10.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 6/46

ATASKAITA

dėl bendrosios įmonės SESAR 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais

2013/C 6/06

ĮVADAS

1.

Bendroji įmonė SESAR, esanti Briuselyje, buvo įsteigta 2007 m. vasario mėn (1). vadovauti SESAR (Bendros Europos oro erdvės eismo valdymo mokslinių tyrimų) programos veiklai.

2.

Programa SESAR skirtas modernizuoti oro eismo valdymą (OEV) Europoje ir yra padalytas į tris etapus:

a)

2005 m. pradėtą „apibrėžiamąjį etapą“, vykdomą Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) ir bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos biudžeto per transeuropinio transporto tinklo programą. Šio etapo išdava buvo Europos OEV pagrindinis planas, kuriame pateiktas naujos kartos OEV sistemų turinys bei jų kūrimo ir įdiegimo planai;

b)

Bendrosios įmonės SESAR valdomą „kuriamąjį etapą“ (2008–2013 m.) (žr. Priedą), kurio išdava bus naujos technologinės sistemos, komponentai ir veiklos procedūros, kaip numatyta Europos OEV pagrindiniame plane;

c)

pramonės įmonių ir suinteresuotųjų subjektų vykdomą „diegimo etapą“ (2014–2020 m.), kurio metu vyks plataus masto gamyba ir bus įgyvendinama naujo oro eismo valdymo infrastruktūra.

3.

Bendroji įmonė įsteigta viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu. Jos steigėjai yra Europos Komisijos atstovaujama Europos Sąjunga ir Eurokontrolė, atstovaujama jos pačios agentūros. Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, Bendrosios įmonės narėmis tapo penkiolika oro navigacijos pramonės valstybinių ir privačių įmonių. Tai oro navigacijos paslaugų teikėjai, žemės ir aerokosminių aparatų apdirbamosios pramonės įmonės, orlaivių gamintojai, oro uostų administracijos ir orlaivių įrangos gamintojai.

4.

SESAR programos kūrimo etapo biudžetas sudaro 2,1 milijardo eurų, kuriuos lygiomis dalimis teikia ES, Eurokontrolė ir dalyvaujantys viešojo ir privataus sektoriaus partneriai. ES įnašas finansuojamas iš septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos ir transeuropinio transporto tinklo programos. Apie 90 % finansavimo iš Eurokontrolės ir kitų suinteresuotųjų šalių teikiama įnašų natūra forma.

5.

BĮ SESAR pradėjo dirbti savarankiškai 2007 m. rugpjūčio 10 d.

PATIKINIMO PAREIŠKIMĄ PATVIRTINANTI INFORMACIJA

6.

Audito Rūmų pasirinktas audito metodas apima analitines audito procedūras, tiesioginį operacijų testavimą Bendrosios įmonės lygmeniu ir pagrindinių priežiūros ir kontrolės sistemos kontrolės priemonių vertinimą. Be to, prireikus, naudojami iš kitų auditorių darbų gauti įrodymai ir atliekama vadovybės pareiškimų analizė.

PATIKINIMO PAREIŠKIMAS

7.

Laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio nuostatų, Audito Rūmai atliko 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendrosios įmonės SESAR metinių finansinių ataskaitų (2), kurias sudaro finansinės atskaitomybės (3) ir biudžeto vykdymo (4) ataskaitos, bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą.

Vadovybės atsakomybė

8.

Direktorius, kaip leidimus duodantis pareigūnas, pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles (5), savo atsakomybe ir neviršydamas patvirtintų asignavimų, vykdo biudžeto pajamas ir išlaidas (6). Direktorius yra atsakingas už tai, kad būtų nustatyta organizacinė struktūra, įdiegtos vidaus valdymo bei kontrolės sistemos ir procedūros, susijusios su galutinių finansinių ataskaitų (7), kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių netikslumų, parengimu, ir užtikrintas šiose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas.

