik atliekamas gelbėjimas privačiomis lėšomis, bet ir kartu keičiama vadovybė, o įstaiga ir jos veikla vėliau restruktūrizuojama taip, kad būtų atsižvelgta į žlugimo priežastis. Restruktūrizuoti reikėtų įgyvendinant verslo reorganizavimo planą;

(42)

remiantis direktyva [BGPD], nereikėtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikyti reikalavimams, kurie yra užtikrinti užtikrinimo priemone, užstatu ar kitaip garantuojami. Tačiau siekiant užtikrinti, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė būtų veiksminga ir atitiktų savo tikslus, turėtų būti įmanoma ją taikyti kuo didesnei neužtikrintų žlungančios įstaigos įsipareigojimų daliai. Tam tikriems neužtikrintiems įsipareigojimams vis dėlto tikslinga netaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės. Dėl viešosios politikos ir veiksmingo pertvarkymo priežasčių gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė neturėtų būti taikoma indėliams, apsaugotiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB (7), įsipareigojimams žlungančios įstaigoms darbuotojams arba komerciniams reikalavimams, susijusiems su prekėmis ir paslaugomis, būtinomis kasdienei įstaigos veiklai;

(43)	remiantis direktyva [BGPD], gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės nereikėtų taikyti indėlininkams, turintiems indėlių, kuriuos garantuoja indėlių garantijų sistema. ▌ Pasinaudojus gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimais būtų užtikrinta, kad indėlininkai galėtų toliau naudotis savo indėliais ▌;

(44)	kad akcininkai ir mažesnės svarbos kreditoriai dalytųsi našta, kaip reikalaujama pagal valstybės pagalbos taisykles, pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą analogiškai nuo šio reglamento ir direktyvos [BGPD] taikymo pradžios būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę;

(45)

kad įstaigos negalėtų savo įsipareigojimų struktūros nustatyti taip, kad būtų trukdoma veiksmingai taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, Valdyba turėtų turėti galimybę nustatyti, kad įstaigos visuomet turėtų bendrą nuosavų lėšų, subordinuotųjų ir pirmaeilių įsipareigojimų, kuriems būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, sumą, išreikštą visų įstaigos įsipareigojimų, kurie nelaikomi nuosavomis lėšomis taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (8) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (9), procentine dalimi , kuri būtų nurodyta pertvarkymo planuose ;

(46)	priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, turi būti pasirinktas geriausias pertvarkymo būdas, ir tuo tikslu turėtų būti galima pasinaudoti visomis direktyvoje [BGPD] numatytomis pertvarkymo priemonėmis ir jas taikyti pagal tą direktyvą ;

(47)

pagal direktyvą [BGPD] teisė nurašyti ir konvertuoti kapitalo priemones suteikiama nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, nes kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo sąlygos gali sutapti su pertvarkymo sąlygomis ir tokiu atveju reikia įvertinti, ar atitinkamo subjekto finansiniam patikimumui atkurti užtenka vien tik nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones, ar taip pat būtina imtis pertvarkymo veiksmų. Paprastai ja bus naudojamasi vykdant pertvarkymą. Valdyba ir Komisija turėtų pakeisti nacionalines pertvarkymo institucijas taip pat vykdant šią funkciją, todėl joms turėtų būti suteikti įgaliojimai įvertinti, ar tenkinamos kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos, ir nuspręsti, ar reikia subjektą pertvarkyti, jei taip pat tenkinami pertvarkymo reikalavimai;

(48)

pertvarkymo veiksmų veiksmingumas ir vienodumas turėtų būti užtikrintas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Tuo tikslu Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai ▌tuo atveju, kai nacionalinė pertvarkymo institucija netaikė Valdybos sprendimo arba jį taikė nepakankamai, duoti tiesioginius nurodymus pertvarkomai įstaigai ;

(49)

siekdama padidinti bendro pertvarkymo mechanizmo veiksmingumą, Valdyba visais atvejais turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos bankininkystės institucija. Kai taikoma, Valdyba taip pat turėtų bendradarbiauti su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba ir kitomis institucijomis, kurios priklauso Europos finansų priežiūros sistemai. Be to, Valdyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECB ir kitomis valdžios institucijomis, įgaliotomis prižiūrėti kredito įstaigas, dalyvaujančias taikant bendrą priežiūros mechanizmą, visų pirma, grupes, kurioms taikoma konsoliduota ECB priežiūra. Siekdama veiksmingai valdyti žlungančių bankų pertvarkymo procesą, visais šio proceso etapais Valdyba turėtų bendradarbiauti su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Taigi bendradarbiavimas su pastarosiomis yra būtinas ne tik įgyvendinant Valdybos priimtus pertvarkymo sprendimus, bet ir prieš priimant bet kokį pertvarkymo sprendimą, pertvarkymo planavimo etape ar ankstyvosios intervencijos metu . Atlikdama savo užduotis pagal šį reglamentą, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su EBI ir tinkamai atsižvelgti į EBI pateiktas gaires ir rekomendacijas ;

(49a)

taikydama pertvarkymo priemones ir naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais, Valdyba turėtų užtikrinti, kad atitinkamų subjektų darbuotojų atstovai būtų informuojami ir kad atitinkamais atvejais su jais būtų konsultuojamasi, kaip numatyta direktyvoje [BGPD]. Jei taikoma, šiais atvejais turėtų būti laikomasi kolektyvinių sutarčių ar socialinių partnerių numatytų kitų susitarimų;

(50)

kadangi Valdyba pakeičia dalyvaujančių valstybių narių nacionalines pertvarkymo institucijas priimant pertvarkymo sprendimus, Valdyba taip pat turėtų šias institucijas pakeisti bendradarbiaujant su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, kiek tai susiję su pertvarkymo funkcijomis. Visų pirma Valdyba turėtų atstovauti visoms dalyvaujančių valstybių narių institucijoms pertvarkymo kolegijose, kurioms priklauso ir nedalyvaujančių valstybių narių valdžios institucijos;

(50a)

Valdyba ir nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijos turėtų sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame būtų bendrais bruožais apibrėžtas jų tarpusavio bendradarbiavimas vykdant užduotis pagal direktyvą [BGPD]. Susitarimo memorandume galėtų būti, be kita ko, išaiškinta konsultavimosi dėl Komisijos ir Valdybos sprendimų, turinčių įtakos nedalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtoms patronuojamosioms įmonėms ar filialams, kurių patronuojanti įmonė įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje, tvarka. Memorandumai turėtų būti reguliariai persvarstomi;

(51)

kadangi daug įstaigų vykdo veiklą ne tik Sąjungos, bet ir tarptautiniu mastu, pagal veiksmingą pertvarkymo mechanizmą turi būti nustatyti bendradarbiavimo su atitinkamų trečiųjų šalių valdžios institucijomis principai. Parama trečiųjų šalių institucijoms turėtų būti teikiama pagal direktyvos [BGPD] 88 straipsnyje numatytą teisinę sistemą. Kadangi Valdyba turėtų būti vienintelė institucija, įgaliota pertvarkyti žlungančius bankus dalyvaujančiose valstybėse narėse, Valdybai tuo tikslu turėtų būti suteikti išskirtiniai įgaliojimai dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių institucijų vardu sudaryti neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus su tomis trečiųjų šalių valdžios institucijomis;

(52)

kad galėtų veiksmingai vykdyti užduotis, Valdyba turėtų turėti tinkamus tyrimo įgaliojimus. Ji turėtų turėti galimybę tiesiogiai arba per nacionalines pertvarkymo institucijas reikalauti visos reikalingos informacijos ir vykdyti tyrimus bei patikras vietoje, kai reikia, bendradarbiaudama su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir visapusiškai pasinaudodama visa ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų turima informacija . Vykdant pertvarkymą, Valdyba turėtų turėti galimybę dalyvauti vykdant patikras vietoje, kad galėtų veiksmingai stebėti nacionalinių valdžios institucijų vykdomą įgyvendinimo veiklą ir kad būtų užtikrinta, kad Komisija ir Valdyba priimtų sprendimus, pagrįstus visiškai tikslia informacija;

(53)

siekiant užtikrinti, kad Valdyba turėtų galimybę gauti visą svarbią informaciją, atitinkami subjektai ir jų darbuotojai neturėtų turėti galimybės naudotis profesinio slaptumo taisyklėmis kaip pretekstu neatskleisti informacijos Valdybai . Kita vertus, tokios informacijos atskleidimas Valdybai jokiu atveju neturėtų būti laikomas profesinės paslapties pažeidimu ;

(54)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą priimtų sprendimų, pažeidimų atveju turėtų būti taikomos proporcingos ir atgrasomosios nuobaudos . Valdybai turėtų būti suteikta teisė nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms skirti subjektams administracines nuobaudas ar pinigines baudas už prievolių pagal jos sprendimus nevykdymą. Siekiant užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų vykdymo užtikrinimą, Valdybai turėtų būti suteikta teisė paskelbti gaires nacionalinėms pertvarkymo institucijoms dėl administracinių nuobaudų ir piniginių baudų skyrimo;

(55)

kai nacionalinė pertvarkymo institucija pažeidžia bendro pertvarkymo mechanizmo taisykles nepasinaudodama pagal nacionalinę teisę jai suteiktais įgaliojimais vykdyti Valdybos nurodymus, atitinkama valstybė narė gali būti atsakinga už tai, kad laikantis teismo praktikos būtų atlyginta bet kokia žala, padaryta asmenims, įskaitant, kai taikoma, žalą pertvarkomam subjektui ar grupei arba bet kurios to subjekto ar grupės dalies bet kuriam kreditoriui bet kurioje valstybėje narėje;

(56)

turi būti nustatytos atitinkamos taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojamas Valdybos biudžetas, biudžeto parengimas, vidaus taisyklių, kuriomis nustatoma jos biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarka, priėmimas , Valdybos per plenarinę sesiją vykdoma biudžeto priežiūra bei kontrolė ir ataskaitų vidaus ir išorės auditas;

(56a)

be to, Valdyba per plenarinę sesiją turėtų priimti metinę darbo programą, atlikti jos priežiūrą bei kontrolę ir teikti nuomones bei rekomendacijas dėl vykdomojo direktoriaus ataskaitos projekto, į kurį turėtų būti įtrauktas skyrius dėl pertvarkymo veiklos, įskaitant vykdomo pertvarkymo atvejus, ir finansiniams bei administraciniams klausimams skirtas skyrius;

(57)

esama aplinkybių, kai taikomų pertvarkymo priemonių veiksmingumas gali priklausyti nuo to, ar galimas trumpalaikis įstaigos arba laikinos įstaigos finansavimas, nuo garantijų suteikimo galimiems pirkėjams arba nuo kapitalo suteikimo laikinai įstaigai. Todėl svarbu sukurti fondą, kad tokiems tikslams nebūtų naudojamos valstybės lėšos;

(58)

būtina užtikrinti, kad visas fondo lėšas būtų galima panaudoti žlungančių įstaigų pertvarkymui. Todėl fondo lėšos neturėtų būti naudojamos jokiam kitam tikslui, išskyrus veiksmingą pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą. Be to, jos turėtų būti naudojamos tik laikantis taikomų pertvarkymo tikslų ir principų , visapusiškai laikantis direktyvoje [BGPD] nustatytų nuostatų . Atitinkamai Valdyba užtikrina, kad bet kokie nuostoliai, sąnaudos ar kitos išlaidos, patirti taikant pertvarkymo priemones, visų pirma tektų pertvarkomos įstaigos akcininkams ir kreditoriams. Tik tais atvejais, kai akcininkų ir kreditorių ištekliai išnaudoti, nuostoliai, sąnaudos ar kitos išlaidos, patirtos taikant pertvarkymo priemones, padengiami iš fondo lėšų;

(59)

apskritai iš finansų sektoriaus atstovų reikėtų imti įnašus prieš bet kokį pertvarkymo veiksmą ir nepriklausomai nuo jo. Kai išankstinio finansavimo nepakanka naudojant fondo lėšas patirtiems nuostoliams ar sąnaudoms padengti, reikėtų rinkti papildomus įnašus papildomoms sąnaudoms ar nuostoliams padengti. Be to, fondas turėtų turėti galimybę pasirašyti sutartis dėl skolinimosi ar kitokių formų paramos su finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis, kai jo lėšų nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ir kitoms išlaidoms, patirtoms naudojant fondo lėšas, padengti, o papildomais ex post įnašais nėra galimybės nedelsiant pasinaudoti;

(59a)

jeigu dalyvaujančiose valstybėse narėse nacionalinis bankas, reaguodamas į krizę, jau yra įvedęs bankams taikomus mokesčius, rinkliavas ar pertvarkymo įnašus, siekiant išvengti dvigubų mokėjimų juos turėtų pakeisti įnašai į fondą;

(60)	kad būtų pasiekta kritinė masė ir išvengta procikliško poveikio, kuris atsirastų, jei fondas per sisteminę krizę turėtų remtis vien ex post įnašais, būtina pasiekti tam tikrą tikslinį fondo ex ante lėšų lygį;

(60a)

fondo tikslinis lėšų lygis turėtų būti nustatytas kaip visų kredito įstaigų, kurios turi leidimą veikti dalyvaujančiose valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos procentinė dalis. Vis dėlto, kadangi tų įstaigų visų įsipareigojimų suma, atsižvelgiant į fondo funkcijas, būtų tinkamesnė norma, Komisija turėtų įvertinti, ar reikėtų ateityje papildomai prie tikslinio finansavimo lygio nustatyti reikalavimą, kad lėšų suma pasiektų pamatinę vertę, susijusią su visų įsipareigojimų suma, užtikrinant tokias pačias vienodas veiklos sąlygas pagal direktyvą [BGPD];

(61)	turėtų būti nustatytas tinkamas terminas tiksliniam fondo finansavimo lygiui pasiekti. Tačiau Valdyba turėtų turėti galimybę koreguoti įnašų laikotarpį, atsižvelgdama į dideles išmokas iš fondo;

(61a)

siekiant nutraukti valstybių ir bankų ryšį ir užtikrinti bendro pertvarkymo mechanizmo veiksmingumą ir patikimumą, ypač tuo metu, kol fondas dar negauna viso finansavimo, būtina įsteigti Europos viešųjų paskolų priemonę per pagrįstą laikotarpį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bet kokia pagal tą paskolų priemonę gauta paskola turėtų būti kompensuojama iš fondo per sutartą terminą. Paskolų priemonė užtikrintų galimybę nedelsiant pasinaudoti pakankamais finansiniais ištekliais šiuo reglamentu nustatytiems tikslams pasiekti;

(62)

kai dalyvaujančios valstybės narės turi jau nusistovėjusias nacionalines pertvarkymo finansavimo struktūras, jos turėtų turėti galimybę pasirūpinti, kad nacionalinės pertvarkymo finansavimo struktūros naudotųsi turimomis finansinėmis lėšomis, praeityje surinktomis iš įstaigų kaip ex ante įnašai, siekiant kompensuoti įstaigoms už ex ante įnašus, kuriuos tos įstaigos turėtų sumokėti fondui. Tokia kompensacija neturėtų pažeisti valstybių narių prievolių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/18/EB (10);

(63)

siekiant užtikrinti teisingą įnašų apskaičiavimą ir skatinti veikti pagal mažiau rizikingą modelį, įnašai į fondą , kuriuos nustato Valdyba, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, remdamasi direktyva [BGPD] ir pagal ją priimtais deleguotaisiais aktais, turėtų priklausyti nuo kredito įstaigų patiriamos rizikos laipsnio;

▐

(65)	kad būtų išsaugota fonde laikomų lėšų vertė, šios lėšos turėtų būti investuojamos į pakankamai saugų, diversifikuotą ir likvidų turtą;

(66)

Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant nustatyti įnašų į fondą rūšį ir už ką turi būti mokami įnašai, įnašų sumos apskaičiavimo būdą ir jų mokėjimo būdą, registracijos, apskaitos, ataskaitų teikimo ir kitas taisykles, reikalingas užtikrinti, kad laiku būtų sumokėta visa įnašų suma, įnašų sistemą įstaigoms, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą po to, kai fondas pasiekia savo tikslinį lygį, įnašų paskirstymo per laikotarpį kriterijus, kokiomis aplinkybėmis įnašų mokėjimas gali būti paankstintas, metinių įnašų sumos nustatymo kriterijus, priemones, skirtas patikslinti, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis įstaiga gali būti iš dalies ar visiškai atleista nuo ex post įnašų, ir priemones, skirtas patikslinti, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis įstaiga gali būti iš dalies ar visiškai atleista nuo ex post įnašų;

