4.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 291/21

Pranešėjas:

Ionuţ SIBIAN

1.1.

EESRK sveikina Albanijos pastangas siekti ES standartų skatinant demokratines reformas ir palankiai vertina 2014 m. birželio 27 d. ES sprendimą suteikti jai šalies kandidatės statusą. Tačiau pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), įskaitant socialinius partnerius, atžvilgiu visais stojimo proceso etapais svarbu taikyti skaidresnį ir įtraukesnį požiūrį.

1.2.

Pripažįstamas nacionalinis konsensusas dėl Albanijos integracijos, tačiau reikėtų išnaudoti teigiamą 2014 m. įgautą pagreitį ir nuosekliai remti reformas. EESRK ragina vyriausybę ir opozicines politines partijas palaikyti konstruktyvų ir tvarų dialogą. Labiau patyrusios PVO gali padėti ugdyti dialogo kultūrą ir didinti informuotumą apie politinių partijų įsipareigojimus savo rinkėjams, kadangi būtina stiprinti įvairių partijų bendrą sutarimą dėl reformų ir moralinį principingumą bei skaidrumą.

1.3.

Privaloma sustiprinti struktūras ir mechanizmus, skirtus pilietiniams ir socialiniams dialogams Albanijoje remti, ir reikėtų užtikrinti institucinę paramą dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams remiantis tiek nacionaliniu finansavimu, tiek ir ES finansavimo priemonėmis.

1.4.

Nacionalinės valdžios institucijos turėtų užtikrinti PVO, įskaitant socialinių partnerių, dalyvavimą visose darbo/ekspertų grupėse, susijusiose su integracijos procesu, atsižvelgiant į jų patirtį pagrindinėse srityse: teismų reformos, žmogaus teisių apsaugos, darbo rinkos reformų, jaunimo dalyvavimo, socialinio verslo ir pan.

1.5.

Europos Komisijos pažangos ataskaitos turėtų apimti PVO, įskaitant socialinių partnerių, dalyvavimą stojimo procese, nuodugniai analizuojant tikslus ir pasiekimus pagal Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD 2014–2020 m. ES paramos pilietinei visuomenei gaires ir Plėtros GD 2014–2020 m. ES paramos žiniasklaidos laisvei ir sąžiningai žiniasklaidai gaires. Profesinių sąjungų teisių ir darbuotojų pagrindinių teisių vertinimas turėtų būti atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir Europos profesinėmis sąjungomis ir TDO.

1.6.

EESRK pabrėžia socialinio dialogo svarbą ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus kuo geriau naudotis esamomis institucijomis, visų pirma Nacionaline darbo taryba. Komitetas ragina vyriausybę toliau palaikyti Nacionalinę darbo tarybą ir sistemingiau su ja konsultuotis dėl politikos visose srityse, kuriose darbdaviai ir darbuotojai turi teisėtų interesų. Socialinis dialogas turėtų būti toliau skatinamas regionų ir vietos lygmenimis. EESRK mano, kad socialinis dialogas turėtų būti reguliarus ir struktūruotas, o ne vykti tik iškilus poreikiui, ir kad jis turėtų būti veiksmingesnis ir labiau orientuotas į rezultatus.

1.7.

EESRK prašo, kad socialinio dialogo skatinimas būtų įtrauktas į pagrindinius ES institucijų prioritetus Albanijos atžvilgiu ir kad į šį klausimą būtų atsižvelgta visose EK programose, kuriose ši šalis gali dalyvauti. Tam reikės aktyvesnio Nacionalinės darbo tarybos dalyvavimo; be to, ji turėtų oficialiai dalyvauti ir su ja turėtų būti oficialiai konsultuojamasi kiekvienu derybų dėl stojimo etapu, ji taip pat turėtų dalyvauti vykdant ES ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos sutarties įgyvendinimo stebėseną. Nacionalinė darbo taryba turėtų turėti galimybę teikti pastabas ir nuomones ES institucijoms, vertinančioms Albanijos pažangą, padarytą rengiantis stojimui į ES.

