16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/69

Pranešėjas:

Juan MENDOZA CASTRO

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą ir pabrėžia visuomenės finansavimo, kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio, augimo potencialą Europos Sąjungoje.

1.2

EESRK atkreipia dėmesį į teigiamą visuomenės finansavimo poveikį ekonomikai investicijų, inovacijų ir užimtumo požiūriais ir tai, kad kartu paskolų vartotojams suteikiamos platesnės pasirinkimo galimybės.

1.3

Visuotinis visuomenės finansavimo prieinamumas užtikrins galimybes pasinaudoti šiuo finansavimo šaltiniu ir neįgaliesiems.

1.4

ES įmonės yra labiau priklausomos nuo bankų paskolų nei JAV įmonės, todėl finansų krizės atveju ekonomikos nuosmukio pasekmės yra skaudesnės. Be to, daugelis ES šalių dažnai taiko pernelyg griežtus apribojimus paskolų MVĮ srityje.

1.5

EESRK pabrėžia, kad MVĮ yra priklausomos nuo bankų paskolų ir ši padėtis nepasikeis, nors yra alternatyvių, ne visada lengvai prieinamų šaltinių.

1.6

Visuomenės finansavimas yra indėlis į finansų sistemos aplinką, kuri pati viena nepajėgs išspręsti įmonių finansavimo problemų.

1.7

Startuoliams (angl. start ups), jauniesiems novatoriams ir socialinėms įmonėms tenka svarbus vaidmuo darbotvarkėje 2020 ir skaitmeninėje darbotvarkėje.

1.8

ES plačiai paplitęs visuomenės finansavimas su nefinansine grąža. Reikia ištirti skirtingų valstybėse narėse taikomų mokesčių paskatų poveikį.

1.9

ES teisės aktai turėtų būti taikomi tik tam tikriems visuomenės finansavimo su finansine grąža atvejams, bet ne lėšų dovanojimui ir kitoms rėmimo ne pelno tikslais formoms.

1.10

Teisės aktai turėtų būti grindžiami pusiausvyros principu saugant investuotoją ir vengiant pernelyg didelio reguliavimo. Tačiau reguliavimo veiksmai turi lemiamą reikšmę skatinant investuotojų pasitikėjimą.

1.11

Teisės aktais turi būti siekiama užtikrinti administracinių procedūrų paprastumą, kuo trumpesnius terminus ir kuo mažesnes sąnaudas, taip pat neutralumą ir skaidrumą, kelio užkirtimą nesąžiningai praktikai numatant prieinamas skundų nagrinėjimo procedūras. Visa tai naudinga ir teikiantiems paskolas, ir jomis besinaudojantiems.

1.12

Potencialūs investuotojai turi gauti prieinamą, aiškią, tinkamą, teisingą ir neklaidinančią informaciją.

1.13

EESRK ES siūlo prisidėti prie valstybių narių veiksmų remiant ne pelno iniciatyvas, propaguojančias tokias vertybes kaip užimtumas, solidarumas, pliuralizmas, demokratija ir laisvė.

1.14

Svarbu, kad valstybių narių teisės aktuose visuomenės finansavimas būtų konkrečiai pripažintas nauja rėmimo forma.

2.1

Pastaraisiais metais išryškėjo tendencija, kad tam tikri gamybos būdai pradeda pereiti iš įmonių į privačių asmenų, kurie nuo šiol vadinami gamintojais-vartotojais, rankas (1).

2.2

Ši tendencija sustiprėjo įsitvirtinus internetui, sudariusiam sąlygas vadinamajai „bendradarbiavimu grindžiamai ekonomikai“, kai asmuo nusprendžia su kitais pasidalyti jam priklausančiu daiktu, kartais už pinigus. Žr. EESRK nuomonę „Bendradarbiavimu arba dalyvavimu grindžiamas vartojimas. Tvarumo modelis XXI amžiui“ (2) ir Europos Parlamento rezoliuciją (3).