(67)

siekiant užtikrinti Valdybos darbo konfidencialumą, jos nariams, Valdybos personalui, įskaitant darbuotojus, kuriais apsikeitė arba kuriuos delegavo dalyvaujančios valstybės narės pertvarkymo užduotims vykdyti, turėtų būti taikomi profesinės paslapties reikalavimai, netgi jiems nustojus eiti savo pareigas. Tie reikalavimai turėtų būti taikomi ir kitiems Valdybos įgaliotiems asmenims, taip pat asmenims, kuriuos valstybių narių pertvarkymo institucijos įgaliojo arba paskyrė atlikti patikras vietoje, ir stebėtojams, pakviestiems dalyvauti Valdybos plenarinių ir vykdomųjų sesijų posėdžiuose. Kad galėtų atlikti jai pavestas užduotis, Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai laikantis tam tikrų sąlygų keistis informacija su nacionalinėmis ar Sąjungos valdžios institucijomis ir įstaigomis;

(68)

siekiant užtikrinti, kad Valdybai būtų atstovaujama Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje, Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 turėtų būti iš dalies pakeistas, įtraukiant Valdybą į tame reglamente nustatytą kompetentingų institucijų sąvoką. Toks Valdybos ir kompetentingų institucijų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 sulyginimas atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 straipsnį EBI priskirtas funkcijas prisidėti ir aktyviai dalyvauti rengiant bei derinant gaivinimo ir pertvarkymo planus ir siekti palengvinti žlungančių įstaigų, ypač tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių, pertvarkymą;

(69)	iki tol, kol Valdyba pradės veikti visu pajėgumu, Komisija turėtų būti atsakinga už pradinius veiksmus, įskaitant įnašų, reikalingų administracinėms išlaidoms padengti, rinkimą ir laikinojo vykdomojo direktoriaus paskyrimą, kad būtų galima Valdybos vardu tvirtinti visus būtinus mokėjimus;

(70)

šiuo reglamentu paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, darbuotojų teisės į informaciją ir konsultacijas įmonėje, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų;

(71)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti efektyvią ir veiksmingą bendrą Europos kredito įstaigų pertvarkymo sistemą ir užtikrinti nuoseklų pertvarkymo taisyklių taikymą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones, laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos 2 straipsnyje nurodytų subjektų, įsteigtų 4 straipsnyje nurodytose dalyvaujančiose valstybėse narėse, pertvarkymo taisyklės ir procedūra.

Pagal 28 straipsnį įsteigta Valdyba kartu su Komisija ir dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijomis šias vienodas taisykles ir procedūrą taiko pagal šiuo reglamentu nustatytą bendro pertvarkymo mechanizmo sistemą. Bendrą pertvarkymo mechanizmą remia Bendras bankų pertvarkymo fondas (toliau – fondas).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas šiems subjektams:

a)	dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms kredito įstaigoms;

b)

vienoje iš dalyvaujančių valstybių narių įsteigtoms patronuojančiosioms įmonėms, įskaitant finansų kontroliuojančiąsias bendroves ar mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, kai joms taikoma ECB konsoliduota priežiūra pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies i punktą;

c)	dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms investicinėms įmonėms ir finansų įstaigoms, kai joms taikoma ECB vykdoma patronuojančiosios įmonės konsoliduota priežiūra pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies i punktą.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos direktyvos [BGPD] 2 straipsnyje ir Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnyje. Be to, taikomos šios apibrėžtys […]:

1)	nacionalinė kompetentinga institucija – bet kuri nacionalinė kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 2 punkte;

1a)	kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte ir Europos Centrinis Bankas, kai jis vykdo priežiūros funkciją pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013;

2)	nacionalinė pertvarkymo institucija – institucija, kurią valstybė narė paskiria pagal direktyvos [BGPD] 3 straipsnį;

3)	pertvarkymo veiksmai – pertvarkymo priemonės taikymas 2 straipsnyje nurodytai įstaigai ar subjektui arba vieno ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų panaudojimas jų atžvilgiu;

3a)	Valdyba – Bendro pertvarkymo mechanizmo valdyba, įsteigta pagal šio reglamento 38 straipsnį;

4)	apdraustieji indėliai – indėliai, pagal nacionalinės teisės aktus garantuoti pagal indėlių garantijų sistemas, laikantis Direktyvos 94/19/EB, iki Direktyvos 94/19/EB 7 straipsnyje nustatyto lygio;

5)	reikalavimus atitinkantys indėliai – Direktyvos 94/19/EB 1 straipsnyje apibrėžti bet kokios sumos indėliai, kuriems taikoma apsauga pagal tos direktyvos 2 straipsnį;

▐

11)	pertvarkoma įstaiga – 2 straipsnyje nurodytas subjektas, dėl kurio imamasi pertvarkymo veiksmų;

12)	įstaiga – kredito įstaiga arba investicinė įmonė, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal 2 straipsnio c punktą;

13)	grupė – patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės, kurios yra 2 straipsnyje nurodyti subjektai;

▐

19)	turimi finansiniai ištekliai – pinigai, indėliai, turtas ir neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai, kuriuos fondas gali naudoti siekdamas 74 straipsnyje išvardytų tikslų;

20)	tikslinis finansavimo lygis – turimų finansinių išteklių suma, kurią reikia sukaupti pagal 68 straipsnį.

4 straipsnis

Dalyvaujančios valstybės narės

Dalyvaujančios valstybės narės – valstybės narės, kurių valiuta yra euro arba valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, vykdanti glaudų bendradarbiavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį.

5 straipsnis

Santykis su direktyva [BGPD] ir taikomais nacionalinės teisės aktais

-1.     Taikant šį reglamentą, Komisijos ir Valdybos užduočių vykdymą ir naudojimąsi įgaliojimais pagal šį reglamentą reglamentuoja direktyva [BGPD] ir visi pagal tą direktyvą priimti deleguotieji aktai.

1.   Kai pagal šį reglamentą Komisija arba Valdyba vykdo užduotis ar įgaliojimus, kuriuos pagal direktyvą [BGPD] turi vykdyti dalyvaujančios valstybės narės nacionalinė pertvarkymo institucija, taikant šį reglamentą ir direktyvą [BGPD] Valdyba laikoma atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija arba, tarpvalstybinės grupės pertvarkymo atveju, atitinkama grupės lygmens pertvarkymo institucija.

1a.     Kai Valdyba naudojasi jai pagal šį reglamentą suteiktas įgaliojimais, jai taikomi privalomi techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai, kuriuos parengia EBI ir priima Komisija Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–15 straipsniuose nustatyta tvarka, visos gairės ir rekomendacijos, kurias priima EBI Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnyje nustatyta tvarka, ir visi sprendimai, kuriuos EBI priima Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje nustatyta tvarka pagal atitinkamas direktyvos [BGPD] nuostatas.

2.   Valdyba, veikdama kaip nacionalinė pertvarkymo institucija, kai taikoma, veikia įgaliota Komisijos.

3.   Atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas, dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės pertvarkymo institucijos veikia remdamosi atitinkamomis nacionalinės teisės aktų, suderintų pagal direktyvą [BGPD], nuostatomis ir jų laikydamosi.

6 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Jokiais Valdybos, Komisijos ar nacionalinės pertvarkymo institucijos veiksmais, pasiūlymais ar politika 2 straipsnyje nurodyti subjektai, indėlininkai, investuotojai ar kiti kreditoriai, įsteigti Sąjungoje, negali būti diskriminuojami dėl jų pilietybės ar verslo vietos.

1a.     Visi Valdybos, Komisijos ar nacionalinės pertvarkymo institucijos veiksmai, pasiūlymai ar politika pagal bendro pertvarkymo mechanizmą vykdomi siekiant skatinti finansų sistemos stabilumą Sąjungoje ir kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje, visapusiškai paisant vidaus rinkos vientisumo ir integralumo ir laikantis pareigos tuo pasirūpinti.

2.    Priimdamos sprendimus ar imdamosi veiksmų, kurie gali turėti poveikio daugiau negu vienoje ▌valstybėje narėje, visų pirma priimdamos sprendimus dėl dviejose ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių įsteigtų grupių, Komisija ir Valdyba deramai atsižvelgia į visus šiuos veiksnius:

a)	▌valstybių narių, kuriose grupė vykdo veiklą, interesus, visų pirma bet kokio sprendimo ar veiksmo arba neveikimo poveikį kurios nors iš šių valstybių narių finansiniam stabilumui, ekonomikai, indėlių garantijų sistemai ar investuotojų kompensavimo sistemai;

b)	siekį suderinti įvairių susijusių valstybių narių interesus ir išvengti nesąžiningų išankstinių nuostatų ar nesąžiningo ▌valstybės narės interesų protegavimo;

c)	būtinybę vengti neigiamo poveikio kitoms grupės, kuriai priklauso 2 straipsnyje nurodytas subjektas, kuriam taikomas pertvarkymas, dalims;

ca)	grupės interesus tęsti savo tarpvalstybinę veiklą, jei įmanoma;

d)	būtinybę vengti neproporcingo subjektų, nurodytų 2 straipsnyje, kreditorių išlaidų padidėjimo tokiu mastu, kad jos būtų didesnės negu tos, kurias jie būtų patyrę, jei pertvarkymas būtų buvęs vykdomas keliant įprastą bankroto bylą;

e)	sprendimus, kurie turi būti priimti pagal SESV 107 straipsnį ir kurie nurodyti 16 straipsnio 10 dalyje.

3.   Komisija ir Valdyba suderina 2 dalyje nurodytus veiksnius su 12 straipsnyje nurodytais pertvarkymo tikslais, atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes.

4.   Valdybos arba Komisijos sprendimais ar veiksmais negali būti reikalaujama, kad valstybės narės skirtų nepaprastąją viešąją finansinę paramą , jie taip pat negali daryti tiesioginės įtakos valstybių narių fiskalinei atsakomybei .

4a.     Priimdama sprendimus ar imdamasi veiksmų, Valdyba užtikrina, kad atitinkamo subjekto darbuotojų atstovai būtų informuojami ir kad atitinkamais atvejais būtų su jais konsultuojamasi.

4b.     Komisijos, Valdybos ir nacionalinių pertvarkymo institucijų veiksmais, pasiūlymais ir politika pagal šį reglamentą paisoma jokios valstybės narės ar valstybių narių grupės nediskriminavimo principo.

4c.     Vykdydama savo užduotis pagal šį reglamentą, Komisija veikia nepriklausomai, jas atskirdama nuo kitų savo užduočių ir griežtai laikydamasi šiame reglamente ir direktyvoje [BGPD] nustatytų tikslų ir principų. Užduočių atskyrimas turėtų būti užtikrinamas atliekant atitinkamus organizacinius pakeitimus.

II DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRO PERTVARKYMO MECHANIZMO FUNKCIJOS IR PROCEDŪRINĖS TAISYKLĖS

1 skyrius

Pertvarkymo planavimas

7 straipsnis

Pertvarkymo planai

1.   Valdyba kartu su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis parengia 2 straipsnyje nurodytų subjektų ir grupių pertvarkymo planus ir juos patvirtina .

2.   Taikant 1 dalį, nacionalinės pertvarkymo institucijos perduoda Valdybai visą informaciją, reikalingą pertvarkymo planams parengti ir įgyvendinti, gautą pagal direktyvos [BGPD] 10 straipsnį ir 12 straipsnio 1 dalį, nedarant poveikio šios antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatų taikymui.

2a.     Kiekvieno subjekto pertvarkymo planas ir grupių pertvarkymo planai rengiami laikantis direktyvos [BGPD] 9–12 straipsnių.

▐

7.   Valdyba parengia pertvarkymo planą bendradarbiaudama su priežiūros arba konsoliduotos priežiūros institucija ir su dalyvaujančių valstybių narių, kuriose subjektai įsteigti, nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Valdyba bendradarbiauja su pertvarkymo institucijomis nedalyvaujančiose valstybėse narėse, jeigu jose veikia subjektai, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra.

8.   Valdyba gali paprašyti nacionalinių pertvarkymo institucijų parengti preliminarius pertvarkymo planų projektus, o grupės lygmens pertvarkymo institucijų – parengti preliminarų grupės pertvarkymo plano projektą , kuriuos Valdyba apsvarsto ir patvirtina . Valdyba gali paprašyti nacionalinių pertvarkymo institucijų atlikti kitas užduotis, susijusias su pertvarkymo planų rengimu.

9.   Pertvarkymo planai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami , laikantis direktyvos [BGPD] 9–12 straipsnių .

9a.     Sprendimus dėl pertvarkymo planų rengimo, vertinimo ir patvirtinimo bei atitinkamų priemonių taikymo Valdyba priima per savo vykdomąją sesiją.

8 straipsnis

Pertvarkymo galimybės įvertinimas

1.   Rengdama pertvarkymo planų projektus pagal 7 straipsnį Valdyba, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis , įskaitant ECB, ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose veikia patronuojamosios įmonės arba svarbūs filialai, pertvarkymo institucijomis, kiek tai yra aktualu tam svarbiam filialui, kaip nustatyta direktyvos [BGPD] 13 ir 13a straipsniuose, įvertina, kokia yra įstaigų ir grupių pertvarkymo galimybė , kaip reikalaujama pagal direktyvos [BGPD] 13 ir 13a straipsnius .

2.    Direktyvos [BGPD] 13 straipsnyje numatytais atvejais laikoma, kad subjektą galima pertvarkyti ▌.

3.    Direktyvos [BGPD] 13a straipsnyje numatytais atvejais laikoma, kad grupę galima pertvarkyti ▌.

4.   Vertindama Valdyba mažų mažiausiai išnagrinėja direktyvos [BGPD] priedo C skirsnyje nurodytus klausimus.

5.   Jei pagal įstaigos ar grupės pertvarkymo galimybės įvertinimą, atliktą pagal 1 dalį , pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, įskaitant ECB, Valdyba nustato, kad yra galimų esminių subjekto ar grupės pertvarkymo kliūčių, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, Valdyba parengia ataskaitą, skirtą įstaigai arba patronuojančiajai įmonei, kurioje išanalizuoja esmines kliūtis veiksmingam pertvarkymo priemonių taikymui ir pertvarkymo įgaliojimų panaudojimui. Toje ataskaitoje taip pat rekomenduojamos priemonės, kurios, Valdybos nuomone, pagal 8 dalį yra būtinos ar tinkamos šioms kliūtims pašalinti.

6.   Ataskaita pateikiama atitinkamam subjektui arba patronuojančiajai įmonei, kompetentingoms institucijoms ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose veikia svarbūs filialai ar patronuojamosios įmonės , pertvarkymo institucijoms. Kartu su ataskaita pateikiamos konkretaus įvertinimo ar nustatymo priežastys ir nurodoma, kaip tas įvertinimas ar nustatymas atitinka 6 straipsnyje nustatyto proporcingo taikymo reikalavimą.

7.   Per keturis mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos subjektas arba patronuojančioji įmonė Valdybai gali pateikti pastabų ir pasiūlyti alternatyvių priemonių ataskaitoje nustatytoms kliūtims pašalinti. Valdyba informuoja kompetentingas institucijas ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai ar patronuojamosios įmonės , pertvarkymo institucijas apie visas subjekto arba patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones.

8.   Jei atitinkamo subjekto arba patronuojančiosios įmonės pasiūlytomis priemonėmis nepavyksta veiksmingai pašalinti pertvarkymo kliūčių, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis ir, jei reikia, su makrolygio rizikos ribojimo institucija, Valdyba priima sprendimą, kuriame nurodoma, kad pasiūlytomis priemonėmis negalima veiksmingai pašalinti pertvarkymo kliūčių ir nurodoma nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti įstaigos, patronuojančiosios įmonės arba bet kurios atitinkamos grupės patronuojamosios įmonės imtis kokių nors direktyvos [BGPD] 14 straipsnyje išvardytų priemonių, remiantis šiais kriterijais:

a)	priemonės veiksmingumu šalinant pertvarkymo kliūtis;

b)	būtinybe vengti neigiamo poveikio ▌valstybių narių , kuriose grupė veikia, finansiniam stabilumui;

c)	būtinybe vengti poveikio atitinkamai įstaigai arba grupei, kuris viršytų tai, kas yra būtina pertvarkymo kliūtims pašalinti, arba būtų neproporcingas.

