Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų /* COM/2013/0619 final - 2013/0305 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS 1.1. Bendrosios aplinkybės Vidaus rinkoje sparčiai atsiranda ir
plinta vis daugiau naujų psichoaktyviųjų medžiagų,
kurių poveikis panašus į medžiagų, kontroliuojamų pagal JT
konvencijas dėl narkotikų, poveikį ir kurios parduodamos kaip
šių kontroliuojamų medžiagų teisėtos alternatyvos
(vadinamosios teisėtos svaigiosios medžiagos – angl. „legal highs“).
Centrinę nervų sistemą veikiančios ir psichines funkcijas
keičiančios medžiagos taip pat naudojamos pramonės ir
mokslinių tyrimų srityse, pvz., kaip vaistų veikliosios
medžiagos. Naujas psichoaktyviąsias medžiagas vartoja vis daugiau
asmenų, ypač jaunuolių, nepaisydami rizikos, kuri gali būti
panaši į JT kontroliuojamų narkotikų keliamą riziką. Pastaraisiais metais ES kiekvieną
savaitę buvo pranešama vis apie naują psichoaktyviąją
medžiagą ir manoma, kad ateinančiais metais tokie pranešimai irgi bus
dažni. Šios medžiagos parduodamos laisvai, išskyrus atvejus, kai valdžios
institucijos, atsižvelgdamos į tas medžiagas vartojantiems žmonėms
keliamą riziką, taiko įvairias ribojamąsias priemones,
pagrįstas administracinėmis arba baudžiamosiomis sankcijomis. Tokios
nacionalinės ribojamosios priemonės, kurios gali skirtis priklausomai
nuo valstybės narės ir medžiagos, gali kliudyti prekybai vidaus
rinkoje ir trukdyti plėtoti naujas naudojimo pramoninėms ar
komercinėms reikmėms paskirtis. Naujoms
psichoaktyviosioms medžiagoms (priešingai nei tokioms psichoaktyviosioms
medžiagoms kaip kokainas arba amfetaminai) nėra taikomos kontrolės
priemonės pagal JT konvencijas dėl narkotikų, nors,
atsižvelgiant į rizikos vertinimą, atliekamą Pasaulio sveikatos
organizacijos bent vienos JT valstybės narės prašymu, būtų
galima apsvarstyti galimybę joms taikyti JT lygmens kontrolę. 2011 m. spalio mėn. priimtame
Komisijos komunikate „Ryžtingesnė Europos kova su narkotikais“[1] nustatyta, kad naujų psichoaktyviųjų medžiagų
plitimas yra viena iš sudėtingiausių problemų kovos su
narkotikais politikos srityje, į kurią būtina griežčiau
reaguoti ES lygmeniu. Komunikatu nustatytas pagrindas naujiems pasiūlymams
dėl ES teisėkūros procedūra priimamų aktų
dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų, remiantis Tarybos
sprendimu 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas
psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės[2]. 2011 m. gruodžio mėn.[3] Taryba
paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl
teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo peržiūrimas
Tarybos sprendimas 2005/387/TVR. Pasiūlymas dėl teisėkūros
procedūra priimamo akto numatytas Komisijos 2013 m. darbo programoje[4]. Šio reglamento pasiūlymo tikslas –
pagerinti vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su naujų
psichoaktyviųjų medžiagų naudojimu teisėtoms reikmėms,
mažinant kliūtis prekybai, užkertant joms kelią ir didinant
ekonominės veiklos vykdytojų teisinį tikrumą, kartu
mažinant galimybes įsigyti riziką keliančių medžiagų,
skubiau imantis efektyvesnių ir proporcingesnių ES lygmens
veiksmų. Prie reglamento pasiūlymo pridedamas Direktyvos, kuria iš
dalies keičiamas 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinis sprendimas
2004/757/TVR, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl
nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių
neteisėtos prekybos narkotikais srityje[5],
pasiūlymas. Taip siekiama išplėsti pamatinio sprendimo taikymo
sritį, kad ji apimtų kenksmingiausias naujas psichoaktyviąsias
medžiagas, kurios kelia didelę riziką. Tai reiškia, kad
medžiagoms, kurios kelia didelę riziką sveikatai, visuomenei ir
saugai ir kurioms dėl to pagal šį siūlomą reglamentą
taikomas nuolatinis rinkos apribojimas, pagal siūlomą iš dalies
pakeistą pamatinį sprendimą taip pat taikomos kontroliuojamiems
narkotikams taikomos baudžiamosios teisės nuostatos. Imtis skubesnių, efektyvesnių ir
proporcingesnių veiksmų dėl naujų psichoaktyviųjų
medžiagų ES lygmeniu itin svarbu, atsižvelgiant į sparčius šios
rinkos pokyčius, dėl kurių nacionalinės institucijos
jaučia spaudimą imtis veiksmų. Pastaraisiais metais Europos
narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (ENNSC) valstybės
narės pranešė apie vis daugiau naujų psichoaktyviųjų
medžiagų. 1997–2012 m. jos pranešė apie 290 medžiagų.
2009–2012 m. medžiagų, apie kurias pranešta, skaičius
patrigubėjo (nuo 24 iki 73). Apie maždaug 80 proc. šių
medžiagų pranešė daugiau nei viena valstybė narė. Gali
atsirasti tūkstančiai naujų medžiagų, nes daugelio
rūšių esamas arba naujas, dar nenaudojamas medžiagas galima gaminti
palyginti pigiai. Šis klausimas taip pat paminėtas
2012 m.[6]
ir 2013 m.[7]
ENNSC metinėse ataskaitose bei 2013 m. sausio mėn. paskelbtoje ENNSC ir
Europolo bendroje ataskaitoje „ES narkotikų rinkos
ataskaita. Strateginė analizė“[8]. Naujų psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimo mastas Europoje didėja, visų pirma tarp
jaunuolių. 2011 m. „Eurobarometro“ apklausa „Jaunimo požiūris į
narkotikus“ rodo, kad 5 proc. ES jaunuolių yra vartoję tokias
medžiagas bent kartą gyvenime, daugiausia (16 proc.) – Airijoje, taip pat
beveik 10 proc. Lenkijoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Pagal ENNSC momentinių tyrimų rezultatus 2010–2012 m. interneto
parduotuvių, kuriose prekiaujama naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis,
skaičius padidėjo keturis kartus – iki 690. Naujų psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimas gali pakenkti asmenų sveikatai ir saugai, lemti
mirtį, sužalojimus arba ligas, be to, atsiranda grėsmė ir našta
visuomenei, nes minėtos medžiagos gali paskatinti smurtinį
elgesį ir nusikalstamumą. Ši rizika dar padidėja dėl to,
kad daugelis šių medžiagų vartotojams parduodamos tinkamai
nepaženklintos ir be vartojimo instrukcijų. Kai kuriais atvejais jos
parduodamos juodojoje rinkoje kartu su kontroliuojamais narkotikais arba
vietoje jų. Atsižvelgdamos į greitą šių
medžiagų atsiradimą ir plitimą bei galimą riziką,
nacionalinės valdžios institucijos nustatė įvairias
ribojamąsias priemones. Pastaraisiais metais valstybėse narėse
įvairios ribojamosios priemonės nustatytos šimtams tokių
medžiagų ar medžiagų mišinių. Tokios nacionalinės
priemonės trikdo prekybą medžiagomis, kurios skirtos naudoti
teisėtoms reikmėms. Maždaug penktadalis medžiagų, apie kurias
pranešė valstybės narės, naudojamos ir kitoms reikmėms
(tačiau informacija apie tokį naudojimą nėra sistemingai
renkama visoje ES). Nacionalinės ribojamosios priemonės,
kurios gali skirtis priklausomai nuo valstybės narės ir medžiagos,
kliudo prekybai medžiagomis, kurios skirtos naudoti teisėtoms reikmėms,
lemia susiskaidymą, nevienodas veiklos sąlygas ir ekonominės
veiklos vykdytojų teisinį netikrumą, taip pat trukdo
bendrovėms vykdyti veiklą visoje vidaus rinkoje. Dėl
minėtų priemonių sudėtingiau vykdyti mokslinius tyrimus ir
plėtoti naujas tų medžiagų naudojimo paskirtis. Priemonės
sukelia grandininę reakciją ir turi įtakos veiklos vykdytojams
skirtingose rinkose, nes tokios medžiagos naudojamos gaminant kitas medžiagas
ir mišinius, kurie naudojami įvairioms prekėms gaminti.