Auditoriaus atsakomybė

9.

Audito Rūmai, remdamiesi savo audito rezultatais, turi pateikti Bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

10.

Audito Rūmai savo auditą atliko vadovaudamiesi IFAC tarptautiniais audito standartais ir etikos kodeksais bei INTOSAI tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais. Pagal šiuos standartus reikalaujama, kad Audito Rūmai planuotų ir atliktų auditą tokiu būdu, kad būtų gautas pakankamas patikinimas dėl to, ar Bendrosios įmonės finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos.

11.

Atliekant auditą, taikomos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Procedūros pasirenkamos auditoriaus nuožiūra, taip pat remiantis dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių finansinių ataskaitų reikšmingų netikslumų ar susijusių operacijų reikšmingos neatitikties Europos Sąjungos teisinio pagrindo reikalavimams rizikos vertinimu. Kad nustatytų esamomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, auditorius, atlikdamas šiuos rizikos vertinimus, atsižvelgia į subjekto vidaus kontrolės aspektus, susijusius su finansinių ataskaitų rengimu ir sąžiningu jų pateikimu, taip pat į operacijų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti įdiegtas priežiūros ir kontrolės sistemas. Atliekant auditą taip pat įvertinamas taikomų apskaitos metodų tinkamumas ir atliktų apskaitinių vertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

12.

Audito Rūmai mano, kad gauti audito įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą toliau išdėstytoms nuomonėms pagrįsti.

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo

13.

Audito Rūmų nuomone, Bendrosios įmonės SESAR metinėse finansinėse ataskaitose jos finansinė būklė 2011 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų rezultatai ir pinigų srautai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalauja Komisijos apskaitos pareigūno priimtas jos finansinis reglamentas ir apskaitos taisyklės (8).

Nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

14.

Audito Rūmų nuomone 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendrosios įmonės SESAR metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

15.

Toliau pateiktos pastabos šių Audito Rūmų nuomonių nekeičia.

BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMAS

16.

Galutiniame 2011 m. administracinės valdybos patvirtintame biudžete buvo numatyta 148 milijonai eurų įsipareigojimų asignavimų ir 91,7 milijono eurų mokėjimų asignavimų. Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 99,4 % ir 82,4 %.

17.

2011 metais narių įnašai (34 milijonai eurų) kartu su praėjusių metų rezultatu (57 milijonais eurų) bei kitais pajamų šaltiniais (0,2 milijono eurų) sudarė 91,2 milijono eurų, tuo tarpu mokėjimai sudarė 75,6 milijono eurų. Dėl to susidarė teigiamas 15,6 milijono eurų biudžeto rezultatas, o banko indėliai metų pabaigoje iš viso sudarė 15,3 milijono eurų. Tokia padėtis prieštarauja biudžeto subalansuotumo principui.

BENDROSIOS ĮMONĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAGRINDINĖS KONTROLĖS PRIEMONĖS

Vidaus kontrolės sistemos

18.

Audito Rūmai pažymi, kad 2011 m. nepriklausomam auditoriui peržiūrėjus Bendrosios įmonės veiklos procedūras, nustatyta, jog vidaus kontrolės sistemos yra veiksmingos. 2012 m. balandžio mėn. apskaitos pareigūnas formaliai patvirtino atitinkamų veiklos procedūras, kaip to reikalauja Bendrosios įmonės finansinės taisyklės.

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

19.

Savo ankstesnėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymėjo, jog Komisija ir Bendroji įmonė ėmėsi veiksmų, siekdamos aiškiau apibrėžti atitinkamus Komisijos vidaus audito tarnybos ir Bendrosios įmonės vidaus audito funkcijos veiklos vaidmenis (9).

20.

Audito Rūmai pažymi, kad 2011 m. lapkričio mėn. Bendrosios įmonės administracinė valdyba 2012–2014 metų laikotarpiui priėmė Bendrosios įmonės Suderintą VAT strateginį audito planą.

