26.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 424/46

Pranešėjas

Antonello PEZZINI

1.1

EESRK mano, kad Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra viena svarbiausių ES klimato ir energetikos politikos priemonių, skirtų mažinti ES pramonės sektoriaus išmetamų teršalų kiekį, todėl ragina ją iš esmės reformuoti, kad būtų galima pasiekti ES 2020 m. ir 2030 m. klimato politikos tikslus, kartu išsaugoti ES pramonės konkurencingumą ir išvengti investicijų nutekėjimo.

1.2

EESRK palankiai vertina pasiūlymą kito ATL prekybos sistemos laikotarpio pradžioje, 2021 m. sukurti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervą, kuris būtų viena galimų priemonių valdyti ATL kainų svyravimus po 2020 m.

1.3

Komitetas pabrėžia, kad 2014 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Taryba paprašė priimti priemones, kuriomis būtų visiškai kompensuojamos pasauliniu mastu konkuruojančių sektorių tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, patiriamos dėl ES klimato politikos, kol bendru tarptautiniu susitarimu dėl klimato kaitos pasaulio lygmeniu Europos pramonei nebus užtikrintos vienodos sąlygos.

1.4

EESRK ragina:

1.5

Komiteto nuomone, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema iš dalies sutampa su Europos ir nacionaline aplinkos, klimato, energetikos ir pramonės vystymosi politikos sritimis, kuriose įgyvendinami veiksmai turėtų būti labiau tarpusavyje suderinti siekiant teigiamo poveikio, todėl EESRK prašo peržiūrėti sistemą labiau atsižvelgiant į kitas taisykles, susijusias su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ir pramonės tikslais naudojamos energijos sąnaudų klausimais.

1.6

EESRK primena, kad ATLPS turi būti stiprinama ne tik kaip priemonė visuose sektoriuose optimizuoti išlaidas ir skatinti efektyvų energijos vartojimą, bet ir kaip priemonė plačiosios visuomenės sąmoningumui ugdyti ir skatinti:

1.7

Komitetas pabrėžia, kad pramonėje nuolat diegiamos inovacijos siekiant sumažinti energijos vartojimą ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą, tačiau akivaizdu, kad dėl ATLPS rinkos iškraipymų ir labai žemų anglies dioksido kainų gali būti sunkiau plėtoti tvarias mokslines ir technologines inovacijas.

1.8

EESRK mano, kad ES ATLPS vaidmuo, t. y. padėti susijusiems įrenginiams ir sektoriams sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį ekonomiškai naudingais būdais, visų pirma investuojant į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, naudojant atsinaujinančių šaltinių energiją ir taikant efektyvų energijos vartojimą skatinančias priemones, nuo 2020–2030 m. turėtų būti išplėstas, t. y. ši sistema turėtų skatinti naudotis tarptautiniais kompensaciniais mechanizmais siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bendroje anglies dioksido rinkoje, rengiantis 2015 m. visuotinam susitarimui dėl klimato kaitos ir atsižvelgiant į vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje apibrėžtus tvaraus vystymosi tikslus, susijusius su integruotais vystymosi, lygių galimybių, žmogaus teisių užtikrinimo ir visapusiško ekologinio tvarumo įgyvendinimo veiksmais.

1.9

Komiteto nuomone, ATLPS, kuri pradės veikti po 2021 m. ir bus įtraukta į naują klimato ir energetikos politikos strategiją, peržiūra turi būti atidžiai derinama su pagal programą „Horizontas 2020“ įgyvendinamais veiksmais ir su nacionalinėmis programomis siekiant sparčiau atgaivinti tvarias technologines inovacijas ir išsaugoti Europos pramonės konkurencingumą skatinant kurti naujus ir kokybiškesnius pramonės įrenginius.

1.10

EESRK yra įsitikinęs, kad būtina stabilesnė, lankstesnė ir visiems svarbiausiems pasauliniams partneriams atviresnė anglies dioksido rinka, todėl prašo Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos sudaryti labai tikslią ir suderintą veiksmų programą, kuri padėtų sukurti konkurencingos ir tvarios apdirbamosios pramonės sistemą.

1.11

EESRK pabrėžia, kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politika gali prisidėti prie užimtumo didinimo ir padėti mažinti išmetamų teršalų kiekį ir gerinti oro kokybę. Prašo šiems aspektams skirti tinkamą dėmesį tarptautinėse derybose.