Tikėtina, kad naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinka
toliau didės, todėl daugės ir šių teisėtos prekybos
kliūčių. Siekiant palengvinti vidaus rinkos
veikimą ir kartu apsaugoti vartotojus nuo kenksmingų naujų
psichoaktyviųjų medžiagų, ES lygmens veiksmai turi padėti
užtikrinti laisvą naujų psichoaktyviųjų medžiagų,
naudojamų komercinėms ir pramoninėms, mokslinių tyrimų
ir technologinės plėtros reikmėms, judėjimą ir
laipsniškas ribojamąsias priemones kurios būtų taikomos
riziką keliančioms medžiagoms ir kurios būtų proporcingos
šių medžiagų keliamai rizikai. Todėl šiame pasiūlyme išdėstoma
tvirta sistema, skirta skubiai dalytis informacija apie naujas rinkoje
atsirandančias psichoaktyviąsias medžiagas, įskaitant jų
naudojimą komercinėms ir pramoninėms reikmėms, vertinti
medžiagų, kurios lemia susirūpinimą visos ES mastu, keliamą
riziką ir šalinti iš rinkos tas medžiagas, kurios kelia riziką. Medžiagos, kurios, kaip įtariama, kelia
tiesioginę riziką visuomenės sveikatai, bus laikinai pašalinamos
iš vartotojų rinkos, kol bus atliktas jų rizikos vertinimas. Jį
atlikus, atsižvelgiant į medžiagų keliamą riziką bus
imamasi proporcingų priemonių. Mažą riziką sveikatai,
visuomenei ir saugai keliančioms medžiagoms ribojamosios priemonės ES
lygmeniu nebus nustatomos, tačiau vidutinę riziką keliančioms
medžiagoms bus taikomi apribojimai vartotojų rinkoje, o tai reiškia, kad
jų nebus galima parduoti vartotojams (išskyrus atvejus, kai jas leidžiama
naudoti tam tikroms reikmėms, pvz., teisės aktais dėl
vaistų), bet prekyba jomis komercinėms ir pramoninėms, taip pat
mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros reikmėms
leidžiama. Didelę riziką keliančioms
naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms bus taikomi nuolatiniai rinkos
apribojimai tiek vartotojų, tiek komercinėse rinkose, o jas naudoti
bus galima tik konkrečiai leidžiamoms komercinėms ir
pramoninėms, taip pat mokslinių tyrimų ir technologijų
plėtros reikmėms. Be to, kaip jau paaiškinta, pagal pridedamą
Direktyvos, kuria iš dalies keičiamas pamatinis sprendimas dėl
neteisėtos prekybos narkotikais, pasiūlymą šioms medžiagoms bus
taikomos ES baudžiamosios teisės nuostatos. Dėl naujų psichoaktyviųjų
medžiagų, dėl kurių ES nesiėmė veiksmų,
valstybės narės gali įvesti nacionalinius techninius
reglamentus, visiškai atitinkančius ES nuostatas, kuriomis siekiama
išvengti nepagrįstų prekybos kliūčių[9]. 1.2. Teisinės aplinkybės Netrukus po vidaus rinkos be sienų
sukūrimo atsiradus ir pradėjus sparčiai plisti sintetiniams
narkotikams, pvz., amfetaminams ir ekstaziui, tapo aišku, kad nacionalinių
veiksmų efektyvumas yra ribotas ir kad siekiant mažinti
kenksmingųjų medžiagų plitimą būtina imtis
veiksmų ES lygmeniu. 1997 m. siekiant spręsti šią problemą
priimti ES bendrieji veiksmai 97/396/TVR dėl keitimosi informacija apie
naujus sintetinius narkotikus, jų pavojų įvertinimo ir
kontrolės[10]. Tarybos sprendimu 2005/387/TVR, kuriuo
panaikinti Bendrieji veiksmai 97/396/TVR, nustatyta ES masto sistema, skirta
kovoti su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis (sintetinėmis ir
natūraliomis), keliančiomis susirūpinimą ES lygmeniu. Jame
nustatytos ENNSC ir Europolo koordinuojamo valstybių narių tarpusavio
dalijimosi informacija apie šias medžiagas, taip pat jų keliamos rizikos
vertinimo ir kontrolės bei baudžiamųjų sankcijų visoje ES
taikymo riziką keliančioms medžiagoms taisyklės. 2011 m. liepos mėn. Komisijos vertinimo
ataskaitoje[11] padaryta išvada, kad, nors Tarybos sprendimas 2005/387/TVR yra
naudinga priemonė, atsižvelgiant į problemos mastą ir
sudėtingumą, jis nepakankamas, todėl jį reikia
persvarstyti. Taip yra dėl to, kad šiuo sprendimu nustatyta ilgai
trunkanti procedūra bei reakcinio pobūdžio veiksmai, taip pat
numatyta nepakankamai galimybių taikyti kontrolę ir
baudžiamąsias sankcijas. Šiuo reglamentu pakeičiamas Tarybos
sprendimas 2005/387/TVR. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1. Konsultacijos su
suinteresuotosiomis šalimis Šiam pasiūlymui rengtasi vykdant plataus
masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertais, taip pat
viešas konsultacijas internetu ir išorės tyrimą. Vertindama Tarybos
sprendimo 2005/387/TVR veikimą Komisija raštu konsultavosi su visomis
valstybėmis narėmis. Vykdydama išorės tyrimą Komisija
surinko ir įvertino daugelio nacionalinės valdžios institucijų
(atsakingų už narkotikų srities teisės aktus, teisingumo ir
sveikatos apsaugos ministerijų, sveikatos institutų ir
teisėsaugos institucijų) bei ES agentūrų,
įgyvendinančių Tarybos sprendimą 2005/387/TVR, nuomones. Ji
taip pat surinko ir išnagrinėjo tarptautinių organizacijų
(įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją), pilietinės
visuomenės organizacijų, įvairių rinkų ekonominės
veiklos vykdytojų, mokslinių tyrimų institutų ir
akademinės bendruomenės ekspertų nuomones. Rengiant vertinimo ataskaitą
valstybėse narėse atliktas tyrimas parodė, kad daugelis
valstybių narių nepalankiai vertina pagal dabartinę
priemonę nustatytų kontrolės ir baudžiamųjų
sankcijų alternatyvų trūkumą, ir siūlo apsvarstyti
kitas įvairesnes alternatyvas, paremtas administracine teise. Be to, visos
valstybės narės sutiko, kad siekiant spręsti naujų
psichoaktyviųjų medžiagų klausimą reikia imtis
skubesnių veiksmų (įskaitant laikinąsias priemones) ir kad
dabartinis sprendimų priėmimo procesas yra per lėtas. Per Komisijos 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2012
m. kovo 1 d. surengtus du ekspertų posėdžius akademinės srities
ekspertai ir specialistai pabrėžė, kad Tarybos sprendimas ir
produktų saugą reglamentuojantys teisės aktai nepakankami
siekiant spręsti didelio naujų rinkoje atsirandančių
psichoaktyviųjų medžiagų skaičiaus problemą, o jų
keliama rizika mažai žinoma. Jos nurodė, kad nauji teisės aktai
dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų turėtų
būti pritaikyti atsižvelgiant į skirtingą šių medžiagų
keliamą riziką. Tam tikri dalyviai išreiškė
susirūpinimą dėl galimo neigiamo pernelyg griežtų
politinių sprendimų (pvz., bendrų apribojimų, taikomų
visoms medžiagų grupėms, arba plačiu mastu taikomų
baudžiamųjų sankcijų) poveikio. Toks nepageidaujamas poveikis,
pvz., yra medžiagų išstūmimas iš teisėtos rinkos į
neteisėtą, iš rinkos pašalintų medžiagų pakeitimas kitomis,
galbūt net kenksmingesnėmis, taip pat galimybės tokias medžiagas
naudoti moksliniams tyrimams panaikinimas. Atliktos ekonominės veiklos
vykdytojų, kurie gamina tokias įvairioms pramoninėms
reikmėms naudojamas medžiagas, taip pat jų prekybos asociacijų
ir asmenų, kurie gamina ir platina naujas psichoaktyviąsias
medžiagas, naudojamas rekreacinėms reikmėms, apklausos, su jais
rengti pokalbiai. Kalbėtasi ir su asmenimis, kurie naujas psichoaktyviąsias
medžiagas vartoja rekreacinėms reikmėms. Jaunimo (15–24 m. jaunuolių)
nuomonės sužinotos 2011 m. atlikus „Eurobarometro“ apklausą
„Jaunimo požiūris į narkotikus“. Beveik pusė
apklaustųjų (47 proc.) manė, kad reikėtų apriboti
tik tas medžiagas, kurios iš tiesų kelia riziką sveikatai, o
34 proc. – kad reikėtų apriboti visas medžiagas, kurių
poveikis panašus į kontroliuojamų narkotikų poveikį. 2011 m. spalio 28 d. – 2012 m. vasario 3 d.
Komisija vykdė viešas konsultacijas dėl kovos su narkotikais
politikos. Be kita ko, buvo klausiama, kokias reguliavimo priemones ES
turėtų parengti, kad užkirstų kelią naujų
psichoaktyviųjų medžiagų plitimui. Daugelyje iš 134
atsakymų pabrėžta būtinybė imtis skubesnių
priemonių dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir
įspėta, kad būtų netinkama baudžiamąsias sankcijas
taikyti plačiu mastu. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetas paragino[12] Komisiją išnagrinėti galimybes užtikrinti, kad tokių
medžiagų vartojimas asmeninėms reikmėms nebūtų
laikomas nusikalstama veika. 2.2. Poveikio vertinimas Komisija atliko politikos alternatyvų
poveikio vertinimą, atsižvelgdama į konsultacijų su
suinteresuotosiomis šalimis ir išorės tyrimų rezultatus. Atlikus
poveikio vertinimą padaryta išvada, kad pageidaujamas sprendimas būtų
šis: –
laipsniškesnis ir tikslingesnis
psichoaktyviųjų medžiagų ribojamųjų priemonių
rinkinys, kuris neturėtų trukdyti naudoti medžiagas pramoninėms
reikmėms; –
ribojamosios priemonės turėtų
būti nustatomos anksčiau, o medžiagoms, kurios, kaip įtariama,
kelia tiesioginę riziką visuomenės sveikatai, turėtų
būti taikomi laikini apribojimai; –
ribojamosios priemonės turėtų
būti proporcingos geriau nustatytam medžiagų keliamos rizikos lygiui:
vidutinę riziką keliančioms medžiagoms turėtų
būti taikomi apribojimai vartotojų rinkoje (taikoma administracinė
teisė), o didelę riziką keliančioms medžiagoms
turėtų būti taikomi apribojimai platesnėje rinkoje (ir
taikoma baudžiamoji teisė); –
ribojamosios priemonės turėtų
būti nustatomos taikant greitesnę procedūrą. Poveikio vertinime padaryta išvada, kad efektyviausias
būdas neleisti kenksmingoms naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms patekti
į rinką – didelę riziką keliančioms naujoms
psichoaktyviosioms medžiagoms taikyti ES nuostatas dėl neteisėtos
prekybos narkotikais. Tų pačių baudžiamosios teisės
nuostatų taikymas kontroliuojamiems narkotikams ir kenksmingoms naujoms
psichoaktyviosioms medžiagoms, keliančioms didelę riziką,
padės atgrasyti nuo neteisėtos prekybos tokiomis medžiagomis ir
dalyvavimo nusikalstamose grupuotėse, taip pat racionalizuoti ir patikslinti
ES kovos su narkotikais teisės aktus. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.3. Teisinis pagrindas Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad
nebūtų trukdoma prekiauti naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis,
naudojamomis pramoninėms ir komercinėms reikmėms, ir kad
būtų pagerintas šios rinkos veikimas, o asmenų sveikata ir sauga
būtų apsaugotos nuo kenksmingųjų medžiagų, kurios
kelia susirūpinimą ES lygmeniu. Šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu, pagal kurį
Europos Parlamentas ir Taryba įgaliojami nustatyti priemones
valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų
nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti. Pagal
SESV 114 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad Komisija savo
pasiūlymais, numatytais SESV 114 straipsnio 1 dalyje, užtikrintų
aukštą sveikatos, saugos ir vartotojų apsaugos lygį. Šis
pasiūlymas yra vienas veiksmų, kuriais siekiama pagerinti vidaus
rinkos veikimą, dėl šių priežasčių: –
juo siekiama mažinti prekybos naujomis
psichoaktyviosiomis medžiagomis, kurias galima naudoti dvejopoms reikmėms,
kliūtis ir sudaroma galimybė priimti priemones, kuriomis
būtų ribojamos vartotojų galimybės įsigyti
medžiagų, kurios kelia riziką; –
juo siekiama suderinti veiksmus, kurių imamasi
dėl visoje ES susirūpinimą keliančių medžiagų, ir
taip užtikrinti didesnį ekonominės veiklos vykdytojų
teisinį tikrumą; –
juo naujų psichoaktyviųjų
medžiagų naudojimo pramoninėms reikmėms rinka sujungiama su
platesne vidaus rinka. 3.2. Subsidiarumo, proporcingumo
principai ir pagrindinių teisių užtikrinimas Akivaizdu, kad dėl naujų
psichoaktyviųjų medžiagų reikia imtis ES lygmens veiksmų.
Taip yra todėl, kad valstybės narės pačios negali sumažinti
problemų, kurias lemia kenksmingų naujų psichoaktyviųjų
medžiagų plitimas vidaus rinkoje ir nevienodi valstybių veiksmai.
