AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Remdamasi Tarybos suteiktu leidimu[1], Europos Komisija pradėjo derybas su Komorų Sąjunga dėl Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo protokolo atnaujinimo. Šioms deryboms pasibaigus, 2013 m. liepos 05 d. derybininkai parafavo naujojo protokolo projektą. Naujasis protokolas apima 3 metų laikotarpį nuo 13 straipsnyje nurodytos laikino taikymo dienos – 2014 m. sausio 1 d.

Pagrindinis susitarimo protokolo tikslas – atsižvelgiant į esamą likutį pasiūlyti Europos Sąjungos laivams žvejybos galimybes Komorų Sąjungos žvejybos zonoje. Komisija rėmėsi ir išorės ekspertų atlikto ex post įvertinimo rezultatais.

Protokolu siekiama sustiprinti Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos bendradarbiavimą, kad būtų sukurta partnerystės sistema tausios žuvininkystės politikai plėtoti ir žuvininkystės ištekliams atsakingai naudoti Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

Konkrečiau, protokole numatomos tokių kategorijų žvejybos galimybės:

– 42-iems tunų žvejybos seineriams;

– 20-čiai paviršinėmis ūdomis žvejojančių laivų.

Tuo remdamasi, Komisija siūlo, kad Taryba leistų pasirašyti ir laikinai taikyti šį naująjį protokolą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotasi vertinant 2011–2013 m. protokolą. Su valstybių narių ekspertais konsultuotasi techninių susitikimų metu. Po šių konsultacijų padaryta išvada, kad žvejybos protokolą su Komorų Sąjunga reikia išlaikyti.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Ši procedūra pradėta kartu su procedūromis, susijusiomis su Tarybos sprendimu sudaryti protokolą bei su Tarybos reglamentu dėl žvejybos galimybių pasidalijimo tarp ES valstybių narių.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

600 000 EUR metinę finansinę kompensaciją sudaro a) 6 000 tonų orientacinis kiekis, susijęs su 300 000 EUR kompensacija ir b) 300 000 EUR parama Komorų Sąjungos žuvininkystės sektorinės politikos plėtrai. Ta parama dera su žuvininkystės nacionalinės politikos tikslais, ypač su Komorų Sąjungos kovos su neteisėta žvejyba poreikiais.

2013/0381 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinė kompensacija, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir jo laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       2006 m. spalio 5 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1563/2006 dėl Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo sudarymo[2];

(2)       2007 m. gegužės 3 d. ir 2008 m. kovo 6 d. atitinkamai Europos bendrija ir Komorų Sąjunga viena kitai pranešė apie susitarimui įsigalioti būtinų procedūrų užbaigimą[3];

(3)       šio partnerystės susitarimo protokolas baigs galioti 2013 m. gruodžio 31 d.;

(4)       Taryba leido Komisijai derėtis dėl naujojo protokolo, kuriuo Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, kurie priklauso Komorų Sąjungos  jurisdikcijai; šioms deryboms pasibaigus, 2013 m. liepos 5 d. buvo parafuotas naujojo protokolo projektas;

(5)       Europos Sąjungai naudinga sudaryti žvejybos partnerystės susitarimą su Komorų Sąjunga sudarant protokolą, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir atitinkama finansinė kompensacija bei atsakingos ir tausios žvejybos skatinimo sąlygos Komorų Sąjungos žvejybos zonoje;

(6)       reikėtų leisti pasirašyti šį naująjį protokolą su sąlyga, kad vėliau jis gali būti sudarytas;

(7)       reikėtų užtikrinti, kad Sąjungos laivų žvejybos veikla būtų atnaujinta, todėl reikėtų naująjį protokolą laikinai taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Leidžiama pasirašyti Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolą, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinė kompensacija, Europos Sąjungos vardu, su sąlyga, kad minėtas protokolas bus sudarytas.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos generalinis sekretoriatas protokolo derybininko nurodytam asmeniui išduoda įgaliojamuosius raštus protokolui pasirašyti, su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

3 straipsnis

Protokolas iki jo įsigaliojimo laikinai taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

PRIEDAS

PROTOKOLAS

Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolas, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinė kompensacija

1 straipsnis Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1.           Pagal susitarimo 5 straipsnį trims metams nuo 2014 m. sausio 1 d. suteikiamos tokios žvejybos galimybės:

toli migruojančių rūšių žuvys (1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 1 priede išvardytos rūšys), išskyrus Alopiidae ir Sphyrnidae šeimas, taip pat šias rūšis: Cetorhinus maximus, Rhincodon typus, Carcharodon carcharias, Carcharhinus falciformis, Carcharhinus longimanus;

– tunų seineriai:       42 laivai,

– paviršinėmis ūdomis žvejojantys laivai:      20 laivų.

2.           1 dalis yra taikoma, atsižvelgiant į šio protokolo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatas.

3.           Su Europos Sąjungos valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai (toliau – Europos Sąjungos laivai) Komorų Sąjungos žvejybos zonoje gali žvejoti tik turėdami galiojantį žvejybos leidimą, Komorų Sąjungos išduotą pagal šį protokolą.

2 straipsnis Finansinė kompensacija. Mokėjimo tvarka

1.           Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 7 straipsnyje nustatyta finansinė kompensacija 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui yra 1 800 000 EUR.

2.           Finansinė kompensacija apima:

(a) 300 000 EUR dydžio metinę sumą už galimybę žvejoti Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, atitinkančią 6 000 t metinį orientacinį kiekį ir

(b) 300 000 EUR metinę specialią sumą, skirtą Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus politikai remti ir įgyvendinti.

3.           1 dalis yra taikoma, atsižvelgiant į šio protokolo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių ir susitarimo 12 ir 13 straipsnių nuostatas.

4.           1 dalyje numatytą metinę kompensaciją Europos Sąjunga moka po 600 000 EUR per metus šio protokolo taikymo laikotarpiu, tai atitinka 2 dalies a ir b punktuose numatytos metinės kompensacijos sumą.

5.           2 dalies a punkte numatytą finansinę kompensaciją už Europos Sąjungos laivų teisę žvejoti Komorų Sąjungos žvejybos zonose Sąjunga sumoka ne vėliau kaip per 90 dienų pradėjus laikinai taikyti protokolą, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip per 60 dienų po protokolo įsigaliojimo metinių dienos.

6.           Abi šalys vykdo reguliarią Europos Sąjungos laivų Komorų Sąjungos žvejybos zonoje sužvejoto kiekio priežiūrą. Tuo tikslu abi šalys jungtiniame komitete reguliariai nagrinėja ES laivų, esančių Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų duomenis.

7.           Jei Europos Sąjungos laivų Komorų Sąjungos žvejybos zonoje sužvejotų žuvų bendras kiekis per metus viršija 2 dalies a punkte nurodytą orientacinį kiekį, visa metinė finansinė kompensacija padidinama 50 EUR suma už kiekvieną papildomą sužvejotų žuvų toną per aptariamus metus. Tačiau metinis Europos Sąjungos mokamos finansinės kompensacijos dydis negali būti daugiau nei dvigubai didesnis už 2 dalies a punkte nurodytą sumą (600 000 EUR). Jei Europos Sąjungos laivų sužvejotas bendras kiekis viršija kiekį, atitinkantį dvigubą bendrą metinę sumą, suma, mokėtina už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokama kitais metais.

8.           2 dalies a punkte numatytos finansinės kompensacijos paskirstymas yra išskirtinė Komorų valdžios institucijų kompetencija.

9.           Šio protokolo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta finansinė kompensacija yra pervedama į valstybinio iždo sąskaitą Komorų centriniame banke. Komorų Sąjunga Europos Sąjungai kasmet praneša šios sąskaitos duomenis.

10.         Iš šios sąskaitos 2 straipsnio b punkte numatyta finansinės kompensacijos dalis bus pervesta į Komorų centriniame banke Žuvininkystės ministerijos atidarytą sąskaitą TR 5006.

3 straipsnis Atsakingos ir tausios žuvininkystės skatinimas Komorų vandenyse

1.           Ne vėliau kaip po trijų mėnesių po šio protokolo laikino taikymo pradžios, žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete šalys susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir jos taikymo taisyklių, visų pirma:

(a) metinių ir daugiamečių gairių, kuriomis remiantis bus naudojamas 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta finansinė kompensacija;

(b) metinių ir daugiamečių tikslų, kuriuos įgyvendinant būtų užtikrinta tausi ir atsakinga žuvininkystė, atsižvelgiant į Komorų Sąjungos nacionalinės žuvininkystės ir kitų sričių politikos, nustatančios tokios žvejybos veiklos vykdymo sąlygas, prioritetus;

(c) kasmetinio rezultatų vertinimo kriterijus ir tvarką.

2.           Visus pasiūlytus daugiametės sektorinės programos pakeitimus turi patvirtinti abi šalys jungtiniame komitete.

3.           Abi šalys jungtiniame komitete kasmet įvertina daugiametės sektoriaus programos įgyvendinimo rezultatus. Jei būtina, abi šalys toliau vykdo šią priežiūrą ir pasibaigus šio protokolo galiojimo laikotarpiui, kol bus visiškai išnaudotas 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas speciali finansinė kompensacija.

4.           Kiekvienais metais Komorų Sąjunga nusprendžia, ar prie 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos finansinės kompensacijos reikia skirti papildomą sumą daugiametei sektoriaus programai įgyvendinti. Apie tokį skyrimą pranešama Europos Sąjungai.

4 straipsnis Mokslinis bendradarbiavimas siekiant plėtoti atsakingą žvejybą

1.           Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žuvininkystę Komorų Sąjungos žvejybos zonose, remdamosi tuose vandenyse žvejojančių įvairių laivynų laivų tarpusavio nediskriminavimo bei kovos su neteisėta, nedeklaruota ir nereguliuojama (NNN) žvejyba principais.