9.   Taikydama 8 dalį, Valdyba nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms imtis kurių nors direktyvos [BGPD] 14 straipsnyje išvardytų priemonių.

▐

10.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 26 straipsnio.

8a straipsnis

Sisteminės svarbos įstaigų pertvarkymo galimybė

Nepažeidžiant Valdybos įgaliojimų ir nepriklausomumo, Valdyba teikia pirmenybę sisteminę riziką keliančių įstaigų pertvarkymo galimybės vertinimui, įskaitant (bet neapsiribojant tik jomis) įstaigas, kurios nustatytos kaip pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba kitos sisteminės svarbos įstaigos (O-SII) pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnį, ir prireikus parengia planą kiekvienai iš tų įstaigų, kad būtų pašalintos pertvarkymo kliūtys pagal šio reglamento 8 straipsnį ir direktyvos [BGPD] 14 straipsnį.

9 straipsnis

Supaprastintos prievolės ir reikalavimų netaikymas

1.   Savo iniciatyva arba nacionalinės pertvarkymo institucijos siūlymu Valdyba gali taikyti supaprastintas prievoles, susijusias su gaivinimo ir pertvarkymo planų rengimu pagal direktyvos [BGPD] 4 straipsnį .

2.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos gali pasiūlyti Valdybai taikyti supaprastintas prievoles dėl pertvarkymo planų konkrečioms įstaigoms ar grupėms rengimo . Toks pasiūlymas turi būti pagrįstas ir paremtas visais susijusiais dokumentais.

3.   Gavusi pasiūlymą pagal 1 dalį arba veikdama savo iniciatyva, Valdyba atlieka atitinkamų įstaigų ar grupės įvertinimą. Įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į  direktyvos [BGPD] 4 straipsnyje nurodytus aspektus .

▐

4.   Valdyba įvertina , ar toliau taikyti supaprastintas prievoles, ir jų nebetaiko direktyvos [BGPD] 4 straipsnyje numatytais atvejais.

Kai nacionalinė pertvarkymo institucija, pasiūliusi taikyti supaprastintą prievolę ▌ pagal 1 dalį, laiko, kad sprendimas taikyti supaprastintą prievolę ▌ turi būti atšauktas, ji pateikia pasiūlymą dėl to Valdybai. Tokiu atveju Valdyba priima sprendimą dėl siūlomo atšaukimo, visapusiškai atsižvelgdama į atšaukimo pagrindimą, kurį pateikė nacionalinė pertvarkymo institucija, atsižvelgusi į 3 dalyje nustatytus aspektus.

▐

7.   Valdyba informuoja EBI apie 1 ir 4 ▌ dalių taikymą.

10 straipsnis

Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikis

1.   Pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, Valdyba nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kuriems taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, poreikį, kaip nurodyta 2 dalyje, kurį privalo tenkinti 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės.

2.   Minimalus poreikis apskaičiuojamas pagal direktyvos [BGPD] 39 straipsnį .

3.   1 dalyje nurodytas poreikio nustatymas grindžiamas direktyvos [BGPD] 39 straipsnyje nustatytais kriterijais.

▐

Nustatant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikį nurodomas minimalus reikalavimas, kurį turi tenkinti kiekviena įstaiga individualiai, ir minimalus reikalavimas, kurį patronuojančiosios įmonės turi tenkinti konsoliduotai. Valdyba gali nuspręsti konsoliduotai ar individualiai netaikyti minimalaus reikalavimo ▌ direktyvos [BGPD] 39 straipsnyje numatytais atvejais .

4.   Nustatant poreikį pagal 1 dalį galima numatyti, kad minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas iš dalies tenkinamas konsoliduotai ar individualiai, taikant sutartinę gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal direktyvos [BGPD] 39 straipsnį .

▐

6.   Valdyba nustato 1 dalyje nurodytą poreikį, kol rengiami ir prižiūrimi pertvarkymo planai pagal 7 straipsnį.

7.   Valdyba savo sprendimą pateikia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 26 straipsnio. Valdyba reikalauja, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos patikrintų ir užtikrintų, kad įstaigos ir patronuojančiosios įmonės tenkintų 1 dalyje nustatytą minimalų poreikį.

8.   Valdyba informuoja ECB ir EBI apie minimalų poreikį, kurį ji pagal 1 dalį nustatė kiekvienai įstaigai ir patronuojančiajai įmonei.

2 skyrius

Ankstyvoji intervencija

11 straipsnis

Ankstyvoji intervencija

1.   ECB savo iniciatyva arba gavęs dalyvaujančios valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą informuoja Valdybą apie visas priemones, kurių imtis reikalauja iš įstaigos ar grupės, arba kurių imasi jos pačios pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16  straipsnį, pagal direktyvos [BGPD] 23 straipsnio 1 dalį arba 24 straipsnį arba pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį.

Valdyba praneša Komisijai apie bet kokią informaciją, gautą pagal pirmą pastraipą.

2.   Nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo datos, nepažeisdama ECB ir kompetentingų institucijų įgaliojimų pagal Sąjungos teisę, Valdyba gali rengti atitinkamos įstaigos ar grupės pertvarkymą.

Taikydama pirmą pastraipą, Valdyba, bendradarbiaudama su ECB ir atitinkama kompetentinga institucija, įdėmiai stebi įstaigos ar patronuojančiosios įmonės būklę ir kaip jos vykdo visas ankstyvosios intervencijos priemones, kurių jos privalo imtis.

3.   Valdyba turi teisę:

a)	pagal šios antraštinės dalies 5 skyrių reikalauti visos informacijos, reikalingos pasirengti įstaigos ar grupės pertvarkymui;

b)	atlikti įstaigos ar grupės turto ir įsipareigojimų vertinimą pagal 17 straipsnį;

c)	kreiptis į galimus pirkėjus, siekiant pasirengti įstaigos ar grupės pertvarkymui, arba reikalauti, kad tai padarytų įstaiga, patronuojančioji įmonė arba nacionalinė pertvarkymo institucija, laikantis konfidencialumo reikalavimų, nustatytų šiame reglamente ir direktyvos [BGPD] 76 straipsnyje;

d)	reikalauti atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos parengti preliminarią atitinkamos įstaigos ar grupės pertvarkymo schemą.

4.   Jei ECB ar dalyvaujančių valstybių narių kompetentingos institucijos ketina įstaigai ar grupei taikyti kokią nors papildomą priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16  straipsnį arba pagal direktyvos [BGPD] 23 arba 24 straipsnį, arba pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį, prieš įstaigai ar grupei visiškai įvykdant pirmąją priemonę, apie kurią pranešta Valdybai, ECB savo iniciatyva arba gavęs nacionalinės kompetentingos institucijos pranešimą informuoja Valdybą prieš tai, kai atitinkamai įstaigai ar grupei nustatoma tokia papildoma priemonė.

5.   ECB arba kompetentinga institucija ir Valdyba užtikrina, kad 4 dalyje nurodyta papildoma priemonė ir bet kokie Valdybos veiksmai, skirti pertvarkymui parengti pagal 2 dalį, būtų suderinti.

3 skyrius

Pertvarkymas

12 straipsnis

Pertvarkymo tikslai

1.   Vykdydamos 16 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Komisija ir Valdyba pagal savo atitinkamas pareigas atsižvelgia į  direktyvos [BGPD] 26 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus ir pasirenka tokias priemones ir įgaliojimus, kurie, jų nuomone, geriausiai padės pasiekti tikslus, kurie yra aktualūs konkrečiomis aplinkybėmis.

2.   ▌Siekdamos tų tikslų, Komisija ir Valdyba veikia pagal direktyvos [BGPD] 26 straipsnį .

▐

13 straipsnis

Bendrieji pertvarkymo principai

Vykdydamos 16 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Komisija ir Valdyba imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, kad pertvarkymo veiksmai būtų vykdomi laikantis direktyvos [BGPD] 29 straipsnyje nustatytų principų.

▐

14 straipsnis

Finansų įstaigų ir patronuojančiųjų įmonių pertvarkymas

▌ Komisija imasi finansų įstaigų ir jų patronuojančiųjų įmonių pertvarkymo veiksmų , remdamasi Valdybos parengtu sprendimo projektu, pagal direktyvos [BGPD] 28 straipsnį.

▐

15 straipsnis

Reikalavimų tenkinimo eiliškumas

Pertvarkomai įstaigai taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ir nepažeidžiant įsipareigojimų, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma pagal 24 straipsnio 3 dalį, Komisija , remdamasi Valdybos parengtu sprendimo projektu, priima sprendimą, o Valdyba ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės pertvarkymo institucijos pasinaudoja savo įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti reikalavimus laikydamosi direktyvos [BGPD] 43 straipsnyje nustatytos eiliškumo tvarkos.

16 straipsnis

Pertvarkymo procedūra

1.   Kai ECB savo iniciatyva arba gavęs dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos pranešimą įvertina, kad 2 straipsnyje nurodytas subjektas atitinka 2 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, apie šį įvertinimą nedelsdamas praneša Komisijai ir Valdybai.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas gali būti pateikiamas Valdybai arba nacionalinei pertvarkymo institucijai pateikus prašymą dėl įvertinimo, jeigu kuri nors iš šių institucijų mano, kad yra priežastis manyti, jog įstaiga žlunga arba gali žlugti.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas teikiamas pasikonsultavus su Valdyba ir nacionaline pertvarkymo institucija.

1a.     Valdyba per savo vykdomąją sesiją parengia ir priima visus su pertvarkymo procedūra susijusius sprendimus pagal 50 straipsnį.

2.   Gavusi pranešimą pagal 1 dalį ▌, Valdyba per savo vykdomąją sesiją atlieka vertinimą , siekdama patikrinti , ar tenkinamos šios sąlygos:

a)	subjektas žlunga arba gali žlugti;

b)

atsižvelgiant į laiko ir kitas aktualias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis privačiojo sektoriaus priemonėmis, įskaitant IUS priemones, ar priežiūros institucijų veiksmais (įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones ar kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą pagal 18 straipsnį), kurių būtų imtasi subjekto atžvilgiu, per pagrįstą laiką būtų galima išvengti jo žlugimo;

c)	pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 4 dalį.

3.   Taikant 2 dalies a punktą, laikoma, kad subjektas žlunga arba gali žlugti, jei susidarytų viena ▌ iš direktyvos [BGPD] 27 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių.

▐

4.   Taikant 2 dalies c punktą, pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą direktyvos [BGPD] 27 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.

5.    Kai Valdyba įvertina, kad tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, ji , atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą pranešimą, pateikia Komisijai sprendimo pertvarkyti subjektą projektą . Į  sprendimo projektą įtraukiami bent šie dalykai:

a)	rekomendacija pertvarkyti subjektą;

b)	19 straipsnio 32 dalyje nurodytų pertvarkymo priemonių sistema;

c)	fondo lėšų naudojimo pertvarkymo veiksmams paremti sistema pagal 71 straipsnį.

6.    Gavusi Valdybos sprendimo projektą, Komisija ▌sprendžia, ar priimti sprendimo projektą ir kokia pertvarkymo priemonių sistema turėtų būti taikoma atitinkamam subjektui, ir atitinkamais atvejais priima sprendimą dėl fondo lėšų naudojimo pertvarkymo veiksmams paremti. ▐

Jeigu Komisija neketina priimti Valdybos pateikto sprendimo projekto arba ketina jį priimti su pakeitimais, ji grąžina sprendimo projektą Valdybai, paaiškindama, kodėl neketina jo priimti, arba, jei taikoma, paaiškindama numatytų pakeitimų priežastis, ir paprašo jį persvarstyti. Komisija gali nustatyti terminą, per kurį Valdyba gali pakeisti savo pradinį sprendimo projektą pagal Komisijos pasiūlytus pakeitimus ir iš naujo pateikti jį Komisijai. Jeigu nėra deramai pagrįstos skubos, Valdybai skiriama ne mažiau kaip penkios darbo dienos po Komisijos prašymo dienos sprendimo projektui apsvarstyti.

Komisija deda visas pastangas siekdama laikytis visų EBI pateiktų gairių ir rekomendacijų dėl jai pagal šią dalį pavestų užduočių vykdymo ir imasi veiksmų, kad patvirtintų, jog ji laikosi arba ketina laikytis tų gairių ar rekomendacijų, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnio 3 dalyje.

7.   Komisijos sprendimas skiriamas Valdybai. Jei Komisija nusprendžia subjekto nepertvarkyti, nes netenkinama 2 dalies c punkte nurodyta sąlyga, atitinkamas subjektas likviduojamas pagal nacionalinį bankroto įstatymą.

8.   Laikydamasi Komisijos sprendimu nustatytos sistemos, per savo vykdomąją sesiją Valdyba priima sprendimą dėl pertvarkymo schemos, nurodytos 20 straipsnyje, ir užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Valdybos sprendimas skiriamas atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir juo pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų reikalingų priemonių, kad įgyvendintų Valdybos sprendimą pagal 26 straipsnį, pasinaudodamos visais direktyvoje [BGPD], visų pirma tos direktyvos 56–64 straipsniuose, numatytais pertvarkymo įgaliojimais. Valstybės pagalbos atveju Valdyba gali priimti sprendimą tik po to, kai Komisija priima sprendimą dėl tos valstybės pagalbos.

9.   ▌ Jeigu Valdyba mano, kad pertvarkymo priemonės galėtų būti laikomos valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji paragina dalyvaujančią valstybę narę arba susijusias valstybes nares nedelsiant pranešti Komisijai apie numatytas priemones pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

10.   Jei Valdybos per vykdomąją sesiją pasiūlyti pertvarkymo veiksmai susiję su fondo lėšų naudojimu ir nereikalauja suteikti valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Komisija lygiagrečiai pagal analogiją taiko nustatytus SESV 107 straipsnio taikymo kriterijus.

11.   Komisija turi teisę iš Valdybos gauti bet kokią informaciją, kurią ji laiko svarbia savo užduočių pagal šį reglamentą ir, kai taikoma, pagal SESV 107 straipsnį įgyvendinimui. Valdyba turi teisę pagal šios antraštinės dalies 5 skyrių iš bet kokio asmens gauti bet kokią reikalingą informaciją, kad galėtų parengti ir priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų, įskaitant pertvarkymo planuose pateiktos informacijos atnaujinimą ir papildymą.

12.   Valdyba turi teisę pateikti Komisijai sprendimų projektus, kuriais siekiama iš dalies pakeisti pertvarkymo priemonių ir fondo lėšų naudojimo pertvarkomam subjektui sistemą.

12a.     Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, Komisija, veikdama pagal savo kompetenciją valstybės pagalbos srityje ir direktyvą [BGPD], vertina fondo naudojimą taip pat, kaip ji vertintų nacionalinę pertvarkymo finansavimo priemonę.

17 straipsnis

Vertinimas

1.   Prieš imdamasi pertvarkymo veiksmų ar pasinaudodama įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones, Valdyba užtikrina, kad būtų atliktas teisingas ir tikroviškas 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas pagal direktyvos [BGPD] 30 straipsnį .

▐

16.   Po atliktų pertvarkymo veiksmų Valdyba, siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų buvę taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprasta bankroto byla, užtikrina, kad pagal direktyvos [BGPD] 66 straipsnio nuostatas būtų atliktas vertinimas, atskiras nuo vertinimo, atliekamo pagal 1 dalį .

▐

18 straipsnis

Kapitalo priemonių nurašymas arba konvertavimas

1.   ECB savo iniciatyva arba gavęs dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos pranešimą informuoja Valdybą apie atvejus , kai jis įvertina, kad tenkinamos ▌su 2 straipsnyje nurodytu subjektu ar dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta grupe susijusios kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos , numatytos direktyvoje [BGPD].

▐

1a.     ECB pateikia Valdybai informaciją pagal 1 dalį, kai gauna Valdybos arba nacionalinės pertvarkymo institucijos prašymą dėl įvertinimo, jei kuri nors iš šių institucijų mano, kad yra priežastis manyti, jog tenkinamos su 2 straipsnyje nurodytu subjektu ar dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta grupe susijusios kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos.

1b.     Jeigu tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos, Valdyba, atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą informaciją, pateikia Komisijai sprendimo projektą, kuriuo numatoma panaudoti įgaliojimus nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones ir nustatoma, ar tie įgaliojimai vykdomi atskirai, ar jie vykdomi sykiu su pertvarkymo veiksmais, laikantis 16 straipsnio 4–7 straipsniuose nustatytos procedūros.

