AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Portugalijos prašymu 2011 m. gegužės 17 d. Taryba suteikė Portugalijai finansinę pagalbą (Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES), remdama griežtą ekonomikos ir reformų programą, kuria siekiama atkurti pasitikėjimą, sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui atkurti ir Portugalijos, euro zonos ir ES finansiniam stabilumui apsaugoti.

Pagal Sprendimo 2011/344/ES 3 straipsnio 10 dalį Komisija kartu su TVF ir bendradarbiaudama su ECB atliko aštuntą ir devintą peržiūras, siekdama įvertinti pažangą įgyvendinant sutartas priemones, taip pat sutartų priemonių veiksmingumą ir jų ekonominį bei socialinį poveikį.

Atsižvelgdama į pastarojo meto ekonominius, fiskalinius bei finansinius pokyčius ir į politinius veiksmus, Komisija mano, kad programos tikslams pasiekti būtina pakeisti tam tikras ekonominės politikos sąlygas, kuriomis grindžiama pagalba, kaip paaiškinta sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo sprendimas, pasiūlymo konstatuojamosiose dalyse.

2013/0362 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė[1], ypač į jo 3 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES 3 straipsnio 10 dalį Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir bendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku (ECB) 2013 m. rugsėjo 16 d.–spalio 3 d. atliko bendrą aštuntą ir devintą valdžios institucijų pažangos įgyvendinant sutartas priemones peržiūras;

(2)       ketvirčio realusis BVP augimas vėl tapo teigiamu antrąjį šių metų ketvirtį, o trumpalaikiai rodikliai taip pat rodo, kad laipsniškai lipama iš nuosmukio duobės. Numatoma, kad realusis BVP šiais metais sumažės 1,8 proc., o 2014 m. ir 2015 m. atitinkamai augs 0,8 proc. ir 1,5 proc. Tikimasi, kad šiek tiek atslūgs įtampa darbo rinkoje. Vis dėlto, numatoma, kad nedarbo lygis kitais metais šoktelės iki 17,7 proc., o po to pradės laipsniškai mažėti. Makroekonominė perspektyva labai neaiški, nes 2014 m. ir 2015 m. prognozuojamo atsigavimo tvarumas priklauso nuo teigiamų prekybos ir finansų rinkų pokyčių, o rinkos išlieka silpnos;

(3)       iki 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo fiksuojamas valdžios sektoriaus deficito pagal pinigų apskaitą padėties gerėjimas 0,6 procentinio punkto BVP (neįskaitant ypatingų veiksnių), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Biudžetą vykdyti padeda patikimi mokestinių pajamų rezultatai ir griežtas daugumos išlaidų punktų vykdymas. Tačiau nustatyta kai kurių nukrypimų nuo 7-oje peržiūroje pateiktos fiskalinės perspektyvos. Šie nukrypimai apima trūkumus, susijusius su ES lėšų perprogramavimu, ir atidėtą uostų koncesijos (vienkartinės priemonės) pardavimą bei kitus veiksnius, kaip antai didesnį, negu numatyta, įnašą į ES biudžetą, kai kurių nemokestinių pajamų nepakankamą surinkimą, dividendų iš Graikijos obligacijų „Banco de Portugal“ investicijų portfelyje pervedimą Graikijai, mažesnes, negu numatyta, socialines įmokas į valstybės tarnautojų pensijų sistemą ir viršytas atlyginimų ir tarpinio vartojimo sumas. Panaudojus preliminarius biudžeto asignavimus (0,3 proc. BVP), apskaičiuota, kad dėl grynojo nukrypimo poveikio 2013 m. deficitas padidės 0,5 proc. BVP. Be to, biudžeto deficitas taip pat padidėjo dėl 0,4 proc. BVP kapitalo injekcijos į BANIF, nors ši operacija programos tikslais nėra nagrinėjama;

(4)       Vyriausybė imasi taisomųjų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pasiektas 5,5 proc. BVP programos deficito tikslas: būtent mažina investicijoms turimas lėšas ir griežtina tarpinio vartojimo kontrolę šakinėse ministerijose (0,1 proc. BVP). Be to, Vyriausybė paskelbė vienkartinę mokesčių ir socialinio draudimo įmokų skolų išieškojimo schemą, pagal kurią, kaip numatoma, bus išieškota maždaug 0,4 proc. BVP pajamų ir bus taikomos griežtesnės sankcijos baudžiamąjį mokestinį nusikaltimą padariusiems asmenims;

