KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedamas prie

Pasiūlymo TARYBOS REGLAMENTO

dėl biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės

1.           Poveikio vertinimo tikslas ir tvarka

Šiame dokumente vertinamos įvairios galimos politikos priemonės, kurias taikant būtų galima pagal 2014–2020 m. bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ įgyvendinti biologinės pramonės sektoriams skirtą mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Įvertinus sunkumus, su kuriais susiduria tokie sektoriai, Europos bioekonomikos strategijoje ir naujojoje pramonės politikoje pasiūlyta biologinės pramonės sektoriuose sukurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Įgyvendinant šią partnerystę taip pat būtų taikoma įvairių kitų krypčių politika.

Rengdama šį poveikio vertinimą Komisija konsultavosi su įvairiomis suinteresuotųjų šalių grupėmis – pramonės, tyrėjų bendruomenių, valstybių narių, regionų ir plačiosios visuomenės atstovais. Šiuo tikslu buvo rengiami įvairūs renginiai ir konsultacijos, taip pat peržiūrimi atitinkami leidiniai. Viešos konsultacijos dėl siūlomos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vyko nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki gruodžio 14 d. Beveik 87 proc. suinteresuotųjų šalių sutiko su teiginiu, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė – tai veiksmingiausia programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo biologinės pramonės sektoriuose priemonė.

Šį poveikio vertinimą rengė Mokslinių tyrimų GD, o jam padėjo Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, Biudžeto GD, Konkurencijos GD, Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD, Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių GD, Energetikos GD, Įmonių ir pramonės GD, Aplinkos GD, Eurostatas, Žmogiškųjų išteklių skyrius, Jungtinis tyrimų centras, Vidaus rinkos ir paslaugų GD, Mobilumo ir transporto GD, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, Generalinis sekretoriatas ir Teisės tarnyba. Taip pat vyko dvišalės diskusijos su Regioninės politikos GD. Išorės vertintojų grupė padėjo Komisijai rinkti poveikio vertinimui reikalingus duomenis ir atlikti analizę.

2.           Problemos apibūdinimas

2.1.        Biologinės pramonės sektoriai – žaliojo augimo Europoje šaltinis

Europos ekonomika yra labai priklausoma nuo naftos ir kitų iškastinių išteklių, kurie naudojami energijos ir produktų gamybai. Atsižvelgiant į tai, kad iškastinių išteklių mažėja, ir į jų poveikį klimato kaitai, šią priklausomybę sumažinti labai svarbu. Ypač svarbu, kad ES pasiektų 2020 metams nustatytus kovos su klimato kaita tikslus, o 2050 m. būtų sukurta konkurencinga mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika.

Transporto sektorius, namų ūkiai ir pramonė yra trys didžiausi iškastinių išteklių naudotojai. Biologinės pramonės sektoriai gali padėti pakeisti padėtį, t. y. dalį iškastinių išteklių pakeisti atsinaujinančiaisiais ištekliais, kurie būtų naudojami biologinių produktų ir biodegalų gamybai. Be to, naudojant pramonines biotechnologijas galima pasiekti, kad vykdant gamybos procesus būtų efektyviau naudojami ištekliai ir tausojama aplinka.

Biologinės pramonės sektoriai – tai bioekonomikos sektoriai, labiausiai skatinantys ekonomikos augimą ir užimtumą. Nors šiuo metu tiems sektoriams tenka tik apie 3 proc. 2 trilijonų EUR vertės metinės apyvartos ir 1 proc. 22 milijonų darbo vietų, kurios šiuo metu sukurtos plėtojant Europos bioekonomiką, planuojama, kad biologinės pramonės sektoriai augs sparčiau ir tvirčiau nei tradiciniai bioekonomikos sektoriai. Europa turi tinkamą technologijų ir pramonės bazę, kad šį potencialą galėtų išnaudoti.

