Europos Audito Rūmai

12, rue Alcide De Gasperi, 1615 Luxembourg, LUXEMBOURG

1.1.

Šiame metinės ataskaitos skyriuje:

1.2.

Audito Rūmai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikinimo pareiškimą dėl finansinių ataskaitų patikimumo ir jose nurodytų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Šį pareiškimą Audito Rūmai papildo kiekvienos svarbios ES veiklos srities specialiaisiais įvertinimais (4). Šių specialiųjų įvertinimų paskirtis nėra tokia pati kaip audito nuomonės, juose visų pirma siekiama išdėstyti svarbius politikos grupėms klausimus biudžeto įvykdymą tvirtinančioms institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Kiekvieno specialiojo įvertinimo išvada padaroma remiantis bendraisiais surinktais atitinkamos politikos grupės audito įrodymais.

1.3.

Darbo, tikrinant Europos Sąjungos finansinių ataskaitų patikimumą, tikslas – surinkti pakankamai tinkamų įrodymų, kad būtų galima spręsti, kaip tinkamai buvo registruotos pajamos, išlaidos, turtas ir įsipareigojimai ir ar konsoliduotosios finansinės ataskaitos (žr. ištrauką 1.3 priede ) teisingai parodo finansinę būklę 2012 m. gruodžio 31 d. ir tą dieną pasibaigusių finansinių metų pajamas, išlaidas bei pinigų srautus (žr. 1.9 ir 1.10 dalis).

1.4.

Darbo, tikrinant 2012 m. konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nurodytų operacijų tvarkingumą, tikslas – surinkti pakankamai tinkamų įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, ar šios operacijos neprieštarauja galiojantiems teisės aktams arba sutarčių nuostatoms ir ar jos yra teisingai apskaičiuotos (1.11–1.35 dalyse apžvelgti rezultatai, o išsamesnė informacija pateikta 2–9 skyriuose).

1.5.

Darbo, nagrinėjant Komisijos tarnybų metines veiklos ataskaitas ir susijusias apibendrinamąsias ataskaitas, tikslas – įvertinti, kiek teisingai jose įvertinta finansinio valdymo kokybė (įskaitant likutinį klaidų lygį), ir taip padėti nustatyti ES finansinių ataskaitų patikimumą ir pajamų bei išlaidų tvarkingumą (žr. 1.36–1.45 dalis ir susijusias pastabas 2–9 skyrių skirsniuose „Sistemų veiksmingumas“).

1.6.

Operacijų tvarkingumo tikrinimo metodas buvo atnaujintas ir suderintas. Dabar Audito Rūmų sudaroma operacijų imtis aprėpia tik tarpinius mokėjimus, galutinius mokėjimus ir avansus (kai išlaidos yra sumokėtos). Politikos grupių „Išorės santykiai, pagalba ir plėtra“ (7 skyrius) ir „Moksliniai tyrimai ir kitos vidaus politikos“ (8 skyrius) operacijos dabar nagrinėjamos, kaip tai jau buvo daroma kitų politikos grupių atveju, tuo momentu, kai galutiniai ES lėšų gavėjai ėmė vykdyti veiklą ar patyrė išlaidas ir kai Komisija pripažino, kad pradėta vykdyti veikla ar patirtos išlaidos pateisina mokėjimą iš ES biudžeto. Tai atitinka Sutartyje Audito Rūmams nustatytą prievolę tikrinti išlaidas, kai jos buvo „patirtos“. Nepaisant šio pokyčio, visi mokėjimai, išskyrus avansus, yra audituojami tais metais, kai jie buvo atlikti. Ši prievolė taikoma ir mokėjimams, kurie atliekami įsigyjant turtą (ir todėl jie yra išleisti pinigai, o ne apskaitoje sukauptos išlaidos). Šio pakeitimo poveikis aptariamas 1.14–1.15 dalyse ir 1.1 diagramoje .

1.6.

Komisija mano, kad šis naujas Audito Rūmų taikomas aiškinimas turės didelį poveikį (žr. atsakymus į 1.7, 1.12, 1.14 ir 1.19–1.35 dalių pastabas). Todėl labai svarbu naudoti aiškius paaiškinimus, metodus ir terminus, kad suinteresuotosios šalys suprastų padarytus pakeitimus ir galėtų įvertinti su tuo susijusį poveikį.

1.7.

Toks atrankos metodas atitinka kaupimo principu vykdomos apskaitos pagrindus (5). Šis pakeitimas yra naudingas ir tuo, kad visos pasidalijamojo ir ne pasidalijamojo valdymo sritys nuo šiol tikrinamos palyginamai. Be to, audito metu tiriamoji visuma bus pastovesnė iš metų į metus, nes kintantis avansų dydis nebeturės poveikio. Į avansus toliau atsižvelgiama tikrinant tiek išankstinių išmokėjimų tvarkingumą, tiek finansinių ataskaitų patikimumą.

1.7.

Komisija atidžiai stebi Audito Rūmų taikomos metodikos raidą, atsižvelgdama į bet kokį galimą poveikį apskaičiuotam klaidų lygiui (žr. atsakymą į 3.9 ir 4.8 dalių pastabas).

1.8.

Taip pat Audito Rūmai, po išsamių konsultacijų su biudžeto valdymo institucijomis, suderino savo viešųjų pirkimų klaidų tvarkybos metodiką. Anksčiau rimtos klaidos buvo laikomos kiekybiškai įvertinamomis, kai jas padarydavo valstybių narių institucijos arba tarptautinės organizacijos. ES institucijų ir įstaigų padarytas klaidas Audito Rūmai registruodavo kaip „kiekybiškai neįvertinamas“ ir tokiu būdu jos nebuvo įskaičiuojamos į įvertintą klaidų lygį. Pradedant 2012 metais visos viešųjų pirkimų klaidos yra traktuojamos kaip kiekybiškai įvertinamos. Tačiau Audito Rūmai netaiko savo metodikos atgaline data viešiesiems pirkimams, kuriuos ES institucijos ir įstaigos vykdė iki 2011 m. (6)

1.9.

Šios Audito Rūmų pastabos pateikiamos dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kurias pagal Finansinį reglamentą (7) parengė Komisijos apskaitos pareigūnas ir patvirtino Komisija ir kurias Audito Rūmai gavo 2013 m. liepos 29 d. kartu su apskaitos pareigūno vadovybės pareiškimu. Konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:

1.10.

Atlikdami 2012 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Audito Rūmai reikšmingo neatitikimų lygio nenustatė (taip pat žr. 1.2 priedą ).

1.11.

2 skyriuje Audito Rūmai pateikia specialiuosius įvertinimus, susijusius su pajamomis, o 3–9 skyriuose – su išlaidomis (žr. 1.1 lentelę ).

1.12.

2012 m. audito rezultatai atskleidė, kad pajamų srityje (139 541 milijonas eurų) ir administracinių bei kitų išlaidų politikos grupės operacijose (9 985 milijonai eurų) reikšmingo klaidų lygio nebuvo ir kad patikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos (žr. 1.2 lentelę ir 2.40–2.42 ir 9.17 dalis). Reikšmingas klaidų lygis nustatytas visų politikos grupių veiklos išlaidose (žr. 3.35, 4.42, 5.62–5.63, 6.39–6.40, 7.25–7.26 ir 8.39–8.40 dalis). Įsipareigojimuose reikšmingo klaidų lygio nenustatyta.

1.12.

Komisija toliau vykdys savo priežiūros funkciją, visų pirma atlikdama finansinius pataisymus ir susigrąžindama lėšas tokiu mastu, kuris atitinka nustatytų pažeidimų ir trūkumų mastą. Dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos teisinės sistemos ir susijusių procedūrų sudėtingumo neišvengiama, kad daugelyje sričių klaidos ištaisomos praėjus keleriems metams po jų padarymo. Todėl Komisija mano, kad Audito Rūmų metinį reprezentatyvųjį klaidų lygį reikėtų vertinti į tai atsižvelgiant. Būtent dėl to Komisija paprastai naudoja likutinį klaidų lygį, kuriame atsižvelgiama į finansinius pataisymus ir susigrąžintas lėšas per daugiametį įgyvendinimo laikotarpį, kartais apimant ir keletą būsimų metų. Be to, vertindama 2012 m. apskaičiuotą klaidų lygį, Komisija atsižvelgia į per metus atliktų vienodo dydžio pataisymų, į kuriuos Audito Rūmai neatsižvelgia apskaičiuodami klaidų lygį, poveikį.

Komisija mano, kad likutinis klaidų lygis pakankamai gerai parodo, kokiu mastu ES biudžetui daro poveikį pažeidžiant teisės aktus patirtos išlaidos po to, kai yra panaudojamos priežiūros ir kontrolės sistemos.

1.13.

Audito Rūmai daro išvadą, kad reikšmingas klaidų lygis paveikė išlaidoms priskirtų mokėjimų visumą ir kad patikrintos mokėjimų priežiūros ir kontrolės sistemos apskritai buvo tik iš dalies veiksmingos (žr. 1.2 lentelę ).