1.8.

EESRK mano, kad socialinių partnerių gebėjimų aktyviai dalyvauti socialiniame dialoge stiprinimas turėtų būti svarbus ES pagalbos programų prioritetas. Reikia padėti stiprinti jų gebėjimus veiksmingai dalyvauti sprendžiant visus ekonominius, socialinius ir teisinius klausimus, taip pat dalyvauti derybose dėl stojimo į ES. Reikėtų stiprinti ir jų organizacines struktūras, vidinę komunikaciją bei gebėjimą tenkinti savo narių poreikius.

1.9.

EESRK ragina Albanijos vyriausybę parengti ir įgyvendinti išsamią kovos su šešėline ekonomika strategiją. Taip pagerėtų šalies finansinė padėtis, būtų užkirstas kelias nesąžiningai konkurencijai ir sudarytos palankesnės ekonominės sąlygos, kartu būtų užtikrinta didesnė pagarba darbuotojų socialinėms teisėms.

1.10.

EESRK primygtinai ragina Albanijos vyriausybę įsipareigoti laikytis konkretesnio ir nuspėjamo grafiko ir skirti išteklių Albanijos vyriausybės politikos gairėse dėl palankesnės aplinkos pilietinės visuomenės raidai numatytoms priemonėms įgyvendinti ir paspartinti Nacionalinės pilietinės visuomenės tarybos (NPVT) steigimą.

1.11.

Reikėtų toliau remti veiksmingą Nacionalinės darbo tarybos (NDT) veiklą tęsiant reguliarius susitikimus darbo jėgos ir verslo klausimais. EESRK rekomenduotų paversti NDT tikra socialinių reikalų ir ekonomikos taryba, panašia į veikiančias ES valstybėse narėse, kad būtų geriau atspindėtas jos trišalis pobūdis.

1.12.

EESRK rekomenduoja įkurti ES ir Albanijos pilietinės visuomenės jungtinį konsultacinį komitetą (JKK), kai bus oficialiai pradėtos derybos dėl Albanijos stojimo į ES. JKK sudarytų abiejų pusių PVO plėtoti nuodugnesnį dialogą ir teikti pastabas politinio lygmens valdžios institucijoms dėl narystės Europos Sąjungoje derybų skyrių.

1.13.

Nacionalinės pilietinės visuomenės tarybos (NPVT) narių atrankos kriterijai turėtų būti aiškiai nurodyti teisinėse nuostatose, o PVO reikėtų padėti susikurti skaidrų mechanizmą savo atstovams skirti. NPVT vaidmuo turi būti suderinamas su kitomis valdymo struktūromis (1), kuriomis siekiama sudaryti geresnes sąlygas bendradarbiavimui su PVO ir jų dalyvavimui, kad būtų užtikrintas papildomumas ir išvengta atsakomybės sumažėjimo arba ribotų išteklių išeikvojimo.

1.14.

Reikėtų geriau viešinti neseniai priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus (pvz., Įstatymą dėl teisės į informaciją, Įstatymą dėl pranešimų ir konsultacijų ir Ministrų Tarybos sprendimą Nr. 953 dėl ne pelno organizacijų mokamo PVM) ir įdiegti mechanizmai, užtikrinantys, kad jie pasiektų nustatytus tikslus. PVO turėtų nuolat dalyvauti didinant informuotumą apie teisines nuostatas, skatinančias veiksmingus konsultavimosi procesus, kartu stebint, kaip laikomasi teisinių reikalavimų.

1.15.

Skaidrumą ir interesų konfliktų vengimą reikėti skatinti šiais būdais:

1.16.

Siekiant užtikrinti PVO finansinį perspektyvumą ir tvarumą, EESRK rekomenduotų ypatingą dėmesį skirti šiems dalykams:

2.1.

