3.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/2

1.

Strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėse iniciatyvose pabrėžiama, kaip svarbu formuoti ir įgyvendinti politiką, kuria visiems jaunuoliams suteikiami gebėjimai ir kompetencijos, kurių jiems reikia kaip žinių ekonomikos ir visuomenės dalyviams, ir pripažįstamas jaunimo politikos vaidmuo šiuo atžvilgiu. Bendri strategijos „Europa 2020“ tikslai ir atitinkami valstybių narių uždaviniai – didinti jaunimo užimtumą, sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir didinti dalyvavimą tretinio mokslo sferoje – yra itin aktualūs jaunimui ir tiems jaunuoliams, kuriems kyla didžiausias atskirties pavojus. Jaunimo politika apima priemones, kuriomis padedama jaunimui įsitraukti į švietimo, vystymosi, kultūrinę ir asociacijų veiklą, gerinti galimybes įgyti patirties ir pasinaudoti praktinio mokymosi galimybėmis, kurios gerina jaunuolių gebėjimus, reikalingus gyvenime ir mokymosi bei užimtumo srityje.

2.

Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintoje sistemoje (2010–2018 m.) (1) pabrėžiama, jog svarbu laikytis dvejopo požiūrio, kuris apima tiek a) konkrečias jaunimo politikos iniciatyvas, tiek b) iniciatyvų integravimą, kuriuo jaunimo aspektas įtraukiamas į atitinkamas politikos sritis. Joje numatomos veiklos aštuoniose veiklos srityse priemonės ir pabrėžiamas įvairias sritis apimančio pobūdžio politikos požiūris, kurio turėtų būti laikomasi reaguojant į jaunuolių poreikius ir lūkesčius.

3.

2012 m. bendroje ES jaunimo reikalų ataskaitoje (2) raginama užtikrinti atnaujintos sistemos glaudesnes sąsajas su strategija „Europa 2020“ ir daugiau nuoseklumo jos atžvilgiu.

4.

Ekonomikos nuosmukio poveikis jaunimui kelia tam tikrų iššūkių įgyvendinant jaunimo politiką, kalbant apie susijusią įvairių sričių politiką, skirtą visų jaunuolių poreikiams patenkinti, ir visų pirma kalbant apie platesnio masto viešosios politikos tikslus – ypač tuos, kurie susiję su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“. Šie iššūkiai (3) apima nedarbą, didėjančią atskirties riziką ir potencialų neigiamą poveikį jaunimo gerovei.

5.

Daug jaunuolių aktyviai dalyvauja, vystosi ir daro pažangą grupėse, bendruomenėse ir platesnėje visuomenėje; jaunimas tiek suteikia, tiek gauna daug naudos savo asmeninio ir socialinio vystymosi, gebėjimų, patirties ir kompetencijos atžvilgiu. Tačiau jaunuoliai patiria ilgus „pereinamuosius laikotarpius“ nuo nesavarankiškumo prie savarankiškumo, o jų kelias profesinio aktyvumo ir pažangos atžvilgiu yra mažiau užtikrintas.

6.

Turi būti pripažįstami jaunimo kūrybiškumo, novatoriškumo, verslumo ir prisitaikomumo pajėgumai ir gebėjimai, kurie yra pripažįstami kaip neįkainojami skatinant atnaujintą ir tvarų grįžimą prie ekonominės ir socialinės gerovės valstybėse narėse ir siekiant įtraukesnės visuomenės, ir tam turi būti skiriami atitinkami ištekliai.

7.

Žinios apie jaunimą ir tų žinių daromas poveikis jaunimo politikai ir su jaunimu susijusių sričių politikai turi didelę reikšmę, todėl turėtų būti grindžiami pakankamais moksliniais tyrimais.

8.

Būtina itin pabrėžti jaunimo politikos teigiamą ir ryškų indėlį bei papildomą naudą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, visų pirma tikslų švietimo ir profesinio mokymo, užimtumo ir socialinės įtraukties srityse.

9.