1.13.

Tai nereiškia, kad visus T metais atliktus susigrąžinimus ir finansinius pataisymus galima išskaityti iš T metų klaidų. Vis dėlto tai reiškia, kad vertinant, ar bendra vidaus kontrolės sistema veiksminga saugant ES biudžetą daugiamečiu pagrindu, reikia atsižvelgti ir į klaidų lygį, ir į susigrąžintas sumas ir (arba) finansinius pataisymus.

1.14.

Šių metų rezultatai vėl atskleidė, kad padidėjo bendras įvertintas klaidų lygis. Bendras labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis padidėjo nuo 3,9 % iki 4,8 %. Prie šio padidėjimo prisidėjo visos veiklos išlaidų sritys, o „Kaimo plėtra, aplinka, žuvininkystė ir sveikata“ (4 skyrius) ir toliau yra labiausiai klaidų veikiama politikos grupė.

1.14.

Todėl Komisija vertina, kad bendras į ES konsoliduotąsias ataskaitas įtrauktų operacijų klaidų lygis iš esmės atitinka Audito Rūmų pateiktus pastarųjų trejų metų klaidų lygius. Tai lėmė 2007–2013 m. programavimo laikotarpio sugriežtintos kontrolės nuostatos ir griežta mokėjimų nutraukimo, sustabdymo, finansinių pataisymų ir susigrąžinimo politika, taikyta nustačius trūkumų.

1.15.

Su Audito Rūmų taikomo atrankos metodo pakeitimu (žr. 1.6 ir 1.7 dalis) siejamas labiausiai tikėtino klaidų lygio pokytis neviršija 0,3 procentinio punkto. Šis metodo pakeitimas yra svarbiausia nustatyta priežastis, kodėl padidėjo 7 skyriuje („Išorės santykiai, pagalba ir plėtra“) ir 8 skyriuje („Moksliniai tyrimai ir kitos vidaus politikos“) įvertintas klaidų lygis.

1.15.

1.16.

Audito Rūmai apskaičiavo, kad įvertintas bendras pasidalijamojo valdymo išlaidų klaidų lygis 5,3 %, o visų kitų rūšių veiklos išlaidų (8) – 4,3 %.

1.16.

1.17.

Analizuojant įvairioms politikos grupėms būdingas klaidas išaiškėja, kad daugiau kaip du trečdaliai bendro įvertinto klaidų lygio yra tinkamumo finansuoti klaidos: rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai (1,4 procentinio punkto), visiškai netinkami finansuoti projektai / veikla ar lėšų gavėjai (1,1 procentinio punkto), į išlaidų deklaracijas įtrauktos netinkamos finansuoti išlaidos (1,0 procentinio punkto) ir neteisingos deklaracijos žemės ūkio srityje (0,8 procentinio punkto) (žr. 1.2 diagramą ).

1.17.

1.18.

Bendrą įvertintą klaidų lygį išskaidžius pagal skyrius, nustatyta, kad 5 skyriui „Regioninė politika, energetika ir transportas“ tenka daugiau kaip du penktadaliai bendro įvertinto klaidų lygio, 3 skyriui „Žemės ūkis: rinkos ir tiesioginė parama“ – ketvirtis, o 4 skyriui „Kaimo plėtra, aplinka, žuvininkystė ir sveikata“ – daugiau kaip šeštadalis (žr. 1.3 diagramą ).

1.18.

1.19.

Finansinių pataisymų, kurie užregistruoti kaip įvykdyti (9) 2012 m., suma 3,7 milijardo eurų yra daugiau kaip tris kartus didesnė nei atitinkama 2011 m. suma (1,1 milijardo eurų). Susigrąžinimai iš esmės nesikeitė: 2012 m. suma buvo 678 milijonai eurų, 2011 m. – 733 milijonai eurų (10). Dauguma pataisymų 2012 m. yra susiję su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu. Šioje metinės ataskaitos dalyje aprašomi taikomi finansinių pataisymų ir susigrąžinimų mechanizmai ir Audito Rūmų dėmesys susigrąžinimų bei finansinių pataisymų poveikiui. Audito Rūmai nuolat tikrina finansinių pataisymų poveikį (11). 2012 m. taikytas metodas atitinka metodą, kuris buvo nustatytas 2009 m.

1.19–1.35.

Komisija toliau vykdys savo priežiūros funkciją, visų pirma atlikdama finansinius pataisymus ir susigrąžindama sumas tokiu mastu, kuris atitinka nustatytų pažeidimų ir trūkumų mastą. Dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos teisinės sistemos ir susijusių procedūrų sudėtingumo neišvengiama, kad daugelyje sričių klaidos ištaisomos praėjus keleriems metams po jų padarymo. Todėl Komisija mano, kad Audito Rūmų metinį reprezentatyvųjį klaidų lygį reikėtų vertinti į tai atsižvelgiant.

1.20.

Komisija ir valstybės narės geba sumažinti klaidų lygį dar prieš tai, kai Komisija patvirtina lėšų gavėjų deklaruotas išlaidas, taikydamos kelis mechanizmus, kurie yra: kontrolės sistemų patvirtinimas; mokėjimo prašymų administracinės patikros; apsilankymai vietoje (pavyzdžiui, tikrinimai ūkiuose); nepriklausomos įstaigos atliekamas tinkamų išlaidų patvirtinimas; išmokų valstybėms narėms pertraukimas ar sustabdymas.

1.21.

Atlikus mokėjimus ir pritarus lėšų naudojimui, tiek Komisija, tiek valstybės narės gali atlikti kontrolės sistemų veikimo ir deklaruotų išlaidų baigiamuosius patikrinimus. Šių patikrinimų finansiniai padariniai gali būti dvejopi: lėšų susigrąžinimai iš gavėjų arba finansiniai pataisymai, taikomi valstybių narių institucijoms.

1.21.

Be Audito Rūmų paminėtų finansinių pasekmių valstybės narės kai kuriose politikos srityse gali atlikti pataisymą iš paskesnio mokėjimo prašymo atšaukdamos finansuoti netinkamas išlaidas ir panaudodamos tokiu būdu atsiradusias lėšas kitiems tinkamiems finansuoti projektams. Tokiais atvejais pataisytų sumų susigrąžinimas iš paramos gavėjų tampa nacionaliniu klausimu, nes ES biudžetas yra apsaugotas ir neteisėtai išmokėtos sumos jam nebeaktualios.

1.22.

Priemonių lėšoms susigrąžinti imasi tiek valstybių narių institucijos (kai tai susiję su pasidalijamojo valdymo išlaidomis), tiek Komisija (ypač tose srityse, kuriose ji vienintelė atsako už išlaidų valdymą, kaip antai mokslinių tyrimų srityje, tai taip pat taikoma didelei išorės veiksmų išlaidų daliai). Susigrąžinimas reiškia, kad lėšų gavėjas grąžina visas ar dalį gautų lėšų institucijai, kuri šias lėšas iš pradžių jam išmokėjo. Daugelyje biudžeto sričių šias lėšas galima išmokėti kitiems naudos gavėjams (12).

1.22.

1.23.

Pasidalijamojo valdymo išlaidų srityje Komisija gali atlikti finansinius pataisymus, kai yra reikšmingų trūkumų arba kai valstybė narė tinkamai neatlieka savo pareigų nustatyti ir ištaisyti su netvarkingomis išlaidomis susijusias klaidas.

1.24.

Sprendžiamos problemos dažnai būna susijusios su kontrolės sistemų trūkumais arba ES taisyklių nesilaikymu valdant programą, turinčią įrodytą finansinį poveikį (t. y. kai gali būti patirta netinkamų išlaidų). Finansinio pataisymo sumą galima apskaičiuoti konkrečiu nagrinėjamu atveju ar ekstrapoliuojant testavimo rezultatus arba, kai šių dviejų metodų taikyti neįmanoma, atliekant vienodo dydžio pataisymą.

1.25.

Finansinių pataisymų poveikis valstybėms narėms priklauso (13) nuo taikomų norminių nuostatų:

1.25.

Finansinio reglamento 80 straipsnio 4 dalyje teigiama:

„Komisija ištaiso valstybių narių finansines klaidas, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų dengiamos išlaidos, atsirandančios pažeidžiant taikomus teisės aktus. Komisija savo finansiniais pataisymais pagrindžia netinkamai išleistų sumų nustatymu ir finansiniu poveikiu biudžetui. Jei tokios sumos negali būti tiksliai nustatytos, Komisija gali taikyti ekstrapoliuoto ar nustatyto dydžio pataisą pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles.