2.           Šio protokolo galiojimo laikotarpiu Europos Sąjunga ir Komorų Sąjunga stengiasi stebėti išteklių būklę Komorų Sąjungos žvejybos zonose.

3.           Abi šalys laikosi Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) rekomendacijų ir įsipareigoja skatinti bendradarbiavimą paregionio lygmeniu, siekdamos atsakingo žvejybos rajonų valdymo.

4.           Pagal susitarimo 4 straipsnį, remdamosi IOTC priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į geriausias turimas mokslines išvadas, šalys tariasi susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdyje ir atitinkamais atvejais po mokslinio pasitarimo ir bendru sutarimu patvirtina Europos Sąjungos laivų taikomas išsaugojimo technines priemones, skirtas tausiam išteklių naudojimui.

5 straipsnis Žvejybos galimybių ir techninių priemonių persvarstymas bendru sutarimu jungtiniame komitete

1.           Pagal susitarimo 9 straipsnį jungtinis komitetas galės persvarstyti 1 straipsnyje numatytas žvejybos galimybes ir jas pakoreguoti bendru susitarimu komitete, jei jos neprieštaraus mokslinėms nuomonėms ir rekomendacijoms bei IOTC rezoliucijoms.

2.           Tokiu atveju, proporcingai ir pro rata temporis pakoreguojama 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta finansinė kompensacija. Tačiau bendra Europos Sąjungos mokamos finansinės kompensacijos suma negali viršyti 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos sumos daugiau nei dvigubai.

3.           Jungtinis komitetas, jei reikės, galės išnagrinėti ir bendru sutarimu pritaikyti nuostatas, susijusias su žvejybos sąlygomis bei šio protokolo ir jo priedų taikymo taisykles.

6 straipsnis Eksperimentinė žvejyba ir naujos žvejybos galimybės

1.           Jei Europos Sąjungos laivai yra suinteresuoti 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, patikrinti naujų išteklių žvejybos techninį įgyvendinamumą ir ekonominį rentabilumą, pagal galiojančius Komorų įstatymus gali būti išduoti leidimai tokiai eksperimentinei veiklai. Kiek įmanoma, tokia eksperimentinė žvejyba vykdoma su esama moksline ir vietos technikos parama.

2.           Tuo tikslu Europos Sąjunga perduoda Komorų valdžios institucijoms eksperimentinės žvejybos licencijų paraiškas, sudarytas iš techninių dokumentų, kuriuose nurodoma:

– planuojamos žvejoti rūšys,

– techninės laivo charakteristikos,

– laivo pareigūnų patirtis, susijusi su atitinkama žvejybos veikla,

– reiso techninės detalės (trukmė, įrankiai, žvalgymo rajonas ir kt.),

– renkama informacijos rūšis siekiant užtikrinti mokslinę priežiūrą poveikio, daromo šios veiklos ištekliams ir ekosistemoms.

3.           Eksperimentinės žvejybos leidimai turėtų būti suteikiami ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui. Jiems taikomas Komorų institucijų nustatytas mokestis.

4.           Eksperimentinės žvejybos tikslus atitinkantis ir per ją sužvejotas žuvų kiekis lieka laivo savininko nuosavybė.

5.           Išsamūs kampanijos rezultatai perduodami nagrinėti jungtiniam komitetui.

6.           Jei šalys mano, kad eksperimentinės žvejybos kampanijos davė teigiamų rezultatų, jungtinio komiteto posėdyje Komorų valdžios institucijos Europos Sąjungos laivams gali skirti naujų rūšių žvejybos galimybių, galiosiančių iki šio protokolo galiojimo pabaigos. Tokiu atveju, padidinama šio protokolo 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta finansinė kompensacija. Atitinkamai keičiami priede numatyti laivų savininkams taikomi mokesčiai ir kitos sąlygos.

7 straipsnis Finansinės kompensacijos mokėjimo sustabdymas ir peržiūra

1.           Po konsultacijos jungtiniame komitete 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose numatyta finansinė kompensacija gali būti persvarstyta arba jos mokėjimas sustabdytas, jei:

(a) Komorų Sąjungos žvejybos zonoje trukdoma vykdyti žvejybos veiklą dėl neįprastų priežasčių, išskyrus gamtos reiškinius;

(b) žymiai pasikeičia kurios nors šalies žuvininkystė politikos apibrėžtis bei įgyvendinimas, ir tai paveikia šio protokolo nuostatas;

(c) pradedami taikyti Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatyti konsultacijos mechanizmai dėl esminių elementų ir pagrindinių žmogaus teisių, kaip apibrėžta to susitarimo 9 straipsnyje.

2.           Europos Sąjunga gali persvarstyti arba iš dalies ar visiškai sustabdyti šio protokolo 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos specialios finansinės kompensacijos mokėjimą, jei:

(a) jungtiniam komitetui atlikus įvertinimą, gauti rezultatai neatitinka programavimo tikslų;

(b) ši finansinė kompensacija nepanaudojama.

3.           Bendru šalių sutarimu finansinė kompensacija vėl pradedama mokėti, kai tik atstatoma ankstesnė prieš 1 dalyje numatytus įvykius buvusi padėtis, ir (arba) kai 2 dalyje minėti finansinio įgyvendinimo rezultatai tai pateisina.

8 straipsnis Protokolo įgyvendinimo sustabdymas

1.           Po konsultacijų jungtiniame komitete šio protokolo įgyvendinimas gali būti sustabdytas vienos iš šalių iniciatyva, jei:

(a) Komorų Sąjungos žvejybos zonoje trukdoma vykdyti žvejybos veiklą dėl neįprastų priežasčių, išskyrus gamtos reiškinius;

(b) žymiai pasikeičia kurios nors šalies žuvininkystė politikos apibrėžtis bei įgyvendinimas, ir tai paveikia šio protokolo nuostatas;

(c) pradedami taikyti Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatyti konsultacijos mechanizmai dėl esminių elementų ir pagrindinių žmogaus teisių, kaip apibrėžta to susitarimo 9 straipsnyje;

(d) Europos Sąjunga neatlieka 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos finansinės kompensacijos mokėjimo dėl kitų priežasčių nei išvardytosios šio protokolo 7 straipsnyje;

(e) nėra išsprendžiamas rimtas abiejų šalių ginčas dėl šio protokolo taikymo ar aiškinimo;

2.           Jei protokolo įgyvendinimas sustabdomas dėl kitų nei 1 dalies c punkte išvardytų priežasčių, suinteresuotoji šalis apie tai raštu turi pranešti ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki planuojamo sustabdymo dienos. Jei protokolo įgyvendinimas sustabdomas dėl 1 dalies c punkte nurodytų priežasčių, sustabdymas įsigalioja iš karto priėmus sprendimą.

3.           Protokolo galiojimo sustabdymo atveju šalys toliau tariasi dėl draugiško iškilusio ginčo sprendimo. Kai toks sprendimas randamas, protokolas vėl pradedamas taikyti, o finansinės kompensacijos suma sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

9 straipsnis Taikomi teisės aktai

1.           Europos Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, taikomi Komorų Sąjungoje galiojantys teisės aktai, išskyrus atvejus, kai susitarime ar šiame protokole numatyta kitaip.

2.           Šalys viena kitai praneša apie visus su žuvininkystės politika ar teisės aktais susijusius pasikeitimus.

10 straipsnis Keitimosi duomenimis kompiuterizavimas

1.           Komorų Sąjunga ir Europos Sąjunga įsipareigoja kuo greičiau įdiegti informacines sistemas, reikalingas norint elektroniniu būdu keistis visa su susitarimo įgyvendinimu susijusia informacija ir dokumentais.

2.           Šiame protokole numatytų dokumentų elektroninė versija bet kuriuo metu bus laikoma lygiaverte popierinei versijai.

3.           Komorų Sąjunga ir ES nedelsdamos praneša viena kitai apie bet kokį informatikos sistemos sutrikimą. Tokiu atveju su susitarimo įgyvendinimu susiję elektroniniai duomenys ir dokumentai automatiškai pakeičiami jų popierinėmis versijomis.

11 straipsnis Duomenų konfidencialumas

Komorų Sąjunga ir Europos Sąjunga įsipareigoja visus taikant susitarimą gautus su Europos laivais ir jų žvejybos veikla susijusius asmens duomenis visada naudoti tiksliai laikantis konfidencialumo ir duomenų apsaugos principų.

12 straipsnis Denonsavimas

1.           Norėdama denonsuoti šį protokolą, atitinkama šalis apie savo ketinimą kitai šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki numatytos denonsavimo įsigaliojimo dienos.

2.           Prieš tai minėto pranešimo pateikimas yra šalių konsultacijų pradžia.

13 straipsnis Laikinas taikymas

Šis protokolas ir jo priedas laikinai taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.

14 straipsnis Įsigaliojimas

Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja nuo šalių pranešimo viena kitai apie šiam tikslui skirtų procedūrų baigimą dienos.

PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLOS SĄLYGOS

I skyrius. Bendrosios nuostatos

1.           Kompetentingos institucijos skyrimas

Šio priedo tikslais ir jei nėra nurodyta kitaip, bet kokia nuoroda į Europos Sąjungos (ES) arba į Komorų Sąjungos kompetentingą instituciją šiame priede reiškia:

– Europos Sąjunga: Europos Komisiją, esant reikalui, tarpininkaujant ES delegacijai Mauricijuje;

– Komorų Sąjunga: Komorų žuvininkystės ministeriją.

2.           Žvejybos zona

Siekiant nepakenkti smulkiajai žvejybai, Europos Sąjungos laivams neleidžiama žvejoti arčiau nei 10 jūrmylių nuo salų pakrančių.

