14.5.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/39

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 134/10

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„MIEL DE CORSE“/„MELE DI CORSICA“

EB Nr.: FR-PDO-0105-0066-20.04.2011

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—		Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—		Geografinė vietovė
—	☒	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—	☒	Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas etiketėmis
—	☒	Nacionaliniai reikalavimai
—	☒	Kita (gamintojų ir kontrolės įstaigų duomenų atnaujinimas)

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis

—	☒	Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—		Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio paskelbto bendrojo dokumento keisti nereikia (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai)

3.1. Dalis „Produkto aprašymas“

Ši dalis buvo suderinta su 1998 m. sausio 30 d. dekretu dėl saugomos kilmės vietos nuorodų ir jo 1999 m. birželio 1 d. techniniu taikymo reglamentu. Pakeitimai susiję su:

kad produkto aprašymas būtų aiškesnis, į specifikaciją įtraukta rūšių gama, atitinkanti bitininkystės etapų seką per metus, kaip apibrėžta SKVN nacionaliniame teisės akte. Be to, nustatyta, kad produkto priskyrimas kuriai nors rūšiai pagal tą gamą nebūtinas, nes SKVN medui kuri nors iš šešių nuorodų priskiriama ne visada;

b)	ištaisyta spaustuvės klaida: HMF kiekis mažesnis ar lygus 10 mg/kg yra pakuojant, o ne derliaus nuėmimo metu.

Be to, pakeistos ribinės HMF ir vandens kiekio vertės tam tikrame meduje dėl tokių priežasčių:

santykiniam oro drėgniui esant didesniam nei 60 % bitės negali rinkti medaus, kuriame vandens būtų mažiau nei 18 %. Taip yra būtent su medumi, renkamu drėgnuose pavėsinguose miškuose, pvz., kaštonų giraitėse, arba labai drėgnu metų laiku, kaip Korsikos ruduo. Todėl kaštonų medui ir rudens krūmynų medui būdingas drėgnumas. Taigi siūloma leisti padidinti vandens kiekį tokiame meduje iki 19 %, dėl tokio pakeitimo produkto savybės nesikeičia;

dėl to, kad yra surinktas iš žiedų, pavasarinių krūmynų meduje iš viržių (Erica arborea) fruktozės ir gliukozės santykis nedidelis, o disacharidų ir trisacharidų daug; dėl to šio tipo medus ypač greit kristalizuojasi. Todėl bitininkai dažnai medų perlydo – aukšta temperatūra pagreitina cukraus dehidrataciją ir susidaro HMF. Cukraus dehidratacijos reakciją taip pat pagreitina šio viržių medaus rūgštingumas, jo pH yra 3–4. Taigi tokiame meduje HMF yra natūraliai daugiau nei kitų rūšių meduje. Todėl siūloma HMF kiekį pavasariniame viržių meduje padidinti iki ne daugiau kaip 12 mg/kg (pakavimo metu).

3.2. Dalis „Geografinė vietovė“

Kad neliktų dviprasmiškumo, į specifikaciją pakartotinai įtraukti geografinėje vietovėje turintys vykti gamybos etapai (derliaus surinkimas ir dekantavimas).

3.3. Dalis „Kilmės įrodymas“

Atsižvelgiant į pasikeitusius nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, konsoliduota dalis „Duomenys, įrodantys, kad produktas kilęs iš geografinės vietovės“; dabar joje yra visų pirma su deklaravimu ir su produkto atsekamumo registrais bei gamybos sąlygų priežiūra susijusios prievolės.

Šie pakeitimai susiję su kilmės vietos nuorodų kontrolės sistemos reforma, padaryta 2006 m. gruodžio 7 d. įstatymu 2006-1547 dėl žemės ūkio, miško ar maisto bei jūros produktų vertės didinimo. Visų pirma, turi būti patvirtinama, kad ūkinės veiklos vykdytojai sugeba laikytis kilmės vietos nuorodos, kurią nori naudoti, specifikacijos reikalavimų. SKVN „Miel de Corse“/„Mele di Corsica“ specifikacijos kontrolė organizuojama remiantis kontrolės įstaigos parengtu kontrolės planu.