(5)       iš atnaujintų fiskalinių projekcijų, vertinamų pagal struktūrinio balanso pagerėjimą, matyti, kad 2013 m. fiskalinis konsolidavimas yra 0,5 proc. BVP – tai yra šiek tiek mažiau negu 7-oje apžvalgoje numatytas 0,6 proc. BVP. Numatomus nepakankamus rezultatus galima daugiausia paaiškinti tuo, kad vėluota įgyvendinti iš pradžių planuotą konsolidavimo priemonių rinkinį ir kad jis buvo iš dalies pakeistas vienkartinėmis priemonėmis, o nenumatyti sunkumai turėjo poveikio biudžeto rezervams. Įgyvendinti vėluota dėl kelių apribojimų, kaip antai politinės krizės liepos mėn. ir po to sekusio Vyriausybės pertvarkymo; sunkumų, kurie iškilo imantis priemonių dėl rugpjūčio 29 d. priimtos Konstitucinio Teismo nuomonės, pagal kurią kai kurios įstatymo dėl naujos perkvalifikavimo sistemos projekto nuostatos laikomos prieštaraujančiomis Konstitucijai, bei techninių sunkumų po balandžio 5 d. Konstitucinio Teismo nutarties įgyvendinant tam tikras priemones, būtent pertvarkyti socialinio draudimo įmokas, susijusias su bedarbio ir nedarbingumo dėl ligos išmokomis, viršijančiomis minimalų dydį;

(6)       Vyriausybė dar kartą patvirtino įsipareigojimą 2014 m. pasiekti 4 proc. BVP biudžeto deficitą. Todėl Vyriausybė priėmė maždaug 2,3 proc. BVP vertės konsolidavimo priemonių, kurios taip pat padengia dalį 2013 m. nuostolių, kurie bus perkelti į 2014 m. Dauguma konsolidavimo priemonių įtraukta į Biudžeto įstatymo projektą, o kai kurios priemonės įgyvendinamos specialiais teisės aktais. Priemonės iš esmės yra nuolatinės ir toliau daugiausia skiriamos lėšų taupymui. Apskritai bendra konsolidavimo priemonių rinkinio, kurio reikia numatytam fiskaliniam koregavimui, vertė, palyginti su 7-ta peržiūra, nepasikeitė – maždaug 4,7 mlrd. EUR vertės nuolatinių taupymo priemonių per 2013–2014 m., arba 2,8 proc. BVP. Tačiau dabar dalis konsolidavimo priemonių perkelta į vėlesnį laikotarpį (2014 m.) dėl minėto vėlavimo jas įgyvendinti 2013 m.;

(7)       didžioji dalis 2014 m. numatyto konsolidavimo, maždaug 1,8 proc. BVP, turėtų būti atliekama vykdant viešųjų išlaidų peržiūrą, kuri buvo atlikta pernai siekiant padidinti teisingumą ir veiksmingumą teikiant socialinius pervedimus ir viešąsias paslaugas. Pagrindinis viešųjų išlaidų peržiūros priemonių poveikis bus matomas trijose pagrindinėse srityse: 1) išlaidų viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui ribojimas mažinant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių kartu keičiant darbuotojų sudėtį taip, kad būtų daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, derinant viešojo sektoriaus darbo tvarkos taisykles su privačiojo sektoriaus taisyklėmis ir nustatant skaidresnę darbo užmokesčio politiką, kuri būtų labiau pagrįsta nuopelnais; 2) pensijų reforma ir 3) sektorių išlaidų šakinėms ministerijoms ir programoms mažinimas;

(8)       siekiant kompensuoti neigiamą lėšų iš 2013 m. vykdyto biudžeto perkėlimą ir pasiekti 4 proc. BVP biudžeto deficito tikslą, viešųjų išlaidų peržiūros priemonių rinkinį turi papildyti nuolatinės priemonės, kuriomis siekiama toliau didinti esamos mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą ir teisingumą (jų vertė – 0,4 proc. BVP). Be to, bus įgyvendintos kelios vienkartinės priemonės, kurių vertė – 0,2 proc. BVP ir kurios daugiau nei kompensuos išlaidas, susidariusias dėl vienkartinio pradinio mokėjimo, susijusio su viešajame sektoriuje pradėta taikyti išėjimo iš darbo abipusiu susitarimu schema;

