52013PC0889

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2187/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 2347/2002 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1434/98 /* COM/2013/0889 final - 2013/0436 (COD) */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Vienas pagrindinių dabartinės bendros žuvininkystės politikos (BŽP)[1] tikslų – Europos Sąjungoje laipsniškai panaikinti bet kokių išteklių sužvejotų žuvų išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas žuvis. Šia nuostata siekiama geriau panaudoti turimus išteklius, ji atitinka visuomenės lūkestį, kad bus panaikintas įprotis tinkamą parduoti žuvį išmesti atgal į jūrą. Atliekant pagrindinio BŽP reglamento pasiūlymo poveikio vertinimą[2] nustatyta, kad didelis į jūrą išmetamų žuvų kiekis yra didelis BŽP trūkumas aplinkosauginio tvarumo požiūriu.

Europos Parlamentas 2013 m. vasario mėn. plenariniame posėdyje balsavimu pritarė, kad nuo 2014 m. būtų pradedamas laipsniškai įvesti įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, pradedant nuo pelaginių rūšių, toli migruojančių žuvų rūšių, Baltijos jūros lašišų ir vėliau jo taikymą Sąjungoje išplečiant iki visų žuvų išteklių žvejybos. Vėliau tą patį mėnesį Taryba taip pat davė aiškų pritarimo šiam planui ženklą ir sutiko dėl panašaus jo įgyvendinimo laikotarpio. Tuomet Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl pagrindinio reglamento, kuriame nustatyta nauja įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis įgyvendinimo data – 2015 m. sausio 1 d.

Kad įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis galėtų būti vykdomas, reikia panaikinti arba iš dalies pakeisti kai kurias dabartinių reglamentų nuostatas dėl techninių bei valdymo priemonių ir kontrolės, nes jos prieštarauja minėtam įpareigojimui ir dėl jų žvejai turi išmesti žuvis į jūrą. Apie šį poreikį Taryba užsiminė birželio mėn. posėdžio pareiškime[3], paragindama Komisiją skubiai padaryti tuos esamų reglamentų pakeitimus, kai tik bus sutarta dėl reformos.

Komisija nori, kad naujasis techninių priemonių rinkinys būtų parengtas kaip reformos dalis, nes tokiu atveju ilgainiui bus lengviau užtikrinti įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis taikymą, kaip numatyta pradžioje. Jame bus remiamasi ir nauju regionavimo principu, įskaitant daugiamečius planus ir su žuvų išmetimu į jūrą susijusius planus. Tačiau šis priemonių rinkinys greičiausiai dar nebus parengtas, kai įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis bus pradėtas taikyti pirmajai žuvų išteklių grupei. Todėl reikalingi teisės aktai, kuriais būtų panaikintos bet kokios teisinės ir praktinės kliūtys minėtą įpareigojimą taikyti pereinamuoju laikotarpiu, kol bus parengtas naujasis priemonių rinkinys.

Dabartiniuose techninių priemonių reglamentuose yra nuostatų, kurios prieštarauja minėtam įpareigojimui ir dėl jų žvejai turi išmesti žuvis į jūrą. Tai nuostatos dėl mažiausio leidžiamų iškrauti žuvų dydžio, sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis ir priegaudos.

Mažiausi leidžiamų iškrauti žuvų dydžiai pateikti Reglamente (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti[4], su pakeitimais, padarytais visų pirma Reglamentu (ES) Nr. 227/2013[5] ir Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 88/98[6]. Mažiausi iškrauti leidžiamų žuvų dydžiai yra teisės priemonėmis nustatyti žuvų, kurias galima laikyti laive, dydžiai. Mažesnio dydžio žuvis šiuo metu draudžiama laikyti laive arba iškrauti. Įvedus įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas žuvis, mažiausi leidžiamų iškrauti žuvų dydžiai bus pakeisti mažiausiais išteklių išsaugojimą užtikrinančiais orientaciniais dydžiais. Už pastaruosius mažesnio dydžio žuvys turės būti iškrautos, bet jas parduoti bus galima tik kitoms reikmėms nei žmonėms vartoti. Ypatingos aplinkybės susijusios su Viduržemio jūra, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1624/94[7]. Šiuo reglamentu jūrų gyvūnus, kurie yra mažesnio nei jame nurodytas verslinio dydžio, draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, perleisti, sandėliuoti, parduoti, rodyti ar siūlyti parduoti. Šie mažiausi dydžiai nustatyti 2007 m., jais, kaip ir atitinkamų išteklių žvejybai naudojamų įrankių charakteristikų būtinaisiais standartais, siekiama gerinti žuvų atranką pagal dydį. Viduržemio jūrai taikomi mažiausi leidžiamų sužvejoti žuvų dydžiai taip pat bus pakeisti mažiausiais išteklių išsaugojimą užtikrinančiais orientaciniais dydžiais, kad būtų laikomasi to paties reikalavimo, pagal kurį mažesnio dydžio žuvys turės būti iškrautos, bet naudojamos tik kitoms reikmėms nei žmonėms vartoti.

Sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis taisyklės pateiktos Reglamente (EB) Nr. 850/98 ir su juos susijusiuose reglamentuose (Reglamente (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiame Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą[8], Reglamente (EB) Nr. 1434/98, nustatančiame sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams[9], Reglamente (EB) Nr. 254/2002, kuriuo nustatomos priemonės, 2002 m. taikytinos siekiant padėti atsinaujinti atlantinių menkių ištekliams Airijos jūroje (ICES VIIa kvadratas)[10], ir Reglamente (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiame konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai[11]). Panašios sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis procentinės dalys nustatytos Baltijos jūros reglamente (Reglamente (EB) Nr. 2187/2005), Viduržemio jūros reglamente jų nėra.

Sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis taisyklėmis nustatomos ribos, kurių negalima viršyti kiekvienos dienos pabaigoje ir reiso pabaigoje. Jei žvejai tas ribas viršijo, jie priversti dalį žuvų išmesti į jūrą, kad galutinis laive esantis žuvų kiekis pagal rūšis atitiktų taisykles. Įvedus įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas žuvis žvejams nebebus leista išmesti žuvų į jūrą, todėl reikia panaikinti prieštarą tarp tolesnio sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis reglamentavimo ir minėto žvejų įpareigojimo. To bus siekiama reikalaujant, kad visi netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai, kuriems taikomas iškrovimo įpareigojimas ir kurie nepatenka į leidžiamų sužvejoti žuvų kiekio pagal rūšis procentinę dalį, turi būti iškrauti ir įskaičiuoti į kvotas. Sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis taisyklės yra susijusios su kitomis nuostatomis (pvz., dėl tinklo akių dydžių intervalų, kai kurių dydžių tinklo akių derinių naudojimo sąlygų), o išsamios sužvejotų žuvų rūšiavimo laivuose taisyklės taip pat grindžiamos sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis procentinėmis dalimis. Šias taisykles taip pat reikės derinti arba panaikinti, kad būtų panaikintas priverstinis žuvų išmetimas į jūrą.