Be to, ES laivams draudžiama plaukioti ir žvejoti 3 jūrmylių spinduliu nuo Komorų Sąjungos žuvininkystės ministerijos įrengtų žuvų telkimo įrenginių. Išduodama žvejybos leidimus, ministerija nurodo žuvų telkimo įrenginių vietas laivų savininkams.

Informacija apie laivybai ir žvejybai draudžiamas zonas ir bet koks jų pakeitimas, apie kurį turi būti pranešama ne vėliau kaip likus 2 mėn. iki įsigaliojimo, taip pat perduodama ES.

3.           Banko sąskaita

Prieš laikinai įsigaliojant protokolui Komorų Sąjunga ES praneša Komorų centrinio banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turėtų būti pervedamos ES laivų vadovaujantis susitarimu mokamos sumos, rekvizitus. Banko pavedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

II SKYRIUS. ŽVEJYBOS LEIDIMAI

Šiame priede žvejybos leidimas – tai teisė užsiimti žvejybos veikla nustatytu laikotarpiu, tam tikroje zonoje arba taikant tam tikrą žvejybos būdą.

1.           Tunų žvejybos leidimui gauti būtina sąlyga. Reikalavimus atitinkantys laivai

1.1.        Susitarimo 7 straipsnyje nurodyti žvejybos leidimai išduodami su sąlyga, kad laivas yra įtrauktas į ES žvejybos laivų registrą ir į leidimą turinčių žvejybos laivų IOTC sąrašą ir kad buvo įvykdytos visos ankstesnės laivo savininko, kapitono ar su pačiu laivu susijusios prievolės, atsiradusios dėl remiantis susitarimu ir Komorų Sąjungos žuvininkystės įstatymais Komorų Sąjungos žvejybos zonoje vykdytos žvejybos veiklos.

1.2.        Europos Sąjungos laivui, norinčiam gauti žvejybos leidimą, gali atstovauti Komoruose reziduojantis agentas.

2.           Žvejybos leidimo paraiška

2.1.        Europos Sąjungos kompetentingos institucijos Komorų Sąjungos kompetentingoms institucijoms pateikia paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip likus 20 dienų iki prašomos leidimo galiojimo pradžios dienos.

2.2.        Jei žvejybos leidimo paraiška pagal galiojantį protokolą teikiama pirmą kartą arba atitinkamame laive atlikti techninio pobūdžio pakeitimai, kartu su paraiška pateikiama:

i. įrodymas, kad iš anksto sumokėtas mokestis už prašomo žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį;

ii. šių asmenų vardas, pavardė, adresas ir kontaktiniai duomenys:

– žvejybos laivo savininko;

– žvejybos laivo operatoriaus;

– laivo vietos agento;

iii. neseniai daryta spalvota laivo nuotrauka, iš šono, ne mažesnė kaip 15 cm x 10 cm;

iv. laivo tinkamumo plaukioti liudijimas;

v. laivo registracijos numeris;

vi. VMS švyturio koordinatės;

vii. žvejybos laivo kontaktiniai duomenys (faksas, e. paštas ir kt.).

2.3.        Pagal galiojantį protokolą pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą laivui, kurio techninės savybės nėra pakeistos, kartu su leidimo pratęsimo paraiška pateikiamas tik įrodymas apie sumokėtą mokestį.

3.           Mokesčiai

3.1.        Leidimai išduodami, kai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pervedamos tokios fiksuoto dydžio sumos:

– 4 235 EUR per metus už vieną tunų žvejybos seinerį; tai atitinka mokestį už 77 tonas, sužvejotas Komorų Sąjungos žvejybos zonoje,

– 2 475 EUR per metus už vieną paviršinėmis ūdomis žvejojantį laivą; tai atitinka mokestį už 45 tonas, sužvejotas Komorų Sąjungos žvejybos zonoje.

3.2.        Mokestis yra 55 EUR už toną žuvų, sužvejotų Komorų Sąjungos žvejybos zonoje.

4.           Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, laikinas sąrašas

Gavusi žvejybos leidimų paraiškas bei pranešimą apie avanso mokėjimą Komorų Sąjunga nedelsdama sudaro laikiną leidimų prašančių kiekvienos kategorijos laivų sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai Komorų Sąjungos institucijai ir Europos Sąjungai.

ES laikiną sąrašą perduoda laivo savininkui ar agentui. Jei ES tarnybos nedirba, Komorų Sąjunga laikiną sąrašą gali siųsti tiesiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti ES.

Iki žvejybos leidimo išdavimo laivams leidžiama žvejoti nuo to momento, kai jie įtraukiami į laikiną sąrašą. Tokiuose laivuose iki žvejybos leidimo išdavimo turi būti nuolat saugoma laikino sąrašo kopija.

5.           Žvejybos leidimo išdavimas

Visų laivų žvejybos leidimai išduodami laivų savininkams ar jų agentams per 15 darbo dienų nuo visų paraiškos dokumentų, kuriuos pateikia kompetentinga institucija, gavimo dienos.

Šio žvejybos leidimo kopiją kompetentinga institucija nedelsdama siunčia ES delegacijai Mauricijuje.

Kai žvejybos leidimas išduodamas ir gaunamas, jis laive turi būti laikomas nuolat.

6.           Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašas

Išdavusi žvejybos leidimą, už žvejybos veiklos priežiūrą atsakinga nacionalinė tarnyba nedelsdama sudaro galutinį kiekvienos kategorijos laivų, kuriems leidžiama žvejoti Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant siunčiamas ES ir juo pakeičiamas pirmiau minėtas laikinas sąrašas.

7.           Žvejybos leidimų galiojimo laikotarpis

Žvejybos leidimai galioja vienerius metus ir gali būti pratęsiami.

8.           Žvejybos leidimo perleidimas

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir nėra perleidžiamas. Tačiau įrodytu force majeure atveju, ES paprašius, laivo žvejybos leidimas gali būti pakeistas nauju leidimu, išduotu kitam tokios pačios kategorijos, kaip keistinas laivas, laivui, nemokant naujo išankstinio mokesčio.

9.           Pagalbiniai laivai

9.1.        Pagalbiniams laivams leidimai suteikiami remiantis Komorų teisės aktų nuostatomis ir sąlygomis.

9.2.        Už pagalbiniams laivams išduodamus leidimus neturi būti renkami jokie mokesčiai. Pagalbiniai laivai turi plaukioti su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava arba priklausyti Europos bendrovei.

9.3.        Komorų kompetentingos institucijos per ES delegaciją Mauricijuje Komisijai reguliariai pateikia tokių leidimų sąrašą.

III Skyrius. Sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų teikimas

1.           Žvejybos žurnalas

1.1.        Pagal susitarimą žvejojančio ES laivo kapitonas pildo IOTC žvejybos žurnalą, kuris turi atitikti galiojančias IOTC rezoliucijas dėl su žvejybos veikla susijusių duomenų rinkimo ir perdavimo.

1.2.        Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną dieną, kurią laivas praleidžia Komorų Sąjungos žvejybos zonoje.

1.3.        Žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, didžiosiomis raidėmis; jį pasirašo kapitonas.

1.4.        Už duomenų, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

2.           Sužvejotų žuvų kiekio deklaravimas

2.1.        Kapitonas deklaruoja laivo sužvejotų žuvų kiekį Komorų Sąjungai pateikdamas laikotarpio, kurį laivas praleido Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, žvejybos žurnalus.

2.2.        Žvejybos žurnalai pateikiami laikantis šių taisyklių:

i. jei plaukiama per kurį nors Komorų Sąjungos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas pateikiamas Komorų Sąjungos vietos atstovui, kuris raštu patvirtina jo gavimą; žvejybos žurnalo kopija įteikiama Komorų Sąjungos inspektorių grupei;

ii. jei iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos išplaukiama neužsukant į kurį nors Komorų Sąjungos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas išsiunčiamas per 7 (septynias) darbo dienas nuo atvykimo į bet kurį kitą uostą ir bet kuriuo atveju jis išsiunčiamas per 15 (penkiolika) darbo dienų po išplaukimo iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos;

– elektroniniu paštu, žvejybos veiklos priežiūrą vykdančios nacionalinės tarnybos nurodytu e. pašto adresu;

– arba faksu, žvejybos veiklos priežiūrą vykdančios nacionalinės tarnybos nurodytu fakso numeriu;

– arba žvejybos veiklos priežiūrą vykdančiai nacionalinei tarnybai skirtu laišku.

2.3.        Jei laivas sugrįžta į Komorų Sąjungos žvejybos zoną nepasibaigus žvejybos leidimo galiojimui, vėl reikia pildyti sužvejoto žuvų kiekio ataskaitą.

2.4.        Vieną visų žvejybos žurnalų kopiją kapitonas nusiunčia ES delegacijai Mauricijuje, Komorų ŽSC ir vienam iš nurodytų mokslo institutų:

i.        IRD (Institut de recherche pour le développement);

ii.       IEO (Instituto Español de Oceanografía);

iii.      IPMA (Instituto Português do Mar e da Atmosféra).

2.5.        Jei nesilaikoma su sužvejoto žuvų kiekio ataskaita susijusių nuostatų, Komorų Sąjunga gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus pateikta trūkstama sužvejoto kiekio ataskaita, ir remdamasis atitinkamomis galiojančių nacionalinių įstatymų nuostatomis nubausti laivo savininką. Pažeidimui pasikartojus, Komorų Sąjunga gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimą. Komorų Sąjunga nedelsdama praneša ES apie bet kokias šiomis aplinkybėmis pritaikytas nuobaudas.