2.1

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) turi būti svarbi veiksminga priemonė ES energetikos sektoriaus išmetamų teršalų kiekiui mažinti. Kad ši sistema būtų ekonomiškai efektyvi, ji turi būti grindžiama rinkos dėsniais, stimuliuoti anglies dioksido kainas, taip pat skatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą didinant energijos vartojimo efektyvumą siekiant sukurti konkurencingą apdirbamosios pramonės sektorių, atitinkantį bendrus tvarumo tikslus, kuriems pritaria ir kuriuos remia visi svarbiausi pasauliniai partneriai.

2.2

Šiuo metu pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą numatoma, kad įmonėms, kurioms taikomas reikalavimas mažinti išmetamą teršalų kiekį, gali būti suteikiami kreditai, atitinkantys leistiną išmesti CO2 kiekį tonomis, kasmet šį kiekį mažinant (–1,74 proc.). Nuo 2021 m. ši procentinė dalis turėtų padidėti iki 2,2 proc.

2.3

Nuo pat ES ATLPS sukūrimo joje nustatomos ES lygmens orientacinės anglies dioksido kainos, į kurias atsižvelgiant kasdien priimami veiklos ir strateginiai investavimo sprendimai siekiant sumažinti visų ES ekonomikos sektorių (kurie išmeta beveik pusę viso ES išmetamo ŠESD kiekio) išmetamųjų teršalų kiekį.

2.4

Vis dėlto sunkios ekonomikos krizės ir su ja susijusio ekonominės veiklos sulėtėjimo sąlygomis ATLPS paskatino struktūrinį ATL pasiūlos ir paklausos disbalansą, dėl kurio susidarė maždaug 2 mlrd. ATL perteklius ir kuris tikriausiai išliks dar daugiau kaip dešimtmetį.

2.5

Dėl šio rinkos pertekliaus labai nukrito ATL kainos Sąjungos sistemoje: jų kaina sumažėjo nuo maždaug 30 EUR už CO2 toną iki 13,09 EUR už toną 2010 m. ir iki 11,45 EUR už toną 2011 m., o 2012 m. vidutinė pasaulinė CO2 kaina nukrito iki 5,82 EUR už toną.

2.6

Daugelyje Europos valstybių pradėtos įgyvendinti įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui, Italijoje išduodami baltieji ir žalieji sertifikatai: siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį taupymą ir veiksmingumą skatinančiomis priemonėmis (baltieji sertifikatai) arba pirminės energijos struktūroje angliavandenilius keičiant atsinaujinančiųjų išteklių šaltiniais (žalieji sertifikatai) (1).

2.7

Pramonės sektoriuje nuolat diegiamos naujovės siekiant sumažinti energijos vartojimą ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau akivaizdu, kad drastiškai mažinant anglies dioksido kainas bus vis sunkiau skatinti tvarias mokslines ir technologines inovacijas.

2.8

Pagal dabartines taisykles, kuriomis grindžiama ATLPS, nustatyta griežta ir daug metų galiojanti aukcionams skirtų ATL pasiūla ir ji negali būti keičiama, nors ATL paklausa labai keičiasi, todėl ilgam sutrikdoma pusiausvyra, o tai stabdo inovacijas ir silpnina paskatas investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas.

2.9

2013 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba svarstydami, kokius pakeitimus reikėtų padaryti ATLPS, nusprendė – atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes ir siekiant, kad rinka sėkmingai veiktų, kol bus priimtos ilgalaikės struktūrinės priemonės, – leisti Komisijai tik vieną kartą išimtiniu atveju atidėti ATL pardavimą aukcionuose, tačiau ne daugiau kaip 900 mln. leidimų, ir nustatyti naują taikymo terminą iki 2020 m., o ne palikti trijų metų 2014–2016 m. laikotarpį.

2.10

Nepaisant šios trumpalaikės pažangos, ES dar tikrai neišsprendė ilgalaikio pertekliaus klausimo.