▌

5.    Gavusi Valdybos parengtą sprendimo projektą, Komisija ▌sprendžia, ar priimti sprendimo projektą ir ar įgaliojimai nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones turi būti vykdomi atskirai, ar jie vykdomi sykiu su pertvarkymo veiksmais, laikantis 16 straipsnio 4–7 dalyse nustatytos procedūros.

6.    Kai 1 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos, tačiau 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos pertvarkymo sąlygos nėra tenkinamos, Valdyba, vadovaudamasi Komisijos sprendimu, nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pagal direktyvos [BGPD] 51 ir 52 straipsnius.

7.   Kai tenkinamos ▌ 1 dalyje nurodytos kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo sąlygos ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos pertvarkymo sąlygos, taikoma 16 straipsnio 4–7 dalyse nustatyta procedūra.

8.   Valdyba užtikrina, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais naudotųsi pagal direktyvą [BGPD].

▐

9.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina ir nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais naudojasi vadovaudamosi 26 straipsniu.

19 straipsnis

Bendrieji pertvarkymo priemonių principai

1.   Tais atvejais, kai Valdyba nusprendžia taikyti 2 straipsnyje nurodytam subjektui pertvarkymo priemonę ir kai, atliekant tuos pertvarkymo veiksmus, nuostolius dengtų kreditoriai arba būtų konvertuoti jų reikalavimai, Valdyba naudojasi 18 straipsnyje nustatytu įgaliojimu iškart prieš taikydama pertvarkymo priemonę arba kartu taikydama šią priemonę.

2.   16 straipsnio 5 dalyje nurodytos pertvarkymo priemonės yra:

a)	verslo pardavimo priemonė;

b)	laikinos įstaigos sukūrimo priemonė;

c)	turto atskyrimo priemonė;

d)	gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

3.   Priimdama 16 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimo projektą Valdyba atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a)	pertvarkomos įstaigos turto ir įsipareigojimų vertę, nustatytą atliekant vertinimą pagal 17 straipsnį;

b)	pertvarkomos įstaigos likvidumą;

c)	pertvarkomos įstaigos franšizės paklausumą atsižvelgiant į rinkoje galiojančias konkurencijos ir ekonomines sąlygas;

d)	turimą laiką.

4.   ▌ Pertvarkymo priemonės gali būti taikomos atskirai arba kartu, išskyrus turto atskyrimo priemonę, kurią galima taikyti tik kartu su kita pertvarkymo priemone.

4a.     Siekdama atlikti pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, kai taikomos pertvarkymo priemonės, Valdyba, kartu su Komisija, priima pertvarkymo vadovą, kuriame nustato aiškias ir išsamias gaires dėl pertvarkymo priemonių naudojimo.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pertvarkymo vadovas priimamas kaip Komisijos deleguotasis aktas pagal 82 straipsnį.

20 straipsnis

Pertvarkymo schema

Valdybos pagal 16 straipsnio 8 dalį priimta pertvarkymo schema, laikantis Komisijos pagal 16 straipsnio 6 dalį priimtų sprendimų dėl pertvarkymo sistemos ir, kai taikytina pagal analogiją, sprendimų dėl valstybės pagalbos, detalizuojami pertvarkomai įstaigai taikytinos pertvarkymo priemonės aspektai, susiję su bent jau 21 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, ir nustatomos konkrečios sumos bei fondo lėšų panaudojimo tikslai.

Vykstant pertvarkymui Valdyba, atsižvelgdama į konkrečias atvejo aplinkybes ir remdamasi Komisijos pagal 16 straipsnio 6 dalį nustatyta pertvarkymo sistema, prireikus gali iš dalies pakeisti ir atnaujinti pertvarkymo schemą.

21 straipsnis

Verslo pardavimo priemonė

1.   Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant verslo pardavimo priemonę, pirkėjui, kuris nėra laikina įstaiga, perduodama:

a)	pertvarkomos įstaigos akcijos ar kitos nuosavybės priemonės arba

b)	visas arba tam tikras pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ar įsipareigojimai.

2.   Taikant verslo pardavimo priemonę, 16 straipsnio 8 dalyje nurodyta pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

a)	nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal direktyvos [BGPD] 32 straipsnio 1 ir 7–11 dalis perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

b)	atsižvelgiant į aplinkybes ir į sąnaudas bei išlaidas, susijusias su pertvarkymo procesu, komercinės sąlygos, kuriomis nacionalinė pertvarkymo institucija atlieka perdavimą pagal direktyvos [BGPD] 32 straipsnio 2–4 dalis;

c)	ar, vadovaudamasi direktyvos [BGPD] 32 straipsnio 5 ir 6 dalimis, nacionalinė pertvarkymo institucija gali pasinaudoti perdavimo įgaliojimais daugiau nei vieną kartą;

d)	nacionalinės pertvarkymo institucijos atliktino to subjekto arba tų priemonių, turto, teisių ir įsipareigojimų pateikimo rinkai tvarka pagal direktyvos [BGPD] 33 straipsnio 1 ir 2 dalis;

e)	ar tikėtina, kad nacionalinei pertvarkymo institucijai laikantis pateikimo rinkai reikalavimų, remiantis 3 dalimi, būtų pakenkta pertvarkymo tikslams.

3.   Valdyba taiko verslo pardavimo priemonę nesilaikydama 2 dalies e punkte nurodytų pateikimo rinkai reikalavimų, kai nusprendžia esant tikėtina, kad laikantis tų reikalavimų būtų pakenkta vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų, visų pirma, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)	jos nuomone, dėl pertvarkomos įstaigos žlugimo ar galimo žlugimo kyla arba didėja reali grėsmė finansiniam stabilumui;

b)	jos nuomone, tų reikalavimų laikymasis galėtų neigiamai atsiliepti verslo pardavimo priemonės veiksmingumui šalinant tą grėsmę arba siekiant 12 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto pertvarkymo tikslo.

22 straipsnis

Laikinos įstaigos sukūrimo priemonė

1.   Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, laikinai įstaigai perduodamas bet kuris iš šių dalykų:

a)	vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų išleistos akcijos arba kitos nuosavybės priemonės;

b)	visas arba tam tikras vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų turtas, teisės ar įsipareigojimai.

2.   Taikant laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, 20 straipsnyje nurodyta pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

a)	nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal direktyvos [BGPD] 34 straipsnio 1–9 dalis laikinai įstaigai perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

b)	laikinos įstaigos steigimo, veikimo ir veiklos nutraukimo, kurį atlieka nacionalinė pertvarkymo institucija, tvarka pagal direktyvos [BGPD] 35 straipsnio 1–3 ir 5–8 dalis;

c)	nacionalinės pertvarkymo institucijos atliktino laikinos įstaigos arba jos turto ar įsipareigojimų pateikimo rinkai tvarka pagal direktyvos [BGPD] 35 straipsnio 4 dalį.

3.   Valdyba užtikrina, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos laikinai įstaigai perduotų įsipareigojimų bendra vertė neviršytų iš pertvarkomos įstaigos perduotų ar iš kitų šaltinių gautų teisių ir turto bendros vertės.

3a.     Bet koks atlygis, susijęs su laikina įstaiga arba visomis laikinos įstaigos nuosavybės teisėmis ir įsipareigojimais ar jų dalimi, turi atitikti susijusias direktyvos [BGPD] nuostatas.

23 straipsnis

Turto atskyrimo priemonė

1.   Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant turto atskyrimo priemonę, pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami turto valdymo įmonei , kuri atitinka direktyvoje [BGPD] nustatytus reikalavimus teisės subjektui, norinčiam būti turto valdymo įmone .

▐

2.   Taikant turto atskyrimo priemonę, 20 straipsnyje nurodyta pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

a)	nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal direktyvos [BGPD] 36 straipsnio 1–4 ir 6–10 dalis turto valdymo įmonei perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

b)	pagal 17 straipsnyje nustatytus principus apskaičiuotas atlygis, už kurį nacionalinė pertvarkymo institucija perduoda turtą turto valdymo įmonei. Šia nuostata neatmetama nominaliosios arba neigiamos vertės atlygio galimybė.

2a     . Bet koks atlygis, susijęs su turto valdymo įmone arba visomis turto valdymo įmonės nuosavybės teisėmis ir įsipareigojimais ar jų dalimi, turi atitikti susijusias direktyvos [BGPD] nuostatas.

24 straipsnis

Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė

1.   Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti taikoma siekiant direktyvos [BGPD] 37 straipsnyje nustatytų tikslų.

▐

Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

a)	bendra suma, kuria pagal 6 dalį turi būti sumažinti arba konvertuoti tinkami įsipareigojimai;

b)	įsipareigojimai, kuriems pagal 5–13 dalis gali būti netaikomi nurodyti įgaliojimai;

c)	pagal 16 dalį pateiktino verslo reorganizavimo plano tikslai ir būtiniausias turinys.

2.   ▐

Jei nėra tenkinama direktyvos [BGPD] 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo siekiant rekapitalizuoti subjektą sąlyga, atitinkamai taikoma bet kuri iš 19 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytų pertvarkymo priemonių ir 19 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

3.   Nenurašomi ir nekonvertuojami direktyvos [BGPD] 38 straipsnio 2 dalyje nustatyti įsipareigojimai. ▌

5.   Tam tikriems įsipareigojimams gali būti ▌netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai esant išskirtinėms aplinkybėms pagal direktyvos [BGPD] 38 straipsnio 2a dalį.

▐

Kai tinkamam įsipareigojimui arba tinkamų įsipareigojimų klasei visiškai arba iš dalies netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, kitiems tinkamiems įsipareigojimams taikomo nurašymo arba konvertavimo lygį, atsižvelgiant į šį netaikymą, galima padidinti su sąlyga, kad kitiems tinkamiems įsipareigojimams taikomo nurašymo ir konvertavimo lygis atitiks ▌ principą , pagal kurį nė vienas kreditorius nepatiria didesnių nuostolių, nei būtų patyręs, jeigu 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų likviduotas iškėlus įprastą bankroto bylą .

6.   Kai tinkamam įsipareigojimui arba tinkamų įsipareigojimų klasei pagal 5 dalį visiškai arba iš dalies netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai ir kai nuostoliai, kurie būtų buvę padengti šiais įsipareigojimais, dar nėra visiškai perkelti kitiems kreditoriams, pertvarkomai įstaigai iš fondo gali būti sumokėtas įnašas, naudojamas direktyvos [BGPD] 38 straipsnyje nustatytiems tikslams, laikantis to straipsnio nuostatų.

▐

8.   Fondo įnašas gali būti finansuojamas iš:

a)	fondo turimos sumos, sukauptos pagal 66 straipsnį renkant įnašus iš 2 straipsnyje nurodytų subjektų,

b)	sumos, kuri gali būti sukaupta per trejų metų laikotarpį renkant ex post įnašus pagal 67 straipsnį, ir

c)	sumų, sukauptų iš alternatyvių finansavimo šaltinių pagal 69 straipsnį, kai a ir b punktuose nurodytų sumų nepakanka , įskaitant sumas, gautas pagal tame straipsnyje nurodytą paskolų priemonę .

9.   Išskirtinėmis direktyvos [BGPD] 38 straipsnyje (…) numatytomis aplinkybėmis galima siekti papildomo finansavimo iš alternatyvių finansavimo šaltinių , laikantis to straipsnio nuostatų.

▐

10.   Kai tenkinamos direktyvos [BGPD] 38 straipsnyje nurodytos įnašo iš fondo teikimo sąlygos, galima alternatyviai arba papildomai mokėti įnašą iš dar nepanaudotų išteklių, sukauptų renkant ex ante įnašus pagal 66 straipsnį.

▐

12.   Priimant 5 dalyje nurodytą sprendimą netaikyti tam tikriems įsipareigojimams nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų deramai atsižvelgiama į  direktyvos [BGPD] 38 straipsnyje nurodytus veiksnius. ▌

13.    Taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, Valdyba atlieka vertinimą pagal direktyvos [BGPD] 41 straipsnį.

▐

14.   Įgaliojimų netaikymo pagal 5 dalį atveju galima įsipareigojimui visiškai netaikyti nurašymo arba apriboti jam taikomo nurašymo lygį.

15.   Taikant nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus, atsižvelgiama į 15 straipsnyje nustatytą reikalavimų eiliškumą.

16.   Nacionalinė pertvarkymo institucija nedelsdama persiunčia Valdybai verslo reorganizavimo planą, kurį, ėmusi taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, gavo iš pagal direktyvos [BGPD] 47 straipsnio 1 dalį paskirto administratoriaus.

Pertvarkymo institucija per dvi savaites nuo verslo reorganizavimo plano pateikimo dienos pateikia Valdybai šio plano vertinimą. Valdyba per mėnesį nuo verslo reorganizavimo plano pateikimo dienos įvertina, kiek tikėtina, kad įgyvendinus planą bus atkurtas ilgalaikis 2 straipsnyje nurodyto subjekto gyvybingumas. Šis vertinimas užbaigiamas sutarus su kompetentinga institucija.

Jei Valdyba yra įsitikinusi, kad įgyvendinus planą tas tikslas būtų pasiektas, ji, vadovaudamasi direktyvos [BGPD] 47 straipsnio 5 dalimi, leidžia nacionalinei pertvarkymo institucijai patvirtinti planą. Jei Valdyba nėra įsitikinusi, kad įgyvendinus planą tas tikslas būtų pasiektas, ji, vadovaudamasi direktyvos [BGPD] 47 straipsnio 6 dalimi, nurodo nacionalinei pertvarkymo institucijai perduoti administratoriui pastabas ir pareikalauti jo iš dalies pakeisti planą taip, kad būtų atsižvelgta į tas pastabas. Tai atliekama sutarus su kompetentinga institucija.

Nacionalinė pertvarkymo institucija persiunčia Valdybai iš dalies pakeistą planą. Valdyba nurodo nacionalinei pertvarkymo institucijai per savaitę pranešti administratoriui, ar, jos įsitikinimu, iš dalies pakeistame plane atsižvelgta į išsakytas pastabas, ar reikia papildomų pakeitimų.

25 straipsnis

Valdybos vykdoma stebėsena

1.   Valdyba įdėmiai stebi, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendina pertvarkymo schemą. Tuo tikslu nacionalinės pertvarkymo institucijos:

a)	bendradarbiauja su Valdyba ir padeda jai atlikti stebėsenos vykdymo užduotį;

b)

Valdybos nustatytais reguliariais intervalais teikia tikslią, patikimą ir išsamią Valdybos prašomą informaciją apie pertvarkymo schemos įgyvendinimą, pertvarkymo priemonių taikymą ir naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais, įskaitant informaciją apie: i) pertvarkomos įstaigos, laikinos įstaigos ir turto valdymo įmonės veikimą ir finansinę būklę; ii) sąlygas, kurios būtų taikytos akcininkams ir kreditoriams, jei įstaiga būtų buvusi likviduojama keliant įprastą bankroto bylą; iii) visus teismo procesus, susijusius su žlugusios įstaigos turto likvidavimu, pertvarkymo sprendimo ir vertinimo rezultatų ginčijimu ir akcininkų ar kreditorių pateiktais kompensacijos prašymais; iv) vertintojų, administratorių, buhalterių, teisininkų ir kitų specialistų, kurių pagalbos gali reikėti nacionalinei pertvarkymo institucijai, skyrimą, nušalinimą arba pakeitimą ir apie tai, kaip jie vykdo savo užduotis; v) visus kitus Valdybos nurodytus klausimus; vi) naudojimosi direktyvos [BGPD] IV antraštinės dalies  V skyriuje išvardytais nacionalinėms pertvarkymo institucijoms suteiktais įgaliojimais apimtį ir būdą; vii) 24 straipsnio 16 dalyje numatyto verslo reorganizavimo plano ekonominį gyvybingumą, įvykdomumą ir įgyvendinimą.

Nacionalinės pertvarkymo institucijos teikia Valdybai galutinę pertvarkymo schemos įgyvendinimo ataskaitą.

2.   Remdamasi pateikta informacija Valdyba gali duoti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms nurodymus dėl bet kurio pertvarkymo schemos įgyvendinimo aspekto, visų pirma, 20 straipsnyje nurodytų elementų, ir dėl naudojimosi pertvarkymo įgaliojimais.

3.   Komisija, kai tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, Valdybai rekomendavus ▌gali peržiūrėti savo sprendimą dėl pertvarkymo sistemos ir priimti atitinkamus dalinius pakeitimus.