Komisija, nustatydama finansinės pataisos sumą, atsižvelgia į taikomų teisės aktų pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir finansines pasekmes biudžetui, apimant valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų atvejus…“

Finansinių pataisymų tikslas yra ne nubausti valstybes nares, o užtikrinti, kad biudžetas būtų apsaugotas (t. y., kad visos į ES biudžetą įtrauktos išlaidos būtų tinkamos) nedengiant pažeidžiant teisės aktus patirtų išlaidų.

a)

žemės ūkio srityje priimant sprendimus dėl atitikties atliekami finansiniai pataisymai (4.26 dalies b punktas), kurie atliekami sumažinant atitinkamos valstybės narės finansavimą (14);

b)

sanglaudos politikos srityje finansinių pataisymų poveikis priklauso nuo to, ar valstybė narė pritaria, ar nepritaria Komisijos siūlomam pataisymui (15):

b)

Abiem atvejais (1.25 dalies b punkto i ir ii papunkčiai) valstybės narės nacionalinis biudžetas patiria finansines pasekmes, susijusias su ES bendro finansavimo padengiant išlaidas, kurios laikomos netinkamomis finansuoti, praradimu, nebent ji turi galimybę susigrąžinti sumas iš atskirų paramos gavėjų.

1.26.

Žemės ūkio srityje valstybės narės privalo susigrąžinti netvarkingas išlaidas (16); tačiau kai finansinius pataisymus nustato Komisija, ūkininkai ir kiti lėšų gavėjai retai teprivalo grąžinti gautas lėšas (17).

1.26.

1.27.

Sanglaudos politikos srityje valstybių narių institucijos, nustačiusios netvarkingus projektus, privalo atlikti finansinius pataisymus (18). Kaip rašoma toliau, iš gavėjų susigrąžinamos labai nevienodo dydžio lėšų sumos (žr. 1.2 ir 1.3 intarpus).

1.27.

1.28.

Jau atsižvelgta į visus iki šio Audito Rūmų audito atliktus valstybių narių susigrąžinimus, todėl atitinkamos sumos neįtrauktos skaičiuojant klaidų lygį.

1.29.

Dauguma finansinių pataisymų atliekami praėjus keleriems metams nuo pradinio lėšų išmokėjimo (žr. specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas Nr. 7/2010 dėl žemės ūkio (19)ir Nr. 3/2012 dėl struktūrinių fondų  (20) ). Tačiau 2012 m. turima svarbių pavyzdžių, kai Komisijai pavyko finansinius pataisymus atlikti daug greičiau. Kiti, toliau parodyti pavyzdžiai leidžia pamatyti kai kurias susijusias problemas (žr. 1.1–1.3 langelius).

1.29.

Rengdamasi įgyvendinti BŽŪP reformą Komisija toliau dės pastangas, kad patobulintų ir paspartintų procesą atsižvelgdama į tai, kad būtina išlaikyti kokybės standartus ir valstybės narės teisę pateikti atsakymus.

Struktūrinių fondų atveju, dėl dviejų trečiųjų bendros finansinių pataisymų sumos už 2000–2012 m. laikotarpį buvo nuspręsta priėmus Komisijos 2008 m. veiksmų planą. Tai rodo, kad procedūros atliekamos greičiau, kaip Komisija ir įsipareigojo.

1.30.

Audito Rūmai pritaria Komisijos spartesniam darbui nustatant finansinius pataisymus Rumunijai, Čekijai ir Slovakijai. Jie atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą atliekant seniai likusį finansinį pataisymą Ispanijai. Nuo finansinių pataisymų atlikimo laiko ir pobūdžio priklauso jų poveikis biudžetui, valstybėms narėms, lėšų gavėjams ir Audito Rūmų darbui.

1.31.

Audito Rūmai įvertino šių pataisymų poveikį savo audito išvadoms:

a)

Ispanijai taikomu finansiniu pataisymu (žr. 1.1 langelį) sprendžiamos iki 2008 m. nustatytos problemos. Tačiau mokėjimai ir toliau bus daromi 2013 m. (ir galbūt tolesniais biudžetiniais metais) ir juos galbūt Audito Rūmai nagrinės savo normalaus audito darbų ciklo metų;

a)

Be to, Komisija pažymi, kad mokėjimai, klaidos ir pataisymai pagal sanglaudos politiką turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad programos yra daugiametės. Ataskaitoje, kurią Komisijos paprašė pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija, matyti, kad 2000–2006 m. programų atžvilgiu Komisijos atlikti finansiniai pataisymai, atsižvelgiant ir į papildomą valstybių narių atliktą ištaisymą ir įskaitant šią Ispanijai skirtą finansinį pataisymą, siekia ne mažiau kaip 5,6 % (2013 m. kovo 31 d. – 6,2 %).

b)

Rumunijos ESF ir Čekijos ERPF pataisymai buvo vienodo dydžio pataisymai. Atlikti pataisymai neapima susigrąžinimų (žr. 1.2 langelį) iš lėšų gavėjų ar išsamių pataisymų projekto lygmeniu. Todėl Audito Rūmų nustatytos klaidos tebėra priskiriamosišlaidoms (21), kurias valstybės narės deklaravo siekdamos pateisinti susigrąžinimą;

b)

c)

Rumunijos ERPF pataisymas ir Slovakijos ERPF pataisymo dalis (žr. 1.3 langelį) buvo atlikti per 2012 m. ir apėmė išsamius pataisymus projekto lygmeniu. Audito Rūmai į tai atsižvelgė tikrindami projektus, kuriuos paveikė atitinkamas pataisymas: su šiais projektais susijusių klaidų Audito Rūmai kiekybiškai nebeįvertino, todėl jos neįtrauktos skaičiuojant klaidų lygį (22).

c)

1.32.

Komisijos sprendimai dėl atitikties, susiję su žemės ūkio srities išlaidomis, yra skirti valstybėms narėms ir daugeliu atvejų nereiškia lėšų susigrąžinimo iš gavėjų (žr. 1.26 dalį) bei yra susiję su anksčiau patirtomis išlaidomis (žr. 4 skyriaus 4.28 dalį). Todėl šių finansinių pataisymų poveikis patiriamas per vėlai, kad paveiktų Audito Rūmų atliekamą klaidų lygio vertinimą einamaisiais ataskaitiniiais metais.

1.32.

Komisija laikosi nuomonės, kad finansiniais pataisymais pakankamai padengiama ES biudžetui kylanti rizika, susijusi su pasidalijamojo valdymo išlaidomis. Tai neatleidžia valstybių narių nuo įpareigojimo susigrąžinti iš paramos gavėjų nepagrįstai išmokėtas sumas, jei tai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu. Kalbant apie finansinių pataisymų laiką, Komisija ir toliau dės pastangas, kad patobulintų ir paspartintų procesą, visų pirma rengdamasi įgyvendinti BŽŪP reformą ir atsižvelgdama į tai, kad būtina išlaikyti kokybės standartus ir valstybės narės teisę pateikti atsakymus. Štai todėl Komisija mano, kad reikėtų atsižvelgti į taikant ES taisykles ex post atliktus finansinius pataisymus ir susigrąžinimus tam, kad būtų parodytas mastas, kuriuo ilgainiui išlaidoms turi poveikį pažeidžiant teisės aktus atliktos operacijos po to, kai yra panaudojamos priežiūros ir kontrolės sistemos.

1.33.

Komisijos atlikti finansiniai pataisymai, dėl kurių buvo išsamiai pataisytos projekto išlaidos ar kompensacijos per metus, sumažino įvertintą 2012 m. klaidų lygį. Vienodo dydžio finansiniai pataisymai, kurie nepašalina netvarkingų išlaidų iš deklaracijos ir neištaiso netvarkingų išlaidų projekto lygmeniu, nedaro poveikio Audito Rūmų nustatytam klaidų lygiui.

1.33.

Žr. atsakymus į 1.29–1.31 dalių pastabas.

1.34.

Komisija labai stengiasi nustatyti ir pagerinti neveiksmingas priežiūros ir kontrolės sistemas, kaip yra privaloma pagal ES teisės aktus. Tačiau Komisija negali daryti nieko daugiau, t. y. negali priversti valstybių narių susigrąžinti lėšas iš jų gavėjų.

1.34.

2013 m. liepos mėn. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos prašoma griežtai taikyti Finansinio reglamento 32 straipsnio 5 dalį, kurioje teigiama: „Jei įgyvendinimo laikotarpiu klaidų lygis nuolat išlieka didelis, Komisija nustato kontrolės sistemos trūkumus, išnagrinėja galimų taisomųjų priemonių sąnaudas ir naudą ir imasi arba siūlo atitinkamus veiksmus, pvz., supaprastina taikomas nuostatas, patobulina kontrolės sistemą ir pertvarko programą arba…“

Visų pirma dėl numatomo žmogiškųjų išteklių sumažinimo ir teisėkūros procedūros sunkumų 2014–2020 m. laikotarpiu siekdama užtikrinti siūlomą supaprastinimą ir ekonomiškai efektyvią kontrolę, Komisija mano, kad šio naujo reikalavimo vykdymas (ypač pasidalijamojo valdymo srityje) negali apsiriboti veiksmais, kurie yra skirti užtikrinti poveikį metiniam klaidų lygiui tik galutinių paramos gavėjų lygmeniu. Valstybių narių lygmeniu per visą daugiamečių programų įgyvendinimo laikotarpį atliekami finansiniai pataisymai ir susigrąžinimai visuomet bus svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti; ne mažiau svarbios yra pastangos paprastinti taisykles, iš naujo kurti ir stiprinti sistemas.