1 langelis. Biologinės pramonės sektoriai, maisto saugumas ir netiesioginis žemės paskirties keitimas Biologinės pramonės sektoriuose tvariai gauti atsinaujinantieji biologiniai ištekliai (pvz., žemės ūkio ir miškininkystės liekanos, biologinės atliekos) perdirbami ir iš jų gaminami didelės pridėtinės vertės biologiniai produktai (pavyzdžiui, chemijos, farmacijos, kosmetikos produktai) ar biodegalai. Gamybai, kuri paprastai vyksta biologinio perdirbimo įrenginiuose, dažnai naudojami biologiniai procesai, grindžiami pramoninėmis biotechnologijomis. Dėl atsinaujinančiųjų biologinių išteklių platesnio naudojimo pramoninėms ir energijos gamybos reikmėms susirūpinta dėl tvaraus ribotų Europos gamtos išteklių valdymo, netiesioginio žemės paskirties keitimo ir aprūpinimo maistu. Kituose pasaulio regionuose šiuo metu skatinama naudoti tradicines žaliavas (maistines kultūras), tačiau iki 2020 m. Europa savo žaliavas pamažu perorientuos į nemaistinę biomasę. Tokie procesai vyksta pažangiuose biologinio perdirbimo įrenginiuose, ir tai atitinka gyvavimo ciklo analize pagrįstą metodą.

Kad biologinio perdirbimo įrenginiai būtų tvarūs ir ekonomiškai perspektyvūs, jie turi būti netoli biomasės šaltinių. Sukūrus biomasės tiekimo grandines ir vietos bei regioninių biologinio perdirbimo įrenginių tinklus bus sukurta naujų darbo vietų. Be to, tai bus pajamų šaltinis kaimo bendruomenėms.

Dėl didėjančios pasaulinės konkurencijos reikia labiau sustiprinti Europos konkurencinę padėtį, todėl būtina daugiau investuoti į biologinės pramonės sektoriuose vykdomą mokslinių tyrimų, demonstracinę ir diegimo veiklą. ES perėjimas prie pažangių biologinio perdirbimo įrenginių suteikia kitoms šalims pradininko pranašumą, nes tos šalys gali pasiekti kritinę masę tradiciniuose biologinio perdirbimo įrenginiuose. Todėl ES turės pralenkti savo konkurentus.

2.2.        Su technologijomis ir inovacijomis susiję sunkumai Europos biologinės pramonės sektoriuose

Biologinės pramonės sektorių galimybes Europoje mažina keturi pagrindiniai su technologijomis ir inovacijomis susiję sunkumai, kuriems pašalinti geriausia būtų naudoti vertės grandinės metodą.

· Galimybės gauti pakankamai tvarių žaliavų. Biologinės pramonės sektorių galimybės švelninti klimato kaitą pagrįstos prielaida, kad Europos Sąjungoje bus plėtojama gamybos infrastruktūra ir kad didelė dalis biomasės gali būti vietinės kilmės. Reikia imtis naujų priemonių, kurios padėtų tvariai didinti turimos biomasės kiekį (pavyzdžiui, naudojant liekanas ir atliekas). Taip pat reikės išplėtoti patikimas ir išlaidų atžvilgiu konkurencingas tiekimo grandines.

· Plėtoti efektyvius pažangiuose biologinio perdirbimo įrenginiuose taikytinus perdirbimo procesus. Nemaistinę biomasę perdirbti pažangiuose biologinio perdirbimo įrenginiuose sunkiau nei maistines kultūras tradiciniuose biologinio perdirbimo įrenginiuose, nes biomasė būna nevienodos kokybės ir sudėties. Turi būti sukurti nauji efektyvūs ir išlaidų atžvilgiu konkurencingi procesai. Išmanusis biomasės naudojimas (pavyzdžiui, pakopinės gamybos metodai, pakartotinis naudojimas ar perdirbti gaminiai) turi būti patobulintas.

· Pažangių biologinio perdirbimo įrenginių veiklos demonstravimas ir tokių įrenginių diegimas. Kad biologinės pramonės sektoriai galėtų konkuruoti su tradicinėmis (naftos) chemijos pramonės šakomis, juose turi būti sutelktos inovacijos ir turi būti sparčiau plėtojami biologinio perdirbimo įrenginiai, skatinant sparčiai juos tobulinti. Todėl reikia tam tikrų technologijų proveržio, taip pat užtikrinti tarpsektorinę pramoninę sinergiją.