Reglamente (EB) Nr. 1434/1998 nustatytos sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis taisyklės ir su jomis susiję silkių iškrovimo apribojimai nebėra aktualūs. Įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis nuo 2015 m. sausio 1 d. ES vandenyse bus taikomas visiems pelaginių žuvų ir pramoniniais tikslais žvejojamų žuvų ištekliams, bus reikalaujama iškrauti ir į kvotas įskaičiuoti visas sužvejotas silkes, o visas mažesnio už mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį dydžio silkes naudoti tik kitoms reikmėms nei žmonėms vartoti. Tą reglamentą reikėtų panaikinti.

Techninių išteklių išsaugojimo priemonių reglamentuose taip pat yra nemažai nuostatų dėl priegaudos: atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 850/98 ir su juo susijusių reglamentų (EB) Nr. 1098/2007 ir (EB) Nr. 254/2002 nuostatos taikomos Atlanto vandenyno ir kai kurių kitų rajonų Sąjungos vandenyse, o Reglamento (EB) Nr. 2187/200510 nuostatos – Baltijos jūros Sąjungos vandenyse. Tos nuostatos panašios į sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis taisykles, tačiau taikomos tik tam tikrame rajone ar tam tikram įrankiui. Paprastai tai išimtys, kuriomis žvejojant tam tikrais įrankiais rajonuose, kuriuose ribojama žvejyba, leidžiama tam tikrų rūšių žuvų 5–10 % priegauda. Šiuo metu sužvejotos žuvys, kurios nepatenka į šias priegaudos ribas, turi būti išmestos į jūrą. Ši nuostata drauge su sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis taisyklėmis prieštarauja įpareigojimui iškrauti visas sužvejotas žuvis, nes žvejai yra priversti žuvis, kurios nepatenka į leidžiamos priegaudos ribas, išmesti į jūrą, o pagal minėtą įpareigojimą tokios žuvys turėtų būti iškrautos. Todėl ši nuostata turi būti koreguojama arba panaikinta taip pat kaip sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis taisyklės, kad būtų panaikintas priverstinis žuvų išmetimas į jūrą.

Vienas iš siūlomų pakeitimų liečia Reglamentą (EB) Nr. 850/98; jis susijęs ne su įpareigojimu iškrauti visas sužvejotas žuvis, o su teisinio tikrumo užtikrinimu. Kelios valstybės narės pažymėjo, kad dabartinės nuostatos, susijusios su žvejybos draudimu ICES VIb kvadrate siekiant apsaugoti juodadėmių menkių jauniklius, buvo klaidingai traktuojamos ir kilo grėsmė juodadėmių menkių išteklių išsaugojimui šiame rajone. Todėl siūloma iš dalies pakeisti atitinkamą Reglamento (EB) Nr. 850/98 straipsnį grįžtant prie Reglamento (EB) Nr. 43/2009 II priede esančios pradinės formuluotės ir pašalinant bet kokią klaidingo aiškinimo riziką.

Su įpareigojimu iškrauti visas sužvejotas žuvis turi būti suderintas ir 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006[12]. Reikalingi šie pakeitimai: žvejybos leidimų pakeitimai, reikalavimas registruoti visų sužvejotų žuvų, ypač nesiekiančių mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, kiekius, didesnė paklaida nurodant mažesnius kaip 50 kg sužvejotų žuvų kiekius laivo žurnale ir perkrovimo deklaracijose, elektroninio nuotolinio stebėjimo taisyklės, taikomos registruojant įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymo stebėsenos jūroje duomenis, reikalavimas atskirai laikyti sužvejotas žuvis, kurios nesiekia mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, ir prižiūrėti jų pardavimą, kontroliuojančių stebėtojų dalyvavimo vykdant stebėseną sąlygos ir įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis nesilaikymo priskyrimas prie didelių pažeidimų. Nustačius įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas žuvis ir tam tikras naujas lankstaus tarpmetinio kvotų naudojimo nuostatas būtina pakoreguoti galiojančias išskaitymų iš kvotų ir pastangų taisykles. Visi šie pakeitimai grindžiami BŽP reformos taisyklėmis.

Kadangi 2015 m. įpareigojimas iškrauti visas žuvis bus pradėtas taikyti pirmajai išteklių grupei, techninių, valdymo ir kontrolės priemonių reglamentų atitinkamos nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos šiuo reglamentu, kad būtų laiku pašalintos teisinės kliūtys taikyti minėtą įpareigojimą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Nebuvo atlikta jokio konkretaus poveikio vertinimo, nes įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas rūšis poveikis jau įvertintas atliekant BŽP reformos poveikio vertinimą. Tuomet[13] kiekybiškai įvertintas žuvų išmetimo į jūrą ribojimo nuostatų, įskaitant visišką uždraudimą, poveikis. Tą vertinimą sudarė du etapai. Pirmuoju etapu atliktas ne vienas turimos medžiagos apie žuvų išmetimo į jūrą praktikos paplitimą ES tyrimas ir aprašyta kovos su šia praktika politika kai kuriuose rajonuose Islandijoje, Norvegijoje, Škotijoje ir Danijoje. Be to, buvo nustatytas žuvų išmetimo į jūrą lygis ES ir galiausiai atlikti specialūs šios praktikos Viduržemio jūroje tyrimai. Kitu – analitiniu – etapu įvertintas įvairaus griežtumo ES kovos su žuvų išmetimu į jūrą galimybių, įskaitant žvejybos įrankių atrankumo modifikavimo ir naujų techninių priemonių, pvz., tikralaikio žvejybos uždraudimo, poveikis. Šios analizės rezultatai parodė, kad įgyvendinus veiksmingesnėmis techninėmis priemonėmis grindžiamą kovos su žuvų išmetimu į jūrą politiką ir panaikinus neveiksmingas technines priemones, kuriomis skatinama išmesti žuvis į jūrą, būtų patirta trumpalaikių ekonominių nuostolių, tačiau vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais būtų gauta papildomos naudos, visų pirma aplinkosaugos ir ekonomikos atžvilgiu.