Be to, ši dalis papildyta keliomis nuostatomis, susijusiomis su medaus atsekamumą užtikrinti skirtais registrais ir deklaracijomis.

Į specifikaciją įtraukta nuostata iš SKVN reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų: „Vinjetė su pavadinimu leidžia identifikuoti produktą ir kontroliuoti pagamintą bei parduotą kiekį. Ji yra užklijuojama ant talpos matomoje vietoje“.

Tokia vinjetė yra dokumentas, turintis du tikslus: tai atsekamumo įrankis sektoriuje ir produkto identifikavimas. Kaip atsekamumo įrankis, ji klijuojama ant kiekvienos talpos su SKVN medumi. Vinjetė taip pat yra ir produkto identifikavimo priemonė, nes joje nurodomas pavadinimas „Miel de Corse“/„Mele di Corsica“.

3.4. Dalis „Gamybos būdas“

Ši dalis buvo suderinta su 1998 m. sausio 30 d. dekretu dėl saugomos kilmės vietos nuorodų ir jo 1999 m. birželio 1 d. techniniu taikymo reglamentu. Buvo įtrauktos tokios minėtų teisės aktų nuostatos:

—	nurodyti auginami augalai, iš kurių medus netinkamas: visų pirma, rapsai, saulėgrąžos, vainikinis kirvenis, grikiai, mėlynžiedis esparcetas,

—	tik gryno bičių vaško naudojimas rėmeliams,

—	augalų, leidžiamų naudoti kaip kuras, sąrašas: pušų spygliai, eukalipto lapai, rozmarinas, ir t. t,

—	draudimas maitinti bites likus penkiolikai dienų iki medunešio ir nuo medunešio iki derliaus nurinkimo,

—

derlius nurenkamas naudojant vašku užsandarintus korius. Žodis „visiškai“ sakinyje „derlius nurenkamas naudojant vašku visiškai užsandarintus korius“ išbrauktas. Iš tiesų, medaus koriai niekada nebūna labai gerai užsandarinti, netgi kai medus jau subrendęs ir gali būti išimamas. Žodis „visiškai“ nėra ypač tinkamas; didžioji dalis korių yra užsandarinti, tačiau gali būti, kad kai kurios akutės lieka atviros,

—	specifinės medaus sukimo ir pakavimo patalpų savybės,

—	filtravimas: reikalavimai, susiję su filtro akučių dydžiu – jos turi praleisti meduje esančius objektus, kaip nustatyta galiojančiuose standartuose,

—	leidimas perlydyti medų (vieną kartą),

—	su kristalizacija susijusi sąlyga: „Leidžiama naudoti valdomą kristalizaciją, kuri yra atliekama remiantis gerąja bitininkystės patirtimi“;

c)	sakinys „Medus, žymimas SKVN „Miel de Corse“/„Mele di Corsica“, turi būti kopinėjamas ir dekantuojamas tik Korsikoje“ perkeltas į specifikacijos dalį „Geografinė vietovė“;

d)	sakinys „Medaus žiedadulkių sudėtis turi būti būdinga Korsikai, vandens kiekis mažesnis už 18 %, o HMF kiekis pakavimo metu – mažesnis ar lygus 10 mg/kg“ perkeltas į dalį „Produkto aprašymas“.

3.5. Dalis „Ryšys su geografine vietove“

Ši dalis buvo atnaujinta remiantis 2006 m. kovo 20 d. Reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos nuostatomis.

Ji taip pat buvo papildyta, kad būtų aiškesnis Korsikos medaus savybių, geografinės vietovės ir patirties ryšys.

3.6. Dalis „Ženklinimas etiketėmis“

Ši dalis buvo atnaujinta siekiant patikslinti, kad žyma „appellation d’origine contrôlée“ (AOC) pakeista žyma „appellation d’origine protégée“ (AOP) (Saugoma kilmės vietos nuoroda, SKVN) ir kad ant produktų etikečių turi būti su ja susietas Europos Sąjungos SKVN simbolis.

