2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (COM(2012)0744 – C7-0413/2012 – 2012/0360(COD))

P7_TC1-COD(2012)0360

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (3),

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 (4) buvo sukurta europinė tarpvalstybinių bankroto bylų nagrinėjimo sistema. Jame nustatyta, kuri valstybė narė kompetentinga iškelti bankroto bylą, įtvirtintos vienodos taikytinos teisės nustatymo taisyklės ir reglamentuojamas bankroto bylose priimtų sprendimų pripažinimas ir vykdymas, taip pat pagrindinės ir šalutinių bankroto bylų koordinavimas;

(2)	2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 taikymo (5) padaryta išvada, kad iš esmės reglamentas veikia gerai, tačiau, siekiant veiksmingiau nagrinėti tarpvalstybines bankroto bylas, kai kurių jo nuostatų taikymą reikėtų pagerinti;

(3)

į Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 taikymo sritį reikėtų įtraukti ir tas procedūras, kuriomis siekiama sanuoti ekonomiškai dar perspektyvias sunkioje finansinėje padėtyje esančias įsiskolinusias bendroves – tai padėtų stiprioms bendrovėms išlikti ir suteiktų verslininkams galimybę dar kartą pradėti iš naujo. Visų pirma jis turėtų būti taikomas procedūroms, kuriomis įsiskolinusią bendrovę siekiama restruktūrizuoti dar prieš iškeliant bankroto bylą ar procedūroms, kurios vykdomos paliekant esamą įmonės vadovybę. Be to, reglamentas turėtų būti taikomas ir vartotojų ar savarankiškai dirbančių asmenų skolos nurašymo procedūroms, kurios neatitinka dabartinio teisės akto reikalavimų; [1 pakeit.]

(4)	reikėtų patikslinti jurisdikcijos iškelti bankroto bylą nustatymo taisykles ir patobulinti jurisdikcijos nustatymo procedūras. Taip pat reikia nustatyti aiškią taisyklę dėl jurisdikcijos nagrinėti ieškinius, kylančius tiesiogiai iš bankroto bylos ar ir glaudžiai su ja susijusius; [2 pakeit.]

(5)

kad būtų veiksmingiau nagrinėjamos bankroto bylos, kuriose skolininko įsisteigimo vieta yra kitoje valstybėje narėje, reikia panaikinti reikalavimą, kad šalutinė byla turi būti likvidavimo byla. Be to, teismui turėtų būti suteikta galimybė atsisakyti iškelti šalutinę bylą, jei ji nebūtina vietos kreditorių interesams apsaugoti. Reikėtų pagerinti pagrindinės ir šalutinių bylų koordinavimą nustatant, kad atitinkamas bylas nagrinėjantys teismai privalo bendradarbiauti;

(6)

kad kreditoriai ir bylas nagrinėjantys teismai būtų geriau informuoti ir tam pačiam skolininkui vienu metu nebūtų iškeliamos kelios bankroto bylos, reikėtų nustatyti valstybių narių prievolę tarpvalstybinėse bankroto bylose priimtus sprendimus skelbti viešuose elektroniniuose registruose. Tam reikia nuostatos dėl bankroto registrų sąveikos. Reikėtų nustatyti standartines reikalavimų pateikimo formas, dėl kurių palengvėtų procesas užsienio kreditoriams ir sumažėtų vertimo išlaidos;

(7)

reikėtų nustatyti konkrečias taisykles, pagal kurias būtų koordinuojamos skirtingos tos pačios įmonių grupės narių bankroto bylos. Skirtingų bankroto bylų teismai ir likvidatoriai bankroto proceso administratoriai turėtų būti įpareigoti bendradarbiauti ir susižinoti tarpusavyje. Be to, visiems likvidatoriams bankroto proceso administratoriams tokiose bylose turėtų būti suteikiamos procedūrinės galimybės pasiūlyti grupei priklausančių įmonių, kurioms iškelta bankroto byla, sanavimo planą ir prireikus prašyti sustabdyti kitų įmonių bankroto bylas, nors jie nėra paskirti likvidatoriais bankroto proceso administratoriais . „Įmonių grupės“ apibrėžtis turėtų būti aiškinama kaip taikytina tik bankroto srityje ir neturinti poveikio grupių klausimams bendrovių teisės požiūriu; [3 pakeit.; šis pakeitimas galioja visam tekstui]

(8)

siekiant kuo greičiau suderinti reglamentą su nacionalinės bankroto teisės pakeitimais, apie kuriuos pranešė valstybės narės, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami reglamento priedai. Ypač svarbu, kad parengiamuoju etapu Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(9)	siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tie įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (6);

(10)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šio reglamento pakeitimas neturėtų daryti poveikio taisyklėms dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo iš bankrutuojančių bendrovių, kurios išaiškintos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (byloje Komisija prieš Italiją (New Interline), C-454/09). Kai susigrąžinti visas suteiktos valstybės pagalbos lėšas neįmanoma, nes vykdomasis raštas sumoms išieškoti skirtas bendrovei, kuriai iškelta bankroto byla, tokios bylos tikslas visada turi būti bendrovės likvidavimas – ją užbaigus, pagalbos gavėjo veikla turi būti galutinai nutraukiama, o turtas likviduojamas;

(12)

remiantis Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsniais, [Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą]/[nepažeidžiant Protokolo 4 straipsnio, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra joms privalomas ar taikytinas];

(13)	pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, todėl jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 iš dalies keičiamas taip:

1)	2 konstatuojamojoje dalyje nuoroda į 65 straipsnį pakeičiama nuoroda į 81 straipsnį.

2)	3, 5 ir 8 konstatuojamosiose dalyse žodis „Bendrija“ keičiamas į žodį „Sąjunga“, o 11, 12, 14 ir 21 konstatuojamosiose dalyse žodis „Bendrijos“ keičiamas į žodį „Sąjungos“.

4 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„4)	Tam, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, reikia panaikinti paskatas šalims dėl palankesnės jurisdikcijos perkelti turtą ar teismo procesą iš vienos valstybės narės į kitą (angl. forum shopping), dėl ko nukenčia visi kreditoriai.“

6 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„6)

Reglamente turėtų būti nuostatų dėl jurisdikcijos iškelti bankroto bylą arba tiesiogiai iš jos kylančią ar glaudžiai su ja susijusią bylą. Be to, reglamente turėtų būti nuostatų dėl tokiose bylose priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei nuostatų, pagal kurias nustatoma bankroto bylai taikytina teisė. Taip pat reglamente turėtų būti nuostatų dėl tam pačiam skolininkui ar vienos įmonių grupės narėms iškeltų bankroto bylų koordinavimo.“

7 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„7)

Bylos dėl nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimo, teisminės priemonės, taikos sutartys ir kitos panašios procedūros bei su jomis susiję ieškiniai nepatenka į Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 (*1) taikymo sritį. Tokioms byloms turėtų būti taikomas šis reglamentas. Aiškinant šį reglamentą reikėtų kiek įmanoma vengti šių dviejų teisės aktų reglamentavimo spragų.

(*1) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001 1 16, p. 1).“"

9 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„9)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas jame nustatytas sąlygas atitinkančioms bankroto procedūroms, neatsižvelgiant į tai, ar skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, prekiautojas ar individualus asmuo. A priede pateikiamas baigtinis tokių bankroto procedūrų sąrašas. Jei nacionalinė procedūra įtraukta į A priedą, kitos valstybės narės teismai šį reglamentą jai taiko nenagrinėdami, ar tenkinamos jame nustatytos sąlygos. Draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių bendrovių, kurioms taikytina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB (*2) (su pakeitimais), ir kolektyvinio investavimo subjektų bankroto byloms šis reglamentas netaikomas. Tokioms įmonėms reglamentas neturėtų būti taikomas todėl, kad joms taikomi specialūs susitarimai, o nacionalinės priežiūros institucijos tokiu atveju turi labai plačius įsikišimo įgaliojimus.

(*2) 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (OL L 125, 2001 5 5, p. 15).“"

Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„9a)

Į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtrauktos ir tos procedūros, kuriomis siekiama sanuoti dar perspektyvias sunkioje finansinėje padėtyje esančias įsiskolinusias bendroves – tai padėtų stiprioms bendrovėms išlikti ir suteiktų verslininkams galimybę dar kartą pradėti iš naujo. Jis turėtų būti taikomas procedūroms, kuriomis siekiama restruktūrizuoti įsiskolinusią bendrovę dar prieš iškeliant bankroto bylą, taip pat nekeičiant bendrovės vadovybės vykdomoms procedūroms ir vartotojų bei savarankiškai dirbančių asmenų skolos nurašymo procedūroms. Kadangi šiose procedūrose ne visada skiriamas likvidatorius bankroto proceso administratorius , reglamentas joms turėtų būti taikomas tais atvejais, kai procedūra vykdoma kontroliuojant ar prižiūrint teismui. Šiuo požiūriu sąvoka „kontrolė“ apibūdina ir tuos atvejus, kai teismas įsikiša tik kreditoriaus ar suinteresuotosios šalies prašymu;“[3 pakeit.]