Albanija buvo įvardyta kaip potenciali kandidatė tapti ES nare 2003 m. birželio mėn. Salonikų Europos Vadovų Tarybos susitikime. Albanija naudojasi ES autonominėmis prekybos priemonėmis nuo 2000 m., ir pagal 2006 m. pasirašytą Stabilizacijos ir asociacijos sutartį (SAS) jai suteikta papildomų prekybos lengvatų. 2009 m. Albanija pateikė prašymą dėl narystės ES.

2.2.

2013 m. pažangos ataskaitoje Europos Komisija pabrėžė penkis pagrindinius prioritetus stojimo deryboms pradėti: viešojo administravimo reforma; nepriklausoma, veiksminga ir atskaitinga teismų sistema; kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; žmogaus teisių apsauga (įskaitant romų apsaugą, kovos su diskriminacija politiką bei nuosavybės teisių įgyvendinimą). Vyriausybės veiksmų planas dėl penkių pagrindinių prioritetų buvo priimtas 2014 m. gegužės mėn.

2.3.

2013 m. lapkričio mėn. Albanijos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl šalies stojimo į ES ir patvirtino keletą su integracija į ES susijusių priemonių. Parlamentinis integracijos į ES komitetas stebėjo vyriausybės veiksmų planą dėl penkių pagrindinių prioritetų ir taip pat atliko savo priežiūros vaidmenį rengdamas klausymus su integracijos į ES ministru.

2.4.

Dar kartą patvirtintas Albanijos vyriausybės ir parlamento pritarimas integracijos į ES procesui labai padėjo užtikrinti, kad 2014 m. birželio 27 d. Albanijai būtų suteiktas šalies kandidatės statusas.

2.5.

Nepaisant to, antrąjį 2014 m. pusmetį vyravo priešiškas politinis klimatas, kuris sulėtino pažangą vykdant reformas ir veiksmingai įgyvendinant priemones, pradėtas siekiant Albanijos stojimo į ES. 2014 m. gruodžio mėn. vyriausybės ir opozicijos pasiektas susitarimas, kuriam pritarė Europos Parlamentas, sudarė sąlygas politiniam dialogui parlamente atkurti.

2.6.

2013 m. lapkričio mėn. buvo pradėtas aukšto lygio dialogas (ALD) dėl pagrindinių prioritetų, kaip priemonė ES ir Albanijos bendradarbiavimui organizuoti ir padėti Albanijai neprarasti susitelkimo ir bendro sutarimo dėl integracijos į ES. 2014 m. rugsėjo mėn. įsteigta jungtinė Albanijos ir Europos Komisijos darbo grupė dėl pagrindinių prioritetų turėtų sudaryti sąlygas nuosekliai stebėti reformų įgyvendinimo pažangą ir skatinti įtraukias diskusijas ir galimybę gauti ekspertinės bei geros kokybės informacijos.

2.7.

Įstatymas dėl Nacionalinės integracijos į ES tarybos įsteigimo buvo priimtas 2015 m. kovo mėn. pradžioje. Svarbu padaryti šį konsultavimosi mechanizmą veiksniu ir įtraukiu, užtikrinant, kad tarybai priklausančios PVO, įskaitant socialinius partnerius, būtų reprezentatyvios ir skaidriai atrinktos.

3.1.

Albanija išlaikė ekonomikos stabilumą pasaulinės finansų ir ekonominės krizės laikotarpiu, tačiau vis dar susiduria su nemažais iššūkiais. Pagrindinės ekonominės problemos vis dar yra aukštas nedarbo lygis (pirmąjį 2014 m. ketvirtį – 18,3 %) ir platus neoficialaus darbo paplitimas, kuris silpnina visą ekonomiką, mažina biudžetą ir palieka darbuotojus be socialinės apsaugos. Beveik vienas iš trijų jaunuolių neturi darbo. Šios problemos ir korupcija yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys albanus emigruoti. Nuo to laiko, kai albanams suteikta galimybė keliauti į užsienį, trečdalis gyventojų išvyko į kitas šalis.