Įtraukta nuostata iš SKVN „Miel de Corse“/„Mele di Corsica“ reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų: „Vinjetė su pavadinimu leidžia identifikuoti produktą ir kontroliuoti pagamintą bei parduotą kiekį. Ji yra užklijuojama ant talpos matomoje vietoje“.

3.7. Dalis „Nacionaliniai reikalavimai“

Atsižvelgiant į nacionalinių įstatymų ir teisės aktų raidą, dalis „Nacionaliniai reikalavimai“ sudaryta kaip lentelė, kurioje nurodyti pagrindiniai kontroliuojami dalykai, jų standartinės vertės ir vertinimo metodas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos

„MIEL DE CORSE“/„MELE DI CORSICA“

EB Nr.: FR-PDO-0105-0066-20.04.2011

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas

„Miel de Corse“/„Mele di Corsica“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.4 klasė.

Kiti gyvūninės kilmės produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą, ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Miel de Corse“/„Mele di Corsica“ renkamas iš įvairių rūšių augalų, jame atsispindi salos florai būdingos savybės.

Jo pagrindinės savybės gali skirtis priklausomai nuo nustatytos rūšių gamos, atitinkančios bitininkystės etapų seką per metus; gamos pavadinimai yra tokie:

pavasario,

pavasario krūmynų,

krūmynų lipčiaus,

kaštonų,

vasaros krūmynų,

rudens krūmynų.

Priklausomai nuo šios rūšių įvairovės, „Miel de Corse“/„Mele di Corsica“ kvapas, aromatai ir skonis gali būti skirtingi. Medus neturi turėti pašalinių kvapų, aromatų ar skonio.

Kad medui galėtų būti suteiktas kuris nors rūšių gamos pavadinimas, jis turi atitikti toliau nurodytas vizualines, kvapo ir skonio savybes, o medaus žiedadulkių sudėtis turi atitikti toliau nurodytus augalus.

Medus

Spalva

Kvapo savybės

Skonio savybės

Pagrindiniai augalai

Pavasario

Nuo labai šviesios iki aukso šviesumo

Intensyvumas: nuo silpno iki vidutinio.

Aromatinis intensyvumas: nuo silpno iki vidutinio.

Petigreinų medis (Citrus aurantium × deliciosa), kiti vaismedžiai ir kiviai, taip pat įvairios krūmų rūšys, supančios plantacijas: švitrūnai, ąžuolai, garždeniai, gluosniai, gervuogės, erškėčiai, mirtos, eukaliptai, Cytinus hypocistis

arba

Plėnūnė (Asphodelus sp.) arba vikis (Vicia sp.) arba ežeinis (Echium sp.) arba Galactite rūšies varnalėšos ir įvairūs krūmynai (Erica).

Savybės: augalijos, gėlių (virto vaisiaus ar pieno produktų).

Savybės: vaisių, gėlių, šviežas ir delikatus ar šviežio vaisiaus, augalijos, pieno.

Skonis: normalaus ar vidutinio saldumo, be ypatingo rūgštumo ar vos rūgštus.

Ilgalaikiškumas ir poskonis: nuo silpno iki vidutinio, be poskonio.

Pavasario krūmynų

Nuo gintarinės iki tamsios gintarinės

Intensyvumas: vidutinis.

Aromatinis intensyvumas: daugiau ar mažiau turtingas vidutinis.

Viržiai (Erica arborea) ir kitos nektarinės rūšys, daugiausia jūrinės levandos (Lavandula stoechas) ir (arba):

—	gluosniai (Salix sp.),

—	garždeniai (Lotus sp.),

—	ežeiniai (Echium sp.),

—	dobilai, plėnūnės,

—	cytisus, calicotome,

—	perluočiai (Anthyllis hermanniae),

—	beručiai (Teucrium sp.), prožirniai (Genista sp.),

—	vienapiestės gudobelės (Crataegus monogyna), su žiedadulkėmis:

—	švitrūnų, ąžuolų, žydinčių uosių,

—	buksmedžių ir (arba) kaštonų.

Savybės: gėlių, panašus į kokoso, saldymedžio, odos.