Nekoordinuojami veiksmai šioje srityje gali sukelti neigiamą poveikį,
pavyzdžiui, trukdyti veikti vidaus rinkai, kiek tai susiję su teisėta
prekyba šiomis medžiagomis, arba paskatinti kenksmingųjų
medžiagų išstūmimą iš vienos valstybės narės į
kitą. Todėl siekiant užtikrinti, kad
potencialiai kenksmingas naujas psichoaktyviąsias medžiagas,
keliančias susirūpinimą visoje ES, būtų galima
nustatyti, įvertinti ir, jeigu jos kelia riziką, skubiai pašalinti iš
rinkos visose valstybėse narėse, būtina imtis ES lygmens
veiksmų. Pasiūlymas svarbus įgyvendinant šias
Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises
ir principus: teisę į sveikatos priežiūrą (visų pirma
į aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, 35 straipsnis) ir
vartotojų apsaugą (38 straipsnis), pagarbą laisvei užsiimti
verslu (16 straipsnis), teisę į nuosavybę (17 straipsnis),
teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą
bylos nagrinėjimą (47 straipsnis), nekaltumo prezumpciją ir
teisę į gynybą (48 straipsnis). Šios teisės ir laisvės
gali būti ribojamos, tačiau tik pagal ES chartijos 52 straipsnio 1
dalyje nustatytus apribojimus ir reikalavimus. Pasiūlymas yra proporcingas ir juo
neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, nes juo
sprendžiamas tik naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kurios
kelia susirūpinimą ES lygmeniu, klausimas ir išdėstomas
pritaikytas, laipsniškas požiūris, pagal kurį nustatomos faktinei
medžiagų keliamai rizikai proporcingos priemonės. Pasiūlyme aiškiai nustatomos apsaugos
priemonės padeda užtikrinti, kad visi asmenys, kurių teisėms
turi įtakos pagal reglamentą įgyvendinamos administracinės
priemonės arba sankcijos, turėtų teisę į
veiksmingą gynybą teisme. 3.3. Pasirinkta priemonė Siekiant nustatyti vienodas taisykles, užtikrinti
sąvokų ir procedūrų aiškumą ir rinkos dalyvių
teisinį tikrumą, taip pat tai, kad ribojamosios priemonės
būtų tiesiogiai taikomos visose valstybėse narėse,
reglamentas yra tinkama priemonė. 3.4. Konkrečios
nuostatos 1
straipsnis. Dalykas ir taikymo sritis. Šiame
straipsnyje apibrėžiamas pasiūlymo tikslas ir taikymo sritis,
visų pirma nustatomos laisvo naujų psichoaktyviųjų
medžiagų judėjimo vidaus rinkoje ribojimo taisyklės. 2 straipsnis. Apibrėžtys. Šiame straipsnyje išdėstomos teisės akte vartojamos
apibrėžtys. 3 straipsnis. Laisvas judėjimas. Šiame straipsnyje išdėstomas naujų
psichoaktyviųjų medžiagų, naudojamų komercinėms ir
pramoninėms, taip pat mokslinių tyrimų ir technologijų
plėtros reikmėms, laisvas judėjimas. 4 straipsnis. Kliūčių laisvam
judėjimui prevencija. Šiame straipsnyje
išaiškinama, kokiomis sąlygomis valstybės narės gali nustatyti
naujų psichoaktyviųjų medžiagų apribojimus. 5 straipsnis. Dalijimasis informacija. Šiame straipsnyje nustatomi atitinkami valstybių narių,
ENNSC ir Europolo vaidmenys dalijantis informacija apie naujas
psichoaktyviąsias medžiagas. 6 straipsnis. Bendra ataskaita. Šiame straipsnyje nustatomas ENNSC ir Europolo bendros ataskaitos
apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas turinys ir rengimo bei perdavimo
procedūros. Komisija, Europos vaistų agentūra, Europos
cheminių medžiagų agentūra ir Europos maisto saugos tarnyba
dalyvauja rinkdamos informaciją bendrai ataskaitai rinkimu. 7 straipsnis. Rizikos vertinimo
procedūra ir ataskaita. Šiuo straipsniu Komisijai
suteikiami įgaliojimai prašyti, kad ENNSC įvertintų naujos
psichoaktyviosios medžiagos, dėl kurios parengta bendra ataskaita,
keliamą riziką. Straipsnyje nustatomos rizikos vertinimo, kurį
turi atlikti ENNSC Mokslo komitetas, ir rizikos vertinimo ataskaitos parengimo
ir perdavimo procedūros. 8 straipsnis. Rizikos nevertinimas. Šiame straipsnyje išsamiai išdėstomos aplinkybės, kuriomis
naujos psichoaktyviosios medžiagos rizika nevertintina. 9 straipsnis. Tiesioginė rizika
visuomenės sveikatai ir laikinas vartotojų rinkos apribojimas. Šiame straipsnyje išdėstomi kriterijai, kuriais remdamasi Komisija
nustato, ar nauja psichoaktyvioji medžiaga kelia tiesioginę riziką
visuomenės sveikatai, ir, jei taip, Komisijai suteikiami įgaliojimai
laikinai uždrausti jos tiekimą vartotojų rinkai. 10 straipsnis. Rizikos sveikatai,
visuomenei ir saugai lygio nustatymas po rizikos vertinimo. Šiame straipsnyje išdėstomi kriterijai, kuriais remdamasi
Komisija nustato naujos psichoaktyviosios medžiagos keliamos rizikos sveikatai,
visuomenei ir saugai lygį. 11 straipsnis. Maža rizika. Šiame straipsnyje numatoma, kad Komisija nenustato mažą
riziką sveikatai, visuomenei ir saugai keliančių naujų
psichoaktyviųjų medžiagų ribojamųjų priemonių,
taip pat pateikiama mažos rizikos apibrėžtis. 12 straipsnis. Vidutinė rizika ir
nuolatinis vartotojų rinkos apribojimas. Šiame
straipsnyje Komisija įgaliojama uždrausti vidutinę riziką
sveikatai, visuomenei ir saugai keliančias naujas psichoaktyviąsias
medžiagas tiekti vartotojų rinkai, taip pat pateikiama vidutinės
rizikos apibrėžtis. 13 straipsnis. Didelė rizika ir
nuolatinis rinkos apribojimas. Šiame straipsnyje
Komisijai suteikiami įgaliojimai uždrausti didelę riziką
sveikatai, visuomenei ir saugai keliančių naujų
psichoaktyviųjų medžiagų gavybą, gamybą, tiekimą
rinkai, vežimą, importą ir eksportą. 14 straipsnis. Leidžiamos naudojimo
paskirtys. Šiame straipsnyje išdėstomos
reglamentu nustatytų rinkos apribojimų išimtys. 15 straipsnis. Stebėsena. Šiame straipsnyje išdėstomi stebėsenos įpareigojimai,
susiję su medžiagomis, dėl kurių parengta bendra ataskaita. 16 straipsnis. Pakartotinis rizikos lygio
vertinimas. Šiame straipsnyje išdėstoma
pakartotinio naujos psichoaktyviosios medžiagos keliamos rizikos lygio
vertinimo procedūra, atsižvelgiant į naują informaciją ir
įrodymus dėl medžiagos. 17 straipsnis. Sankcijos. Šiuo straipsniu valstybės narės įpareigojamos
išdėstyti rinkos apribojimo pažeidimo atveju taikomų
administracinių sankcijų taisykles ir užtikrinti, kad jos
būtų efektyvios, proporcingos ir atgrasios. 18 straipsnis. Teisinė gynyba. Šiame straipsnyje nustatoma teisė į veiksmingą
teisinę gynybą, įtvirtintą Pagrindinių teisių
chartijos 47 straipsnyje. 19 straipsnis. Komitetas. Šiame straipsnyje išdėstomos standartinės naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais pagal SESV 291 straipsnį
taisyklės. 20 straipsnis. Moksliniai tyrimai ir
analizė. Šiame straipsnyje apibūdinama, kaip
ES remia informacijos ir žinių apie naujas psichoaktyviąsias
medžiagas kūrimą, dalijimąsi jomis ir jų sklaidą,
siekdama paremti greitą dalijimąsi informacija apie naujas
psichoaktyviąsias medžiagas ir jų keliamos rizikos vertinimą. 21 straipsnis. Ataskaitų teikimas. Šiame straipsnyje prašoma, kad ENNSC ir Europolas kasmet teiktų
tam tikrų reglamento aspektų įgyvendinimo ataskaitas. 22 straipsnis. Vertinimas. Šiuo straipsniu Komisija įpareigojama reguliariai vertinti šio
reglamento įgyvendinimą, taikymą ir efektyvumą ir teikti
ataskaitas Europos Parlamentui bei Tarybai. 23 straipsnis. Sprendimo 2005/387/TVR
pakeitimas. Šiame straipsnyje nustatoma, kad šiuo
reglamentu pakeičiamas Tarybos sprendimas 2005/387/TVR. 24 straipsnis. Įsigaliojimas. Šiame straipsnyje nustatoma, kada įsigalioja reglamentas. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Pasiūlymas neturi jokio tiesioginio
poveikio ES biudžetui ir juo nesukuriama naujų ENNSC, Europolo, Europos
vaistų agentūros, Europos cheminių medžiagų agentūros
(ECHA) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) uždavinių. Šio reglamento
reikmėms ECHA ir EFSA tik turi dalytis turima informacija apie tam
tikrą ribotą medžiagų skaičių – neprašoma rengti
naujos informacijos. 2013/0305 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl naujų psichoaktyviųjų
medžiagų (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo
akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[13], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) naujos psichoaktyviosios
medžiagos, kurios gali būti naudojamos įvairioms komercinėms ir
pramoninėms, taip pat mokslinėms reikmėms, gali kelti
riziką jas vartojančių žmonių sveikatai, visuomenei ir
saugai; (2) pastaraisiais metais
valstybės narės pranešė apie vis daugiau naujų
psichoaktyviųjų medžiagų, naudodamosi greito dalijimosi
informacija mechanizmu, nustatytu 1997 m. birželio 16 d. Bendraisiais
veiksmais, Tarybos priimtais remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3
straipsniu, dėl keitimosi informacija apie naujus sintetinius narkotikus,
jų pavojų įvertinimo ir kontrolės[14], ir
papildomai sustiprintu 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimu
2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias
medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės[15]. Apie daugelį šių medžiagų pranešė daugiau nei
viena valstybė narė. Daugelis tokių naujų
psichoaktyviųjų medžiagų buvo parduodamos vartotojams tinkamai
nepaženklintos ir be vartojimo instrukcijų; (3) valstybių narių
kompetentingos valdžios institucijos nustato įvairias šių naujų
psichoaktyviųjų medžiagų ribojamąsias priemones, siekdamos
mažinti riziką, kurią jos kelia arba gali kelti vartotojams. Naujos
psichoaktyviosios medžiagos dažnai naudojamos gaminant įvairias prekes
arba kitas medžiagas, kurios naudojamos gaminant tokias prekes kaip vaistai,
pramoniniai tirpikliai, valymo medžiagos bei aukštųjų
technologijų pramonės prekės – jų naudojimo šioms reikmėms
apribojimas gali turėti didelės įtakos ekonominės veiklos
vykdytojams ir sutrikdyti jų verslo veiklą vidaus rinkoje; (4) dėl didėjančio
naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kurių galima
įsigyti vidaus rinkoje, skaičiaus, didėjančios jų
įvairovės, jų atsiradimo rinkoje greičio, skirtingos rizikos,
kurią jos gali kelti vartotojams, taip pat didėjančio
vartotojų skaičiaus, valdžios institucijoms tampa sunku efektyviai