10 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„10)

Bankroto procedūros gali būti vykdomos ne tik teisminėse institucijose; šiame reglamente vartojama sąvoka „teismas“ turėtų būti aiškinama plačiau – ji turėtų apimti ir asmenis arba institucijas, pagal nacionalinę teisę įgaliotus iškelti bankroto bylą. Šį reglamentą būtų galima taikyti tik tais atvejais, kai procedūra (kurią sudaro teisiškai nustatyti veiksmai ir formalumai) ne tik atitinka šio reglamento nuostatas, bet taip pat yra oficiali ir turinti teisinę galią bylos iškėlimo valstybėje narėje.“ [4 pakeit.]

8a)

11 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„(11)

šiame reglamente pripažįstama, kad, esant dideliems materialinės teisės skirtumams, nustatyti universalų bankroto bylų procesą visoje Bendrijoje Sąjungoje yra nepraktiška. Jei bylos būtų nagrinėjamos be valstybės įstatymų, reglamentuojančių bylų iškėlimą taikomų išimčių, dažnai kiltų sunkumų. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie labai skirtingus Bendrijoje Sąjungoje taikomus įstatymus, užtikrinančius kreditoriaus interesus. Be to, kai kuriais atvejais labai skiriasi pirmumo teisės, kuriomis naudojasi kai kurie kreditoriai bankroto bylose. Į naujas derinimo priemones reikėtų įtraukti ir darbuotojų pirmumo teises. Šiame reglamente į tai reikėtų atsižvelgti dviem aspektais. Viena vertus, reikėtų priimti nuostatą, numatančią specialias su taikoma teise susijusias taisykles dėl ypač svarbių teisių ir teisinių santykių (pvz., teisės in rem ir darbo sutartys). Kita vertus, nacionalinės bylos, susijusios tik su bylą iškėlusioje valstybėje esančiu turtu, taip pat turėtų būti leidžiamos pagal pagrindines universalaus pobūdžio bankroto bylomis taisykles;“[5 pakeit.]

Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„12a)

Prieš iškeldamas bankroto bylą, kompetentingas teismas turėtų ex officio įvertinti, ar skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta arba įsisteigimo vieta iš tikrųjų priklauso jo jurisdikcijai. Kai dėl bylos aplinkybių kyla abejonių dėl teismų jurisdikcijos, teismas turėtų paprašyti skolininko pateikti papildomų jo teiginius patvirtinančių įrodymų, ir, jei reikia, suteikti skolininko kreditoriams galimybę pareikšti savo nuomonę jurisdikcijos klausimu. Be to, kreditoriams turėtų būti suteikta veiksminga sprendimo iškelti bankroto bylą užginčijimo priemonė.“

10)	13 konstatuojamoji dalis išbraukiama.

11)

Įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:

„13a)

Reikėtų laikytis prezumpcijos, kad bendrovės ar kito juridinio asmens pagrindinių turtinių interesų vieta sutampa su jų registruotos buveinės vieta. Tačiau turėtų būti numatyta galimybė paneigti šią prezumpciją, ypač jeigu bendrovės centrinė administracija yra kitoje valstybėje narėje nei jos registruota buveinė, o bendras visų svarbių duomenų vertinimas rodo – ir tą gali nustatyti trečiosios šalys –, kad tikroji bendrovės valdymo ir priežiūros bei jos interesų gynimo vieta yra toje kitoje valstybėje narėje. Ir priešingai, galimybė paneigti šią prezumpciją neturėtų būti numatyta tais atvejais, kai už bendrovės valdymą ir priežiūrą atsakingi organai yra toje pačioje vietoje kaip ir jos registruota buveinė ir ten yra priimami valdymo sprendimai, o šiuos faktus gali nustatyti ir trečiosios šalys. [6 pakeit.]

13b)

Bankroto bylą iškėlusios valstybės narės teismai taip pat turėtų būti kompetentingi nagrinėti ieškinius, kylančius tiesiogiai iš bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijusius, kaip antai užginčijimo ieškinius. Kai toks ieškinys susijęs su kitu civiline ar komercine teise grindžiamu ieškiniu, likvidatoriui bankroto proceso administratoriui turėtų būti suteikta galimybė abu ieškinius pareikšti atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, jeigu jis mano, kad teismo procesas toje jurisdikcijoje būtų veiksmingesnis. Tai būtų taikytina, pavyzdžiui, kai likvidatorius bankroto proceso administratorius nori į vieną ieškinį sujungti bankroto teise grindžiamą ieškinį dėl direktoriaus atsakomybės ir ieškinį, grindžiamą bendrovių teise ar bendra deliktų teise.“

12)

Įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:

„19a)

Šalutinė byla gali pakenkti ir veiksmingam skolininko turto administravimui. Todėl šalutinę bylą keliančiam teismui turėtų būti suteikta galimybė likvidatoriaus bankroto proceso administratoriaus prašymu atidėti šios bylos iškėlimą ar atsisakyti ją iškelti, jei tokia byla nėra būtina vietos kreditorių interesų apsaugai. Ypač tai taikytina tais atvejais, kai likvidatorius bankroto proceso administratorius įsipareigojimu, kuris privalomai taikomas turtui, sutinka, kad vietos kreditoriai turėtų tokias pačias teises, tarsi būtų iškelta šalutinė byla, ir kad būtų taikomos tos valstybės narės kreditorių reikalavimų eilės taisyklės, kurioje, skirstant toje valstybėje narėje esantį turtą, buvo pateiktas prašymas iškelti šalutinę bylą. Šis reglamentas turėtų suteikti likvidatoriui bankroto proceso administratoriui galimybę prisiimti tokius įsipareigojimus ir nustatyti nešališkus kriterijus, kuriuos turi atitikti tokie įsipareigojimai; [7 pakeit.]

19b)

Kad būtų užtikrinta veiksminga vietos kreditorių interesų apsauga, likvidatoriui bankroto proceso administratoriui pagrindinėje byloje neturėtų būti leidžiama piktnaudžiaujamai realizuoti įsisteigimo vietos valstybėje narėje esančio turto ar perkelti jį į kitą vietą, ypač tuomet, kai taip siekiama sutrukdyti veiksmingai apginti šiuos interesus, jei paskui būtų iškelta šalutinė byla. Vietos kreditoriai taip pat turėtų turėti teisę teismo prašyti taikyti apsaugos priemones tuomet, kai paaiškėja, kad bankroto proceso administratorius negali vykdyti įsipareigojimų; “[8 pakeit.]

13)

20 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„20)

Jei iškelta pagrindinės ir šalutinės bankroto bylos, visas turtas bus veiksmingai realizuotas tik tuomet, jei visos vienu metu nagrinėjamos bylos bus koordinuojamos. Šiuo požiūriu svarbiausia yra tai, kad visi likvidatoriai bankroto proceso administratoriai ir atitinkamas bylas nagrinėjantys teismai glaudžiai bendradarbiautų, pirmiausia pakankamai keisdamiesi informacija. Siekiant užtikrinti, kad svarbiausias vaidmuo tektų pagrindinėms byloms, turėtų būti numatytos kelios priemonės, kuriomis likvidatoriai bankroto proceso administratoriai tokiose bylose galėtų paveikti tuo pat metu nagrinėjamas šalutines bankroto bylas. Be kita ko, likvidatoriui turėtų būti leidžiama siūlyti restruktūrizavimo planą ar taikos sutartį arba prašyti sustabdyti turto realizavimą šalutinėje bankroto byloje. Bendradarbiaudami likvidatoriai bankroto proceso administratoriai ir teismai turėtų vadovautis geriausia praktika bendradarbiavimo tarpvalstybinėse bankroto bylose srityje, kuri apibendrinta bankroto teisės srityje dirbančių Europos ir tarptautinių asociacijų suformuotais susižinojimo ir bendradarbiavimo principais ir gairėmis.“

14)

Įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:

„20a)

Šis reglamentas turėtų užtikrinti veiksmingą bankroto bylų, iškeltų skirtingoms tos pačios įmonių grupės įmonėms, administravimą. Jei bankroto bylos iškeliamos kelioms tos pačios grupės įmonėms, šios bylos turi būti deramai koordinuojamos, Likvidatoriams visų pirma siekiant išvengti, kad vienos grupės narės bankrotas negalėtų sukelti pavojaus kitų grupės narių ateičiai . Bankroto proceso administratoriams ir teismams šiose bylose turėtų būti taikoma tokia pati bendradarbiavimo ir susižinojimo prievolė, kokia taikoma likvidatoriams bankroto proceso administratoriams ir teismams pagrindinėje ir šalutinėse bylose, iškeltose tam pačiam skolininkui. Be to, likvidatoriui, kuris paskirtas vienos įmonių grupės narės byloje, turėtų būti leidžiama siūlyti sanavimo planą kitos šios grupės narės byloje, su sąlyga, kad tokia priemonė numatyta nacionalinėje bankroto teisėje. [10 pakeit.]

(20aa)

grupės koordinavimo procedūrų taikymas turėtų ypač padėti restruktūrizuoti grupę ir (arba) jos narius, sudarant galimybę lanksčiai koordinuotai vykdyti bankroto procedūras. Grupės koordinavimo procedūros neturėtų saistyti atskirų bylų, o turėtų būti pavyzdys priemonėms, kurių reikia imtis tose atskirose bylose; [9 ir 11 pakeit.]