KITI KLAUSIMAI

Vėluojama mokėti narių įnašus

21.

Bendrosios įmonės nariai nesilaikė 2011 liepos 1 d. termino, nustatyto grynųjų pinigų metiniam įnašui sumokėti. 2011 m. rugpjūčio pabaigoje dar buvo likę 17 neįvykdytų vykdomųjų susigrąžinimo pavedimų iš viso 3,7 milijono eurų sumai. 2011 m. pabaigoje vienas narys dar nebuvo sumokėjęs savo metinio įnašo.

Šią ataskaitą Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2012 m. lapkričio 15 d. įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

(1)  2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo valdymo sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (OL L 64, 2007 3 2, p. 1), su pakeitimais padarytais reglamentu (EB) Nr. 1361/2008 (OL L 352, 2008 12 31, p. 12).

(2)  Su šiomis ataskaitomis pateikiama finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje pateikta papildoma informacija apie biudžeto vykdymą ir valdymą.

(3)  Finansinę atskaitomybę sudaro balansas ir ekonominių rezultatų ataskaita, pinigų srautų lentelė, grynojo turto pokyčių ataskaita bei svarbių apskaitos metodų suvestinė ir kita aiškinamoji informacija.

(4)  Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(5)  SESAR finansinės taisyklės, kurias 2009 m. liepos 28 d. patvirtino Administracinė valdyba.

(6)  Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(7)  ES įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir įtrauktos į bendrosios įmonės SESAR finansinį reglamentą.

(8)  Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintos apskaitos taisyklės yra pagrįstos Tarptautinės buhalterių federacijos paskelbtais Tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS) arba, jei jų nėra, – Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS).

(9)  Ataskaita dėl Bendrosios įmonės SESAR 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais (OL C 368, 2011 12 16, p. 32).

PRIEDAS

Bendroji įmonė SESAR (Briuselis)

Kompetencija ir veikla

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

(187 straipsnis)

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra ir kosmosas

Efektyvus ES mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programų vykdymas.

BĮ / EA kompetencijos sritys

(Tarybos reglamentas (EB) Nr. 219/2007, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1361/2008)

Pagrindiniai tikslai

Bendrosios įmonės SESAR tikslas – užtikrinti Europos oro eismo valdymo sistemos modernizavimą, koordinuojant ir sutelkiant visas atitinkamas Sąjungos mokslinių tyrimų ir plėtros pastangas. Ji vykdo OEV pagrindinį planą ir konkrečiai atlieka šias užduotis:

—

organizuoja ir koordinuoja SESAR projekto rengimo etapo veiklą remiantis oro eismo valdymo pagrindiniu planu, parengtu Eurokontrolės valdomo projekto apibrėžimo etapo metu, ją derinant ir valdant remiantis bendros struktūros finansavimu iš viešojo ir privačiojo sektorių,

—

atsižvelgdama į OEV pagrindinį planą, užtikrina SESAR projekto rengimo etapo veiklai būtiną finansavimą,

—

užtikrina, kad būtų įtraukti šie Europos oro eismo valdymo sektoriaus suinteresuoti subjektai: oro navigacijos paslaugų teikėjai, oro erdvės naudotojai, profesinės personalo asociacijos, oro uostai, gamybos pramonė ir atitinkamos mokslinės įstaigos ar atitinkama mokslinė bendruomenė,

—

organizuoja techninius mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos darbus, tikrinimą bei tyrimus, kurie turi būti vykdomi jai prižiūrint, tuo pat metu siekiant išvengti tokios veiklos susiskaidymo,

—

užtikrina oro eismo vadybos pagrindiniame plane tinkamai apibrėžtų bendrų produktų kūrimo veiklos priežiūrą ir, prireikus, rengia specialius kvietimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Valdymas