reaguoti siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir saugą,
nesudarant kliūčių veikti vidaus rinkai; (5) ribojamosios priemonės
įvairiose valstybėse narėse gerokai skiriasi, taigi gamindami
įvairias prekes tas pačias naujas psichoaktyviąsias medžiagas
naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis skirtingų
reikalavimų, pvz., susijusių su išankstiniu pranešimu apie
eksportą, eksporto leidimu arba importo bei eksporto licencijomis. Taigi
skirtingi valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai
dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų trukdo veikti
vidaus rinkai, nes sukelia kliūčių prekybai ir lemia rinkos
susiskaidymą, teisinį netikrumą bei nevienodas sąlygas
ekonominės veiklos vykdytojams, todėl bendrovėms sunku vykdyti
veiklą visoje vidaus rinkoje; (6) ribojamosios priemonės
ne tik sukelia prekybos naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, kurios jau
naudojamos komercinėms, pramoninėms ar mokslo reikmėms,
kliūčių, bet gali trukdyti plėtoti tokias naudojimo
paskirtis ir sukelti prekybos kliūčių ekonominės veiklos
vykdytojams, kurie siekia jas plėtoti, nes apsunkinamos galimybės įsigyti
tų naujų psichoaktyviųjų medžiagų; (7) dėl įvairių ribojamųjų
priemonių, taikomų naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms,
skirtumų kenksmingos naujos psichoaktyviosios medžiagos gali būti
išstumiamos iš vienų valstybių narių į kitas, gali
būti sunku apriboti vartotojų galimybes jų įsigyti, taip
pat gali sumažėti vartotojų apsauga visoje Sąjungoje; (8) manoma, kad valstybėms
narėms toliau nevienodai sprendžiant naujų psichoaktyviųjų
medžiagų klausimą tokie skirtumai didės. Todėl taip pat
manoma, kad didės prekybos kliūtys ir rinkos susiskaidymas, taip pat
teisinis netikrumas ir sąlygų skirtumai, o tai dar labiau trukdys
vidaus rinkos veikimui; (9) šie vidaus rinkos veikimo
iškraipymai turėtų būti pašalinti, todėl turėtų
būti suderintos su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, kurios kelia
susirūpinimą Sąjungos lygmeniu, susijusios taisyklės ir
kartu užtikrinta aukšto lygio sveikatos, saugos ir vartotojų apsauga; (10) turėtų būti
galimybė naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms ir mišiniams laisvai
judėti Sąjungoje, jeigu jie yra skirti naudoti komercinėms ir
pramoninėms, taip pat mokslinių tyrimų ir technologijų
plėtros reikmėms. Šiuo reglamentu turėtų būti
nustatytos šio laisvo judėjimo ribojimo nustatymo taisyklės; (11) naujų
psichoaktyviųjų medžiagų, kurios kelia riziką sveikatai,
visuomenei ir saugai visoje Sąjungoje, klausimas turėtų
būti sprendžiamas Sąjungos lygmeniu. Veiksmai dėl naujų
psichoaktyviųjų medžiagų pagal šį reglamentą
turėtų padėti užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos
apsaugą ir saugą, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijoje; (12) šis reglamentas
neturėtų būti taikomas narkotinių ir psichotropinių
medžiagų pirmtakams (prekursoriams), nes šių cheminių
medžiagų neteisėtas naudojimas narkotinėms ir
psichotropinėms medžiagoms gaminti reglamentuojamas 2004 m. vasario 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 273/2004 dėl
narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių)[16] ir 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 111/2005,
nustatančiu prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų
pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių
stebėsenos taisykles[17]; (13) Sąjungos veiksmai
dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų turėtų
būti grindžiami moksliniais įrodymais, jiems turėtų
būti taikoma konkreti procedūra. Remiantis valstybių narių
pateikta informacija turėtų būti parengta ataskaita apie naujas
psichoaktyviąsias medžiagas, keliančias susirūpinimą visoje
Sąjungoje. Ataskaitoje turėtų būti nurodoma, ar būtina
atlikti rizikos vertinimą. Jį atlikus, Komisija turėtų
nustatyti, ar naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms turėtų būti
taikomos ribojamosios priemonės. Jei kyla tiesioginė rizika
visuomenės sveikatai, Komisija turėtų toms medžiagoms taikyti
laikinus apribojimus vartotojų rinkoje, kol bus baigtas rizikos vertinimas.
Jeigu atsiranda naujos informacijos apie naują psichoaktyviąją
medžiagą, Komisija turėtų iš naujo įvertinti jos
keliamą riziką. Ataskaitos apie naujas psichoaktyviąsias
medžiagas turėtų būti skelbiamos viešai; (14) pagal šį reglamentą
naujos psichoaktyviosios medžiagos keliamos rizikos vertinimas
neturėtų būti atliekamas, jeigu ji vertinama pagal
tarptautinę teisę, arba jei ji yra vaisto arba veterinarinio vaisto
veiklioji medžiaga; (15) jeigu nauja psichoaktyvioji
medžiaga, apie kurią parengta ataskaita, yra vaisto arba veterinarinio
vaisto veiklioji medžiaga, Komisija su Europos vaistų agentūra
turėtų įvertinti, ar reikia imtis papildomų veiksmų; (16) priemonės, kurių
dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų imamasi
Sąjungos lygmeniu, turėtų būti proporcingos jų
keliamai rizikai sveikatai, visuomenei ir saugai; (17) tam tikros naujos
psichoaktyviosios medžiagos kelia tiesioginę riziką visuomenės
sveikatai ir reikia imtis skubių veiksmų. Todėl tam tikrą
laiką reikėtų apriboti vartotojų galimybes įsigyti minėtų
medžiagų, kol bus atliktas jų rizikos vertinimas; (18) Sąjungos lygmeniu
neturėtų būti nustatomos nedidelę riziką sveikatai,
visuomenei ir saugai keliančių naujų psichoaktyviųjų
medžiagų ribojamosios priemonės; (19) naujos psichoaktyviosios
medžiagos, kurios kelia vidutinę riziką sveikatai, visuomenei ir
saugai, neturėtų būti tiekiamos vartotojams; (20) naujos psichoaktyviosios
medžiagos, kurios kelia didelę riziką sveikatai, visuomenei ir
saugai, neturėtų būti tiekiamos rinkai; (21) šiame reglamente
turėtų būti numatytos išimtys siekiant užtikrinti žmonių ir
gyvūnų sveikatos apsaugą, palengvinti mokslinius tyrimus ir
technologinę plėtrą, taip pat leisti naujas
psichoaktyviąsias medžiagas naudoti pramonėje, jeigu nėra
galimybių jomis piktnaudžiauti arba jas regeneruoti; (22) siekdamos užtikrinti veiksmingą
šio reglamento įgyvendinimą, valstybės narės
turėtų nustatyti už tokių ribojamųjų priemonių
pažeidimus taikytinų sankcijų taisykles. Šios sankcijos
turėtų būti efektyvios, proporcingos ir atgrasios; (23) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1920/2006[18]
įsteigtas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras
(ENNSC) turėtų atlikti vieną pagrindinių vaidmenų
dalijantis informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir
vertinant jų keliamą riziką sveikatai, visuomenei ir saugai; (24) greito dalijimosi informacija
apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas mechanizmas buvo naudingas
dalijimosi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, naujas
kontroliuojamų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas
ir susijusius perspėjimus apie riziką visuomenės sveikatai
kanalas. Šis mechanizmas turėtų būti toliau stiprinamas, kad
būtų galima efektyviau reaguoti į spartų naujų
psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimą ir plitimą visoje
Sąjungoje; (25) valstybių narių
teikiama informacija yra itin svarbi siekiant užtikrinti sprendimų
dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinkos ribojimo
priėmimo procedūrų efektyvumą. Todėl pagal ENNSC
duomenų, skirtų pagrindiniams epidemiologiniams rodikliams nustatyti,
ir kitų atitinkamų duomenų rinkimo sistemą valstybės
narės turėtų reguliariai rinkti duomenis, susijusius su
naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, atitinkamas
sveikatos, saugos ir socialines problemas bei politinius sprendimus. Jos
turėtų dalytis šiais duomenimis; (26) naujų
psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimo ir plitimo nustatymo ir
atitinkamo pasirengimo pajėgumai nepakankami, taip pat trūksta
įrodymų, susijusių su jų keliama rizika sveikatai,
visuomenei ir saugai, o tai trukdo efektyviai reaguoti. Todėl
turėtų būti teikiama parama, taip pat Sąjungos lygmeniu,
siekiant palengvinti ENNSC, mokslinių tyrimų institutų ir teismo
ekspertizės laboratorijų, turinčių atitinkamų
specialiųjų žinių, bendradarbiavimą, siekiant sustiprinti
naujų psichoaktyviųjų medžiagų problemos įvertinimo ir
efektyvaus sprendimo pajėgumus; (27) šiuo reglamentu nustatomos
dalijimosi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, rizikos
vertinimo ir laikinųjų bei nuolatinių ribojamųjų
priemonių priėmimo procedūros turėtų suteikti galimybę
imtis skubių veiksmų. Rinkos ribojimo priemonės turėtų
būti priimamos nedelsiant – ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo
tada, kai gaunama bendra ataskaita arba rizikos vertinimo ataskaita; (28) jei Sąjunga pagal šį
reglamentą nepriėmė naujos psichoaktyviosios medžiagos rinkos
ribojimo priemonių, valstybės narės pagal 1998 m. birželio
22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios
informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką,
nuostatas[19] gali priimti tai medžiagai taikomus techninius reglamentus. Tam, kad
būtų išsaugota Sąjungos vidaus rinkos vienybė ir
būtų išvengta nepagrįstų prekybos kliūčių,
pagal Direktyva 98/34/EB nustatytą procedūrą valstybės
narės turėtų nedelsdamos pateikti Komisijai kiekvieno techninio
reglamento, susijusio su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis,
projektą; (29) siekiant sumažinti
didėjantį naujų psichoaktyviųjų medžiagų
vartojimą ir galimą jų keliamą riziką svarbu taikyti
prevencijos, gydymo ir žalos mažinimo priemones. Internetas – vienas
svarbių naujų psichoaktyviųjų medžiagų pardavimo
kanalų – turėtų būti naudojamas informacijai apie jų
keliamą riziką sveikatai, visuomenei ir saugai skleisti; (30) vaistai ir veterinariniai
vaistai reglamentuojami 2001 m. lapkričio 6 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso,
reglamentuojančio veterinarinius vaistus[20], 2001 m.
lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl
Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus[21], ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB)
Nr. 726/2004, nustatančiu Bendrijos leidimų dėl žmonėms
skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros
tvarką ir įsteigiančiu Europos vaistų agentūrą[22]. Todėl piktnaudžiavimas jais arba netinkamas jų naudojimas
neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo
sritį; (31) siekiant užtikrinti vienodas
laikinų ir nuolatinių rinkos apribojimų sąlygas, Komisijai
turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais
įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m.
vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011,
kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai[23]; (32) Komisija turėtų
priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai
pagrįstais atvejais, susijusiais su sparčiu mirties atvejų, apie
kuriuos pranešta keliose valstybėse narėse ir kurie siejami su
nagrinėjamos naujos psichoaktyviosios medžiagos vartojimu, skaičiaus
padidėjimu, yra priežasčių, dėl kurių privaloma
skubėti; (33) taikydama šį
reglamentą Komisija turėtų konsultuotis su valstybių
narių ekspertais, atitinkamomis Sąjungos agentūromis, pilietine
visuomene ir ekonominės veiklos vykdytojais; (34) kadangi siūlomo veiksmo
tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi
dėl siūlomo veiksmo poveikio tų tikslų būtų
geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties
5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti
priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą
šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; (35) siekiant nustatyti vienodas
taisykles, užtikrinti sąvokų ir procedūrų aiškumą ir
užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojų teisinį tikrumą,
reglamentas yra tinkamas aktas; (36) šiame reglamente laikomasi
pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos
Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant
laisvę užsiimti verslu, teisę į nuosavybę ir teisę
į veiksmingą teisinę gynybą, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: I SKYRIUS Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys 1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis 1. Šiuo reglamentu nustatomos
laisvo naujų psichoaktyviųjų medžiagų judėjimo vidaus
rinkoje ribojimo taisyklės. Todėl Sąjungos lygmeniu reglamentu
nustatomas dalijimosi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas,
jų keliamos rizikos vertinimo ir rinkos ribojimo priemonių taikymo
mechanizmas. 2. Šis reglamentas netaikomas
į oficialų sąrašą įtrauktoms medžiagoms, kaip
apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 273/2004 ir Reglamente (EB) Nr. 111/2005. 2 straipsnis Apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų
apibrėžtys: (a)
nauja psichoaktyvioji medžiaga – natūrali arba
sintetinė medžiaga, kuri gali stimuliuoti arba slopinti ją
vartojančio žmogaus centrinę nervų sistemą ir taip gali
sukelti haliucinacijas, lemti judėjimo funkcijos, mąstymo, elgesio,
suvokimo, sąmoningumo ir nuotaikos pokyčius, kuri yra skirta
žmonėms vartoti arba, net jei nėra jiems skirta, tikėtina, kad
žmonės ją vartos siekdami vieno ar daugiau minėtų
padarinių, ir kuri nėra kontroliuojama nei pagal 1961 m.
Jungtinių Tautų bendrąją narkotinių medžiagų
konvenciją, iš dalies pakeistą 1972 m. protokolu, nei pagal
1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją;
ši sąvoka neapima alkoholio, kofeino ir tabako bei tabako gaminių,
kaip apibrėžta 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvoje 2001/37/EB dėl valstybių narių
įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako
gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo[24]; (b)
mišinys – mišinys arba tirpalas, kuriame yra viena
ar daugiau naujų psichoaktyviųjų medžiagų; (c)
vaistas – bet koks produktas, kaip apibrėžta
Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 2 punkte; (d)
veterinarinis vaistas – bet koks produktas, kaip
apibrėžta Direktyvos 2001/82/EB 1 straipsnio 2 punkte; (e)
rinkodaros leidimas – leidimas pateikti vaistą
arba veterinarinį vaistą rinkai pagal Direktyvą 2001/83/EB,
Direktyvą 2001/82/EB arba Reglamentą (EB) Nr. 726/2004; (f)
tiekimas rinkai – naujos psichoaktyviosios
medžiagos, skirtos platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas
vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo; (g)
vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas
tikslų, nesusijusių su jo amatu, verslu ar profesija; (h)
naudojimas komercinėms ir pramoninėms
reikmėms – gavyba, perdirbimas, ruošimas, laikymas, maišymas, gamyba ir
pardavimas fiziniams bei juridiniams asmenims, išskyrus vartotojus; (i)
moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra
– moksliniai eksperimentai, analizė arba moksliniai tyrimai, vykdomi
griežtai kontroliuojamomis sąlygomis pagal Reglamentą (EB) Nr.
1907/2006; (j)
Jungtinių Tautų sistema – Pasaulio
sveikatos organizacija, Narkotinių medžiagų komisija ir Ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetas, veikiantys atitinkamose savo
kompetencijos srityse, kaip apibrėžta 1961 m. Jungtinių
Tautų bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, iš dalies
pakeistos 1972 m. protokolu, 3 straipsnyje arba 1971 m. Jungtinių
Tautų psichotropinių medžiagų konvencijos 2 straipsnyje. II SKYRIUS Laisvas judėjimas 3 straipsnis Laisvas judėjimas Naujos psichoaktyviosios medžiagos ir mišiniai
laisvai juda Sąjungoje, jeigu jie yra skirti naudoti komercinėms ir
pramoninėms, taip pat mokslinių tyrimų ir technologijų
plėtros reikmėms. 4 straipsnis Laisvo judėjimo kliūčių prevencija Jei Sąjunga pagal šį reglamentą
nepriėmė naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinkos
ribojimo priemonių, valstybės narės pagal Direktyvą
98/34/EB gali priimti tokioms naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms taikomus
techninius reglamentus. Valstybės narės nedelsdamos pateikia
Komisijai kiekvienos techninės taisyklės, susijusios su naujomis
psichoaktyviosiomis medžiagomis, projektą pagal Direktyvą 98/34/EB. III SKYRIUS Dalijimasis informacija ir jos rinkimas 5 straipsnis Dalijimasis informacija Europos
narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (REITOX) nacionaliniai
ryšių punktai ir nacionaliniai Europolo padaliniai ENNSC ir Europolui
teikia turimą informaciją apie medžiagų, kurios yra naujos
psichoaktyviosios medžiagos, arba jų mišinių vartojimą,
galimą riziką, gamybą, išgavimą, importą, prekybą
jomis, jų platinimą, neteisėtą prekybą jomis, taip pat
naudojimą komercinėms ir mokslinėms reikmėms. ENNSC ir Europolas
šią informaciją REITOX ir nacionaliniams Europolo padaliniams
perduoda nedelsdami. 6 straipsnis Bendra ataskaita 1. Kai ENNSC ir Europolas arba
Komisija mano, kad informacija apie naują psichoaktyviąją
medžiagą, apie kurią pranešė kelios valstybės narės,
kelia susirūpinimą visoje Sąjungoje dėl rizikos sveikatai,
visuomenei ir saugai, kurią gali kelti nauja psichoaktyvioji medžiaga,
ENNSC ir Europolas parengia bendrą ataskaitą apie naują
psichoaktyviąją medžiagą. 2. Bendroje ataskaitoje
pateikiama informacija apie: (a)
rizikos, kurią kelia žmonių vartojama
nauja psichoaktyvioji medžiaga, pobūdį ir rizikos visuomenės
sveikatai mastą, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje; (b)
naujos psichoaktyviosios medžiagos cheminę ir
fizinę tapatybę, taip pat jai pagaminti arba išgauti naudotus metodus
ir cheminius prekursorius (jei žinomi) bei kitas atsiradusias panašios
cheminės struktūros naujas psichoaktyviąsias medžiagas; (c)
naujos psichoaktyviosios medžiagos naudojimą
komercinėms ir pramoninėms, taip pat mokslinių tyrimų ir
technologijų plėtros reikmėms; (d)
naujos psichoaktyviosios medžiagos naudojimą
žmonių ir veterinarinės medicinos reikmėms, be kita ko, kaip
vaisto ar veterinarinio vaisto veikliosios medžiagos; (e)
nusikalstamų grupuočių
dalyvavimą gaminant, platinant naują psichoaktyviąją
medžiagą arba ja prekiaujant, taip pat naujos psichoaktyviosios medžiagos
naudojimą gaminant narkotines arba psichotropines medžiagas; (f)
tai, ar nauja psichoaktyvioji medžiaga šiuo metu
vertinama ar įvertinta pagal Jungtinių Tautų sistemą; (g)
tai, ar naujai psichoaktyviajai medžiagai taikomos
ribojamosios priemonės valstybėse narėse; (h)
taikomą prevencijos ir gydymo priemonę
naujos psichoaktyviosios medžiagos vartojimo padariniams šalinti. 3. ENNSC ir Europolas
nacionalinių ryšių punktų ir nacionalinių Europolo
padalinių prašo pateikti papildomos informacijos apie naują
psichoaktyviąją medžiagą. Šie tą informaciją pateikia
per keturias savaites nuo prašymo gavimo dienos. 4. ENNSC ir Europolas prašo
Europos vaistų agentūros informuoti, ar Sąjungoje arba kurioje
nors valstybėje narėje nauja psichoaktyvioji medžiaga yra: (a)
vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio
suteiktas rinkodaros leidimas, veiklioji medžiaga; (b)
vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio
pateikta paraiška suteikti rinkodaros leidimą, veiklioji medžiaga; (c)
vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio
suteiktą rinkodaros leidimą kompetentinga institucija sustabdžiusi,
veiklioji medžiaga; (d)
vaisto, kuriam nėra išduotas leidimas, pagal
Direktyvos 2001/83/EB 5 straipsnį, arba veterinarinio vaisto, kurį
ekspromtu pagal nacionalinius įstatymus pagamina įgaliotas asmuo,
pagal Direktyvos 2001/82/EB 10 straipsnio c punktą, veiklioji medžiaga. Valstybės narės pateikia Europos
vaistų agentūrai nurodytą informaciją, jeigu ji to paprašo.
Europos vaistų agentūra turimą
informaciją pateikia per keturias savaites nuo ENNSC prašymo gavimo
dienos. 5. ENNSC prašo Europos
cheminių medžiagų agentūros ir Europos maisto saugos tarnybos
pateikti turimą informaciją ir duomenis apie naujas
psichoaktyviąsias medžiagas. ENNSC laikosi informacijos naudojimo
sąlygų, apie kurias ENNSC praneša Europos cheminių medžiagų
agentūra ir Europos maisto saugos tarnyba, įskaitant informacijos ir
duomenų saugumo bei konfidencialios verslo informacijos apsaugos
sąlygų. Europos cheminių medžiagų agentūra
ir Europos maisto saugos tarnyba turimą informaciją ir duomenis
pateikia per keturias savaites nuo prašymo gavimo dienos. 6. ENNSC ir Europolas
bendrą ataskaitą Komisijai pateikia per aštuonias savaites nuo
prašymo pateikti papildomos informacijos, nurodytos 3 dalyje, gavimo dienos. Kai ENNSC ir Europolas renka informaciją apie
mišinius arba kelias panašios cheminės struktūros naujas
psichoaktyviąsias medžiagas, jie per dešimt savaičių nuo prašymo
pateikti papildomos informacijos, nurodytos 3 dalyje, gavimo dienos Komisijai
pateikia atskiras bendras ataskaitas. IV SKYRIUS Rizikos vertinimas 7 straipsnis Rizikos vertinimo procedūra ir ataskaita 1. Per keturias savaites nuo 6
straipsnyje nurodytos bendros ataskaitos gavimo dienos Komisija gali paprašyti,
kad ENNSC įvertintų riziką, kurią gali kelti nauja
psichoaktyvioji medžiaga, ir parengtų rizikos vertinimo ataskaitą.
