29.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 187/14

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 187/12

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„OBST AUS DEM ALTEN LAND“

EB Nr.: DE-PGI-0005-0877-04.05.2011

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Obst aus dem Alten Land“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Švieži sėklavaisiai ir kaulavaisiai, būtent obuoliai, kriaušės, vyšnios, slyvos, skirti valgyti švieži.

Visų išvardytų rūšių vaisių odelė labai plona, jiems būdingas subalansuotas cukraus ir rūgščių santykis. Visų rūšių vaisiai saldūs, bet kartu ir maloniai rūgštūs.

Prie šių produktų priskiriamos išvardytos obuolių veislės:

Braeburn: saldoki ir gaivinantys. Tvirtame ir sultingame minkštime daug vitamino C.

Delbarestivale: saldaus vaisių skonio. Balkšvas šių ankstyvųjų obuolių minkštimas yra traškus ir labai sultingas.

Elstar: gaivūs ir aromatingi. Jų baltas–gelsvokas minkštimas yra vaisių skonio.

Gala: minkštimas tvirtas ir sultingas, saldaus vaisių aromato. Būdinga šiek tiek vaškinė odelė.

Golden Delicious: saldūs ir aromatingi. Jų išskirtinis bruožas – šviesiai žalia–gelsva šiek tiek rūdėta odelė.

Gravensteiner: sultingi ir pikantiško skonio. Gelsvas minkštimas ir geltonai raudona odelė.

Holsteiner Cox: pikantiško skonio, saldūs ir labai aromatingi. Baltai geltonas traškus minkštimas.

Jonagold: švieži būna traškūs, vėliau – minkšti. Jų geltonas minkštimas ypatingai saldus ir sultingas.

Jonagored: tamsiai raudonas dryžuotas Jonagold veislės giminaitis. Jų geltonas minkštimas – taip pat saldus ir sultingas.

Prie šių produktų priskiriamos išvardytos kriaušių veislės:

Alexander Lucas: desertinės kriaušės, saldūs, sultingi, geltoni vaisiai.

Bürgermeister: rudeninės kriaušės įsaulyje raustelėjusios spalvos, sultingos, pikantiškai saldžios.

Clapps Liebling: sultingos pikantiško skonio ankstyvosios kriaušės, geltoni įsaulyje raustelėję vaisiai.

Condo: vidutinio dydžio rudeninės kriaušės, minkštimas tirpstantis, saldus, gera vaisiaus kokybė.

Williams Christ: vidutinio dydžio desertinės kriaušės, skirtos konservuoti arba valgyti šviežias, sultingi, saldūs, auksinio geltonumo taškuoti vaisiai.

Prie šių produktų priskiriamos išvardytos vyšnių veislės:

Oktavia: atsparios transportavimui, saldaus, aromatingo ir tvirto minkštimo.

Regina: saldžios aromatingos vėlyvosios vyšnios, tvirtas minkštimas.

Viola: labai skanios sultingos uogos.

Prie šių produktų priskiriamoms slyvoms būdingas nepakartojamas skonis, taip pat atsiradęs dėl ypatingo cukraus ir rūgščių santykio. Tai yra tokios slyvų veislės:

Fellenberger: vidutinio tvirtumo, vidutiniškai sultingos, kauliukas lengvai atsiskiria nuo minkštimo, maloniai saldžiarūgčio pikantiško skonio.

Ortenauer: gana saldžios, tačiau būdingas ir rūgštumas.

Schönberger Zwetsche: labai didelės, sultingos, saldžios, kauliukas lengvai atsiskiria.

Zimmers Frühzwetsche: dideli, saldūs, labai aromatingi vaisiai.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Vaisiai auginami nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Didžioji vaisių auginimo regiono „Altes Land“ dalis yra Žemutinėje Saksonijoje ir Hamburge, šiaurinė teritorijos riba yra Elbė ties Vėldorfu, vakarinė jos riba – Kukshafenas, o rytinė – Gėsthachtas. Kitos teritorijos ribos apibrėžiamos išvardijant savivaldybes ir nurodant konkrečias ribas:

Jorko savivaldybė;

Liūhės savivaldybių asociacija;

Hornburgo savivaldybių asociacijai priklausančios Notensdorfo ir Blydersdorfo savivaldybės, taip pat šiauriau Kukshafeno–Hamburgo geležinkelio linijos esančios savivaldybių teritorijos;

Apenzeno savivaldybių asociacijai priklausanti Apenzeno savivaldybė;