Administracinė valdyba

Administracinė valdyba yra įgaliota:

a)

priimti Tarybos patvirtintą oro eismo vadybos pagrindinį planą, kaip nurodyta šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, ir tvirtinti siūlymus jį keisti;

b)

nustatyti gaires ir priimti SESAR projekto rengimo etapui įgyvendinti reikalingus sprendimus ir vykdyti bendrą jo įgyvendinimo kontrolę;

c)

tvirtinti 16 straipsnio 1 dalyje minimas bendros įmonės darbo programą ir metines darbo programas, taip pat metinį biudžetą ir personalo planą;

d)

teikti leidimus derėtis ir spręsti dėl naujų narių priėmimo ir dėl susijusių susitarimų, kaip nustatyta 1 straipsnio 3 dalyje;

e)

prižiūrėti, kaip vykdomi susitarimai tarp narių ir Bendrosios įmonės;

f)

skirti ir atleisti iš pareigų vykdomąjį direktorių, tvirtinti organizacinę schemą ir stebėti vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatus;

g)

priimti sprendimus dėl narių finansinių įnašų sumų ir mokėjimo tvarkos bei įnašų natūra įvertinimo tvarkos;

h)

priimti Bendrosios įmonės finansines taisykles;

i)

tvirtinti metines finansines ataskaitas ir balansą;

j)

priimti metinę SESAR projekto rengimo etapo įgyvendinimo pažangos ir jo finansinės padėties atskaitą, kaip nustatyta 16 straipsnio 2 dalyje;

k)

priimti sprendimus dėl pasiūlymų Komisijai dėl Bendrosios įmonės veiklos pratęsimo ir likvidavimo;

l)

nustatyti teisės naudotis materialiuoju ir nematerialiuoju turtu, kuris yra bendros įmonės nuosavybė, tvarką ir tokio turto perleidimą;

m)

nustatyti ATM pagrindiniam planui įgyvendinti reikalingų sutarčių sudarymo taisykles ir tvarką, įskaitant su interesų konfliktais susijusias konkrečias procedūras;

n)

atsižvelgiant į 24 straipsnį, priimti sprendimus dėl pasiūlymų Komisijai iš dalies keisti įstatus;

o)

naudotis tokiais kitais įgaliojimais bei atlikti kitas tokias funkcijas, įskaitant priklausomųjų organų steigimą, kurių gali prireikti SESAR projekto rengimo etapo tikslams;

p)

priimti 8 straipsnio įgyvendinimo priemones.

Vykdomasis direktorius

Vykdomasis direktorius vykdo savo pareigas visiškai nepriklausomai neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų.

Vykdomasis direktorius vadovauja SESAR projekto vykdymui, atsižvelgdamas į administracinės valdybos, kuriai jis yra atskaitingas, parengtas gaires. Jis teikia administracinei valdybai visą jos funkcijoms vykdyti būtiną informaciją.

5. Vykdomasis direktorius privalo:

a)

įdarbinti, valdyti ir prižiūrėti Bendrosios įmonės personalą, įskaitant 8 straipsnio 4 dalyje minimus darbuotojus;

b)

organizuoti, valdyti ir prižiūrėti Bendrosios įmonės veiklą;

c)

teikti administracinei valdybai savo siūlymus dėl organizacijos struktūros;

d)

rengti ir reguliariai atnaujinti bendrosios įmonės bendrąją ir metinę darbo programas, taip pat rengti programų sąnaudų sąmatą ir teikti šias programas administracinei valdybai;

e)

atsižvelgiant į finansines taisykles, parengti metinio biudžeto projektą, taip pat personalo etatų planą, ir teikti juos administracinei valdybai;

f)

užtikrinti, kad būtų vykdomi bendrosios įmonės sudaromų sutarčių ir susitarimų įsipareigojimai;

g)

užtikrinti, kad bendroji įmonė vykdytų savo veiklą visiškai nepriklausomai ir išvengdama bet kokių interesų konfliktų;

h)

rengti ir teikti administracinei valdybai metinę SESAR projekto pažangos ir jos finansinės padėties ataskaitą bei kitas panašaus pobūdžio ataskaitas, kurių ši gali paprašyti;

i)

teikti administracinei valdybai metines finansines ataskaitas ir balansą;

j)

teikti administracinei valdybai visus siūlymus, susijusius su SESAR projekto koncepcijos pakeitimais;

Vidaus auditas

Europos Komisijos vidaus auditorius.