· Remti su paklausa susijusias priemones biologinių produktų naudojimui skatinti. Moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti paskatinti naudoti biologinius produktus vartotojų rinkose ir žaliųjų pirkimų srityje, pavyzdžiui, rengiant standartus, kuriant etiketes ir atliekant gyvavimo ciklo vertinimus. Kelias į paklausą orientuotas priemones taip pat padeda įgyvendinti neseniai patvirtintos su bioekonomika susijusios politinės iniciatyvos.

2.3.        Pagrindinės problemos priežastys ir poreikis taikyti viešosios intervencijos priemones

Tai, kad į mokslinius tyrimus ir inovacijas biologinės pramonės sektoriuose investuojama nepakankamai, lemia kelių rūšių rinkos nepakankamumas.

· Didelė demonstracinės veiklos ir diegimo rizika bei išlaidos. Kadangi ES daugiausia dėmesio skiria pažangiems biologinio perdirbimo įrenginiams, suinteresuotosioms šalims sunku pasiekti kritinę masę ir gauti pradininko pranašumą, grindžiamą tradiciniais biologinio perdirbimo įrenginiais. Dėl didelių išlaidų, susijusių su demonstracine ir diegimo veikla, kuriam nors vienam sektoriui ar bendrovei sunku valdyti tokią riziką savarankiškai.

· Žinių nutekėjimas. Daugelį inovacijų, būtinų biologinės pramonės sektoriams plėtoti, bus sunku apsaugoti ir naudoti. Todėl privatusis sektorius skirs mažiau išteklių tokios rūšies mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai.

· Nesusiformavęs ir susiskaidęs pramonės sektorius. Sutelkti moksliniams tyrimams ir inovacijoms reikalingus išteklius nesusiformavusiame ir susiskaidžiusiame pramonės sektoriuje – tokiame kaip biologinės pramonės sektoriai – sunku. Daugelio pramonės sektorių veikla susijusi su biologinės pramonės sektoriais, tačiau yra vos keli svarbūs rinkos dalyviai, kurie turi didelį tik moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą biudžetą.

· Sandorio išlaidos. Kai bendrai dirbama pagal sudėtingus, daug dalyvių pritraukiančius mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimo modelius, susiduriama su mokslinių tyrimų sąsajų gausa, o bendradarbiaujančios bendrovės patiria didelių sandorio išlaidų. Daugelis tokių bendrovių nėra glaudžiai dirbusios praeityje arba joms neįprasta savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas.

· Politinė sistema. Biologinės pramonės sektoriams taikoma įvairių rūšių politika ES, nacionaliniu ir regionų lygmeniu, todėl politinės sąlygos dažnai būna sudėtingos ir kartais nevienodos. Daugelis tokių politikos programų palankios biologinės pramonės sektoriams, tačiau nėra tvirtų tikslų ar paskatų.

· Neužtikrintumas dėl išteklių prieinamumo. Kadangi patikimų duomenų apie tvarios biomasės prieinamumą ir paklausą Europoje pramonės ir energetikos reikmėms trūksta, sunku patikimai numatyti tikrovę atitinkantį biologinės pramonės sektorių apimtį ir mastą.

2.4.        Būtinybė imtis ES lygmens priemonių

Biologinės pramonės sektoriams skirtus mokslinius tyrimus ir inovacijas valstybės narės ir regionai remia vykdydami įvairias bioekonomikos iniciatyvas. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas svarstytas, bet nepakankamai, kad būtų pasiekta kritinė masė, kurios reikia siekiant pritraukti didesnes privačiojo sektoriaus investicijas, paskatinti vykdyti mokslinius tyrimus ir taikyti inovacijas visose vertės grandinėse, išvengti susiskaidymo ir dubliavimosi arba padidinti koordinavimą.

Programa „Horizontas 2020“ – tai tobulas pagrindas, kuriuo remiantis ES lygiu bus aktyviau remiami biologinės pramonės sektoriai. Ji gali palengvinti tarpvalstybinius, tarpsektorinius, tarpdalykinius mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurių reikia, kad būtų sukurtos biologinės pramonės sektoriams reikalingos vertės grandinės.