2.3

Šiomis aplinkybėmis internete dygsta „startuoliai“, kadangi tinklas leidžia, daugeliu atvejų, išvengti tarpininkavimo, todėl privatūs asmenys gali keistis ne tik skaitmeniniais, bet ir fiziniais daiktais. Deja, kad nenukentėtų pasitikėjimas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šia interneto sritimi gali piktnaudžiauti „avantiūristai“.

2.4

Finansų srityje taip pat atsiranda kitų būdų, pavyzdžiui didelio pajamingumo obligacijų išleidimas Europos pirminėje rinkoje arba vietos lygiu pasinaudojant neseniai sukurta alternatyvia fiksuotųjų pajamų rinka (isp. k. MARF).

2.5

Tiesioginis skolinimasis įmonėms leidžia gauti lėšų vedant dvišales derybas su specializuotais šios rinkos tarpininkais ir be banko tarpininkavimo, o alternatyviausias sprendimas yra visuomenės finansavimas, kai smulkūs investuotojai, dažniausiai naudodamiesi internetu, susiburia, kad savo santaupas skirtų norintiems paskolos.

3.1

Žaliąja knyga dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (4) pradėtos plataus masto diskusijos dėl įvairių veiksnių, kurie leistų Europos ekonomikai skirti lėšų investicijoms, kurių reikia siekiant užtikrinti ekonomikos augimą (5).

3.2

Kaip nurodo Komisija, visuomenės finansavimas yra atviras kvietimas visuomenei – paprastai skelbiamas interneto tinklalapyje – skirti lėšų konkretiems projektams ar verslo investicijoms. Taip finansavimo platformos ar kampanijos daugybei neprofesionalių investuotojų padeda užmegzti ryšį su projekto vykdytojais. Tačiau reikia užtikrinti, kad jais nebūtų netinkamai naudojamasi.

3.3

Dažniausi visuomenės finansavimo būdai yra šie:

3.4

Privalumai: tai alternatyvus finansavimo būdas, kuriam būdingas lankstumas, visuomenės dalyvavimas ir didelė formų įvairovė. Be to, visuomenės finansavimas atitenka tiesiogiai vartotojui, palengvina rinkos tyrimus ir suteikia galimybę gauti paskolą tiems, kuriems ją gauti sunkiausia.

3.5

Tačiau jam būdinga ir rizika bei problemos: galimybė sukčiauti ar plauti pinigus, nėra antrinės rinkos ir kt.

3.6

Su šia sritimi, be kitų, yra susijusios ES taisyklės, taikomos visuomenei siūlomų akcijų prospektui (6), FPRD (7), Europos mokėjimo paslaugoms (8), vartojimo kreditams (9) ir hipotekos paskoloms (10).

3.7

Žaliojoje knygoje nustatyti šie prioritetai: įsteigti ekspertų grupę, kuri konsultuotų dėl įvairių aspektų; skleisti žinias ir informaciją, įvertinti valstybėse narėse galiojančias taisykles ir nuspręsti, ar reikia imtis priemonių ES lygmeniu.

3.8

Komisija pripažįsta, kad ES visuomenės finansavimas vis dar yra mažos apimties palyginti su bankų paskolomis, bet „teikia vilčių“, palyginti su kitais šaltiniais, pavyzdžiui, verslo angelais ar rizikos kapitalu.

3.9

Vystant visuomenės finansavimą reikia išspręsti įvairias problemas, pavyzdžiui, nepakankamo taikomų taisyklių skaidrumo, vaidmens, kuris šiam finansavimui turi tekti vidaus rinkoje, ir jo įtraukimo į finansų sistemos aplinką.

4.1

EESRK atsižvelgia į komunikatą ir sutinka, kad būtina geriau supažindinti su šiuo augimo Europoje potencialą turinčiu finansavimo būdu. Taip pat pritaria, kad alternatyvūs finansavimo modeliai gali atverti startuoliams vis didesnes finansavimo galimybes.