1.35.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiui Komisija pasiūlė, kad nustačius pažeidimus po to, kai nacionalinės institucijos pateikia metinę finansinę ataskaitą, turėtų būti savaime sumažintas grynasis ES finansavimas, taip labiau skatinant valstybes nares atlikti veiksmingus tikrinimus (23). Jei šis pasiūlymas bus priimtas, Audito Rūmai nagrinės, ar jis daro poveikį jų metodikai.

1.35.

1.36.

Kasdienį biudžeto valdymą Komisija patiki savo generalinių direktoratų generaliniams direktoriams ir Europos išorės veiksmų tarnybos generaliniam administracijos direktoriui (toliau – generaliniai direktoriai (24)). Komisija šiuos generalinius direktorius įpareigoja teikti patikinimo pareiškimus dėl metinėse veiklos ataskaitose nurodytų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (25). Komisijos nurodymuose, kaip rengti patikinimo pareiškimus, nustatyta, kad generaliniai direktoriai turėtų juos patvirtinti: a) įvykus įvykiui, kuris kelia didelę grėsmę Komisijos reputacijai, arba b) kai įvertintų klaidų lygių poveikis, nepaisant jau atliktų finansinių pataisymų ir susigrąžinimų, tebėra reikšmingas.

1.37.

2012 m. visi generaliniai direktoriai pareiškė galintys pateikti „pagrįstą patikinimą, kad tarnybos veiklai skirti ištekliai buvo panaudoti pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad esamos kontrolės procedūros teikia reikiamas garantijas, užtikrinančias susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą“. Tačiau 14 generalinių direktorių pateikė iš viso 23 kiekybiškai įvertintas išlygas dėl išlaidų (žr. 1.3 lentelę ). Be to, kaip ir praėjusiais metais, Biudžeto GD generalinis direktorius patvirtino savo pareiškimą dėl pajamų.

1.38.

Vidaus audito tarnyba atliko trijų generalinių direktoratų (26)„ribotą peržiūrą“. Atsižvelgdamas į jos rezultataus Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD reiškia didesnės apimties išlygas, nei praeityje. Vystymosi ir bendradarbiavimo GD – EuropeAid bei Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD taip pat reiškia didesnės apimties išlygas, nors jos ir nėra susijusios su Vidaus audito tarnybos ribotos peržiūros išvadomis. Ne visos rekomendacijos dėl metinių veiklos ataskaitų buvo įgyvendintos 2012 m. metinėse veiklos ataskaitose, o Vidaus audito tarnyba tikrina ir kitų generalinių direktoratų 2013 m. metines veiklos ataskaitas.

1.38.

1.39.

Komisijos 2012 m. valdymo rezultatų apibendrinamąją ataskaitą (toliau – apibendrinamoji ataskaita) (27) Komisija priėmė 2013 m. birželio 5 d. Apibendrinamoji ataskaita yra:

1.39.

1.40.

Į apibendrinamąją ataskaitą nebūtina įtraukti aiškų pareiškimą, kad lėšos buvo panaudotos laikantis nuostatų, kurių pagal ES teisės aktus dabar privalo laikytis už ES lėšų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos (28).

1.40.

1.41.

Apibendrinamojoje ataskaitoje kartu pateiktos (29)„su rizika susijusios sumos“, nurodytos kiekvienoje metinėje veiklos ataskaitoje (žr. 1.3 lentelę ). „Su rizika susijusių sumų“ sąvoka apibendrinamojoje ataskaitoje nėra apibrėžta ir įvairūs generaliniai direktoratai šių sumų nuosekliai neskaičiuoja (30). Komisijos skaičiavimu, bendra „su rizika susijusi suma“ yra nuo 1,9 % (2,6 milijardo eurų) iki 2,6 % (3,5 milijardo eurų) visų išmokų per metus. Todėl Komisija pripažįsta, kad išlaidų klaidų lygis tikriausiai yra reikšmingas. Neįmanoma tiesiogiai palyginti Komisijos apskaičiuotų „su rizika susijusių sumų“ su Audito Rūmų įvertintu klaidų lygiu. Tačiau pačioje apibendrinamojoje ataskaitoje teigiama, kad „su rizika susijusios sumos kai kuriose srityse, ypač kaimo plėtros srityje, gali būti nepakankamai įvertintos dėl patikimumo problemų, kurias nustatė VAS“. Dėl šios priežasties, Komisija į savo apibendrinamąją ataskaitą įtraukė instrukciją savo centrinėms tarnyboms, kaip peržiūrėti įvairius metodus, taikytus nustatant sumas, kurios buvo vertinamos kaip susijusios su rizika (žr. 30 išnašą).

1.41.

Kaip atskleista apibendrinamojoje ataskaitoje, Komisija žino apie Audito Rūmų iškeltus klausimus ir imasi priemonių, kad suderintų metodikas, naudojamas apskaičiuojant su rizika susijusią sumą.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad esamos problemos daugiausia kilo dėl to, kad klaidų lygis, apie kurį pranešė valstybės narės, yra nepatikimas. Komisija skiria daug pastangų pagerinti jo patikimumą, visų pirma prireikus jį padidinant (žr. atsakymus į 3.31–3.36, 4.38–4.39 ir 6.35–6.39 dalių pastabas).

1.42.

Apibendrinamojoje ataskaitoje lyginamos bendros „su rizika susijusios sumos“ su vidutiniu finansinių pataisymų dydžiu per praėjusius ketverius metus ir pažymi, kad vidutinis ketverių pastarųjų metų finansinių pataisymų ir susigrąžinimų dydis yra artimas 2012 m. su rizika susijusiai sumai. Šį sugretinimą reikia nagrinėti šiame kontekste:

1.42.

—

Audito Rūmai aptarė finansinių pataisymų atlikimo laiką ir jų poveikį valstybėms narėms bei lėšų gavėjams 1.19–1.35 dalyse,

—

—

apibendrinamojoje ataskaitoje prižįstama, kad apskaičiuotos „su rizika susijusios sumos“, tikėtina, yra mažesnės nei faktinės sumos dėl metodų, taikomų, pavyzdžiui, sanglaudos politikai (žr. 5 skyriaus 5.57 ir 5.58 dalis) ir kaimo plėtrai (žr. 4 skyriaus 4.38 dalį) ir dėl informacijos, kurią Komisijai teikia kitos ES lėšas valdančios įstaigos, nepakankamumo,

—

—

finansinio pataisymo rezultatas paprastai yra atitinkamos valstybės narės nauja išlaidų deklaracija, kurioje taip pat galėjo būti padaryta klaidų.

—

1.43.

Apibendrinamojoje ataskaitoje aptariama ne tik teisėtumas ir tvarkingumas. Kiti svarbūs apibendrinamojoje ataskaitoje svarstomi klausimai yra, be kita ko, nurodymai Komisijos tarnyboms tobulinti veiklos rezultatų vertinimo pagrindą, kad būtų galima sukurti „į veiklos rezultatus orientuotą kultūrą visoje organizacijoje“ (31). Be to, Komisija išreiškia susirūpinimą, kad nepaisoma kelių jos pasiūlymų dėl sektorių teisės aktų naujajam programavimo laikotarpiui, kuriais siekiama užtikrinti paprastesnę teisinę sistemą.

1.44.

Apibendrinamojoje ataskaitoje lėšų, išleistų pažeidžiant reglamentą, dydis palyginamas su finansinių pataisymų poveikiu. Audito Rūmai mano, kad į šiuos skaičius būtina atsižvelgti. Pačioje apibendrinamojoje ataskaitoje pažymima, kad teikiami skaičiai ko gero parodo mažesnį už faktinį bendrą rizikos lygį. Audito Rūmai nustatė, kad finansiniai pataisymai, kaip klaidų taisymo priemonė, turi būdingas ribas (žr. 1.19–1.35 dalis). Finansiniai pataisymai gali vaidinti svarbų vaidmenį skatinant gerinti lėšų panaudojimo kokybę, tačiau svarbu nepervertinti jų poveikio užtikrinant išlaidų tvarkingumą.

1.44.

Nustatydama susijusias sumas Komisija laikėsi rizikos ribojimo principo. Į savo analizę Komisija įtraukė tik tuos finansinius pataisymus (2012 m. apie 3,7 mlrd. eurų) ir susigrąžinimus (2012 m. apie 0,7 mlrd. eurų), kuriuos atliko ji pati ir kuriais tiesiogiai ištaisomos klaidos ar klaidų rizika, kurias lėmė valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumai (2012 m. iš viso 4,4 mlrd. eurų).

Vadovaudamasi šiuo principu Komisija neįtraukė:

1.45.

Svarstytina, ar apibendrinamoji ataskaita ir toliau yra tinkama siekiant atskaitomybės vidaus ir išorės tikslų. Apibendrinamąją ataskaitą baigiama rengti laiku, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, tačiau per vėlai, kad ji galėtų reikšmingai prisidėti prie Audito Rūmų darbo. Ji neskelbiama kartu su konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis.Į apibendrinamąją ataskaitą neprivaloma įtraukti ir nėra įtraukiamas aiškus pareiškimas, koks yra įtraukiamas kitose srityse (32).