Tvirtos ES lygmens priemonės bus labai svarbios norint užtikrinti ilgalaikes investicijas, sumažinti riziką ir pasiekti kritinę masę, kurios reikia, kad tinkami partneriai kartu susėstų prie derybų stalo, ir išspręsti technologines ir inovacijų problemas, su kuriomis susiduria biologinės pramonės sektoriai, ypač demonstracinės veiklos ir diegimo srityje. Iš bendriems moksliniams tyrimams skirtų lėšų pagal ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą finansuota daugiau kaip 100 svarbių projektų, įskaitant kelis didelius integruotus biologinio perdirbimo projektus, grindžiamus vertės grandinės metodu. Tačiau tų projektų poveikis galėjo būti dar didesnis, jei jie būtų buvę vykdomi pagal integruotą ilgalaikę biologinės pramonės sektoriams skirtą strategiją ir jei būtų buvę skirta daugiau paramos demonstracinei veiklai ir diegimui.

ES lygmens viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė galėtų suteikti strateginį pagrindą ir kritinę masę, be kurių negali būti pašalinti apribojimai, su kuriais šiuo metu susiduria biologinės pramonės sektoriai. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimai sėkmingai naudojami privačioms investicijoms pritraukti pagal Septintąją bendrąją programą.

Tai, kad ne tik bendrovių grupė, bet ir kelių regioninių iniciatyvų dalyviai bei mokslinių tyrimų branduoliai susibūrė, tikėdamiesi galbūt sulaukti naujos ES iniciatyvos, rodo, kad daugelis sektoriaus dalyvių pritaria tvirtų ES priemonių būtinybei. Tokia iniciatyva aktuali ir teikiama laiku, nes viešose konsultacijose dėl biologinės pramonės sektoriams skirtos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės dalyvauta aktyviai. Per konsultacijas gauti 638 atsakymai; 94,3 proc. atsakiusiųjų (tvirtai) pritaria, kad būtina imtis ES lygmens priemonių.

3.           Tikslai

Biologinės pramonės sektoriai gali labai paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą Europoje iki 2020 m. bei padėti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos iki 2050 m. Visų pirma, jei biologinio perdirbimo įrenginiai būtų naudojami plačiau, galėtų sumažėti Europos ekonomikos priklausomybė nuo iškastinių išteklių, be to, būtų galima lengviau siekti ES kovos su klimato kaita ir energetikos srities tikslų.

Didelis biologinės pramonės sektorių augimo potencialas galėtų labai paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu, jei Europai pavyktų išlaikyti ir sustiprinti savo konkurencingumą šioje srityje. Atsižvelgiant į aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį poveikį, kurį biologinės pramonės sektoriai galėtų padaryti Europoje, siekiama tokių tikslų:

· padėti kurti efektyviau išteklius naudojančią ir tvarią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą (ypač kaimo vietovėse), Europoje plėtojant tvarius ir konkurencingus biologinės pramonės sektorius, kuriuose veiktų iš tvarių išteklių gautą biomasę naudojantys biologinio perdirbimo įrenginiai, ir visų pirma:

· demonstruoti technologijas, kurios padėtų iš Europoje gautos biomasės pasigaminti naujų cheminių sudėtinių dalių, naujų medžiagų ir naujų vartojimo prekių, kurių turint nereikėtų naudoti iškastinių išteklių;

· sukurti verslo modelius, kuriuos taikant būtų užmegzti ryšiai tarp visų vertės grandinėje veikiančių ūkio subjektų (nuo biomasės tiekėjų biologinio perdirbimo įrenginiams iki biologinių medžiagų, cheminių medžiagų ir degalų naudotojų), be kita ko, kuriant naujas tarpsektorines sąsajas ir remiant tarpsektorinius branduolius; ir

· įsteigti pavyzdinius biologinio perdirbimo įrenginius, kurie naudotų biologinėms medžiagoms, cheminėms medžiagoms ir degalams skirtas technologijas ir verslo modelius, taip pat rodytų, kaip sumažėja išlaidos ir pagerėja veiklos rezultatai tiek, kad galėtų būti konkuruojama su iškastinių išteklių alternatyvomis.