Štadės savivaldybei priklausančios Šėlišo, Gecdorfo Biucflėto ir Abenflėto vietovės palei Stader Moor gatvę iki Himelpforteno savivaldybių asociacijos;

Himelpforteno savivaldybių asociacija;

Drochterzeno savivaldybė;

Nordkėdingeno savivaldybių asociacija;

Hemoro savivaldybių asociacijai priklausančios šiauriau B73 esančios Hechthauzeno ir Osteno savivaldybių teritorijos;

Dobroko savivaldybių asociacijai priklausančios į rytus nuo 73 greitkelio ir į šiaurę nuo geležinkelio linijos (jungia Oberndorfą prie Ostės ir 73 greitkelį ties Vasermiūle) esančios teritorijos;

Kadenbergės savivaldybių asociacija;

Biulkau savivaldybei priklausančios teritorijos į šiaurę nuo Zollbaum/Landmark-Mühlenweg gatvių;

Zytlando savivaldybių asociacijai priklausanti Ylienvorto savivaldybė;

Hadelno savivaldybių asociacijai priklausančios Nojenkircheno ir Otendorfo savivaldybės;

Kukshafeno savivaldybei priklausančios teritorijos į šiaurę nuo Osterende gatvės ir į rytus nuo Am Kanal gatvės;

Bukstehudės miestui priklausančios teritorijos į šiaurę nuo Hamburgo–Kukshafeno geležinkelio linijos;

Noi Vulmsdorfo savivaldybei priklausančios teritorijos į šiaurę nuo Hamburgo–Kukshafeno geležinkelio linijos;

Hamburgo miestui priklausančios teritorijos į pietus nuo Elbės ir į šiaurę nuo Hamburgo–Liuneburgo geležinkelio linijos;

Vinzeno/Liūhės miestas;

Vinzeno savivaldybei priklausančios teritorijos į šiaurę nuo Hamburgo–Liuneburgo geležinkelio linijos;

Elbmaršo savivaldybių asociacijai priklausanti Dragės savivaldybė.

Mažesnė vaisių auginimo regiono „Altes Land“ dalis yra Šlėzvige-Holšteine, šiauriau Elbės ir apima

Hazeldorfo, Hazelau, Hetlingeno ir Zėštermiūhės savivaldybes.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Paraiška suteikti SGN vaisiams grindžiama vaisių pripažinimu ir garsumu. Vartotojai toli už regiono ribų labai vertina vaisius iš regiono „Altes Land“ dėl ilgos vaisių auginimo tradicijos šiame regione, dėl plonos odelės, intensyvios vaisių spalvos ir dėl subalansuoto cukraus ir rūgščių santykio.

Klimatui regione „Altes Land“ įtaką daro Šiaurės jūra. Regione nėra didelių temperatūros svyravimų, vasarą saulė nėra labai karšta. Būdingos šaltos naktys ir saulėtos dienos. Oras dėl Šiaurės jūros artumo yra druskingas.

Regionui „Altes Land“ būdingi sunkūs maršų dirvožemiai.

5.2. Produkto ypatumai

Obuolių odelė plona, jiems būdingas ypatingai subalansuotas cukraus ir rūgščių santykis. T. y. nors vaisiai saldūs, jie taip pat šiek tiek rūgštūs, o tai nebūdinga kitiems tos pačios veislės vaisiams, išaugintiems kituose regionuose. Obuoliams būdinga intensyvi spalva.

Kriaušių odelė plona, jiems būdingas ypatingai subalansuotas cukraus ir rūgščių santykis. T. y. nors vaisiai saldūs, jie taip pat šiek tiek rūgštūs, o tai nebūdinga kitiems tos pačios veislės vaisiams, išaugintiems kituose regionuose.

Vyšnių odelė plona, jiems būdingas ypatingai subalansuotas cukraus ir rūgščių santykis. T. y. nors vaisiai saldūs, jie taip pat šiek tiek rūgštūs, o tai nebūdinga kitiems tos pačios veislės vaisiams, išaugintiems kituose regionuose.

Slyvų odelė plona, jiems būdingas ypatingai subalansuotas cukraus ir rūgščių santykis. T. y. nors vaisiai saldūs, jie taip pat šiek tiek rūgštūs, o tai nebūdinga kitiems tos pačios veislės vaisiams, išaugintiems kituose regionuose.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Pirmiau išsamiai aprašytai geografinei vietovei būdingos tokios klimato ir dirvožemio ypatybės.