Savybės: subtilus, daugiau ar mažiau tipiškas. Tamsi karamelė, kakava.

Skonis: normalaus saldumo, be ypatingo rūgštumo ar kartumo.

Ilgalaikiškumas ir poskonis: nuo silpno iki vidutinio, poskonis silpnas.

Krūmynų lipčiaus

Tamsi

Intensyvumas: silpnas.

Aromatinis intensyvumas: daugiau ar mažiau turtingas, nuo vidutinio iki stipraus.

Trejos švitrūnų (Cistus sp.) rūšys su pajūrio levanda ir Cytinus hypocistis, calicotome, austėja (Jasione montana), Galactite rūšies varnalėšomis, mirtomis (Myrtus communis), eukaliptais …

arba

Ąžuolai (Quercus sp.) ir įvairios krūmynų rūšys (Erica).

Savybės: augalijos, miško, aštrokas, karamelės, šiek tiek gyvūnų, muskuso.

Savybės: prinokusio vaisiaus, sausas. Virtas cukrus, saldymedis, karamelė (kvapnus, virtas vynas).

Skonis: nėra pernelyg saldus, aiškiai rūgštus, salyklo.

Ilgalaikiškumas ir poskonis: gana ilgai išsilaikantis burnoje.

Kaštonų

Nuo gintarinės iki tamsios gintarinės

Intensyvumas: nuo vidutinio iki stipraus.

Aromatinis intensyvumas: nuo vidutinio iki stipraus.

Kaštanmedis (Castanea sativa) kartu su:

gervuogėmis (Rubus sp.) ir krūmynais:

—

Erica,

—	Anthyllis,

—

Teucrium,

—

Genista,

su ąžuolais ir švitrūnais bei gedene lipike (Hedera helix) ir raganėmis (Clematis sp.).

Savybės: fenolių, aromatingas, miško, taninų.

Savybės: fenolių, pernokusių obuolių.

Skonis: nesaldus, aitrus, taninų, daugiau ar mažiau kartus.

Ilgalaikiškumas ir poskonis: labai ilgai išsilaikantis burnoje. Kartus poskonis.

Vasaros krūmynų

Nuo šviesios iki šviesios gintarinės

Intensyvumas: nuo silpno iki labai silpno.

Aromatinis intensyvumas: vidutinis, skaidriam medui gana aromatingas.

—	Perluočiai (Anthyllis hermanniae),

—	įvairios prožirnių rūšys (Genista sp.),

—	katžoliniai beručiai (Teucrium marum),

—	gervuogės (Rubus sp.),

—	Korsikos čiobreliai (Thymus herba-barona).

Savybės: augalijos, įprastas medaus.

Savybės: gėlių, vaisių, miško aromato.

Skonis: gana saldus, be ypatingo rūgštumo ar kartumo.

Ilgalaikiškumas ir poskonis: neilgai išsilaikantis, poskonio nėra.

Rudens krūmynų

Šviesi gintarinė

Intensyvumas: nuo vidutinio iki stipraus.

Aromatinis intensyvumas: nuo vidutinio iki stipraus.

Žemuoginis arbutas (Arbutus unedo) su:

—	gedene lipike (Hedera helix),

—	kaštanmedžiu (Castanea sativa),

—	gervuogėmis (Rubus sp.),

—	debesylais (Inula viscosa),

—	sarsapariliu (Smilax aspera).

Savybės: fenolių, kavos tirščių, žievės, miško (gencijonų).

Savybės: fenolių, kavos tirščių.

Skonis: gana aiškiai išreikštas kartumas.

Ilgalaikiškumas ir poskonis: nuo išsilaikančio iki labai ilgai išsilaikančio; kartus poskonis.

Medus turi atitikti šias savybes:

žiedadulkių sudėtis turi būti būdinga Korsikai;

vandens kiekis mažesnis nei 18 %, išskyrus kaštonų medų ir vėlyvo medunešio rudens krūmynų medų – mažesnis nei 19 %;

hidroksimetilfurfurolo (HMF) kiekis pakuojant – mažesnis ar lygus 10 mg/kg, išskyrus pavasarinį viržių (Erica arborea) medų – ne daugiau kaip 12 mg/kg (pakavimo metu).