20b)

Įmonių grupių bankroto taisyklių nustatymas neturėtų sudaryti teismui kliūčių bankroto bylas kelioms tos pačios grupės bendrovėms iškelti vienoje jurisdikcijoje, jei jis nustato, kad visų šių įmonių pagrindinių turtinių interesų vieta yra toje pačioje valstybėje narėje jo nacionalinėje ir vietos jurisdikcijoje . Tokiais atvejais teismui taip pat turėtų būti suteikta galimybė, jei reikia, visose šiose bylose paskirti vieną likvidatorių bankroto proceso administratorių . Valstybės narės savo jurisdikcijos teritorijoje taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti įmonių grupių bankrotui taikomas taisykles, kurios yra griežtesnės už šio reglamento nuostatas ir netrukdo veiksmingai ir efektyviai taikyti šį reglamentą; “[12 pakeit.]

15)

Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„21a)

Labai svarbu, kad kreditoriai, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra Sąjungoje, būtų informuojami apie iškeltas bankroto bylas, susijusias su jų skolininko turtu. Kad kreditoriai būtų kuo greičiau informuojami, tais atvejais, kai taikytina šiame reglamente nustatyta kreditorių informavimo prievolė, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 (*3) neturėtų būti taikomas. Naudojantis standartinėmis formomis visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis kreditoriams turėtų būti paprasčiau pateikti reikalavimus kitoje valstybėje narėje iškeltoje byloje.

16)

29 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„29)

Atsižvelgiant į komercinius interesus, svarbiausia sprendimo iškelti bylą informacija likvidatoriaus bankroto proceso administratoriaus prašymu turi būti viešai paskelbta kitoje valstybėje narėje. Jeigu įsisteigimo vieta yra atitinkamoje valstybėje narėje, šios informacijos paskelbimas turėtų būti privalomas tol, kol bus sukurta bankroto registrų sąveikos sistema. Tačiau šios informacijos paskelbimas bet kuriuo atveju neturėtų būti laikomas užsienyje iškeltos bylos pripažinimo sąlyga.“

17)

Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„29a)

Kad kreditoriai ir bylas nagrinėjantys teismai būtų geriau informuoti ir tam pačiam skolininkui vienu metu nebūtų iškeliamos kelios bankroto bylos, reikėtų nustatyti valstybių narių prievolę svarbią informaciją apie tarpvalstybines bankroto bylas skelbti viešuose elektroniniuose registruose. Kad kreditoriai ir teismai, kurių nuolatinė gyvenamoji ar buvimo vieta yra kitose valstybėse narėse, lengviau gautų šią informaciją, šiuo reglamentu turėtų būti numatyta bankroto registrų sąveika.“

18)

31 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„31)

Prie šio reglamento pridedamuose prieduose turėtų būti nurodyta, kokioms nacionalinėms bankroto procedūroms jis taikomas. Kad reglamentą būtų galima kuo greičiau suderinti su aktualiais valstybių narių bankroto teisės pakeitimais, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priedų pakeitimus priimti deleguotaisiais aktais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, kuriuo keičiamas prieduose pateikiamas nacionalinių procedūrų sąrašas, Komisija turėtų patikrinti, ar procedūra, apie kurią pranešta, atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus. Rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pat metu, laiku ir tinkamai būtų perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai.“

19)

Įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:

„31a)

Siekiant užtikrinti vienodas reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tie įgaliojimai turėtų būti vykdomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (*4).

31b)

Šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Visų pirma šiuo reglamentu siekiama skatinti taikyti Chartijos 8, 17 ir 47 straipsnius dėl, atitinkamai, asmens duomenų apsaugos, teisės į nuosavybę ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą.

31c)	Tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (6).

(*4) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13)."

(*5) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31)."

(*6) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).“"

20)	32 ir 33 konstatuojamosiose dalyse žodžiai „Europos bendrijos steigimo sutarties“ pakeičiami žodžiais „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“.

21)

1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas kolektyvinėms teisminėms ar administracinėms procedūroms, įskaitant procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios grindžiamos teisės nuostatomis dėl bankroto ar skolos sureguliavimo, ir kuriomis sanavimo siekiant išvengti likvidavimo ir skolos sureguliavimo, pertvarkymo arba likvidavimo tikslais

a)	iš skolininko visiškai arba iš dalies atimama teisė disponuoti savo turtu ir paskiriamas likvidatorius arba bankroto proceso administratorius arba

b)	skolininko turtą ir veiklą kontroliuoja ar prižiūri teismas.

Kai tokias procedūras galima pradėti prieš iškeliant bankroto bylą, jomis privaloma siekti išvengti likvidavimo.

Šioje dalyje nurodytos procedūros išvardijamos A priede. [13 pakeit.]

1a. Jei pagal valstybės narės, kurioje iškeltos bankroto bylos, įstatymus 1 dalyje nurodytos procedūros yra konfidencialios, šis reglamentas tokioms procedūroms taikomas tik nuo tada, kai apie jas paskelbta pagal tos valstybės narės teisę, ir tik tuomet, jei šios procedūros nedaro poveikio kreditorių, nesusijusių su jomis, reikalavimams. [14 pakeit.]

2. Šis reglamentas netaikomas bankroto byloms, kurios iškeltos

a)	draudimo įmonėms,

b)	bet kurioms kredito įstaigoms, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 2 straipsnyje nurodytas institucijas (*7), [15 pakeit.]

c)	investicinėms įmonėms, kurioms taikoma Direktyva 2001/24/EB su pakeitimais ir institucijoms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES (*8) , [16 pakeit.]

d)	kolektyvinio investavimo subjektams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

a)	bankroto byla – A priedo sąraše išvardytos procedūros;

likvidatorius – bankroto proceso administratorius – bet kuris asmuo ar institucija, kuriai pavesta (taip pat laikinai) iš dalies arba visiškai administruoti arba likviduoti turtą, į kurį iš skolininko atimtos teisės, arba prižiūrėti skolininko veiklos administravimą. Tie asmenys ir institucijos išvardyti C priede;

ii)	tais atvejais, kai likvidatorius neskiriamas ir skolininko įgaliojimai jam neperduodami – savo turtu disponuojantis skolininkas; [17 pakeit.]

ba)

savo turtu disponuojantis skolininkas – skolininkas, kurio atžvilgiu iškelta bankroto byla, nesusijusi su visišku teisių ir prievolių perdavimu bankroto proceso administratoriui skolininko turto administravimo tikslais, todėl skolininkas toliau išlaiko bent dalį savo turto ir veiklos kontrolės; [18 pakeit.]

c)	teismas – valstybės narės teismas ar kita kompetentinga institucija, turinti įgaliojimus iškelti bankroto bylą, patvirtinti tokios bylos iškėlimą ar priimti sprendimus tokioje byloje;

teismo sprendimas iškelti bankroto bylą –

i)	bet kurio teismo sprendimas iškelti bankroto bylą arba patvirtinti tokios bylos iškėlimą, ir

ii)	teismo sprendimas paskirti laikinąjį likvidatorių bankroto proceso administratorių ;

e)	bylos iškėlimo laikas – laikas, kai įsiteisėja teismo sprendimas iškelti bankroto bylą, nesvarbu, ar tai būtų jis galutinis sprendimas, ar ne; [20 pakeit.]

valstybė narė, kurioje yra turtas:

i)	jei tai materialusis turtas – valstybė narė, kurios teritorijoje šis turtas yra,

ii)	jei tai turtas, kurio nuosavybė, ar teisės, kurių turėjimas turi būti registruojami valstybiniame registre – valstybė narė, kurios žinioje yra tvarkomas registras,

iii)	jei tai vardinės bendrovių akcijos – valstybė narė, kurios teritorijoje yra akcijas išleidusios bendrovės registruota buveinė,

iv)	jei tai finansinės priemonės, teisė į kurias fiksuojama įrašu registre arba tarpininko ar jo vardu tvarkomoje sąskaitoje (nematerialūs vertybiniai popieriai) – valstybė narė, kurioje tvarkomas atitinkamas registras ar sąskaita,

v)	jei tai kredito įstaigos sąskaitose laikomi pinigai – valstybė narė, nurodyta tarptautiniame banko sąskaitos numeryje (IBAN),

vi)	jei tai reikalavimai trečiosioms šalims, išskyrus reikalavimus dėl v punkte nurodyto turto,– valstybė narė, kurios teritorijoje yra atitinkamos trečiosios šalies, kurios pareikalauta juos įvykdyti, pagrindinių turtinių interesų vieta, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje;

g)	įsisteigimo vieta – bet kuri veiklos vieta, kur skolininkas vykdo arba tris mėnesius prieš pateikiant prašymą iškelti pagrindinę bankroto bylą vykdė nuolatinę ekonominę veiklą naudodamas žmogiškuosius ir turtinius išteklius bei paslaugas ; [21 pakeit.]

ga)

ieškinys, kylantis tiesiogiai iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijęs, – ieškinys, pateiktas siekiant, kad būtų priimtas sprendimas, kurio, atsižvelgiant į jo esmę, negalima priimti arba jis neturėtų būti priimtas neiškėlus bankroto bylos ar nepriklausomai nuo bankroto bylos, ir kuris yra leistinas tik tuomet, kai nagrinėjamos bankroto bylos; [22 pakeit.]