26 straipsnis

Pertvarkymo sprendimų įgyvendinimas

1.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos imasi reikiamų veiksmų 16 straipsnio 8 dalyje nurodytam pertvarkymo sprendimui įgyvendinti, visų pirma, vykdo 2 straipsnyje nurodytų subjektų kontrolę, imasi reikiamų priemonių pagal direktyvos [BGPD] 64 straipsnį ir užtikrina, kad būtų laikomasi toje direktyvoje numatytų apsaugos priemonių. Nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendina visus Valdybos joms adresuotus sprendimus.

Šiais tikslais , laikydamosi šio reglamento, jos naudojasi savo įgaliojimais pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais perkeliama direktyva [BGPD], ir laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų. Nacionalinės pertvarkymo institucijos išsamiai informuoja Valdybą apie naudojimąsi šiais įgaliojimais. Visi veiksmai, kurių jos imasi, turi atitikti 16 straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą.

2.   Jei nacionalinė pertvarkymo institucija netaikė 16 straipsnyje nurodyto sprendimo arba taikė jį ne taip, kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti pertvarkymo tikslai, Valdyba turi teisę tiesiogiai liepti pertvarkomai įstaigai:

a)	perduoti nurodytas pertvarkomos įstaigos teises, turtą ar įsipareigojimus kitam juridiniam asmeniui;

b)	reikalauti konvertuoti bet kokias skolos priemones, kurių sutartyse yra konvertavimo sąlyga, 18 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis.

Valdyba taip pat turi teisę tiesiogiai naudotis visais kitais direktyvoje [BGPD] numatytais įgaliojimais.

3.   Pertvarkoma įstaiga laikosi visų priimtų 2 dalyje nurodytų sprendimų. Šie sprendimai viršesni už bet kokį ankstesnį nacionalinių institucijų tuo pačiu klausimu priimtą sprendimą.

4.   Imdamosi veiksmų, susijusių su klausimais, kuriems taikomas pagal 2 dalį priimtas sprendimas, nacionalinės institucijos laikosi to sprendimo.

4 skyrius

Bendradarbiavimas

27 straipsnis

Prievolė bendradarbiauti

1.   Valdyba informuoja Komisiją apie visus veiksmus, kurių imasi pertvarkymui pasirengti. Visos iš Valdybos gautos informacijos atžvilgiu Komisijos nariams ir Komisijos darbuotojams taikomas 79 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties reikalavimas.

2.   Vykdydamos atitinkamas šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, Valdyba, Komisija, ▌ nacionalinės kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos , vadovaudamosi 7–26 straipsniais, glaudžiai bendradarbiauja , visų pirma pertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais . Jos viena kitai teikia ▌visą informaciją, būtiną jų užduotims vykdyti.

▐

4.   Taikant šį reglamentą, tais atvejais, kai ECB pakviečia Valdybos vykdomąjį direktorių dalyvauti stebėtojo teisėmis ECB priežiūros valdybos, įsteigtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 19 straipsnį, veikloje, Valdyba gali paskirti dalyvauti kitą atstovą.

5.   Taikant šį reglamentą, Valdyba paskiria savo atstovą dalyvauti Europos bankininkystės institucijos pertvarkymo komiteto, įsteigto pagal direktyvos [BGPD] 113 straipsnį, veikloje.

6.   Valdyba glaudžiai bendradarbiauja su Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF), Europos stabilumo mechanizmu (ESM) ir bet kokia panašia būsima Europos organizacija , visų pirma tais atvejais, kai EFSF, ESM ar bet kokia panaši būsima Europos organizacija suteikė arba, tikėtina, suteiks tiesioginę ar netiesioginę finansinę pagalbą dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtiems subjektams, ypač 24 straipsnio 9 dalyje nurodytomis išskirtinėmis aplinkybėmis.

7.   Valdyba ir ECB sudaro susitarimo memorandumą, kuriame aprašomos bendrosios jų bendradarbiavimo pagal 2 dalį sąlygos. Šis memorandumas reguliariai peržiūrimas ir skelbiamas taikant tinkamus konfidencialios informacijos tvarkymo reikalavimus.

7a.     Valdyba ir nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijos sudaro susitarimo memorandumą, kuriame aprašomos bendrosios jų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos vykdant užduotis pagal direktyvą [BGPD].

Nedarant poveikio pirmos pastraipos taikymui, Valdyba sudaro susitarimo memorandumą su kiekvienos nedalyvaujančios valstybės narės, kuri yra buveinės valstybė narė bent vienai pasaulinės sisteminės svarbos finansų įstaigai, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnyje, pertvarkymo institucija.

Šis memorandumas reguliariai peržiūrimas ir skelbiamas taikant tinkamus konfidencialios informacijos tvarkymo reikalavimus.

28 straipsnis

Keitimasis informacija taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą

1.   Ir Valdybai, ir nacionalinėms pertvarkymo institucijoms taikoma pareiga sąžiningai bendradarbiauti ir prievolė keistis informacija.

2.   Valdyba teikia Komisijai visą informaciją, aktualią šiai siekiant atlikti užduotis pagal šį reglamentą ir, kai taikytina, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį.

29 straipsnis

Bendradarbiavimas taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą ir grupėms taikoma tvarka

Direktyvos [BGPD] 12 straipsnio 4, 5, 6 ir 15 dalys ir 80–83 straipsniai netaikomi dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų tarpusavio santykiams. Vietoje jų taikomos atitinkamos šio reglamento nuostatos.

30 straipsnis

Bendradarbiavimas su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis

Jei grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai, nepažeidžiant šio reglamento , kai bendradarbiaujama su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis pagal direktyvos [BGPD] 7, 8, 11, 12, 15, 50 ir 80–83 straipsnius, dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovauja Valdyba.

31 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių institucijomis

Komisija ir Valdyba, kiek tai įeina į kiekvienos jų kompetencijos sritį, išimtinai atsako už direktyvos [BGPD] 88 straipsnio 4 dalyje nurodytų neprivalomų bendradarbiavimo susitarimų sudarymą dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų vardu ir joms apie tai praneša pagal to straipsnio 6 dalį.

5 skyrius

Tyrimo įgaliojimai

32 straipsnis

Prašymas suteikti informacijos

1.   Siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis, Valdyba gali tiesiogiai arba per nacionalines pertvarkymo institucijas , visapusiškai naudodamasi visa ECB arba nacionalinių kompetentingų institucijų turima informacija, reikalauti toliau nurodytų juridinių arba fizinių asmenų pateikti visą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti:

a)	2 straipsnyje nurodytų subjektų;

b)	2 straipsnyje nurodytų subjektų darbuotojų;

c)	trečiųjų asmenų, kuriems 2 straipsnyje nurodyti subjektai yra perdavę funkcijas arba veiklą.

2.    1 dalyje nurodyti subjektai ir ▌asmenys teikia informaciją, kurios prašoma pagal 1 dalį. Profesinės paslapties nuostatos neatleidžia tų subjektų ir asmenų nuo prievolės teikti tą informaciją. Prašomos informacijos teikimas nelaikomas profesinės paslapties atskleidimu.

3.   Tiesiogiai iš tų subjektų ir asmenų gautą informaciją Valdyba pateikia atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms.

4.   Valdyba turi turėti galimybę nuolat gauti ▌ informacijos , kurios jai reikia, kad galėtų vykdyti savo funkcijas pagal šį reglamentą, visų pirma apie bet kurios įstaigos, kuriai taiko savo pertvarkymo įgaliojimus, kapitalą, likvidumą, turtą ir įsipareigojimus.

5.   Valdyba, kompetentingos institucijos ir nacionalinės pertvarkymo institucijos gali sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame būtų nustatyta keitimosi informacija tvarka. Valdybos, kompetentingų institucijų ir nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimasis informacija nelaikomas profesinės paslapties atskleidimu.

6.   Kompetentingos institucijos, prireikus įskaitant ECB, ir nacionalinės pertvarkymo institucijos bendradarbiauja su Valdyba, kad būtų galima patikrinti, ar tam tikra arba visa prašoma informacija jau turima. Jei tokia informacija jau turima, kompetentingos institucijos, prireikus įskaitant ECB, arba nacionalinės pertvarkymo institucijos pateikia tą informaciją Valdybai.

33 straipsnis

Bendrieji tyrimai

1.   Siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis ir laikydamasi kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų, Valdyba gali atlikti visus būtinus tyrimus bet kurio 32 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, įsteigto arba esančio dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu.

Tuo tikslu Valdyba turi teisę:

a)	reikalauti pateikti dokumentus;

b)	tikrinti 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų apskaitos dokumentus ir įrašus ir daryti tokių apskaitos dokumentų ir įrašų kopijas arba išrašus;

c)	gauti 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

d)	apklausti visus kitus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos.

2.   Tyrimai 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atžvilgiu pradedami remiantis Valdybos sprendimu.

Jei asmuo trukdo tyrimui, dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra atitinkamos patalpos, nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal nacionalinę teisę suteikia reikiamą pagalbą, pavyzdžiui, sudaro sąlygas Valdybai patekti į 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpas, kad būtų galima pasinaudoti pirmiau nurodytomis teisėmis.

34 straipsnis

Patikros vietoje

1.   Siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis ir laikydamasi kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų, Valdyba gali, iš anksto apie tai pranešusi atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir kompetentingoms institucijoms , atlikti visas būtinas patikras vietoje 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose. Be to, prieš pasinaudodama 11 straipsnyje nurodytais įgaliojimais, Valdyba pasikonsultuoja su kompetentinga institucija. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrą ir užtikrinti jos efektyvumą, Valdyba gali atlikti patikrą vietoje iš anksto apie tai nepranešusi tiems juridiniams asmenims.

2.   Valdybos pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ji įgaliojo atlikti patikrą vietoje, gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu Valdyba pagal 33 straipsnio 2 dalį priėmė sprendimą atlikti tyrimą, verslo patalpas bei teritoriją ir turi visus 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus.

3.   32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų patikros vietoje atliekamos remiantis Valdybos sprendimu.

4.   Valstybių narių, kuriose bus atliekamos patikros, nacionalinių pertvarkymo institucijų įgalioti ar paskirti pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Valdybai prižiūrint ir koordinuojant, aktyviai padeda Valdybos pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų pareigūnai taip pat turi teisę dalyvauti atliekant patikras vietoje.

5.   Jei Valdybos pareigūnai ir kiti jos įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo priešinasi pagal 1 dalį nurodytai atlikti patikrai, atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės pertvarkymo institucijos suteikia jiems būtiną pagalbą pagal nacionalinę teisę. Teikiant šią pagalbą, be kita ko, gali būti patikrai atlikti būtinu mastu užplombuotos bet kurios verslo patalpos ir apskaitos dokumentai ar įrašai. Jei atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos neturi tokio įgaliojimo, jos naudojasi savo įgaliojimais paprašyti būtinos kitų nacionalinių ▌institucijų pagalbos.

35 straipsnis

Teisminės institucijos leidimas

1.   Jeigu 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytai patikrai vietoje atlikti arba 34 straipsnio 5 dalyje numatytai pagalbai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teisminės institucijos leidimo, teikiamas prašymas suteikti tokį leidimą.

2.   Jei pateikiamas prašymas suteikti 1 dalyje nurodytą leidimą, nacionalinė teisminė institucija nedelsdama ir neatidėliodama patikrina, ar Valdybos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar perteklinės atsižvelgiant į patikros dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti Valdybos pateikti išsamių paaiškinimų, visų pirma susijusių su tuo, kokį pagrindą Valdyba turi įtarti, kad buvo pažeisti 26 straipsnyje nurodyti teisės aktai, taip pat su įtariamo pažeidimo sunkumu ir asmens, kurio atžvilgiu bus taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo vykdant tą pažeidimą pobūdžiu. Kita vertus, nacionalinė teisminė institucija netikrina pačios patikros būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta Valdybos byloje esanti informacija. Valdybos sprendimo teisėtumą tikrina tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

6 skyrius

Nuobaudos

36 straipsnis

Įgaliojimai skirti administracines nuobaudas

1.   Kai Valdyba nustato, kad 2 straipsnyje nurodytas subjektas tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną iš 2 dalyje nurodytų pažeidimų, ji duoda nurodymą atitinkamai nacionalinei pertvarkymo institucijai skirti administracinę nuobaudą atitinkamam 2 straipsnyje nurodytam subjektui pagal direktyvą [BGPD].

Laikoma, kad toks subjektas pažeidimą padarė tyčia, jei yra objektyvių veiksnių, rodančių, kad subjektas arba jo vyresnioji vadovybė darydami pažeidimą veikė sąmoningai.

2.   2 straipsnyje nurodytiems subjektams administracines nuobaudas galima skirti už šiuos pažeidimus:

a)	kai jie nepateikia pagal 32 straipsnį reikalaujamos informacijos;

b)	kai jie nesutinka, kad būtų atliktas bendras tyrimas pagal 33 straipsnį arba patikra vietoje pagal 34 straipsnį ;

c)	kai jie neteikia įnašų į fondą pagal 66 ar 67 straipsnius;

d)	kai jie nesilaiko pagal 26 straipsnį Valdybos jiems skirto sprendimo.

3.   Nacionalinės pertvarkymo institucijos paskelbia informaciją apie administracines nuobaudas , nustatytas pagal 1 dalį. Jeigu dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, nacionalinės pertvarkymo institucijos informaciją apie nuobaudą skelbia neatskleisdamos šalių tapatybės.

4.   Siekdama įtvirtinti nuoseklią, efektyvią ir veiksmingą vykdymo užtikrinimo praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų šio reglamento taikymą, Valdyba paskelbia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms skirtas administracinių nuobaudų ir periodinių baudų taikymo gaires.

37 straipsnis

Periodinės baudos

1.   Valdyba duoda nurodymą atitinkamai nacionalinei pertvarkymo institucijai nustatyti periodines baudas atitinkamam subjektui, nurodytam 2 straipsnyje, ▌siekiant priversti:

a)	2 straipsnyje nurodytą subjektą laikytis pagal 32 straipsnį priimto sprendimo;

b)	32 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį pateikti visą informaciją, kurios reikalauta pagal tą straipsnį priimtu sprendimu;

c)

33 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį sutikti, kad būtų atliktas tyrimas, visų pirma pateikti išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą reikalingą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal tą straipsnį priimtu sprendimu;

d)	34 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį sutikti, kad būtų atlikta patikra vietoje, nurodyta atlikti pagal tą straipsnį priimtu sprendimu.

2.   Periodinės baudos turi būti veiksmingos ir proporcingos. Periodinės baudos taikomos už kiekvieną uždelstą dieną, kol 2 straipsnyje nurodytas subjektas arba atitinkamas asmuo įvykdo atitinkamus 1 dalies a–d punktuose nurodytus sprendimus.

3.   Periodinė bauda gali būti taikoma ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

III DALIS

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

I ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYBA

38 straipsnis

Teisinis statusas

1.   Įsteigiama Bendra pertvarkymo valdyba. Valdyba yra Europos Sąjungos agentūra, kurios specifinė struktūra atitinka jos užduotis. Ji turi juridinio asmens statusą.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Valdyba naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę. Visų pirma Valdyba gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.

3.   Valdybai atstovauja vykdomasis direktorius.

39 straipsnis

Sudėtis

1.   Valdybą sudaro:

a)	vykdomasis direktorius , turintis balsavimo teises ;

b)	vykdomojo direktoriaus pavaduotojas , turintis balsavimo teises ;

c)	Komisijos paskirtas narys , turintis balsavimo teises ;

d)	ECB paskirtas narys , turintis balsavimo teises ;

e)	kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės paskirtas narys, atstovaujantis nacionalinei pertvarkymo institucijai , turintis balsavimo teises pagal 48 ir 51 straipsnius;

ea)	EBI paskirtas narys, dalyvaujantis stebėtojo teisėmis ir neturintis balsavimo teisių.

2.   Vykdomojo direktoriaus, vykdomojo direktoriaus pavaduotojo ir Komisijos bei ECB paskirtų Valdybos narių kadencija yra penkeri metai. Vadovaujantis 52  straipsnio 6 dalimi, ši kadencija nepratęsiama.

3.   Valdybos administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

a)	Valdybos plenarinė sesija, atliekanti 46 straipsnyje nustatytas užduotis;

b)	Valdybos vykdomoji sesija, atliekanti 50 straipsnyje nustatytas užduotis;

c)	vykdomasis direktorius, atliekantis 52 straipsnyje nustatytas užduotis.