3.2.

Žemės ūkis sudaro 19,5 % BVP ir jame vis dar sukuriama daugiausiai darbo vietų (2013 m. 44,6 % viso užimtumo). 98,2 % iš 3 03  802 žemės ūkio valdų Albanijoje yra labai mažo našumo šeimų ūkiai. Investicijoms į žemės ūkį vis dar trukdo neaiškumai, susiję su žemės nuosavybės dokumentais.

3.3.

Albanija ratifikavo 80 Europos Tarybos (ET) sutarčių ir konvencijų. Vis dėlto naujausioje už žmogaus teises atsakingo ET komisijos nario ataskaitoje (2) atkreipiamas dėmesys į aukštą korupcijos lygį teismų sistemoje, lėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įgyvendinimą ir teisės aktų dėl teisinės pagalbos trūkumus, kurie trukdo veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą, visų pirma pažeidžiamiems asmenims.

3.4.

Albanija ratifikavo 53 TDO konvencijas (46 galioja), įskaitant visas pagrindines ir svarbiausias konvencijas. Tačiau Ekspertų komitetas dėl konvencijų ir rekomendacijų taikymo (CEACR) atkreipė dėmesį į įgyvendinimo spragas. 2014 m. stebėjimas parodė, kad praktinį susirūpinimą kelia prekyba vaikais darbo arba seksualinio išnaudojimo tikslais, nors nacionalinės valdžios institucijos ir stengėsi skatinti taikyti įvairias teisėkūros priemones.

3.5.

EESRK nuomone, Albanija yra daugiakultūrė ir daugiareliginė šalis, kurioje ginamos kultūrinės, religinės ir mažumų teisės, ir kad reikia dėti visas pastangas siekiant išsaugoti šias ypatybės. Etninių grupių santykiai yra geri, tačiau dar reikia tobulinti teisės aktus dėl mažumų teisių. Dar reikia priimti Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją. EESRK apgailestauja dėl 2011 m. surašymo metu Europos Tarybos patariamojo komiteto pastebėtų pažeidimų, susijusių su neprivalomais klausimais apie pilietybę ir religiją. Todėl EESRK ragina Albanijos valdžios institucijas formuojant savo politiką nesiremti vien tik šiais duomenimis.

3.6.

Romai ir egiptiečiai vis dar gyvena labai sudėtingomis sąlygomis ir neretai susiduria su socialine atskirtimi ir diskriminacija, visų pirma prieigos prie sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, švietimo, užimtumo ir būsto srityse.

3.7.

Iš esmės, dėl 2010 m. priimto įstatymo dėl apsaugos nuo diskriminacijos ir paskirto Apsaugos nuo diskriminacijos Komisijos nario pagerėjo kovos su diskriminacija teisinė ir institucinė sistema. Reikia laikytis vis didesnio skaičiaus Komisijos nario rekomendacijų skiriant išteklių visuomenės informuotumui apie galiojantį įstatymą ir atitinkamą skundų pateikimo sistemą didinti.

3.8.

Ombudsmeno biuras aktyviai propaguoja žmogaus teises ir jo veikla yra labai vertinama. Todėl Albanijos valdžios institucijos turi užtikrinti didesnę politinę ir finansinę paramą, kad šis biuras galėtų toliau veiksmingai vykdyti savo pareigas išsaugant jo nepriklausomybę ir be politinio kišimosi. Reikia gerinti su ombudsmeno rekomendacijų poveikiu susijusią tolesnę veiklą, įskaitant naujausią rekomendaciją dėl viešojo administravimo reformos, dėl kurios pateikta nemažai skundų, susijusių su darbo vietų panaikinimu viešosiose institucijose (3).

3.9.