Per ankstesnį poveikio vertinimą sukauptos informacijos pakanka, naujas poveikio vertinimas jos nepridėtų. Siūlomi galiojančių reglamentų pakeitimai yra būtini tinkamam naujosios BŽP funkcionavimui.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Pagrindiniais veiksmais siekiama palengvinti bendros žuvininkystės politikos reformoje numatyto įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymą panaikinant visas galiojančias ES techninių ir kontrolės priemonių reglamentų nuostatas, kurios prieštarauja šiam įpareigojimui.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai.

Proporcingumo principas

Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamos jau galiojančios priemonės, todėl dėl proporcingumo principo klausimo nekyla.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos priežasties. Reglamentas turi būti iš dalies keičiamas reglamentu.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Įgyvendindama šią priemonę Sąjunga nepatirs jokių papildomų išlaidų.

2013/0436 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2187/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 2347/2002 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1434/98

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[14],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Reglamento (ES) Nr. [xxxx] pagrindinis tikslas – ES laipsniškai panaikinti bet kokių išteklių sužvejotų žuvų išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas rūšių, kurioms taikomi sužvejotų žuvų kiekio apribojimai, ir Viduržemio jūros rūšių, kurioms taikomi mažiausio dydžio apribojimai, žuvis. Kad įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis galėtų būti vykdomas, reikia panaikinti arba iš dalies pakeisti kai kurias dabartinių techninių ir kontrolės priemonių reglamentų nuostatas, nes jos prieštarauja minėtam įpareigojimui ir dėl jų žvejai turi išmesti žuvis į jūrą;

(2)       numatyta, kad drauge su bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reforma bus sukurtas naujas techninių priemonių rinkinys. Kadangi šios priemonės iki 2015 m. pradžios, kai bus įvestas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, greičiausiai dar nebus parengtos, tikslinga iš dalies pakeisti arba panaikinti tam tikrus dabartinių techninių priemonių reglamentų elementus, kad būtų panaikinta šių reglamentų ir įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis prieštara;

(3)       siekiant užtikrinti įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymą, visų pirma turėtų būti iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti; įvestini pakeitimai: reikalavimas, kad visi netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai, kuriems taikomas iškrovimo įpareigojimas ir kurie nepatenka į leidžiamų sužvejoti žuvų kiekio pagal rūšis ribas, būtų iškrauti ir įskaičiuoti į kvotas, jūrų gyvūnams, kuriems bus taikomas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, taikomų mažiausių leidžiamų iškrauti žuvų dydžių pakeitimas mažiausiais išteklių išsaugojimą užtikrinančiais orientaciniais dydžiais ir reikalavimas, kad visi netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai, kurie nepatenka į nustatytas priegaudos tam tikrame rajone tam tikru laikotarpiu ir tam tikrais žvejybos įrankiais ribas, būtų iškrauti ir įskaičiuoti į kvotas;

(4)       be to, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, turėtų būti iš dalies pakeistos nuostatos, susijusios su žvejybos draudimu ICES VIb kvadrate siekiant apsaugoti juodadėmių menkių jauniklius;

(5)       siekiant užtikrinti įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymą, turėtų būti iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98; įvestini pakeitimai: reikalavimas, kad visi netyčia Baltijos jūroje sužvejoti jūrų gyvūnai, kuriems taikomas iškrovimo įpareigojimas ir kurie nepatenka į leidžiamų sužvejoti žuvų kiekio pagal rūšis ribas, būtų iškrauti ir įskaičiuoti į kvotas, jūrų gyvūnams, kuriems bus taikomas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, taikomų mažiausių leidžiamų iškrauti žuvų dydžių pakeitimas mažiausiais išteklių išsaugojimą užtikrinančiais orientaciniais dydžiais ir draudimas tam tikrais laikotarpiais tam tikruose rajonuose sužvejoti (išskyrus tinklinėmis gaudyklėmis) lašišas ir paprastuosius šlakius;

(6)       siekiant užtikrinti įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymą, turėtų būti iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1624/94; įvestini pakeitimai: jūrų gyvūnams, kuriems bus taikomas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, taikomų mažiausių leidžiamų iškrauti žuvų dydžių pakeitimas mažiausiais išteklių išsaugojimą užtikrinančiais orientaciniais dydžiais, nepažeidžiant galiojančių mažiausių leidžiamų sužvejoti žuvų dydžių sampratos ir taikymo, ir sardinių mailiaus žvejybos taisyklių panaikinimas, nes įvedus įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas žuvis jos bus nebeaktualios – sardinių mailiaus sužvejojimo reikės kiek įmanoma vengti visais atvejais, o netyčia sužvejojus, jis bus iškraunamas, bet naudojamas ne žmonėms vartoti;

(7)       siekiant užtikrinti įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymą, turėtų būti iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą, nustatant reikalavimą, kad tam tikruose rajonuose tam tikrais laikotarpiais žvejojant dreifuojančiomis ūdomis, žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, visos netyčia sužvejotos menkės turėtų būti iškrautos ir įskaičiuotos į kvotas;

(8)       siekiant užtikrinti įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymą, turėtų būti iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 254/2002, kuriuo nustatomos priemonės, 2002 m. taikytinos siekiant padėti atsinaujinti atlantinių menkių ištekliams Airijos jūroje (ICES VIIa kvadratas), nustatant reikalavimą, kad visi jūrų gyvūnai, netyčia sužvejoti tralais žvejojant šukutes, kuriems taikomas iškrovimo įpareigojimas ir kurie nepatenka į leidžiamos priegaudos procentines ribas, būtų iškrauti ir įskaičiuoti į kvotas;

(9)       siekiant užtikrinti įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymą, turėtų būti iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai, nustatant reikalavimą, kad visos sužvejotos giliavandenės žuvys būtų iškrautos ir įskaičiuotos į kvotas;

(10)     siekiant užtikrinti įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymą, turėtų būti iš dalies pakeistas Kontrolės reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, kad būtų užtikrinta įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymo stebėsena. Šiuo tikslu turėtų būti įvesti tokie pakeitimai: žvejoti išteklius, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, turėtų būti leidžiama tik su žvejybos leidimais; visų rūšių sužvejotų žuvų kiekių duomenys, nepriklausomai nuo nustatytos svorio ribos, turėtų būti registruojami; sužvejotų žuvų, kurios nesiekia mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, kiekių duomenys turėtų būti registruojami atskirai; kadangi laive esančius mažus sužvejotų žuvų kiekius tiksliai nustatyti sunku, juos nurodant laivo žurnale ir perkrovimo deklaracijose turėtų būti leidžiama didesnė paklaida; turėtų būti nustatytos elektroninio nuotolinio stebėjimo taisyklės, taikomos registruojant įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymo stebėsenos jūroje duomenis; turėtų būti nustatytos sužvejotų žuvų, kurios nesiekia mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, atskiro laikymo laive ir jų pardavimo kontrolės taisyklės; turėtų būti apibrėžtos kontroliuojančių stebėtojų dalyvavimo vykdant stebėseną sąlygos;