2.11

Komisijos nuomone, sprendimu sukurti rinkos stabilumo rezervą, kuris pradės veikti nuo sistemos 4 etapo pradžios, t. y. 2021 m., bus papildytos šiuo metu galiojančios taisyklės, siekiant užtikrinti labiau subalansuotą rinką, kurioje anglies dioksido kaina labiau priklausytų nuo išmetamo dujų kiekio mažinimo vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu ir kurios perspektyvos būtų stabilios, taigi, būtų skatinama investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, naudingas įmonėms, kurių veiklai vykdyti reikėjo ir tebereikia labai daug energijos.

2.12

Rezervas turėtų padėti spręsti pastaraisiais metais susidariusio ATL pertekliaus problemą ir sustiprinti sistemos atsparumą didelio masto sukrėtimams, kadangi ATL pasiūla aukcionuose būtų koreguojama automatiškai.

2.13

Pasiūlymui sukurti šį rezervą, kuris ko gero yra priimtinesnė priemonė nei neseniai priimtas sprendimas iki 2019–2020 m. atidėti 900 mln. ATL pardavimą aukcionuose, pritarė platus suinteresuotųjų subjektų ratas. Nagrinėjamame pasiūlyme dėl teisės akto numatyta, kad rezervas veiks tik pagal iš anksto apibrėžtas taisykles nepaliekant Komisijai ir valstybės narėms jokios veikimo laisvės įgyvendinimo srityje.

3.1

Komisija siūlo kito ATL prekybos sistemos laikotarpio pradžioje, t. y. 2021 m., sukurti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervą. Rezervas, kuris papildys neseniai priimtą sprendimą iki 2019–2020 m. atidėti 900 mln. ATL pardavimą aukcionuose, turėtų padėti:

3.2

Nagrinėjamame pasiūlyme dėl sprendimo numatyta, kad tokie iš anksto sukurti automatinio pasiūlos koregavimo mechanizmai nepaliks Komisijai ir valstybės narėms jokios veikimo laisvės juos taikant.

3.3

Pasiūlymas dėl nuo 2021 m. pradėsiančios veikti ATLPS yra Komisijos pasiūlymo dėl naujos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (dėl kurio EESRK rengia nuomonę) dalis. Šioje strategijoje svarstomi įvairūs aspektai ir, be kita ko, numatyta: 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; nustatyti privalomą ES lygmens tikslą, kad atsinaujinančiosios energijos dalis siektų bent 27 proc.; įgyvendinti platesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo politiką; sukurti naują valdymo sistema; nustatyti naujus rodiklius siekiant užtikrinti konkurencingą ir saugią energetikos sistemą.

4.1

EESRK visada pritarė, kad „turėtų būti pereinama prie intensyvesnės ATL prekybos aukcionuose. Prekyba apyvartiniais taršos leidimais aukcionuose atitinka „teršėjas moka“ principą, išvengiama pagautės, skatina turėti mažai teršiančius įrenginius ir yra tokių įrenginių finansavimo šaltinis bei skatina inovacijas. (2)“

4.2

EESRK mano, kad labai svarbu išsaugoti stiprią ATLPS, kaip pagrindinį ES klimato ir energetikos politikos ramstį, kad jos funkcionavimas nenulemtų apdirbamosios pramonės sektoriaus nuosmukio ir investicijų nutekėjimo. Tai įmanoma reformuojant anglies dioksido rinkos valdymo sistemą, kuri galėtų būti veiksminga priemone, padedančia pramonės ir kitiems susijusiems sektoriams veiksmingai mažinti išmetamą teršalų kiekį ir skatinančia investuoti į pažangias mažo anglies dioksido kiekio technologijas, galinčias konkuruoti pasaulio lygmeniu.

4.3

Didžioji dalis šiuo metu galiojančių priemonių, skirtų apsaugoti pramonės sektorius, dalyvaujančius ES ATLSP, iki 2021 m. bus panaikintos, o 2027 m. bus visiškai atsisakyta nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo. Įgyvendinant naują 2030 m. įsigaliosiantį CO2 mažinimo tikslą, nustatytą sektoriams, kuriems taikoma ES ATLPS, ES pramonei gali tekti papildoma našta.

4.4

Kol bendru tarptautiniu susitarimu dėl klimato kaitos Europos pramonei pasaulio lygmeniu nebus užtikrintos vienodos sąlygos, ES ATLSP turi būti pakeista taip, kad būtų kompensuojamos visos pasauliniu mastu konkuruojančių sektorių tiesioginės ir netiesioginės su išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu susijusios sąnaudos, kurios patiriamos dėl ES klimato kaitos politikos. Toks požiūris atitinka 2014 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose raginama 2020–2030 m. parengti galimo anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemones ir užtikrinti ilgalaikį pramonės investicijų planavimo saugumą, kad būtų užtikrintas Europos energijai imlios pramonės konkurencingumas.

