2013/0397 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS NUOMONĖ

dėl Nyderlandų ekonominės partnerystės programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 21 d.[1] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų, ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       Stabilumo ir augimo paktu (toliau – SAP) siekiama užtikrinti biudžetinę drausmę Sąjungoje, jame nustatyta perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir padėties ištaisymo sistema. Jis grindžiamas patikimų valstybės finansų tikslu kaip priemone sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris paremtas finansiniu stabilumu: taip siekiama Sąjungos tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų.

(2)       2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų yra išdėstomos nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti biudžeto politikos stebėseną euro zonoje ir užtikrinti, kad nacionaliniai biudžetai derėtų su ekonominės politikos gairėmis, parengtomis vadovaujantis SAP ir Europos semestru. Kadangi vien biudžeto priemonių gali nepakakti, kad būtų užtikrintas ilgalaikis perviršinio deficito padėties ištaisymas, gali prireikti papildomų politikos priemonių ir struktūrinių reformų;

(3)       Reglamento (ES) Nr. 473/2013 9 straipsnyje išdėstytos su ekonominės partnerystės programomis, kurias pagal perviršinio deficito procedūrą turi pateikti euro zonos valstybės narės, susijusios sąlygos. Nustatant priemonių, kurios padėtų veiksmingai ir ilgam ištaisyti perviršinio deficito padėtį, planą, ekonominės partnerystės programoje visų pirma turėtų būti išsamiai apibūdintos pagrindinės fiskalinės struktūrinės reformos, ypač su apmokestinimu, taip pat pensijų, sveikatos ir biudžeto sistemomis susijusios reformos, kurios bus naudingos siekiant tvariai ištaisyti perviršinio deficito padėtį;

(4)       2009 m. gruodžio 2 d. pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį Taryba priėmė sprendimą, pagal kurį Nyderlandams pradėta perviršinio deficito procedūra. 2013 m. birželio 21 d. Taryba priėmė patikslintą rekomendaciją pagal 126 straipsnio 7 dalį. Šiomis aplinkybėmis Nyderlandų paprašyta iki 2013 m. spalio 1 d. pateikti ekonominės partnerystės programą;

(5)       2013 m. rugsėjo 30 d., t. y. per Reglamento (ES) Nr. 473/2013 9 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą laiką, Nyderlandai Komisijai ir Tarybai pateikė ekonominės partnerystės programą, kurioje visų pirma apibrėžtos fiskalinės struktūrinės reformos, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį perviršinio deficito padėties ištaisymą (1 šaliai skirta rekomendacija (ŠSR)). Į ekonominės partnerystės programą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama atsižvelgti į daugiau rekomendacijų, kurias 2013 m. liepos 9 d. Nyderlandams pateikė Taryba: apriboti skolas ir susijusią finansinę riziką būsto pirkimo rinkoje; skatinti būsto pirkimo rinkos apyvartą, gerinti subsidijuojamo nuomos sektoriaus veikimą ir išsidėstymą; remti privatųjį nuomos sektorių (2 ŠSR); gerinti finansinę pensijų fondų priežiūrą, užtikrinant geresnę rizikos ir ambicijų pusiausvyrą, taip pat atsižvelgiant į kartų perspektyvą; mažinti profesinių pensijų metinę kaupimo normą, atsižvelgiant į ilgesnį kaupimo laikotarpį ilgėjant pensiniam amžiui; gerinti vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes; peržiūrėti ilgalaikės priežiūros sistemą (3 ŠSR); gerinti darbo jėgos dalyvavimą ir skatinti asmens statuso pokyčius darbo rinkoje (4 ŠSR). Be papildomų 2014 ir vėlesnių metų konsolidavimo priemonių, kurios buvo nurodytos Nyderlandų biudžeto plano projekte, naujos fiskalinės struktūrinės priemonės, išvardytos ekonominės partnerystės programoje, susijusios su griežtesnėmis biudžeto taisyklėmis, taikytinomis subnacionaliniams valdžios sluoksniams. Didelė dalis dabartinių priemonių, išvardytų ekonominės partnerystės programoje, apimančių 2–4 ŠSR, jau buvo pradėtos įgyvendinti iki tol, kol buvo pateiktos paskutinės konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos;