(11)     kadangi į jūrą išmetamos žuvys yra atliekos, kurios turi neigiamo poveikio tausiam biologinių jūros išteklių naudojimui ir jūrų ekosistemoms, ir kadangi įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymo bendras stebėjimas yra būtinas teigiamiems rezultatams užtikrinti, šio įpareigojimo nesilaikymas turėtų būti priskirtas prie didelių pažeidimų. Nustačius įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas žuvis ir tam tikras naujas lankstaus tarpmetinio kvotų naudojimo taisykles reikėtų pakoreguoti išskaitymų iš kvotų ir pastangų taisykles;

(12)     todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Tarybos reglamentus (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2187/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 2347/2002 ir (EB) Nr. 1224/2009;

(13)     Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1434/98, nustatantis sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams, turėtų būti panaikintas, nes įvedus įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas žuvis šiame reglamente nustatytos sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis taisyklės ir su jomis susiję silkių iškrovimo apribojimai nebėra aktualūs, kadangi visos sužvejotos silkės turėtų būti iškrautos ir įskaičiuotos į kvotas, o visos mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančios silkės turėtų būti naudojamos tik kitoms reikmėms nei žmonėms vartoti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

Techninės priemonės

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 850/98 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 850/98 iš dalies keičiamas taip:

1)           3 straipsnis papildomas i punktu:

„i)        netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai – atsitiktinai sužvejoti jūrų gyvūnai, kurių žvejyba tomis aplinkybėmis yra uždrausta.“

2)           4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)         1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Žvejojant I–V prieduose nurodytų rūšių žuvis, draudžiama naudoti tuose prieduose prie tos rūšies nenurodyto akių dydžio žvejybos įrankius.“

b)         4 dalies a punktas papildomas šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei X priede nustatytos sąlygos negali būti įvykdytos dėl netyčia sužvejotų jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, tų gyvūnų iškrauti nedraudžiama. Tie netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

c)         4 dalies b punktas papildomas šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei I–V prieduose nustatytos sąlygos negali būti įvykdytos dėl netyčia sužvejotų jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, tų gyvūnų iškrauti nedraudžiama. Tie netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

d)         5 dalies a punktas papildomas šia pastraipa:

„Laive laikomus arba perkrautus jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, kiekius, nurodytus pirmoje pastraipoje, sudaro visi sužvejoti jūrų gyvūnai.“

3)           5 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Laive laikomus surūšiuotus arba iškraunamus jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, kiekius, nurodytus pirmoje pastraipoje, sudaro visi sužvejoti jūrų gyvūnai.“

4)           7 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pirma pastraipa netaikoma, jei Pandalus genties vėžiagyviams taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis. Tačiau šiuos vėžiagyvius draudžiama žvejoti pirmoje pastraipoje nurodytais tinklais, jei jie neturi toje pastraipoje nurodytų priedų. Šiais tinklais netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

5)           10 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos b punkto, jei mažiausia dvigeldžių moliuskų procentinė dalis negali būti pasiekta dėl netyčia sužvejotų jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, jūrų gyvūnų laikyti laive ir iškrauti nedraudžiama. Tie netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

6)           11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies a punktas papildomas šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, jei tame punkte nustatytos sąlygos negali būti įvykdytos dėl netyčia sužvejotų jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, naudoti arba laikyti laive dugninių žiauninių tinklų, pinklių tinklų arba sieninių tinklų nedraudžiama. Tie netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

7)           12 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, atveju po išrūšiavimo laive laikomi arba iškraunami jūrų gyvūnai, nurodyti pirmoje pastraipoje, yra visi sužvejoti jūrų gyvūnai.“

8)           15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

1.         Sužvejoti jūrų gyvūnai, kurie nepatenka į procentinio santykio ribas, nurodytas 20 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalies b punkte, 27 straipsnio 2 dalyje, 29d straipsnio 5 dalies d punkte, 6 dalies d punkte, ir 7 dalies c punkte, 29g straipsnio 2 dalyje, 34b straipsnio 3 dalies c punkte bei 11 dalyje ir I–VII, X bei XI prieduose, ir kuriems netaikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, ne iškraunami, o paleidžiami į jūrą prieš kiekvieną iškrovimą.

2.         Sužvejoti jūrų gyvūnai, kurie nepatenka į procentinio santykio ribas, nurodytas 20 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalies b punkte, 27 straipsnio 2 dalyje, 29d straipsnio 5 dalies d punkte, 6 dalies d punkte ir 7 dalies c punkte, 29g straipsnio 2 dalyje, 34b straipsnio 3 dalies c punkte bei 11 dalyje ir I–VII, X bei XI prieduose, ir kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.

3.         Prieš pradėdami konkretų žvejybos bet kokiame išteklių valdymo rajone reisą žvejybos laivų kapitonai įsitikina, kad tikėtinas sužvejosimų išteklių, kuriems taikomi sužvejoto kiekio apribojimai, žuvų kiekis pagal rūšis ir tam reisui leidžiamos jo procentinės dalys neviršys jų turimų kvotų.“

9)           17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„Jūros gyvūnas laikomas neverslinio dydžio, jeigu jo matmenys yra mažesni už XII priede atitinkamoms rūšims ir atitinkamoms geografinėms zonoms nustatytą mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį.“

10)         19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

1.         Neverslinio dydžio jūrų gyvūnų, priklausančių rūšims, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, negalima laikyti laive, perkrauti, iškrauti, vežti, sandėliuoti, parduoti, rodyti arba siūlyti parduoti, jie nedelsiant paleidžiami į jūrą.