Rizikos vertinimą atlieka ENNSC Mokslo komitetas. 2. Į rizikos vertinimo
ataskaitą įtraukiama kriterijų ir informacijos, nurodytų 10
straipsnio 2 dalyje, analizė, kad Komisija galėtų nustatyti
naujos psichoaktyviosios medžiagos keliamos rizikos sveikatai, visuomenei ir
saugai lygį. 3. ENNSC Mokslo komitetas
įvertina riziką specialiame posėdyje. Komitetą galima
papildyti ne daugiau kaip penkiais ekspertais, atstovaujančiais mokslo
sritims, kurios svarbios siekiant užtikrinti suderintą naujos
psichoaktyviosios medžiagos keliamos rizikos vertinimą. ENNSC direktorius
paskiria juos iš ekspertų sąrašo. ENNSC valdyba kas trejus metus
patvirtina ekspertų sąrašą. Komisija, ENNSC, Europolas ir
Europos vaistų agentūra turi teisę paskirti po du
stebėtojus. 4. ENNSC Mokslo komitetas
atlieka rizikos vertinimą remdamasis valstybių narių, Komisijos,
ENNSC, Europolo, Europos vaistų agentūros, Europos cheminių
medžiagų agentūros, Europos maisto saugos tarnybos pateikta
informacija apie medžiagos keliamą riziką ir jos naudojimo paskirtis,
įskaitant naudojimą komercinėms ir pramoninėms
reikmėms, bei kitais svarbiais moksliniais įrodymais. Jis atsižvelgia
į visas savo narių nuomones. ENNSC remia rizikos vertinimą ir
nustato informacijos, taip pat tikslinių tyrimų arba bandymų
poreikius. 5. ENNSC rizikos vertinimo
ataskaitą Komisijai pateikia per dvylika savaičių nuo tos
dienos, kurią gauna Komisijos prašymą. 6. ENNSC prašymu Komisija gali
ne daugiau kaip dvylika savaičių pratęsti laikotarpį, per
kurį reikia užbaigti rizikos vertinimą, kad būtų galima
atlikti papildomus mokslinius tyrimus ir surinkti papildomų duomenų.
ENNSC tokį prašymą Komisijai pateikia per šešias savaites nuo rizikos
vertinimo pradžios. Jeigu per dvi savaites nuo tokio prašymo pateikimo Komisija
nepaprieštarauja, rizikos vertinimo laikotarpis pratęsiamas. 8 straipsnis Rizikos nevertinimas 1. Rizikos vertinimas
neatliekamas, jeigu jau gerokai pasistūmėta naują
psichoaktyviąją medžiagą vertinant pagal Jungtinių
Tautų sistemą, t. y., kai Pasaulio sveikatos organizacijos
narkomanijos ekspertų komitetas yra paskelbęs kritinę
apžvalgą bei rašytinę rekomendaciją, išskyrus atvejus, kai
gaunama reikšmingos naujos arba Sąjungai itin svarbios informacijos,
į kurią nebuvo atsižvelgta vertinant pagal Jungtinių Tautų
sistemą. 2. Rizikos vertinimas
neatliekamas, jeigu nauja psichoaktyvioji medžiaga įvertinta pagal
Jungtinių Tautų sistemą, tačiau nuspręsta jos
neįtraukti į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų
konvencijos, iš dalies pakeistos 1972 m. protokolu, arba 1971 m.
Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijos
sąrašą, išskyrus atvejus, kai gaunama reikšmingos naujos arba
Sąjungai itin svarbios informacijos. 3. Rizikos vertinimas
neatliekamas, jeigu nauja psichoaktyvioji medžiaga yra: (a)
vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio
suteiktas rinkodaros leidimas, veiklioji medžiaga; (b)
vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio
pateikta paraiška suteikti rinkodaros leidimą, veiklioji medžiaga; (c)
vaisto arba veterinarinio vaisto, dėl kurio
suteiktą rinkodaros leidimą kompetentinga institucija sustabdžiusi,
veiklioji medžiaga. V SKYRIUS Rinkos apribojimai 9 straipsnis Tiesioginė rizika visuomenės sveikatai ir
laikinas vartotojų rinkos apribojimas 1. Kai Komisija paprašo atlikti
naujos psichoaktyviosios medžiagos keliamos rizikos vertinimą pagal 7
straipsnio 1 dalį, ji sprendimu uždraudžia tiekti vartotojų rinkai
naują psichoaktyviąją medžiagą, jeigu remiantis turima
informacija ji kelia tiesioginę riziką visuomenės sveikatai,
atsižvelgiant į: (a)
keliose valstybėse narėse naujos
psichoaktyviosios medžiagos sukeltus mirties atvejus ir sunkius padarinius
sveikatai, apie kuriuos pranešta ir kurie siejami su naujos psichoaktyviosios
medžiagos itin ūmiu toksiškumu; (b)
naujos psichoaktyviosios medžiagos paplitimą
ir vartojimo tendencijas plačiojoje visuomenėje ir konkrečiose
grupėse, visų pirma vartojimo dažnumą, kiekius ir paskirtis,
taip pat vartotojų galimybes jos įsigyti ir jos difuzinį
potencialą, kurie rodo, kad keliama nemaža rizika. 2. 1 dalyje nurodytą
sprendimą Komisija tvirtina priimdama įgyvendinimo aktus. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros. Komisija pagal 19 straipsnio 3 dalyje nustatytą
procedūrą priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai
tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su sparčiu mirties
atvejų keliose valstybėse narėse, apie kuriuos pranešta ir kurie
siejami su nagrinėjamos naujos psichoaktyviosios medžiagos vartojimu,
skaičiaus padidėjimu, yra priežasčių, dėl kurių
privaloma skubėti. 3. 1 dalyje nurodytu sprendimu
nustatytas rinkos apribojimas netrunka ilgiau negu dvylika mėnesių. 10 straipsnis Rizikos sveikatai, visuomenei ir saugai lygio
nustatymas po rizikos vertinimo 1. Komisija nustato naujos
psichoaktyviosios medžiagos, dėl kurios parengtas rizikos vertinimas,
keliamos rizikos sveikatai, visuomenei ir saugai lygį. Ji tai daro
remdamasi turimais įrodymais, visų pirma rizikos vertinimo ataskaita. 2. Siekdama nustatyti naujos
psichoaktyviosios medžiagos keliamos rizikos lygį Komisija atsižvelgia
į šiuos kriterijus: (a)
vartojamos naujos psichoaktyviosios medžiagos
sukeltą žalą sveikatai, siejamą su jos ūmiu ir chronišku
toksiškumu; piktnaudžiavimo ir priklausomybės sukėlimo
potencialą, visų pirma galimus sužalojimus ir ligas bei fizinės
ir psichinės būklės pablogėjimą; (b)
naujos psichoaktyviosios medžiagos keliamą
socialinę žalą asmenims ir visuomenei, ypač jos poveikį
visuomenės veikimui ir viešajai tvarkai, taip pat su ta medžiaga
susijusią nusikalstamą veiką ir organizuotą
nusikalstamumą bei naują psichoaktyviąją medžiagą
gaminant, ja prekiaujant ir ją platinant gautą neteisėtą
pelną ir su socialine žala susijusias ekonomines išlaidas; (c)
riziką saugai, visų pirma ligų
plitimo, taip pat per kraują plintančių virusų perdavimo
riziką, fizinės ir psichinės būklės pablogėjimo
įtaką gebėjimui vairuoti, naujos psichoaktyviosios medžiagos ir
susijusių atliekų gaminimo, vežimo ir šalinimo poveikį aplinkai. Komisija taip pat atsižvelgia į naujos
psichoaktyviosios medžiagos paplitimą ir vartojimo tendencijas
plačiojoje visuomenėje ir konkrečiose grupėse,
vartotojų galimybes jos įsigyti, taip pat jos difuzinį
potencialą, valstybių narių, kuriose ji kelia riziką
sveikatai, visuomenei ir saugai, skaičių bei jos naudojimo
komercinėms ir pramoninėms, taip pat mokslinių tyrimų ir
technologijų plėtros reikmėms mastą. 11 straipsnis Maža rizika Komisija nepriima naujos psichoaktyviosios
medžiagos ribojamųjų priemonių, jeigu remiantis turimais
įrodymais apskritai ji kelia nedidelę riziką sveikatai,
visuomenei ir saugai, visų pirma, jeigu: (a)
vartojamos naujos psichoaktyviosios medžiagos
sukelta žala sveikatai, siejama su šios medžiagos ūmiu ir chronišku
toksiškumu, taip pat piktnaudžiavimo ir priklausomybės sukėlimo
potencialas yra riboti, nes medžiaga sukelia nesunkius sužalojimus ir ligas,
taip pat mažą fizinės bei psichinės būklės
pablogėjimą; (b)
socialinė žala asmenims ir visuomenei,
visų pirma naujos psichoaktyviosios medžiagos poveikis visuomenės
veikimui ir viešajai tvarkai, yra ribotas, su ta medžiaga susijusios
nusikalstamos veikos mastas mažas, naują psichoaktyviąją
medžiagą gaminant, ja prekiaujant ir ją platinant neteisėto
pelno negaunama ir susijusių ekonominių išlaidų nepatiriama arba
jie labai maži; (c)
rizika saugai yra ribota, visų pirma maža
ligų plitimo, taip pat per kraują plintančių virusų
perdavimo rizika, fizinės ir psichinės būklės
pablogėjimas neturi įtakos gebėjimui vairuoti arba ši įtaka
nedidelė, o naujos psichoaktyviosios medžiagos ir susijusių
atliekų gaminimo, vežimo ir šalinimo poveikis aplinkai mažas. 12 straipsnis Vidutinė rizika ir nuolatinis vartotojų
rinkos apribojimas 1. Komisija sprendimu nedelsdama
uždraudžia tiekti naują psichoaktyviąją medžiagą
vartotojų rinkai, jeigu remiantis turimais įrodymais apskritai ji
kelia vidutinę riziką sveikatai, visuomenei ir saugai, visų
pirma, jeigu: (a)
vartojamos naujos psichoaktyviosios medžiagos
sukelta žala sveikatai, siejama su šios medžiagos ūmiu ir chronišku
toksiškumu, taip pat piktnaudžiavimo ir priklausomybės sukėlimo
potencialas yra vidutiniai, nes paprastai medžiaga sukelia nemirtinus
sužalojimus ir ligas, taip pat vidutinį fizinės bei psichinės
būklės pablogėjimą; (b)
socialinė žala asmenims ir visuomenei,
visų pirma naujos psichoaktyviosios medžiagos poveikis visuomenės
veikimui ir viešajai tvarkai, dėl kurio kiltų jos pažeidimų, yra
vidutinė; su ta medžiaga susijusi nusikalstama veika ir organizuotas
nusikalstamumas yra pavieniai, neteisėtas pelnas ir ekonominės
išlaidos – vidutiniai; (c)
rizika saugai yra vidutinė, visų pirma
ligų plitimo, taip pat per kraują plintančių virusų
perdavimo atvejai yra pavieniai, fizinės ir psichinės
būklės pablogėjimo įtaka gebėjimui vairuoti yra
vidutinė, o naujos psichoaktyviosios medžiagos ir susijusių
atliekų gaminimas, vežimas ir šalinimas turi neigiamos įtakos
aplinkai. 2. 1 dalyje nurodytą
sprendimą Komisija tvirtina priimdama įgyvendinimo aktus. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros. 13 straipsnis Didelė rizika ir nuolatinis rinkos apribojimas 1. Komisija sprendimu nedelsdama
uždraudžia naujos psichoaktyviosios medžiagos gavybą, gamybą ir
tiekimą rinkai, įskaitant importą į Sąjungą,
vežimą, taip pat eksportą iš Sąjungos, jeigu remiantis turimais
įrodymais apskritai ji kelia didelę riziką sveikatai, visuomenei
ir saugai, visų pirma, jeigu: (a)
vartojamos naujos psichoaktyviosios medžiagos
sukelta žala sveikatai, siejama su šios medžiagos ūmiu ir chronišku
toksiškumu, taip pat piktnaudžiavimo ir priklausomybės sukėlimo
potencialas kelia grėsmę gyvybei, nes paprastai medžiaga sukelia
mirtį, mirtinus sužalojimus ir sunkias ligas, taip pat didelį
fizinės bei psichinės būklės pablogėjimą; (b)
socialinė žala asmenims ir visuomenei,
visų pirma jos poveikis visuomenės veikimui ir viešajai tvarkai, yra
didelis ir lemia viešosios tvarkos pažeidimus, žiaurų ir asocialų
elgesį, dėl kurių patiria žalą vartotojas ir kiti asmenys,
taip pat nukenčia turtas; su nauja psichoaktyviąja medžiaga susijusi
nusikalstama veika ir organizuotas nusikalstamumas yra sistemingi,
neteisėtas pelnas ir ekonominės išlaidos – dideli; (c)
rizika saugai, visų pirma ligų plitimo,
taip pat per kraują plintančių virusų perdavimo rizika
didelė, taip pat reikšminga fizinės ir psichinės
būklės pablogėjimo įtaka gebėjimui vairuoti, o naujos
psichoaktyviosios medžiagos ir susijusių atliekų gamybos, vežimo ir
šalinimo poveikis kenkia aplinkai. 2. 1 dalyje nurodytą
sprendimą Komisija tvirtina priimdama įgyvendinimo aktus. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros. 14 straipsnis Leidžiamos naudojimo paskirtys 1. Sprendimais, nurodytais 9
straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje, neturi būti trukdoma
Sąjungoje laisvai judėti naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms,
kurios yra vaistų arba veterinarinių vaistų, dėl kurių
suteikti rinkodaros leidimai, veikliosios medžiagos, ir jas tiekti
vartotojų rinkai. 2. 13 straipsnio 1 dalyje
nurodyti sprendimais neturi būti trukdoma Sąjungoje laisvai
judėti naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms, jas išgauti, gaminti, tiekti
rinkai, taip pat importuoti į Sąjungą, vežti ir eksportuoti iš
Sąjungos naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurios yra: (a)
naudojamos mokslinių tyrimų ir
technologijų plėtros reikmėms; (b)
naudojamos Sąjungos teisės aktais
leidžiamoms reikmėms; (c)
vaistų arba veterinarinių vaistų,
dėl kurių suteikti rinkodaros leidimai, veikliosios medžiagos; (d)
naudojamos medžiagoms ir produktams gaminti, jeigu
naujos psichoaktyviosios medžiagos transformuojamos taip, kad jomis
nebūtų galima piktnaudžiauti arba jas regeneruoti. 3. 13 straipsnio 1 dalyje
nurodytuose sprendimuose gali būti nustatomi naujų
psichoaktyviųjų medžiagų, keliančių didelę
riziką sveikatai, visuomenei ir saugai, gavybos, gamybos, tiekimo rinkai,
įskaitant importą į Sąjungą, vežimą ir
eksportą iš Sąjungos, 2 dalyje išvardytoms reikmėms reikalavimai
ir sąlygos. VI SKYRIUS Stebėsena ir pakartotinis nagrinėjimas 15 straipsnis Stebėsena ENNSC ir Europolas, padedami REITOX, stebi
visas naujas psichoaktyviąsias medžiagas, dėl kurių parengta
bendra ataskaita. 16 straipsnis Pakartotinis rizikos lygio nagrinėjimas Kai turima naujos informacijos ir
įrodymų apie riziką, keliamą naujos psichoaktyviosios
medžiagos, kurios keliama rizika sveikatai, visuomenei ir saugai jau buvo
nustatyta pagal 10 straipsnį, Komisija paprašo ENNSC atnaujinti
parengtą naujos psichoaktyviosios medžiagos rizikos vertinimo
ataskaitą ir pakartotinai išnagrinėja tos naujos psichoaktyviosios
medžiagos keliamos rizikos lygį. VII SKYRIUS Sankcijos ir teisinė gynyba 17 straipsnis Sankcijos Valstybės narės išdėsto
sankcijų už 9 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio
1 dalyje nurodytų sprendimų pažeidimus ir imasi visų
būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos.
Šios sankcijos yra efektyvios, proporcingos ir atgrasios. Apie šias
sankcijų taisykles ir visus vėlesnius pakeitimus, turinčius
įtakos šioms nuostatoms, valstybės narės nedelsdamos praneša
Komisijai. 18 straipsnis Teisinė gynyba Visi asmenys, kurių teisėms turi
įtakos pagal 17 straipsnį valstybių narių
įgyvendinamos sankcijos, turi teisę į veiksmingą
gynybą teisme. VIII SKYRIUS PROCEDŪROS 19 straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda komitetas.
Tai komitetas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su
jo 5 straipsniu. IX SKYRIUS Baigiamosios nuostatos 20 straipsnis Moksliniai tyrimai ir analizė Komisija ir
valstybės narės remia informacijos ir žinių apie naujas
psichoaktyviąsias medžiagas kūrimą, dalijimąsi jomis ir
jų sklaidą. Tai jos daro palengvindamos ENNSC, kitų
Sąjungos agentūrų ir mokslinių tyrimų ir
technologijų plėtros centrų bendradarbiavimą. 21 straipsnis Ataskaitų teikimas ENNSC ir Europolas kasmet teikia šio
reglamento įgyvendinimo ataskaitas. 22 straipsnis Vertinimas Ne vėliau kaip [po penkerių
metų po šio reglamento įsigaliojimo] ir po to kas penkerius metus
Komisija įvertina šio reglamento įgyvendinimą, taikymą bei
efektyvumą ir paskelbia ataskaitą. 23 straipsnis Sprendimo 2005/387/TVR panaikinimas Šiuo reglamentu
Pamatinis sprendimas 2005/387/TVR panaikinamas ir pakeičiamas
nepažeidžiant valstybių narių pareigų, susijusių su to
sprendimo perkėlimo į nacionalinę teisę terminu. Nuorodos
į Sprendimą 2005/387/TVR laikomos nuorodomis į šį
reglamentą. 24 straipsnis Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja [dvidešimtą]
dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas yra privalomas visas
ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas FINANSINĖ TEISĖS AKTO
PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pavadinimas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl
naujų psichoaktyviųjų medžiagų 1.2. Atitinkama (-os) politikos
sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[25] 33 antraštinė dalis – Teisingumas 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pobūdis ý Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[26] ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 1.4. Tikslas (-ai) 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai)
tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)
Saugios Europos kūrimas. Gerinti
gebėjimus nustatyti ir įvertinti atsirandančias naujas
psichoaktyviąsias medžiagas ir skubiai bei efektyviai imtis veiksmų. 1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas
(-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla Konkretus
tikslas. Užtikrinti
narkotikų vartojimo, priklausomybės nuo jų ir su narkotikais
susijusios žalos prevenciją ir mažinimą Atitinkama
VGV / VGB veikla 1.4.3. Numatomas
(-i) rezultatas (-ai) ir poveikis Sumažinti galimybes ES vidaus rinkoje įsigyti
naujų psichoaktyviųjų medžiagų, keliančių
riziką sveikatai, visuomenei ir saugai, taip pat išvengti teisėtos
prekybos kliūčių ir padidinti ekonominės veiklos
vykdytojų teisinį tikrumą. 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai ·
Naujų psichoaktyviųjų medžiagų,
apie kurias pranešta, skaičius, taip pat valstybių narių, kurios
pranešė apie medžiagas, skaičius. ·
Naujų psichoaktyviųjų medžiagų
naudojimo komercinėms ir pramoninėms reikmėms paskirtys, apie
kurias žinoma. ·
Medžiagų požymiai ir galimybės jų
įsigyti (taip pat internetu). ·
Atliktų bendrų ataskaitų ir rizikos
vertinimų skaičius. ·
ES ir nacionaliniu lygmenimis naujoms
psichoaktyviosioms medžiagoms taikomų ribojamųjų priemonių
skaičius ir pobūdis. ·
Perspėjimų apie naujos psichoaktyviosios
medžiagos keliamą riziką sveikatai skaičius ir atsakingų
institucijų tolesni veiksmai. 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai
poreikiai ·
Mažinti teisėtos prekybos naujomis
psichoaktyviosiomis medžiagomis kliūtis ir jų išvengti. ·
Apsaugoti vartotojų sveikatą nuo
kenksmingų naujų psichoaktyviųjų medžiagų keliamos
rizikos ir užtikrinti jų saugą. ·
Spręsti grėsmę sveikatai, visuomenei
ir saugai, taip pat tiesioginę riziką visuomenės sveikatai,
keliančių medžiagų klausimą. ·
Gerinti gebėjimus skubiai nustatyti ir įvertinti
naujas psichoaktyviąsias medžiagas, taip pat spręsti jų
klausimą, atsižvelgiant į jų keliamą riziką. ·
Palengvinti teisėtą prekybą tokiomis
medžiagomis vidaus rinkoje. ·
Pagerinti nacionalinių kovos su kenksmingomis
naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, kurios kelia susirūpinimą
tarpvalstybiniu lygmeniu, priemonių suderinimą ir sumažinti jų
išstūmimo iš vienų valstybių narių į kitas
riziką. 1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda ES veiksmai dėl naujų
psichoaktyviųjų medžiagų pagerintų valstybių narių
tarpusavio dalijimąsi informacija, o tai itin padėtų pagerinti
valstybių narių perspėjimą apie potencialiai kenksmingas
medžiagas, atsiradusias kitose valstybėse narėse, kad jos
galėtų pasirengti galimai grėsmei visuomenės sveikatai.
Medžiagų keliamos rizikos vertinimas ES lygmeniu padės sutelkti
mokslo išteklius ir analitinius pajėgumus visoje ES, siekiant surinkti
geriausius turimus su tomis medžiagomis susijusius įrodymus ir pasirengti
efektyviai imtis veiksmų. ES lygmens sprendimai riboti galimybes įsigyti
kenksmingųjų medžiagų padėtų padidinti ekonominės
veiklos vykdytojų teisinį tikrumą ir sumažinti jiems
teisėtų naudojimo paskirčių rinkoje kylančias
kliūtis, taip pat pagerinti vartotojų apsaugą visoje ES. 1.5.3. Panašios patirties išvados 2011 m. Komisijos vertinimo ataskaitoje[27] dėl dabartinio Tarybos sprendimo 2005/387/TVR dėl keitimosi
informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos
įvertinimo ir kontrolės įgyvendinimo, pagrįstoje išsamiomis
konsultacijomis su valstybių narių suinteresuotaisiais subjektais,
padaryta išvada, kad Tarybos sprendimas yra naudinga priemonė siekiant ES
lygmeniu kovoti su naujomis medžiagomis, bet yra ir keletas didelių
trūkumų, įskaitant šiuos: 1) sprendimu nustatyti ilgai trunkantys ir
reakcinio pobūdžio veiksmai, todėl juo remiantis negalima efektyviai
spręsti sparčiai daugėjančių naujų
psichoaktyviųjų medžiagų klausimo; 2) nepakanka įrodymų, kad pagal
šią priemonę būtų galima priimti tinkamus ir tvarius
sprendimus; 3) trūksta galimybių taikyti
ribojamąsias priemones. 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis Veiksmai naujų psichoaktyviųjų
medžiagų srityje atitinka galiojančias vidaus rinkos veikimo
taisykles, taip pat ES strateginius politikos dokumentus, įskaitant 2013–2020
m. ES kovos su narkotikais strategiją, Stokholmo programą ir
Komisijos komunikatą „Ryžtingesnė Europos kova su narkotikais“. ES
veiksmai naujų psichoaktyviųjų medžiagų srityje taip pat
visiškai atitinka Jungtinių Tautų lygmens veiksmus. 1.6. Trukmė ir finansinis
poveikis ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
ribota –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki
MMMM [MM DD] –
¨ Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM
iki MMMM, –
vėliau – visuotinis taikymas. 1.7. Numatytas (-i) valdymo
metodas (-ai)[28] Iš 2014 m. biudžeto –
ý Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas –
ý per savo padalinius, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos
delegacijose; –
¨ per vykdomąsias įstaigas; ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis
¨ Netiesioginis valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms; –
¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų įstaigoms
(patikslinti); –
¨ EIB arba Europos investicijų fondui; –
¨ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir
209 straipsniuose; –
¨ viešosios teisės įstaigoms; –
¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė
teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu
jos pateikia pakankamas finansines garantijas; –
¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės
narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo
ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas
finansines garantijas; –
¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų
vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems
atitinkamame pagrindiniame teisės akte. – Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo
būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų
skiltyje. Pastabos Manoma, kad nedidelių išlaidų iš ES
biudžeto bus patiriama tik dėl teisės akto vertinimo ir
valstybių narių komiteto posėdžių. 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir
atskaitomybės taisyklės Komisija kas penkerius metus vertins su
naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis susijusio naujo mechanizmo įgyvendinimą,
veikimą, efektyvumą, veiksmingumą, praktiškumą ir
papildomą naudą, skelbs rezultatus ir prireikus siūlys
pakeitimus. 2.2. Valdymo ir kontrolės
sistema 2.2.1 Nustatyta rizika Nenustatyta. 2.2.2. Informacija apie vidaus
kontrolės sistemos nustatymą Standartinės Komisijos kontrolės /
pažeidimo procedūros dėl būsimo reglamento ir direktyvos
taikymo. 2.2.3 Kontrolės
sąnaudų ir naudos įvertinimas bei tikėtino klaidų
rizikos lygio įvertinimas Netaikoma, nes konkreti rizika nenustatyta. 2.3. Sukčiavimo ir
pažeidimų prevencijos priemonės Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir
kita neteisėta veikla, taikomos Reglamento (EB) Nr. 1073/1999
nuostatos. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os)
daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir
biudžeto išlaidų eilutė (-ės) · Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Nr. [Išlaidų kategorija…..] || DA / NDA ([29]) || ELPA šalių[30] || šalių kandidačių[31] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą 3 || [33 03 03] || DA || NE || NE || NE || NE · Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Nr. [Išlaidų kategorija…..] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą || […][XX.YY.YY.YY] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris || [3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė] JUST GD || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || || || || 33 03 03 || Įsipareigojimai || 1) || || || || || || 0,150 || || || || || 0,150 Mokėjimai || 2) || || || || || || 0,150 || || || || || 0,150 Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || 1a) || || || || || || || || || || || Mokėjimai || 2a) || || || || || || || || || || || Administracinio pobūdžio asignavimai iš konkrečių programų biudžeto[32] || || || || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris || || 3) || || || || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų iš JUST GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || || || || || || 0,150 || || || || || 0,150 Mokėjimai || =2+2a +3 || || || || || || 0,150 || || || || || 0,150 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || 4) || || || || || || 0,150 || || || || || 0,150 Mokėjimai || 5) || || || || || || 0,150 || || || || || 0,150 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || 6) || || || || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || 0,150 || || || || || 0,150 Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || 0,150 || || || || || 0,150 Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį
kelioms išlaidų kategorijoms: nėra duomenų IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || 4) || || || || || || || || Mokėjimai || 5) || || || || || || || || IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || 6) || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || || Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || || Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO JUST GD || Žmogiškieji ištekliai || 0,013 || 0,013 || 0,013 || 0,013 || 0,013 || 0,065 || 0,013 || 0,143 Kitos administracinės išlaidos || 0,025 || 0,025 || 0,025 || 0,025 || 0,025 || 0,025 || 0,025 || 0,175 IŠ VISO JUST GD || Asignavimai || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,09 || 0,038 || 0,318 mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,038 || 0,038 || 0.038 || 0,038 || 0,038 || 0,240 || 0,038 || 0,468 Mokėjimai || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,240 || 0,038 || 0,468 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO REZULTATAI Rūšis[33] || Vidutinės išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Bendras skaičius || Iš viso išlaidų 1 KONKRETUS TIKSLAS. Užtikrinti narkotikų vartojimo, priklausomybės nuo jų ir su narkotikais susijusios žalos prevenciją ir mažinimą || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatai || Vertinimas || 0,1580 || || || || || || || || || || || 1 || 0,150 || || || 1 || 0,150 - Rezultatai || || || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatai || || || || || || || || || || || || || || || || || || 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || 1 || 0,150 || || || 1 || 0,150 2 KONKRETUS TIKSLAS... || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatai || || || || || || || || || || || || || || || || || || 2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || 1 || 0,150 || || || 1 || 0,150 3.2.3. Numatomas poveikis administracinio
pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai naudojami taip: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 0,013 || 0,013 || 0,013 || 0,013 || 0,013 || 0,065 || 0,013 || 0,143 Kitos administracinės išlaidos || 0,025 || 0,025 || 0,025 || 0,025 || 0,025 || 0,025 || 0,025 || 0,175 Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,090 || 0,038 || 0,318 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[34] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || || Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || IŠ VISO || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,038 || 0,090 || 0,038 || 0,318 Reikalingi
žmogiškųjų išteklių asignavimai bus tenkinami panaudojant GD
asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus
generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų
lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę
asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto
apribojimus. 3.2.3.2 Numatomi
žmogiškųjų išteklių poreikiai –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
naudojami taip: Sąmatą nurodyti visos darbo dienos
ekvivalento vienetais || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) 13 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,5 || 0,1 || 1,1 XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais FTE))[35] || XX 01 02 01 (CA, SNE, IN, finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || || || XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || || || XX 01 04 yy[36] || - būstinėje || || || || || || || || - delegacijose || || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || || IŠ VISO || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,5 || 0,1 || 1,1 33 yra atitinkama
politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir
prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD
gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą
ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Vieno valstybių narių komiteto posėdžio rengimas per metus. Išorės tyrimo siekiant įvertinti priemonę koordinavimas kas penkerius metus. Išorės darbuotojai || 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa –
ý Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę
finansinę programą. –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą. Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina
taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą[37]. Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti
atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas. 3.2.5. Trečiųjų
šalių įnašai –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su
trečiosiomis šalimis finansavimo. –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras
finansavimas apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || || IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || || 3.3 Numatomas poveikis
įplaukoms –
ý Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio
įplaukoms. –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: - ¨ nuosaviems ištekliams - ¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų finansinių metų asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[38] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) Straipsnis …. || || || || || || || || Įvairių asignuotųjų
įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es),
kuriai (-oms) daromas poveikis. Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. [1] COM(2011) 689 galutinis. [2] OL L 127, 2005 5 10, p. 32. [3] http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/jha/126879.pdf. [4] COM(2012) 629 final. [5] OL L 335, 2004 11 11, p. 8. [6] ENNSC 2012 m. metinė ataskaita dėl
narkotikų problemos Europoje, kurią galima rasti adresu
http://www.emcdda.europa.eu/publications/annual-report/2012. [7] ENNSC 2013 m. Europos ataskaita dėl
narkotikų problemos, kurią galima rasti adresu
http://www.emcdda.europa.eu/edr2013. [8] Galima rasti adresu http://www.emcdda.europa.eu/publications/joint-publications/drug-markets. [9] 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus,
reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles
teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37). [10] OL L 167, 1997 6 25, p. 1. [11] COM(2011) 430 galutinis ir SEC(2011) 912 final. [12] OL C 229, 2012 7 31, p. 85. [13] OL C […], […], p. […]. [14] OL L 167, 1997 6 25, p. 1. [15] OL L 127, 2005 5 20, p. 32. [16] OL L 47, 2004 2 18, p. 1. [17] OL L 22, 2005 1 26, p. 1. [18] OL L 376, 2006 12 27, p. 1. [19] OL L 204, 1998 7 21, p. 37. [20] OL L 311, 2001 11 28, p. 67. [21] OL L 311, 2001 11 28, p. 1. [22] OL L 136, 2004 4 30, p. 1. [23] OL L 55, 2011 2 28, p. 13. [24] OL L 194, 2001 7 18, p. 26. [25] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [26] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies
a arba b punkte. [27] COM(2011) 430 galutinis ir SEC(2011) 912. [28] Informacija apie valdymo metodus ir nuorodos į
Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [29] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA –
nediferencijuotieji asignavimai. [30] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija. [31] Šalių kandidačių ir, kai taikoma,
Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių. [32] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [33] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz.,
finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir
kt.). [34] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [35] CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis
darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas
(„Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas
darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis ekspertas delegacijoje. [36] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės
darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA
eilučių). [37] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo (dėl 2007–2013 m.
laikotarpio) 19 ir 24 punktus. [38] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus
mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros
sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.