4.5

Nuomonėje dėl konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano (3) EESRK rekomendavo Komisijai parengti naują priemonių paketą, kuris paskatintų investuoti didžiules sumas, būtinas minėtiems naujiems tikslams įgyvendinti, ir kuriame reikėtų numatyti sustiprinti ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kadangi ši sistema yra sąnaudų optimizavimo priemonė, lemianti sprendimus investuoti, taip pat įtraukti kitas priemones, skirtas: visus sektorius skatinti efektyviai vartoti energiją; didinti vartotojų sąmoningumą, kad jie pasinaudodami savo perkamąja galia gali paremti išskiriant mažai anglies dioksido pagamintas prekes ir teikiamas paslaugas; remti investicijas į būtiną infrastruktūrą; skatinti mokymus ir gebėjimų stiprinimą pagrindiniuose sektoriuose.

4.6

Komitetas mano, kad siekiant sinergijos ir teigiamų rezultatų reikėtų geriau tarpusavyje suderinti Sąjungos aplinkos, klimato, energetikos ir pramonės vystymosi strategijas ir politiką. Manymas, kad „anglies dioksido kaina“ yra tik CO2 ATL vertė jų prekybos sistemos rinkoje, neatsižvelgiant į išlaidas, susijusias su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos skatinimo ar efektyvaus energijos vartojimo politikos, gali pasitvirtinti kaip pernelyg paprastas ir ribotas požiūris ir paskatinti klaidingus vertinimus (4).

4.7

EESRK pritaria 2014 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadoms dėl pramonės poreikių visose srityse – energijos, konkurencijos, prekybos ir mokymo – ir visų pirma remia principą, pagal kurį konkurencinga pramonė turi būti vertinama „atsižvelgiant į nuoseklią Europos kovos su klimato kaita ir energetikos politiką, be kita ko, sprendžiant didelių energijos išlaidų klausimą, visų pirma energijai imlios pramonės srityje.“

4.8

ATLPS turėtų būti sukurtas bendras energetikos ir energijai imlių pramonės sektorių teisinis pagrindas, padedant įveikti konkurencingumo praradimo problemą gretutinėmis priemonėmis, kuriomis kontroliuojamas anglies dioksido nutekėjimas, ir paspartinant pažangių sprendimų įgyvendinimą ATLPS nepriklausančiuose sektoriuose, kurie Europos Sąjungoje išmeta beveik pusę dabartinio ŠESD kiekio, visų pirma tokiame didelį efektyvaus energijos vartojimo potencialą turinčiame sektoriuje, kaip statybos ir transporto sektorius.

4.9

EESRK primygtinai prašo vykdant ATLPS reformą taikyti ir ryžtingas ekonomikos atsigavimą skatinančias priemones, pavyzdžiui, investuoti į didelį potencialą turinčius sektorius, pavyzdžiui, infrastruktūros, ekologiškos ekonomikos, taip pat į strateginius pramonės sektorius, kaip antai mokslinių tyrimų ir inovacijų, ir ypač į apdirbamosios pramonės ir MVĮ sektorių.

4.10

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad ATLPS galėtų būti veiksminga rinkos priemonė, galinti padėti siekti tikslo sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ekonominiu požiūriu tvariais metodais, nes ji gali užtikrinti didesnį stabilumą. Tai įmanoma, kadangi sistema apriboja veiksmų laisvę ir užtikrina tam tikrą lankstumą, ji veikia pagal iš anksto nustatytas ir skaidrumo, nuspėjamumo ir paprastumo kriterijais pagrįstas taisykles, o tai savo ruožtu suteikia galimybę rinkos subjektams numatyti pasiūlos pokyčius ir juos derinti su savo veikla.

4.11

Siekiant ATLPS veiksmingumo reikėtų:

4.12

Nuo 2020–2030 m. ES ATLPS turėtų padėti mažinti susijusių įrenginių ir sektorių išmetamą anglies dioksido kiekį ekonomiškai naudingais būdais, visų pirma investuojant į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir taikant efektyvų energijos vartojimą skatinančias priemones.