4.           Galimos politikos priemonės

Šiame poveikio vertinime aptariamos trys galimos politikos priemonės, kurias taikant pagal programą „Horizontas 2020“ būtų galima vykdyti su biologinės pramonės sektoriais susijusią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Galima politikos priemonė „nesiimti ES lygmens veiksmų“ į poveikio vertinimą neįtraukta, nes programos „Horizontas 2020“ pasiūlyme jau numatyta atitinkama veikla, susijusi su ramsčiais „Visuomenės uždaviniai“ ir „Pirmavimas kuriant dideliopoveikio ir pramonės technologijas“. Galimos politikos priemonės:

įprastinės veiklos scenarijus (ĮVS) grindžiamas tik standartinėmis programos „Horizontas 2020“ priemonėmis. Tai reiškia, kad reikėtų ir toliau taikyti Septintojoje bendrojoje programoje numatytą bendrų mokslinių tyrimų modelį, įtraukiant programos „Horizontas 2020“ patobulinimus (pavyzdžiui, daugiau dėmesio skiriant demonstracinei veiklai).

Politikos priemonė, susijusi su sutartine viešojo ir privačiojo sektorių partneryste (c-PPP, angl. Contractual PPP), grindžiama Europos Komisijos ir įmonių susitarimu; jai valdyti nereikia specialios Bendrijos įstaigos. Pasirinkus šią priemonę svarbus patariamasis vaidmuo tektų privačiojo sektoriaus partneriams. Taikomos standartinės programos „Horizontas 2020“ taisyklės. Pasirinkus sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kūrimą ES negalėtų skirti didelio daugiamečio piniginio įnašo, be to, nebūtų galima parengti ilgalaikės strateginės darbotvarkės.

Pasirinkus politikos priemonę, susijusią su institucine viešojo ir privačiojo sektorių partneryste (i-PPP, angl. Institutional PPP), tais atvejais, kai tai būtina atsižvelgiant į tikslų mastą ir reikalingų išteklių kiekį, būtų parengta jungtinė technologijų iniciatyva (numatyta programoje „Horizontas 2020“). Jungtinė technologijų iniciatyva turi specialią struktūrą ir savo valdymo sistemą. Ji suteikia įmonėms daugiau galimybių skirti finansinių įnašų. Įgyvendinant tokią iniciatyvą ES ir įmonės gali prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, be to, gali būti parengta ilgalaikė strateginė inovacijų ir mokslinių tyrimų darbotvarkė. Tai vienintelė politikos priemonė, kurioje įmonėms numatyti teisiniai įpareigojimai. Nauja jungtinė technologijų iniciatyva būtų grindžiama patirtimi, įgyta taikant jungtines technologijų iniciatyvas pagal Septintąją bendrąją programą.

5.           Galimų politikos priemonių poveikio analizė

5.1.        Vertinimo kriterijai ir lyginamoji poveikio analizė

Galimų politikos priemonių poveikis lygintas remiantis įvairiais kriterijais, kurie nustatyti atsižvelgiant į programoje „Horizontas 2020“ viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei numatytus kriterijus. Jie grindžiami prielaida, kad pagal programą „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai biologinės pramonės sektoriuose bus skirta 1 000 mln. EUR.

Toliau lentelėje apibendrinami lyginamosios poveikio analizės rezultatai ir pateikiamas su kiekvienu kriterijumi susijęs įvertis.

5.2.        Priimtiniausia politikos priemonė

Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, pagal visus kriterijus institucinė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė yra akivaizdžiai naudingesnė už sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kuri savo ruožtu yra tam tikrais atžvilgiais pranašesnė už įprastinės veiklos scenarijų.

Institucinė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė yra gerokai pranašesnė todėl, kad ją įgyvendinus būtų galima pritraukti daugiau lėšų projektams, nes būtų didesnis įmonių įnašas. Ji suteiktų stabilų pagrindą su ilgalaikėmis garantijomis, be kurių neįmanoma sumažinti rizikos ir paskatinti įmones prisiimti įsipareigojimus – tai pasakytina ne tik apie moksliniams tyrimams ir inovacijoms reikalingus išteklius, bet ir investicijas į brangią demonstracinę veiklą ir infrastruktūrą. Institucinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sąlygos paskatino įmones papildyti moksliniams tyrimams ir inovacijoms ES skiriamą 1 000 mln. EUR įnašą – preliminariai jos skirtų 1 800 mln. EUR sumą, kuri būtų investuojama į demonstracinę veiklą ir pavyzdinius biologinio perdirbimo įrenginius.