2.         Neverslinio dydžio jūrų gyvūnai, priklausantys rūšims, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, laikomi laive, iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas. Jie negali būti parduodami ar siūlomi parduoti žmonėms vartoti arba rodomi šiuo tikslu.“

11)         20 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4. Jei silkėms taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas jas laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti toje dalyje nurodytose geografinėse zonose joje nurodytais laikotarpiais. Netyčia sužvejotos silkės iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

12)         20a straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Jei silkėms taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, pirmoje šio straipsnio pastraipoje nustatytas draudimas jas iškrauti arba laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti toje pastraipoje nurodytoje geografinėje zonoje joje nurodytais laikotarpiais. Netyčia sužvejotos silkės iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

13)         21 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Jei bretlingiams taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas juos laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti toje dalyje nurodytose geografinėse zonose joje nurodytais laikotarpiais. Netyčia sužvejoti bretlingiai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

14)         22 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei skumbrėms taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, pirmoje šios dalies pastraipoje nustatytas draudimas jas laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti toje pastraipoje nurodytose geografinėse zonose. Netyčia sužvejotos skumbrės iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

15)         23 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei ančiuviams taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, pirmoje šios dalies pastraipoje nustatytas draudimas juos laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti toje pastraipoje nurodytu žvejybos įrankiu joje nurodytoje geografinėje zonoje. Netyčia sužvejoti ančiuviai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

16)         27 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Jei Norveginėms menkenėms taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas jas laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti toje dalyje nurodytu žvejybos įrankiu joje nurodytose geografinėse zonose. Netyčia sužvejotos Norveginės menkenės iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

17)         29a straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei tobiniams taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, pirmoje šios dalies pastraipoje nustatytas draudimas juos iškrauti arba laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti toje pastraipoje nurodytoje geografinėje zonoje. Netyčia sužvejoti tobiniai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

18)         29c straipsnis pakeičiamas taip:

„29c straipsnis

ICES VI parajonio juodadėmių menkių Rockall zona

1.         Visa žvejyba, išskyrus ilgosiomis ūdomis, draudžiama rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytas koordinates (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

– 57o00' šiaurės platumos, 15o00' vakarų ilgumos,

– 57o00' šiaurės platumos, 14o00' vakarų ilgumos,

– 56o30' šiaurės platumos, 14o00' vakarų ilgumos,

– 56o30' šiaurės platumos, 15o00' vakarų ilgumos,

– 57o00' šiaurės platumos, 15o00' vakarų ilgumos.

19)         29d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei pirmos pastraipos b punkte nurodytoms žuvims ir kiautuotiesiems vėžiagyviams taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, tame b punkte nustatyta sąlyga pakeičiama sąlyga, kad tų žuvų ir kiautuotųjų vėžiagyvių iš viso negalima žvejoti. Netyčia sužvejotos šios žuvys arba kiautuotieji vėžiagyviai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

b) 4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei pirmos pastraipos b punkte nurodytoms žuvims taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, tame b punkte nustatyta sąlyga pakeičiama sąlyga, kad tų žuvų iš viso negalima žvejoti. Netyčia sužvejotos šios žuvys iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

20)         29e straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei pirmos pastraipos b punkte nurodytoms žuvims taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, tame b punkte nustatyta sąlyga pakeičiama sąlyga, kad tų žuvų iš viso negalima žvejoti. Netyčia sužvejotos šios žuvys iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

21)         29f straipsnis papildomas šia 1a dalimi:

„1a. Jei melsvosioms molvoms taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas jas laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti toje dalyje nurodytu laikotarpiu ir ten pat nurodytose zonose. Netyčia sužvejotos melsvosios molvos iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

22)         32 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, atveju teisėtai laive laikyti leidžiami sužvejoti jūrų gyvūnai, kaip nurodyta šio straipsnio pirmos pastraipos b punkto i papunktyje, yra visi sužvejoti jūrų gyvūnai.“

23)         35 straipsnis išbraukiamas.

24)         Priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)           2 straipsnis papildomas p punktu:

„p)       netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai – atsitiktinai sužvejoti jūrų gyvūnai, kurių žvejyba tomis aplinkybėmis yra uždrausta.“

2)           3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Žvejojant I–V prieduose nurodytų rūšių žuvis, draudžiama naudoti tuose prieduose prie tos rūšies nenurodyto akių dydžio žvejybos įrankius.“

b) 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei toje pastraipoje nustatytos sąlygos negali būti įvykdytos dėl netyčia sužvejotų jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, tų gyvūnų laikyti laive ir iškrauti nedraudžiama. Tie netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

c) 6 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei toje pastraipoje nustatytos sąlygos negali būti įvykdytos dėl netyčia sužvejotų jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, sužvejotų jūrų gyvūnų iškrauti nedraudžiama. Tie netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas. “

3)           4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, atveju jūrų gyvūnų, kurie pabaigus rūšiuoti paliekami laive arba iškraunami, kiekius, nurodytus pirmoje pastraipoje, sudaro visi sužvejoti jūrų gyvūnai.“

b) 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, atveju laive laikomus kiekius, nurodytus pirmoje pastraipoje, sudaro visi sužvejoti gyvūnai.“

4)           12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis Nustatytų sužvejotų jūrų gyvūnų kiekio pagal rūšis procentinių dalių užtikrinimas

„1.       Netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai, kurie nepatenka į procentinių dalių ribas, nurodytas II ir III prieduose, ir kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas. 2.           Prieš pradėdami konkretų žvejybos bet kokiame išteklių valdymo rajone reisą visų žvejybos laivų kapitonai įsitikina, kad tikėtinas sužvejosimų išteklių, kuriems taikomi sužvejoto kiekio apribojimai, žuvų kiekis pagal rūšis ir II bei III prieduose nurodytos procentinės dalys neviršys jų turimų kvotų.

3.         Sužvejoti jūrų gyvūnai, kurie nepatenka į procentinių dalių ribas, leidžiamas pagal II ir III priedus, ir kuriems netaikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, ne iškraunami, o paleidžiami į jūrą prieš kiekvieną iškrovimą.“

5)           14 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

„1.       „Jūros gyvūnas laikomas neverslinio dydžio, jeigu jo matmenys yra mažesni už IV priede atitinkamoms rūšims atitinkamose geografinėse zonose nustatytą mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį.“

6)           15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1.       Per mažų jūrų gyvūnų, priklausančių rūšims, kuriems netaikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, negalima laikyti laive, perkrauti, iškrauti, vežti, sandėliuoti, parduoti, rodyti arba siūlyti parduoti, juos nedelsiant reikia paleisti į jūrą.“

b) Pridedama ši 3 dalis:

„3.       Per maži jūrų gyvūnai, priklausantys rūšims, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, laikomi laive, iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas. Jie negali būti parduodami ar siūlomi parduoti žmonėms vartoti arba rodomi šiuo tikslu.“

7)           17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei atlantinėms lašišoms (Salmo salar) arba paprastiesiems šlakiams (Salmo trutta) taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, šio straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas juoss laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti toje pastraipoje nurodytose geografinėse zonose joje nurodytais laikotarpiais. Netyčia sužvejotos atlantinės lašišos (Salmo salar) arba paprastieji šlakiai (Salmo trutta) iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas.“

b) 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„3.       Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 3 dalių, leidžiama gaudykliniais tinklais žvejoti ir laive laikyti šiuo žvejybos įrankiu sužvejotas atlantines lašišas (Salmo salar)  arba paprastuosius šlakius (Salmo trutta).“

8)           Priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 iš dalies keičiamas taip:

1)           2 straipsnis papildomas 18 punktu:

„18)     netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai – atsitiktinai sužvejoti jūrų gyvūnai, kurių žvejyba tomis aplinkybėmis yra uždrausta.“

2)           15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)         1 dalis pakeičiama taip:

„1.       Draudžiama žvejoti III priede išvardytų rūšių jūrų gyvūnus, kurie nesiekia tame priede prie konkrečios rūšies nurodyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio (toliau – pernelyg maži jūrų gyvūnai).

Netyčia sužvejoti pernelyg maži jūrų gyvūnai, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, laikomi laive ir iškraunami. Jie negali būti parduodami ar siūlomi parduoti žmonėms vartoti arba rodomi šiuo tikslu.

Netyčia sužvejoti pernelyg maži jūrų gyvūnai, kuriems netaikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, negali būti laikomi laive, perkraunami, iškraunami, perleidžiami, sandėliuojami, parduodami, rodomi ar siūlomi parduoti.“

b) 3 dalis išbraukiama.

3)           16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nukrypstant nuo 15 straipsnio 1 dalies, pernelyg maži jūrų gyvūnai tiesioginio išteklių atkūrimo arba perkėlimo tikslais gali būti žvejojami, gyvi laikomi laive, perkraunami, iškraunami, perleidžiami, sandėliuojami, parduodami, rodomi ar siūlomi parduoti, gavus valstybės narės, kurioje vykdoma ta veikla, leidimą ir jai prižiūrint.“

4)           Priedai iš dalies keičiami remiantis šio reglamento III priedu.

4 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)           3 straipsnis papildomas g punktu:

„g)       netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai – atsitiktinai sužvejoti jūrų gyvūnai, kurių žvejyba tomis aplinkybėmis yra uždrausta.“

2)           8 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei menkėms taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas jas laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti dreifuojančiomis ūdomis 1 dalyje nurodytose geografinėse zonose joje nurodytais laikotarpiais. Netyčia sužvejotos menkės iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

3)           9 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei menkėms taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas jas laikyti laive netaikomas. Tačiau tos rūšies žuvis draudžiama žvejoti 2 dalyje nurodytų tipų žvejybos įrankiais 1 dalyje nurodytose geografinėse zonose joje nurodytu laikotarpiu. Netyčia sužvejotos menkės iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

5 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 254/2002 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 254/2002 iš dalies keičiamas taip:

1)           3 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei toje pastraipoje nustatytos sąlygos negali būti įvykdytos dėl netyčia sužvejotų jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, tų gyvūnų iškrauti nedraudžiama. Tos netyčia sužvejotos žuvys iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

2)           4 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei toje pastraipoje nustatytos sąlygos negali būti įvykdytos dėl netyčia sužvejotų jūrų gyvūnų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, tų gyvūnų iškrauti nedraudžiama. Tos netyčia sužvejotos žuvys iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

6 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 iš dalies keičiamas taip:

1)           2 straipsnis papildomas f punktu:

„f)        netyčia sužvejoti jūrų gyvūnai – atsitiktinai sužvejoti jūrų gyvūnai, kurių žvejyba tomis aplinkybėmis yra uždrausta.“

2)           3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Žvejybos laivams, neturintiems gelminės žvejybos leidimo, draudžiama per vieną reisą sužvejoti didesnį kaip 100 kg giliavandenių žuvų kiekį. Giliavandenės žuvys, sužvejotos tokiais laivais viršijant 100 kg kiekį negali būti juose laikomos, perkraunamos arba iškraunamos.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, jei toje pastraipoje nustatyta 100 kg riba viršijama dėl netyčia sužvejotų giliavandenių žuvų, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, sužvejotų žuvų laikyti laive, perkrauti ir iškrauti nedraudžiama. Tos netyčia sužvejotos žuvys iškraunamos ir įskaičiuojamos į kvotas.“

2 SKYRIUS

Kontrolės priemonės

7 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)           7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)         e punktas pakeičiamas taip:

„e)       įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas tam tikrų išteklių arba visų išteklių žuvis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje.“

b)         ši dalis papildoma f punktu:

„f)        kitais Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais.“

2)           14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)         1 dalis pakeičiama taip:

„1.       Nepažeidžiant daugiamečių planų konkrečių nuostatų, Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 10 metrų ar daugiau, kapitonai pildo žvejybos žurnalą, jame nurodo žvejybos operacijas, konkrečiai nurodydami visus sužvejotų ir laive laikomų kiekvienos rūšies žuvų kiekius.“

b)         2 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f)        įvertintas kiekvienos rūšies žuvų kiekis, išreikštas gyvojo svorio kilogramais arba, atitinkamais atvejais, vienetų skaičiumi, atskiru įrašu nurodant ir žuvų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius arba skaičių;“

c)         3 dalis pakeičiama taip:

„Įvertinant žvejybos žurnale įrašomus laive laikomų žuvų kiekius kilogramais leidžiamas nuokrypis visų rūšių atveju yra 10 %. Jei vienos ar kelių rūšių sužvejotų žuvų atitinkamas bendras kiekis yra mažesnis už 50 kg, leidžiamas nuokrypis yra 20 %.“

d)         4 dalis pakeičiama taip:

„4.       Sąjungos žvejybos laivų kapitonai į savo žvejybos žurnalus taip pat įrašo visą įvertintą į jūrą išmestų bet kokios rūšies žuvų kiekį.“

3)           17 straipsnio 1 dalies e ir f punktai pakeičiami taip:

„e)       žvejybos žurnale užregistruotus kiekvienos rūšies kiekius, atskiru įrašu nurodant ir žuvų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius;

„f)        iškrauti ar perkrauti numatytus kiekvienos rūšies kiekius, atskiru įrašu nurodant ir žuvų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius.“

4)           21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)         1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nepažeisdami daugiamečių planų konkrečių nuostatų, perkrovimo operacijoje dalyvaujančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 10 metrų ar daugiau, kapitonai pildo perkrovimo deklaraciją, kurioje konkrečiai nurodomi visi perkraunamų ar gaunamų kiekvienos rūšies žuvų kiekiai.“

b)         2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)       įvertintas kiekvienos rūšies žuvų kiekis, išreikštas gyvojo svorio kilogramais ir suskirstytas pagal produkto pateikimo tipą arba, atitinkamais atvejais, išreikštas vienetų skaičiumi, atskiru įrašu nurodant ir žuvų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius arba skaičių;“

c)         3 dalis pakeičiama taip:

„Nustatant perkrovimo deklaracijoje įrašomus apytikrius perkraunamų ar gaunamų žuvų kiekius kilogramais leidžiamas nuokrypis visų rūšių atveju yra 10 %. Jei vienos ar kelių rūšių sužvejotų žuvų atitinkamas bendras kiekis yra mažesnis kaip 50 kg, leidžiamas nuokrypis yra 20 %.“

5)           23 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)       įvertintas kiekvienos rūšies žuvų kiekis, išreikštas gyvojo svorio kilogramais ir suskirstytas pagal produkto pateikimo tipą arba, atitinkamais atvejais, išreikštas vienetų skaičiumi, atskiru įrašu nurodant ir žuvų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius arba skaičių;“

6)           Po 25 straipsnio įterpiamas šis 25a straipsnis:

„25a straipsnis

Elektroninis nuotolinis stebėjimas

1.

Žvejybos laivuose, kurie pagal Sąjungos teisės aktus arba valstybės narės sprendimu turi būti nuotoliniu elektroniniu būdu stebimi atliekant Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatyto įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymo stebėseną, yra įrengta nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemos įranga. Šia sistema užtikrinama, kad fotoaparatais būtų nuolat fiksuojami žvejybos ir su ja susijusios veiklos, įskaitant sužvejotų žuvų apdorojimą, duomenys.

2. 1 dalyje nurodytuose laivuose turi būti ir ši įranga:

(a) kompetentingų institucijų patvirtinta kilnojama duomenų laikymo įranga, kurioje būtų nuolat saugomos visos žvejybos veiklos nuotraukos, ir

(b) prie žvejybos įrankio valdymo sistemos ir prie keltuvo arba tinklo traukimo būgno pritaisyti jutikliai, registruojantys visus judesius, susijusius su žvejybos įrankio užmetimu ir traukimu.

3.         Žvejybos laivuose įrengtos nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemos veikia visiškai automatiškai, į jas neįmanoma įvesti nei iš jų išsiųsti klaidingų duomenų apie buvimo vietą ir jų negalima reguliuoti rankiniu būdu.

4.         Valstybės narės užtikrina, kad turėtų techninių pajėgumų per nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemą gautai informacijai analizuoti ir veiksmingai panaudoti.

5.         Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a) nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemomis registruotinų ir tvarkytinų duomenų,

(b) kapitonų atsakomybės dėl nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemų,

(c) priemonių, kurių reikia imtis, jei nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemos sugenda arba neveikia,

(d) valstybių narių prievolės teikti ataskaitas dėl nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemų naudojimo.“

6.         Komisija įgyvendinimo aktais nustato šias išsamias taisykles, susijusias su:

(a) nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemų reikalavimais,

(b) nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemų specifikacijomis,

(c) vėliavos valstybės narės taikytinų kontrolės priemonių,

(d) Komisijos prieigos prie nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemų duomenų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

7)           33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)         2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) apie per ankstesnį mėnesį iškrautų kiekvienų išteklių, kuriems taikomi BLSK arba kvotos, arba tokių išteklių grupės žuvų kiekius, kaip atskirą informaciją nurodant žuvų, nesiekiančių mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius, ir“

b) 6 dalis pakeičiama taip:

„6.       Vykdant mokslinius tyrimus sužvejotų žuvų kiekiai, kurie yra pateikiami rinkai ir parduodami, atitinkamais atvejais įskaitant ir žuvų, nesiekiančių mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius, išskaičiuojami iš vėliavos valstybei narei taikomos kvotos, jei jie sudaro daugiau nei 2 % tos kvotos. 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo[15] 12 straipsnio 2 dalis netaikoma tiems mokslinių tyrimų reisams, kurių metu sužvejojami minėti žuvų kiekiai.“

8)           Reglamentas papildomas šiais 49a, 49b ir 49c straipsniais:

„49a straipsnis

Sužvejotų žuvų, nesiekiančių mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, laikymas atskirai

1.         Visos Sąjungos laive laikomos sužvejotos žuvys, nesiekiančios mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, sudedamos į atskiras kiekvienų išteklių žuvims skirtas dėžes, talpyklas ar konteinerius taip, kad juos būtų galima atskirti nuo kitų dėžių, talpyklų ar konteinerių.

2.         Sąjungos žvejybos laive bet kokias sužvejotas žuvis, nesiekiančias mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, draudžiama toje pačioje dėžėje, talpykloje ar konteineryje laikyti kartu su kitais žuvininkystės produktais.

3.         Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos:

– jei daugiau kaip 80 % sužvejotų žuvų kiekio sudaro ne žmonėms vartoti sužvejotos norveginės menkenės ir tobiniai, arba vienos ar kelių toliau nurodytų rūšių žuvys:

– skumbrės,

– silkės,

– paprastosios stauridės,

– šiauriniai žydrieji merlangai,

– aksominės saulažuvės,

– ančiuviai,

– argentinos,

– sardinės,

– šprotai;

– žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis kaip 12 metrų ir kuriuose žuvys, nesiekiančios mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, buvo išrūšiuotos, pasvertos ir jų kiekiai užregistruoti į laivo žurnalą.