Pateiktos kelios politikos iniciatyvos (išdėstytos šio dokumento priede), kad būtų daroma pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir sprendžiamos problemos, kylančios dėl krizės poveikio žmonėms visoje ES. Daugelis jų yra itin aktualios jaunimui. Politikos iniciatyvos užimtumo, švietimo ir profesinio mokymo srityse, kurios yra skirtos jaunimui, skatina laikytis kompleksinio požiūrio, pagal kurį jaunimo politikai turėtų tekti vienas iš svarbiausių vaidmenų. Turėtų būti remiamas, visų pirma įgyvendinant Europos semestrą, už jaunimo reikalus ir už jaunimo aspekto integravimą į daugelį politikos sričių atsakingų ministerijų vaidmuo.

10.

Tarpsektorinis ir tarpinstitucinis koordinavimas nacionaliniu ir ES lygiais yra itin svarbus veiksmingos jaunimo politikos įgyvendinimo veiksnys ir siekiant su jaunimu susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų.

11.

Jaunimo politika užtikrina jaunimui į jaunimą orientuotą ir visapusišką politinį atsaką tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Jaunimo politika, derinant ją su kitomis politikos sritimis, atlieka tiek išskirtinį, tiek papildomą vaidmenį skatinant įvairaus pobūdžio atsaką jaunimui. Tačiau jaunimo politikos vaidmuo ir jos funkcija teiktų daugiau naudos, jei būtų geriau apibrėžta, kaip ši politika susisieja su kitomis susijusiomis politikos sritimis ir kaip jas veikia. Tai sustiprintų jaunimo politikos poveikį tiek jos pačios atžvilgiu, tiek prisidedant prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, visų pirma užimtumo ir socialinės įtraukties srityje, ir todėl šiame kontekste pagerintų jaunimo politikos matomumą.

12.

Visų pirma jaunimo politikos priemonės, išreikštos, pavyzdžiui, darbo su jaunimo ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos srityse, yra itin aktualios jaunimo pasirengimo, dalyvavimo ir pažangos mokantis, dalyvaujant profesiniame mokyme ir dirbant, atžvilgiu, taip pat sveikatos ir socialinės įtraukties srityse. Tokiomis priemonėmis gali būti aktyviai prisidėta įgyvendinant ES jaunimo užimtumo priemonių rinkinį, visų pirma veiksmingai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir joms būtų naudinga parama Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir kitų susijusių europinių fondų lėšomis.

13.

Jaunimo sektoriuje yra sukaupta specialios kompetencijos įtraukiant ir įgalinant jaunimą, o ypač tuos mažiau galimybių turinčius jaunuolius, kurių švietimo, profesinio mokymo ir užimtumo politika gali nepasiekti.

14.

Priemonės, skirtos gerinti tarpsektorinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad būtų pagerintas jaunimo ir su jaunimu susijusių politikos sričių, visų pirma švietimo ir profesinio mokymo bei užimtumo, derinimas, yra prioritetas siekiant užtikrinti visapusišką ir integruotą politikos atsaką į socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria jaunimas, ir padėti mažiau galimybių turinčiam jaunimui, t. y. jaunuoliams, kurie yra atskirti, nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesiniame mokyme, kad būtų skatinama įtraukesnė visuomenė ir prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo.

15.

Turėtų būti sustiprintas pačių jaunuolių vaidmuo formuojant politikos, kuri turi jiems poveikio, struktūrą, ypač jų pasirinkimo, galimybių ir pažangos švietimo, profesinio mokymo ir užimtumo srityse atžvilgiu siekiant didesnės socialinės įtraukties. Jaunuolių dalyvavimas politikos formavime yra labai svarbus veiksnys nustatant priemones, kuriomis įgyvendinama jaunimo politika vadovaujantis Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujinta sistema (2010–2018 m.). Jaunimo politikos suinteresuotieji subjektai turi specialios kompetencijos sudarant palankesnes sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti kuriant politiką.

16.