Įgyvendinant institucinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę dalyvautų gerokai daugiau įmonių nei pagal įprastinės veiklos scenarijų ar sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Tos iniciatyvos struktūra padėtų įveikti susiskaidymą, nes būtų sukurtos palankios sąlygos plėtoti tarpsektorinius ir europinius ryšius visose vertės grandinės dalyse, o tai būtų ypač naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be tokių ryšių būtų sunku sėkmingai taikyti naujas technologijas ir spręsti inovacijų problemas. Galimybės geriau parengti technologijas taikymui akivaizdžiai didesnės pagal institucinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę nei pagal kitas dvi priemones, nes pagal institucinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę įmonės prisiimtų daugiau įsipareigojimų. Todėl institucinė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė kur kas veiksmingiau padėtų panaikinti inovacijų atotrūkį nei įprastinės veiklos scenarijus arba sutartinė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė.

Institucinė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė taip pat šiek tiek pranašesnė dėl valdymo struktūros efektyvumo. Be to, bus užtikrinta didesnė darna su valstybių narių ir regioninėmis programomis, nes valstybės narės bus kviečiamos dalyvauti jos patariamajame komitete ir su jomis bus konsultuojamasi dėl diegimo veiklos.

Apskritai dėl institucinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pranašumų, susijusių su minėtais kriterijais, tokia partnerystė būtų labai veiksminga sprendžiant technologinius ir inovacijų uždavinius, su kuriais susiduria biologinės pramonės sektoriai, be to, ji padėtų plačiau diegti technologijas ir sutrumpinti jų patekimo į rinką laiką. Teigiamas aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis biologinės pramonės sektorių poveikis labai priklauso nuo to, kaip jie bus plėtojami, todėl institucinė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė geriausiai padės siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus. Jos poveikis: bus sukurtos naujos rentabilios ir efektyvios vertės grandinės, kuriose iš tvarių išteklių gauta biomasė, bus perdirbama į pridėtinės vertės biologinius produktus ir biodegalus (perdirbimo procesas bus grindžiamas efektyviu išteklių naudojimu ir aplinkos tausojimu) – taip naudos gaus visi rinkos dalyviai ir vartotojai.

6.           Stebėjimas ir vertinimas

Pagal institucinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę parengtos jungtinės technologijų iniciatyvos įgyvendinimo pažanga ir efektyvumas bus griežtai kontroliuojami taikant trijų lygių pagrindinius veiklos rodiklius, naudojamus tam tikrais momentais vertinant 3 skirsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, ir pagrindinius veiklos rodiklius, susijusius su veiksmingumu, efektyvumu ir programa „Horizontas 2020“.

Geras jungtinės technologijų iniciatyvos valdymas bus vertinamas atsižvelgiant į procedūrų atvirumą ir skaidrumą, interesų konflikto vengimą ir finansų auditą. Vidaus stebėjimo rezultatai bus paskelbti metinėje veiklos ataskaitoje.

Komisija kasmet tikrins įmonių įnašo pobūdį ir dydį – taip ji sieks užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetui būtų skiriamos ir viešojo sektoriaus, ir privačiojo sektoriaus partnerių lėšos. Prireikus bus taikomos taisomosios priemonės. Bus atliekamas laikotarpio vidurio ir laikotarpio pabaigos vertinimas (tai įprasta jungtinių technologijų iniciatyvų procedūra), be to, bus atlikti du papildomi vertinimai: praėjus 3 metams ir atitinkamai 6 metams po jungtinės technologijų iniciatyvos taikymo laikotarpio pabaigos.

Stebėjimą vykdys veikiausiai Bioekonomikos stebėjimo centras (jis šiuo metu steigiamas pagal Europos bioekonomikos strategiją).