3.           Perėjimas prie elektroninės sistemos

Abi šalys, remdamosi 3 priedelyje pateiktomis gairėmis, susitaria sukurti elektroninį žvejybos žurnalą ir visų su sužvejotu kiekiu susijusių duomenų elektroninę deklaravimo sistemą (ERS). Šalys kartu nustatys šios sistemos veikimo taisykles; tikslas – kad sistema veiktų nuo 2015 m. liepos 1 d.

4.           Tunų žvejybos laivų ir paviršinėmis ūdomis žvejojančių laivų galutinė mokesčių ataskaita

4.1.        Iki 3 punkte numatytos sistemos įgyvendinimo ES sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir paviršinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus ataskaitą, remdamasi tų laivų parengtomis ir minėtų mokslo institutų patvirtintomis sužvejoto kiekio deklaracijomis.

4.2.        ES Komorų Sąjungai ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą nusiunčia iki einamųjų metų liepos 31 d.

4.3.        Nuo 3 punkte numatytos el. sistemos įgyvendinimo ES, remdamasi laivo žurnalais, archyvuotais valstybės narės žuvininkystės stebėjimo centre (ŽSC), sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir paviršinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus ataskaitą.

4.4.        ES Komorų Sąjungai ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą nusiunčia iki einamųjų metų kovo 31 d.

4.5.        Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

4.6.        Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra didesnė už žvejybos leidimui gauti sumokėtą nustatyto dydžio išankstinį mokestį, trūkstamą sumą laivo savininkas Komorų Sąjungos kompetentingoms institucijoms sumoka ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. Mokama į sąskaitą, nurodytą šio priedo I skyriaus 3 dalyje.

IV skyrius. Perkrovimas ir iškrovimas

1.           Perkrauti jūroje draudžiama. Europos laivai, pageidaujantys atlikti sužvejotų žuvų perkrovimą ar iškrovimą Komorų vandenyse, privalo tai atlikti Komorų uostų akvatorijose.

2.           ES laivo kapitonas, pageidaujantis atlikti iškrovimą ar perkrovimą, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki iškrovimo ar perkrovimo, ŽSC ir atitinkamiems Komorų Sąjungos uosto valdžios atstovams turi pranešti:

– perkrovime ar iškrovime dalyvaujančių žvejybos laivų pavadinimus;

– krovininio laivo pavadinimą;

– perkraunamų ar iškraunamų žuvų kiekį (tonomis pagal rūšis);

– perkrovimo ar iškrovimo dieną;

– iškrauto krovinio gavėją.

3.           Perkrovimas ir iškrovimas yra laikomi laivo išplaukimu iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos. Todėl laivai Komorų kompetentingoms institucijoms turi pateikti sužvejoto kiekio deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimą tęsti žvejybą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje arba iš jos išplaukti.

4.           Visos pirmiau išdėstytuose punktuose nenumatytos sugautų žuvų perkrovimo ar iškrovimo operacijos Komorų Sąjungos žvejybos zonoje yra draudžiamos. Šios nuostatos pažeidimas užtraukia nuobaudas, numatytas galiojančiuose Komorų teisės aktuose.

V skyrius. Jūreivių priėmimas į laivą

1.           Kiekvienas Europos Sąjungos laivas savo sąskaita priima ne mažiau kaip 1 (vieną) kvalifikuotą Komorų Sąjungos jūreivį vieno žvejybos reiso Komorų Sąjungos vandenyse laikotarpiu.

2.           Į savo laivus priimamus jūreivius laivų savininkai laisvai pasirenka iš Komorų Sąjungos kompetentingos institucijos pateikto sąrašo.

3.           Laivo savininkas arba jo atstovas Komorų kompetentingai institucijai praneša į atitinkamą laivą priimtų vietos jūreivių pavardes, nurodydamas įrašą įgulos pareigybių sąraše.

4.           Į ES žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

5.           Jūreivių darbo sutartys, kurių viena kopija perduodama sutarties šalims, sudaromos tarp laivo savininko atstovo(-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar jų atstovų, derinant su Komorų kompetentingomis institucijomis. Šiomis sutartimis jūreiviams užtikrinamos skirtinos socialinės garantijos, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

6.           Atlyginimą AKR šalių jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų arba atstovų sutarimu. Tačiau AKR šalių jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos atitinkamų trečiųjų šalių laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

7.           Visi Sąjungos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

8.           Jei nesilaikoma 1 dalyje nurodytos prievolės dėl kokių nors kitų priežasčių, nei nurodytoji prieš tai esančiame punkte, atitinkamų laivų savininkai privalo už kiekvieną dieną Komorų Sąjungos žvejybos zonoje ir už kiekvieną laivą sumokėti nustatytą 20 EUR dydžio sumą. Ši suma yra sumokama ne vėliau kaip iki šio priedo III skyriaus 4 skirsnio 6 punkte nurodyto termino.

9.           Šios lėšos yra skiriamos mokyti vietos žvejybos‑jūreivius ir yra pervedamos į Komorų institucijų nurodytą sąskaitą.

VI skyrius – Stebėtojai

1.           Laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti, į laivą priima Komorų valdžios institucijų paskirtus stebėtojus, pirmenybę teikiant akredituotiesiems regiono lygmeniu, atsakingus už toliau nurodytas žvejybos sąlygas.

1.1.        Komorų Sąjungos žuvininkystės ministerijai paprašius į tunų žvejybos laivus yra priimamas tos ministerijos paskirtas stebėtojas, kurio užduotis – patikrinti Komorų vandenyse sužvejotą laimikį.

1.2.        Komorų Sąjungos kompetentinga institucija sudaro laivų, į kurios turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą, o taip pat stebėtojų, kurie turi būti paskirti dirbti laivuose, sąrašą. Šie sąrašai nuolat atnaujinami. Sąrašai pateikiami ES, iš karto juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami.

1.3.        Atitinkamų laivų savininkams arba jų atstovams paskirto stebėtojo laive pavardę Komorų Sąjungos kompetentinga institucija praneša išduodama licenciją arba ne vėliau kaip iki planuojamo stebėtojo atvykimo į laivą likus 15 dienų. Ji taip pat nurodo, kiek laiko stebėtojas turi būti laive.

2.           Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo atstovas ir Komorų valdžios institucijos.

3.           Stebėtojas į laivą įlaipinamas laivo savininko pasirinktame uoste. Likus 10 dienų atitinkami laivų savininkai kompetentingoms institucijoms praneša apie uostus ir datas, kuriomis stebėtojai bus priimti į laivą.

4.           Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra Komorų stebėtojas, išplaukia iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas galėtų grįžti kuo greičiau, jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas.

5.           Jeigu stebėtojas nepasirodo sutartu laiku ir sutartoje vietoje per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo savininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

6.           Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Jis atlieka tokias užduotis:

– stebi laivo žvejybos veiklą;

– tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą;

– registruoja naudojamus žvejybos įrankius;

– tikrina į laivo žurnalą įrašytus Komorų Sąjungos žvejybos zonose sužvejoto kiekio duomenis;

– tikrina priegaudos procentinę dalį ir įvertina išmetamą pardavimui tinkamų žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų kiekį,

– radijo ryšiu praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančius sužvejotus kiekius ir priegaudą.

7.           Kapitonai imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

8.           Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas suteikia jiems galimybę naudotis ryšio priemonėmis, reikalingomis atliekant jų pareigas, dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant, visų pirma, laivo žurnalą ir navigacijos žurnalą, jiems leidžiama patekti į atitinkamas laivo dalis, kad būtų lengviau atlikti stebėtojo darbą.

9.           Būdamas laive, stebėtojas:

– privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog jo priėmimo į laivą sąlygos ir buvimas laive nenutrauktų žvejybos operacijų ir netrukdytų jų vykdyti,

– tausoja laive esantį turtą ir įrangą ir paiso visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo.

10.         Stebėjimo laikotarpio pabaigoje ir prieš palikdami laivą stebėtojai rengia veiklos ataskaitą, kuri perduodama kompetentingoms Komorų Sąjungos valdžios institucijoms, o jos kopija – Europos Sąjungos delegacijai Mauricijuje. Ataskaitą jis pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Moksliniam stebėtojui išvykstant iš laivo, kapitonui yra įteikiama ataskaitos kopija.

11.         Laivo savininkas savo sąskaita užtikrina stebėtojų apgyvendinimo ir maitinimo laive sąlygas, kurios atitinka pareigūnams taikomas sąlygas, atsižvelgiant į laivo galimybes.

12.         Stebėtojų atlyginimą ir socialines įmokas moka Komorų Sąjungos kompetentingos institucijos.

VII skyrius. Kontrolė ir tikrinimas

1.           Įplaukimas į žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

1.1.        Europos Sąjungos laivai Komorų Sąjungos žvejybos kontrolės institucijoms apie savo planuojamą įplaukimą į Komorų Sąjungos žvejybos zoną arba išplaukimą iš jos praneša ne vėliau kaip prieš tris valandas.

1.2.        Pranešdamas apie įplaukimą ar išplaukimą, laivas visų pirma nurodo:

i. numatytą įplaukimo (išplaukimo) datą, valandą ir tašką;

ii. laive esančių kiekvienos rūšies žuvų kiekį, žymimą FAO Alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi;

iii. produktų pobūdį ir pateikimą.

1.3.        Šis ryšys palaikomas, pageidautina, el. paštu, kitu atvejais – faksu. Komorų Sąjunga pranešimo gavimą patvirtina, nedelsiant atsakydama e. paštu arba faksu.

1.4.        Nustačius, kad laivas žvejoja apie tai nepranešęs Komorų Sąjungos kompetentingai valdžios institucijai, laikoma, kad jis padarė pažeidimą.