Išorės auditas

Europos Audito Rūmai.

Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Europos Parlamentas, Taryba ir BĮ SESAR administracinė valdyba.

2011 m. Bendrajai įmonei skirti ištekliai (2010 m.)

Biudžetas

147,7 milijono eurų

(129,5 milijono eurų)

Darbuotojai 2011 m. gruodžio 31 d.

2011 m. veiklos biudžete numatyta lėšų 39 personalo plano laikiniesiems darbuotojams (LD) ir 3 deleguotiems nacionaliniams ekspertams (DNE) – iš viso 42 etatams, iš kurių 2011 m. pabaigoje užimti buvo 35 (palyginti su 37 2010 m.):

—

23 laikinieji iš išorės įdarbinti darbuotojai;

—

8 BĮ SESAR narių deleguoti darbuotojai, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 219/2007 8 straipsnyje;

—

3 sutartininkai;

—

1 DNE.

Iš jų užsiima:

Pagrindine veikla: 19

Administracine ir pagalbine veikla: 15

Mišria veikla: 1.

2011 m. rezultatai ir suteiktos paslaugos

2011 m. buvo lemiamieji metai siekiant laikotarpio vidurio tikslų ir įgyvendinant Viziją 2012. Konkrečiai buvo pasiekta:

1 tikslas.   Pradinė 4D trajektorija patvirtinta palydovinės technologijos palaikomoje operacinėje aplinkoje

Pradines 4D trajektorija pagrįstas operacijas“ planuojama patvirtinti per pirmąją tvirtinimo procedūrą, susijusią su 2012 m. vasario 1 d. sistemos 1 versija, skirta Mastrichto viršutinės zonos valdymo (MUAC), Šiaurės viršutinės zonos valdymo (NUAC) ir Stokholmo metodo eismo aplinkai. 2011 m. buvo atlikta keletas parengiamųjų darbų, antai buvo sukurti ir integruoti abu skrydžių valdymo sistemos prototipai, taip pat buvo vykdoma imitavimo veikla, sujungiant žemės ir orlaivio imitavimo platformas. Su 2 versija susijęs antrasis kartojimas yra planuojamas 2012 m. pabaigoje, o trečiasis – 2013 metais. Šių kartojimų tikslas – patvirtinti operacinę skrydžio procedūrą pagal Kontroliuojamo oro uostų eismo taisykles maršrutų ir terminalų kontrolės zonos oro erdvėje.

Tikimasi, kad dauguma tikslų bus pasiekti kaip planuota 2012 metais, nors palydovines technologijas numatoma įvesti tik po 2013 m.

2 tikslas.   10 000 skrydžių, iš jų 500 karinių, patvirtinti kaip SESAR skrydžiai

2011 m. pirmuosius SESAR privalumus pademonstravo 9 366 komerciniai skrydžiai (įskaitant AIRE (Atlanto išmetamųjų teršalų mažinimo sąveikos) iniciatyvos ir OPTIMI (Padėties virš vandenynų sekimo gerinimo ir stebėjimo) programos skrydžių demonstracijas). Tačiau būtina pažymėti, kad karinių skrydžių iki šiol atliekama dar mažai. Be šiuo metu vykdomos Programos veiklos, BĮ SESAR administracinė valdyba nusprendė paskelbti „demonstracinės veiklos“ konkursą, kurio integruoti bandymai 2012 metais leis BĮ SESAR pasiekti tikslą ir pagerinti karinių skrydžių aspektą daugiausia ir per 2013 metus.