40 straipsnis

Sąjungos teisės laikymasis

Valdyba vykdo veiklą laikydamasi Sąjungos teisės, visų pirma Komisijos sprendimų pagal šį reglamentą.

41 straipsnis

Atskaitomybė

1.   Už šio reglamento įgyvendinimą Valdyba pagal 2–8 dalis atsiskaito Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2.   Kiekvienais metais Valdyba pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ataskaitą dėl šiuo reglamentu jai pavestų užduočių vykdymo. Taikant profesinės paslapties reikalavimus, ši ataskaita skelbiama Valdybos interneto svetainėje.

3.   Vykdomasis direktorius ataskaitą viešai pristato Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius dalyvauja kompetentingų Parlamento komitetų surengtame klausyme pertvarkymo užduočių vykdymo klausimais. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus.

4a.     Europos Parlamento prašymu vykdomojo direktoriaus pavaduotojas dalyvauja kompetentingų Europos Parlamento komitetų surengtame klausyme pertvarkymo užduočių vykdymo klausimais.

5.   Tarybos prašymu Taryba gali išklausyti vykdomąjį direktorių pertvarkymo užduočių vykdymo klausimais.

6.   Valdyba kuo greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per penkias savaites nuo užklausos dienos žodžiu arba raštu atsako į jai pateiktus Europos Parlamento arba Tarybos klausimus, remdamasi savo procedūromis.

7.   Gavęs prašymą vykdomasis direktorius rengia konfidencialias uždaras diskusijas žodžiu su Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku ir pirmininko pavaduotojais, jei tokių diskusijų reikia Europos Parlamento įgaliojimams įgyvendinti pagal Sutartį. Europos Parlamentas ir Valdyba sudaro susitarimą dėl išsamios tokių diskusijų organizavimo tvarkos, kad būtų užtikrintas visiškas konfidencialumas, laikantis pagal šį reglamentą ir direktyvos [BGPD] 76 straipsnį Valdybai, pagal šio reglamento 5 straipsnį veikiančiai kaip nacionalinė pertvarkymo institucija, nustatytų konfidencialumo prievolių.

8.   Parlamentui atliekant bet kokius tyrimus pagal SESV Valdyba bendradarbiauja su Parlamentu. Valdyba ir Europos Parlamentas iki 2015 m. kovo 1 d. susitaria dėl atitinkamos demokratinės atskaitomybės vykdymo ir šiuo reglamentu Valdybai pavestų užduočių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų tvarkos. Ta tvarka, be kita ko, apima galimybę susipažinti su informacija, bendradarbiavimą atliekant tyrimus ir informaciją apie vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo atrankos procedūrą. Tvarkos taikymo sritis yra panaši į Europos Parlamento ir ECB tarpinstitucinio susitarimo (TIS), sudaryto pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 20 straipsnio 9 dalį, taikymo sritį.

Tvarka apima Valdybos ir Europos Parlamento susitarimą dėl konfidencialios informacijos įslaptinimo, perdavimo Parlamentui ir uždelsto viešo atskleidimo principų ir procedūrų, išskyrus tuos, kurie nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 20 straipsnio 9 dalį sudarytame tarpinstituciniame susitarime.

42 straipsnis

Nacionaliniai parlamentai

-1.     Teikdama 41 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą, Valdyba tą ataskaitą tuo pačiu metu tiesiogiai išsiunčia dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

Nacionaliniai parlamentai gali Valdybai pateikti savo pagrįstas pastabas dėl tos ataskaitos.

1.   Atsižvelgiant į specifines Valdybos užduotis, dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai pagal savo procedūras gali prašyti Valdybos atsakyti raštu į visas Valdybai jų pateiktas pastabas arba klausimus, susijusius su Valdybos funkcijomis pagal šį reglamentą.

2.   Dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis parlamentas gali pakviesti vykdomąjį direktorių kartu su nacionalinės pertvarkymo institucijos atstovu dalyvauti keičiantis nuomonėmis dėl 2 straipsnyje nurodytų subjektų pertvarkymo toje valstybėje narėje.

3.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinių pertvarkymo institucijų atskaitomybei nacionaliniams parlamentams pagal nacionalinę teisę už šiuo reglamentu Valdybai arba Komisijai nepavestų užduočių vykdymą.

43 straipsnis

Nepriklausomumas

1.   Vykdydamos šiuo reglamentu joms pavestas užduotis, Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos veikia nepriklausomai ir vadovaudamosi bendrais interesais.

2.    39 straipsnio 2 dalyje nurodyti Valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitos viešosios arba privačiosios įstaigos nurodymų.

43a straipsnis

Valdybai taikomi bendrieji principai

Valdybai taikomi šie principai:

a)	ji veikia nepriklausomai, laikydamasi 43 straipsnio,

b)	jos nariai turi reikiamų žinių apie bankų restruktūrizavimą ir nemokumą,

c)	ji pajėgi spręsti su stambiomis bankų grupėmis susijusius klausimus,

d)	ji pajėgi veikti greitai ir nešališkai,

e)	ji užtikrina, kad būtų skiriamas deramas dėmesys nacionaliniam finansiniam stabilumui, Sąjungos finansiniam stabilumui ir vidaus rinkai, ir

f)	ji atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai, laikydamasi 41 straipsnio.

44 straipsnis

Būstinė

Valdybos būstinė yra Briuselyje, Belgijoje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYBOS PLENARINĖ SESIJA

45 straipsnis

Dalyvavimas plenarinėse sesijose

Visi Valdybos nariai dalyvauja jos plenarinėse sesijose.

46 straipsnis

Užduotys

1.   Per savo plenarinę sesiją Valdyba:

a)	iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. priima kitų metų Valdybos metinę darbo programą ▌, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ECB susipažinti; programos įgyvendinimą stebi ir kontroliuoja Valdyba per savo plenarinę sesiją;

b)	priima , stebi ir kontroliuoja Valdybos metinį biudžetą pagal 58 straipsnio 2 dalį;

ba)	teikia nuomones ir rekomendacijas dėl vykdomojo direktoriaus ataskaitos projekto, nurodyto 52 straipsnio 2 dalies g punkte;

c)	priima sprendimą dėl savanoriško finansavimo struktūrų savitarpio skolinimosi pagal 68 straipsnį, nacionalinių finansavimo struktūrų pasidalijimo tarpusavyje pagal 72 straipsnį ir dėl skolinimo indėlių garantijų sistemai pagal 73  straipsnio 4 dalį ;

d)	priima 41 straipsnyje nurodytą metinę Valdybos veiklos ataskaitą , kurioje išsamiai paaiškinamas biudžeto vykdymas;

e)	priima Valdybai taikomas finansines taisykles pagal 61 straipsnį;

f)	atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

g)	priima savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

h)	priima savo darbo tvarkos taisykles;

i)	laikydamasi 2 dalies Valdybos personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai ir tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, suteikti Tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

j)	laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

k)	atsižvelgdama į Tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, skiria apskaitos pareigūną, kuris eidamas savo pareigas veikia nepriklausomai;

l)	užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas bei rekomendacijas;

m)	priima visus sprendimus dėl Valdybos vidaus struktūrų sukūrimo ir, jei reikia, keitimo.

2.   Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, per savo plenarinę sesiją Valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti.

Kai to reikia dėl išskirtinių aplinkybių, Valdyba per savo plenarinę sesiją gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei vykdomojo direktoriaus subdeleguotus įgaliojimus ir jais naudotis pati arba deleguoti juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kitam nei vykdomasis direktorius.

47 straipsnis

Valdybos plenarinės sesijos posėdis

1.   Valdybos plenarinės sesijos posėdžius sušaukia vykdomasis direktorius.

2.   Valdyba per plenarinę sesiją kasmet surengia bent du eilinius posėdžius. Be to, ji posėdžiauja vykdomojo direktoriaus iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

3.   Valdyba į savo plenarinės sesijos posėdžius gali ad hoc pagrindu kviesti dalyvauti stebėtojus. Visų pirma, gavusi prašymą, Valdyba gali pakviesti ESM atstovą dalyvauti posėdyje stebėtojo teisėmis.

4.   Per Valdybos plenarinę sesiją Valdyba teikia sekretoriato paslaugas.

48 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1.   Valdyba per savo plenarinę sesiją sprendimus priima paprasta savo narių , nurodytų 39 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, balsų dauguma. Tačiau 46 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti sprendimai priimami dviejų trečdalių tų jos narių balsų dauguma.

2.   Vykdomasis direktorius dalyvauja balsavime.

3.   Valdyba priima ir viešai paskelbia savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, įskaitant, kai reikia, kvorumą reglamentuojančias taisykles.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYBOS VYKDOMOJI SESIJA

49 straipsnis

Dalyvavimas vykdomosiose sesijose

1.   Valdybos vykdomosiose sesijose dalyvauja 39 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodyti Valdybos nariai.

2.   Kai svarstomi klausimai, susiję su 2 straipsnyje nurodytu subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų subjektų grupe, svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese taip pat dalyvauja tos valstybės narės paskirtas narys pagal 51  straipsnio 1 dalį .

3.   Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese pagal 51 straipsnio 2 dalį taip pat dalyvauja valstybės narės, kurioje yra grupės lygmens pertvarkymo institucija, paskirtas narys ir valstybių narių, kuriose įsteigta patronuojamoji įmonė arba subjektas, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, paskirti nariai.

3a.     39 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodyti Valdybos nariai užtikrina, kad pertvarkymo sprendimai ir veiksmai, ypač tie, kurie susiję su fondo naudojimu, skirtingos sudėties Valdybos vykdomosiose sesijose būtų nuoseklūs, tinkami ir proporcingi.

50 straipsnis

Užduotys

1.   Per plenarinę sesiją Valdybai padeda vykdomoji Valdybos sesija.

2.   Per vykdomąją sesiją Valdyba:

a)	rengia visus sprendimus, kurie turi būti priimti per Valdybos plenarinę sesiją;

b)	priima visus sprendimus, skirtus šiam reglamentui įgyvendinti.

2a.    Valdybos užduotys per vykdomąją sesiją, kaip nurodyta 2 dalyje, apima:

-i)	rengti, vertinti ir tvirtinti pertvarkymo planus pagal 7–9 straipsnius;

-ia)	nustatyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikį, kurį turi tenkinti įstaigos ir patronuojančiosios įmonės pagal 10 straipsnį;

i)	kuo anksčiau pateikti Komisijai sprendimo projektą pagal 16 straipsnį, kartu su visa būtina informacija , kad Komisija pagal 16 straipsnio 6 dalį galėtų atlikti įvertinimą ir priimti pagrįstą sprendimą;

ii)	priimti sprendimus dėl Valdybos II biudžeto dalies, skirtos fondui.

3.   Kai būtina, skubiais atvejais Valdyba per savo vykdomąją sesiją gali priimti tam tikrus laikinus sprendimus Valdybos plenarinės sesijos vardu, visų pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant biudžeto klausimus.

4.   Valdyba į vykdomosios sesijos posėdžius susirenka vykdomojo direktoriaus iniciatyva arba bet kurio iš savo narių prašymu.

5.   Valdyba per plenarinę sesiją nustato Valdybos vykdomosios sesijos darbo tvarkos taisykles.

51 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1.   Kai svarstomi klausimai, susiję su atskiru subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta grupe, Valdyba ▌per savo vykdomąją sesiją siekia bendro sutarimo. Jei bendro sutarimo nėra, Valdyba priima sprendimus paprasta balsavimo teisę turinčių 39 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų narių ir 49 straipsnio 2 dalyje nurodytų dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi vykdomasis direktorius.

2.   Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, Valdyba ▌per savo vykdomąją sesiją siekia bendro sutarimo. Jei bendro sutarimo nėra, Valdyba priima sprendimus paprasta balsavimo teisę turinčių 39 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų narių ir 49 straipsnio 3 dalyje nurodytų dalyvaujančių narių balsų dauguma. 39 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodyti Valdybos nariai ir valstybės narės, kurioje yra grupės lygmens pertvarkymo institucija, paskirtas narys turi po vieną balsą. Kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės, kuriose yra įsteigta patronuojamoji įmonė arba subjektas, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, nacionalinė pertvarkymo institucija turi balsavimo teisę, kuri yra lygi vienam balsui, padalytam iš jų skaičiaus. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi vykdomasis direktorius.

▐

3.   Valdyba per savo vykdomąją sesiją priima ir viešai paskelbia savo vykdomųjų sesijų darbo tvarkos taisykles.

Valdybos vykdomosios sesijos posėdžius sušaukia vykdomasis direktorius savo iniciatyva arba bet kurio iš jos narių prašymu, jiems pirmininkauja vykdomasis direktorius. Valdyba į savo vykdomosios sesijos posėdžius gali ad hoc pagrindu kviesti dalyvauti stebėtojus. Visų pirma, gavusi prašymą, Valdyba gali pakviesti ESM atstovą dalyvauti posėdyje stebėtojo teisėmis.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VYKDOMASIS DIREKTORIUS IR VYKDOMOJO DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS

52 straipsnis

Paskyrimas ir užduotys

1.   Valdybai vadovauja visą darbo laiką dirbantis vykdomasis direktorius, kuris negali eiti jokių pareigų nacionaliniu lygmeniu.

2.   Vykdomasis direktorius atsako už:

a)	Valdybos darbo parengimą plenarinėse ir vykdomosiose sesijose ir jos posėdžių sušaukimą bei pirmininkavimą jiems;

b)	visus personalo reikalus;

c)	kasdienio administravimo reikalus;

d)	Valdybos biudžeto vykdymą pagal 58 straipsnio 3 dalį;

e)	Valdybos valdymą;

f)	Valdybos metinės darbo programos įgyvendinimą;

g)	metinės ataskaitos projekto, į kurį įtraukiamas Valdybos vykdomai pertvarkymo veiklai skyrius ir finansinių bei administracinių reikalų skyrius, parengimą .

3.   Vykdomajam direktoriui padeda vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.

Kai vykdomojo direktoriaus nėra, jo funkcijas atlieka vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.

4.   Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį.

Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas pasirenkami surengus atvirą atrankos procedūrą, kurią vykdant užtikrinamas lyčių lygybės principas ir apie kurią tinkamai informuojamas Europos Parlamentas ir Taryba.

5.    Komisija pateikia Europos Parlamento kompetentingam komitetui galutinį kandidatų eiti vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigas sąrašą.

Pasiūlymą dėl vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo paskyrimo Komisija pateikia tvirtinti Europos Parlamentui . Patvirtinus pasiūlymą, Taryba priima įgyvendinimo sprendimą skirti vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją.

6.   Nukrypstant nuo 39 straipsnio 2 dalies, pirmo vykdomojo direktoriaus pavaduotojo, paskirto įsigaliojus šiam reglamentui, kadencija yra treji metai; šią kadenciją galima vieną kartą pratęsti penkeriems metams. Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas eina pareigas tol, kol paskiriami jų įpėdiniai.

7.   Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, kurio kadencija buvo pratęsta, viso nurodyto laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

8.   Jeigu vykdomasis direktorius ar vykdomojo direktoriaus pavaduotojas nebeatitinka jų pareigoms vykdyti keliamų reikalavimų arba jei jie kalti dėl sunkaus nusižengimo, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu , kurį patvirtino Europos Parlamentas, gali priimti įgyvendinimo sprendimą nušalinti vykdomąjį direktorių arba vykdomojo direktoriaus pavaduotoją nuo pareigų.

Šiuo tikslu Europos Parlamentas arba Taryba gali informuoti Komisiją, kad jie mano, jog tenkinamos vykdomojo direktoriaus arba vykdomojo direktoriaus pavaduotojo nušalinimo nuo pareigų sąlygos. Komisija į tai atsako.

53 straipsnis

Nepriklausomumas

1.   Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas savo užduotis atlieka laikydamiesi Komisijos ir Valdybos sprendimų.

Dalyvaudami Valdybos svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų nurodymų, išsako savo pačių nuomonę ir balsuoja nepriklausomai. Šiuose svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese vykdomojo direktoriaus pavaduotojas nėra pavaldus vykdomajam direktoriui.

2.   Nei valstybės narės, nei jokios kitos viešosios ar privačiosios įstaigos nesiekia daryti įtakos vykdomajam direktoriui ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojui jiems vykdant savo užduotis.

3.   Vadovaujantis 78 straipsnio 6 dalyje nurodytais Tarnybos nuostatais, baigęs tarnybą vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

54 straipsnis

Ištekliai

Valdyba yra atsakinga už būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių skyrimą šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti.