2.           Bendradarbiavimas kovojant su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba (NNN)

Kad žvejybos stebėjimas ir kova su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba (NNN) būtų veiksmingesni, Europos Sąjungos žvejybos laivų kapitonai praneša apie visus Komorų Sąjungos žvejybos zonoje esančius ir į laivų, kuriems leidžiama žvejoti Komorų Sąjungos vandenyse, sąrašą neįtrauktus žvejybos laivus.

Kai ES žvejybos laivo kapitonas pastebi žvejybos laivą, galimai vykdantį NNN žvejybos veiklą, jis gali surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos. Stebėjimo ataskaitos nedelsiant siunčiamos stebėjimą atlikusio laivo valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri ją perduoda ES ar jos nurodytai įstaigai. ES perduoda šią informaciją Komorų Sąjungai.

Kai tik įmanoma, Komorų Sąjunga ES perduoda visas turimas ataskaitas, susijusias su žvejybos laivais, įtariamais vykdančiais NNN žvejybą Komorų Sąjungos žvejybos zonose.

3.           Palydovinė laivų stebėjimo sistema (VMS)

3.1.        Laivų buvimo vietos pranešimai. VMS sistema

Žvejybos leidimus turintys ES laivai turi būti aprūpinti palydovine laivų stebėjimo sistema (Vessel Monitoring System – VMS), kad galėtų užtikrinti automatinį ir nuolatinį duomenų apie jų buvimo vietą perdavimą kas valandą jų vėliavos valstybės žvejybos kontrolės centrui (ŽSC).

Kiekviename buvimo vietos pranešime turi būti nurodyta:

a.       laivo identifikaciniai duomenys;

b.      paskutinė geografinė laivo buvimo vieta (ilguma, platuma), nurodoma su ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c.       buvimo vietos nustatymo data ir laikas;

d.       laivo greitis ir kursas.

Kiekvienas buvimo vietos pranešimas turi būti sukonfigūruotas šio priedo 2 priedėlyje nurodytu formatu.

Pirmoji buvimo vieta, užregistruota įplaukus į Komorų Sąjungos žvejybos zoną, žymima kodu „ENT“. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu „POS“, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos – ji žymima kodu „EXI“. Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį buvimo vietos pranešimų apdorojimą, ir, esant reikalui, jų elektroninį perdavimą. Buvimo vietos pranešimai saugiai registruojami ir saugomi trejus metus.

3.2.        Laivo pranešimai sugedus VMS

Kapitonas nuolat užtikrina visos jo laivo VMS veikimą ir tinkamą buvimo vietos pranešimų perdavimą vėliavos valstybės ŽSC.

ES laivams, kurių VMS neveikia, neleidžiama įplaukti į Komorų Sąjungos žvejybos zoną.

Jei sugedus VMS laivas jau vykdo veiklą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, sistema pataisoma ar pakeičiama kaip įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per 15 dienų. Šiam laikotarpiui pasibaigus, Komorų Sąjungos žvejybos zonoje laivui žvejoti nebeleidžiama.

Komorų Sąjungos žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių VMS neveikia, buvimo vietos pranešimus vėliavos valstybės ir Komorų Sąjungos ŽSC ne rečiau kaip kas šešias valandas perduoda e. paštu ar faksu ir pateikia visą privalomą informaciją.

3.3.        Saugus buvimo vietos pranešimų siuntimas Komorų Sąjungai

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai siunčia atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Komorų ŽSC. Vėliavos valstybės ir Komorų ŽSC pasikeičia kontaktiniais e. pašto adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie šių adresų pasikeitimus.

Vėliavos valstybės ir Komorų ŽSC buvimo vietos pranešimais keičiasi elektroniniu būdu, naudodami saugaus perdavimo sistemą.

Komorų ŽSC praneša vėliavos valstybės ŽSC ir ES apie bet kokį pertrūkį gaunant paeiliui teikiamus laivo, turinčio leidimą žvejoti ir nepranešusio apie išplaukimą iš žvejybos zonos, pranešimus.

3.4.        Pranešimų sistemos sutrikimai

Komorų Sąjunga užtikrina, kad jos elektroninė įranga būtų suderinama su vėliavos valstybės ŽSC turima įranga, ir nedelsdama praneša ES apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilus ginčams, kreipiamasi į jungtinį komitetą.

Laivo kapitonas laikomas atsakingu už bet kokią įrodymais pagrįstą laivo VMS manipuliaciją, kuria siekiama sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus. Už bet kokį pažeidimą taikomos galiojančiuose Komorų teisės aktuose numatytos sankcijos.

3.5.        Buvimo vietos pranešimų siuntimo dažnumo persvarstymas

Remdamasis įrodomaisiais dokumentais, rodančiais pažeidimą, Komorų ŽSC vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopiją nusiųsdamas ES), kad nustatytą tyrimo laikotarpį laivo buvimo vietos pranešimų siuntimo intervalas būtų sumažintas iki trisdešimt minučių. Šiuos įrodomuosius dokumentus Komorų ŽSC turi siųsti vėliavos valstybės ŽSC ir ES. Vėliavos valstybės ŽSC buvimo vietos pranešimus Komorų ŽSC nedelsdamas siunčia nauju dažnumu.

Pasibaigus tikrinimo procedūrai, Komorų ŽSC nedelsdamas apie tai praneša vėliavos valstybės kontrolės centrui ir ES.

Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui, Komorų ŽSC praneša vėliavos valstybės ŽSC ir ES apie bet kokius reikalingus stebėjimo veiksmus.

4.           Tikrinimas jūroje

Komorų Sąjungos žvejybos zonoje esančių ir žvejybos leidimus turinčių ES laivų tikrinimą jūroje atlieka Komorų Sąjungos laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, įgaliotieji inspektoriai praneša ES laivui apie ketinimą atlikti tikrinimą. Tikrinimą atlieka žuvininkystės inspektoriai, kurie prieš atlikdami tikrinimą privalo įrodyti savo tapatybę, oficialų inspektoriaus statusą ir pateikti pavedimo atlikti tikrinimą dokumentą.

Įgaliotieji inspektoriai ES laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti. Tikrinimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje įgaliotieji inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. ES laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir ES laivo kapitonas.

Kapitonui pasirašant tikrinimo ataskaitą, nepažeidžiamos laivo savininko teisės į gynybą nustatyto pažeidimo procese. Jei žvejybos operacijų tvarkytojas ir (arba) kapitonas atsisako pasirašyti dokumentą, jis raštu pateikia atsisakymo priežastis, o inspektorius dokumente įrašo „pasirašyti atsisakyta“.

Prieš palikdami laivą, įgaliotieji inspektoriai tikrinimo ataskaitos kopiją įteikia ES laivo kapitonui.

Pažeidimo atveju pranešimo apie pažeidimą kopija taip pat turi būti perduota ES, kaip numatyta VIII skyriuje.

5.           Tikrinimas uoste

ES laivų, kurie iškrauna ar perkrauna sužvejotas žuvis, tikrinimą uostuose atlieka Komorų inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš atlikdami tikrinimą, inspektoriai privalo įrodyti savo tapatybę, oficialų inspektoriaus statusą ir pateikti pavedimo atlikti tikrinimą dokumentą. Komorų inspektoriai ES laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti ir tikrinimą atlieka taip, kad jo poveikis laivui, iškrovimo ar perkrovimo operacijai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Komorų inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. ES laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir ES laivo kapitonas.

Kapitonui pasirašant tikrinimo ataskaitą, nepažeidžiamos laivo savininko teisės į gynybą nustatyto pažeidimo procese. Jei žvejybos operacijų tvarkytojas ir (arba) kapitonas atsisako pasirašyti dokumentą, jis raštu pateikia atsisakymo priežastis, o inspektorius dokumente įrašo „pasirašyti atsisakyta“.

Tikrinimui pasibaigus, Komorų inspektorius tikrinimo ataskaitos kopiją įteikia ES laivo kapitonui.

Pažeidimo atveju pranešimo apie pažeidimą kopija taip pat turi būti perduota ES, kaip numatyta VIII skyriuje.

VIII SKYRIUS. PAŽEIDIMAI

1.           Pažeidimų nagrinėjimas

Bet koks Komorų Sąjungos žvejybos zonoje ES laivo, turinčio žvejybos leidimą, padarytas pažeidimas pagal šio priedo nuostatas turi būti pažymėtas tikrinimo ataskaitoje.

2.           Laivo sulaikymas

Konstatuoto pažeidimo atveju bet kuris pažeidimą padaręs ES laivas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu yra jūroje, grįžti į kurį nors Komorų Sąjungos uostą, kaip numatyta galiojančiuose Komorų Sąjungos teisės aktuose.

Komorų Sąjunga elektroninių būdu per 24 valandas ES praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio ES laivo sulaikymą. Pranešime nurodomos arešto ir (arba) sulaikymo priežastys.

Prieš imdamasis bet kokių priemonių prieš laivą, kapitoną, įgulą ar krovinį – išskyrus įrodymams išsaugoti reikalingas priemones – Komorų ŽSC per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susitikimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, išaiškinti ir galimiems tolesnių veiksmų variantams pateikti. Šiame informaciniame susitikime dalyvauja laivo vėliavos valstybės ir laivo savininko atstovas.

3.           Sankcija už pažeidimą. Kompromiso procedūra

Sankciją už pažeidimą Komorų Sąjunga skiria remdamasi galiojančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

Prieš prasidedant Komorų valdžios institucijų ir ES laivo savininko teisminiam procesui, pradedama kompromiso procedūra, kai siekiama problemą išspręsti šalių susitarimu. Šioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip praėjus 72 valandoms po pranešimo apie laivo sulaikymą.