(6)       fiskalinės struktūrinės priemonės, kurias Nyderlandai planuoja įgyvendinti, visų pirma susijusios su fiskalinių taisyklių kodifikavimu ir griežtesnėmis taisyklėmis, taikytinomis subnacionalinei valdžiai, kuriomis remiamas nacionalinės fiskalinės sistemos stiprinimas. Galima tikėtis, kad minėtomis taisyklėmis kartu su papildomomis fiskalinio konsolidavimo priemonėmis, priimtomis 2014 m. biudžeto plano projekte, bus remiamas tvarus perviršinio deficito padėties ištaisymas ir toliau siekiama vidutinės trukmės tikslo – struktūrinio biudžeto balanso;

(7)       galima tikėtis, kad priemonėmis, kuriomis siekiama gerinti būsto rinkos veikimą, palaipsniui bus mažinamos būsto pirkimo skolos finansavimo subsidijos ir vyriausybės patiriama įsipareigojimų neįvykdymo rizika, taikant nacionalinę hipotekos garantijų schemą. Sumažinti perleidimo mokestį yra brangu negautų fiskalinių pajamų požiūriu, tačiau tikimasi, kad tai pagerins paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą bei kapitalo pasiskirstymą būsto rinkoje. Svarbiausios iš šių priemonių jau apibrėžtos nacionalinėje reformų programoje. Apskritai atrodo, kad jos nukreiptos teisinga linkme, tačiau jas reikia vykdyti ir galbūt koreguoti, kad jos atitiktų susijusią šaliai skirtą rekomendaciją (2 ŠSR);

(8)       galima tikėtis, kad priemonėmis, kurių tikslas – pagerinti pensijų fondų veikimą, bus sumažintos fiskalinės subsidijos sistemai ir kartu remiamas vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybės. Jeigu bus pasiekta numatytų rezultatų, galima tikėtis, kad priemonėmis bus padidintas ilgalaikės priežiūros sistemos veiksmingumas ir taip prisidėta prie fiskalinio tvarumo užtikrinimo. Tačiau lieka pavojus dėl tam tikrų įgyvendinimo aspektų ir jų poveikio ekonomikai ir biudžetui, taip pat poveikio faktinėms pensijų įmokoms. Kadangi priemonės dar tik rengiamos, reikės atlikti tolesnę politikos planų ir jų indėlio sprendžiant fiskalinio tvarumo uždavinį poveikio analizę;

(9)       priemonės, kurių tikslas – gerinti dalyvavimą darbo rinkoje, apima perleidžiamų mokestinių lengvatų pakeitimą ir kai kurių išmokų ir bedarbio pašalpų reformas. Bendrai galima manyti, kad šios priemonės taip pat turės teigiamą poveikį biudžeto balansui. Tačiau tas priemones planuojama įvesti lėtai ir dėl susitarimų su socialiniais partneriais, kuriais reglamentuojamas šių priemonių įgyvendinimas. Svarbiausios iš šių priemonių jau apibrėžtos nacionalinėje reformų programoje. Greičiau įgyvendinus šias priemones, geriau veiktų darbo rinka ir būtų remiamas ekonomikos augimas,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

Į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijai ir Tarybai Nyderlandų pateiktą ekonominės partnerystės programą įtrauktos iš esmės tinkamos fiskalinės struktūrinės reformos, kurios padės veiksmingai ir tvariai ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Ekonominės partnerystės programa dar kartą ypač pabrėžiamas įsipareigojimas vykdyti reformas, kaip nurodyta naujausioje nacionalinėje reformų programoje, ir pateikta daugiau informacijos apie kai kurių iš šių priemonių vykdymą nuo programos pateikimo ir tolesnių veiksmų tvarkaraščius. Panašu, kad priemonių, kuriomis planuojama vykdyti šaliai skirtą rekomendaciją dėl darbo rinkos, tvarkaraštyje numatyta, kad pagrindinės šios srities reformos užtruks. Nors išsami informacija apie visas priemones pateikta, ekonominės partnerystės programoje trūksta informacijos apie specialias užduotis ir riziką jas vykdant. Todėl Nyderlandai raginami pateikti papildomos informacijos apie planuojamų reformų įgyvendinimą būsimoje nacionalinėje reformų programoje ir stabilumo programoje ir užtikrinti pažangą vykdant šaliai skirtas rekomendacijas pagal Europos semestrą. Komisija ir Taryba stebės, kaip vykdomos reformos, įgyvendindamos Europos semestrą.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]       OL L 140, 2013 5 27, p. 11.