Pasiūlytos naujos ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos, ir visų pirma jos jaunimui skirto skyriaus, taip pat kitų ES programų ir fondų vaidmuo bus svarbus veiksnys Europos jaunimui suteikiant mokymosi ir judumo galimybių, įgyjant naujų įgūdžių bei patirties, taip pat galimybių dalyvauti savanoriškoje veikloje ir kultūriniuose mainuose. Jaunimo politikos nepriklausoma ir tikroji vertė, taip pat jos pridėtinė vertė turėtų būti pripažįstama dėl to, kaip ja remiami jaunimo rezultatai švietimo, profesinio mokymo, užimtumo ir socialinės įtraukties srityse. Kitos kartos Europos struktūriniai ir investiciniai fondai turės lemiamą reikšmę investuojant į jaunimą ir jų gebėjimus bei gerinant jų įsidarbinimo galimybes ir galimybes patekti į darbo rinką.

17.

Prireikus užtikrinti, kad pagal Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintą sistemą (2010–2018 m.) vykdomi prioritetiniai uždaviniai prisidėtų prie strategijos „Europa 2020“ tikslų ir juos papildytų.

18.

Skatinti jaunimo reikalų ministerijas aktyviai dalyvauti nacionalinės politikos, susijusios su strategija „Europa 2020“, formavime, visų pirma rengiant ir prireikus koordinuojant metines nacionalines reformų programas.

19.

Atsižvelgiant į tai ir remiantis nacionalinėmis nuostatomis dėl dialogo su jaunimu skatinti, kad geriau būtų naudojamasi esamais mechanizmais arba kad būtų sukurti nauji tokie mechanizmai, kuriais būtų kaupiamos žinios apie jaunimo nuomonę, kad tomis žiniomis būtų galima remtis ir pagal jas formuoti jaunimo politiką ir su jaunimu susijusių sričių politiką.

20.

Apsvarstyti, kaip jaunimo politika galima prisidėti rengiant priemones, numatytas jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinyje, įskaitant prireikus Tarybos rekomendacijų dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo ir dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo įgyvendinimą.

21.

Skatinti jaunimo politikos priemonėmis, kurios yra platesnių švietimo ir profesinio mokymo, užimtumo ir socialinės įtraukties politikos strategijų dalis, prisidėti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų.

22.

Užtikrinti geresnį darbo, atliekamo pagal Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintą sistemą, ir darbo, atliekamo švietimo ir profesinio mokymo bei užimtumo srityse, derinimą ir sąsają, kad būtų suintensyvintas jaunimo dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje, jų perėjimas į profesinį gyvenimą ir socialinė įtrauktis. Visų pirma pabrėžti nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo įtrauktį.

23.

Įgyvendinant Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintą sistemą (2010–2018 m.), parengti vidutinės trukmės darbo planą, kuriame būtų pateiktos darbo jaunimo politikos ir su jaunimu susijusių politikos sričių klausimais sprendžiant šiuo metu aktualias jaunimo ir su jaunimu susijusias temas ir tendencijas gairės, ir kuriame bus akcentuotos susijusios sritys, kurios turi būti derinamos su švietimo, profesinio mokymo ir užimtumo politikos sritimis ir kuriose turi būti bendradarbiaujama, siekiant užtikrinti jaunimo politikos indėlį įgyvendinant Europos semestrą.

24.

Nustatyti praktiką, pagal kurią Taryboje ir /arba Tarybos parengiamuosiuose organuose posėdžiaujantys valstybių narių atstovai, atsakingi už jaunimo politiką, galėtų aptarti svarbius į politiką orientuotus veiksmus įgyvendinant Europos semestrą, metinę augimo apžvalgą ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl valstybių narių politikos ir pasikeisti nuomonėmis šiais klausimais, kad Užimtumo komitetui būtų laiku suteikta aktuali informacija, kuria būtų grindžiamas jo darbas, susijęs su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis.

25.