3 tikslas.   80 % SESAR projektų rezultatai buvo išbandyti realioje aplinkoje

Siekiant tikslo 80 % patvirtinimo procedūrų atlikti realioje aplinkoje, buvo sukurta tvirtinimo strategija. Ji numato, kad 1 versijos rezultatai ir planuojami 2 versijos rezultatai sujungs pradinius projektus su įvairiomis pagal pagrindinės veiklos sritis vykdomomis tvirtinimo procedūromis ir su realiomis sistemomis ar aplinka.

4 tikslas.   Įdiegtos pirmosios bandomosios SWIM programos, skirtos keistis mažiausiai penkių sričių duomenimis

Kaip administracinei valdybai jau buvo pranešta anksčiau, 2011 m. buvo įvestas SWIM veiksmų planas, Kaip atsakomoji priemonė į susijusiuose projektuose nustatytas rizikas, tarp jų ir tai, kad nėra SWIM teisinio pagrindo. Tam tikra pažanga buvo pasiekta ir pailiustruota SWIM demonstravimo reginyje, vykusiame 2011 m. lapkričio mėn., kuriame dalyvavo nemažas būrys bendrosios programos atstovų. Tačiau dėl dar neišspręstų problemų ir neįvykdytų prioritetų šis laikotarpio vidurio tikslas vis dar nėra pasiektas. Nepaisant 2011 m. pabaigoje pasiektos pažangos ir veiksmų plano įgyvendinimo, prie kurio prisidėjo šiuo metu vykdoma tvirtinimo procedūra, mažai tikėtina, kad šis tikslas bus pasiektas iki nustatyto termino.

5 tikslas.   Darbui paruoštas pirmasis nuotolinio valdymo bokštas

Su 1 versija susijusios pirmosios nuotolinio valdymo bokšto tvirtinimo procedūros vyksta pagal planą ir bus užbaigtos 2012 metais, kad būtų pasiektas šis vidurio laikotarpio tikslas. 1 versijos procedūros patvirtino:

—

galimybę teikti oro eismo paslaugas Engelholmo oro uostui iš Malmės ATCC R&D nuotolinio valdymo bokšto centro,

—

galimybę nuotolinio valdymo būdu vykdyti nominalias ir nenominalias operacijas,

—

techninę galimybę priimti „pro langą matomą“ eismo padėtį ir operacinę aplinką iš vieno oro uosto ir perduoti šį vaizdą į nuotolinio valdymo centrą.

Šiuose bandymuose dalyvavo priežiūros institucijos.

6 tikslas.   SESAR privalumai buvo pademonstruoti, miestų poromis sujungiant 8 Europos Sąjungos oro uostus

2009 metais sėkmingai įgyvendinus pirmąjį AIRE (Atlanto išmetamųjų teršalų mažinimo sąveikos) iniciatyvos ciklą, Bendroji įmonė SESAR toliau plėtojo SESAR programos ekologinės veiklos sritį. Sujungusi didelius ES oro uostus (Paryžiaus, Vienos, Madrido, Kelno, Diuseldorfo, Prahos, Briuselio, Tulūzos) ir sutelkusi apie 40 ES ir kitų šalių partnerių pastangas, iniciatyva AIRE pademonstravo reikšmingus privalumus mažinant išmetamųjų teršalų kiekį. Šie rezultatai labai kokybiški ne vien sudeginamų degalų ir atitinkamai išmetamo CO2 mažinimo požiūriu, bet taip pat ir dėl didelės projektų konvertavimo į kasdienę OEV praktiką proporcijos.

AIRE rezultatai ir 2012 m. laukiami rezultatai iš paskelbto „demonstracinės veiklos“ konkurso leis pasiekti šį tikslą.