gb)

tarpusavio užskaita suėjus terminui – sutartinė nuostata, kuria remiantis, įvykus iš anksto nustatytam įvykiui, susijusiam su viena iš sutarties šalių, šalys prisiima tarpusavio įsipareigojimus, kurie aptariami ta nuostata nepriklausomai nuo to, ar tuo metu juos reikia vykdyti ar už juos galima atsiskaityti, automatiškai arba vienos iš šalių pasirinkimu sumažinami arba pakeičiami vieninteliu įsipareigojimu pakeičiant, nutraukiant arba kitu būdu pakeičiant susitarimą, ir juose atspindima bendra mišriųjų įsipareigojimų suma, kurią po to turi sumokėti viena šalis kitai; [23 pakeit.]

h)	vietos kreditoriai – kreditoriai, kurių reikalavimai skolininkui kyla iš veiklos įsisteigimo vietoje, esančioje kitoje – ne skolininko pagrindinių turtinių interesų vietos – valstybėje narėje;

i)	įmonių grupė – patronuojančiųjų patronuojančiosios bendrovės ir visų jos patronuojamųjų bendrovių grupė; [24 pakeit.]

patronuojančioji bendrovė – bendrovė, kuri kontroliuoja vieną ar daugiau patronuojamųjų bendrovių. Bendrovė, kuri rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (*9) , laikoma patronuojančiąja bendrove; [25 pakeit.]

i)	turi daugumą akcininkų ar narių balsavimo teisių kitoje bendrovėje (patronuojamojoje bendrovėje); arba

ii)

yra patronuojamosios bendrovės akcininkė arba narė ir turi teisę

aa)	skirti arba atleisti daugumą tos patronuojamosios bendrovės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių arba

bb)	patronuojamajai bendrovei daryti lemiamą įtaką pagal su ja sudarytą sutartį arba pagal jos įstatų nuostatas.

ja)

esminės grupės funkcijos:

i)	gebėjimas prieš iškeliant bankroto bylą bet kuriai grupės narei priimti ir įgyvendinti strateginės svarbos grupei arba jos daliai turinčius sprendimus arba

ii)	ekonominė svarba grupėje, priskiriama, jei grupės narė arba narės prie visos konsoliduotojo balanso sumos ir konsoliduotosios apyvartos sumos prisideda bent 10 proc. [26 pakeit.]

(*7) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338). "

(*8) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1). "

(*9) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).“ "

22)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jurisdikciją iškelti bankroto bylą (toliau – pagrindinė byla) turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai. Pagrindinių turtinių interesų vieta – tai nuolatinė skolininko turtinių interesų administravimo vieta bent tris mėnesius prieš iškeliant bankroto bylą ar pradedant taikyti procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo , kurią gali nustatyti ir trečiosios šalys. [27 pakeit.]

Bendrovės arba juridinio asmens atveju, kai nėra priešingų įrodymų, laikoma, kad jos pagrindinių turtinių interesų vieta yra jos registruotos buveinės vieta.

Individualia veikla ar profesine veikla besiverčiančių fizinių asmenų atveju laikoma, kad pagrindinių turtinių interesų vieta yra pagrindinė fizinio asmens ekonominės veiklos vieta; kitų fizinių asmenų atveju laikoma, kad pagrindinių turtinių interesų vieta yra jų gyvenamoji vieta.“

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jei bankroto byla iškelta sprendimas iškelti bankroto bylą priimtas pagal šio straipsnio 1 dalį, visos pagal šio straipsnio 2 dalį paskiau iškeltos bylos yra laikomos šalutinėmis bylomis. Nustatant, ar skolininko įsisteigimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, vertinama situacija pagrindinės bylos iškėlimo metu.“[28 pakeit.]

23)

Įterpiami šie straipsniai:

„3a straipsnis

Susijusių bylų jurisdikcija

1. Valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iškelta bankroto byla, teismai kompetentingi nagrinėti visus ieškinius, kylančius tiesiogiai iš bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijusius.

2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ieškinys susijęs su kitu civiliniu ar komerciniu ieškiniu tam pačiam atsakovui, likvidatorius bankroto proceso administratorius gali pareikšti abu ieškinius atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose, o jei ieškinys pareiškiamas keliems atsakovams – bet kurio iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose, su sąlyga, kad atitinkamas teismas turi jurisdikciją pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ( ES ) Nr. 1215/2012 (*10) taisykles. [29 pakeit.]

3. Šiame straipsnyje 2 dalyje ieškiniai laikytini susijusiais, kai jie yra taip glaudžiai susiję, kad juos tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti tarpusavyje nesuderinamų teismo sprendimų rizikos, kylančios dėl atskirų procedūrų. [30 pakeit.]

3b straipsnis

Jurisdikcijos patikrinimas; teisė į teisminę peržiūrą

1. Gavęs prašymą iškelti bankroto bylą, teismas ex officio įvertina, ar šiuo atveju jis turi jurisdikciją pagal 3 straipsnį. Teismo sprendime iškelti bankroto bylą nurodomas teismo jurisdikcijos nustatymo pagrindas, taip pat nurodoma, ar jurisdikcija grindžiama 3 straipsnio 1 ar 2 dalimi.

2. Jei bankroto byla pagal nacionalinę teisę keliama be teismo sprendimo, tokioje byloje paskirtas likvidatorius įvertina, ar valstybė narė, kurioje nagrinėjama byla, turi jurisdikciją pagal 3 straipsnį. Jei turi, likvidatorius nurodo jurisdikcijos pagrindą, taip pat, ar jurisdikcija grindžiama 3 straipsnio 1 ar 2 dalimi. [31 pakeit.]

3. Kiekvienas kreditorius ar suinteresuotoji šalis, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitoje nei bylos iškėlimo valstybėje narėje, turi teisę per tris savaites nuo datos, kurią paskelbta informacija apie bankroto bylos iškėlimą pagal 20a straipsnio a punktą, užginčyti sprendimą iškelti pagrindinę bylą , argumentuodami tarptautine jurisdikcija . Pagrindinę bylą iškėlęs teismas arba likvidatoriaus šiuos kreditorius – jei jie žinomi – laiku informuoja apie tokį sprendimą, kad jie galėtų jį užginčyti. [32 pakeit.]

(*10) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, (OL L 351, 2012 12 20).“ "

24)

4 straipsnio 2 dalies m punktas pakeičiamas taip:

„m)	taisykles dėl visiems kreditoriams nenaudingų sandorių pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ir jų nevykdytinumo.“

25)

Įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Užskaitos susitarimai Tarpusavio užskaitos suėjus terminui

Užskaitos susitarimams taikoma tik tokius susitarimus Jei viena sutarties, kurioje yra nuostata dėl tarpusavio užskaitos suėjus terminui, šalis yra institucija, patenkanti į Direktyvos 2001/24/EB taikymo sritį, šioms tarpusavio užskaitoms suėjus terminui taikoma tik tokias užskaitas reglamentuojančioje sutartyje nurodyta taikoma teisė.“[33 pakeit.]

26)

Įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Reikalavimas patvirtinti pagal vietos teisę

Jeigu valstybės narės teisės aktais, kuriais reglamentuojamos bankroto bylos pasekmės 8 ir 10 straipsniuose nurodytoms sutartims, nustatyta, kad sutartį galima nutraukti ar keisti tik gavus bankroto bylą iškėlusio teismo sutikimą, tačiau bankroto byla toje valstybėje narėje nebuvo iškelta, leisti nutraukti ar pakeisti šias sutartis yra kompetentingas bankroto bylą iškėlęs teismas.“

26a)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Bendro galiojimo Europos patentai ir Bendrijos prekių ženklai

Kaip numatyta šiame reglamente, bendro galiojimo Europos patentas, Bendrijos prekės ženklas ar bet kuri kita panaši Bendrijos teisės nustatyta teisė gali būti įtraukta tik į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą.“[34 pakeit.]

27)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Bankroto bylos pasekmės dar neišspręstoms teismo arba arbitražo byloms

Bankroto bylų pasekmės dar neišspręstoms teismo arba arbitražo byloms dėl turto ar teisių, kurių neteko skolininkas, reglamentuojama tik tos valstybės narės, kurioje nagrinėjama atitinkama teismo ar arbitražo byla, teisės aktais.“

28)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Likvidatorius Bankroto proceso administratorius , paskirtas pagal 3 straipsnio 1 dalį jurisdikciją turinčio teismo, arba – šiai jurisdikcijai priklausančios savo turtu disponuojančio skolininko bylos atveju – bankroto proceso administratorius arba skolininkas gali naudotis visais pagal bylos iškėlimo valstybės teisę jam suteiktais įgaliojimais kitoje valstybėje narėje, jei ten nėra iškelta kita bankroto byla ar, pateikus prašymą iškelti bankroto bylą nesiimta draudžiančių tai daryti apsaugos priemonių. Laikydamasis 5 ir 7 straipsnių nuostatų, likvidatorius bankroto proceso administratorius gali perkelti skolininko turtą iš valstybės narės, kurioje jis yra, teritorijos. Taip pat jis gali įsipareigoti prisiimti vykdytinus ir privalomus įsipareigojimus , kad pagrindinėje byloje būtų paisoma vietos kreditorių teisių paskirstant turtą ir nustatant kreditorių pirmumą, kurias jie būtų turėję šalutinės bylos iškėlimo atveju. Tokiam įsipareigojimui taikomi formos reikalavimai, Tokiu įsipareigojimu patikslinamas faktinis pagrindas , visų pirma susijęs su vietos reikalavimų paskirstymu per prioritetinę vertinimo sistemą pagal šalutinių bankroto bylų teisę, taip pat turto, kurį galima paskirstyti šalutinėje bankroto byloje, vertė, turimos galimybės realizuoti tokį turtą, šalutinėje bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių santykis pagrindinėje byloje ir preliminarios šalutinės bankroto bylos iškėlimo išlaidos. Įsipareigojimams, jei tokių yra, taikomi su forma susiję reikalavimai nustatomi pagal pagrindinės bylos iškėlimo valstybės narės teisės aktus teisę, ir toks įsipareigojimas yra vykdytinas ir privalomas turto atžvilgiu.“[35 pakeit.]