1.45.

Komisija mano, kad metinės veiklos atskaitos ir apibendrinamoji ataskaita leidžia pasiekti Audito Rūmų nustatytą tikslą užtikrinti vidaus ir išorės atskaitomybę. Metinės veiklos ataskaitos užbaigiamos laiku, kad Audito Rūmai galėtų į jas atsižvelgti, ir jose pateikiama išsami deklaracija, kurią galima palyginti su kitomis sritimis. Apibendrinamoji ataskaita – metinių veiklos ataskaitų santrauka ir dokumentas, kuriuo Kolegija prisiima politinę atsakomybę pagal SESV 317 straipsnį.

Metinės veiklos ataskaitos ir apibendrinamoji ataskaita yra vieši dokumentai, su kuriais gali susipažinti visos suinteresuotosios šalys. Komisija atsižvelgs į Audito Rūmų pasiūlymą konsoliduotosiose ataskaitose sukurti nuorodą į interneto puslapius, kuriuose paskelbtos apibendrinamoji ataskaita ir metinės veiklos atskaitos.

1.46.

2012 m. Komisija nepajėgė patenkinti visų mokėjimo prašymų iš turimo biudžeto. Vienas iš veiksnių, turėjusių įtakos tokiai padėčiai, buvo padidėjęs atotrūkis tarp įsipareigojimų bei mokėjimų asignavimų ir sukaupti neįvykdyti ankstesnių metų įsipareigojimai (33).

1.46.

Komisija pasinaudojo visomis turimomis priemonėmis, kad kuo labiau pagerintų biudžeto vykdymą, pvz., Finansiniame reglamente įvesta nuostata dėl perkėlimo metų gale. Tai leido surinkti nepanaudotus asignavimus pagal visas išlaidų kategorijas ir gruodžio mėn. pabaigoje atlikti 211 mln. eurų vertės mokėjimus pagal regioninę politiką.

1.47.

Galutiniame ES biudžete institucijos įgaliotos prisiimti įsipareigojimus, kurių suma sudarė 148,7 (34) milijardo eurų, ir atlikti mokėjimus, kurių suma sudarė 136,8 (35) milijardo eurų.

1.48.

Šie asignavimai buvo visiškai panaudoti; prisiimti įsipareigojimai sudarė 99,6 % visos patvirtintos sumos (2011 m. – 99,3 %), o atlikti mokėjimai – 99,1 % viso skirto biudžeto (2011 m. – 98,6 %).

1.49.

Įsipareigojimų asignavimai, kuriems taikoma finansinėje programoje nustatyta įsipareigojimų riba, buvo 0,8 milijardo eurų mažesni už nustatytą ribą. Kitų įsipareigojimų iš lėšų, kurioms finansinėje programoje nustatyta riba netaikoma, suma buvo 1,2 milijardo eurų (36). Mokėjimų asignavimų išlaidos, įskaitant visas lėšas, buvo 5,6 milijardo eurų mažesnės už nustatytą ribą.

1.50.

2012 m. pajamos viršijo mokėjimus (37) 1,0 milijardu eurų (38) suma (2011 m. – 1,5 milijardo eurų). Šis perteklius (39) bus panaudotas daliai nuosavų išteklių, kurie turės būti surinkti iš valstybių narių 2013 m., kompensuoti.

1.51.

Kaip Audito Rūmai pažymėjo 2011 m. metinėje ataskaitoje (40), Komisijai yra vis sunkiau patenkinti visus per metus pateiktus mokėjimo prašymus iš mokėjimų asignavimų biudžete. 2012 m. Komisija siekė skirti papildomų mokėjimų asignavimų ketvirtąjį metų ketvirtį. Ji paprašė skirti 9 milijardų eurų sumą mokėjimų asignavimams taisomajame biudžete Nr. 6, pateiktame 2012 m. spalio 23 d.; biudžeto valdymo institucija patvirtino 6 milijardus eurų iš šios sumos 2012 m. gruodžio 12 d. Poveikį mokėjimams taip pat rodo padidėjusi neįvykdytų įsipareigojimų suma (žr. 1.54 ir 1.55 dalis).

1.51.

1.52.

Vienas svarbus veiksnys yra tai, kad įsipareigojimų asignavimai beveik siekia ribą, nustatytą 2007–2013 m. finansinėje programoje, o mokėjimų asignavimai nesiekia ribos kiekvienu laikotarpiu (žr. 1.4 lentelę ). Todėl bendra sukaupta įsipareigojimų asignavimų suma 2007–2013 m. laikotarpiu 114 milijardų eurų viršijo sukauptą bendrą mokėjimų asignavimų sumą tuo pačiu laikotarpiu. Tai yra 64 milijardais eurų daugiau negu 50 milijardų eurų skirtumas tarp abiejų bendrų sumų, numatytas finansinėje programoje.

1.53.

Kiti veiksniai, darantys poveikį mokėjimams iš biudžeto 2012 m., yra valstybių narių mokėjimo prašymų padaugėjimas priešpaskutiniais programavimo laikotarpio metais (41) ir atsakas į lėtą sanglaudos lėšų naudojimo proceso pradžią dabartiniu programavimo laikotarpiu. Dėl to buvo iš dalies pakeisti biudžetai, kuriuose mokėjimų (tačiau ne įsipareigojimų) asignavimai perkelti į kitas biudžeto išlaidų kategorijas, ir panaikinti kai kurie mokėjimų asignavimai.

1.53.

Į taisomąjį biudžetą įtraukti tik mokėjimų asignavimai: nereikia jokių papildomų įsipareigojimų asignavimų, nes jie numatyti daugiametėje finansinėje programoje.

1.54.

Komisijos neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai (42), kurie dar nebuvo apmokėti ir (arba) panaikinti, padidėjo 10 milijardų eurų suma (5,0 %) iki 217 milijardų eurų ir sudarė 2 metų ir 3 mėnesių diferencijuotiems įsipareigojimams (43) arba 2 metų ir 7 mėnesių diferencijuotiems mokėjimams pagal 2012 m. biudžeto įvykdymo lygį tolygią sumą.

1.55.

Dauguma neįvykdytų įsipareigojimų priklauso 1b biudžeto išlaidų kategorijai (sanglauda augimui ir užimtumui skatinti) (žr. 1.4 diagramą ). Šioje srityje neįvykdytų įsipareigojimų suma sudarė 140 milijardų eurų (44) (64,1 % visos neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų sumos) ir buvo lygi 2 metų ir 8 mėnesių įsipareigojimų arba 11 mėnesių mokėjimų (2011 m. – 3 metų ir 2 mėnesių) vertei šioje srityje pagal 2012 m. biudžeto įvykdymo lygį. Tačiau neįvykdytų įsipareigojimų dalis metiniuose biudžetuose yra panaši į kitų sričių, kurioms skiriami diferencijuoti asignavimai. Mokėjimų vertės, išreikštos metais, sumažėjimas, palyginti su 2011 m., daugiausia įvyko dėl 4,4 milijardo eurų dydžio mokėjimų asignavimų, skirtų sanglaudai iš taisomojo biudžeto Nr. 6. Nepaisant šio mokėjimų asignavimų padidėjimo,16,2 milijardo eurų iš sumos, skirtos mokėjimo prašymams, buvo likę nesumokėti (45) 2012 m. pabaigoje (2011 m. pabaigoje buvo likę 10,7 milijardo eurų, 2010 m. pabaigoje – 6,4 milijardo eurų). Taigi suma, kurią būsimuose biudžetuose reikės skirti mokėjimams, per pastaruosius trejus metus labai padidėjo.

1.55.

1.56.

Įsipareigojimo panaikinimu (atliekant mokėjimą) nebūtinai baigiamas išlaidų registravimo procesas. Komisija galutinę išlaidų sumą registruoja tik tada, kai veikla buvo pradėta, apie ją pranešta ir ji patvirtinta. 1.5 lentelėje parodytas išankstinio finansavimo išmokų, kurioms Komisija dar nepritarė ir nepatvirtino jų galutinio naudojimo lėšų gavėjų reikmėms, dydis. Bendra išankstinio finansavimo suma 2012 m. pabaigoje buvo 80,1 milijardo eurų (46).

1.56.

1.57.

Ilgiausias vidutinis laikotarpis nuo įsipareigojimo iki išlaidų patvirtinimo yra 4 biudžeto išlaidų kategorijoje (ES kaip pasaulinio masto veikėja), kurioje vykdant būdingą operaciją praeina 3 metai ir 11 mėnesių (47) nuo įsipareigojimo prisiėmimo iki tada, kai Komisija užrašo galutinę susijusių išlaidų sumą. Nepagrįstai ilgi išankstinio finansavimo laikotarpiai gali padidinti klaidų ar nuostolio riziką (žr. 7 skyrių. 7.1 langelį).

1.57.

1.58.

Svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso spaudimas biudžetui atlikti mokėjimus 2012 m., yra dideli disbalanso skirtumai, kaip pažymima 1.52 dalyje, ir poreikis įvykdyti dar neįvykdytų įsipareigojimų likutį. Dėl spaudimo biudžetui atlikti mokėjimus yra nepaprastai svarbu, kad Komisija planuotų mokėjimo poreikius vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Reikės ne tik patenkinti pinigų srautų poreikius, atsiradusius dėl neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų, bet ir iš būsimų biudžetų reikės finansuoti mokėjimus tenkinant Sąjungos balanse įrašytus įsipareigojimus (48). Visa tai kartu reiškia, kad ateityje reikės atlikti mokėjimus, kurie 2012 m. gruodžio 31 d. sudarys apie 313 milijardų eurų sumą.

1.58.

1.59.

Audito Rūmų nuomone, Komisija turėtų parengti ir paskelbti ilgalaikę pinigų srautų prognozę, kurioje būtų numatyti būsimi mokėjimo poreikiai ir kuri padėtų nustatyti būsimus poreikius, suplanuoti biudžeto prioritetus ir užtikrinti, kad reikiamus mokėjimus būtų galima atlikti iš patvirtintų metinių biudžetų. Šioje analizėje reikėtų apsvarstyti, kokiu mastu ES reikės atlikti išankstinio finansavimo mokėjimus ir išmokėti ateityje išmokėtinas sumas, susidariusias dėl įsipareigojimų, kurie jau įrašyti Sąjungos balanse.

1.59.

Komisija išanalizuos, kaip būtų geriausia parengti ir atskleisti ilgalaikę grynųjų pinigų srautų prognozę, į kurią būtų įtraukti į Sąjungos balansą jau įrašyti įsipareigojimai.

2.1.

Šiame skyriuje pateikiamas specialusis pajamų, kurios apima nuosavus išteklius ir kitas pajamas, įvertinimas. 2.1 lentelėje pateikta pagrindinė informacija, susijusi su 2012 m. pajamomis.

2.2.

Nuosavi ištekliai yra pats svarbiausias biudžeto išlaidų finansavimo šaltinis (92,4 %). Nuosavi ištekliai yra trijų kategorijų (1): nuosavi ištekliai, pagrįsti valstybių narių bendromis nacionalinėmis pajamomis (BNPj), tradiciniai nuosavi ištekliai (surinkti importo muitai ir cukraus gamybos mokestis – TNI) ir nuosavi ištekliai, apskaičiuoti pagal valstybių narių surinktą pridėtinės vertės mokestį (PVM).

2.3.

BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai – tai lėšos, kurios yra gaunamos taikant vienodus tarifus valstybių narių BNPj. Valstybių narių įnašo šiais finansiniais metais apskaičiavimas (97 856 milijonai eurų, 70,1 % pajamų) yra pagrįstas BNPj duomenų prognoze (2). Duomenys gali būti peržiūrimi ketverius metus, po kurių įsigalioja senatis (3). Į peržiūras atsižvelgiama apskaičiuojant ankstesnių metų valstybių narių BNPj likučius ir korekcijas (4), o tai taip pat turi poveikį metiniam pajamų biudžetui. Pagrindinė rizika tvarkingumui yra tai, kad susiję statistiniai duomenys nebus parengti pagal ES taisykles, arba tai, kad jie nebus apdoroti pagal šias taisykles.

2.4.

Įvertinus bendrą TNI, PVM pagrįstų nuosavų išteklių ir kitų pajamų sumą, BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai yra panaudojami ES biudžetui subalansuoti. Bet koks konkrečios valstybės narės tikrųjų BNPj sumažinimas (arba padidinimas) – nors jis ir nepaveikia visos BNPj pagrįstos nuosavų išteklių sumos – reiškia, kad iki tol, kol BNPj duomenų klaida yra ištaisoma, padidėja (arba sumažėja) kitų valstybių narių įmokos.

2.5.

Tradicinius nuosavus išteklius nustato ir surenka valstybės narės. Trys ketvirtadaliai šių sumų sumokami į ES biudžetą (16 454 milijonai eurų, 11,8 % pajamų), o likęs ketvirtadalis paliekamas surinkimo išlaidoms padengti. Kiekviena valstybė narė siunčia Komisijai nustatytų muito mokesčių mėnesio išrašą („A“ sąskaitos išrašą) ir tų nustatytų mokesčių, kurie nėra į jį įtraukti, ketvirčio išrašą („B“ sąskaitos išrašą) (5). Pagrindinės su TNI susijusios rizikos rūšys yra Sąjungai pateikiamų muito mokesčių išsamumas, tikslumas ir savalaikiškumas.

2.6.

PVM pagrįsti nuosavi ištekliai – tai lėšos, kurios yra gaunamos taikant vienodus tarifus valstybių narių abstrakčiai suderintoms PVM apskaičiavimo bazėms (14 648 milijonai eurų, 10,5 % pajamų). Pagrindinės rizikos rūšys yra susijusios su valstybių narių pateiktų suderintų PVM apskaičiavimo bazių išsamumu ir tikslumu bei valstybių narių įnašų tikslumu ir savalaikiškumu.

2.7.

Jungtinei Karalystei yra taikoma su biudžeto disbalansu susijusi korekcija („JK korekcija“), kuri apskaičiuojama sumažinant jos BNPj pagrįstas nuosavų išteklių įmokas (6). Be to, Vokietija, Nyderlandai, Austrija ir Švedija naudojasi sumažintu PVM pareikalavimo tarifu, o 2007–2013 m. laikotarpiu Nyderlandams ir Švedijai yra sumažintas jų metinis BNPj įnašas (7). Pagrindinė rizika yra ta, kad atlikdama šiuos apskaičiavimus Komisija padarys klaidą, visų pirma sudėtingų JK korekcijos apskaičiavimų atžvilgiu.

2.8.

Kitas audituotas pajamas iš esmės sudaro ankstesnių metų biudžeto perviršis, su Sąjungos / Bendrijos įnašais susiję susitarimai (įskaitant ELPA), palūkanos už pavėluotus mokėjimus ir baudos. Pagrindinės su kitomis pajamomis susijusios rizikos rūšys yra Komisijos baudų valdymas ir klaidos, apskaičiuojant su Sąjungos / Bendrijos susitarimais susijusius įnašus.

2.9.

Bendras Audito Rūmų audito metodas ir metodika apibūdinti 1 skyriaus 1.1 priedo 2 dalyje . Dėl pajamų audito dėmesį visų pirma reikia atkreipti į šiuos dalykus:

2.10.

Įvertinimo atskaitos taškas buvo 2012 m. suderinti prognozuojami BNPj duomenys. Tuomet buvo įvertintos Komisijos sistemos, skirtos apdoroti duomenis, naudojamus nustatant sumas, kurios turi būti įtrauktos į galutines biudžeto sąskaitas. Taigi Audito Rūmai nagrinėjo ES biudžeto sudarymą bei valstybių narių įnašų teisingumą, remiantis šiomis prognozėmis.

2.11.

Audito Rūmai įvertino Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemas, skirtas suteikti pakankamą patikinimą, kad BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai yra apskaičiuoti ir surinkti teisingai. Auditas taip pat apėmė 2012 m. Komisijos vykdytą BNPj išlygų valdymą. Audito Rūmai negali pateikti duomenų, dėl kurių susitarė Komisija ir valstybės narės, kokybės įvertinimo.

2.12.

Tačiau Audito Rūmai taip pat įvertino Komisijos atliktą 2002–2010 m. BNPj duomenų (10) tikrinimo, kuris buvo baigtas 2012 m. sausio mėn., veiksmingumą. Peržiūros metu daugiausia dėmesio buvo skirta 2002–2007 m. laikotarpiui, kurio BNPj duomenys, kartu su 2008 m. duomenimis, 2012 m. tapo galutiniais ir jų daugiau nebuvo galima keisti norint atlikti BNPj pagrįstų nuosavų išteklių korekciją, išskyrus specialiomis išlygomis nustatytus atskirus elementus (žr. 2.25 dalį). Į šį darbą taip pat atsižvelgta įvertinant Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemas.

2.13.

Audito Rūmai įvertino priežiūros ir kontrolės sistemas atrinktose valstybėse narėse (Belgijoje, Lenkijoje ir Suomijoje), kurių įnašai iš viso sudaro apie 13 % visų TNI. Jie peržiūrėjo jų apskaitos sistemas („A“ ir „B“ sąskaitas) ir patikrino TNI srautą nuo jų nustatymo iki deklaravimo Komisijai, siekdami gauti pakankamą patikinimą, kad užregistruotos sumos buvo teisingos ir išsamios. Audito metu aplankytose valstybėse narėse buvo testuojamos pagrindinės kontrolės priemonės, susijusios su importo deklaracijų duomenų (preferencinių kodų ir kilmės šalių) patikimumu, išleidus prekes atliekamais auditais ir rizikos analize bei atleidimo nuo pranešimo prievolės importo etape suteikimu.

2.14.