55 straipsnis

Biudžetas

1.   Sudaromos kiekvienų finansinių metų, kurie sutampa su kalendoriniais metais, visų Valdybos pajamų ir išlaidų sąmatos ir pateikiamos Valdybos biudžete.

2.   Valdybos biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.   Biudžetą sudaro dvi dalys: I dalis yra skirta Valdybos administravimui, o II dalis – fondui.

56 straipsnis

I biudžeto dalis, skirta Valdybos administravimui

1.   I biudžeto dalies pajamas sudaro metiniai įnašai, būtini metinėms numatytoms administracinėms išlaidoms padengti pagal 62 straipsnio 1 dalies a punktą.

2.   I biudžeto dalies išlaidos apima bent personalo, atlyginimų, administracines, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidas.

57 straipsnis

II biudžeto dalis, skirta fondui

1.   II biudžeto dalies pajamas sudaro visų pirma:

a)	institucijų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, pagal 62 straipsnį mokami įnašai, išskyrus 62 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus metinius įnašus;

b)	paskolos, gautos iš kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse pagal 68 straipsnio 1 dalį;

c)	paskolos, gautos iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų šalių pagal 69 straipsnį , įskaitant sumas, gautas pagal tame straipsnyje nurodytą paskolų priemonę ;

d)	pagal 70 straipsnį investuotų fondo lėšų investicijų grąža.

2.   II biudžeto dalies išlaidas sudaro:

a)	išlaidos 71 straipsnyje nurodytais tikslais;

b)	investicijos pagal 70 straipsnį;

c)	palūkanos už paskolas, gautas iš kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse pagal 68 straipsnio 1 dalį;

d)	palūkanos už paskolas, gautas iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų šalių pagal 69 straipsnį , įskaitant sumas, gautas pagal tame straipsnyje nurodytą paskolų priemonę .

58 straipsnis

Biudžeto sudarymas ir vykdymas

1.   Iki kiekvienų metų vasario 15 d. vykdomasis direktorius parengia Valdybos kitų metų pajamų ir išlaidų sąmatą ir pateikia ją Valdybai per plenarinę sesiją patvirtinti ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d.

2.   Valdybos biudžetą priima Valdyba per plenarinę sesiją, remdamasi sąmata. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas , Valdybai stebint ir kontroliuojant biudžetą per savo plenarinę sesiją .

3.   Valdybos biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

59 straipsnis

Auditas ir kontrolė

1.   Valdyboje sukuriama vidaus audito funkcija, vykdoma pagal atitinkamus tarptautinius standartus. Valdybos paskirtas vidaus auditorius yra atsakingas jai už tinkamą Valdybos biudžeto vykdymo sistemų ir procedūrų veikimo tikrinimą.

2.   Vidaus auditorius pataria Valdybai dėl rizikos valdymo, pareikšdamas nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės bei teikdamas rekomendacijas, kaip patobulinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti patikimą finansų valdymą.

3.   Atsakomybė už jo užduotims atlikti tinkamų vidaus kontrolės sistemų ir procedūrų įdiegimą tenka Valdybai.

60 straipsnis

Finansinių ataskaitų teikimas ir įvykdymo patvirtinimas

1.   Vykdomasis direktorius veikia kaip leidimus suteikiantis pareigūnas.

2.   Iki kitų finansinių metų kovo 1 d. Valdybos apskaitos pareigūnas nusiunčia Valdybai preliminarias finansines ataskaitas.

3.   Iki kiekvienų metų kovo 31 d. Valdyba per savo vykdomąją sesiją perduoda Valdybos praėjusių finansinių metų preliminarias finansines ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Valdybos preliminarias finansines ataskaitas, vykdomasis direktorius savo atsakomybe parengia galutines Valdybos finansines ataskaitas ir pateikia jas Valdybai per plenarinę sesiją patvirtinti.

5.   Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, vykdomasis direktorius iki liepos 1 d. išsiunčia galutines finansines ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6.   Iki liepos 1 d. vykdomasis direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas.

7.   Galutinės finansinės ataskaitos iki kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.   Valdyba per plenarinę sesiją patvirtina, kad vykdomasis direktorius biudžetą įvykdė.

9.   Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius jam pateikia visą būtiną informaciją, susijusią su Valdybos ataskaitomis.

9a.     Apsvarsčius galutines Valdybos parengtas finansines ataskaitas pagal šį straipsnį, Audito Rūmai parengia savo išvadų ataskaitą ir pateikia tą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki gruodžio 1 d., pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams.

9b.     Audito Rūmai visų pirma pateikia ataskaitą dėl:

a)	lėšų (įskaitant fondo lėšas) naudojimo ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo;

b)	visų neapibrėžtųjų įsipareigojimų (Komisijos, Valdybos ar kt.), atsirandančių Komisijai ir Valdybai vykdant savo užduotis pagal šį reglamentą.

61 straipsnis

Finansinės taisyklės

Valdyba, pasikonsultavusi su Sąjungos Audito Rūmais ir Komisija, priima finansinės veiklos vidaus nuostatas ir jose konkrečiai nurodo savo biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūrą.

Kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Valdybos ypatumus, finansinės veiklos nuostatos grindžiamos Finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu pagal SESV įsteigtoms įstaigoms, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (11) 208 straipsniu.

62 straipsnis

Įnašai

1.   2 straipsnyje nurodyti subjektai, vadovaudamiesi šiuo reglamentu ir pagal 5 dalį priimtais deleguotaisiais aktais dėl įnašų, teikia įnašus į Valdybos biudžetą. Įnašus sudaro:

a)	metiniai įnašai, būtini administracinėms išlaidoms padengti;

b)	pagal 66 straipsnį apskaičiuojami metiniai ex ante įnašai, būtini 65 straipsnyje nurodytam fondo tiksliniam finansavimo lygiui pasiekti;

c)	papildomi ex post įnašai, apskaičiuojami pagal 67 straipsnį.

2.   Nustatomos tokio dydžio įnašų sumos, kad iš jų gaunamų pajamų iš esmės pakaktų Valdybos biudžetui subalansuoti kiekvienais metais ir fondo tikslams pasiekti.

3.    Pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, Valdyba, remdamasi 5 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais, nustato kiekvieno 2 straipsnyje nurodyto subjekto mokėtinus įnašus, priimdama tam subjektui skirtą sprendimą. Valdyba taiko procedūrines, ataskaitų teikimo ir kitas taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visi įnašai būtų sumokėti laiku.

4.   Pagal 1, 2 ir 3 dalis gautos sumos naudojamos tik siekiant šio reglamento tikslų.

5.   Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl įnašų, kuriais:

a)	nustatomas įnašų tipas ir už ką mokami įnašai, įnašų sumos apskaičiavimo būdas ir įnašų mokėjimo būdas;

b)	patikslinamos 3 dalyje nurodytos registravimo, apskaitos, ataskaitų teikimo ir kitos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visi įnašai būtų sumokėti laiku;

c)	nustatoma įnašų sistema įstaigoms, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą po to, kai fondas pasiekia savo tikslinį lygį;

d)	nustatomi metiniai įnašai, būtini Valdybos administracinėms išlaidoms padengti, kol Valdyba ims veikti visu pajėgumu.

63 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.   Kad būtų sudarytos palankios sąlygos kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999, per šešis mėnesius nuo veiklos pradžios Valdyba prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir priima atitinkamas visiems Valdybos darbuotojams taikytinas nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.   Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti paramos gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių ▌lėšų iš Valdybos, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Valdybos finansuojama sutartimi.

2 skyrius

Bendras bankų pertvarkymo fondas

1 SKIRSNIS

FONDO ĮSTEIGIMAS

64 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Įsteigiamas Bendras bankų pertvarkymo fondas.

2.   Valdyba fondu naudojasi tik siekdama užtikrinti veiksmingą ▌ pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą ir laikydamasi ▌pertvarkymo tikslų ir principų. Sąjungos biudžetas ar valstybių narių nacionaliniai biudžetai jokiomis aplinkybėmis nenaudojami fondo išlaidoms ar nuostoliams ar bet kokiems Valdybos įsipareigojimams padengti.

3.   Fondo savininkė yra Valdyba.

65 straipsnis

Tikslinis finansavimo lygis

1.   Ne vėliau kaip per 10 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos fondo turimų finansinių išteklių suma pasiekia bent tam tikrą visų kredito įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančiose valstybėse narėse, indėlių, garantuojamų pagal direktyvą [IGS], sumos procentinę dalį pagal direktyvos [BGPD] 93 straipsnio 1 dalį .

2.   Per 1 dalyje nurodytą pradinį laikotarpį fondui skirti įnašai, apskaičiuojami pagal 66 straipsnį ir renkami pagal 62 straipsnį, yra kuo tolygiau paskirstomi per visą laikotarpį iki to laiko, kol bus pasiektas tikslinis lygis, nebent, priklausomai nuo aplinkybių, juos galima paankstinti atsižvelgiant į palankias rinkos sąlygas ar finansavimo poreikius.

3.   Valdyba gali pratęsti pradinį laikotarpį ne daugiau kaip ketveriais metais, jeigu fondo iš viso išmokėta suma viršija ▌ 1 dalyje nurodytos bendros sumos procentinę dalį, numatytą direktyvos [BGPD] 93 straipsnio 2 dalyje .

4.   Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turimų finansinių išteklių suma sumažėja ir nebesiekia 1 dalyje nustatyto tikslinio lygio, pagal 66 straipsnį apskaičiuojami įnašai renkami tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Jei turimų finansinių išteklių suma nesiekia pusės tikslinio lygio, metiniai įnašai nustatomi pagal direktyvos [BGPD] 93 straipsnio 3 dalį .

5.   Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

a)	pagal 2 dalį apskaičiuojamų įnašų į fondą paskirstymo per visą laikotarpį kriterijai;

b)	aplinkybės, kuriomis įnašų mokėjimą galima paankstinti pagal 2 dalį;

c)	kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kiek metų pagal 3 dalį gali būti pratęstas 1 dalyje nurodytas pradinis laikotarpis;

d)	4 dalyje numatytų metinių įnašų nustatymo kriterijai.

66 straipsnis

Ex ante įnašai

1.   Atskiras kiekvienos įstaigos įnašas renkamas bent kasmet ir apskaičiuojamas proporcingai jos įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, ir visų įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, santykiui.

Įnašas koreguojamas proporcingai pagal kiekvienos įstaigos rizikos pobūdį, taikant deleguotaisiais aktais, nurodytais direktyvos [BGPD] 94 straipsnio 7 dalyje, nustatytus kriterijus.

2.   Siekiant 65 straipsnyje nustatyto tikslinio finansavimo lygio, į reikalingą finansinių išteklių sumą galima įtraukti grynuosius pinigus, grynųjų pinigų ekvivalentus, turtą, atitinkantį aukštos kokybės likvidaus turto kriterijus pagal likvidumo padengimo rodiklį, arba mokėjimo įsipareigojimus, visiškai užtikrintus trečiųjų asmenų teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto užstatu, laisvai prieinamus ir skirtus išimtinai Valdybai naudoti 71 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais. Šių neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalis neviršija ▌ visos pagal 1 dalį surinktų įnašų sumos procentinės dalies, nustatytos direktyvos [BGPD] 94 straipsnio 3 dalyje .

2a.     1 dalyje nurodyti atskiri kiekvienos įstaigos įnašai yra galutiniai ir jokiomis aplinkybėmis retroaktyviai negrąžinami.

2b.     Kai dalyvaujančios valstybės narės turi jau nustatytas nacionalines pertvarkymo finansavimo struktūras, jos gali numatyti, kad nacionalinės pertvarkymo finansavimo struktūros turi panaudoti savo turimus finansinius išteklius, praeityje surinktus iš įstaigų kaip ex ante įnašai, siekiant kompensuoti įstaigoms už ex ante įnašus, kuriuos tos įstaigos turėtų sumokėti fondui. Tokia kompensacija nedaro poveikio valstybių narių prievolėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/18/EB.

3.    Taikant 1 dalies antrą pastraipą, Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

a)	1 dalyje nurodytų atskirų įnašų apskaičiavimo metodas;

b)	2 dalyje nurodyto užstato, kuriuo užtikrinami mokėjimo įsipareigojimai, kokybė;

c)	2 dalyje nurodytos mokėjimo įsipareigojimų dalies apskaičiavimo kriterijai.

67 straipsnis

Papildomi ex post įnašai

1.   Kai turimų finansinių išteklių nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtiems naudojant fondo lėšas, padengti, Valdyba pagal 62 straipsnį iš įstaigų, turinčių veiklos leidimus dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, renka papildomus ex post įnašus, skirtus papildomoms sumoms padengti. Šie papildomi įnašai paskirstomi įstaigoms laikantis 66 straipsnyje ir direktyvos [BGPD] 95 straipsnio 1 dalyje nustatytų taisyklių.

2.   Valdyba, vadovaudamasi 3 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais, gali visiškai arba iš dalies atleisti įstaigą nuo prievolės mokėti papildomus ex post įnašus pagal 1 dalį, jei dėl 66 straipsnyje ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokėjimų sumos kiltų pavojus, kad nebus patenkinti kitų kreditorių reikalavimai. Tokia išimtis suteikiama ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, bet įstaigos prašymu gali būti pratęsta.

3.   Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos aplinkybės ir sąlygos, kuriomis 2 straipsnyje nurodytas subjektas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo prievolės mokėti ex post įnašus pagal 2 dalį.

68 straipsnis

Savanoriškas finansavimo struktūrų savitarpio skolinimasis

1.   Valdyba gali pateikti prašymą dėl fondo skolinimosi iš visų kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse tuo atveju, kai:

a)	pagal 66 straipsnį surinktų sumų nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtiems naudojant fondo lėšas, padengti;

b)	nėra galimybės nedelsiant pasinaudoti 67 straipsnyje numatytais papildomais ex post įnašais.

▐

2.   Tos pertvarkymo finansavimo struktūros sprendimą dėl tokio prašymo priima vadovaudamosi direktyvos [BGPD] 97 straipsniu. Skolinimosi sąlygoms taikomi tos direktyvos 97 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktai.

69 straipsnis

Alternatyvaus finansavimo lėšos

1.   Valdyba deda pastangas su finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis sudaryti sutartis dėl fondo skolinimosi arba kitų formų paramos, jeigu pagal 66 ir 67 straipsnius surinktomis sumomis negalima nedelsiant pasinaudoti arba jų nepakanka išlaidoms, patirtoms naudojant fondo lėšas, padengti.

Visų pirma Valdyba deda pastangas sudaryti sutartį dėl fondo naudojimosi paskolų priemone, pageidautina pagal Europos viešąją priemonę, siekdama užtikrinti, kad būtų galima nedelsiant naudotis pakankamais finansiniais ištekliais pagal 71 straipsnį, kai pagal 66 ir 67 straipsnius surinktų ar turimų sumų nepakanka. Bet kokia pagal tą paskolos priemonę gauta paskola kompensuojama iš fondo per sutartą terminą.

2.   1 dalyje nurodytos pasiskolintos sumos ar kitos formos parama visiškai kompensuojamos pagal 62 straipsnį per paskolos grąžinimo laikotarpį.

3.   Pareiga padengti visas išlaidas, patirtas naudojant 1 dalyje nurodytas pasiskolintas sumas, tenka Valdybai, o ne Sąjungos biudžetui ar dalyvaujančioms valstybėms narėms.

2 SKIRSNIS

FONDO ADMINISTRAVIMAS

70 straipsnis

Investicijos

1.   Valdyba administruoja fondą ir gali prašyti Komisijos atlikti tam tikras su fondo administravimu susijusias užduotis.

2.   Iš pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos gautos sumos, palūkanos ir kitos investicijų arba kitokios pajamos skiriamos tik fondui.

3.   Valdyba taiko atsargią ir saugią investicijų politiką, visų pirma investuodama fonde turimas sumas ▌ į ▌didelio kreditingumo turtą. Investicijos turėtų būti pakankamai diversifikuotos sektoriniu ir geografiniu požiūriu, siekiant sušvelninti koncentracijos riziką . Tų investicijų grąža tenka fondui. Valdyba viešai skelbia investicijų programą, išsamiai apibūdindama fondo investicijų politiką.

4.   Komisijai 82 straipsnyje nustatyta tvarka suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių fondo administravimo taisyklių.