Užtikrinti, kad ES jaunimo strategijoje ir 2012 m. bendroje ES jaunimo reikalų ataskaitoje išdėstytos priemonės, pavyzdžiui, struktūrinio dialogo procesas, įrodymais grindžiama politika ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, būtų rengiamos kuo efektyviau, kad politiniuose debatuose dėl strategijos „Europa 2020“ būtų pateikiami visi turimi įrodymai apie tai, kaip krizė veikia jaunimą, ir būtų užtikrinta, kad šiuose debatuose būtų išgirstas jaunimo balsas.

26.

Akcentuoti, kokiu būdu jaunimo politikos priemonės, išreikštos, pavyzdžiui, darbo su jaunimu ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos srityse, padeda jaunuoliams, ypač mažiau galimybių turintiems jaunuoliams, įsitvirtinti, kad jie galėtų tapti aktyviais piliečiais ir visapusiškai dalyvauti pilietinėje visuomenėje bei išsiugdytų gebėjimus mokymosi bei užimtumo srityje.

27.

Ypač akcentuoti, kokiu būdu tokios priemonės padeda jaunimui gerinti savo kompetenciją ir universaliuosius gebėjimus, kurie jiems padeda pasinaudoti švietimo ir profesinio mokymo bei profesinio aktyvumo galimybėmis, galinčiomis pagerinti jų savarankiškumą ir pažangą, ir kurie taip pat padeda ugdant jų asmeninius ir socialinius gebėjimus, taip pat gebėjimus užimtumo ir verslumo srityje.

28.

Propaguoti galimybes visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams pasinaudoti Europos programomis bei skatinti tas programas įsisavinti, pavyzdžiui:

ir taip prisidėti prie jaunimo įgūdžių lavinimo ir įsidarbinimo galimybių.

29.

Skatinti visapusiškai ir optimaliai naudotis, kai taikytina, Jaunimo užimtumo iniciatyva siekiant įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo.

30.

Apsvarstyti veiksmus, kurie užtikrintų, kad jaunimo politikos aspektas būtų švietimo ir profesinio mokymo, užimtumo ir socialinės įtraukties politikos esminė dalis, kad aiškus jaunimo politikos aspektas būtų įtrauktas į politiką, kuria įgyvendinama strategija „Europa 2020“, visų pirma kalbant apie darbą su jaunimu ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos pripažinimą ir rezultatų patvirtinimą.

31.

Skatinti informuotumą apie visas ES finansavimo programas ir susijusius geriausios praktikos pavyzdžius, kuriais plėtojami XXI amžiaus jaunuolių gebėjimai, aiškiau pabrėžiant, kaip tokios programos skatina įgūdžiais grindžiamą, patirtinį ir verslumo mokymąsi, kuriuo stiprinamas ir įgalinamas jaunuolių, visų pirma mažiau galimybių turinčių jaunuolių, dalyvavimas visuomenės, švietimo ir profesinio mokymo bei užimtumo veikloje.

32.

Įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintą sistemą (2010–2018 m.) toliau siekti vertinti struktūrinio dialogo procesą siekiant užtikrinti, kad šio proceso taikymo sritis, mastas ir turinys atspindėtų dabartinius jaunimo poreikius ir reaguotų į juos, ir kuris, savo ruožtu, suteiktų naudingos informacijos formuojant jaunimo politiką.

33.

Apsvarstyti galimybę parengti koncepcijos dokumentą, grindžiamą ES jaunimo reikalų ataskaitos išvadomis ir vykstančiu darbu savitarpio mokymosi srityse, ir šiuo pagrindu surengti savitarpio mokymosi seminarą, kuris apimtų pagrindines jaunimo, švietimo bei profesinio mokymo ir užimtumo politikos sritis ir kuriame dalyvautų atitinkami suinteresuotieji subjektai, kad būtų išnagrinėtas tinkamiausias būdas daryti pažangą teikiant bendrą politikos atsaką į problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria jaunimas. Tokioje iniciatyvoje galėtų būti išdėstytos rekomendacijos, kurios galėtų būti apsvarstytos atitinkamose politikos srityse ir atitinkamų sudėčių Taryboje siekiant imtis tolesnių veiksmų.