Be to, Audito Rūmai įvertino priežiūros ir kontrolės sistemas Komisijoje, įskaitant jos inspektavimus valstybėse narėse, neatgaunamų sumų nurašymo procedūrą ir atsižvelgimo į jos bei Audito Rūmų ankstesnius nustatytus faktus procedūrą.

2.15.

Audito Rūmų atliekamas finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų auditas negali apimti nedeklaruoto importo arba importo, išvengusio muitinės priežiūros.

2.16.

PVM pagrįsti nuosavi ištekliai nustatomi remiantis valstybių narių tikruoju gautu PVM, kuris koreguojamas atsižvelgiant į makroekonominius statistinius duomenis ir įverčius („suderinta PVM apskaičiavimo bazė“). Audito atskaitos taškas buvo valstybių narių parengta suderinta PVM bazė. Audito metu buvo įvertintos Komisijos sistemos, skirtos apdoroti duomenis, naudojamus nustatant sumas, kurios turi būti įtrauktos į galutines biudžeto sąskaitas. Taigi Audito Rūmai nagrinėjo ES biudžeto sudarymą bei valstybių narių įnašų teisingumą.

2.17.

Audito Rūmai įvertinto Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemas, skirtas suteikti pakankamą patikinimą, kad PVM pagrįsti nuosavi ištekliai yra apskaičiuoti ir surinkti teisingai. Audito Rūmai įvertino valstybėse narėse Komisijos atliktą darbą, susijusį su suderintos PVM apskaičiavimo bazės tikrinimu, ir jos išlygų valdymą. Audito metu nebuvo tiesiogiai atliekami valstybių narių pateiktos statistikos ir duomenų testai.

2.18.

2.1 priede pateikta operacijų testavimo rezultatų santrauka. Iš 55 Audito Rūmų audituotų operacijų nė viena nebuvo paveikta klaidų.

2.19.

Audito Rūmai audito metu nenustatė jokių klaidų Komisijai apskaičiuojant valstybių narių įnašus ir atliekant jų mokėjimus – daugelis jų buvo pagrįsti 2012 m. prognozuojamais BNPj duomenimis. Tačiau Audito Rūmų atlikto vertinimo metu buvo nustatyta Komisijos metodo ir tikrinimo proceso trūkumų (žr. 2.28–2.30 dalis). Šie trūkumai neturėjo reikšmingo poveikio užregistruotiems BNPj pagrįstiems nuosaviems ištekliams (žr. 2.30 dalį).

2.20.

Audito Rūmai nustatė, kad Komisijos pateikti susigrąžinimo pavedimai iš esmės atitinka valstybių narių siunčiamus „A“ sąskaitos išrašus.

2.21.

Audito Rūmai audito metu nenustatė jokių klaidų apskaičiuojant valstybių narių įnašus ir atliekant jų mokėjimus.

2.22.

Audito Rūmai audito metu nenustatė klaidų atliekant kitų pajamų operacijų skaičiavimus arba mokėjimus. Tačiau Audito Rūmai nustatė administracinių trūkumų, susijusių su Komisijos procedūromis, skirtomis apskaičiuoti dalį vienos ELPA valstybės įnašo (11).

2.22.

2.23.

Audito Rūmų atlikto priežiūros ir kontrolės sistemų patikrinimo rezultatų santrauka pateikta 2.2 priede .

2.23.

2.24.

Išlyga (12) yra priemonė, kuri leidžia pasibaigus teisės aktuose nustatytam ketverių metų terminui palikti galimybę ištaisyti abejones keliančius valstybės narės pateiktų BNPj duomenų elementus. Taigi išlygų taikymas yra vidaus kontrolės proceso dalis. Komisija ir valstybės narės turėtų stengtis abejotinus elementus išnagrinėti kiek įmanoma greičiau (13).

2.24.

2.25.

Komisija pakeitė visas buvusias ES 25 valstybių narių bendrąsias išlygas 103 specialiosiomis išlygomis (14). ES 15 valstybių narių specialiosios išlygos apima 2002–2010 m., o ES 10 valstybių narių 2004–2010 m. Be to, ES 25 valstybėms narėms buvo nustatytos šešios daugiasritės specialiosios išlygos (15), nors ir Komisijos procedūrose tokios nėra numatytos. Audito Rūmai nustatė Komisijos atliekamo BNPj duomenų patikrinimo trūkumų, kurie taip pat daro poveikį išlygų valdymui (žr. 2.28 dalies b punkto antrą ir trečią įtraukas ir 2.29 dalį).

2.25.

2.26.

2012 m. nebuvo panaikinta nė viena specialioji BNPj išlyga. Be to, 2012 m. pabaigoje vis dar galiojo dvi specialiosios BNPj išlygos (16), susijusios su 1995–2001 m. laikotarpiu. 2.2 lentelėje parodyta padėtis pagal valstybes nares. Komisija neįvertina galimo išlygų poveikio.

2.26.

Kadangi nacionalinės finansinės ataskaitos yra sudėtinga kontrolės ir pusiausvyros užtikrinimo sistema, atskirų komponentų poveikio negalima vertinti atskirai. Taigi neįmanoma tiksliai kiekybiškai įvertinti galimo išlygų poveikio (dažnai nelengva nustatyti, ar jis bus teigiamas, ar neigiamas).

2.27.

Komisija nustatė bendrąją išlygą dėl 2008 m. Graikijos BNPj duomenų, kadangi ši valstybė narė nesilaikė 2012 m. rugsėjo 22 d. duomenų pateikimo Eurostatui termino. Kitu atveju 2008 m. būtų tapę galutiniais ir negalėtų būti taisomi.

2.28.

Audito Rūmai, įvertinę Komisijos atlikto BNPj duomenų, susijusių su užbaigtais 2002–2007 m. metais, kurie buvo galutinai patvirtinti 2012 m., tikrinimo veiksmingumą, nustatė:

a)

Eurostatas tinkamai neplanavo savo darbo ir nenustatė savo prioritetų, kadangi nebuvo tinkamai vertinama su valstybių narių BNPj duomenų kompiliacija susijusi rizika ir renkantis tikrintinas sritis nebuvo tinkamai taikomas sąnaudų ir naudos principas (17);

a)

b)

Eurostatas neįrodė, kad taikė nuoseklų tikrinimo metodą, kadangi:

—

buvo nustatyta trūkumų atliekant tiesioginį tikrinimą; tikrintinas sritis Eurostatas atrinkdavo remdamasis skirtingais kriterijais, kurie ne visada buvo dokumentuojami, ir nebuvo įrodymų, kad Eurostatas visada patikrindavo nacionalinių statistikos institutų atliktas įvesties duomenų, naudojamų įvertinant atrinktus komponentus, patikras,

—

—

nebuvo pateikta įrodymų dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomos konkrečioms šalims taikomos specialiosios išlygos taikant sąnaudų ir naudos principą,

—

—

kai kurios daugiasritės specialiosios išlygos buvo nustatytos netinkamai. Pavyzdžiui, išlyga dėl kooperatinių namų traktavimo, kai 14 valstybių narių deklaravo, kad tokių operacijų jose nebuvo, ir dėl fizinės formos neturinčių arba nežymią fizinę formą turinčių subjektų, kurių įvertintas poveikis BNPj yra ribotas, traktavimo.

—

2.29.

Audito Rūmai taip pat aptiko trūkumų kompiliuojant nacionalinių finansinių ataskaitų įverčius, kurių nebuvo nustatęs Eurostatas. Dėl kai kurių iš šių trūkumų (18) Komisija turėjo nustatyti papildomų konkrečioms šalims taikomų specialiųjų išlygų, o kitų trūkumų atveju (19) paaiškėjo, kad išlygos skirtingose valstybėse narėse buvo nustatomos nenuosekliai.

2.29.

2.30.

Nors tai nebūtų paveikę BNPj pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo 2012 finansiniais metais, atskiri valstybių narių įnašai 2002–2007 m. būtų buvę skirtingi (20).

2.30.

2.31.

Aplankytose valstybėse narėse Audito Rūmų auditas (žr. 2.13 dalį) atskleidė nacionalinės muitinių priežiūros trūkumų, susijusių su išleidus prekes atliekamais auditais ir rizikos analize. Kai nacionalinė muitinių priežiūra yra tik iš dalies veiksminga, yra rizika, kad surinktų TNI sumos yra netikslios.

2.31.

2.32.

2010 ir 2011 m. metinėse ataskaitose nurodytus sistemų trūkumus Belgijoje šiuo metu nagrinėja Komisija kartu su valstybe nare. 2012 m. DG Budget MVA yra pateikta išlyga dėl šios valstybės narės apskaitos duomenų patikimumo.

2.32.

2.33.

Be to, kitose dviejose aplankytose valstybėse narėse (Lenkijoje ir Suomijoje) Audito Rūmai nustatė kitų nedidelių sistemų trūkumų, susijusių su „A“ ir „B“ sąskaitomis.

2.33.

2.34.