4.2

Duomenys patvirtina, kad, kaip teigiama žaliojoje knygoje, visuomenės finansavimo apimtis yra nedidelė ir 2012 m. siekė 735 mln. EUR (11), kai tuo tarpu bankų paskolų ne finansų įstaigoms apimtis sudarė 6 mlrd. EUR (12).

4.3

Tačiau reikia pabrėžti jo augimą. Bendrai paėmus, visuomenės finansavimo apimtis laipsniškai didėjo ir jei 2009 m. sudarė 530 mln. JAV dolerių, tai 2013 m. bendra jo suma vertinama 5,1 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia 76 proc. bendrą metinį augimo lygį. Geografiniu požiūriu didžiausia rinka buvo Šiaurės Amerika (visų pirma JAV), kuriai tenka 60 proc. bendros sumos, o po jos seka Europa, kuriai tenka 36 proc. (13).

4.4

Visuomenės finansavimas turi teigiamo poveikio ekonomikai, kadangi yra alternatyva tradiciniams finansavimo šaltiniams ir skatina investicijas, inovacijas ir darbo vietų kūrimą. Taip pat reikia pabrėžti, kad jis gali turėti įtakos socialinių įmonių, amatų ir labai mažų įmonių veiklos plėtojimui (14).

4.5

Būtina skatinti ir didinti visuotinį prieinamumą, kad būtų užtikrintas neįgaliųjų dalyvavimas visuomenės finansavimo platformose taip jiems sudarant galimybę pasinaudoti šia nauja finansavimo forma, kuri trečiajam sektoriui suteikia papildomų galimybių.

4.6

EESRK teigiamai vertina sprendimą į ekspertų grupės sudėtį įtraukti MVĮ atstovus. Šioje grupėje turi būti ir pasiūlos, ir paklausos pusės atstovų.

5.1

Finansinė struktūra yra glaudžiai susijusi su ekonomikos augimu ir krizės pasekmėmis. JAV įmonės, kitaip nei ES įmonės, kurios visų pirma yra priklausomos nuo bankų paskolų, didesnę finansavimo dalį gauna kapitalo rinkose. Santykinė bankų svarba JAV nesiekia 20 proc., o kai kuriose ES valstybėse narėse viršija 60 proc.

5.2

Bankai yra labiau linkę teikti paskolas „normalaus“ ekonomikos nuosmukio metu taip sušvelnindami poveikį ekonomikai. Tačiau padėtis pablogėja, jei kartu su ekonomikos krize ištinka ir finansų krizė. Tuomet ekonomikos nuosmukis visų pirma nuo bankų sistemų priklausomose šalyse yra tris kartus didesnis nei į rinką orientuotą finansų struktūrą turinčiose šalyse (15).

5.3

ES pakankamo finansavimo trūkumas yra antra pagal dydį įmonių problema (pirma problema yra rasti klientų) (16).

5.4

Jei siekiant sudaryti palankesnes sąlygas paskolų teikimui įmonėms Europos Centrinis Bankas (ECB) į finansų sistemą pervestų likvidumą didinančių lėšų, tai be jokių abejonių būtų ES ekonomikai labai naudinga priemonė.

6.1.1

EESRK įvairiose nuomonėse nagrinėjo finansavimo problemas pabrėždamas MVĮ svarbą ES ekonomikai (17).

6.1.2

Kreditų krizė (angl. credit crunch) yra žalinga ekonomikai ir ypač MVĮ egzistavimui, kadangi joms bankų paskolos (kurias dažnai yra sunku gauti) yra pagrindinis finansavimo šaltinis. Tai yra viena iš smarkaus nedarbo padidėjimo, kuris ypač stipriai juntamas kai kuriose ES valstybėse narėse, priežasčių.