Vyšnios neužkrėstos vyšninių musių lervomis, nes jos nesiveisia sunkaus dirvožemio plantacijose.

Šių apylinkių sėklavaisiams ir kaulavaisiams – obuoliams, kriaušėms, vyšnioms ir slyvoms – bendra tai, kad vasarą į juos nešvietė karšta intensyvi saulė, todėl jiems nereikėjo storos odos apsaugai ir jų odelė liko plona.

Dėl to, kad naktys būna šaltos, o dienos – saulėtos, vaisių spalva intensyvi, vaisiams būdingas ypatingas subalansuotas cukraus ir rūgščių santykis.

Vaismedžiai sodinami nedideliuose 16 m pločio sklypuose, aplink kuriuos iškasti grioviai. Išilgai iškastais grioviais atiteka Elbės vanduo. Vaismedžių augintojai nuolat esančiu vandeniu drėkina medžius ir naudoja lietinimo sistemas, kad taip apsaugotų vaismedžius nuo nušalimo. Dėl šių geografinių ypatybių per šimtmečius įgyta specialių žinių, kaip optimaliai auginti sėklavaisius ir kaulavaisius. To rezultatas – paskutiniame XX a. dešimtmetyje paplitusi integruota gamyba.

Mokymo, bandymų ir konsultacijų centre (Esteburgas, Jorko vaisininkystės centras) rengiami būsimi sodininkai vaisininkystės specialistai. Pirmiausia išbandoma, ar veislės yra tinkamos čionykštėms sąlygoms, po to vaisių augintojai išsamiai konsultuojami atskirų veislių vaismedžių auginimo ir priežiūros klausimais, kad vaisių kokybė būtų optimali.

Prie šio centro įkūrimo prisidėjo jau prieš 75 m. veikusi vaisių augintojų draugija (OVR), vienijusi visus tos vietovės augintojus.

Būtent dėl šių išskirtinės kokybės požymių vartotojai itin vertina „Altes Land“ regiono vaisius.

Dėl ilgos vaisių auginimo tradicijos šiame regione vaisius iš regiono „Altes Land“ labai vertina vartotojai toli už regiono ribų. Kalbant apie vaisių auginimą, sąvoka „Altes Land“ apima maršas ir gestus palei Žemutinę Elbę. Yra įrodymų, kad vaisininkyste šioje vietovėje užsiiminėjama jau daugiau nei 600 metų. Tai žinoma iš Šarnebeko vienuolyno metraščio 1359 m. gegužės 25 d. įrašo Nr. 376: vardas ir pavardė Heyno Bůmgharde/Heino Baumgarten (lt. „sodas“) (plg. Carl Röper, Urkunden – Regesten – Nachrichten Über das Alte Land und Horneburg, 2 tomas, Jorkas 1986 m., 1398 dokumentas). XIV a. pavardės byloja apie jų turėtojų turtą ar įgytą profesiją, taigi Heino Baumgartenas turėjo turėti vaismedžių sodą, šiuolaikiškai tariant, jis užsiiminėjo vaisininkyste. 1374 m. pardavimo pranešimas įrodo vaismedžių sodų buvimą regione „Altes Land“ (plg. Carl Röper, Urkunden – Regesten – Nachrichten Über das Alte Land und Horneburg, 3 tomas, Jorkas, 1990 m., 1672 dokumentas), kuriuo remiantis 1374 m. Johannas Cokas pardavė savo sodybą ir sodą Basenflėte Pėteriui vam Berghei. Remiantis dviem minėtais dokumentais, vaisininkystės tradicijos regione „Altes Land“ yra gilios. Tai yra didžiausias vaisių auginimo regionas Šiaurės Europoje.

Bertelsmano leksikone (Giuterslas, Berlynas, Miunchenas, Viena 1970 m., A, užsak. Nr. 8911/087) ties raktiniu žodžiu „Altes Land“ pateikiama tokia informacija: derlingos, tankiai apgyvendintos maršos prie Žemutinės Elbės tarp Hamburgo ir Štadės; žemės ūkis, vaisininkystė ir daržininkystė; regiono centras: Jorkas. Yra žinoma, kad šioje vietovėje daugiau nei 600 metų auginami vaisiai. Taip pat tai yra didžiausias vaisių auginimo regionas Šiaurės Europoje.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

2010 m. balandžio 9 d. Markenblatt, Nr. 14, 7a-aa/c dalis, p. 5753.

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/13301

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.