(9)       numatoma, kad skolos santykis su BVP 2013 m. šoktelės iki 127,8 proc., bet vėliau mažės. Padidinimas, palyginti su 7-ta peržiūra, aiškinamas 2012 m. skolos, kuri dabar šiek tiek didesnė, duomenų korekcija ir neįvykdytomis kai kuriomis trumpalaikėmis skolos mažinimo operacijomis. Visų pirma numatoma, kad Socialinio draudimo stabilizavimo fondas savo indėlį į Portugalijos Vyriausybės obligacijas didins laipsniškiau, o iš privatizacijos gautos įplaukos daugiausia liks „Parpublica“ iki naujos 2010 m. ESS įsigaliojimo ir bendrovės statuso apibrėžimo. Be to, apskaičiuota, kad iždo pinigų likutis bus didesnis, negu numatyta iš pradžių (maždaug 2 mlrd. EUR);

(10)     biudžeto koregavimo procesas susijęs su įvairiomis fiskalinėmis struktūrinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sugriežtinti valdžios sektoriaus išlaidų kontrolę ir pagerinti pajamų surinkimą. Visų pirma įgyvendinant visapusišką reformą, įskaitant centrinės, regioninės ir vietos valdžios lygmenis, biudžeto sistema suderinama su viešųjų finansų valdymo geriausia patirtimi. Naujoji įsipareigojimų kontrolės sistema duoda rezultatų, tačiau jos įgyvendinimą reikia atidžiai stebėti, siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimai būtų padengti turimomis lėšomis. Viešojo administravimo reformos tęsiamos siekiant modernizuoti ir racionalizuoti užimtumą viešajame sektoriuje ir viešojo sektoriaus institucijas. Dėl pažangos įgyvendinant pajamų administravimo reformų darbotvarkę stiprėja stebėsena ir didėja pajamų suderinamumas. Pakankamai pažangos pasiekta pakartotinėse derybose dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių ir 2013 m. bei vėlesniais metais numatoma sutaupyti daug lėšų. Valstybinės įmonės pasiekė veiklos balansą vidutiniškai iki 2012 m. pabaigos, o norint, kad jų rezultatai vėl nepradėtų blogėti, numatytos papildomos reformos. Daug sutaupyti padeda sveikatos priežiūros sektoriaus reformos ir jos toliau įgyvendinamos iš esmės laikantis numatytų tikslų;

(11)     pernai labai padidėjo bankų kapitalo normos, sudariusios jiems galimybes patenkinti Europos bankininkystės institucijos (EBI) nustatytą kapitalo rezervo reikalavimą ir pasiekti metų pabaigos 1 lygio kapitalo programos 10 proc. tikslą. Šis kapitalo rezervo reikalavimas apskritai ir toliau yra pakankamas taikant naujas Direktyvos dėl kapitalo poreikio (DKP) IV taisykles dėl bankų nuosavų lėšų vertinimo. Šios naujos kapitalo taisyklės bus taikomos nuo 2014 m. sausio mėn. „Banco de Portugal“ dabar rengia pereinamąsias priemones DKP IV pradėti taikyti. Orientacinis 120 proc. paskolų ir indėlių santykio tikslas greičiausiai bus pasiektas iki 2014 m., nes santykis kai kuriuose bankuose jau dabar yra žemesnis nei ši riba. Stiprinamos pastangos diversifikuoti įmonių sektoriaus finansavimo šaltinius. Remdamosi neseniai atliktu esamų Vyriausybės finansuojamų kredito linijų išorės auditu ir politinių rekomendacijų rinkiniu, valdžios institucijos pateikė priemonių planą, kuriuo siekiama gerinti šių priemonių veikimą ir valdymą. Baigiama parengti krizės valdymo priemonių rinkinį, įskaitant bankų pertvarkymo fondą, ankstyvos intervencijos įgaliojimus ir rekapitaliazvimo įstatymą;

(12)     padaryta tolesnė pažanga įgyvendinant augimą ir konkurencingumą didinančias struktūrines reformas. Naujas išeitinių išmokų mažinimas įsigaliojo spalio 1 d., o siekiant išeitines išmokas iš dalies finansuoti buvo įsteigti du kompensacijų fondai. Papildomų priemonių imtasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms sustiprinti. Papildomos priemonės priimtos švietimo srityje, apskritai čia padaryta patenkinama pažanga;