7 tikslas.   Oro erdvės naudotojai pasirašė SESAR verslo bylą dėl laiku grindžiamų skrydžių

Šis tikslas turi daugybę aspektų ir verslo bylos plėtojimo procesas dar nėra pakankamai subrendęs, kad galėtų aprėpti visas įvairias suinteresuotųjų subjektų perspektyvas. Nepaisant to, rengiant verslo bylų metodikas ANSP, oro erdvės naudotojams ir oro uostams buvo investuotos didelės lėšos. 2011 m. buvo patvirtintas 4 D laiku grindžiamų skrydžių paslaugų 1 etapas ir bus toliau tvirtinamas 2012 m. taip pat bus toliau tęsiama standartizavimo veikla. Iš dalies ir kai kuriose srityse verslo byla bus patvirtinta kaip parengta industrializavimui, dėl to prireiks papildomo darbo su suinteresuotaisiais subjektais jai įgyvendinti. Tikslas per nustatytą laiką pasiektas nebus, nors bus paskelbta preliminari verslo bylos informacija, skirta rengti perėjimą prie pirmųjų SESAR sprendinių įgyvendinimo nuo 2013 metų.

Be to, toliau pateikta informacija leidžia geriau įvertinti 2011 m. pažangą ir rezultatus:

—

pirmosios SESAR versijos turinys, 1 versija, buvo konsoliduota atliekant pirmąją sistemų inžinerijos peržiūrą ir administracinė valdyba ją patvirtino kaip 2011 m. metinės darbo programos sudėtinę dalį. Ją sudarė 29 tvirtinimo aktai, susiję su 16 prioritetinių operacinių sričių pagrindiniais elementais,

—

2011 m. birželio mėn. buvo atlikta antroji sistemų inžinerijos peržiūra, kurios metu buvo vertinama 1 versijos pažanga V3 tvirtinimo atžvilgiu ir tvirtinimo planai bei platformų parengtis. Šios peržiūros metu buvo nuspręsta atlikti keletą taisomųjų veiksmų, skirtų sumažinti su versijos vykdymu susijusias rizikas. Peržiūros išvadose pažymėta, kad bendra pažanga buvo pakankama, nors buvo aptikta trūkumų naudojant išteklius ir derinant galutinius rezultatus. Antai nors projektų brandumo lygis taikant EOCVM metodiką ir pagerėjo palyginti su 2010 m., jis dar buvo nepakankamas,

—

1 versija pradėjo duoti apčiuopiamų rezultatų ir padarė lemiamą pokytį kuriant naująją OEV sistemą;

—

2011 m. pabaigoje, buvo įvykdyti 26 patvirtinimo veiksmai, kitaip sakant buvo įvykdyta 90 % 1 versijos užduočių, o trys tvirtinimo procedūros buvo atidėtos 2012 metams,

—

daugiau kai 90 % visos programos sudarantys 282 projektai buvo vykdymo etape, tačiau programos vykdymas nėra tolygiai paskirstytas. Iš tikrųjų aukščiausio lygio sumanymui paversti eksploataciniais reikalavimais prireikė daugiau laiko nei tikėtasi ir ši aplinkybė paveikia kelių techninių projektų veiksmų planą. Teko pradėti keletą šio poveikio mažinimo veiksmų, kuriuos stebi Programos kontrolės grupė. Taip pat susirūpinimą kelia SWIM sritis, kur buvo parengtas specialus veiksmų planas 2011 m. nustatytiems trūkumams šalinti,

—

išteklių sąnaudų (visos darbo dienos ekvivalentu) požiūriu pirmieji 2011 m. pabaigoje narių pateikti įverčiai rodo bendrą panaudojimo nepakankamumą, sudarantį maždaug 20 %. Nepaisant to, būtina pažymėti, kad šiuo metu yra peržiūrimas daugelio projektų planuotas išteklių paskirstymas vykdymo etapu ir jis dar nėra įtrauktas į programos pažangai matuoti naudojamą atskaitos sumą. Atlikus 2011 m. gruodžio 15 d. administracinės valdybos patvirtintą programų IBAFO I ir II perskirstymą, galima daryti išvadą, kad ištekliai nebuvo pakankamai panaudojami ankstyvuose programos etapuose, tačiau šią padėtį turėtų kompensuoti aukštesnis išlaidų panaudojimo lygis prieš programą užbaigiant,