3 SKIRSNIS

FONDO LĖŠŲ NAUDOJIMAS

71 straipsnis

Fondo misija

1.   Pagal Komisijos nustatytą sistemą, pertvarkymo priemones taikant 2 straipsnyje nurodytiems subjektams, Valdyba gali naudotis fondu šiais tikslais:

a)	garantuoti pertvarkomos įstaigos, jos patronuojamųjų įmonių, laikinos įstaigos arba turto valdymo įmonės turtą arba įsipareigojimus;

b)	suteikti paskolų pertvarkomai įstaigai, jos patronuojamosioms įmonėms, laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei;

c)	pirkti pertvarkomos įstaigos turtą;

d)	prisidėti prie laikinos įstaigos arba turto valdymo įmonės kapitalo;

e)	mokėti kompensacijas akcininkams arba kreditoriams, jeigu atlikus vertinimą pagal 17 straipsnio 5 dalį nustatoma, kad jų kreditai apmokėti mažesne suma nei ta, kurią jie būtų gavę įstaigą likviduojant pagal įprastinę bankroto bylą, remiantis pagal 17 straipsnio 16 dalį atliktu vertinimu;

f)

mokėti įnašą pertvarkomai įstaigai vietoj įnašo, kuris būtų buvęs gautas nurašius tam tikrų kreditorių skolas, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir pertvarkymo institucija nusprendžia į gelbėjimo privačiomis lėšomis taikymo sritį neįtraukti tam tikrų kreditorių pagal 24 straipsnio 3 dalį;

g)	imtis bet kurių a–f punktuose nurodytų veiksmų kartu.

2.   Be to, fondo lėšomis galima naudotis imantis a–g punktuose išdėstytų veiksmų pirkėjo atžvilgiu, kai taikoma verslo pardavimo priemonė.

3.   Fondo lėšos nenaudojamos tiesiogiai įstaigos arba subjekto nuostoliams padengti ar 2 straipsnyje nurodytai įstaigai arba subjektui rekapitalizuoti. Tuo atveju, kai dėl pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimo 1 dalies tikslais dalis 2 straipsnyje nurodytos įstaigos arba subjekto nuostolių netiesiogiai perduodama fondui, taikomi direktyvos [BGPD] 38 straipsnyje ir 24 straipsnyje išdėstyti pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimą reglamentuojantys principai.

4.   Valdyba negali laikyti pagal 1 dalies f punktą suteikto kapitalo ilgiau nei penkerius metus.

72 straipsnis

Nacionalinių finansavimo struktūrų pasidalijimas tarpusavyje pertvarkant grupę, kurioje yra nedalyvaujančių valstybių narių įstaigų

Kai pertvarkoma grupė, kurią sudaro, viena vertus, vienoje ar keliose dalyvaujančiose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusios įstaigos, ir, kita vertus, vienoje ar keliose nedalyvaujančiose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusios įstaigos, fondas prisideda finansuojant grupės pertvarkymą pagal direktyvos [BGPD] 98 straipsnio nuostatas.

▐

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

Kitos nuostatos

74 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Valdybai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

75 straipsnis

Kalbos

1.   Valdybai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 (12).

2.   Dėl Valdybos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Valdyba.

3.   Valdyba gali nuspręsti, kokias oficialias kalbas vartoti siunčiant dokumentus Sąjungos institucijoms ar įstaigoms.

4.   Valdyba gali susitarti su kiekviena nacionaline pertvarkymo institucija dėl kalbos ar kalbų, kuriomis turi būti parengti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms adresuoti arba jų siunčiami dokumentai.

5.   Valdybos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

76 straipsnis

Valdybos darbuotojai

1.   Valdybos darbuotojams, įskaitant vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją, taikomi Tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos bei Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.   Pritarus Komisijai, Valdyba, laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles.

76a straipsnis

Valdybos darbuotojų veiklos organizavimas

1.     Valdyba gali įsteigti vidines pertvarkymo grupes, kurias sudarytų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojai ir jos darbuotojai.

2.     Kai Valdyba įsteigia vidines pertvarkymo grupes, kaip nurodyta 1 dalyje, ji iš savo darbuotojų paskiria tų grupių koordinatorius. Pagal 47 straipsnio 3 dalį koordinatoriai gali būti pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti Valdybos vykdomosios sesijos posėdžiuose, kuriuose dalyvauja atitinkamų valstybių narių paskirti nariai pagal 49 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3.     Valdyba gali įsteigti vidinius komitetus, kurie teiktų jai rekomendacijas ir gaires Valdybos funkcijoms pagal šį reglamentą atlikti.

77 straipsnis

Darbuotojų mainai

1.   Valdyba gali naudotis deleguotų nacionalinių ekspertų ar kitų Valdybos neįdarbintų darbuotojų paslaugomis.

2.   Valdyba per plenarinę sesiją priima atitinkamą sprendimą, kuriuo nustatomos taisyklės, reglamentuojančios dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojų mainus ir delegavimą Valdybai.

▐

78 straipsnis

Valdybos atsakomybė

1.   Valdybos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią arbitražinę išlygą, numatytą Valdybos sudarytoje sutartyje.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju Valdyba pagal valstybių narių teisės aktams, reglamentuojantiems valdžios institucijų atsakomybę, būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas, visų pirma atlikdami pertvarkymo funkcijas, įskaitant veikimą ar neveikimą remiant pertvarkymo procedūras užsienyje.

4.   Valdyba kompensuoja dalyvaujančios valstybės narės nacionalinei pertvarkymo institucijai žalą, kurią atlyginti tą instituciją įpareigojo nacionalinis teismas arba kurią, pritarus Valdybai, ji įsipareigojo atlyginti pagal draugišką susitarimą ir kuri buvo padaryta dėl tos nacionalinės pertvarkymo institucijos veikimo ar neveikimo vykdant bet kokį pertvarkymą pagal šį reglamentą, nebent tas veikimas arba neveikimas laikomas Sąjungos teisės, šio reglamento, Komisijos arba Valdybos sprendimo pažeidimu , padarytu tyčia arba dėl akivaizdžios ir didelės vertinimo klaidos .

5.   Bet koks ginčas, susijęs su 3 ir 4 dalimis, priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai. Bylos su nesutartine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti.

6.   Asmeninę Valdybos darbuotojų atsakomybę Valdybai reglamentuoja jiems taikomų Tarnybos nuostatų arba įdarbinimo sąlygų nuostatos.

79 straipsnis

Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

1.   Valdybos nariams, Valdybos darbuotojams ir darbuotojams, kuriais keičiamasi su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis arba kuriuos tos valstybės narės deleguoja ir kurie atlieka pertvarkymo funkcijas, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamus Sąjungos teisės aktus net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

2.   Valdyba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar kartais teikia paslaugas, susijusias su jos pareigų vykdymu, įskaitant pareigūnus ir kitus asmenis, kuriuos Valdyba įgalioja arba nacionalinės pertvarkymo institucijos skiria atlikti patikras vietoje, būtų taikomi lygiaverčiai profesinės paslapties reikalavimai.

2a.     1 ir 2 dalyse nustatyti profesinės paslapties reikalavimai taikomi ir stebėtojams, kurie dalyvauja Valdybos posėdžiuose ad hoc pagrindu.

2b.     1 ir 2 dalyse nustatyti profesinės paslapties reikalavimai taikomi nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001.

3.   Laikantis atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų ir sąlygų, vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis Valdyba turi teisę keistis informacija su nacionalinėmis arba Sąjungos institucijomis ir įstaigomis tais atvejais, kai pagal atitinkamą Sąjungos teisę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms leidžiama atskleisti informaciją tiems subjektams arba kai valstybės narės pagal atitinkamą Sąjungos teisę gali numatyti tokį informacijos atskleidimą.

80 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija ir asmens duomenų tvarkymas

 

4.   Valdybos vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (13). Nacionalinių pertvarkymo institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (14).

4a.     Asmenys, kuriems taikomi Valdybos sprendimai, turi teisę susipažinti su Valdybos byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai.

81 straipsnis

Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

Valdyba taiko saugumo principus, išdėstytus Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtose Komisijos saugumo taisyklėse, kaip nustatyta Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede. Saugumo principų taikymas apima nuostatų dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo taikymą.

IV DALIS

VYKDYMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

82 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 88 straipsnyje nurodytos dienos.

2a.     Užtikrinamas šio reglamento ir direktyvos [BGPD] derėjimas. Visi pagal šį reglamentą priimti deleguotieji aktai dera su direktyva [BGPD] ir pagal tą direktyvą priimtais deleguotaisiais aktais.

3.   Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnio 4a dalyje , 62 straipsnio 5 dalyje, 65 straipsnio 5 dalyje, 66 straipsnio 3 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje ir 70 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 62 straipsnio 5 dalį, 65 straipsnio 5 dalį, 66 straipsnio 3 dalį, 67 straipsnio 3 dalį ir 70 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

83 straipsnis

Peržiūra

1.   Iki 2016 m. gruodžio 31 d., o po to kas penkerius metus, Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą, kurioje ypač daug dėmesio skiriama potencialaus poveikio sklandžiam vidaus rinkos veikimui stebėsenai. Toje ataskaitoje įvertinama:

a)

bendro pertvarkymo mechanizmo veikimas ir pertvarkymo veiklos poveikis visos Sąjungos interesams ir finansinių paslaugų vidaus rinkos darnai ir vientisumui, įskaitant jos galimą poveikį nacionalinių bankininkystės sistemų Sąjungoje struktūroms , jų konkurencingumui, palyginti su kitomis bankininkystės sistemomis, veikiančiomis ne pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą ir ne Sąjungoje ; be to, įvertinama, ar veiksmingai bendradarbiaujama ir dalijamasi informacija taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą, taip pat tarp bendro pertvarkymo mechanizmo ir bendro priežiūros mechanizmo ir tarp bendro pertvarkymo mechanizmo ir nacionalinių pertvarkymo institucijų bei kompetentingų institucijų. Ataskaitoje visų pirma įvertinama, ar: i) reikia, kad pagal šį reglamentą Valdybai ir Komisijai priskirtas funkcijas vykdytų vien tik nepriklausoma Sąjungos įstaiga; ii) bendro pertvarkymo mechanizmo, bendro priežiūros mechanizmo, EBI, EVPRI, EIOPA ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) ir kitų institucijų, sudarančių Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), bendradarbiavimas yra tinkamas; iii) investicijų portfelis pagal šio reglamento 70 straipsnį yra sudarytas iš patikimo ir diversifikuoto turto; iv) nutrauktas valstybės skolos ir bankų veiklos rizikos ryšys; v) tinkama balsavimo tvarka; vi) derėtų nustatyti pamatinę vertę, susijusią su visų kredito įstaigų, turinčių leidimą veikti dalyvaujančiose valstybėse narėse, įsipareigojimų suma, kurią taip pat reikėtų pasiekti papildomai prie tikslinio finansavimo lygio, nustatyto kaip tų įstaigų apdraustųjų indėlių procentinė dalis; vii) fondui nustatytas tikslinis finansavimo lygis ir įnašų į fondą lygis atitinka nedalyvaujančių valstybių narių nustatytą tikslinį finansavimo lygį ir įnašų lygį. Ataskaitoje taip pat nurodomi visi galimi Sutarties pakeitimai, reikalingi bendram pertvarkymo mechanizmui įgyvendinti, ypač nuostatos dėl galimo nepriklausomos Sąjungos įstaigos, kuri vykdytų pagal šį reglamentą Valdybai ir Komisijai priskirtas funkcijas, įsteigimo;

b)	nepriklausomumo veiksmingumas ir atskaitomybės tvarka;

c)	Valdybos ir Europos bankininkystės institucijos sąveika;

d)	Valdybos ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų sąveika ir bendro pertvarkymo mechanizmo poveikis toms valstybėms narėms , taip pat Valdybos ir trečiųjų šalių institucijų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 80 punkte, sąveika .

2.   Ši ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei reikia, Komisija teikia susijusius pasiūlymus.

2a.     Atitinkamais atvejais vykdoma direktyvos [BGPD] peržiūra kartu su atitinkamų šio reglamento nuostatų peržiūra.

84 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 iš dalies keičiamas taip:

1.

4 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip: „2) kompetentingos institucijos yra: i) kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte bei Direktyvoje 2007/64/EB ir kaip nurodyta Direktyvoje 2009/110/EB; ii) taikant direktyvas 2002/65/EB ir 2005/60/EB – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad kredito ir finansų įstaigos laikytųsi tų direktyvų reikalavimų; iii) indėlių garantijų sistemų atveju – įstaigos, administruojančios indėlių garantijų sistemas pagal direktyvą [IGS], arba, tais atvejais, kai indėlių garantijų sistemą administruoja privati bendrovė, tas sistemas pagal tą direktyvą prižiūrinti valdžios institucija; taip pat iv) taikant 62 straipsnio 5 dalį, 65 straipsnio 5 dalį, 66 straipsnio 3 dalį, 67 straipsnio 4 dalį ir 70 straipsnio 4 dalį – pertvarkymo institucijos, kaip apibrėžta direktyvos [BGPD] 3 straipsnyje, ir Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. …/…. [BPM].“;

2.

25 straipsnyje įrašoma ši dalis: „1a.   Institucija gali organizuoti ir vykdyti Bendros pertvarkymo valdybos ir taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimosi informacija ir bendros veiklos tarpusavio peržiūras pertvarkant tarpvalstybines grupes, siekdama sustiprinti rezultatų veiksmingumą ir nuoseklumą. Tuo tikslu institucija parengia objektyvaus įvertinimo ir palyginimo metodus.“;

3.

40 straipsnio 6 dalis papildoma trečia pastraipa: „Kad būtų galima veikti taikant 62 straipsnio 5 dalį, 65 straipsnio 5 dalį, 66 straipsnio 3 dalį, 67 straipsnio 4 dalį ir 70 straipsnio 4 dalį, Bendros pertvarkymo valdybos vykdomasis direktorius stebėtojo teisėmis dalyvauja Priežiūros tarybos veikloje.“.

85 straipsnis

Nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų pakeitimas

Nuo 88 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos fondas pakeičia dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo finansavimo struktūrą pagal direktyvos [BGPD] VII antraštinę dalį.

86 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.   Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus Valdybai per plenarinę sesiją, Valdyba ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šios reglamento įsigaliojimo dienos sudaro su priimančiąja valstybe nare, nustatomos reikiamos nuostatos dėl įsikūrimo ir patalpų Valdybai suteikimo priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat priimančiojoje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, Valdybos plenarinės sesijos nariams, Valdybos darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

2.   Valdybos priimančioji valstybė narė užtikrina kuo geresnes sąlygas Valdybai veikti, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

87 straipsnis

Valdybos veiklos pradžia

1.   Valdyba pradeda veikti visu pajėgumu ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d.

2.   Komisija atsako už Valdybos įsteigimą ir pradinę veiklą iki tol, kol Valdyba įgyja pakankamai veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti. Tuo tikslu:

a)	iki tol, kol vykdomasis direktorius, Tarybos paskirtas pagal 53 straipsnį, pradės eiti pareigas, Komisija gali paskirti Komisijos pareigūną laikinai eiti vykdomajam direktoriui pavestas pareigas;

b)	nukrypstant nuo 46 straipsnio 1 dalies i punkto, kol bus priimtas sprendimas, kaip nurodyta 46 straipsnio 2 dalyje, laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

c)	Komisija gali pasiūlyti pagalbą Valdybai, visų pirma deleguoti Komisijos pareigūnus vykdyti agentūros veiklą, už kurią atsakingas laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius arba vykdomasis direktorius;

d)	Komisija Valdybos vardu renka metinius įnašus, nurodytus 62 straipsnio 5 dalies d punkte.

3.   Laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais Valdybos biudžete, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis.

88 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7–23 ir 25– 37 straipsniai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.

24 straipsnis taikomas nuo 2016  m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

---

(1)  2013 m. lapkričio 6 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2013 m. spalio 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  … m. … … d. Europos Parlamento pozicija.

(4)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/…/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB, 82/891/EEB, 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L …).

(5)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(6)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(7)  1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994 5 31, p. 5).

(8)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(9)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(10)  1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/18/EB, kuria iš dalies keičiama Direktyva 80/390/EEB dėl informacinių biuletenių, kuriuos privaloma paskelbti prieš įtraukiant vertybinius popierius į biržos oficialųjį prekybos sąrašą, sudarymo, patikrinimo ir platinimo reikalavimų derinimo (OL L 135, 1994 5 31, p. 1).

(11)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisykliųOL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(12)  OL 17, 1958 10 6, p. 385.

(13)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(14)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281, 1995 11 23, p. 31.