Palankiai vertintinos pastangos, susijusios su atstovavimu moterims centrinės valdžios institucijose (iš 19 ministrų – šešios moterys; apie 17 % parlamento narių – moterys), ir kovos su smurtu šeimoje programa. Vis dėto dar reikia nemažai nuveikti kuriant moterims palankesnes sąlygas, kad jos galėtų užimti svarbesnius politinius ir viešojo administravimo postus, panaikinti likusias lyčių požiūriu diskriminacines teisėkūros procedūra priimamų aktų nuostatas, visų pirma dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo arba verslo ir kredito galimybių.

3.10.

2014–2020 m. Nacionalinės užimtumo ir įgūdžių strategijos priėmimas yra vertinamas palankiai, tačiau reikia sutelkti pastangas, kad būtų toliau įgyvendinamos planuotos priemonės, ir užtikrinti šios strategijos įgyvendinimo finansavimą, įskaitant veiksmingą PNPP II paramos naudojimą (30 mln. EUR).

4.1.

Susirinkimų ir asociacijų laisvė yra įtvirtinta konstitucijoje ir visuotinai pripažinta. Pilietinės visuomenės organizacijos netrukdomos vertina savo žodžio laisvę ir ja naudojasi. Tačiau žiniasklaidos laisvės iššūkis nebus įveiktas tol, kol nebus išspręstas jos finansavimo skaidrumo ir politinių bei ekonominių interesų poveikio klausimas. Reikėtų paspartinti audiovizualinės žiniasklaidos įstatymo įgyvendinimą ir praktiškai užtikrinti žiniasklaidos reguliavimo institucijos (Audiovizualinės žiniasklaidos valdžios institucijos) nepriklausomumą.

4.2.

Albanijos pilietinės visuomenės organizacijų sektorius vis dar yra susiskaidęs ir nepakankamai išvystytas. Vis dar nėra patikimų oficialių duomenų, kiek iš viso yra įregistruota NVO (4), o apie veiklą vykdančias NVO informacijos dar mažiau (5). 2013 m. INSTAT duomenimis, įregistruota 2  110 NVO ir tarptautinių organizacijų. TASCO preliminariais duomenimis (2011 m.), iš apytiksliai 3  000 įregistruotų pilietinės visuomenės organizacijų, veiklą vykdė apie 450.

4.3.

Pilietinės visuomenės organizacijoms aktyviausiai atstovaujama miestuose, visų pirma Tiranoje, o atokiose arba kaimo vietovėse atstovavimo lygis yra žemesnis. Piliečių organizacijų, visų pirma įsteigtų ne sostinėje, įtraukimas yra iššūkis, kurį reikėtų laikyti nacionalinės ir ES finansinės paramos prioritetu, t. y. pilietinės visuomenės organizacijoms skirtose nacionalinėse finansavimo programose reikėtų skatinti naudoti institucinę paramą, reikėtų sukurti išteklių centrą arba patikimas vietos NVO, kurios daugiausiai dėmesio skirtų bendruomenės formavimui, remti dalyvaujamuosius procesus sprendžiant vietos bendruomenės klausimus, propaguoti pilietinės visuomenės organizacijų vertybes ir savanorystę.

4.4.

Sritims, kuriose veikia Albanijos pilietinės visuomenės organizacijos, tam tikru mastu įtaką darė paramos teikėjų strategijos ir finansavimo prioritetai. Iš pradžių pilietinės visuomenės organizacijoms geriau sekėsi teikti paslaugas pažeidžiamoms grupėms, švietimo srityje, propaguojant žmogaus ir moterų teises, o pastaraisiais metais geriau matoma ir veiksmingesnė tapo piliečių organizacijų, idėjų kalvių ir žmogaus teisių organizacijų veikla sprendžiant šias problemas: prekyba žmonėmis, kalėjimų sistema, aplinka, vaiko teisės, socialinė įtrauktis ir skurdo mažinimas, smurtas šeimoje, jaunimo dalyvavimas ir LGBT teisės. Be kita ko, teikiant ES paramą šiai šaliai reikėtų toliau remti aktyvų ir profesionalų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą stebint, kaip vyriausybė laikosi įsipareigojimų stojimui į ES svarbiausiose srityse t. y. teismų sistemos reformos, administracijos reformos, viešojo finansų valdymo ir skaidraus viešojo finansavimo srityse.