b)	3 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip: „Tie įgaliojimai neapima priverstinių priemonių, išskyrus atvejus, kai teismas nurodo kitaip, ir teisės priimti sprendimą teisiniame procese ar ginčuose.“

29)

Įterpiami šie straipsniai:

„20a straipsnis

Bankroto registrų sukūrimas

Valstybės narės savo teritorijoje sukuria ir tvarko vieną ar kelis registrus („bankroto registrus“), kuriuose viešai ir nemokamai internete skelbiama tokia informacija:

a)	bankroto bylos iškėlimo data;

b)	bankroto bylą iškėlęs teismas ir bylos numeris, jei toks yra;

c)	bankroto procedūros rūšis;

d)	skolininko vardas, pavardė ir adresas;

da)	jei skolininkas yra bendrovė – įmonės kodas ir jos registruotos buveinės adresas; [36 pakeit.]

e)	jei byloje paskirtas likvidatorius bankroto proceso administratorius , jo vardas, pavardė ir adresas;

f)	reikalavimų pateikimo terminas;

g)	sprendimas iškelti bankroto bylą;

h)	sprendimas, kuriuo paskiriamas likvidatorius bankroto proceso administratorius , jei tai kitas sprendimas, nei nurodytas šios dalies g punkte;

i)	pagrindinės bylos užbaigimo data.

20b straipsnis

Bankroto registrų sąveika

1. Komisija įgyvendinimo aktu sukuria decentralizuotą bankroto registrų sąveikos sistemą. Tą sistemą sudaro bankroto registrai ir Europos e teisingumo portalas, kuris yra centrinis elektroninės prieigos prie sistemos informacijos punktas. Kad būtų prieinama 20a straipsnyje nurodyta informacija, paieškos paslauga sistemoje teikiama visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

2. Ne vėliau kaip … (*11) įgyvendinimo aktu 45b straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka Komisija priima:

—	elektroninio susižinojimo ir keitimosi informacija būdus nustatančias technines specifikacijas, grindžiamas nustatytomis bankroto registrų sąveikos sistemos sąsajos specifikacijomis;

—	technines priemones, kuriomis užtikrinami būtiniausi informacinių technologijų saugumo standartai, taikytini informacijos perdavimui ir platinimui per bankroto registrų sąveikos sistemą;

—	būtiniausius kriterijus Europos e. teisingumo portale teikiamai paieškos paslaugai, grindžiamus 20a straipsnyje nurodyta informacija;

—	būtiniausius kriterijus tokios paieškos rezultatų pateikimui, grindžiamus 20a straipsnyje nurodyta informacija;

—	prieigos prie sąveikos sistemoje teikiamų paslaugų rūšis it technines sąlygas ir

—	terminų glosarijų, kuriame bendrais bruožais paaiškinamos A priede išvardytos nacionalinės bankroto procedūros.

20c straipsnis

Bankroto registrų sukūrimo ir sąveikos užtikrinimo išlaidos

1. Bankroto registrų sąveikos sistemos sukūrimas ir tolesnė plėtra finansuojama iš bendrojo Sąjungos biudžeto.

2. Kiekviena valstybė narė padengia išlaidas, susijusias su savo šalies bankroto registro pritaikymu sąveikai su Europos e. teisingumo portalu, taip pat šio registro administravimo, naudojimo ir priežiūros išlaidas.

20d straipsnis

Bankroto bylų registravimas

Kai iškeliama pagrindinė arba šalutinė byla iškeliama bendrovei, juridiniam asmeniui ar individualia veikla ar profesine veikla besiverčiančiam fiziniam asmeniui, bankroto bylą keliantis teismas užtikrina, kad 20a straipsnyje nurodyta informacija būtų nedelsiant paskelbta bylos iškėlimo valstybės bankroto registre. Valstybės narės nustato išbraukimo iš bankroto registro procedūras. “[37 pakeit.]

30)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Paskelbimas kitoje valstybėje narėje

1. Kol nesukurta 20b straipsnyje nurodyta bankroto registrų sąveikos sistema, pranešimas apie sprendimą iškelti bankroto bylą ir, jei toks yra, sprendimą paskirti likvidatorių, likvidatoriaus bankroto proceso administratorių šio prašymu skelbiamas bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kurioje yra skolininko įsisteigimo vieta, pagal toje valstybėje taikomas skelbimo procedūras. Tokiame pranešime nurodomas paskirtasis likvidatorius ir tai, ar jurisdikcija grindžiama 3 straipsnio 1 ar 2 dalimi nurodoma visa kita 20a straipsnyje numatyta informacija . [38 pakeit.]

2. Likvidatorius Bankroto proceso administratorius gali prašyti, kad šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta informacija būtų skelbiama bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kurioje yra skolininko turto ar kreditorių ar skolininkų , pagal tos valstybės procedūras.“[39 pakeit.]

31)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Registravimas kitos valstybės narės viešuose registruose

Kol nesukurta 20b straipsnyje nurodyta bankroto registrų sąveikos sistema, likvidatoriaus bankroto proceso administratoriaus prašymu 21 straipsnyje nurodyti sprendimai paskelbiami bet kurios kitos valstybės narės, kuri yra skolininko įsisteigimo vieta ir kurioje ši įsisteigimo vieta įtraukta į viešą registrą, nekilnojamojo turto registre, prekybos registre ar kitame viešame registre. Likvidatorius Bankroto proceso administratorius gali prašyti paskelbti šią informaciją bet kurioje kitoje valstybėje narėje.“

31a)

24 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jeigu toks įsipareigojimas įvykdomas prieš išspausdinant 20a ar 21 straipsnyje numatytą pranešimą, jei nėra priešingų įrodymų, laikoma, kad įsipareigojimą įvykdęs asmuo nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą; jei įsipareigojimas įvykdomas po to, kai buvo išspausdintas minėtas pranešimas, jei nėra priešingų įrodymų, laikoma, kad įsipareigojimą įvykdęs asmuo žinojo apie bylos iškėlimą.“[40 pakeit.]

32)

25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Kitų teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas

1. Teismo, kurio sprendimas iškelti bylą buvo pripažintas pagal 16 straipsnį, priimti sprendimai dėl bankroto bylos ir jos užbaigimo bei šio teismo patvirtintos taikos sutartys taip pat yra pripažįstami be papildomų formalumų. Tokie sprendimai vykdomi pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 32–56 straipsnius, išskyrus 34 straipsnio 2 dalį ( ES ) Nr. 1215/2012 39–46 straipsnius. [41 pakeit.]

Šio straipsnio pirma pastraipa taip pat taikoma teismo sprendimams, tiesiogiai ar glaudžiai susijusiems su bankroto byla, net jei jie priimti kito teismo.

Šio straipsnio pirma pastraipa taip pat taikoma sprendimams dėl apsaugos priemonių, kurių imamasi dėl prašymo iškelti bankroto bylą ar su tuo susijusių aplinkybių.

2. Teismo sprendimų, išskyrus minimus šio straipsnio 1 dalyje, pripažinimas ir vykdymas reglamentuojamas Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012, jei jis taikytinas.“

33)

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Bylos iškėlimas

Jei pagrindinė byla buvo iškelta vienos valstybės narės teismo ir pripažinta kitoje valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją pagal 3 straipsnio 2 dalį, šalutinę bankroto bylą gali iškelti pagal šio skyriaus nuostatas. Šalutinė byla turi poveikį tik tam skolininko turtui, kuris yra valstybės narės, kurioje iškelta ta byla, teritorijoje.“

34)

Įterpiamas šis straipsnis:

„29a straipsnis

Sprendimas iškelti šalutinę bylą

1. Teismas, gavęs prašymą iškelti šalutinę bylą, nedelsdamas praneša apie tai likvidatoriui bankroto proceso administratoriui pagrindinėje byloje ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę dėl šio prašymo. [42 pakeit.]

2. Likvidatorius Bankroto proceso administratoriaus pagrindinėje byloje prašymu 1 dalyje nurodytas teismas atideda sprendimą iškelti šalutinę bylą arba atsisako tokią bylą iškelti, jei bankroto proceso administratorius pagrindinėje byloje pateikia pakankamai įrodymų, kad šalutinės bylos iškėlimas nėra būtinas vietos kreditorių interesams apsaugoti, ypač jeigu likvidatorius bankroto proceso administratorius pagrindinėje byloje prisiėmė 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą ir laikosi jo sąlygų. [43 pakeit.]

2a. Vietos kreditoriai turi teisę per tris savaites nuo sprendimo, apie kurį paskelbta visuomenei pagal 20a straipsnio a punktą, priėmimo užginčyti sprendimą atidėti šalutinių bylų iškėlimą arba atsisakyti iškelti tokias bylas. [44 pakeit.]