6.1.3

Turint omenyje tai, kad paprastai kalba eina apie nedidelių sumų investavimą, visuomenės finansavimas visų pirma yra orientuotas į MVĮ – taip pat ir labai mažas įmones –, kurios Europos verslo struktūroje sudaro absoliučią daugumą (99,8 proc. visų 28 ES valstybių narių ne finansų įmonių) ir kurių indėlis į užimtumą yra lemiamas, kadangi jose dirba 67,2 proc. darbo jėgos (18).

6.1.4

EESRK konstatuoja, kad yra skeptiškai vertinančių alternatyvių finansavimo šaltinių veiksmingumą. Europos MVĮ asociacija Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (19) įvertino kaip žingsnį į priekį, bet jį laiko nepakankamu, kadangi mano, kad visuomenės finansavimu pasinaudos tik nedidelis skaičius įmonių, nes startuoliai sudaro tik 1 proc. MVĮ (20).

6.2.1

EESRK pabrėžia, kad Sąjunga ir valstybės narės turi skatinti ir remti visuomenės finansavimą, ypač novatoriškų pradedančiųjų įmonių (startuolių) atveju. Mokslinių tyrimų ir aukštųjų technologijų projektų, kurie yra vienas iš skaitmeninės darbotvarkės tikslų, vykdymo srityje veikiantys startuoliai, yra ypač įdomūs dėl jų turimo augimo ir užimtumo skatinimo potencialo. Tačiau dėl to neturi būti palikti nuošalėje vadinamieji tradiciniai sektoriai ar amatininkai, kurie taip pat gali būti labai novatoriški.

6.2.2

EESRK taip pat siūlo ES ir valstybėms narėms skatinti ir remti visuomenės finansavimą, skirtą socialinių inovacijų, jaunųjų novatorių ir socialinės ekonomikos vystymui ir skatinimui. Strategijoje „Europa 2020“ socialinės ekonomikos subjektams tenka lemiamas vaidmuo siekiant socialinės įtraukties ir pažeidžiamų visuomenės grupių įtraukties kuriant darbo vietas ir taip suderinant socialines ir ekonomines vertybes.

6.2.3

Visuomenės finansavimo nepakanka kasdienei įmonės veiklai finansuoti, bet jis labai tinka minėtoms iniciatyvoms, kurias daugeliu atvejų įgyvendina jauni verslininkai, norintys vykdyti konkretų verslo projektą.

7.1

EESRK pabrėžia, kad visuomenės finansavimas gali atlikti gana svarbų vaidmenį kaip finansavimo šaltinis kartu su kitomis netradicinėmis finansavimo formomis, pavyzdžiui, verslo angelais ar rizikos kapitalu, abiems pusėms naudingomis paskolomis (angl. k.win win paskolos) (21) ir kt. Tačiau šiuo metu ekonomikos ir finansų valdymo institucijoms be kreditų krizės tenka kovoti su kita rimta problema – pernelyg didelių garantijų reikalavimu.

7.2

Ne bankų teikiamo finansavimo būdų skatinimas ES gali padėti sustiprinti prieš du dešimtmečius prasidėjusią tendenciją įmonėms vis dažniau kreiptis į kapitalo rinkas. Reikia apgalvoti kokie mokumo reikalavimai leistų užtikrinti, kad investuotas kapitalas bus grąžintas, ir šiam finansavimo šaltiniui suteiktų didesnį teisinį tikrumą.

8.1

Lėšų dovanojimas, paskolos be palūkanų ar nemokamas teisių perleidimas gali būti susiję su komercinio pobūdžio projektais, bet paprastai tai yra solidarumu grindžiami įnašai į ne pelno asociacijų įgyvendinamas socialines iniciatyvas. Rėmimas gali sudaryti palankias sąlygas pradėti ar tęsti kultūros ar sporto veiklą.