2012 m. Komisija patvirtino 54 ir panaikino 57 išlygas. Komisija nurodo, kad grynasis kontrolės veiklos poveikis valstybėse narėse, kuriose buvo panaikintos išlygos, buvo PVM pagrįstų nuosavų išteklių sumažėjimas apytiksliai 4 milijonais eurų (21). Metų pabaigoje iš viso galiojo 153 išlygos (žr. 2.3 lentelę ). 44 Komisijos patvirtintos išlygos yra susijusios su PVM teisės aktų pažeidimais. Jos gali būti panaikintos tik po to, kai užbaigiama pažeidimo procedūra ir nustatomas pažeidimo poveikis susijusių metų PVM bazei. 17 išlygų patvirtino pačios valstybės narės.

2.35.

Audito Rūmai nuo seno likusias išlygas apibrėžia kaip išlygas, susijusias su prieš 10 ir daugiau metų buvusiais laikotarpiais, t. y. 2012 m. pabaigoje vis dar galiojančios su 2003 ir ankstesniais metais susijusios išlygos. Bendra padėtis yra panaši kaip ir ankstesniais metais. Metų pabaigoje buvo 16 nuo seno likusių išlygų, kurių keletas buvo susijusios su 1995 m., palyginti su 15 išlygų 2011 m. pabaigoje. Iš nuo seno likusių išlygų penkios buvo susijusios su pažeidimais, o tris nustatė valstybės narės.

2.35.

2.36.

2012 m. pabaigoje dėl apytiksliai 98 % neapmokėtų baudų (22) nebuvo sumokėta laikina įmoka arba pateikta garantija. Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėse (23) nustatyta, kad Komisija turėtų visomis turimomis priemonėmis užtikrinti gautinų sumų susigrąžinimą, kai skolininkai iki nustatyto termino nėra sumokėję nei laikinos įmokos, nei pateikę garantijų, padengiančių visą negrąžintą skolą.

2.36.

2.37.

Audito Rūmai išnagrinėjo 30 baudų, dėl kurių nebuvo sumokėta laikina įmoka arba pateikta garantija, imtį ir nustatė, kad 12 atvejų Komisija nepasinaudojo visomis turimomis priemonėmis, kad įvykdytų susigrąžinimą. Audito Rūmai pastabą šiuo klausimu pateikė savo 2011 m. metinėje ataskaitoje (24).

2.37.

2.38.

DG Budget savo 2012 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodo, kad jis gavo pakankamą patikinimą dėl nuosavų išteklių nustatymo tikslais naudotų BNPj duomenų tikslumo ir išsamumo, atsižvelgiant į BNPj komiteto pateiktą nuomonę ir Eurostato vykdyto tikrinimo veiklos rezultatus. Audito Rūmai mano, kad BNPj komiteto nuomonės taikymo sritis yra ribota (25) ir kad Eurostato MVA pateikiamas tik dalinis nuosaviems ištekliams skirtų BNPj duomenų patikrų įvertinimas. DG Budget MVA turėjo būti nurodyti šie apribojimai.

2.38.

2.39.

Po Europos Teisingumo Teismo sprendimo (26), kuriame jis pripažino Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1193/2009 negaliojančiu (27), Komisija apskaičiavo, kad cukraus gamintojams turi būti sumokėta 285,5 milijono eurų (28), iš kurių 214 milijonų eurų Komisija sumokėtų valstybėms narėms. Audito Rūmai mano, kad šis svarbus įvykis turėjo būti paminėtas DG Budget metinėje veiklos ataskaitoje.

2.39.

2.40.

Remdamiesi savo audito rezultatais, Audito Rūmai daro išvadą, kad 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais:

Bendri audito įrodymai rodo, kad pajamos nėra paveiktos reikšmingo klaidų lygio.

2.41.

BNPj pagrįstiems nuosaviems ištekliams taikomos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo įvertintos kaip iš esmės veiksmingos užtikrinant, kad su pajamomis susijusios operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, išskyrus Komisijos BNPj duomenų tikrinimą, kuris buvo pripažintas iš dalies veiksmingu, nes:

—

Eurostatas tinkamai neplanuoja savo darbo bei nenustato jo prioritetų ir skirtingose valstybėse narėse netaiko nuoseklaus tikrinimo metodo (2.28 dalis),

—

—

taip pat buvo trūkumų kompiliuojant nacionalinių finansinių ataskaitų įverčius. Jų nebuvo nustatęs Eurostatas (2.29–2.30 dalys).

—

Žr. atsakymą į 2.29 ir 2.30 dalių pastabas.

2.42.

Audito Rūmai taip pat atkreipia dėmesį į toliau išvardytus dalykus:

a)

yra trūkumų, susijusių su Komisijos atliekamu išlygų dėl BNPj pagrįstų nuosavų išteklių valdymu. Turėjo būti nustatyta papildomų konkrečioms šalims taikomų specialiųjų išlygų ir kai kurios išlygos skirtingose valstybėse narėse buvo nustatytos nenuosekliai (2.25 dalis). Be to, Komisija vis dar nebuvo panaikinusi likusių dviejų specialiųjų BNP išlygų už 1995–2001 m. laikotarpį (2.26 dalis);

a)

b)

dar yra nuo seno likusių išlygų, susijusių su PVM pagrįstais nuosavais ištekliais (2.35 dalis);

b)

Taip pat žr. atsakymą į 2.25 ir 2.26 dalių pastabas.

Be penkių nuo seno likusių išlygų, komentuotų atsakyme į 2.35 dalies pastabas, paskesnio panaikinimo, toliau bendradarbiaujama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, kad būtų panaikinta daugiau išlygų. Dar dviem išlygoms pasirinktos sprendimo strategijos, kurios šiuo metu yra įgyvendinamos.

c)

Audito Rūmų auditas atskleidė nacionalinės muitinių priežiūros trūkumų (2.31–2.33 dalys). Audito Rūmai daro išvadą, kad audituotų valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos užtikrinant, kad užregistruoti TNI būtų išsamūs ir teisingi.

2.43.

2.3 priede pateikti Audito Rūmų atliktos peržiūros, kurios metu buvo tikrinama pažanga, padaryta įgyvendinant ankstesnėse metinėse ataskaitose pateiktas rekomendacijas, rezultatai. 2009 ir 2010 m. metinėse ataskaitose Audito Rūmai pateikė šešias rekomendacijas. Iš šių rekomendacijų Komisija visapusiškai įgyvendino dvi rekomendacijas, vieną rekomendaciją įgyvendino dauguma atžvilgių, dvi įgyvendino kai kuriais atžvilgiais, o vienos neįgyvendino.

2.43.

Kaip patvirtinama reguliariais Komisijos patikrinimais, „B“ sąskaita yra kompiuterizuota daugumoje valstybių narių, o netinkamai deklaruotos sumos „B“ sąskaitoje mažėja. Dauguma Komisijos atliktų „B“ sąskaitos patikrinimų metu nustatytų faktų yra susiję su valstybių narių finansine atsakomybe, susijusia su netinkamomis susigrąžinimo procedūromis ar administracinėmis klaidomis, ir nėra tiesiogiai susiję su pačios sąskaitos valdymu (dėl 2010–2009 m., 2.3 priedo 3 punktas).

Apibendrindama beveik visose valstybėse narėse atliktų patikrinimų rezultatus, 2012 m. Komisija pateikė teminę ataskaitą apie vietos tarpuskaitos procedūras Nuosavų išteklių patariamajam komitetui ir Muitų politikos grupei nurodydama svarbiausias sritis, kuriose reikia imtis tolesnių veiksmų. Ji ir toliau nagrinės valstybių narių įgyvendinamus taisomuosius veiksmus, kol bus panaikinti visi trūkumai (dėl 2010–2009 m., 2.3 priedo 4 punktas).

Ir Komisija, ir valstybės narės ėmėsi veiksmų siekdamos įgyvendinti rekomendaciją. Iš 20 nuo seno likusių išlygų, su kuriomis buvo susijusi Audito Rūmų 2009 m. rekomendacija, 17 išspręsta ir panaikinta. Dėl likusių trijų išlygų reikia Audito Rūmų veiksmų, kad vieną iš jų būtų galima panaikinti, o dėl kitų dviejų – pasirinkti sprendimo strategiją (dėl 2009 m., 2.3 priedas).

2.44.

Atlikę šią peržiūrą ir atsižvelgdami į 2012 m. nustatytus faktus ir išvadas, Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai:

—

1 rekomendacija: peržiūrėti savo kontrolės sistemą, skirtą tikrinti BNPj duomenis, įskaitant struktūrizuotos ir formalizuotos sąnaudų ir naudos analizės atlikimą, reikšmingų ir didelės rizikos BNPj komponentų išsamų tikrinimą, bendrųjų išlygų taikymo ribojimą ir reikšmingumo kriterijų, tvirtinant išlygas nustatymą;

—

2 rekomendacija: raginti valstybes nares sustiprinti muitinės priežiūrą, kad būtų surenkama maksimali TNI suma;

—

3 rekomendacija: raginti valstybes nares teisingai naudoti „A“ ir „B“ sąskaitas ir užtikrinti, kad jos būtų įrodomai išsamios ir teisingos.