4.5.

Dėl pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo itin svarbiose visuomenės gyvenimo srityse, kur jos aktyviai įsitraukė į sprendimų priėmimo ir politikos formavimo procesus, buvo pasiekta puikių rezultatų rengiant nacionalines strategijas ir teisėkūrą, susijusią su pilietinės visuomenės organizacijomis. Reikėtų toliau remti koalicijas ir tinklų kūrimą, kaip priemonę didinti sektorių integraciją, užtikrinti svaresnį balsą pilietiniame ir socialiniame dialoge ir tapti stipresniu viešųjų įstaigų bei privačiojo sektoriaus partneriu.

4.6.

Nepaisant nepakankamo teisinio pripažinimo, Albanijos pilietinės visuomenės organizacijos imasi steigti socialines įmones. Jų skaičius nėra didelis, tačiau viešąja politika reikėtų pripažinti ir remti piliečių inicijuojamo socialinio verslo skatinimą ir propagavimą. Socialinių įmonių pridėtinė vertė yra tai, kad jos sukuria darbo vietas socialiai remtiniems asmenims ir gali pasiūlytų inovatyvių socialinių problemų sprendimų bei geriau išnaudoti vietos bendruomenės potencialą.

4.7.

Neseniai priimtas naujas įstatymas dėl prieigos prie informacijos (2014 m. rugsėjo mėn.) ir naujas įstatymas dėl pranešimo ir konsultacijų (2014 m. spalio mėn.) yra teigiami pokyčiai, kuriuos reikėtų atidžiai stebėti ir užtikrinti, kad būtų sukurtos atitinkamos su jais susijusios struktūros ir mechanizmai, užtikrinantys valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų konsultacijų ir dialogo procesų sistemingumą ir skaidrumą. Pripažįstama, kad atliktas didžiulis darbas rengiant įstatymą dėl informatorių apsaugos, tačiau prieš jį priimant, reikėtų atidžiai išnagrinėti administracinius gebėjimus įgyvendinti konkrečias nuostatas ir didinti informuotumą apie jas.

4.8.

EESRK palankiai vertina pagerėjusį valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą ir džiaugiasi vykstančiais viešais debatais dėl Albanijos vyriausybės politikos, kuria siekiama sukurti palankesnes sąlygas pilietinės visuomenės vystymuisi, veiksmų plano. Šiame veiksmų plane daugiausiai dėmesio skiriama devynioms prioritetinėms sritims, kuriose atsižvelgiama į 2014–2020 m. ES paramos pilietinei visuomenei plėtros šalyse gairių tikslus, kuriuos reikėtų persvarstyti siekiant geriau spręsti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria socialiniai partneriai palaikydami socialinį dialogą.

4.9.

2014 m. balandžio 29 d. vyriausybė patvirtino 2014–2016 m. nacionalinį veiksmų planą pagal atvirą vyriausybės partnerystę. Svarbu ne tik stengtis pasiekti veiksmų plano rodiklius, bet ir dėti daugiau pastangų didinant, ypač vietos lygmens, informuotumą apie atviros vyriausybės partnerystės tikslus ir vertybes. Reikėtų toliau bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijų koalicija, ji galėtų įnešti veiksmingą indėlį į atviros vyriausybės partnerystę.

4.10.

Tiek vyriausybė, tiek pilietinės visuomenės organizacijos prioritetais įvardijo poreikį įsteigti Nacionalinę pilietinės visuomenės tarybą – konsultacinį organą, sudarantį galimybę nuolat palaikyti vyriausybės ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogą – ir parengti Nacionalinę strategiją dėl pilietinės visuomenės organizacijoms palankių sąlygų sukūrimo.