2b. Vietos kreditoriai turi teisę pateikti skundą pagrindinę bylą nagrinėjančiam teismui įpareigoti bankroto proceso administratorių pagrindinėje byloje imtis tinkamų priemonių, reikalingų siekiant apginti vietos kreditorių interesus. Toks įpareigojimas gali apimti draudimą perkelti turtą iš valstybės narės, kurioje atidėtas šalutinės bylos iškėlimas arba atsisakyta iškelti tokią bylą, atidėjimą paskirstyti lėšas pagrindinėje byloje arba bankroto proceso administratoriaus pagrindinėje byloje prievolę užtikrinti garantijos, kad bus vykdomi įsipareigojimai, pateikimą. [45 pakeit.]

2c. 1 dalyje nurodytas teismas gali paskirti patikėtinį, kurio galios būtų ribotos. Patikėtinis užtikrina, kad įsipareigojimai tinkamai vykdomi, ir dalyvauja juos įgyvendinant, jei tai būtina vietos kreditorių interesams apsaugoti. Patikėtinis turi teisę pateikti skundą pagal 2b dalį. [46 pakeit.]

3. Spręsdamas, ar kelti šalutinę bylą, 1 dalyje nurodytas teismas, pasirenka tinkamiausią iš nacionalinėje teisėje numatytų procedūrų pagal vietos kreditorių interesus, nesvarbu, ar tenkinamos galimos skolininko mokumo sąlygos.

4. Likvidatoriui . Bankroto proceso administratoriui pagrindinėje byloje nedelsiant pranešama apie sprendimą iškelti šalutinę bylą ir suteikiama galimybė tokį sprendimą užginčyti per tris savaites nuo to pranešimo gavimo . Pagrįstais atvejais šalutinę bylą iškeliantis teismas gali sutrumpinti tą laikotarpį iki ne mažiau nei vienos savaitės nuo pranešimo gavimo. “[47 pakeit.]

35)

31 straipsnis pakeičiamas taip:

„31 straipsnis

Likvidatorių Bankroto proceso administratorių bendradarbiavimas ir susižinojimas

1. Likvidatorius pagrindinėje byloje ir likvidatoriai šalutinėse Bankroto proceso administratoriai tam pačiam skolininkui iškeltose bankroto bylose bendradarbiauja taip, kad šiuo bendradarbiavimu nebūtų pažeidžiamos , jei toks bendradarbiavimas gali padėti sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai administruoti bylas, nepažeidžia kiekvienai iš šių bylų taikytinos taisyklės taikytinų taisyklių ir nekelia jokių interesų konfliktų . Toks bendradarbiavimas gali vykti susitarimų ar protokolų pagrindu. [48 pakeit.]

2. Likvidatoriai Bankroto proceso administratoriai :

nedelsdami perduoda vieni kitiems informaciją, kuri gali būti svarbi kitose bylose, ypač dėl reikalavimų pateikimo ir patikrinimo bei visų priemonių, kuriomis siekiama sanuoti ar restruktūrizuoti įsiskolinusią bendrovę arba užbaigti bylą, su sąlyga, kad bus imtasi reikiamų konfidencialios informacijos apsaugos priemonių;

b)	įvertina galimybę restruktūrizuoti įsiskolinusią bendrovę ir, jei tai įmanoma, koordinuoja restruktūrizavimo plano parengimą ir įgyvendinimą;

koordinuoja skolininko turto realizavimo ir naudojimo bei jo veiklos administravimą; likvidatorius bankroto proceso administratorius šalutinėje byloje kuo anksčiau suteikia likvidatoriui bankroto proceso administratoriui pagrindinėje byloje galimybę pateikti pasiūlymus dėl turto realizavimo ar panaudojimo šalutinėje byloje.“

36)

Įterpiami šie straipsniai:

„31a straipsnis

Teismų bendradarbiavimas ir susižinojimas

1. Kad būtų geriau koordinuojamos tam pačiam skolininkui iškeltos pagrindinė ir šalutinės bankroto bylos, teismas, kuriam pateiktas prašymas iškelti bankroto bylą ar kuris tokią bylą iškėlė, bendradarbiauja su bet kuriuo kitu teismu, nagrinėjančiu bankroto bylą ar iškėlusiu tokią bylą, tokiu bendradarbiavimu nepažeisdamas jei toks bendradarbiavimas gali padėti sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai administruoti bylas ir nepažeidžia kiekvienai iš šių bylų taikytinų taisyklių. Tam užtikrinti teismai tam tikrais atvejais gali paskirti asmenį ar instituciją, veikiančius veikti pagal jų nurodymus , jei tokios nuostatos yra suderinamos su byloms taikomomis taisyklėmis . [49 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodyti teismai gali susižinoti tiesiogiai ir prašyti vieni kitų informacijos ar pagalbos, su sąlyga, kad toks susižinojimas bus nemokamas ir juo nebus pažeistos procedūrinės proceso šalių teisės bei informacijos konfidencialumo reikalavimai.

3. Bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas visomis tinkamomis priemonėmis, kaip antai:

a)	informacijos perdavimas visais teismui priimtinais būdais;

b)	skolininko turto ir veiklos administravimo bei priežiūros koordinavimas;

c)	teismo posėdžių koordinavimas;

d)	protokolų tvirtinimo koordinavimas.

31b straipsnis

Likvidatorių Bankroto proceso administratorių ir teismų bendradarbiavimas ir susižinojimas

1. Siekiant geriau koordinuoti tam pačiam skolininkui iškeltas pagrindinę ir šalutines bankroto bylas: [50 pakeit.]

a)	likvidatoriaus bankroto proceso administratorius pagrindinėje byloje bendradarbiauja ir susižino su bet kuriuo teismu, kuriam pateiktas prašymas iškelti šalutinę bankroto bylą arba kuriame tokia byla iškelta, taip pat

b)	likvidatoriaus bankroto proceso administratorius šalutinėje ar teritorinėje bankroto byloje bendradarbiauja ir susižino su teismu, kuriam pateiktas prašymas iškelti pagrindinę bankroto bylą arba kuriame tokia byla iškelta,

kiekvienu atveju, kai toks bendradarbiavimas ir susižinojimas gali padėti sudaryti palankesnes sąlygas koordinuoti bylas, jie yra suderinami su kiekvienai bylai taikomomis taisyklėmis ir dėl jų nekyla jokio interesų konflikto. [51 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas vykdomas visomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant 31a straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones, jei tokiu bendradarbiavimu nepažeidžiamos kiekvienai iš šių bylų taikytinos taisyklės.“

37)

33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip: „Bylos sustabdymas“

b)	1 ir 2 dalyse žodžiai „likvidavimo procedūra (-os)“ pakeičiami žodžiu „byla (-os)“.

38)

34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis

Pagrindinės ar šalutinės bankroto bylos užbaigimas

1. Pagrindinės bylos užbaigimas nėra kliūtis tęsti tuo metu dar nebaigtą nagrinėti šalutinę bylą.

2. Jeigu šalutinė byla juridiniam asmeniui iškelta jo registruotos buveinės valstybėje narėje, o užbaigus bylą juridinis asmuo panaikinamas, šis faktas nėra kliūtis tęsti kitoje valstybėje narėje iškeltą pagrindinę bylą, juridinis asmuo neišbraukiamas iš įmonių registro, kol nebaigiama nagrinėti pagrindinė byla .“[52 pakeit.]

39)	35 straipsnyje žodis „likvidavus“ pakeičiamas žodžiu „realizavus“.

40)

37 straipsnis pakeičiamas taip:

„37 straipsnis

Anksčiau iškeltos bylos juridinio statuso pakeitimas

Likvidatorius Bankroto proceso administratorius pagrindinėje byloje gali prašyti valstybės narės, kurioje iškelta šalutinė byla, teismo perkvalifikuoti šalutinę bylą į kitos rūšies bankroto procedūrą, numatytą tos valstybės narės teisėje.“

41)

39 straipsnis pakeičiamas taip:

„39 straipsnis

Teisė pateikti reikalavimus

Bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne bylos iškėlimo valstybėje narėje (toliau – užsienio kreditorius), turi teisę bet kokia forma, įskaitant elektronines priemones, pripažįstamas pagal bylos iškėlimo valstybės narės teisę, pateikti reikalavimus bankroto byloje. Nėra privaloma, kad reikalavimus pateikiančią šalį atstovautų advokatas ar kitas teisininkas.“

42)

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis papildoma šiuo sakiniu: „Prie pranešimo taip pat pridedama 41 straipsnyje nurodytos standartinės reikalavimų pateikimo formos kopija arba pateikiama nuorodą į internetinę šios formos versiją.“

papildoma šia dalimi:

„3. Šiame straipsnyje nurodyta informacija pateikiama naudojantis standartine pranešimo forma, kuri turi būti parengta laikantis 45b straipsnio 4 dalyje nurodytos patariamosios procedūros ir ne vėliau kaip … (*12) paskelbta Europos e. teisingumo portale. Formos antraštė visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis – „Pranešimas apie bankroto bylą“. Forma pateikiama bylos iškėlimo valstybės narės oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų arba kita kalba, kurią ta valstybė nurodė kaip priimtiną pagal 41 straipsnio 3 dalį, jei yra pagrindo manyti, kad tą kalbą užsienio kreditoriai moka geriau.“

(*12) 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo."