Medus turi būti iš nektaro ir (arba) lipčiaus, kurį Korsikos ekotipo Apis mellifera mellifera L. bitės surinko iš Korsikoje natūraliai augančių augalų.

Išskyrus citrusinius augalus, netinka medus iš auginamų augalų (visų pirma, rapsų, saulėgrąžų, vainikinio kirvenio, grikių, mėlynžiedžių esparcetų).

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Draudžiama maitinti bites likus penkiolikai dienų iki medunešio ir nuo medunešio iki medaus išėmimo.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Medaus išėmimas ir dekantavimas atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Be teisės aktais nustatyto privalomų įrašų SKVN „Miel de Corse“/„Mele di Corsica“ žymimo, medaus etiketėse turi būti nurodyta:

—	pavadinimas „Miel de Corse“/„Mele di Corsica“,

—	įrašas „appellation d’origine protégée“ arba „AOP“,

—	Europos Sąjungos SKVN simbolis.

„Miel de Corse“/„Mele di Corsica“ raidžių dydis turi būti lygus bent pusei didžiausių etiketėje esančių raidžių dydžio, po minėto užrašo ar prieš jį be jokių tarpinių įrašų turi būti užrašyta „appellation d’origine protégée“ arba „AOP“.

Minėtų įrašų raidės – aiškios, įskaitomos ir nenutrinamos. Įrašai yra tame pačiame matymo lauke; jame taip pat gali būti papildomi įrašai apie rūšių gamą.

Nuoroda, kad medus gautas iš žiedų ar augalų, gali tik papildyti įrašą apie rūšių gamą ir tik jei produktas kilęs iš nurodytos vietovės ir pasižymi organoleptinėmis, fizinėmis ir cheminėmis bei žiedadulkių savybėmis.

Vinjetė su pavadinimu leidžia identifikuoti produktą ir kontroliuoti pagamintą bei parduotą kiekį. Ji yra užklijuojama ant talpos matomoje vietoje.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė – Korsikos sala (Aukštutinės ir Pietų Korsikos departamentai).

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Fizinės aplinkos ypatybės

Izoliuotumas ir geografinis identitetas:

Korsikos salai būdingas gamtinės aplinkos išskirtinumas. Nustatant geografinę vietovę, izoliuotumas yra privalumas.

Korsikos sala yra kalnuota ir labai nelygaus reljefo. Ji skirstoma į tris didelius geologinius vienetus: kristalinės uolienos vakaruose ir pietuose, skalūnai šiaurėje ir rytuose ir centrinė nuosėdinė įduba.

Dirvožemis daugiau mažiau rūgštus, todėl auga daugiausia acidofiliniai augalai.

Korsikoje temperatūra švelni, didelis, bet nereguliarus lietingumas.

Didelis temperatūros ir kritulių skirtumas nuo pakrantės kylant į kalnus padeda nustatyti tris klimato juostas. Tokia gamtinė aplinka natūraliai skatina originalios augmenijos atsiradimą su gėlių juostomis ir Korsikai būdingos augalijos pasiskirstymą aukštais.

Korsikos krūmynai (makija) aiškiai išsiskiria struktūrinėmis, architektūrinėmis ir floristinėmis savybėmis, juos neginčijamai siejančioms su sala, kuriai jie yra būdingi ir apima didžiulius plotus – nuo pakrantės iki 1 200 m visoje saloje.

Kai kurios augalų rūšys tankiai dengia žemę ir yra plačiai išplitusios – nuo pakrantės iki aukštumų, kur žydi keliais aukštais. Dėl to nuolat, visais metų laikais ir visame regione, gaminamas nektaras, kurio kiekis priklauso nuo konkrečių metų: baltieji viržiai – visą pavasarį; kaštonai – vasaros pradžioje; žemuoginis arbutas – rudenį ir žiemą.