4.11.

Tvari ir aktyvi visuomenė nėra įmanoma be tvirto savarankiškos veiklos, nepasižyminčios dideliu populiarumu Albanijoje, pagrindo. Reikėtų tęsti diskusijas apie įstatymo dėl savanoriškos veiklos propagavimą, kartu imantis pagrindinių informuotumo apie piliečių dalyvavimo naudą didinimo priemonių ir skatinti plačiąją visuomenę užsiimti savanoryste.

5.1.

Socialinis dialogas būtinas ekonomikos augimui ir socialinei sanglaudai, kurios reikia Albanijai. Pagrindinė institucinė trišalio dialogo platforma yra 1996 m. įsteigta Nacionalinė darbo taryba, surengusi 2014 m. keturis susitikimus konkrečiais klausimais. Šią tarybą sudaro septyni Ministrų tarybos atstovai ir dešimt darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovų, kaip kad numatyta tik kelete TDO standartuose nustatytų atstovavimo kriterijų, o dėl kitų kriterijų vis dar diskutuojama su socialiniais partneriais. Vietos lygiu užsimezgė trišalis vietos tarybų biurų ir vietos įdarbinimo tarnybų dialogas užimtumo klausimais. Siekiant geriau spręsti ekonominius klausimus, vyriausybė ir socialiniai partneriai svarsto galimybę, kaip ir kitose šalyse, įsteigti ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą.

5.2.

Albanijoje yra įsteigtos ir veikia 83 profesinės sąjungos. Dauguma jų yra dviejų konfederacijų narės, o likusios yra nepriklausomos. Dvi didžiausios ir įtakingiausios konfederacijos yra Albanijos profesinių sąjungų konfederacija (KSSH), turinti 1 10  000 narių, ir Albanijos nepriklausomų profesinių sąjungų sąjunga (BSPSH), turinti 84  000 narių, kurioms Nacionalinėje darbo taryboje atstovauja penki nariai. Atstovaudamos 90 % profesinių sąjungų narių Albanijoje, KSSH ir BSPSH veikia dvylikoje rajonų daugiausiai švietimo ir mokslo, valstybės tarnybos, pensijų, pramonės, žemės ūkio, maisto pramonės, visuomenės sveikatos, vežimo, naftos, statybų, tekstilės, amatų pramonės, prekybos, metalurgijos, chemijos pramonės ir telekomunikacijų sektoriuose. Jos abi yra Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) narės. Norint sustiprinti socialinį dialogą, būtina stiprinti Albanijos profesines sąjungas.

5.3.

Profesinės sąjungos dažniausiai vystėsi viešajame sektoriuje ir privatizuotose įmonėse (anksčiau valstybei priklausiusiose įmonėse), o grynai privačiame sektoriuje atstovavimo lygis yra žemesnis. 2014 m. profesinės sąjungos stiprino savo veiklą, susijusią su darbuotojų apsauga ir kolektyvinėmis derybomis, tačiau jos nesugebėjo įveikti savo skirtumų. Reikėtų teikti prioritetą vidaus reformoms, kad profesinės sąjungos taptų labiau nepriklausomos nuo politinių partijų.

5.4.

Sektorių ir dvišalis dialogas vis dar silpnas iš esmės dėl dialogo kultūros trūkumo ir skeptiško darbdavių požiūrio į profesines sąjungas. Kolektyvinės derybos yra labiau išvystytos miestuose, ypač Tiranoje, Duresyje ir Vlioroje, nes šiuose miestuose (šiose vietovėse) susitelkusios stambiausios įmonės.

5.5.