(13)     Paslaugų direktyva, kuria siekiama mažinti kliūtis patekti į rinką ir skatinti konkurenciją bei ekonominę veiklą lengvinant naujų dalyvių patekimą į rinką skirtinguose ekonominiuose režimuose, įgyvendinama tinkamu tempu ir jos nuostatų perkėlimas beveik baigtas. Priimtas pagrindų įstatymas, kuriuo gerinamas reglamentuojamųjų profesijų veikimas dalyvaujant profesinei institucijai, o aštuoniolikos susijusių profesijų statutų peržiūra yra naujas žingsnis šiai reformai užbaigti. Jau įsigaliojo pagrindų įstatymas, kuriame nustatyti pagrindiniai svarbiausių nacionalinių reguliavimo institucijų veikimo principai, taip pat joms suteikta didelė nepriklausomybė ir autonomija, o netrukus bus priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai dėl įvairių sektorių reguliavimo institucijų. Vėluojama įgyvendinti priemones, kuriomis mažinama elektros energijos tarifo skola, nors neseniai Vyriausybė pasiūlė naują mokestį šiam klausimui iš dalies spręsti. Kai kurios teisinės nuostatos, kuriomis siekiama palengvinti licencijų išdavimo tvarką ir kitą administracinę naštą, jau priimtos, pavyzdžiui, Naujo pagrindų įstatymo dėl žemės, erdvinio planavimo ir urbanizmo pasiūlymas;

(14)     reikia tolesnės pažangos, kad transporto sektorius būtų tvaresnis ir atviresnis konkurencijai. Šiek tiek pagerėjo geležinkelių infrastruktūros valdymo įstaigos finansinė būklė, nors reikėtų dėti papildomų pastangų, kad 2015 m. būtų pasiekta veiklos pusiausvyra. Uostų reformas reikėtų spartinti;

(15)     priimtos kai kurios papildomos priemonės įmonių sektoriaus likvidumo sąlygoms gerinti, visų pirma mažosioms ir vidurinėms įmonėms (MVĮ).      Beveik baigtos teismų sistemos reformos. Pasiekta pažanga mažinant neišnagrinėtų bylų skaičių ir vykdant svarbias reformas, kaip antai teismų apylinkių geografinį pertvarkymą, beveik baigta ar baigiama civilinio proceso kodekso reforma. Toliau tobulinamas teismų sistemos veikimas, nes jis svarbus tinkamam ir sąžiningam ekonomikos veikimui: i) užtikrinamas veiksmingas sutarčių ir konkurencijos taisyklių vykdymas laiku; ii) pertvarkant teismų sistemą, didinamas jos veiksmingumas ir priimami nauji teismų valdymo modeliai; iii) vis dar reikia spartinti teismo bylų (įskaitant mokestinių bylų teismo) sistemos veikimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES 3 straipsnio 7–9 dalys keičiamos taip:

„7. Portugalija, laikydamasi Susitarimo memorandumo sąlygų, 2013 m. patvirtina šias priemones:

(a) 2013 m. valdžios sektoriaus deficitas neviršija 5,5 proc. BVP. Apskaičiuojant šį deficitą, neatsižvelgiama į galimas biudžetines bankų rėmimo priemonių išlaidas, susijusias su Vyriausybės finansų sektoriaus strategija. Į 2013 m. biudžetą ir papildomą biudžetą įtrauktos konsolidavimo priemonės griežtai įgyvendinamos per likusius metų mėnesius. Be to, jeigu vykdant biudžetą susidarytų daugiau nuostolių, Vyriausybė įgyvendintų papildomas taisomąsias priemones;

(b) Portugalija toliau įgyvendina privatizavimo programą;

(c) Portugalija baigia įgyvendinti bendrų paslaugų viešojo administravimo srityje strategiją;

(d) Portugalija tęsia ligoninių tinklo reorganizaciją ir racionalizaciją, specializuodama ir koncentruodama ligoninių paslaugas bei mažindama jų apimtį, įvesdama ligoninių bendrą valdymą ir apjungdama jų veiklą. Portugalija užtikrina ligoninių reorganizavimo daugiamečio veiksmų plano įgyvendinimą;

(e) priėmusi Naujojo nuomos miestuose akto įstatymo 6/2006 pakeitimus ir įstatymo galią turintį dekretą, kuriuo supaprastinama renovacijos administracinė procedūra, Portugalija vykdo išsamią būsto rinkos veikimo peržiūrą;

(f) Portugalija kuria nacionalinio masto žemės registracijos sistemą, kuri sudarytų sąlygas vienodžiau paskirstyti naudą ir sąnaudas vykdant miestų planavimą;

(g) Portugalija parengia ir įgyvendina alternatyvius darbo rinkos reformos planus, kurie turi panašų poveikį kaip ir planai, kurie 2013 m. rugsėjo 26 d. Konstitucinio Teismo nutartimi paskelbti prieštaraujančiais Konstitucijai;

(h) Portugalija skatina darbo užmokesčio pokyčius, atitinkančius darbo vietų kūrimo ir įmonių konkurencingumo didinimo tikslus, siekiant panaikinti makroekonominį disbalansą. Programos įgyvendinimo laikotarpiu minimalus darbo užmokestis didinamas tik tuomet, jei jis pagrįstas ekonomikos ir darbo rinkos pokyčiais;

(i) Portugalija ir toliau didina aktyvios darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą, atsižvelgdama į vertinimo ataskaitos ir veiksmų plano, kuriuo siekiama gerinti valstybinių užimtumo tarnybų veikimą, rezultatus;

(j) Portugalija ir toliau įgyvendina priemones, išdėstytas veiksmų plane vidurinio išsilavinimo ir profesinio rengimo ir mokymo kokybei gerinti, visų pirma Vyriausybė pateikia planus, pagal kuriuos mokyklų finansavimo sistema taptų veiksmingesnė, ir steigia pavyzdines profesines mokyklas;

(k) Portugalija priima dar nepriimtus išskirtinius sektorinius pakeitimus, reikalingus siekiant visapusiškai įgyvendinti Paslaugų direktyvą;

(l) Portugalija Parlamentui pateikia pakeistus profesinių įstaigų statutus;

(m) Portugalija patvirtina atitinkamus nacionalinių reguliavimo institucijų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus;

(n) Portugalija kas ketvirtį praneša lėšų išieškojimo rodiklius; įmonių bankroto bylų nagrinėjimo trukmę ir išlaidas; mokestinių bylų nagrinėjimo trukmę ir išlaidas bei teismo sprendimų įvykdymo rodiklius;

(o) Portugalija gerina verslo aplinką baigdama įgyvendinti administracinės naštos mažinimo reformas [visapusiškai veikiančių kontaktinių centrų ir patvirtinimo nereikalavimo projektai] ir dar labiau supaprastindama esamą licencijų išdavimo tvarką, reglamentus ir kitą ekonomikoje susidarančią administracinę naštą, kuri yra didžiausia ekonominės veiklos plėtojimo kliūtis;

(p) Portugalija užbaigia uostų valdymo sistemos reformą, įskaitant uostų veiklos koncesijų nuodugnią peržiūrą;

(q) Portugalija įgyvendina priemones, kuriomis gerinamas pašto ir telekomunikacijų sektorių veikimas;

(r) Portugalija įgyvendina priemones, kuriomis gerinamas transporto sistemos veikimas;

(s) Portugalija įgyvendina priemones, kuriomis naikinama elektros energijos tarifo skola;

(t) Portugalija užtikrina, kad nauja teisinė ir institucinė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sistema būtų taikoma, o dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarčių dėl kelių būtų vykdomos pakartotinės derybos pagal Vyriausybės pateiktą strateginį planą, atsižvelgiant į reglamentavimo sistemos peržiūrą, kad būtų gauta daugiau biudžeto pajamų, ypač 2013 m.;

(u) Portugalija ir toliau skiria dėmesį kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu priemonėms ir užtikrina geresnį mokesčių mokėtojų prievolių vykdymą.“

„8. Portugalija, laikydamasi Susitarimo memorandumo sąlygų, 2014 m. patvirtina šias priemones:

(a) 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas neviršija 4 proc. BVP. Apskaičiuojant šį deficitą, neatsižvelgiama į galimas biudžetines bankų rėmimo priemonių išlaidas, susijusias su Vyriausybės finansų sektoriaus strategija. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Portugalija įgyvendina 2,3 proc. BVP vertės konsolidavimo priemones, visų pirma 2014 m. biudžeto įstatymu. Daugiausia tai nuolatinės priemonės, kuriomis siekiama sutaupyti lėšų;

(b) konsolidavimo paketas grindžiamas išlaidų mažinimo priemonėmis, kurios parengtos vykdant viešųjų išlaidų peržiūrą. Apskritai šios priemonės kartu sudaro 1,8 proc. BVP 2014 m. ir apima: 1) darbo užmokesčio išlaidų mažinimą, mažinant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių kartu keičiant darbuotojų sudėtį taip, kad būtų daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, visų pirma įgyvendinant perkvalifikavimo programą ir savanoriško išėjimo iš darbo schemą; viešojo sektoriaus darbo taisyklių derinimą su privačiojo sektoriaus darbo taisyklėmis, (t. y. didinant darbo valandų skaičių ir mažinant teises į atostogas) ir vienos darbo užmokesčio skalės sukūrimą ir darbo užmokesčio priedų derinimą. Išmokų gavėjų įnašai į specialias sveikatos draudimo schemas padidinami ir padeda didinti viešųjų išlaidų teisingumą bei veiksmingumą; 2) pensijų sistemos reformas ilginant įstatymais nustatytą pensinį amžių ir keičiant tvarumo veiksnį; valstybės tarnautojų pensijų sistemos (CGA) ir bendrosios pensijų sistemos pensijų išmokų apskaičiavimo taisyklių suderinimą kartu apsaugant mažesnes negu nustatyta riba išmokas; našlių ir našlaičių pensijų pagal CGA ir bendrąją pensijų sistemą suderinimą, ypač tais atvejais, kai jos skaičiuojamos kartu su kitomis pensijomis; 3) tarpinio vartojimo ir išlaidų programų lėšų taupymą šakinėse ministerijose. Atsižvelgiant į politinę ir teisinę riziką, kai kurios priemonės gali būti iš dalies arba visiškai pakeistos kitomis panašaus dydžio ir kokybės priemonėmis;

(c) viešųjų išlaidų peržiūros priemonių rinkinį papildo kitos nuolatinės pajamų priemonės, kuriomis siekiama toliau didinti esamos mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą ir teisingumą (jų vertė – 0,4 proc. BVP). Visų pirma siekiama padidinti pelno mokesčio tarifą bendrovių automobiliams, taip pat patobulinti su aplinkos apsauga ir sveikatos priežiūra susijusį apmokestinimą, keičiant dyzelinių keleivinių automobilių apmokestinimą ir didinant akcizo mokesčius tabakui bei alkoholiniams gėrimams. Panaikinama pensijų fondams ir nekilnojamojo turto fondams taikyta atleidimo nuo turto mokesčių nuostata. Panaikinama nuostata mažinti socialinio draudimo įmokas valstybinėms organizacijoms. Energetikos sektoriuje įvedamas specialus mokestis su energetikos sektoriumi susijusioms pernelyg didelėms nuomos išlaidoms mažinti. Iš šio mokesčio surinktų pajamų dalis bus panaudota tarifo skolai mažinti. Internetinių azartinių lošimų licencijos parduodamos atsižvelgiant į šios rinkos sureguliavimą ir ši veikla taip pat apmokestinama. Įvedamas specialus žiniasklaidos erdvės mokestis ir padidinamas mokestis finansų įstaigoms. Be to, įgyvendinamos kelios vienkartinės priemonės, kurios daugiau nei kompensuos išlaidas, susidariusias dėl vienkartinio pradinio mokėjimo, susijusio su išėjimo iš darbo abipusiu susitarimu schema viešajame sektoriuje. Jos apima CTT sveikatos fondo perdavimą valdžios sektoriui, uostų ir silosinių koncesijų pardavimą, taip pat specialius dividendus iš perteklinio akcinės bendrovės naftos rezervo pardavimo;

(d) Portugalija pateikia ataskaitą, kurios tikslai: i) nustatyti, kur dubliuojamos paslaugos ir jurisdikcija, taip pat kitus centrinio ir vietos lygmenų valdžios neveiksmingumo šaltinius; ir ii) pertvarkyti decentralizuotų ministerijų tarnybų tinklą sukuriant gyventojų aptarnavimo punktus ir kitas priemones, kurios veiksmingiau apima geografines vietoves, taip pat labiau naudojantis bendromis paslaugomis ir skaitmeninės valdžios paslaugomis;

(e) Portugalija tęsia ligoninių tinklo reorganizaciją ir racionalizaciją, specializuodama ir koncentruodama ligoninių paslaugas bei mažindama jų apimtį, įvesdama ligoninių bendrą valdymą ir apjungdama jų veiklą. Portugalija užtikrina ligoninių reorganizavimo daugiamečio veiksmų plano įgyvendinimą;

(f) Portugalija įgyvendina planą, pagal kurį sukuriama nepriklausoma dujų ir elektros energijos logistikos operatoriaus bendrovė;

(g) Portugalija įgyvendina priemones, kuriomis gerinamas transporto sistemos veikimas;

(h) Portugalija vertina pasirenkamosios PVM pinigų apskaitos sistemos poveikį;

(i) Portugalija vykdo reglamentavimo išlaidų, kurios, panašu, turėtų didesnį poveikį ekonominei veiklai, inventorizaciją ir analizę.“

„9. Siekdama atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi, Portugalija siekia išlaikyti tinkamą kapitalo lygį savo bankų sektoriuje ir užtikrina metodišką įsiskolinimo mažinimą, laikydamasi Susitarimo memorandume nustatytų terminų. Šioje srityje Portugalija įgyvendina su Komisija, ECB ir TVF suderintą Portugalijos bankų sektoriaus strategiją, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas. Visų pirma Portugalija:

(a) stebi bankų perėjimą prie Direktyvos dėl kapitalo poreikio (DKP IV) IV rinkinyje nustatytų naujų kapitalo taisyklių ir užtikrina, kad kapitalo rezervo reikalavimas ir toliau atitiktų sudėtingą veiklos aplinką;

(b) skatina bankus tvariai stiprinti savo įkaitų rezervus;

(c) užtikrina subalansuotą ir metodišką bankų sektoriaus įsiskolinimo mažinimą – tai labai svarbu siekiant ilgam panaikinti finansavimo disbalansą ir vidutinės trukmės laikotarpiu sumažinti priklausomybę nuo Eurosistemos teikiamo finansavimo. Bankų finansavimo ir kapitalo planai peržiūrimi kas ketvirtį;

(d) skatina įmonių sektoriaus, visų pirma MVĮ, finansavimo galimybių diversifikavimą, taikydama įvairias priemones, skirtas jų prieigai prie kapitalo rinkų gerinti;

(e) toliau racionalizuoja valstybės įmonių grupę CGD;

(f) perduoda BPN kreditų, kurie dabar laikomi „Parvalorem“, valdymą įmonėms, kurios atrenkamos konkurso būdu ir kurioms suteikiami įgaliojimai laipsniškai išieškoti turtą. Portugalijos Vyriausybė užtikrina, kad kitų dviejų valstybės specialiosios paskirties įmonių patronuojamosios įmonės ir turtas būtų parduoti laiku;

(g) remdamasi pateiktais pasiūlymais skatinti įmonių sektoriaus finansavimo galimybių diversifikavimą, rengia ir įgyvendina sprendimus, kuriais įmonių sektoriui suteikiamos kitos finansavimo galimybės nei tradiciniai bankų kreditai. Portugalijos Vyriausybė vertina galimybes gerinti veiklos rezultatus ir esamų Vyriausybės finansuojamų kredito linijų valdymą, remdamasi neseniai atlikto išorės audito rezultatais ir pateiktu veiksmų planu;

(h) analizuoja bankų gaivinimo planus, sistemai teikia gaivinimo planų rekomendacijas ir rengia bankų pertvarkymo planus, remdamasi bankų pateiktomis ataskaitomis. Pateikia Parlamentui visus būtinus Rekapitalizacijos įstatymo pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į Europos Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti;

(i) įgyvendina finansų įstaigų dalyvavimo namų ūkiams skirtoje neteisminėje skolų restruktūrizavimo procedūroje sistemą, palengvina įmonių skolos restruktūrizavimo vykdymą ir įgyvendina veiksmų planą, kuriuo siekiama geriau informuoti visuomenę apie restruktūrizavimo priemones;

(j) rengia ketvirčio ataskaitas apie naujų restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimą. Remdamasi neseniai atlikta apklausa ieško alternatyvų sėkmingam bendrovių, kurios yra susijusios su viešųjų išlaidų peržiūra, gaivinimui padidinti (speciali gaivinimo procedūra didelių finansinių sunkumų turinčioms bendrovėms) ir SIREVE (bendrovių gaivinimo sistema pagal neteisminius susitarimus su sunkioje ekonominėje padėtyje esančiomis arba neišvengiamą bankrotą patirsiančiomis arba faktinį bankrotą patiriančiomis bendrovėmis).“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Portugalijai.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 118, 2010 5 12, p. 1.