4.           Teisminis procesas. Banko užstatas

Jei pirmiau minėtoje kompromiso procedūroje susitarti nepavyksta ir pažeidimo byla pateikiama nagrinėti kompetentingam teismui, laivo, kuris padarė pažeidimą, savininkas pateikia banko užstatą, o jo suma, kurią nustato Komorų Sąjunga, padengia su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galima kompensacija susijusias išlaidas. Banko užstatas užšaldomas iki teisminio proceso pabaigos.

Paskelbus nuosprendį, banko užstato užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui kuo greičiau grąžinamas:

a. visas, jei nepritaikoma jokia sankcija;

b. jo likutis, jei taikoma sankcija yra bauda, kurios suma mažesnė už banko užstato dydį.

Komorų Sąjunga apie teisminio proceso rezultatus ES praneša per 8 dienas po nuosprendžio paskelbimo.

5.           Laivo ir įgulos suvaržymo panaikinimas

Laivui ir jo įgulai leidžiama palikti uostą, kai sumokama kompromiso procedūros metu paskirta nuobauda arba kai pateikiama banko garantija.

Priedėliai

1.           Žvejybos leidimo paraiškos forma

2.           VMS pranešimų perdavimas Komorams. Laivo buvimo vietos ataskaita.

3.           Elektroninės su žvejybos veikla susijusių duomenų perdavimo sistemos (ERS) nustatymo ir veikimo gairės

1 priedėlis

UŽSIENIO ŽVEJYBOS LAIVO ŽVEJYBOS LEIDIMO PARAIŠKA

I. PAREIŠKĖJAS

1.     Laivo savininko vardas ir pavardė: .....................................................................................................................................................................................

2.     Laivo savininko adresas: .....................................................................................................................................................................................

3.     Laivo savininko atstovo ar asociacijos pavadinimas: .....................................................................................................................................................................................

4.     Laivo savininko atstovo ar asociacijos adresas: .....................................................................................................................................................................................

4.     Telefonas............................................       Faksas ........................        El. paštas …………………………….…

6.     Kapitono vardas, pavardė: ...............................      Pilietybė: ......................       E. paštas ………………...……………..

II–LAIVAS IR JO DUOMENYS

1.     Laivo pavadinimas..............................................................................................................................................

2.     Vėliavos valstybė ....................................................................................................................................

3.     Išorės registravimo numeris ..................................................................................................................

4.     Registracijos uostas ……………...        MMSI ……………….…     IMO numeris……………….………….

5.     Įregistravimo dabartinėje vėliavos valstybėje data ........../........./........            Ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jeigu yra) …………….

6.     Laivo pastatymo data ir vieta ........../........./..............           kur:       Radijo šaukinys ...........................

7.     Radijo dažnis ………………………………..         Palydovinio telefono numeris ……………..…...

8.     Korpuso medžiaga Plienas ¨ - Medis ¨ - Poliesteris ¨ - Kita ¨…………………………………………….

III–TECHNINĖS LAIVO CHARAKTERISTIKOS IR ĮRANGA

1.     Bendras ilgis : .................................................................         Plotis: ................................................................

2.     Talpa (išreikšta GT) .....................................           Neto talpa ………………………………..

3.     Pagrindinės jėgainės galingumas, KW ............................     Markė: ...........................      Tipas: ..........................

4.     Laivo tipas:  ¨ Tunų žvejybos seineris ¨ Ūdomis žvejojantis laivas¨ Paramos laivas (*)

5.     Žvejybos įranga ...............................................................................................................................................

6.     Žvejybos zonos: …………………………………………      Žvejojamų žuvų rūšys …………………………………..

7.     Paskirtas iškrovimo uostas …………………………………………………………..

8.     Laivo įgulos dydis ....................................................................................................................

9.     Produkcijos saugojimo laive būdas Vėsinimas ¨ - Šaldymas ¨ - Mišrus ¨ - Užšaldymas ¨

10.   Užšaldymo pajėgumas tonomis per parą .........     Talpyklos tūris .........................         Skaičius ......

11.   VMS švyturys

            Gamintojas ……………………………………… Modelis …………………. Serijos numeris ……….

            Programinės įrangos versija ...........................................................   Satelito operatorius …………………………

(*) Žvejybos laivų, aptarnaujamų šio paramos laivo, sąrašas turi būti pridėtas prie jo formos. Sąraše turi būti ORGP (IOTC) pavadinimas ir numeris.

Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad šioje paraiškoje nurodyta informacija yra tikra ir pateikta sąžiningai.

                                       

Vieta..............................................., data ......................................

Pareiškėjo parašas ...................................................................

2 priedėlis

VMS PRANEŠIMŲ PERDAVIMAS KOMORAMS

LAIVO BUVIMO VIETOS ATASKAITA

Duomenys || Kodas || Privaloma/Neprivaloma || Pastabos

Registravimo pradžia || SR || P || Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pradžia

Gavėjas || AD || P || Duomenys, susiję su pranešimu – gavėjas. Šalies ISO Alfa 3 kodas

Siuntėjas || FS || P || Duomenys, susiję su pranešimu – siuntėjas. Šalies ISO Alfa 3 kodas

Pranešimo tipas || TM || P || Duomenys, susiję su pranešimu ‑ Pranešimo tipas „POS“

Radijo šaukinys || RC || P || Duomenys, susiję su laivu – laivo tarptautinis radijo šaukinys

susitarimo šalies vidaus kodo numeris || IR || N || Duomenys, susiję su laivu – susitarimo šalies unikalus numeris (vėliavos valstybės ISO‑3 kodas ir numeris)

Išorės registravimo numeris || XR || N || Duomenys, susiję su laivu – numeris, esantis ant laivo borto

Vėliavos valstybė || FS || N || Duomenys, susiję su vėliavos valstybe

Platuma || LA || P || Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis N/S DDMM (WGS ‑84)

Ilguma || LO || P || Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis E/W DDDMM (WGS‑84)

Data || DA || P || Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMMMMDD)

Valanda || TI || P || Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo valanda UTC (HHMM)

Registravimo pabaiga || ER || P || Sistemos duomenys ‑ nurodoma pranešimo perdavimo pabaiga

Šriftas: ISO 8859.1

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

dvigubas pasviras brūkšnys (//) ir kodas SR rašomi perdavimo pradžioje,

dvigubas pasviras brūkšnys (//) ir kodas rašomi kiekvieno duomens perdavimo pradžioje,

viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodas ir jo duomenys,

duomenų poros atskiriamos tarpu;

kodas „ER“ ir dvigubas pasviras brūkšnys (//) rašomi pabaigoje.

Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

3 priedas Elektroninės su žvejybos veikla susijusių duomenų perdavimo sistemos (ERS) nustatymo ir veikimo gairės

Bendrosios nuostatos

1.           Visi ES laivai turi būti aprūpinti veikiančia elektronine sistema, toliau vadinama ERS, kuria visu laivo buvimo Komorų Sąjungos žvejybos zonoje laikotarpiu galima registruoti ir perduoti su laivo žvejybos veikla susijusius duomenis, toliau vadinamus ERS duomenimis.

2.           ES laivui, kuris neturi ERS arba kurio ERS neveikia, į Komorų Sąjungos žvejybos zoną žvejojimo tikslais įplaukti neleidžiama.

3.           ERS duomenys perduodami laikantis šių gairių – jie iš pradžių siunčiami į laivo vėliavos valstybės Žuvininkystės stebėjimo centrą (ŽSC), kuris užtikrina automatinį jų perdavimą Komorų Sąjungos ŽSC.

4.           Vėliavos valstybė ir Komorų Sąjunga įsitikina, kad jų ŽSC aprūpinti reikiama informatikos ir programinės įrangos įranga, kad automatiškai perduotų ERS duomenis XML formatu, esančia adresu [http://ec.europa.eu/cfp/control/codes/index_en.htm], ir turi saugojimo procedūrą, kurią taikant galima įrašyti ir saugoti ERS duomenis kompiuteriu įskaitoma forma bent trejus metus.

5.           Bet koks 3 punkte nustatyto formato pakeitimas arba atnaujinimas turi būti pažymimas, datuojamas ir galioja 6 mėnesius po jo įgyvendinimo.

6.           ERS duomenų perdavimui naudojamos elektroninės ryšio priemonės, kurias ES vardu administruoja Europos Komisija, identifikuojamos kaip DEH (Data Exchange Highway).

7.           Vėliavos valstybė ir Komorų Sąjunga paskiria savo ERS korespondentus, per juos palaikomas ryšys.

(a) ERS korespondentai paskiriami ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;

(b) vėliavos valstybės ir Komorų Sąjungos ŽSC pasikeičia ERS korespondentų koordinatėmis (pavadinimais, adresais, telefonų numeriais, teleksais, e. pašto adresais);

(c) jei vėliau šie duomenys pasikeičia, apie pakeitimus nedelsiant pranešama.

ERS duomenų perdavimas

1.           ES žvejybos laivas privalo:

(a) kasdien perduoti ERS duomenis už kiekvieną Komorų Sąjungos žvejybos zonoje praleistą dieną;

(b) registruoti kiekvieno tinklo ar ūdos panaudojimo metu sužvejotą ir laive laikomą kiekį kaip pagrindinę žvejojamą rūšį, priegaudą ar į jūrą išmestą kiekį;

(c) kiekvienai Komorų Sąjungos išduotame žvejybos leidime nurodytai rūšiai – nulinius sugautus kiekius;

(d) prie kiekvienos rūšies nurodomas jos FAO Alfa 3 kodas;

(e) kiekis išreiškiamas gyvojo svorio kilogramais, arba, jei reikia, sužvejotų egzempliorių skaičiumi;

(f) užregistruoti ERS duomenis apie kiekvienos Komorų Sąjungos išduotame žvejybos leidime nurodytos rūšies perkrautą ir (ar) iškrautą kiekį;

(g) kiekvieno įplaukimo (COE) į Komorų Sąjungos žvejybos zoną ir išplaukimo iš jos (COX) ERS duomenyse siųsti specialų pranešimą apie kiekvieną Komorų Sąjungos išduotame žvejybos leidime nurodytą rūšį: jos kiekį, laikomą laive įplaukiant ir išplaukiant;

(h) kasdien ERS duomenis perduoti laivo valstybės narės ŽSC naudojant prieš tai esančioje 3 dalyje nurodytą formatą ne vėliau kaip iki 23:59 UTC.