8.2

Visuomenės finansavimas yra socialinėse įmonėse paplitęs finansavimo modelis. Reikia įvertinti tokio požiūrio potencialą, ypač įtraukiojo verslumo atveju, įgyvendinant platesnio pobūdžio socialinio verslo iniciatyvą.

8.3

Turint omenyje tai, kad lėšų dovanojimui ir tam tikrų formų investicijoms valstybėse narėse taikoma skirtinga apmokestinimo tvarka, EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui ištirti, koks yra mokesčių paskatų poveikis.

9.1.1

Visuomenės finansavimą išvystyti taip, kad jis taptų patikima finansavimo alternatyva, pavyks tik stiprinant investuotojų pasitikėjimą. Šioje srityje lemiamas vaidmuo tenka reguliavimo institucijai.

9.1.2

Komisija mini „galimus veiksmus ateityje“, kuriuos nustatytų susipažinusi su ekspertų grupės nuomone. EESRK mano, kad norint išvystyti tarpvalstybinį visuomenės finansavimą veikiausiai prireiks teisės aktų, kuriais būtų suderinti valstybių narių jau nustatyti (ar šiuo metu nustatomi) kriterijai. Šiose naujose rinkose ypatingą dėmesį reikia skirti vartotojų interesams ir apsaugai.

9.1.3

Minėtas suderinimas galėtų būti atliktas priimant reglamentą dėl visuomenės finansavimo su finansine grąža platformų, kuriame bent jau būtų apibrėžti šie aspektai:

9.1.4

Rėmimo veikla ir kita ne pelno veikla neturėtų patekti į galimų ES teisės aktų taikymo sritį, kadangi ji nekelia pavojaus, būdingo tokiai veiklai, kuria siekiama finansinės grąžos. Galimi pažeidimai, kurie galėtų būti padaryti, jau aptarti valstybių narių administraciniuose ir baudžiamosios teisės aktuose.

9.1.5

EESRK siūlo visuomenės finansavimo reguliavimą visų pirma numatyti šiais atvejais:

9.1.6

Būsimi ES teisės aktai turėtų būti lankstūs ir subalansuoti, išvengiant ir pernelyg didelio reguliavimo (kuris galėtų būti kliūtimi visuomenės finansavimo plėtrai), ir nepakankamos investuotojų teisių apsaugos. Tai reiškia jie turėtų būti objektyvūs, skaidrūs, proporcingi siekiamiems tikslams ir užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį.

9.1.7

Bet kuriuo atveju investuotojai turi suprasti, kad visada išliks tam tikras rizikos lygis.

9.1.8

Pagrindiniai principai turėtų būti administracinių procedūrų paprastumas ir kuo didesnis biurokratijos sumažinimas. Taip pat būtina:

9.1.9

Teisės aktai turėtų užtikrinti, kad visuomenės finansavimo platformų veiklos pagrindiniais principais būtų:

9.1.10

Informacija potencialiems investuotojams turi būti:

9.1.11

Internete projektus skelbiančiųjų intelektinės nuosavybės teisės bus saugomos, kai įsigalios reglamentas dėl bendro Europos patento sukūrimo.

9.2.1

EESRK mano, kad valdžios institucijos turėtų organizuoti visuomenės finansavimo populiarinimo kampanijas, kad paskatintų įmones dažniau naudotis kapitalo rinkomis. Visų pirma MVĮ reikėtų suteikti reikiamą informaciją bendradarbiaujant su jų organizacijomis.

9.2.2

Norint, kad visuomenės finansavimas taptų Europos ekonomikos dalimi, lemiamą vaidmenį taip pat turės verslininkų ir investuotojų – visų pirma nepalankioje padėtyje esančių verslininkų – mokymas. Todėl būtina skirti reikiamus išteklius atitinkamų žinių perdavimui platformų administravimo ir veiksmingo operacijų rizikos įvertinimo tikslais.

9.2.3

Visuomenės finansavimas su nefinansine grąža

EESRK pabrėžia, kad: