AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Žemės ūkio produktų ir žemės ūkio maisto produktų gamyba bei prekyba jais yra labai naudinga Europos Sąjungai. Europos Sąjunga, kuri eksportuoja apie 18 % ir importuoja 20 % pasaulio žemės ūkio produktų, neatsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir kartu su jomis gali būti laikoma didžiausia šių produktų eksportuotoja ir importuotoja. Europos apdirbamosios pramonės srityje žemės ūkio maisto produktų sektorius pirmauja: jame dirba 13,5 % visų apdirbamosios pramonės darbuotojų, jis sudaro 12,9 % šios srities apyvartos. Šioje pramonės srityje veikia 310 000 įmonių, iš kurių 99,1 % yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)[1]. Laikui bėgant Europos žemės ūkio maisto produktų pramonėje daugiausia dėmesio imta skirti perdirbtų produktų, kurie vis labiau vertinami ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, kokybei ir pridėtinei vertei. Šie produktai sudaro daugiau nei du trečdalius visos ES žemės ūkio produktų eksporto vertės, sektorius turi galimybių plėstis dar daugiau.

Būtina, kad Europos žemės ūkis ir nuo jo itin priklausoma žemės ūkio maisto produktų pramonė neprarastų savo konkurencingumo ir rinkos dalies bei didintų juos, kalbant ir apie vidaus rinką, ir apie eksporto rinką, laikydamiesi su tarptautine prekyba susijusių ES įsipareigojimų. Tačiau šiandien Europos žemės ūkis susiduria su vis didesne konkurencija, visų pirma dėl rinkų globalizacijos. Ši tendencija artimiausiais metais neturėtų kisti, turint omenyje galimą Dohos raundo derybų pabaigą ir vykstančias derybas dėl dvišalių ir regioninių susitarimų. Šių susitarimų dažnai bijomasi, tačiau jie gali atverti daug galimybių.

Vis dėlto vidaus rinkoje tik maža Europos vartotojų dalis suvokia, kiek pastangų turi įdėti Europos ūkininkai, kad pateiktų geros kokybės, sveikus ir nepavojingus produktus. Tik 14 % europiečių atpažįsta produktų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) arba saugoma geografinė nuoroda (SGN), logotipus, nors šios nuorodos yra pagrindinės Europoje taikomos ES kokybės sistemos. Eksporto sektoriuje investicijos į rinkodarą ir produktų pardavimas tolimų šalių rinkose yra sunki užduotis sektoriui, kurį daugiausia sudaro MVĮ arba labai mažos įmonės.

Žinoma, tai kelia sunkumų Europos ūkininkams, tačiau kartu sukuria naujų galimybių, kurias reikia veiksmingai išnaudoti, visų pirma taikant bendros žemės ūkio politikos priemones. Europos žemės ūkio sėkmė priklausys nuo gebėjimų užimti didesnę rinkos dalį ir nuo to, ar maisto pramonės sektorius, kuriame vyrauja didžiulė konkurencija, ir toliau išliks svarbus ES ekonomikai ir prekybai.

Esant tokioms aplinkybėms, būtina įgyvendinti modernią ir plačių užmojų propagavimo politiką, kuria būtų atsižvelgta į anksčiau taikytų propagavimo programų rezultatus ir kuri taptų nauju bendros žemės ūkio politikos modernizavimo etapu. Šios politikos tikslas – remti žemės ūkio sektorių, visų pirma MVĮ ir gamintojų organizacijas, kurios yra sektoriaus pagrindas, kad jos galėtų tvirtai ir aktyviai prisidėti prie visos Sąjungos, o ypač kaimo vietovių, ekonomikos augimo. Tam reikia įgyvendinti propagavimo politiką, kuri būtų pertvarkyta įtraukiant naujus paramos gavėjus (šakines ir tarpšakines nacionalines ir europines gamintojų organizacijas), kuriai būtų skiriama papildomų lėšų ir pagal kurią vidaus rinkoje ir trečiųjų šalių rinkose būtų taikomos skirtingos priemones.

Šis pasiūlymas, kuriame numatoma laipsniškai, tačiau labai padidinti propagavimo priemonėms skirtą biudžetą, bus finansuojamas iš sumų, kurias 2014–2020 m. jau numatyta skirti ES bendrai žemės ūkio politikai. Šių išlaidų sąmata parengta atsižvelgiant į galimybes, kuriomis dėl didėjančios paklausos būtina pasinaudoti trečiosiose šalyse, pvz., Azijoje, kurioje, kaip tikimasi, iki 2050 m. žemės ūkio produktų importas vien tik į ASEAN[2] valstybes nares padidės daugiau nei 17 mlrd. USD[3].

Be didėjančios paklausos, visų pirma besiformuojančiose rinkose, į kurias ES jau eksportuoja labai daug žemės ūkio maisto produktų, pasibaigus keletui šiuo metu vykstančių derybų dėl prekybos bendrai pagerės mūsų galimybės patekti į rinką. Šiuo metu vykstančios derybos dėl laisvosios prekybos susitarimų susijusios su rinkomis, kurių dabartinė vertė Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriuje – maždaug 35 mlrd. EUR per metus. Dėl didėjančios paklausos ir po derybų liberalizuotos didžiosios dalies prekybos ši suma tikriausiai labai padidės. Pavyzdžiui, iki 2027 m. sudarius plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ES žemės ūkio produktų eksportas galėtų padidėti maždaug 15 % (daugiau nei 1,7 mlrd. EUR per metus), o perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas – 45 % (daugiau nei 13,4 mlrd. EUR per metus)[4]. Sudarius plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimą su Japonija, ES žemės ūkio maisto produktų eksportas į šią šalį ilgainiui padidėtų 137 % (daugiau nei 5,9 mlrd. EUR per metus)[5].

Taigi kalbama apie strateginę ir Europos žemės ūkio maisto produktų sektorių struktūrizuojančią galimybę, kurią reikia išnaudoti formuojant plataus užmojo ir naujovišką politiką ir atsižvelgiant į šiame sektoriuje veikiančių Europos MVĮ svarbą. Kad šios įmonės galėtų išnaudoti tokią puikią galimybę, jas reikia remti, konsultuoti ir skatinti. Tam reikalinga plataus masto viešoji politika, kurią taikant būtų galima išnaudoti šią galimybę. Į šį pasiūlymą įtrauktos sumos sudarys sąlygas artimiausiais metais patikimai įgyvendinti šią politiką.

Bendrosios aplinkybės

Taikant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) įmanoma padidinti ir akcentuoti Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialą. Šiuo metu vyksta reforma, dėl kurios įgyvendinant šią politiką po 2013 m. bus galima visiškai prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų; žemės ūkis bus remiamas kaip apsirūpinimo maistu saugumo, tvaraus gamtos išteklių naudojimo ir kaimo vietovių dinamiškumo šaltinis. Kartu būtina reformuoti vieną iš BŽŪP priemonių – informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo politiką.

Žemės ūkio produktų propagavimo politika, kaip BŽŪP priemone, turi būti siekiama BŽŪP reformos tikslų iki 2020 m., visų pirma, stiprinti Europos žemės ūkio konkurencingumą vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. Konkretūs tikslai:

– didinti vartotojų informuotumą apie Europos žemės ūkio produktų pranašumus;

– vidaus rinkoje ir trečiųjų šalių rinkose ieškoti naujų galimybių Europos žemės ūkio produktams ir skverbtis į naujas rinkas;

– pagerinti politikos veiksmingumą ir rezultatyvumą.

Įgyvendinant BŽŪP didėjo Sąjungos parama informavimui apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimui. Iki 2000 m. informavimo ir propagavimo priemonės buvo numatomos sektorių lygmeniu. 2000 m. sektorinės priemonės sujungtos į horizontaliąją sistemą. 2000–2007 m. šiai veiklai buvo taikomi du atskiri reglamentai: vienas – vidaus rinkai, kitas – trečiosioms šalims[6]. 2008 m. abu reglamentai (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008[7] ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 501/2008[8]) sujungti į bendrą horizontalią sistemą, jų turinys beveik nepakito.

Pasiūlymo tikslai

Šio pasiūlymo tikslas – sudaryti sąlygas vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyje įgyvendinti informavimo ir propagavimo priemones, kad žemės ūkio sektorius susidorotų su daugybe uždavinių, susijusių su didėjančia konkurencija ir rinkų atvėrimu. Europos žemės ūkio sėkmė priklausys nuo gebėjimų užimti didesnę rinkos dalį ir nuo to, ar labai konkurencingas maisto pramonės sektorius (maisto produktų grandinė sudaro 6 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto – BVP) išliks svarbus Sąjungos ekonomikai ir prekybai.

Priemonės bus įgyvendinamos pagal Europos informavimo ir propagavimo strategiją, kurioje daugiausia dėmesio bus skirta rinkoms ir akcentuotiniems produktams bei informacijai (pvz., didelės pridėtinės vertės produktams), atsižvelgiant į derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų ir į rinkų perspektyvumą, kartu išvengiant priemonių kartojimosi ir lėšų išskaidymo. Tikimasi, kad šiuo pasiūlymu bus atkurta trečiosiose šalyse įgyvendinamų priemonių pusiausvyra.

Siekiant didinti priemonių skaičių ir jų kokybę reikia, nenukrypstant nuo BŽŪP iki 2020 m. reformos, kuria ūkininkai skatinami burtis į organizacijas, į sistemą įtraukti naujus paramos gavėjus, pvz., gamintojų organizacijas.

Be to, reikia siekti didžiausios investicijų į šias priemones grąžos ir numatyti griežtas produktų kilmės arba prekių ženklų, kuriais papildoma bendro pobūdžio informacija apie produktą ir pabrėžiamos esminės Europos žemės ūkio produktų savybės, nurodymo taisykles.

Atskirų valstybių narių ūkinės veiklos vykdytojų pasiūlytos programos labai prisideda prie Europos pridėtinės vertės, jomis pabrėžiama Europos žemės ūkio produktų įvairovė, todėl vykdant reformą bus skatinama įgyvendinti tokias programas.

Komisijos iniciatyvos, kaip antai, aukšto lygio prekybos misijos arba dalyvavimas tarptautinėse parodose, padeda Europos žemės ūkio produktams patekti į naujas rinkas.

Pasiūlyme numatoma teikti naujas suinteresuotosioms šalims skirtas techninės paramos paslaugas, kurios padėtų paprasčiau keistis informacija apie informavimo ir propagavimo priemones arba gerąją patirtį ir įgyti daugiau patirties.

Be to, juo siekiama supaprastinti informavimo ir propagavimo politikos valdymą. Siūloma, kad Komisija aktyviau dalyvautų valdant daugiašales programas ir taip būtų supaprastintas jų rengimas bei įgyvendinimas. Kad prižiūrint ir kontroliuojant priemones būtų išvengta dubliavimosi ir ilgų procedūrų, reikia patikslinti atitinkamus valstybės narės ir Komisijos vaidmenis. Siūloma, kad programas atrinktų tik Komisija.

Be to, kiekvienos priemonės atveju bus sistemingiau atliekamas poveikio vertinimas, iš kurio paaiškėtų, ar numatyti tikslai iš tiesų buvo pasiekti. Bus nustatyta propagavimo politikos rezultatų vertinimo sistema, parengiant su jos strateginiais tikslais susijusį bendrą rodiklių rinkinį ir laikantis bendros BŽŪP stebėsenos ir vertinimo sistemos.

ES pridėtinė vertė

Žemės ūkio politika yra Europos politika. Valstybės narės ne įgyvendina atskiras 28 žemės ūkio politikas, o bendrai sujungia savo išteklius, kad būtų vykdoma Europos politika su bendru biudžetu. Žemės ūkis yra vienintelis sektorius, kuriam taikoma bendra politika ir kurio bendros taisyklės, įskaitant ir propagavimo taisykles, nustatytos Sutartyje. Vykdoma BŽŪP reforma turi apimti visas šios politikos priemones.

Visų pirma, bendrojoje rinkoje ėmusis veiksmų ES lygmeniu, bus padarytas didelis poveikis šiose srityse: a) bus paprasčiau įgyvendinti bendras informavimo programas, kurias savaime valstybės narės arba įmonės įgyvendina neaktyviai, o dabartinėmis ekonomikos krizės sąlygomis – dar mažiau, ir b) bus įgyvendinamos daugiašalės valstybių narių keitimosi patirtimi programos ir masto ekonomijos programos.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su suinteresuotosiomis šalimis daug konsultuotasi. 2011 m. liepos 14 d. paskelbusi žaliąją knygą Komisija pradėjo diskusijas, kurių rezultatai pristatyti 2011 m. lapkričio mėn. konferencijoje dėl žemės ūkio produktų propagavimo, surengtoje Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lenkijos. 2011 m. gruodžio mėn. posėdyje Taryba priėmė išvadas dėl žaliosios knygos. Komisijai priėmus komunikatą šia tema, 2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją. Be to, 2012 m. kovo mėn. posėdžiuose konsultuotasi su patariamuoju komitetu propagavimo klausimais ir BŽŪP supaprastinimo ekspertų grupe.

Dabartinės sistemos vertinimas

2012 m. sausio mėn paskelbtas vertinimas, kurį užsakė Europos Komisija ir atliko išorės konsultantas. Vertinime išsamiai ir nepriklausomai išnagrinėta dabartinė sistema. Jame įvertinta ES informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo politikos svarba atsižvelgiant į Tarybos reglamente (EB) Nr. 3/2008 nustatytus tikslus ir jos derėjimas su kitomis pagal BŽŪP taikomomis propagavimo priemonėmis. Analizės laikotarpis – 2002–2010 m.

Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime, pagrįstame dabartinės politikos sistemos vertinimu ir būsimų užduočių bei poreikių analize, vertinamas ir lyginamas trijų skirtingų scenarijų poveikis. Reformos scenarijai parengti atsižvelgiant į tris palyginimo elementus, paaiškėjusius viešose diskusijose ir iš įvairių suinteresuotųjų šalių nuomonių: tikslinė(s) rinka (-os), Europos propagavimo strategija arba jos nebuvimas ir, galiausiai, taisyklės, susijusios su privačiais prekių ženklais ir produktų kilme. Pateikti trys scenarijai, kuriais remiantis turėjo būti priimtas sprendimas:

•           „pagerinta dabartinė padėtis“ – ribotai pritaikyti propagavimo politiką. Šiame scenarijuje pripažįstama propagavimo politikos pridėtinė vertė ir siekiama ištaisyti nustatytus trūkumus, kad politika taptų paprastesnė ir prieinamesnė, sudaranti sąlygas paramos gavėjams kuo geriau pasinaudoti turimomis priemonėmis ir jiems skirti tinkamą techninę paramą.

•           „tikslinis“ scenarijus apima ne tik pagerintos dabartinės padėties suteikiamas galimybes – jame nustatytos tikslingesnės propagavimo priemonės vidaus ir išorės rinkose, parengiant ir įgyvendinant strategiją. Be to, jame skirtingų valstybių narių ūkinės veiklos vykdytojai skatinami bendradarbiauti (pereinant prie tiesioginio daugiašalių programų valdymo). Įgyvendinant strategiją taip pat būtų galima išplėsti propagavimo sistemos reikalavimus atitinkančių produktų ir temų skaičių. Galiausiai šiame scenarijuje siūloma geriau naudoti produktų kilmės nuorodas ir prekių ženklus (pvz., ant reklamjuosčių nurodyti prekių ženklų pavadinimus).

•           „tik trečiosioms šalims skirtu“ scenarijumi siekiama tokių pat svarbių politikos rezultatų, kaip tiksliniu scenarijumi, tačiau visos numatytos propagavimo priemonės skirtos tik trečiosioms šalims ir valdomos tiesiogiai Komisijos, laikantis atrankos strategijos. Į šį scenarijų įtrauki pagerintos dabartinės padėties scenarijuje siūlomi patobulinimai. Be to, paramą pagal sistemą būtų galima teikti ne tik bendro pobūdžio propagavimui, bet ir komercinėms priemonėms, skirtoms privatiems individualiems prekių ženklams, taip pat būtų galima sudaryti platesnį reikalavimus atitinkančių produktų ir temų sąrašą.

Atlikus poveikio vertinimą atrodo, kad pagerintos dabartinės padėties scenarijuje per mažai dėmesio skiriama priemonėms, kuriomis sukuriama didelė Europos Sąjungos pridėtinė vertė, o tik trečiosioms šalims skirtas scenarijus – pernelyg rizikingas, turint omenyje žemą informuotumo apie Europos žemės ūkio produktus lygį, todėl tikslinis scenarijus būtų tinkamiausias siekiant parengti žemės ūkio sektorių ir rinkų ekonominio augimo poreikiais labiau pagrįstą propagavimo sistemą ir kartu gerinti europiečių informuotumą apie nuolat didėjantį produktų pasirinkimą.

3.           Sistemos valdymas

Dabartinė sistema valdoma pasidalijamojo valdymo būdu (pagrindinės programų įgyvendinimo išlaidos) ir tiesioginio valdymo būdu (Komisijos iniciatyva įgyvendinamos informavimo ir propagavimo priemonės). Priėmus šį reglamentą turėtų labai padidėti bendras įgyvendinamų priemonių skaičius, taigi ir išlaidos pagal pasidalijamąjį ir tiesioginį valdymą, be to, labai padidėtų tiesioginio valdymo priemonių dalis, nes siekiant skatinti daugiašalių programų įgyvendinimą, būtų pereita prie šio valdymo būdo.

Atlikusi išlaidų veiksmingumo analizę Komisija gali nuspręsti perduoti visas ar dalį programos valdymo užduočių vykdomajai įstaigai, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 62 straipsnio[9]. Savo komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[10] Komisija pasiūlė išnagrinėti galimybę visapusiškiau naudotis vykdomųjų įstaigų paslaugomis.

Esant tokioms aplinkybėms, laikydamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003[11] 3 straipsnio 4 dalies ir Reglamento (ES) Nr. xxx/xxxx dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos[12] [BŽŪP horizontalusis reglamentas] 6 straipsnio g punkto, Komisija ketina tam tikras informavimo ir propagavimo programų (visų pirma, daugiašalių programų) tiesioginio valdymo užduotis ir paprastų programų pasiūlymų vertinimo užduotis patikėti veikiančiai vykdomajai įstaigai, siekiant gerinti paslaugų kokybę ir padidinti ES matomumą jai įgyvendinant informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemones.

4.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 42 ir 43 straipsniais.

Subsidiarumo ir proporcingumo principai

· Subsidiarumo principas

ES propagavimo ir informavimo politika naudingai papildo ir stiprina valstybių narių vykdomą veiklą, visų pirma propaguojant šių produktų įvaizdį Sąjungos ir trečiųjų šalių vartotojų akyse, ypač kokybės, maistingumo, maisto saugos ir gamybos būdų požiūriu. Ši veikla, padėdama atverti naujas rinkas trečiosiose šalyse, taip pat gali keleriopai sustiprinti nacionalinių ar privačių priemonių poveikį.

Šis pasiūlymas priklauso bendrai ES ir valstybių narių kompetencijai ir atitinka subsidiarumo principą.

· Proporcingumo principas

Vis labiau liberalizuojant prekybą, įskaitant prekybą žemės ūkio ir maisto produktais, prekyba tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių tampa vis svarbesnė. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į BŽŪP orientaciją į rinką, reglamentas dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse – svarbi priemonė, atitinkanti naująjį PPO susitarimą dėl žemės ūkio.

Todėl ES kompetencijai taip pat priklauso skatinti laikytis aukštų Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės standartų ir rengti bendras propagavimo programas, kurias įgyvendintų kelios ES šalys arba kurios apimtų kelis žemės ūkio sektorius.

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą.

5.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Lyginant su dabartine padėtimi, pasiūlyme numatyta, kad informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonėms skiriamas biudžetas laipsniškai, bet smarkiai didės (2013 m. biudžete numatyta 61,5 mln. EUR suma, o 2020 m. biudžete – 200 mln. EUR). Išsamesni pasiūlymo poveikio biudžetui duomenys pateikiami finansinėje pažymoje.

2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlyme numatytos pirmojo BŽŪP ramsčio tiesioginių išmokų ir rinkos priemonių išlaidų sumos. Dėl atsargumo Komisija atsižvelgė į 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl DFP. Jei bus priimtas DFP reglamentas, informavimo ir propagavimo priemonės bus finansuojamos neviršijant Europos Vadovų Tarybos sutartų sumų.

2013/0398 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[13],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[14],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3/2008[15] Sąjunga vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse gali įgyvendinti informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų gamybos būdus, taip pat apie kai kuriuos iš žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus, ir jų propagavimo priemones;

(2)       šių priemonių tikslas – didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, geriau informuojant vartotojus apie Sąjungos žemės ūkio produktus ir iš jų pagamintus maisto produktus, taip pat ieškant naujų rinkų ir patenkant į jas. Šios priemonės naudingai papildo ir sustiprina valstybių narių įgyvendinamas priemones;

(3)       atsižvelgiant į įgytą patirtį ir žemės ūkio sektoriaus bei rinkų ateities perspektyvas Sąjungoje ir už jos ribų, reikia peržiūrėti Reglamentu (EB) Nr. 3/2008 nustatytą sistemą, kad ji taptų veiksmingesnė ir nuoseklesnė. Dėl šios priežasties Reglamentas (EB) Nr. 3/2008 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu;

(4)       laikantis konkurencijos taisyklių, vidaus rinkoje gali būti įgyvendinamos tik informavimo apie Sąjungos žemės ūkio produktų gamybos būdų ypatumus priemonės arba informavimo Sąjungai aktualiomis temomis, pvz., apie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012[16] nustatytas Europos kokybės sistemas, priemonės;

(5)       be to, reikėtų numatyti priemones, susijusias su Sąjungos produktų autentiškumo pridėtine verte, kad vartotojai gautų daugiau informacijos apie autentiškų produktų privalumus lyginant su imituotais arba padirbtais produktais; taip bus labai prisidėta, kad Sąjungoje ir trečiosiose šalyse taptų labiau žinomi ženklai, nuorodos ir santrumpos, kuriais nurodoma, kad produktas priklauso Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 nustatytoms kokybės sistemoms;

(6)       Sąjunga daugiausia eksportuoja gatavus žemės ūkio produktus, tarp kurių – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) I priede nenurodyti produktai. Todėl į informavimo ir propagavimo sistemą reikėtų įtraukti tam tikrus maisto produktus, pagamintus iš žemės ūkio produktų, atsižvelgiant į kitas bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) sistemas, kaip antai Europos kokybės sistemas, kurias jau numatyta taikyti šiems produktams;

(7)       informavimas apie Sąjungos vynus ir jų propagavimas yra viena iš svarbiausių pagalbos programų priemonių, pagal BŽŪP numatytų vyno sektoriuje. Todėl reikia numatyti, kad informavimo ir propagavimo priemonės pagal šią sistemą vynui būtų taikomos vieninteliu atveju – kai vynas siejamas su kitu žemės ūkio arba maisto produktu;

(8)       2001–2011 m. tik 30 % pagal Reglamentą (EB) Nr. 3/2008 informavimui ir propagavimui skirto biudžeto panaudota priemonėms, susijusioms su trečiųjų šalių rinkomis, nors šios rinkos suteikia daugybę augimo galimybių. Reikėtų numatyti konkrečias nuostatas, kaip skatinti įgyvendinti kuo daugiau informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių trečiosiose šalyse (tikslas – 75 % numatytų išlaidų), visų pirma skiriant didesnę finansinę paramą;

(9)       kad įgyvendinamos informavimo ir propagavimo priemonės būtų veiksmingos, jos turėtų būti numatytos informavimo ir propagavimo programose. Iki šiol šias programas siūlydavo šakinės arba tarpšakinės organizacijos. Siekiant padidinti siūlomų priemonių skaičių ir pagerinti jų kokybę, į programos dalyvių sąrašą reikėtų įtraukti ir gamintojų organizacijas. Be to, Komisijai reikėtų suteikti galimybę papildyti šias programas jos pačios iniciatyva įgyvendinamomis priemonėmis, visų pirma priemonėmis siekiant atverti naujas rinkas;

(10)     Sąjungos bendrai finansuojamos informavimo ir propagavimo priemonės turi suteikti tam tikrą europinę dimensiją. Siekiant šio tikslo, kad būtų išvengta lėšų išskaidymo ir būtų padidintas Europos matomumas įgyvendinant šias informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemones, reikia numatyti parengti veiklos programą, kurioje būtų nustatyti šių priemonių strateginiai prioritetai, susiję su tikslinėmis šalimis, produktais, temomis arba rinkomis, taip pat pagal programas platinami informavimo ir propagavimo pranešimai. Visų pirma Komisija atsižvelgs į itin svarbią mažųjų ir vidutinių įmonių užimamą vietą žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, į sektorius, kuriems taikomos Reglamento (ES) Nr. XXX/20... [... m. .....d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas) (COM(2011) 626)] 154, 155 ir 156 straipsniuose nustatytos išskirtinės priemonės, o trečiosiose šalyse įgyvendinamų priemonių atveju – į derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų, vykstančias taikant Europos Sąjungos prekybos politiką;

(11)     siekiant užtikrinti veiksmingą informavimo ir propagavimo priemonių įgyvendinimą, jį reikėtų perduoti tinkamai atrinktoms vykdomosioms institucijoms;

(12)     be informavimo ir propagavimo priemonių, Komisija turėtų Europos lygmeniu teikti ir koordinuoti techninės paramos paslaugas, kurių tikslas – padėti ūkinės veiklos vykdytojams dalyvauti bendrai finansuojamose programose, įgyvendinti veiksmingas kampanijas arba plėtoti jų eksporto veiklą;

(13)     Sąjungos bendrai finansuojamos informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonės įgyvendinamos neatsižvelgiant į prekių ženklus ar konkrečią produktų kilmės vietą. Tačiau nurodyti prekių ženklus ar produktų kilmę gali būti labai naudinga, ypač įgyvendinant propagavimo priemones trečiosiose šalyse. Todėl laikantis specifinių nustatytinų taisyklių, visų pirma pramoninės nuosavybės teisių apsaugos srityje, reikėtų teikti daugiau informacijos apie prekių ženklus ir prekių kilmę, nepažeidžiant tinkamos pusiausvyros, kai skelbiami bendro pobūdžio pranešimai apie Sąjungos žemės ūkio produktų ir iš jų pagamintų maisto produktų esmines savybes;

(14)     Sąjunga deda pastangas, kad supaprastintų BŽŪP reguliavimo aplinką. Šį principą reikia taikyti ir reglamentui dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo. Pirmiausia reikia peržiūrėti informavimo ir propagavimo programų administracinio valdymo principus, siekiant juos supaprastinti ir suteikti Komisijai galimybių nustatyti programų pasiūlymų teikimo ir atrankos taisykles ir procedūras;

(15)     bendradarbiaujant skirtingų valstybių narių ekonomikos dalyviams labai padidėja Europos pridėtinė vertė ir informuotumas apie žemės ūkio produktų įvairovę. Nežiūrint to, kad pirmenybė teikiama programoms, kurias bendrai rengia keleto valstybių narių pasiūlymus teikiančios organizacijos, 2001–2011 m. tokios programos sudarė tik 16 % pagal Reglamentą (EB) Nr. 3/2008 informavimo ir propagavimo priemonėms skirto biudžeto. Atsižvelgiant į tai reikėtų nustatyti naujas nuostatas, visų pirma biudžeto valdymo, kad būtų galima įveikti dabartines programų įgyvendinimo kliūtis;

(16)     reikėtų nustatyti priemonių finansavimo kriterijus. Paprastai Sąjunga turėtų dengti tik dalį programų įgyvendinimo išlaidų, kad pasiūlymus teikiantys suinteresuotieji subjektai prisiimtų daugiau atsakomybės. Kai kurios administravimo ir personalo išlaidos, nesusijusios su BŽŪP įgyvendinimu, yra neatsiejama informavimo ir propagavimo priemonių dalis, todėl galės būti laikomomis atitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimus;

(17)     kiekvienos priemonės įgyvendinimas turėtų būti stebimas ir vertinamas, siekiant gerinti kokybę ir parodyti jos rezultatus. Šiuo tikslu turėtų būti sudarytas rodiklių sąrašas, o propagavimo politikos poveikis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į strateginius jos tikslus. Komisija turėtų nustatyti šios politikos stebėsenos ir vertinimo sistemą, suderintą su BŽŪP bendrąja stebėsenos ir vertinimo sistema;

(18)     siekiant užtikrinti šiame reglamente numatytų priemonių nuoseklumą ir veiksmingumą, taip pat patikimą jų valdymą ir efektyvų Sąjungos lėšų naudojimą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriuose būtų nustatytos konkrečios prekių ženklų ir produktų kilmės vietos nurodymo sąlygos, siūlymus teikiančių subjektų atrankos kriterijai, vykdomųjų institucijų dalyvavimo konkurse sąlygos ir sąlygos, kuriomis pasiūlymą teikiančiam subjektui gali būti leidžiama pačiam įgyvendinti kai kurias programos dalis, galiausiai, konkretūs paprastų programų informavimo ir propagavimo priemonių išlaidų finansavimo kriterijai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su išorės ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(19)     siekiant, kad parėjimas nuo Reglamentu (EB) Nr. 3/2008 nustatytos sistemos prie šiuo reglamentu nustatytos sistemos būtų sklandesnis, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus dėl pereinamojo laikotarpio priemonių nustatymo pereinant nuo Reglamento (EB) Nr. 3/2008 nuostatų prie šio reglamento nuostatų;

(20)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su veiklos programa, kurioje būtų nustatyti strateginiai prioritetai, paprastų programų atranka, įgyvendinimo taisyklėmis, paprastų programų stebėsena ir kontrole, paprastų pagal šį reglamentą atrinktų programų įgyvendinimo sutarčių sudarymo taisyklėmis ir bendra programų poveikio vertinimo sistema. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011[17];

(21)     siekiant didesnio įvairių pagal pirmąjį BŽŪP ramstį įgyvendinamų propagavimo priemonių nuoseklumo, reikėtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../20... [18] įgyvendinamas informavimo ir propagavimo priemones suderinti su horizontaliais pagal šį reglamentą nustatytinais strateginiais prioritetais;

(22)     atsižvelgiant į propagavimo politikos ryšį su kitomis BŽŪP priemonėmis, šio reglamento tikslų galima veiksmingiau siekti Sąjungos lygmeniu, pasinaudojant daugiametėmis Sąjungos finansavimo garantijomis ir pirmenybę teikiant aiškiai nustatytiems prioritetams. Todėl šis reglamentas atitinka Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą. Kadangi šis reglamentas taikomas tiek, kiek būtina jo tikslams pasiekti, jis taip pat atitinka minėtos sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Iš Sąjungos biudžeto šiame reglamente nustatytomis sąlygomis gali būti finansuojamos informavimo apie žemės ūkio produktus ir kai kuriuos iš jų pagamintus maisto produktus ir jų propagavimo priemonių (toliau – informavimo ir propagavimo priemonės), įgyvendinamų vidaus rinkoje arba trečiosiose šalyse, visos išlaidos arba išlaidų dalis.

2 straipsnis

Vidaus rinkoje įgyvendinamos priemonės

Finansavimo reikalavimus atitinkančios vidaus rinkos priemonės:

a)           informavimo priemonės, kurių tikslas – pabrėžti Sąjungos žemės ūkio produktų gamybos metodų ypatumus, visų pirma maisto saugumo, autentiškumo, maistingumo ir higienos aspektų, gyvūnų gerovės arba aplinkos apsaugos požiūriu;

b)           informavimo priemonės, susijusios su 5 straipsnio 4 dalyje nurodytomis temomis.

3 straipsnis

Trečiosiose šalyse įgyvendinamos priemonės

Finansavimo reikalavimus atitinka šios trečiosiose šalyse įgyvendinamos priemonės:

a)           informavimo priemonės, kurių tikslas – pabrėžti žemės ūkio ir maisto produktų savybes, ir informavimo priemonės, susijusios su 5 straipsnio 4 dalyje nurodytomis temomis;

b)           propagavimo priemonės, kurių tikslas – didinti ES kilmės žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo kiekį.

4 straipsnis

Priemonių apibūdinimas

1.           Informavimo ir propagavimo priemonės nesiejamos su prekių ženklais. Tačiau produktų prekių ženklai gali būti matomi demonstruojant arba degustuojant produktus ir nurodomi informavimo ir propagavimo medžiagoje konkrečiomis sąlygomis, kurios turi būti nustatytos pagal 6 straipsnio a punktą.

2.           Informavimo priemonėmis neskatinama vartoti produkto dėl jo kilmės. Tačiau produktų kilmės nuoroda gali būti pateikiama informavimo ir propagavimo medžiagoje konkrečiomis sąlygomis, kurios turi būti nustatytos pagal 6 straipsnio a punktą.

3.           Informavimo ir propagavimo priemonės įgyvendinamos:

a)      pagal informavimo ir propagavimo programas (toliau – programos), kurių tikslas – keletu nuoseklių priemonių teikti daugiau informacijos nurodytomis temomis arba apie susijusius produktus, taip pat didinti šių produktų pardavimo kiekį;

b)      Komisijos iniciatyva.

5 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys produktai ir temos

1.           3 straipsnyje nurodytos informavimo ir propagavimo priemonės gali būti taikomos toliau išvardytiems produktams, siekiant pateikti gamybos būdų pavyzdžių ir informuoti 2 straipsnyje bei 3 straipsnio a punkte nurodytoms temomis:

a)      žemės ūkio produktams, išvardytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) I priede, išskyrus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [COM(2011) 416][19] I priede išvardytus žuvininkystės ir akvakultūros produktus ir tabaką;

b)      iš žemės ūkio produktų pagamintiems maisto produktams, išvardytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 I priedo I punkte;

c)      spiritiniams gėrimams, kuriems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008[20] suteikta saugoma geografinė nuoroda.

2.           Informavimo ir propagavimo priemonės vynui gali būti taikomos su sąlyga, kad ta pati programa apima kitus 1 dalies a arba b punkte nurodytus produktus.

3.           Vidaus rinkoje įgyvendinamos priemonės, susijusios su 1 dalies c punkte nurodytais spiritiniais gėrimais ir 2 dalyje nurodytu vynu, apima tik vartotojų informavimą apie Europos kokybės sistemas, susijusias su geografinėmis nuorodomis.

4.           2 straipsnio b punkte ir 3 straipsnio a punkte nurodytos temos:

a)      Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012, Reglamentu (EB) Nr. 110/2008 ir ... m. .... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXX/20... [kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas) (COM(2011)626)] 70 straipsniu nustatytos kokybės sistemos;

b)      Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007[21] apibrėžta ekologinė gamyba;

c)      Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 228/2013[22] 21 straipsnyje apibrėžtas atokiausiems regionams būdingų kokybiškų žemės ūkio produktų grafinis simbolis.

6 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)           prekių ženklų matomumo demonstruojant arba degustuojant produktus ir jų nurodymo informavimo ir propagavimo medžiagoje konkrečių sąlygų, nurodytų 4 straipsnio 1 dalyje;

b)           produktų kilmės nuorodos pateikimo sąlygų, nurodytų 4 straipsnio 2 dalyje.

II skyrius

INFORMAVIMO IR PROPAGAVIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

7 straipsnis

Pasiūlymus teikiantys subjektai

Programą gali siūlyti:

a)           valstybių narių šakinės arba tarpšakinės organizacijos;

b)           Sąjungos šakinės arba tarpšakinės organizacijos;

c)           ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXX/20... [kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas) (COM(2011) 626)] 160 ir 107 straipsniuose apibrėžtos gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos.

8 straipsnis

Veiklos programa

1.           Informavimo ir propagavimo priemonėmis didinamas Europos žemės ūkio konkurencingumas vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. Tikslai, kuriuos reikės pasiekti, bus nustatyti 2 dalyje nurodytoje veiklos programoje.

2.           Komisija įgyvendinimo aktu priima veiklos programą, kurioje išdėstomi siekiami tikslai, prioritetai, laukiami rezultatai, įgyvendinimo tvarka ir nurodoma bendra finansavimo plano suma. Į jį taip pat įtraukiami pagrindiniai vertinimo kriterijai, finansuotinų priemonių aprašas, nurodoma kiekvienos rūšies priemonei skiriama apytikrė finansavimo suma, preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis, o dotacijų atveju – maksimali bendro finansavimo dalis.

Pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas remiantis 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta patariamąja procedūra.

3.           1 dalyje nurodyta veiklos programa įgyvendinama Komisijai paskelbus:

a)      paprastų programų atveju – kvietimą teikti pasiūlymus, kuriame visų pirma nurodomos dalyvavimo sąlygos ir pagrindiniai vertinimo kriterijai;

b)      daugiašalių programų atveju – kvietimą teikti pasiūlymus pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[23] I dalies VI antraštinę dalį.

9 straipsnis

Programos

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)           paprasta programa – tai programa, kurią gali teikti vienas ar keletas 7 straipsnio a arba c punkte nurodytų pasiūlymus teikiančių subjektų iš tos pačios valstybės narės;

b)           daugiašalė programa – tai programa, kurią gali teikti keletas 7 straipsnio a arba c punkte nurodytų pasiūlymus teikiančių subjektų iš keleto valstybių narių arba viena ar keletas 7 straipsnio b punkte nurodytų Europos organizacijų.

10 straipsnis

Komisijos iniciatyva įgyvendinamos priemonės

1.           Komisija gali įgyvendinti 2 ir 3 straipsniuose aprašytas informavimo ir propagavimo priemones. Šios priemonės visų pirma gali būti dalyvavimas tarptautinės svarbos prekių mugėse ir parodose, įrengiant Sąjungos produktų įvaizdžiui propaguoti skirtus stendus arba vykdant tam skirtus veiksmus.

2.           Komisija teikia techninės paramos paslaugas, kurių tikslas – visų pirma padėti gauti informacijos apie įvairias rinkas, palaikyti aktyvią specialistų veiklą įgyvendinant informavimo ir propagavimo politiką ir teikti daugiau informacijos apie teisės aktų nuostatas, susijusias su programų rengimu ir įgyvendinimu.

11 straipsnis

Dvigubo finansavimo draudimas

Informavimo ir propagavimo priemonėms, kurioms teikiama kita ES finansinė parama, visų pirma, pagal ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. XXXX/20 [dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis (COM(2011)627)[24]] arba pagal ... m. .... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. XXX/20... [kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas) (COM(2011)626)], negali būti teikiama Sąjungos finansavimas pagal šį reglamentą.

2 skirsnis

Paprastų programų įgyvendinimas ir valdymas

12 straipsnis

Paprastų programų atranka

1.           Komisija vertina ir atrenka paprastų programų pasiūlymus, paskelbusi 8 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais nusprendžia dėl atrinktų paprastų programų, dėl galimų jų pakeitimų ir atitinkamų jų biudžetų. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

13 straipsnis

Už paprastų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos

Visomis tinkamomis priemonėmis paskelbęs konkursą, pasiūlymą teikiantis subjektas atrenka institucijas, kurios įgyvendina atrinktas paprastas programas, visų pirma, siekiant užtikrinti veiksmingą priemonių įgyvendinimą.

14 straipsnis

Paprastų programų įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

1.           Atitinkamos valstybės narės yra atsakingos už tinkamą pagal 12 straipsnį atrinktų paprastų programų įgyvendinimą ir su jomis susijusius mokėjimus. Valstybės narės užtikrina, kad visa informavimo ir propagavimo medžiaga, parengta įgyvendinant minėtas programas, atitiktų Sąjungos teisės aktus.

2.           Valstybės narės įgyvendina paprastas programas ir atlieka jų stebėseną bei kontrolę laikydamosi ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXXX/20... [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (COM(2011) 628] ir tvarkos, nustatytos pagal 22 straipsnio pirmos pastraipos a punkto.

15 straipsnis

Finansinės paprastų programų nuostatos

1.           Sąjungos finansinė parama paprastoms programoms neviršija 50 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų. Likusias išlaidas dengia tik pasiūlymus teikiantys subjektai.

2.           1 dalyje nurodytas procentinis dydis padidinamas iki 60 % šiais atvejais:

a)      kai paprasta programa įgyvendinama vienoje ar keliose trečiosiose šalyse;

b)      kai įgyvendinamos konkrečios informavimo ir propagavimo priemonės, kuriomis Sąjungos švietimo įstaigų mokiniai skatinami vartoti vaisius ir daržoves.

3.           Tokiomis pačiomis sąlygomis kaip paprastas programas Sąjunga gali finansuoti pagal 26 straipsnį atliekamus tyrimus informavimo ir propagavimo priemonių taikymo rezultatams įvertinti.

4.           Sąjunga finansuoja visas ekspertų išlaidas, susijusias su programų atranka, pagal ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXXX/20... [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (COM(2011) 628] 4 straipsnio 2 dalies a punktą.

5.           Pasiūlymus teikiantys subjektai pateikia užstatus, kad būtų užtikrintas tinkamas paprastų programų įgyvendinimas.

6.           Informavimo ir propagavimo priemones pagal paprastas programas Sąjunga finansuoja pagal ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXXX/20... [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (COM(2011) 628] 4 straipsnio 1 dalies c punktą.

3 skirsnis

Daugiašalių ir Komisijos iniciatyva įgyvendinamų programų įgyvendinimas ir valdymas

16 straipsnis

Finansavimo būdai

1.           Finansavimas gali būti teikiamas vienu ar keletu Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytų būdų:

a) dotacijos daugiašalėms programoms;

b) Komisijos iniciatyva įgyvendinamų programų viešieji pirkimai.

2.           Informavimo ir propagavimo priemones pagal daugiašales arba Komisijos iniciatyva įgyvendinamas programas Sąjunga finansuoja pagal ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXXX/20... [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (COM(2011) 628] 4 straipsnio 2 dalies a punktą.

17 straipsnis

Daugiašalių programų vertinimas

Daugiašalių programų pasiūlymai vertinami ir atrenkami remiantis 8 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytuose kvietimuose teikti pasiūlymus išdėstytais kriterijais.

18 straipsnis

Finansinės daugiašalių programų nuostatos

Daugiašalių programų didžiausia bendro finansavimo suma – 60 % visų finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų. Likusias išlaidas dengia tik pasiūlymus teikiantys subjektai.

19 straipsnis

Komisijos iniciatyva įgyvendinamų priemonių viešieji pirkimai

Viešiesiems pirkimams, kuriuos Komisija vykdo savo vardu arba kartu su valstybėmis narėmis, taikomos Reglamente (ES) Nr. 966/2012 ir Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės.

20 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Komisija tinkamais būdais užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį skirsnį finansuojamas priemones Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.

2.           Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.           Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013[25]. ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[26] nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su dotacijos susitarimu, dotacijos sprendimu arba sutartimi, finansuojama iš Sąjungos lėšų.

4.           Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalių, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijos susitarimuose ir sprendimuose, sudaromuose įgyvendinant šią programą, įrašomos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.

4 skirsnis

Deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai

21 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a) konkrečių sąlygų, kuriomis kiekvienas 7 straipsnyje nurodytas pasiūlymą teikiantis subjektas gali pateikti programą, visų pirma siekiant užtikrinti programos dalyvių reprezentatyvumą ir platų mastą;

(b) sąlygų, kuriomis pasiūlymą teikiančiam subjektui nukrypstant nuo 13 straipsnio gali būti leidžiama pačiam įgyvendinti tam tikras programos dalis;

(c) 13 straipsnyje nurodytų vykdomųjų institucijų dalyvavimo konkursuose sąlygų;

(d) konkrečių sąlygų, susijusių su paprastų programų ir informavimo ir propagavimo priemonių reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis ir, jei reikia, administracinėmis bei personalo išlaidomis.

22 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais priima:

a)           14 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės tvarką;

b)           taisykles, susijusias su paprastų programų, atrinktų pagal šį reglamentą, įgyvendinimo sutarčių sudarymu.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

III skyrius

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS, ĮGYVENDINIMO, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 skirsnis

Deleguotieji įgaliojimai ir įgyvendinimo nuostatos

23 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti šiame reglamente nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.           Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęsiamas dviem mėnesiais.

24 straipsnis

Komitetas

1.           Komisijai padeda [... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos] reglamento (ES) Nr. XXXX/20.. [kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas)] 162 straipsniu įsteigtas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas.       Šis komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.           Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

2 skirsnis

Konsultavimasis, vertinimas ir ataskaitų teikimas

25 straipsnis Konsultavimasis

Įgyvendindama šį reglamentą Komisija gali konsultuotis su Komisijos sprendimu 2004/391/EB[27] įsteigta žemės ūkio produktų skatinimo patariamąja grupe.

26 straipsnis

Priemonių poveikio vertinimas

Laikydamasi Reglamento (ES) Nr. .../20.. [COM(2011) 628] 110 straipsnyje nustatytos bendros žemės ūkio politikos bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos, Komisija pagal 24 straipsnio 2 dalį nustato bendrą pagal šį reglamentą finansuojamų informavimo ir propagavimo programų poveikio vertinimo ir rodiklių sistemas.

Visos susijusios šalys Komisijai pateikia visus priemonių poveikio vertinimui atlikti būtinus duomenis ir informaciją.

27 straipsnis Ataskaita

Ne vėliau kaip [2020 m.] gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą, prireikus kartu su atitinkamais pasiūlymais.

3 skirsnis

Keitimo, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

28 straipsnis Reglamento (ES) Nr. .../20.. [COM(2011) 626] pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. .../20.. [COM(2011) 626] iš dalies keičiamas taip:

a)           34 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nacionalinė strategija turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXX* 6 straipsnyje nurodytoje darbo programoje nustatytus strateginius prioritetus.

*        Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L ...)“

b)           43 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5.     1 dalyje nurodytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. XXX 6 straipsnyje nurodytoje darbo programoje nustatytus strateginius prioritetus.“

29 straipsnis

Valstybės pagalba

Nukrypstant nuo [... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos] reglamento (ES) Nr. XXXX/20..* [kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas) (COM(2011) 626)] 146 straipsnio ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006[28] 3 straipsnio ir laikantis Sutarties 42 straipsnio 1 dalies, Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams, atliktiems pagal šį reglamentą ir laikantis jo nuostatų, taip pat valstybių narių finansiniams įnašams, dengiamiems iš parafiskalinių mokesčių arba privalomųjų įmokų, toms programoms, kurioms Sąjungos parama gali būti skiriama pagal Sutarties 42 straipsnio 2 dalį ir kurias Komisija atrinko pagal šį reglamentą.

30 straipsnis Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 3/2008 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento priede pateikiamą atitikties lentelę.

31 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamento (EB) Nr. 3/2008 nuostatų prie šio reglamento nuostatų, Komisija įgaliojama pagal 23 straipsnį priimti deleguotuosius aktus.

32 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

[Jis taikomas nuo …]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

30 straipsnyje nurodyta ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 3/2008 || Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1 straipsnio 1 dalies antra pastraipa 1 straipsnio 2 dalis 2 straipsnis 3 ir 4 straipsniai 5 straipsnis 6 straipsnio 1 dalis 6 straipsnio 2 dalis 7 straipsnis 8 straipsnis 9 straipsnis 10 straipsnis 11 straipsnis 12 straipsnio 1 dalis 12 straipsnio 2 dalis 13 straipsnio 1 dalis 13 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa 13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa 13 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa 13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys 13 straipsnio 6 dalis 14 straipsnis 15 ir 16 straipsniai 17 straipsnis 18 straipsnis 19 straipsnis 20 straipsnis || 1 straipsnis 4 straipsnio 3 dalies a punktas 4 straipsnio 1 ir 2 dalys 2 ir 3 straipsniai 5 straipsnis 8 straipsnio 2 dalis 7 straipsnis --- --- 12 ir 17 straipsniai --- 10 straipsnis 13 straipsnis --- 14 straipsnis 16 straipsnio 1 dalies b punktas 15 straipsnio 1 dalis 15 straipsnio 2 dalis --- --- 29 straipsnis 15 straipsnio 6 dalis ir 16 straipsnio 2 dalis 23 ir 24 straipsniai 25 straipsnis 27 straipsnis 30 straipsnis 32 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 3/2008, suderintas su Lisabonos sutarties nuostatomis Reglamento (ES) Nr. XXX/20... pasiūlymu [COM(2011) 663] || Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos 1 straipsnio 2 dalis 1 straipsnio 3 dalis 1 straipsnio 4 dalis 2 straipsnis 3 ir 4 straipsniai 5 straipsnis 6 straipsnio 1 dalis 6 straipsnio 2 dalis 7 straipsnis 8 straipsnis 9 straipsnis 10 straipsnis 11 straipsnis 12 straipsnio 1 dalis 12 straipsnio 2 ir 3 dalys 13 straipsnio 1 dalis 13 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa 13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa 13 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa 13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys 13 straipsnio 6 dalis 13 straipsnio 7 dalis 13 straipsnio 8 dalis 13 straipsnio 9 dalis 14 straipsnis 15a straipsnis 16a straipsnis 16b straipsnis 17 straipsnis 18 straipsnis 19 straipsnis 20 straipsnis || 1 straipsnis 4 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis 4 straipsnio 1 ir 2 dalys 8 straipsnio 2 dalis --- 2 ir 3 straipsniai 5 straipsnis 8 straipsnio 2 dalis 7 straipsnis --- --- 12, 17 ir 18 straipsniai --- 10 straipsnis 13 ir 19 straipsniai ir 21 straipsnio b punktas --- 14 straipsnis 16 straipsnio 1 dalies b punktas 15 straipsnio 1 dalis 15 straipsnio 2 dalis --- --- 29 straipsnis 11 straipsnis 15 straipsnio 5 dalis 22 straipsnis 15 straipsnio 6 dalis ir 16 straipsnio 2 dalis --- 23 straipsnis 24 straipsnis 25 straipsnis 27 straipsnis 30 straipsnis 32 straipsnis

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse pasiūlymas.

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[29]

Politikos sritis – 2 išlaidų kategorijos 05 antraštinė dalis

1.3.        Pasiūlymo pobūdis

X Pasiūlymas susijęs su nauja priemone

¨ Pasiūlymas susijęs su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[30]

X Pasiūlymas susijęs su esamos priemonės pratęsimu

¨ Pasiūlymas susijęs su priemone, perorientuota į naują priemonę

Pasiūlymas susijęs su esamos priemonės pratęsimu, į ją įtraukiant naujų aspektų.

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiamečiai strateginiai tikslai, kurių siekiama šiuo pasiūlymu

Pasiūlymo tikslas – skatinti veiksmingai naudoti išteklius, siekiant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės ūkio augimo.

Žemės ūkio produktų propagavimo politika, kaip bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemone, turi būti siekiama BŽŪP reformos iki 2020 m. tikslų, visų pirma, stiprinti Europos žemės ūkio konkurencingumą vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas

Didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo pridėtinę vertę maisto tiekimo grandinėje

Atitinkama VGV / VGB veikla

05 02 – Intervencijos į žemės ūkio rinkas

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Pagal šį pasiūlymą bus nustatyta bendra propagavimo politikos strategija, kuri sudarys sąlygas tikslingai ir veiksmingai pasinaudoti trečiųjų šalių teikiamomis ekonominėmis galimybes, pavyzdžiui, susijusiomis su laisvosios prekybos susitarimais, ir tenkinti informavimo apie Europos žemės ūkio produktų privalumus poreikį.

Propagavimo strategijoje bus nustatyta, kokią informaciją teikti, visų pirma pabrėžiant BŽŪP ypatybes, pvz., tvarius gamybos būdus ir propaguojant kokybės sistemas.

Užimtumo požiūriu tikimasi ekonominio poveikio, tačiau įgyvendinant šį pasiūlymą turėtų būti išlaikytos darbo vietos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje, visų pirmą MVĮ (nes strategijoje MVĮ teikiama pirmenybė), kurios pagal skaičių sudaro 99 % žemės ūkio maisto pramonės įmonių ir kuriose dirba 63 % šio sektoriaus darbuotojų.

Supaprastinus atranką ir valdymą, kuriuos nuo šiol atliks Komisija (valstybės narės nebebus tarpinė grandis), tikimasi, kad padaugės programų, kuriose dalyvaus keleto ES šalių organizacijos (vadinamosios daugiašalės programos) ir kurios suteiks didelę Europos pridėtinę vertę.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Atsižvelgiant į tikslus nustatyti trys rodiklių lygiai:

Poveikio rodikliai:

–        Europos žemės ūkio prekybos balansas;

–        žemės ūkio pajamos.

Rezultatų rodikliai:

–        Europos žemės ūkio produktų eksportas;

–        pagal ES kokybės schemas ir ekologinio ūkininkavimo būdu gaminamos produkcijos vertė (netiesioginiai rodikliai, kuriais vertinama strategijos sėkmė – svarbiausios temos ir kt.);

–        vartotojų nuomonė apie produktus (apklausos, Eurobarometro tyrimai ir kt.).

Įgyvendinimo rodikliai:

– programų skaičius (vidaus rinka / trečiosios šalys);

– nauji paramos gavėjai (naujų pasiūlymus teikiančių organizacijų dalis lyginant su bendru pasiūlymus teikiančių organizacijų skaičiumi);

– daugiašalių programų skaičius.

1.5.        Pasiūlymo pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Pagrindinė problema – didžiulė konkurencija žemės ūkio sektoriuje, kilusi dėl trijų skirtingų priežasčių:

– trečiųjų šalių produktai stipriai konkuruoja su Europos žemės ūkio produktais;

– padidėjo ūkininkams keliami reikalavimai ir jų laikymosi kaina ES žemės ūkio ekonomikai. Pavyzdžiui, 2000–2012 m. pasaulio žemės ūkio produktų kainos padidėjo 82 %, o energijos ir trąšų kainos išaugo atitinkamai 261 % ir 286 %. Tai buvo didžiausias šuolis per pastaruosius 30 metų.

– ES žemės ūkio produktų privalumai menkai žinomi, ypač vidaus rinkoje. Pavyzdžiui, dauguma europiečių yra įsitikinę, kad pagrindinis Europos Sąjungos uždavinys įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką – užtikrinti, kad žemės ūkio produktai būtų geros kokybės, sveiki ir saugūs. Tačiau tik 14 % vartotojų sugeba atpažinti SKVN[31] ir SGN[32], svarbiausios Sąjungos įsteigtos kokybės sistemos, logotipus.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Bendra žemės ūkio politika yra tikra Europos politika. Valstybės narės ne įgyvendina atskiras 28 žemės ūkio politikas, o bendrai sujungia savo išteklius, kad remiantis bendru biudžetu ir bendromis taisyklėmis, įskaitant propagavimo taisykles, būtų vykdoma Europos politika. Visų pirma, bendrojoje rinkoje ėmusis veiksmų ES lygmeniu, bus padarytas didelis poveikis šiose srityse: a) bus paprasčiau įgyvendinti bendras informavimo programas, kurias savaime valstybės narės arba įmonės įgyvendina neaktyviai, o dabartinėmis ekonomikos krizės sąlygomis – dar mažiau, ir b) bus įgyvendinamos daugiašalės valstybių narių keitimosi patirtimi programos ir masto ekonomijos programos.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Informavimo ir propagavimo priemonės pagal BŽŪP buvo įgyvendinamos visuomet. Nuo 1999 m. įgyvendinant BŽŪP nustatyta horizontali informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo sistema, pagal kurią teikiama konkreti parama informavimo apie Europos žemės ūkio ir maisto sektorių ir jo propagavimo priemonėms, įgyvendinamoms vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse.

Iš daugelio dalykų matyti, kad Europos propagavimo politika yra labai svarbi ir kad ja pasiekiamas galutinis tikslas – Europos ūkininkams atlyginama už pastangas, kurias jie įdeda laikydamiesi aukštų BŽŪP standartų:

–        2009 m. Audito Rūmai atliko sistemos auditą, kuriame nagrinėtas informavimo ir propagavimo priemonių veiksmingumas ir išlaidų tvarkingumas. Audito Rūmai teigiamai įvertino sistemą, nors kiekybiškai poveikį įvertinti nelengva[33].

–        dabartinės sistemos rezultatai taip pat buvo aptarti sistemos vertinimo tyrimo išvadose[34];

–        kitoje politikos srityje atliktas USDA (Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio ministerijos) valdomų rinkų plėtros programų ekonominės naudos tyrimas, iš kurio matyti, kad JAV žemės ūkio produktų eksportas padidėja 35 USD išleidus kiekvieną papildomą dolerį pagal šias propagavimo programas, ir manoma, kad 50 % sumažinus propagavimui skirtą valstybės biudžetą žemės ūkio produktų eksportas sumažėtų 9 mlrd. USD. Šių skaičių patikimumo negalima garantuoti, tačiau įdomu pažymėti, kad jais patvirtinama akivaizdžiai teigiama viešosios informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo politikos vertė[35].

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlymu atsižvelgiama į įvairių sektorių ypatybes ir kartu numatoma stiprinti šios horizontalios informavimo ir propagavimo sistemos sąveiką su kitomis pagal BŽŪP taikomomis sektorių sistemomis; šio tikslo bus siekiama įgyvendinant bendros tapatybės plėtojimo ir propagavimo strategiją, kuri apims visų propagavimo priemonių vaizdinius ir turinio elementus.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas galioja nuo .... iki ...

– ¨  Finansinis poveikis nuo ... iki ...

X Pasiūlymo trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – ...... (žr. 3.2.1 punktą toliau).

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[36]

X Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas

– ¨ per savo departamentus, įskaitant savo darbuotojus Sąjungos delegacijose;

– X  per vykdomąsias įstaigas

X Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Netiesioginis valdymas pavedant biudžeto vykdymo užduotis:

– ¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

– ¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– ¨ EIB arba Europos investicijų fondui;

– ¨ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

– ¨ viešosios teisės įstaigoms;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Šiuo metu sistema valdoma pasidalijamojo valdymo būdu (pagrindinės programų įgyvendinimo išlaidos) ir tiesioginio centralizuoto valdymo būdu (Komisijos iniciatyva įgyvendinamos informavimo ir propagavimo priemonės).

Šiame pasiūlyme numatytas pasidalijamasis ir tiesioginis valdymas.

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 58/2003 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis Komisija ketina perduoti kai kurias informavimo ir propagavimo programų tiesioginio valdymo užduotis, visų pirma daugiašalių programų valdymo užduotis, esamai vykdomajai įstaigai, siekdama teikti efektyvesnes paslaugas ir didinti informuotumą apie ES įgyvendinamas informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemones.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Teisės aktuose numatytas programų vertinimas. Šiuo metu šie vertinimai atliekami kasmet, juos papildo bendras programos pabaigoje atliekamas vertinimas. Bus nustatyta bendra priemonių poveikio vertinimo sistema, ji bus derinama su bendra BŽŪP stebėsenos ir vertinimo sistema.

Informavimo ir propagavimo priemonių vertinimą papildys reguliariai išorės rangovų atliekami sistemos vertinimai.

Numatyta, kad ne vėliau kaip [2020 m.] gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks ataskaitą apie sistemos taikymą.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Horizontali informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo sistema taikoma nuo 2000 m. Ją taikant reguliariai vykdoma kontrolė, o stebėsenos ir kontrolės sistemos atitinkamai pritaikomos kiekvieną kartą, kai manoma esant reikalinga. Remiantis AGRI GD atliktais atitikties auditais ir Audito Rūmų atliktais auditais, nustatyta, kad didžiausia informavimo ir propagavimo priemonių rizika susijusi su nematerialiu kai kurių išlaidų pobūdžiu ir priemonių įgyvendinimu už Europos Sąjungos ribų.

2.2.2.     Informacija apie vidaus kontrolės sistemos nustatymą

Siekiant sumažinti riziką, bus nustatyta atrankos, įgyvendinimo, stebėsenos, kontrolės ir vertinimo tvarka.

Visų pirma Komisija nustatys geriausių programų atrankos procedūras ir jas išdėstys teisinėse priemonėse. Be to, ji nustatys konkrečias priemonių išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams sąlygas ir, atsižvelgdama į išlaidų pobūdį, galės finansuoti nustatyto dydžio sumas, taikyti vieneto sąnaudų skales ir kt. Ji atsižvelgs į tai, kad programas įgyvendins specializuotos vykdomosios institucijos, kartais už Europos Sąjungos ribų. Bus nustatyta kiekvienam išlaidų biudžeto valdymo būdui taikytina kontrolės tvarka.

Pasidalijamojo valdymo kontrolės sistema bus pagrįsta bendra BŽŪP kontrolės tvarka, peržiūrėta atliekant reformą (COM(2011) 628), visų pirma kiekvienos mokėjimo agentūros vadovo kiekvienais metais pateikiamu patikinimo pareiškimu.

Tiesioginio valdymo atveju dotacijų kontrolės sistema bus pagrįsta Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taisyklėmis, visų pirma Komisijos vidaus kontrolės standartų įgyvendinimu, visų su mokėjimų prašymais susijusių dokumentų ex ante patikra ir išlaidų metodų ex ante sertifikavimu, mokėjimų prašymų imties ex post auditu.

Propagavimo programų valdymo užduotis perdavus kitoms įstaigoms, Komisija taip pat taikys atitinkamas vykdomųjų įstaigų kontrolės priemones, vadovaudamasi Finansinio reglamento 65 straipsniu. Ji stebės ir kontroliuos, kaip vykdomoji įstaiga įgyvendina atitinkamus kontrolės tikslus, susijusius su jai pavestomis valdyti priemonėmis. Ši kontrolė bus numatyta kuruojančio generalinio direktorato ir agentūros bendradarbiavimo taisyklėse.

Komisijos kontrolė bus pagrįsta rizikos vertinimo metodika, siekiant, kad auditas būtų atliekamas didžiausios rizikos srityse.

2.2.3.     Kontrolės priemonių rizikos ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio įvertinimas

Informavimo ir propagavimo priemonėms bus ir toliau taikoma dabartinė EŽŪGF išlaidų valdymo ir kontrolės sistema.

Valstybių narių vykdomos kontrolės kainos analizė pateikta poveikio vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamų BŽŪP reformos aktų (COM(2011) 626), 8 priede.

Komisijos vykdomos kontrolės kaina lyginant su dabartine padėtimi bus padidinta atsižvelgiant į bendrą išlaidų didėjimą (pvz., dvigubai padidėjusias pasidalijamojo valdymo išlaidas), ypač išlaidų, susijusių su tiesioginio valdymo programomis.

Šios sistemos naujovė – tiesiogiai valdomos daugiašalės programos. Kontrolės išlaidas galima įvertinti tik remiantis panašaus pobūdžio programos kontrolės išlaidomis. Kaip pavyzdį galima nurodyti įmonių ir MVĮ konkurencingumo programas (COM(2011) 834).

Numatoma, kad dėl pasiūlymo EŽŪGF klaidų lygis nepadidės.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Teisės aktų dėl BŽŪP reformos paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos pasiūlymu, numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartines išsamias kontrolės ir baudų, kurias skiria mokėjimo agentūros, sistemas, įtraukiant bendrąsias pagrindines savybes ir konkrečias taisykles, suderintas su kiekvienos pagalbos schemos ypatumais. Reglamentas dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos taip pat bus taikomas būsimam reglamentui dėl propagavimo politikos.

Apskritai kontrolės sistemose numatyta atlikti nuodugnų 100 % paramos paraiškų administracinį patikrinimą, prireikus kryžminę patikrą su kitomis duomenų bazėmis, išankstinius mokėjimų patikrinimus vietoje, tikrinant mažiausią sandorių skaičių, priklausomai nuo konkrečiai sistemai priskiriamo rizikos laipsnio. Jei atliekant šiuos patikrinimus vietoje išaiškinama daug pažeidimų, turi būti atliekamas papildomas patikrinimas.

Be to, teisės aktų dėl BŽŪP reformos paketu numatoma, kad valstybės narės vykdys pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, juos aiškinsis ir taisys, taikys veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas, kaip nustatyta Sąjungos teisės aktuose ir nacionaliniuose įstatymuose, ir išieškos visas nepagrįstai išmokėtas sumas su palūkanomis. Jame nustatytas automatinis nepagrįstai išmokėtų sumų neišieškojimo kompensavimo mechanizmas, pagal kurį atvejais, kai išieškojimas neatliekamas per ketverius metus nuo išieškojimo prašymo arba per aštuonerius metus teismo proceso atveju, nesusigrąžintas sumas apmoka atitinkama valstybė narė. Šis mechanizmas taps stipria paskata valstybėms narėms kuo greičiau susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas. Be to, kalbant apie kitai įstaigai patikėtas vykdyti būsimos propagavimo politikos valdymo užduotis, vykdomoji įstaiga privalės Komisijai pranešti apie galimą sukčiavimą ir pažeidimus kiekvienu atveju ir reguliariai skelbiamose atskaitose.

Griežta kontrolės sistema yra būtina ir dėl to, kad propagavimo priemonių įgyvendinimas perduodamas vykdomosioms institucijoms, kurios sutartiniais santykiais susijusios tik su paramos gavėjais. Vykdomosios institucijos yra komerciniai subjektai, turintys teisę gauti pelno, todėl reikės atidžiai tikrinti, ar priemonės įgyvendinamos teisėtai.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas ........................................] || DA / NDA ([37]) || ELPA šalių[38] || šalių kandidačių[39] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

2 || 05 02 10 01 – Skatinimo priemonės — Valstybių narių mokėjimai 05 02 10 02 – Skatinimo priemonės — Tiesioginės Sąjungos išmokos || NDA DA || NE NE || NE NE || NE NE || NE NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas ........................................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

2 || 05 01 04 XX – Vykdomoji įstaiga || NDA || NE || NE || NE || NE

Pastabos

Komisija ketina perduoti dalį įgyvendinimo įgaliojimų vykdomajai įstaigai. Tokiu atveju 5 išlaidų kategorijoje reikės sukurti biudžeto eilučių.

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija   || 2 || Tvarus augimas. Gamtos ištekliai. Tarpinė viršutinė riba, skirta su rinka susijusioms išlaidoms ir tiesioginėms išmokoms

AGRI GD (*) || || || 2014 m.[40] || 2015 m.[41] || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

05 02 10 01 || Įsipareigojimai || (1) || 0,0 || 0,0 || 4,0 || 5,0 || 9,0 || 36,0 || 36,0 || 90,0

Mokėjimai || (2) || 0,0 || 0,0 || 4,0 || 5,0 || 9,0 || 36,0 || 36,0 || 90,0

05 02 10 02 || Įsipareigojimai || (1a) || 0,5 || 0,5 || 15,0 || 54,0 || 90,0 || 103,0 || 103,0 || 366,0

Mokėjimai || (2a) || 0,2 || 0,2 || 0,5 || 12,7 || 31,1 || 58,6 || 84,2 || 187,5

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[42] || || || || || || || ||

05 01 04 xx || || (3) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

IŠ VISO asignavimų AGRI GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,5 || 0,5 || 19,0 || 59,0 || 99,0 || 139,0 || 139,0 || 456, 0

Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,2 || 0,2 || 4,5 || 17,7 || 40,1 || 94.6 || 120,2 || 277,5

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,5 || 0,5 || 19,0 || 59,0 || 99,0 || 139,0 || 139,0 || 456,0

Mokėjimai || (5) || 0,2 || 0,2 || 4,5 || 17,7 || 40,1 || 94,6 || 120,2 || 277,5

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,5 || 0,5 || 19,0 || 59,0 || 99,0 || 139,0 || 139,0 || 456,0

Mokėjimai || =5+ 6 || 0,2 || 0,2 || 4,5 || 17,7 || 40,1 || 94,6 || 120,2 || 277,5

(*) Pastabos

– Nurodytos sumos – tai papildomo finansinio poveikio, palyginti su 2013 m. biudžetu, įvertinimas. Sumų paskirstymą biudžeto eilutėse gali tekti patikslinti atsižvelgiant į programų įgyvendinimą.