Šie pavyzdžiai iliustruoja nesikeičiantį regiono pobūdį; be to, yra dar ir smulkesnių, ne taip paplitusių rūšių, kurioms reikia specialių dirvos ir (arba) terminių sąlygų, kurios gali būti naudojamos nustatant mikro regionines rūšis.

Tradicinė bitininkystė buvo pritaikyta taip, kad būtų kuo geriau išnaudotas šios išskirtinės floros potencialas.

Žmogiškieji veiksniai

Su bitininkyste susiję įrankiai ir raštai Korsikoje liudija tokios veiklos senumą.

Daugelyje raštų nuo pat antikos minima medaus, kuris tuo metu buvo gaunamas iš laukinių bičių kolonijų, gausa.

Senieji autoriai pabrėžia gamybos dydį, ekonominę vertę, medicinines savybes – visa tai rodo, kokią svarbią vietą saloje užima medus.

XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje iš teisės institucijų dokumentų, susijusių su bitininkyste, matyti, kad bitininkystė tapo visiškai savarankiška, atskira, žemės ūkio veikla.

Nuo 1976 m. bitininkai rengia susitikimus ir sudaro sektoriaus plėtros planus. Pradedami pirmieji mokslinio tyrimo ir plėtros darbai, visų pirma susiję su spiečių aprašymu selekcijos tikslais ir su produkto aprašymu, taip sukuriami standartai.

Šiandien bitininkystė vėl yra tapusi pagrindinė veikla daugumai gamintojų.

Nustojus medų imti iš laukinių bičių kolonijų, bitininkai sukūrė amatui reikalingus įrankius. Nors jie labai skiriasi nuo naudojamų šiandien, vis dėlto anų dienų tradicinių įrankių kaimuose dar galima išvysti. Taigi bitininkystė yra neatsiejama Korsikos istorijos dalis.

Ypatinga bičių populiacija: Korsikos bitės ekotipas

Naudojant biometrinius tyrimus ir daugiau nei 6 000 indikatorių nustatyta, kad saloje yra originali bičių populiacija. Jos skiriasi nuo itališkųjų bičių ir nuo juodųjų žemyno bičių ilgesniu liežuvėliu, sparno sandara ir mažesniu plaukuotumu.

Elgsenos ir produkcijos požiūriu šios aiškiai kitokio ekotipo bitės, puikiai prisitaikiusios prie aplinkos, ypač prie klimato svyravimų, sugeba puikiai pasinaudoti augalų žydėjimo seka ištisus metus.

„Korsikietiškos bitės“ ekotipo prisitaikymas prie aplinkos sąlygų pasireiškia ypatingu metiniu biologiniu ciklu. Tai viduržemiškas tipas, kritinis periodas priklauso nuo vasaros sausros (kiaušinėliai nededami rugpjūtį), o pakrantėje žiemos laikotarpiu veiklos sustabdymas trumpas ar jo net išvis nėra. Bitininkystės požiūriu toks prisitaikymas leidžia racionaliai ir užtikrintai išnaudoti salos išteklius.

5.2. Produkto ypatumai

„Miel de Corse“/„Mele di Corsica“ medus yra autentiškas produktas, kurio gali būti keletas rūšių. Tokia rūšių įvairovė atitinka bitininkystės sezonų kaitą.

Medaus kilmė gali būti įvairi – iš žiedų ar iš nektaro (lipčiaus).

Priklausomai nuo botaninės kilmės medus skiriasi savo kvapu, aromatu, skoniu, spalva. Dauguma medaus rūšių yra tipiškos. Gama apima medų nuo švelniausio iki aštriausio; nuo šviesiausio iki tamsiausio; jo aromatai gali būti žiedų, vaisių, fenolių.

Tačiau bet kokiu atveju negali būti pašalinių kvapų, aromatų ar skonio (pernelyg stipraus dūmų, seno vaško kvapų).

Jame neturi būti pašalinių dalelių ar nešvarumų, didesnių nei 1/10 mm, kaip, pvz., vaško. Vienintelės natūraliai esančios medžiagos yra mikroskopinės dalelės (žiedadulkės, dumbliai, mikroskopinių grybų sporos lipčiaus atveju).