4.         3 dalyje nurodytais atvejais valstybės narės vykdo sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis stebėseną imdamos mėginius.“

„49b straipsnis

De minimis taisyklė

Valstybės narės užtikrina, kad sužvejotų žuvų kiekiai, kuriems taikoma Reglamento (ES) Nr. (ES) 15 straipsnio 5 dalies c punkte nurodyta de minimis išimtis, neviršytų atitinkamoje Sąjungos priemonėje nustatytos procentinės dalies, kuriai ta išimtis taikoma.“

„49c straipsnis

Sužvejotų žuvų, nesiekiančių mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, iškrovimas

Iškrovus mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančias žuvis, kompetentingos institucijos užtikrina, jog jos būtų laikomos taip, kad jas būtų galima atskirti nuo žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų.“

9)           56 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.       Kiekviena valstybė narė atsako už bendros žuvininkystės politikos taisyklių taikymo savo teritorijoje kontrolę visuose žuvininkystės ir akvakultūros produktų pardavimo etapuose – nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos, įskaitant šių produktų vežimą. Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad žuvininkystės produktai, kurie nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio ir kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, būtų naudojami tik kitoms reikmėms nei žmonėms vartoti.“

10)         58 straipsnio 5 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)       kiekvienos rūšies žuvų kiekis, išreikštas grynojo svorio kilogramais arba, atitinkamais atvejais, vienetų skaičiumi, kaip atskirą informaciją nurodant ir žuvų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius arba skaičių;“

11)         64 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)         f punktas pakeičiamas taip:

„f)        kiekvienos rūšies žuvų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir suskirstytas pagal produkto pateikimo tipą arba, atitinkamais atvejais, išreikštas vienetų skaičiumi, atskiru įrašu nurodant ir žuvų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius arba skaičių;“

b)         ši dalis papildoma ha punktu:

„ha)     atitinkamais atvejais, žuvininkystės produktų, kurie nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio ir kuriuos pagal Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnį galima naudoti tik kitoms reikmėms nei žmonėms vartoti, paskirties vieta.“

12)         66 straipsnio 3 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)       kiekvienos rūšies žuvų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir suskirstytas pagal produkto pateikimo tipą arba, atitinkamais atvejais, išreikštas vienetų skaičiumi, atskiru įrašu nurodant ir žuvų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius arba skaičių;“

13)         68 straipsnio 5 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)       vežamų kiekvienos rūšies žuvų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir suskirstytas pagal produkto pateikimo tipą arba, atitinkamais atvejais, išreikštas vienetų skaičiumi, atskiru įrašu nurodant ir žuvų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekius arba skaičių;“

14)         Reglamentas papildomas šiuo 73a straipsniu:

„73a straipsnis

Įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis vykdymo stebėseną atliekantys kontroliuojantys stebėtojai

Nepažeisdamos 73 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali į su jų vėliava plaukiojančius laivus pasiųsti kontroliuojančius stebėtojus, kad jie atliktų žvejybos, kuriai taikomas Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, stebėseną. Tiems kontroliuojantiems stebėtojams taikomos 73 straipsnio 2–9 dalys.“

15)         90 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)       neįvykdymas reikalavimo į žvejybos laivą įkelti, jame laikyti ir iškrauti sužvejotas rūšių, kurioms taikoma kvota arba Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, žuvis, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja įpareigojimams, numatytiems bendros žuvininkystės politikos taisyklėmis tai žvejybai ar žvejybos zonoms, kurioms tos taisyklės taikomos.“

16)         92 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.       Už sunkius pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte, ir už įpareigojimo į žvejybos laivą įkelti, jame laikyti ir iškrauti sužvejotas rūšių, kurioms taikoma kvota arba Reglamento (ES) Nr. [xxxx] 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visas sužvejotas žuvis, žuvis nesilaikymą valstybės narės taiko taškų sistemą, pagal kurią žvejybos licencijos turėtojui už bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus skiriamas tam tikras taškų skaičius.“

17)         105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)         2 dalies lentelė pakeičiama taip:

“

Žuvininkystės išteklių pereikvojimo mastas atsižvelgiant į iškrauti leidžiamus kiekius || Daugiklis

Iki 10 % || Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1,0

Daugiau kaip 10 % – ne daugiau kaip 20 % || Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1,2

Daugiau kaip 20 % – ne daugiau kaip 40 % || Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1,4

Daugiau kaip 40 % – ne daugiau kaip 50 % || Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 1,8

Bet koks kitas didesnis kaip 50 % žuvininkystės išteklių pereikvojimas || Žuvininkystės išteklių pereikvojimas * 2,0

“

b)         3 dalis pakeičiama taip:

„3.       Be 2 dalyje nurodytų daugiklių, tais atvejais, kai žuvininkystės išteklių pereikvojimo mastas atsižvelgiant į iškrauti leidžiamus kiekius viršija 10 %, taikomas daugiklis 1,5, jei:

(1) per ankstesnius dvejus metus valstybė narė pakartotinai pereikvojo savo kvotą, išteklių arba išteklių grupės paskirtą kiekį ar dalį ir jeigu dėl šio pereikvojimo buvo atliktas 2 dalyje nurodytas išskaitymas;

(2) remiantis turimomis mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, visų pirma ŽMTEK parengtomis ataskaitomis nustatoma, kad pereikvojimas kelia didelę grėsmę atitinkamų išteklių išsaugojimui; arba

(3) ištekliams taikomas daugiametis jų išsaugojimo planas.“

c)         3a dalis išbraukiama.

18)         106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)         2 dalies lentelė pakeičiama taip:

“

Turimų žvejybos pastangų viršijimo mastas || Daugiklis

Iki 10 % || Viršytas kiekis * 1,0

Daugiau kaip 10 % – ne daugiau kaip 20 % || Viršytas kiekis * 1,2

Daugiau kaip 20 % – ne daugiau kaip 40 % || Viršytas kiekis * 1,4

Daugiau kaip 40 % – ne daugiau kaip 50 % || Viršytas kiekis * 1,8

Bet koks kitas viršijimas, didesnis nei 50 % || Viršytas kiekis * 2,0

 “

19)         Reglamentas papildomas 119a straipsniu:

„119a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.         Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.         25a straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.         Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 25a straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.         Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.         Pagal 25a straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

3 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 14234/98 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintąjį reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja [xxx] dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo …

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

[1]               COM(2011) 425 galutinis. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos pasiūlymas.

[2]               http://ec.europa.eu/fisheries/reform/sec_2011_891_en.pdf

[3]               „Taryba pritaria Komisijos ketinimui peržiūrėti ir atitinkamais atvejais pasiūlyti panaikinti susijusias kontrolės priemones ir technines priemones pakankamai iš anksto prieš įsigaliojant įpareigojimui iškrauti žuvis.“

[4]               OL L 125, 1998 4 27, p. 1.

[5]               OL L 78, 2013 3 20, p. 1.

[6]               OL L 349, 2005 12 31, p. 1.

[7]               OL L 409, 2006 12 30, p. 11.

[8]               OL L 248, 2007 9 22, p. 1.

[9]               OL L 191, 1998 7 7, p. 10.

[10]             OL L 41, 2002 2 13, p. 1.

[11]             OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

[12]             OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

[13]             SEC(2011) 891.

[14]             OL L , , p. .

[15]             OL L 60, 2008 3 5, p. 1.