43)

41 straipsnis pakeičiamas taip:

„41 straipsnis

Reikalavimų pateikimo procedūra

1. Visi žinomi užsienio kreditoriai reikalavimus pateikia naudodamiesi standartine reikalavimų forma, kuri turi būti parengta laikantis 45b straipsnio 4 dalyje nurodytos patariamosios procedūros ir ne vėliau kaip … (*13) paskelbta Europos e. teisingumo portale. Formos antraštė visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis – „Reikalavimų pateikimas“.

2. 1 dalyje nurodytas kreditorius standartinėje reikalavimų formoje pateikia šiuos duomenis:

a)	savo vardą, pavardę ir adresą;

b)	reikalavimo pobūdį;

c)	reikalavimo sumą ir teisės į jį atsiradimo datą;

d)	ar reikalaujama pirmumo teisės;

e)	ar kreditorius remiasi reikalavimo užtikrinimu daiktine teise ar nuosavybės teisės išsaugojimu, ir jei taip, tai kokiam turtui taikomi tokie užtikrinimai, kuriais jis remiasi, ir

f)	ar prašoma įskaityti tarpusavio reikalavimus ir ar reikalavimo suma yra po įskaitymo likusi suma.

Prie standartinės reikalavimų formos pridedamos patvirtinamųjų dokumentų kopijos, jei jų yra.

3. Reikalavimus galima pateikti bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba. Kreditoriaus gali būti pareikalauta pateikti vertimą į bylos iškėlimo valstybės narės valstybinę kalbą arba į vieną iš jos valstybinių kalbų arba į kitą tos valstybės narės nurodytą priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė, be savo kalbos, nurodo dar bent vieną oficialiąją Sąjungos kalbą, kuria galima pateikti reikalavimus.

4. Reikalavimai pateikiami per laikotarpį, nustatytą bankroto bylos iškėlimo valstybės narės teisėje. Užsienio kreditorių atveju šis laikotarpis negali būti trumpesnis nei 45 dienos nuo paskelbimo apie bankroto bylos iškėlimą ją iškėlusios valstybėje bankroto registre.

5. Jeigu likvidatorius bankroto proceso administratorius užginčija pagal šį straipsnį pateiktus reikalavimus, jis suteikia kreditoriui galimybę pateikti papildomų įrodymų reikalavimui ir jo dydžiui patvirtinti.“

44)	42 straipsnis išbraukiamas.

45)

Įterpiamas šis skyrius:

„IVa SKYRIUS

ĮMONIŲ GRUPIŲ NARIŲ BANKROTAS

42a straipsnis

Likvidatorių Bankroto proceso administratorių prievolė bendradarbiauti ir susižinoti

1. Jei bankroto byla susijusi dviem ar daugiau vienos įmonių grupės narių, likvidatorius bankroto proceso administratorius , paskirtas vienos šios grupės narės byloje, bendradarbiauja su visais tos pačios grupės narių bylose paskirtais likvidatoriais bankroto proceso administratoriais , jei toks bendradarbiavimas gali padėti veiksmingai spręsti bylas, nepažeidžia šioms byloms taikytinų taisyklių ir nesukelia interesų konflikto. Tas bendradarbiavimas gali vykti susitarimų ar protokolų pagrindu.

2. Bendradarbiaudami, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, likvidatoriai bankroto proceso administratoriai :

a)	nedelsdami perduoda vieni kitiems informaciją, kuri gali būti svarbi kitose bylose, su sąlyga, kad imamasi reikiamų konfidencialios informacijos apsaugos priemonių;

b)	įvertina galimybę restruktūrizuoti įmonių grupę grupės nares, kurioms iškeltos bankroto bylos, ir, jei tai įmanoma, koordinuoja veiksmus rengiant koordinuotą restruktūrizavimo plano pasiūlymą ir dėl jo derantis; [53 pakeit.]

c)	koordinuoja įmonių grupės narių, kurioms iškelta bankroto byla, veiklos administravimą ir priežiūrą.

Likvidatorių Bankroto proceso administratorių susitarimu vienoje iš bylų paskirtam likvidatoriui bankroto proceso administratoriui gali būti suteikti didesni įgaliojimai, jei toks susitarimas atitinka kiekvienai iš šių bylų taikytinas taisykles.

42b straipsnis

Teismų susižinojimas ir bendradarbiavimas

1. Jei bankroto byla susijusi dviem ar daugiau vienos įmonių grupės narių, teismas, kuriam pateiktas prašymas iškelti bylą vienai šios grupės narei ar kuriame tokia byla iškelta, bendradarbiauja su visais teismais, kuriems pateiktas prašymas iškelti bylą kitai tos pačios grupės narei ar kuriuose tokia byla iškelta, jei toks bendradarbiavimas gali padėti veiksmingai administruoti bylas ir nepažeidžia šioms byloms taikytinų taisyklių. Tam užtikrinti teismai tam tikrais atvejais gali paskirti asmenį ar instituciją, veikiančius veikti pagal jų nurodymus , jei tokios nuostatos yra suderinamos su byloms taikomomis taisyklėmis . [54 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodyti teismai gali susižinoti tiesiogiai ir prašyti vieni kitų informacijos ar pagalbos.

3. Bendradarbiavimas vykdomas visomis tinkamomis priemonėmis, kaip antai:

a)	informacijos perdavimas visais teismui priimtinais būdais, jei informacija perduodama nemokamai ir nepažeidžiant procedūrinių bylos šalių teisių ir informacijos konfidencialumo reikalavimų;

b)	įmonių grupės narių turto ir veiklos administravimo ir priežiūros koordinavimas;

c)	bylų nagrinėjimo koordinavimas;

d)	protokolų tvirtinimo koordinavimas.

42c straipsnis

Likvidatorių Bankroto proceso administratorių ir teismų bendradarbiavimas ir susižinojimas

Įmonių grupės narės bankroto byloje paskirtas likvidatoriaus bankroto proceso administratorius bendradarbiauja ir susižino su visais teismais, kuriems pateiktas prašymas iškelti bylą kitai tos pačios įmonių grupės narei ar kuriuose tokia byla iškelta, jei toks bendradarbiavimas gali padėti koordinuoti bylas,ir nepažeidžia šiose bylose taikytinų taisyklių ir nekelia jokių interesų konfliktų . Be kita ko, likvidatorius bankroto proceso administratorius gali prašyti tokio teismo informacijos apie kitos įmonių grupės narės bylą arba pagalbos byloje, kurioje yra paskirtas. [55 pakeit.]

42d straipsnis

Likvidatorių Bankroto proceso administratorių įgaliojimai ir bylos sustabdymas

1. Likvidatorius Bankroto proceso administratorius , paskirtas įmonių grupės narės bankroto byloje, turi teisę:

a)	būti išklausytas bet kurioje byloje, iškeltoje kitai tos pačios grupės narei, taip pat dalyvauti kreditorių susirinkimuose; ir

b)	prašyti laikotarpiui iki dviejų mėnesių sustabdyti bylą, iškeltą kitai tos pačios grupės narei; [56 pakeit.]

c)	pasiūlyti sanavimo planą, taikos sutartį ar kitą panašią priemonę visoms ar kai kurioms grupės narėms, kurioms iškelta bankroto byla, ir pateikti atitinkamą priemonę kitoje byloje, iškeltoje kitai tos pačios grupės narei, pagal tai bylai taikytiną teisę; ir [57 pakeit.]

d)	prašyti imtis papildomų procedūrinių priemonių pagal c punkte nurodytą teisę, kurios gali būti reikalingos siekiant sanavimo, pavyzdžiui, bylos juridinio statuso pakeitimo. [58 pakeit.]

2. 1 dalies b punkte nurodytą bylą iškėlęs teismas visiškai arba iš dalies sustabdo tą bylą, jei bankroto proceso administratorius pateikia pakankamų įrodymų, kad tai naudinga kreditoriams toje byloje. Byla gali būti sustabdoma ne ilgiau kaip trims dviem mėnesiams; toks pat laikotarpis taikomas bylos tęsimui ar atnaujinimui. Bylą sustabdantis teismas gali nurodyti likvidatoriui bankroto proceso administratoriui imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų apsaugoti kreditorių toje byloje interesai.“ [59 pakeit.]

42da straipsnis

Grupės koordinavimo procedūrų pradėjimas

1. Bankroto proceso administratorius gali inicijuoti grupės koordinavimo procedūras bet kokiame teisme, kuriam pagal jurisdikciją priklauso nagrinėti vienos grupės narės bankroto bylą, jei:

a)	su ta įmone susijusi bankroto byla dar nagrinėjama ir

b)	grupės narės, kurių pagrindinių interesų centras yra valstybėje narėje, kurioje yra teismas, kuriam pateiktas prašymas pradėti bankroto koordinavimo procedūrą, grupėje atlieka esmines funkcijas.

2. Jei prašymas pradėti grupės koordinavimo procedūrą pateikiamas daugiau nei vienam teismui, grupės koordinavimo procedūra pradedama toje valstybėje narėje, kurioje vykdomos pačios svarbiausios grupės funkcijos. Tuo tikslu teismai, kuriems pateikti prašymai, bendradarbiauja ir informuoja vienas kitą pagal 42b straipsnį. Jei negalima nustatyti esminių funkcijų, pirmas teismas, kuriam pateiktas prašymas, gali pradėti grupės koordinavimo procedūrą, jei įvykdytos tokių procedūrų pradėjimo sąlygos.