Albanijoje iš viso veikia apie 1 04  275 įmonės, pusė iš jų įsisteigusios Tiranos ir Duresio rajonuose. 2012–2013 m. veikė apie 30 darbdavių organizacijų. 2010 m. buvo įsteigta bendroji darbdavių organizacija „Business Albania“, kurią sudaro 24 verslo asociacijos ir keletas individualių įmonių (tarp asociacijos narių – daugiau nei 30  000 darbdavių). „Business Albania“ yra Nacionalinės darbo tarybos, Nacionalinės ekonomikos tarybos ir Tarptautinės darbdavių organizacijos narė. Pagrindinės socialinio dialogo dalyvės, kurioms atstovaujama Nacionalinėje darbo taryboje, yra: „Agribusiness“ taryba (KASH), kurios narės – 12 regioninių tarybų ir 21 nacionalinė asociacija, ir Albanijos darbdavių organizacijų taryba (KOPSH), kurios narės – 14 federacijų, dauguma iš jų – nacionalinio lygmens.

5.6.

Nuo 1995 m. Albanijos prekybos ir pramonės rūmų sąjunga (70 narių) veikė kaip ne pelno organizacija, apsauganti prekybos ir pramonės interesus visoje šalyje ir centrinei vyriausybei siūlanti idėjas bei teikianti pasiūlymus dėl pramonės ir prekybos skatinimo. Ji taip pat koordinuoja vietos Rūmų darbą ir santykius su panašiomis kitų šalių organizacijomis.

5.7.

2014 m. įstatymu (6) sukurtas struktūruotas mechanizmas, skirtas pagerinti vyriausybės dialogą su verslo įmonėmis, – Nacionalinė ekonomikos taryba (NEC). NEC supaprastina konsultacijų procesą ir konsultuoja vyriausybę ekonominės politikos sprendimų ir praktikos klausimais. Labai palankiai vertintinas NEC susitikimų reguliarumas, tačiau abi pusės turėtų pasistengti padidinti dialogo veiksmingumą ir NEC gebėjimus stebėti, kaip vyriausybė laikosi įsipareigojimų kuriant verslo aplinką.

5.8.

Albanija ratifikavo aštuonias TDO darbo konvencijas, tačiau darbuotojų teisių ir profesinių sąjungų srityje padaryta tik menka pažanga. Pagrindinės sritys, kuriose reikia daryti pažangą: darbuotojų ir profesinių sąjungų teisių sustiprinimas, užtikrinimas, kad vyriausybė laikytųsi darbo įstatymų ir garantuotų jų laikymąsi, ir trišalio socialinio dialogo gerinimas.

5.9.

Iš dalies pakeistas darbo įstatymas dar tik turi būti priimtas ir dar neužpildyta keletas spragų, susijusių su atitiktimi tarptautiniams darbo standartams. Albanijoje pagrindinės darbuotojų teisės vis dar nuolat pažeidžiamos, o kovos su tokiais pažeidimais ir sankcijų už juos taikymo mechanizmai nėra pakankamai veiksmingi.

5.10.

Labai svarbu, kad socialiniai partneriai būtų geriau integruoti į vyriausybės ekonominę, socialinę ir užimtumo politiką, jau vien dėl to, kad tai padėtų pasirengti deryboms dėl stojimo į ES. Jie turėtų būti įtraukti ir į parengiamuosius darbus, skirtus užtikrinti, kad Albanija atitiktų reikalavimus Europos socialinio fondo ir kitų ES fondų finansavimui gauti. Tik taip Albanijos socialiniai partneriai galės veiksmingai vykdyti savo būsimas funkcijas ES dalyvaujamosios demokratijos forumuose.

5.11.

EESRK remia tai, kad pagrindinis dėmesys skiriamas augimui ir Albanijai skirto 2015 m. PNPP paramos paketo naudojimui, ir rekomenduoja Europos Komisijai rengiant būsimus kvietimus teikti paraiškas atsižvelgti į konkrečius socialinių partnerių poreikius. Be to, socialinius partnerius reikėtų skatinti ir, jei reikia, mokyti, kad jie galėtų geriau pasiruošti ir teikti paraiškas dėl Europos finansuojamų projektų.