—

panaši, tačiau ne tokia ryški tendencija – brandumas ir ištekliai – pasireiškia galutinių rezultatų srityje, kadangi BĮ SESAR pastebėjo, kad kai kuriose srityse galutiniai rezultatai pasiekiami lėčiau ir kad tai atitinkama mažesnį išteklių panaudojimą. Siekiant šią padėtį kuo greičiau ištaisyti, buvo imtasi įvairių priemonių: paprašyta, kad programos komiteto nariai atliktų papildomas patikras partnerių lygmeniu, išanalizuotos nepakankamo išteklių panaudojimo priežastys, atliktas IBAFI I ir II perskirstymas, nutraukti kai kurie projektai ir pan. Visos šios priemonės yra stebimos rizikos valdymo lygmeniu ir konsoliduojamos BĮ SESAR lygmeniu. Be to, siekiant nustatyti svarbiausias pamatines priežastis, yra dirbama su įmonės nariais. Kai kurias šias priežastis jau dabar galima įvardyti, antai kai kurių projektų darbo organizavimas, kai kurie ne laiku atlikti įnašai visoje programoje, nepakankamai aiškus galutinių rezultatų ir konkrečiau kokybės kriterijų apibūdinimas.

Toliau lentelėje pateikta padėties pagal projektų būklę 2011 m. pabaigoje santrauka, susijusi su BĮ SESAR atsakomybe vykdytais 310 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir valdymo projektais (išskyrus WP E ilgalaikius mokslinių tyrimų projektus).

 

Padėtis 2010 12 31

Įgyvendinta 2011 m.

Padėtis 2011 12 31

 

Bendras projektų skaičius SESAR programoje Programme

304

6

310

 

iš jų

 

 

 

 

—

Pradėti projektai

285

16

301

 

panaikinti projektai

2

1

3

0,9 %

sustabdyti projektai

11

–1

10

3,2 %

dar tik pradedami projektai

26

–20

6

2 %

Projektai vykdymo etape

246

36

282

91 %

—

Dar nepradėti projektai

19

–10

9

2,9 %

Šaltinis: Bendrosios įmonės SESAR pateikta informacija.

BENDROSIOS ĮMONĖS SESAR ATSAKYMAI

Patikinimo pareiškimas

13–14.

Bendroji įmonė džiaugiasi palankia Audito Rūmų nuomone, kurioje nurodoma, kad 2011 m. metinių finansinių ataskaitų duomenys yra patikimi, o sandoriai su ataskaitose nurodytomis sumomis atlikti teisingai ir tiksliai.

Audito specialistų nuomonės yra svarbus pagrindas, kuriuo remdamasi Bendroji įmonė gali toliau diegti reikiamas vidaus valdymo ir kontrolės sistemas, kurios padeda veiksmingai įgyvendinti SESAR programos uždavinius.

Biudžeto ir finansų valdymas

17.

Bendroji įmonė mano, kad ji dar geriau laikėsi biudžeto subalansuotumo principo nei anksčiau. 2011 m. pabaigoje grynųjų lėšų likutis sumažėjo 73,2 % – nuo 57,2 mln. eurų iki 15,3 mln. eurų. Bendroji įmonė ir toliau dės visas pastangas optimaliam grynųjų lėšų valdymui ir biudžeto valdymo principų laikymuisi užtikrinti.

Kiti klausimai. Vėluojama mokėti narių įnašus

21.

Iki metų pabaigos nesumokėti narių įnašai gauti 2012 m. vasario mėn. Bendroji įmonė su savo nariais dar kartą aptars, kaip pasiekti, kad grynųjų pinigų įnašai būtų sumokami iki sutartų terminų.