2.           Kapitonas yra atsakingas už užregistruotų ir perduotų ERS duomenų tikslumą.

3.           Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai ir iškart siunčia ERS duomenis Komorų Sąjungos ŽSC.

4.           Komorų Sąjungos ŽSC patvirtina ERS duomenų gavimą pranešimu ir visus ERS duomenis naudoja konfidencialiai.

ERS sistemos gedimai ir (arba) ERS duomenų perdavimas tarp laivo ir vėliavos valstybės ŽSC

1.           Vėliavos valstybė nedelsdama praneša laivo kapitonui ir (arba) savininkui ar atstovui apie bet kokį laivo ERS sistemos gedimą ar ERS duomenų perdavimo tarp laivo ir vėliavos valstybės ŽSC neveikimą.

2.           Vėliavos valstybė Komorų Sąjungai praneša apie aptiktą gedimą ir priemones, kurių imtasi jam pašalinti.

3.           Esant ERS sistemos gedimui, kapitonas ir (arba) savininkas rūpinasi jos pataisymu ar pakeitimu per 10 dienų. Jei per tas 10 dienų laivas įplaukia į uostą, Komorų Sąjungos žvejybos zonoje žvejybos veiklą jis galės toliau tęsti tik jei ERS sistema bus veikianti, nebent Komorų Sąjunga išduoda leidimą.

4.           Žvejybos laivas negali išplaukti iš uosto sugedus jo ERS:

(a) kol ERS neveikia, kaip reikalauja vėliavos valstybė ir Komorų Sąjunga, ar

(b) jei laivas neatnaujina žvejybos veiklos Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, kol negauna valstybės narės leidimo. Pastaruoju atveju vėliavos valstybė Komorų Sąjungai apie savo sprendimą praneša iki laivui išplaukiant.

5.           Kiekvienas ES laivas, vykdantis veiklą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje su sugedusia ERS sistema, ERS duomenis savo vėliavos valstybės ŽSC perduoda kasdien iki 23:59 val. (UTC laiku) naudodamas bet kokias kitas elektronines ryšio priemones, kurios prieinamos Komorų Sąjungos ŽSC.

6.           ERS duomenis, kurių perduoti Komorų Sąjungos ŽSC buvo neįmanoma per ERS sistemą dėl 12 dalyje nurodytų gedimų, vėliavos valstybės ŽSC Komorų Sąjungos ŽSC perduoda kita elektronine forma, dėl kurios abipusiai susitariama. Toks alternatyvus perdavimas bus laikomas prioritetiniu, turint omenyje, kad perdavimo tempas gali būti kitoks, nei įprastai taikomas.

7.           Jei Komorų Sąjungos ŽSC laivo ERS duomenų negauna tris dienas iš eilės, Komorų Sąjunga gali nedelsdama nurodyti tokiam laivui atvykti į Komorų Sąjungos nurodytą uostą tyrimui.

ŽSC gedimai. ERS duomenų negavimas Komorų Sąjungos ŽSC

1.           Kai vienas iš ŽSC negauna ERS duomenų, jo ERS korespondentas nedelsdamas apie tai praneša kito ŽSC ERS korespondentui ir, jei reikia, bendradarbiauja spręsdamas problemą.

2.           Vėliavos valstybės ŽSC ir Komorų Sąjungos ŽSC susitaria dėl alternatyvių elektroninių priemonių, naudotinų ERS duomenims perduoti ŽSC gedimo atveju ir vienas kitam nedelsdami praneša apie bet kokį pasikeitimą.

3.           Kai Komorų Sąjungos ŽSC praneša apie negautus ERS duomenis, vėliavos valstybės ŽSC nustato problemos priežastis ir imasi atitinkamų veiksmų jai spręsti. Vėliavos valstybės ŽSC praneša Komorų Sąjungos ŽSC ir ES apie rezultatus ir priimtas priemones per 24 val. nuo pripažinto gedimo.

4.           Jei problemai pašalinti reikia daugiau nei 24 val., vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas perduoda trūkstamus ERS duomenis Komorų Sąjungos ŽSC naudodamas 17 punkte numatytas alternatyvias priemones.

5.           Komorų Sąjunga praneša savo kompetentingoms kontrolės institucijoms (MCS), kad ES laivai nebūtų laikomi pažeidėjais dėl ERS duomenų neperdavimo Komorų Sąjungos ŽSC dėl vieno iš ŽSC gedimo.

ŽSC eksploatacinė priežiūra

1.           Apie planinę eksploatacinę ŽSC priežiūrą, dėl kurios gali sutrikti ERS duomenų mainai, vienas ŽSC praneša kitam ne vėliau kaip prieš 72 val.; jei įmanoma, nurodo eksploatacinės priežiūros datą ir trukmę. Apie neplanuotą eksploatacinę priežiūrą kitam ŽSC pranešama, kai tik įmanoma.

2.           Per eksploatacinę priežiūrą ERS duomenų pateikimas gali užtrukti, kol sistema vėl ims veikti. Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

3.           Jei eksploatacinė priežiūra trunka ilgiau nei 24 val., ERS duomenys kitam ŽSC perduodami 17 punkte numatytomis alternatyviomis priemonėmis.

4.           Komorų Sąjunga praneša savo kompetentingoms kontrolės institucijoms (MCS), kad ES laivai nebūtų laikomi pažeidėjais dėl ERS duomenų neperdavimo dėl vieno iš ŽSC eksploatacinės priežiūros.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

6.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

6.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinė kompensacija, sudarymo pasiūlymas

6.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[4]

11. – Jūrų reikalai ir žuvininkystė

11.03 – Tarptautinė žuvininkystė ir jūrų teisė

6.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[5]

X Pasiūlymas/iniciatyva susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

6.4.        Tikslas (-ai)

6.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Derybos dėl žvejybos susitarimų ir jų sudarymas su trečiosiomis šalimis atitinka pagrindinį tikslą – suteikti galimybes ES žvejybos laivams žvejoti trečiosios šalies žvejybos zonoje ir plėtoti partnerystės ryšius siekiant sustiprinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą ne ES priklausančiuose vandenyse.

Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais taip pat užtikrinama bendrą žuvininkystės politiką reguliuojančių principų ir kitose Europos politikos srityse prisiimtų įsipareigojimų (tausus trečiųjų šalių išteklių naudojimas, kova su neteisėta, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba, šalių partnerių integravimas į pasaulio ekonomiką, geresnis žvejybos rajonų valdymas politiniu ir finansiniu lygmeniu) darna.

6.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas

Suderinant su kitomis Europos politikos sritimis, prisidėti prie tausios žvejybos ne Sąjungos vandenyse, išlaikyti Europos galimybę žvejoti tolimuose žvejybos rajonuose ir ginti Europos žuvininkystės sektoriaus ir vartotojų interesus, su pakrantės valstybėmis derantis dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų ir juos sudarant.

Atitinkama VGV / VGB veikla

Jūrų reikalai ir žuvininkystė, tarptautinė žuvininkystė ir jūrų teisė, tarptautiniai susitarimai žuvininkystės srityje (biudžeto eilutė 11.0301).

6.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Sudarius protokolą bus galima išlaikyti Europos laivų žvejybos Komorų Sąjungos žvejybos zonoje galimybių lygį.

Be to, teikiant finansinę paramą (sektorinė parama) šalies partnerės nacionaliniu lygmeniu priimtoms programoms įgyvendinti, protokolu prisidedama prie geresnio žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo, ypač kontrolės ir kovos su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba.

6.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Žvejybos galimybių išnaudojimo lygis (panaudotų žvejybos leidimų procentinė dalis, palyginti su protokolo teikiamomis galimybėmis);

sugautų kiekių ir susitarimo komercinės vertės duomenų rinkimas ir analizė,

įnašas kuriant darbo vietas ir pridėtinę vertę ES ir stabilizuojant ES rinką (bendru kitų žuvininkystės partnerystės susitarimų lygmeniu);

techninių ir jungtinio komiteto susitikimų skaičius.

6.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

6.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

2011–2013 m. protokolas baigs galioti 2013 m. gruodžio 31 d. Numatoma, kad naujasis protokolas bus laikinai taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Siekiant užtikrinti žvejybos operacijų tęstinumą, kartu su šiuo protokolu pradėta procedūra, kuria siekiama, kad Taryba priimtų sprendimą dėl protokolo pasirašymo ir laikino taikymo.

Naujasis protokolas sudarys sąlygas pagrįsti Europos Sąjungos žvejybos laivyno veiklą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje ir Europos Sąjungos laivų savininkams leis prašyti žvejybos leidimų, kurie jiems leistų žvejoti Komorų Sąjungos žvejybos zonose. Be to, naujuoju protokolu stiprinamas ES ir Komorų Sąjungos bendradarbiavimas, siekiant skatinti tausios žuvininkystės politikos plėtrą. Jame numatoma laivų stebėjimas VMS pagalba ir sužvejotų žuvų kiekio duomenų perdavimas elektroniniu būdu. Buvo sustiprinta sektorinė parama, siekiant padėti Komorų Sąjungai vykdyti savo, kaip uosto valstybės kontrolės, tarptautinius įsipareigojimus.