Vandens kiekis meduje užtikrina aukščiausią kokybę ir neleidžia vykti fermentacijai.

HMF – fruktozės skilimo rezultato – kiekis užtikrina medaus šviežumą, nes jo gausėja medui senstant.

Žiedadulkių analizė meduje suteikia informacijos, ar medus yra Korsikos kilmės ir apie jo mikroregioninę kilmę; tai atliekama meduje esančių „žymeklių“ pagalba. Tokia analizė padeda nustatyti, esant reikalui, ar yra nektaro iš aliejingų auginamų augalų (rapsų ar saulėgrąžų, nors jų Korsikoje nėra daug); tokiu atveju, toks medus nežymimas SKVN.

Išsamiai patikrinus SKVN medaus žiedadulkių turinį rasti taksonai turi priklausyti regionui. Taksonai, kurių beveik nėra, priklauso floros rūšims, kurios neauga Korsikoje ar yra labai lokalizuotos, bet kurios būdingos kitam Europos Viduržemio jūros regiono medui.

SKVN meduje neturi būti šių rūšių žiedadulkių:

Auginamų augalų rūšys:

—	Onobrychis viciifolia: mėlynžiedis esparcetas,

—	Brassica napus: rapsai,

—	Helianthus annuus: saulėgrąžos,

—	Hedysarum coronarium: vainikinis kirvenis,

—	Fagopyrum esculentum: grikiai.

Neauginamų augalų rūšys:

—

Hypecoum,

—	Loranthus europaeus,

—	Rhus cotinus ir Rhus coriaria,

—	Calluna vulgaris,

—	Thymus vulgaris.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Korsikos medaus tipiškumą nulemia aplinka ir išskirtinės klimato, topografinės ir dirvožemio sąlygos. Korsika yra kalnų sala, ir augalija staiga pereina nuo vieno „aukšto“ prie kito.

Organoleptinėms medaus savybėms labai būdingos pagrindinės augalų, naudotų medui gaminti, savybės.

Iš rūšių įvairovės matyti Korsikos medaus organoleptinių savybių ir pagrindinių augalų, būdingų salai, ryšys. Ji iliustruoja paeiliui einančius pagrindinių nektarinių augalų žydėjimo etapus.

Kiekviena iš kategorijų susijusi su peizažu, augalų išvaizda ir salos tipiškumu.

Dėl gamybos specifikos, beveik išimtinai susijusios su natūralia augmenija, atsiranda tų pačių metų produkcijos įvairovė ir įvairių metų variacijos; produkcija sudėtingesnė nei auginamų augalų atveju.

Medus išimamas ištisus metus, nuo balandžio iki spalio–lapkričio ar net vasario.

Korsikos augalų, iš kurių renkamas medus, originalumas yra pagrindinis elementas nustatant geografinę medaus kilmę.

Tiek pagrindinių (cukrus, vanduo), tiek šalutinių komponentų (įvairios medžiagos) sudėties įvairovė ir medaus savybės yra susietos su flora, iš kurios gaunama žaliava.

Nustatant ryšį su sala, labai svarbios yra žiedadulkių ir organoleptinė analizės, kurios padeda nustatyti medaus savybes. Medaus žiedadulkių turinys skiriasi kokybiškai ir kiekybiškai priklausomai nuo geografinės ir botaninės jų kilmės. Žiedadulkės, iš kurių galima nustatyti kilmę, yra bičių kolonijos ir aplinkos sąveikos rodiklis ir padeda sukurti ryšį tarp produkto ir jo geografinės vietovės. Naudojant meduje esančius „žymeklius“ (žiedadulkes), ši analizė suteikia informacijos, ar medus yra Korsikos kilmės ir apie jo mikroregioninę kilmę.

Organoleptinė ir jutiminė analizė – vizualiniai, uosliniai ir skoniniai tyrimai – leidžia apibūdinti medų pagal jo spalvą, aromatą, skonį. Šie skirtingi jutimai, kuriais medus pajuntamas, tiesiogiai susiję su medaus kilme ir jo sudėtimi.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCMielDeCorse.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.