4.13

ATL rinkos kaina turi išlikti orientaciniu rodikliu, kuriuo remiantis būtų vykdomos investicijos, susijusios su išmetamo teršalų kiekio mažinimu.

4.14

Būsimoje ATLPS reikėtų išlaikyti galimybę naudotis tarptautiniais kompensaciniais mechanizmais, kadangi tai yra patikimas būdas gauti lėšų, reikalingų siekiant veiksmingai mažinti išmetamus teršalus ir pasinaudoti galimybe kurti pasaulinę anglies dioksido rinką.

4.15

Turėtų būti toliau taikomas patobulintas ir išplėstas švarios plėtros mechanizmas, kartu sustiprintos ES ATLPS sąsajos su naujais kituose pasaulio regionuose kuriamais modeliais.

4.16

EESRK mano, kad ES turi dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų sukurta tikra pasaulinė anglies dioksido rinka, ir šiuo tikslu plėtoti veiksmingus prekybos ATL mechanizmus, kuriais galėtų naudotis visi svarbiausi pasauliniai partneriai.

4.17

Naujieji mechanizmai turi būti kuriami sparčiai ir vyriausybių taikomi savanoriškai atsižvelgiant į nacionalinius reikalavimus. Tokie mechanizmai turi būti sukurti taip, kad būtų išvengta regionų konkurencijos iškraipymų vykdant tarptautinę prekybą.

4.18

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema iš dalies sutampa su Europos ir nacionaline aplinkos, klimato, energetikos ir pramonės vystymosi politika, o tai lemia rinkos iškraipymus ir veiksmingumo trūkumą, todėl peržiūrint sistemą būtina labiau atsižvelgti į kitas taisykles, svarbias reguliuojant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pramonės tikslais naudojamos energijos sąnaudas.

4.19

Vienašališki sprendimai gali padidinti su CO2 susijusias įmonių išlaidas (visų pirma energijos), sumažinti strateginių apdirbamosios pramonės sektorių konkurencingumą ir nepasiekti konkrečių rezultatų klimato srityje. Neseniai atlikti tyrimai parodė (6), kad Europos Sąjungoje sumažintą išmetamųjų teršalų kiekį išlygino ir gerokai viršijo teršalai, kurie buvo išmesti gaminant į ES importuotus produktus.

4.20

EESRK nuomone, nors labai svarbu 2015 m. sudaryti pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos, kurį pasirašytų didžiausią ŠESD kiekį išmetančios šalys, reikia toliau tęsti technologinių inovacijų plėtrą pasinaudojant programos „Horizontas 2020“ priemonėmis ir koordinuojant nacionalines investicijas, kad Europos apdirbamoji pramonė išliktų konkurencinga skatinant kurti daugiau naujų ir kokybiškų pramonės objektų.

4.20.1

Siekiant šio tikslo būtina nustatyti išsamią ir suderintą veiksmų programą, kad būtų galima sukurti pasaulio lygmeniu konkurencingos ir tvarios pramonės sistemą. Todėl EESRK prašo Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos sukurti šią programą, suderintą su Jungtinių Tautų darbotvarkėje po 2015 m. nustatytais Tūkstantmečio tvaraus vystymosi tikslais.

4.21

Komitetas pakartoja, kad reikia atsižvelgti į ATL prekybos sistemos pažeidžiamumą susidūrus su pasaulinėmis ekonomikos jėgomis. Akivaizdu, kad visuotinai suderinta klimato politika (arba jos nebuvimas) nulems ATL ateitį; 2015 m. derybų rezultatai bus labai svarbūs ir nebus įmanoma imtis radikalių taisomųjų priemonių, jeigu pasaulio politika netaps aiškesnė  (7).

4.22

EESRK pabrėžia, kad 2030 m. strategijos poveikio vertinime teigiama, kad „aukcionų pajamas skiriant anglies dioksido mažinimo veiklai ir įpareigojus visus sektorius mokėti už išmetamą anglies dioksidą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politika gali paskatinti užimtumo augimą“ (8), taip pat labai prisidėti prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir oro kokybės gerinimo, todėl prašo šiems aspektams skirti tinkamą dėmesį tarptautinėse derybose.