6.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Jei ES nesudarytų šio naujojo protokolo, būtų sudaromi privatūs susitarimai, kuriais nebūtų užtikrinama tausi žuvininkystė. Europos Sąjunga taip pat tikisi, kad pagal šį protokolą Komorų Sąjunga toliau veiksmingai bendradarbiaus su ES, ypač kovojant su neteisėta žvejyba.

6.5.3.     Panašios patirties išvados

Dėl nepakankamo galimybių pagal ankstesnį protokolą išnaudojimo šalys buvo priverstos sumažinti žvejybos galimybes. Sektorinė parama išlaikyta, atsižvelgiant į Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus administravimo poreikį.

6.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Lėšos, sumokamos pagal žuvininkystės partnerystės susitarimus, sudaro trečiųjų valstybių partnerių biudžeto pakeičiamas pajamas. Tačiau šių lėšų dalies paskyrimas šalies sektoriaus politikos priemonėms įgyvendinti yra būtina sąlyga sudarant žuvininkystės partnerystės susitarimus ir vykdant jų stebėseną. Šie finansiniai ištekliai yra suderinami su kitų tarptautinio finansavimo tiekėjų lėšų, skiriamų nacionalinio žuvininkystės projektams ir (arba) programoms įgyvendinti, šaltiniais.

6.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2016 12 31.

– X Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2016 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

6.7.        Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)[6]

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[7]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis

7.           VALDYMO PRIEMONĖS

7.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Komisija (Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD, bendradarbiaudamas su savo žuvininkystės atašė Mauricijuje ir Europos Sąjungos delegacija Mauricijuje) užtikrins nuolatinį šio protokolo įgyvendinimo, ypač ūkinės veiklos vykdytojų naudojimosi žvejybos galimybėmis ir sužvejoto kiekio duomenų, stebėjimą.

Be to, žuvininkystės partnerystės susitarime numatytas ne mažiau kaip vienas metinis jungtinio komiteto susitikimas, per kurį Komisija ir trečioji šalis įvertins susitarimo ir jo protokolo įgyvendinimą ir, jei reikia, pakoreguos programavimą, o esant reikalui – ir finansinę kompensaciją.

7.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

7.2.1.     Nustatyta rizika

Įgyvendinant žuvininkystės protokolą gali kilti tam tikrų pavojų, pvz., dėl žuvininkystės politikai remti skirtų sumų (plano neįgyvendinimas). Vykdant protokolą 2011–2013 m. tokių sunkumų su Komorų Sąjunga nepasitaikė.

7.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Numatytas glaudus su planavimu ir sektoriaus politikos įgyvendinimu susijęs dialogas. 3 straipsnyje nurodyta bendra rezultatų analizė taip pat yra šių kontrolės metodų dalis.

Be to, protokole numatytos specialios išlygos jo galiojimui sustabdyti, esant tam tikroms sąlygoms ir susiklosčius konkrečioms aplinkybėms.

7.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Komisija įsipareigoja užmegzti nuolatinį politinį dialogą ir rengti nuolatines konsultacijas su Komorų Sąjunga, kad būtų galima pagerinti susitarimo vykdymą ir sustiprinti ES įnašą tausiai valdant išteklius. Bet kokiam Komisijos mokėjimui pagal žuvininkystės partnerystės susitarimą yra taikomos Komisijos taisyklės ir biudžetinė bei finansinė tvarka. Taip galima tiksliai identifikuoti trečiųjų šalių banko sąskaitas, į kurias pervedamos finansinės kompensacijos sumos. Konkretaus protokolo atveju 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad visa šiame protokole nurodyta finansinė kompensacija turi būti pervedama į specialią Komorų Sąjungos iždo banko sąskaitą.

8.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

8.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas………………………...……………] || DA/NDA ([8]) || ELPA šalių[9] || šalių kandidačių[10] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

2 || 11.0301 Tarptautiniai žuvininkystės susitarimai || DA || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

(netaikoma)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas………………………...……………] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| [XX.YY.YY.YY] || || TAIP/NE || TAIP/NE || TAIP/NE || TAIP/NE

8.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

8.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 2 numeris || Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas

GD MARE || || || N metai [11] 2014 m. || N+1 metai 2015 m. || N+2 metai 2016 m. || IŠ VISO

ŸVeiklos asignavimai || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 11.0301 || Įsipareigojimai || (1) || 0,600 || 0,600 || 0,600 || 1,800

Mokėjimai || (2) || 0,600 || 0,600 || 0,600 || 1,800

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[12] || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 11.010401 || || (3) || 0,024 || 0,024 || 0,074 || 0,122

IŠ VISO asignavimų MARE GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,624 || 0,624 || 0,674 || 1,922

Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,624 || 0,624 || 0,674 || 1,922

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,600 || 0,600 || 0,600 || 1,800

Mokėjimai || (5) || 0,600 || 0,600 || 0,600 || 1,800

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 0,024 || 0,024 || 0,074 || 0,922

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,624 || 0,624 || 0,674 || 1,922

Mokėjimai || =5+ 6 || 0,624 || 0,624 || 0,674 || 1,922

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms: (netaikoma)

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai [13] 2014 m. || N+1 metai 2015 m. || N+2 metai 2016 m. || IŠ VISO

MARE GD

ŸŽmogiškieji ištekliai || 0,060 || 0,060 || 0,060 || 0,180

ŸKitos administracinės išlaidos || 0,010 || 0,010 || 0,010 || 0,030

IŠ VISO MARE GD || Asignavimai || 0,070 || 0,070 || 0,070 || 0,210

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,070 || 0,070 || 0,070 || 0,210

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai [14] 2014 m. || N+1 metai 2015 m. || N+2 metai 2016 m. || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,694 || 0,694 || 0,744 || 2,132

Mokėjimai || 0,694 || 0,694 || 0,744 || 2,132

8.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus || || N metai 2014 m. || N+1 metai 2015 m. || N+2 metai 2016 m. || IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis[15] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[16]... || || || || || || || ||

- Tunų žvejybos laivų licencijos || Kiekis (t) || 50 EUR už toną || 6.000 || 0,300 || 6.000 || 0,300 || 6.000 || 0,300 || 18.000 || 0.900

- Sektorinė parama || || 0,300 || 1 || 0,300 || 1 || 0,300 || 1 || 0,300 || 3 || 0.900

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 0,600 || || 0,600 || || 0,600 || || 1,800

2 KONKRETUS TIKSLAS || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 0,600 || || 0,600 || || 0,600 || || 1,800

8.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

8.2.3.1.  Suvestinė

– ¨Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai [17] 2014 m. || N+1 metai 2015 m. || N+2 metai 2016 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,060 || 0,060 || 0,060 || 0,180

Kitos administracinės išlaidos || 0,010 || 0,010 || 0,010 || 0,030

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0,070 || 0,070 || 0,070 || 0,210

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[18] || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,018 || 0,018 || 0,018 || 0,054

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 0,006 || 0,006 || 0,056 || 0,068

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 0,024 || 0,024 || 0,074 || 0,122

IŠ VISO || 0,094 || 0,094 || 0,144 || 0,332

Administracinio pobūdžio asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau priskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

8.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| N metai 2014 m. || N+1 metai 2015 m. || N+2 metai 2016 m.

ŸEtatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || || ||

|| || ||

11 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 0,45 || 0,45 || 0,45

11 01 01 02 (Delegacijos) || || ||

11 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || ||

ŸIšorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[19] || || ||

11 01 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || ||

11 01 02 02 (AC, AL, END, INT ir JED delegacijose) || || ||

11 01 04 01 [20] || - būstinėje[21] || || ||

- delegacijose || 0,25 || 0,25 || 0,25

11 01 05 02 (AC, END ir INT netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || ||

10 01 05 02 (AC, END, INT tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || ||

IŠ VISO || 0,7 || 0,7 || 0,7

11 yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Derybų dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo ir derybų rezultatų tvirtinimo institucijose proceso administravimas ir priežiūra, įskaitant nuolatinę finansinę ir veikimo priežiūrą; licencijų administravimas. GD Mare administratorius + skyriaus vadovas ir arba jo pavaduotojas = 0,30 FTE per metus Sekretoriatas: 0,15 FTE per metus Išlaidų apskaičiavimas: 0,30 FTE per metus x 132 000 EUR per metus = 39 600 EUR per metus => 0,040 mln. EUR per metus 0,15 FTE per metus x 132 000 EUR per metus = 18 800 EUR per metus => 0,020 mln. EUR per metus

Išorės personalas || Sektorinės paramos priežiūra – AC Mauricijaus delegacijoje: iš viso planuojama 0,25 etato per metus Išlaidų apskaičiavimas: 0,25 FTE per metus x 70 000 EUR per metus = 17 500 EUR per metus => 0,018 mln. EUR per metus

8.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[22].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

8.2.5.     Trečiųjų šalių finansinis įnašas

– X Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiaisiais asmenimis finansavimo.

– ¨Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || ||

8.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨nuosaviems ištekliams

– ¨įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[23]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               Priimtas 2013 m. kovo 18 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.

[2]               OL L 290, 2006 10 20.

[3]               OL L 125, 2008 5 9.

[4]               VGV: veikla grindžiamas valdymas – VGB: veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[5]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[6]               Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti „BudgWeb“ svetainėje http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[7]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[8]               DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[9]               ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[10]             šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[11]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[12]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[13]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[14]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[15]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[16]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)“ .

[17]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[18]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[19]             AC – sutartininkas; AL – vietinis darbuotojas; END – deleguotasis nacionalinis ekspertas; INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas; JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas.  

[20]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[21]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[22]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[23]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.