– Komisija ketina nuo 2016 m. perduoti dalį įgyvendinimo įgaliojimų vykdomajai įstaigai. Numatomų išlaidų sumas ir paskirstymą gali tekti patikslinti atsižvelgiant į perduotų įgyvendinimo įgaliojimų mastą.

Informacijai – bendra numatoma išlaidų suma || || || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || || mln. EUR

Biudžetiniai metai || || || || || || 2013 m. biudžetas || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || Iš viso 2014–2020 m.

|| || || || || || || || || || || || || || ||

05 02 10 01 – Skatinimo priemonės – Valstybių narių mokėjimai || || 60,0 || 60,0 || 60,0 || 64,0 || 65,0 || 69,0 || 96,0 || 96,0 || 510,0

05 02 10 02 – Skatinimo priemonės – Tiesioginės Sąjungos išmokos || Įsipareigojimai || 1,0 || 1,5 || 1,5 || 16,0 || 55,0 || 91,0 || 104,0 || 104,0 || 373,0

|| || || || || || Mokėjimai || 1,1 || 1,4 || 1,4 || 1,6 || 13,9 || 32,2 || 59,8 || 85,4 || 195,5

|| || || || || || || || || || || || || || ||

05 01 04 XX – Vykdomoji įstaiga || || || || || || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m. || p. m.

|| || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || Įsipareigojimai || 61,0 || 61,5 || 61,5 || 80,0 || 120,0 || 160,0 || 200,0 || 200,0 || 883,0

|| || || || || || Mokėjimai || 61,1 || 61,4 || 61,4 || 65,6 || 78,9 || 101,2 || 155,8 || 181,4 || 705,5

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija:   || 5 || „Administracinės išlaidos“ (palyginti su 2013 m. biudžetu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

AGRI GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,019 || 0,099 || -0.499 || -0.147 || 0.188 || 0.675 || 0,922 || 1,257

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,000 || 0,000 || 0,002 || 0,006 || 0,003 || -0,001 || -0,001 || 0,009

IŠ VISO AGRI GD || Asignavimai || 0,019 || 0,099 || -0,497 || -0,141 || 0,191 || 0,674 || 0,921 || 1,266

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ   || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,019 || 0,099 || -0,497 || -0,141 || 0,191 || 0,674 || 0,921 || 1,266

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,519 || 0,559 || 18,501 || 58,583 || 99,188 || 139,675 || 139,922 || 457,266

Mokėjimai || 0,219 || 0,299 || 4,003 || 17,559 || 40,291 || 95,274 || 121,122 || 278,766

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– X  Pasiūlymui įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR

Nurodyti tikslus ir rezultatus || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[43] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

KONKRETUS TIKSLAS[44] || Didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo pridėtinę vertę maisto tiekimo grandinėje

Rezultatas[45] || Programų skaičius (vidaus rinka / trečiosios šalys) || || || || || || || || || || || || || || || ||

Rezultatas45 || Nauji paramos gavėjai (naujų pasiūlymus teikiančių organizacijų dalis, palyginti su bendru pasiūlymus teikiančių organizacijų skaičiumi) || || || || || || || || || || || || || || || ||

Rezultatas45 || Daugiašalių programų skaičius || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– X  Pasiūlymui įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 2,508 || 2,588 || 1,990 || 2,342 || 2,677 || 3,164 || 3,411 || 18,680

Kitos administracinės išlaidos || 0,110 || 0,110 || 0,111 || 0,116 || 0,113 || 0,109 || 0,109 || 0,778

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 2,618 || 2,698 || 2,101 || 2,458 || 2,790 || 3,273 || 3,520 || 19,458

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[46] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO (*) || 2,618 || 2,698 || 2,101 || 2,458 || 2,790 || 3,273 || 3,520 || 19,458

(*) Šie duomenys galėtų būti patikslinti atsižvelgiant į numatomą įgaliojimų delegavimą.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami.

– X  Pasiūlymui įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. ||

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 19 || 19,5 || 13,7 || 15,3 || 17,1 || 20,1 || 21,6 ||

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas – FTE)[47]

|| XX 01 02 01 (CA, SNE, INT, finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0 || 0,2 || 2,6 || 4,6 || 6,0 || 7,3 || 8,0 ||

|| XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy [48] || - būstinėje || || || || || || || ||

|| - delegacijose || || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || ||

|| IŠ VISO (*) || 19 || 19,7 || 16,3 || 19,9 || 23,1 || 27,4 || 29,6 ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

(*) Ši siūloma programa – viena iš programų, kurių įgyvendinimą ketinama perduoti vykdomajai įstaigai. Taigi šie duomenys galėtų būti patikslinti galutinai perdavus įgyvendinimo įgaliojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Žemės ūkio produktų propagavimo politikos įgyvendinimas

Išorės personalas ||

3.2.4.     Suderinamumas su daugiamete finansine programa

– X  Pasiūlymas atitinka 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymus.

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

Pastabos

2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlyme[49] numatytos pirmojo BŽŪP ramsčio tiesioginių išmokų ir rinkų priemonių išlaidų sumos. Dėl atsargumo Komisija atsižvelgė į 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl DFP. Jei bus priimtas DFP reglamentas, informavimo ir propagavimo priemonės bus finansuojamos neviršijant 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos sutartų EŽŪGF viršutinės ribos sumų.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

– X Pasiūlyme numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Sąjungos finansinis įnašas į programos priemones nurodytas reglamento projekto 15 ir 18 straipsniuose. Šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti visos trečiųjų šalių įnašo sumos, nes įnašo dydžiai skiriasi, atsižvelgiant į 15 ir 18 straipsniuose nustatytas sąlygas.

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– X  Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨            nuosaviems ištekliams

– ¨            įvairioms įplaukoms

[1]               Šaltinis – Europos Sąjungos maisto ir gėrimų pramonės konfederacijos 2010 m. metinė ataskaita.

[2]               Pietryčių Azijos valstybių asociacija.

[3]               2013 m. spalio mėn. Australian Bureau of Agricultural and Resource Economics and Sciences parengta ataskaita „What Asia wants Long-term food consumption trends in Asia“.

[4]               Šaltinis – Centre for Economic Policy Research 2013 m. TRADE generaliniam direktoratui parengtas dokumentas „Reducing Transatlantic Barriers to Trade and Investement – An Economic Assessment“, Londonas.

[5]               Šaltinis – Copenhagen Economics 2010 m. parengta TRADE generaliniam direktoratui skirta galutinė ataskaita „Assessment of Barriers to Trade and Investment between the EU and Japan“.

[6]               2000 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2826/2000 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo veiksmų vidaus rinkoje (OL L 328, 2000 12 23, p. 2) ir 1999 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2702/1999 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų skatinimo trečiosiose šalyse priemonių (OL L 327, 1999 12 21, p. 7).

[7]               2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L 3, 2008 1 5, p. 1).

[8]               2008 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 501/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo taisyklės (OL L 147, 2008 6 6, p. 3).

[9]               2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1.).

[10]             COM(2011) 500 (6.1.3 punktas).

[11]             2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, 2003 1 16, p. 1).

[12]             Reglamentas (ES) Nr. ....., OL ...

[13]             OL C..., p..

[14]             OL C..., p..

[15]             2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L 3, 2008 1 5, p. 1).

[16]             2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

[17]             2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

[18]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX/20.., kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, OL ....

[19]             Reglamentas (ES) Nr. [COM(2011) 416] dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, OL ...

[20]             2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).

[21]             2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/091 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

[22]             2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 23/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

[23]             2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

[24]             ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES), kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas), OL ...

[25]             2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1–22).

[26]             1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2–5).

[27]             2004 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimas 2004/391/EB dėl patariamųjų grupių, sprendžiančių bendros žemės ūkio politikos klausimus (OL L 120, 2004 4 24, p. 50).

[28]             2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (OL L 214, 2006 8 4, p. 7).

[29]             VGV – veikla grindžiamas valdymas–, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[30]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[31]             Saugoma kilmės vietos nuoroda

[32]             Saugoma geografinė nuoroda

[33]             Audito Rūmų ataskaitos Nr. 10/2009 „Dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių“ santraukos V punktas.

[34]             http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/promotion/index_en.htm

[35]             http://www.wheatworld.org/wp-content/uploads/trade-global-insight-map-report-march2010-20100423.pdf

[36]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[37]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[38]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[39]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[40]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Sąmata pagrįsta prielaida, kad įgyvendinimas prasidės 2016 m.

[41]             Prieš reformą nustatytos 2015 m. sumos pateikiamos informacijai; jos nesiskiria nuo 2014 m. sumų ir neturi įtakos išsamioms 2015 m. prognozėms, kurios bus parengtos sudarant 2015 m. biudžeto projektą.

[42]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[43]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[44]             Kaip apibūdinta 1.4.2 dalyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“.

[45]             Laikantis Reglamento (ES) Nr. [xxx/xxxx] dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos [horizontalusis BŽŪP reglamentas] 110 straipsnio, bus nustatyta bendra stebėsenos ir vertinimo sistema, todėl rodiklių lentelės tinkamai bus užpildytos vėliau.

[46]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[47]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

[48]             Neviršijant ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[49]             COM(2011) 500, 2011 6 29.