3. Jei pradėta grupės koordinavimo procedūra, bankroto proceso administratoriaus teisei prašyti sustabdyti bylą pagal 42d straipsnio 1 dalies b punktą turi pritarti koordinatorius. Jau priimti nurodymai dėl sustabdymo toliau galioja priklausomai nuo koordinatoriaus įgaliojimų prašyti panaikinti bet kokį tokį sustabdymą. [60 pakeit.]

42db straipsnis

Koordinatoriaus užduotys ir teisės

1. Grupės koordinavimo procedūrą pradedantis teismas paskiria koordinatorių. Koordinatorius yra nepriklausomas nuo grupės narių ir jų kreditorių ir vykdo šias užduotis:

a)	nustatyti ir parengti procedūrinio pobūdžio rekomendacijas ir esmines rekomendacijas dėl koordinuotos bankroto procedūros vykdymo tvarkos;

b)	tarpininkauti ginčuose, kylančiuose tarp dviejų ir daugiau grupės narių bankroto proceso administratorių ir

pateikti grupės koordinavimo planą, kuriame būtų nustatytas, aprašytas ir rekomenduojamas įgyvendinti išsamus priemonių, reikalingų siekiant laikytis integruoto požiūrio sprendžiant sunkumus grupės narių bankroto atveju, rinkinys. Šis planas ypač gali apimti rekomendacijas dėl:

i)	priemonių, kurių būtina imtis siekiant atkurti ekonominę veiklą ir finansinį grupės ar bet kokios jos dalies patikimumą;

ii)	grupės viduje iškilusių ginčų sprendimo, ypač susijusių su grupės viduje atliekamomis operacijomis ir užginčijimo ieškiniais;

iii)	bankrutuojančių grupės narių bankroto proceso administratorių susitarimų.

2. Koordinatoriaus teisės:

a)	būti išklausytam ir dalyvauti bet kurioje byloje, iškeltoje kitai tos pačios grupės narei, visų pirma dalyvaujant kreditorių susirinkimuose;

b)	teisė pateikti ir paaiškinti grupės koordinavimo planą, priimtą pagal 42dc straipsnio 3 dalį;

c)	teisė visų bankroto proceso administratorių, kurie yra arba gali būti naudingi nustatant ir rengiant bylos koordinavimo strategijas ir priemones, prašyti pateikti informacijos, taip pat

d)	teisė prašyti laikotarpiui iki trijų mėnesių sustabdyti bylą, iškeltą kitai tos pačios grupės narei, ir prašyti panaikinti bet kokį tokį sustabdymą. [61 pakeit.]

42dc straipsnis

Grupės koordinavimo planų tvirtinimas teisme

1. Bankroto byloje, kuriai gali turėti poveikį grupės koordinavimo plano įgyvendinimas, paskirti bankroto proceso administratoriai gali pateikti pastabas dėl grupės koordinavimo plano projekto per ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, kurį nustato koordinatorius pateikdamas planą.

2. Kartu su plano projektu, pateiktu teismui patvirtinti, pateikiama:

a)	koordinatoriaus pastabos dėl to, kaip laikomasi 1 dalies nuostatų;

b)	bankroto proceso administratorių iki pateikiant plano projektą gautos pastabos ir

c)	pagrįstas koordinatoriaus pareiškimas, kuriame paaiškinama, kaip plano projekte atsižvelgta (ar neatsižvelgta) į pastabas.

3. Teismas patvirtina planą, jei įsitikina, kad koordinatorius įvykdė oficialius šio straipsnio 2 dalies ir 42db straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus. [62 pakeit.]

42dd straipsnis

Ryšys tarp grupės koordinavimo procedūros ir bankroto bylos

1. Vykdydami bankroto procedūras bankroto proceso administratoriai privalo atsižvelgti į koordinatoriaus rekomendacijas ir grupės koordinavimo planą. Jei bankroto proceso administratorius ketina nukrypti nuo priemonių ir veiksmų, kurie siūlomi grupės koordinavimo plane, jis paaiškina šio nukrypimo priežastis kreditorių susirinkime arba kitam organui, kuriam jis yra atskaitingas pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus.

2. 1 dalies nesilaikymas laikomas bankroto proceso administratoriaus pareigų pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus nesilaikymu. [63 pakeit.]

42de straipsnis

Koordinatoriaus atsakomybė

Koordinatorius rūpestingai vykdo savo pareigas. Turto, susijusio su bankroto byla, kuriai taikoma grupės koordinavimo procedūra, atžvilgiu jis atsako už žalą, kurią galima pagrįstai įvertinti kaip patirtą dėl šių pareigų nevykdymo. Koordinatoriaus atsakomybė nustatoma pagal valstybės narės, kurioje pradėta koordinavimo procedūra, teisės aktus. [64 pakeit.]

42df straipsnis

Išlaidos

1. Valstybių narių teisės aktuose sukuriamos nuostatos dėl teismo išlaidų ir atlyginimo koordinatoriui.

2. Grupės koordinavimo procedūros išlaidas proporcingai padengia grupės narės, kurioms pradedant koordinavimo procedūrą buvo iškelta bankroto byla. Dalis, kurią turi padengti kiekviena grupės narė, apskaičiuojama įvertinus tos narės turto vertės dalį konsoliduotoje visų grupės narių, kurioms iškelta bankroto byla, turto vertėje.“ [65 pakeit.]

46)

Įterpiamas šis straipsnis:

„44a straipsnis

Informacija apie nacionalinę bankroto teisę

1. Kad reikiama informacija būtų viešai prieinama visuomenei, valstybės narės per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, kuris įsteigtas Tarybos sprendimu 2001/470/EB (*14), pateikia savo šalies bankroto teisės ir procedūrų, ypač susijusių su 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais aspektais, aprašą.

2. Tą informaciją valstybės narės nuolat atnaujina.

(*14) 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas 2001/470/EB, sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (OL L 174, 2001 6 27, p. 25).“"

47)

45 straipsnis pakeičiamas taip:

„45 straipsnis

Priedų dalinis keitimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šiame straipsnyje ir 45a straipsnyje nustatyta tvarka iš dalies keičiami A ir C priedai.

2. Kad būtų pradėta A priedo dalinio keitimo procedūra, Valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinės teisės nuostatas dėl bankroto bylų, kurias jos nori įtraukti į A priedą, kurios atitinka 1 straipsnyje nustatytus kriterijus , ir prideda trumpą jų aprašymą. Komisija įvertina, ar teisės nuostatos, apie kurias pranešta, atitinka 1 straipsnyje nurodytas sąlygas, ir, jei taip, deleguotuoju aktu iš dalies pakeičia A priedą.“ [66 pakeit.]

2a. Valstybės narės Komisijai praneša apie bet kokius esminius pakeitimus, darančius poveikį jų nacionalinės teisės nuostatoms, kuriomis reglamentuojamos bankroto bylos. Komisija įvertina, ar iš dalies pakeistos teisės nuostatos atitinka 1 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir, jei taip, deleguotuoju aktu iš dalies pakeičia A priedą.“ [67 pakeit.]

48)

Įterpiami šie straipsniai:

„45a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 45 straipsnyje nurodyti įgaliojimai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 45 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal 45 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

45b straipsnis

Įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus

1. Įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus Komisijai suteikiami siekiant

a)	užtikrinti bankroto registrų sąveiką, kaip nurodyta 20b straipsnyje; ir

b)	sukurti ir prireikus atnaujinti 40 ir 41 straipsniuose nurodytas formas.

2. Priimant arba iš dalies keičiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

3. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.“

49)	46 straipsnyje data „2012 m. birželio 1 d.“ pakeičiama į „…[10 metų nuo jo įsigaliojimo]“.

50)

Įterpiamas šis straipsnis:

„46a straipsnis

Duomenų apsauga

1. Tvarkydamos Nacionalinės taisyklės, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 95/46/EB, taikomos valstybėje narėje tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą, valstybės narės taiko Direktyvą 95/46/EB jei nedaromas poveikis Direktyvos 95/46/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytoms tvarkymo operacijoms . [68 pakeit.]

2. Komisijai tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.“

51)	B priedas išbraukiamas.

51a)

C priede skirsnis pavadinimu „DEUTSCHLAND“ pakeičiamas taip:

„DEUTSCHLAND

—	Konkursverwalter

—	Vergleichsverwalter

—	Sachwalter (nach der Vergleichsordnung)

—

Verwalter

—	Insolvenzverwalter

—	Sachwalter (nach der Insolvenzordnung)

—	Treuhänder

—	Vorläufiger Insolvenzverwalter

—	Vorläufiger Sachwalter“. [69 pakeit.]

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo … (*15) išskyrus 44a straipsnį, kuris taikomas nuo … (*16).

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 271, 2013 9 19, p. 55.

(2) 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) OL C 358, 2013 12 7, p. 15.

(4) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, 2000 6 30, p. 1).

(5) OL C …, …, p. … .

(6) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(*3) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (OL L 324, 2007 12 10, p. 79).“

(*11) 36 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo.

(*13) 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo.

(*15) OL: prašom įrašyti datą: 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo.

(*16) OL: prašom įrašyti datą: 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo.