AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pastaraisiais dešimtmečiais, gausėjant pasaulinio masto uždavinių ir didėjant tarpusavio priklausomybei, besivystančių šalių diferenciacijai ir atsirandant naujiems vystymosi dalyviams, vystomasis bendradarbiavimas kito.

2015-ieji turės esminę reikšmę vystymuisi – tai bus paskutiniai metai pasiekti bendrai sutartiems Tūkstantmečio vystymosi tikslams (TVT) ir metai, kuriais turės būti priimti svarbūs sprendimai dėl šiuos tikslus pakeisiančios programos.

2015 m., praėjus ketveriems metams nuo Komunikato „Pokyčių darbotvarkė“[1] priėmimo, taip pat bus tinkamas metas pranešti konkrečius šiuo komunikatu pradėtos vystymosi politikos reformos rezultatus.

ES yra didžiausia pasaulyje oficialios paramos vystymuisi (OPV) teikėja – ji teikia daugiau nei pusę visos pasaulyje teikiamos pagalbos. Jos stipraus įsipareigojimo remti šalis partneres pradžia – 1957-ieji, kai Romos sutartimis buvo pirmą kartą apibrėžta Europos vystymosi politika.

Lisabonos sutartimi vystymosi politika, kurios pagrindinis tikslas yra pašalinti skurdą, įtvirtinta kaip neatskiriama ES išorės veiksmų dalis, padedanti ES siekti, kad pasaulis būtų stabilus ir klestėtų. Vystomasis bendradarbiavimas taip pat yra dalis strategijos „Europa 2020“.

Galiausiai prie ES vystomojo bendradarbiavimo programavimo ir įgyvendinimo nuosekliai prisideda tokios svarbios ES politikos iniciatyvos kaip politikos suderinamumas vystymosi labui ir pagalbos veiksmingumas.

2.           EUROPOS VYSTYMOSI METAI

· Uždaviniai

Nepaisant šio tvirto įsipareigojimo remti šalis partneres, ES piliečiams neretai trūksta informacijos apie vystomąjį bendradarbiavimą, kodėl jo reikia ir kokia yra ES lygmens vystymo politikos krypčių papildoma nauda. 2012 m. spalio mėn. „Eurobarometro“ apklausos rezultatai parodė, kad esama svarbių sričių, apie kurias trūksta žinių: 53 proc. respondentų nurodė, kad jie visiškai nežino, kam skiriama ES pagalba, o 44 proc. apklaustųjų nežino, kur patenka jų šalies dvišalė pagalba)[2].

Apklausa taip pat parodė nežymiai mažėjantį asmeninį įsipareigojimą ir tai, kad vystomojo bendradarbiavimo suvokimas ir jam teikiama reikšmė visoje ES skiriasi.

Greitai besikeičiančiame pasaulyje žmonėms reikia informacijos apie tai, kaip atvira Europa gali padėti užtikrinti visuotinį tvarumą. Svarbu pasiekti, kad Europos piliečiai geriau suvoktų, kokie mes tarpusavyje priklausomi pasaulyje. Apskritai ES piliečiai trokšta suprasti, kaip jie gali prisidėti; informuotumas yra pirmas žingsnis imantis veiksmų.

Pastaraisiais metais vystymosi politikos kryptys iš esmės pasikeitė. Šiandien tolstama nuo tradicinių „paramos teikėjo–paramos gavėjo“ santykių, vis dažniau renkantis lygiateisiškumu su šalimis partnerėmis grindžiamą požiūrį į abiems pusėms aktualius pasaulinio masto uždavinius.

Nežiūrint to, siekiant svarbiausių ES vystymosi politikos tikslų būtinas visuomenės įsipareigojimas. Pavyzdžiui, siaučiant pasaulinei krizei tvirta visuomenės nuomonė gali padėti pasiekti tikslą 0,7 proc. BNP skirti vystymosi finansavimui[3].

Be to, vystomajam bendradarbiavimui teikiama svarba valstybėse narėse skiriasi. 2015-uosius paskelbus Europos vystymosi metais atsirastų galimybė padidinti informuotumą visose valstybėse narėse. Veiksmai bus orientuoti į skirtingas nacionalines tikslines grupes, todėl bus ypač svarbu įtraukti valstybes nares ir ES atstovybes.

Tai, kad ES yra pasaulinio masto veikėja ir pokyčių skatintoja, svarbu tolesniam jos vystymo politikos palaikymui. Reikia, kad ES būtų matoma kaip koordinuojanti veiksmus ir bendradarbiaujanti su valstybėmis narėmis ir kitais pagalbos teikėjais. Piliečiai beveik nežino pagalbos veiksmingumo ir teigiamo poveikio, ir tai turi būti išaiškinta paprastesne kalba.

· Galimybės

Europos vystymosi metų organizavimas būtent 2015-aisiais pareikalaus reikšmingų papildomų pastangų, tačiau taip pat suteiks galimybę mobilizuoti ir politikos formuotojų, ir visų ES piliečių pajėgas visame žemyne. Europos vystymosi metai (2015) gali padidinti visuomenės informuotumą ir atkreipti dėmesį į ES vaidmenį tarptautinio vystymosi srityje. Tais metais taip pat būtų galima pagerinti visų gyventojų žinias apie tai, kaip tarpusavyje susiję vystymasis, darnus vystymasis, klimato kaita, aprūpinimas maistu, biologinė įvairovė ir kiti aktualūs klausimai ir kaip tai veikia skurdžiausius planetos gyventojus, bei skleisti politikos suderinamumo sąvoką. Jie gali derėti su visomis komunikavimo iniciatyvomis, kurias tais metais neabejotinai planuoja valstybės narės ir kiti vystomojo bendradarbiavimo dalyviai.

Kaip rodo „Eurobarometro“ apklausa, akivaizdi būtinybė tinkamiau skleisti informaciją apie ES vystomąjį bendradarbiavimą atitinka bendrą ES piliečių nusiteikimą padėti skurstantiems šalių partnerių gyventojams. Akivaizdu, kad pritariama tam, kad būtina remti šalis partneres (85 proc.). Daugiau nei šeši iš dešimties europiečių mano, kad pagalbą šalims partnerėms reikėtų padidinti. Tačiau komunikavimo apie ES vystomąjį bendadarbiavimą strategija visada turi būti pritaikyta prie šalių aplinkybių.

ES turi platų ir aktyvų nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų, kurios palaiko glaudžius ryšius su ES institucijomis, tinklą. Šioms NVO tenka svarbus vaidmuo kreipiantis į ES piliečius ir juos įtraukiant.

Vystomojo bendradarbiavimo srityje vis aktyvesnis darosi privatus sektorius ir tarptautiniai fondai, o tarptautinio masto nuomonės formuotojai tampa svarbiais veikėjais paramos vystymuisi srityje. Jie pasižymi didele įtaka kuriant sinergijas, įskaitant informacijos apie vystomąjį bendradarbiavimą skleidimą platesnei auditorijai.

Tankus Europos Sąjungos delegacijų visame pasaulyje tinklas leidžia rinkti informaciją apie ES vystomojo bendradarbiavimo rezultatus ir skleisti ją šalims partnerėms.

Europos vystymosi metai (2015) padės užtikrinti, kad didesnė reikšmė būtų teikiama dedamoms pastangoms skleisti informaciją apie ES vystomąjį bendradarbiavimą. Jie padidins šio bendradarbiavimo matomumą ir sustiprins orientavimusi į konkrečius rezultatus pagrįstą požiūrį.

· Tikslai ir siūloma veikla

Europos vystymosi metų (2015) tikslas – informuoti ES piliečius apie ES vystomąjį bendradarbiavimą, daugiausia dėmesio skiriant tam, ką Europos Sąjunga kaip didžiausia pasaulyje pagalbos teikėja jau gali pasiekti ir kaip ji galėtų nuveikti dar daugiau, suvienijusi valstybių narių ir savo institucijų pajėgas.

Europos vystymosi metais (2015) siekiama skatinti aktyvų Europos piliečių domėjimąsi vystomuoju bendradarbiavimu, ugdyti jų atsakomybės jausmą ir supažindinti su piliečių galimybe dalyvauti formuojant ir įgyvendinant politiką.

Iniciatyva padės suprasti ES vystomojo bendradarbiavimo, kuris visokeriopai naudingas ne tik gavėjams, bet ir ES piliečiams, svarbą besikeičiančiame ir vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje.

Pagrindinių minčių, kurios turėtų būti skleidžiamos tais metais, turėtų būti semiamasi iš neseniai priimto komunikato „ES Vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ ir „Deramas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“[4].

Europos vystymosi metais (2015) komunikuojant apie ES pagalbą bus vadovaujamasi plačiu požiūriu, apimančiu ir ES vystomąjį bendradarbiavimą, ir humanitarinę pagalbą. Kai įmanoma, Europos vystymosi metų (2015) veiksmai bus kuriami ir įgyvendinami su strateginiais partneriais. Todėl propaguojant Europos vystymosi metus (2015) bus naudojamasi esamais kanalais, tačiau taip pat turėtų būti siekiama palaikyti inovatyvios partnerystės ryšius.

Visa veikla turėtų būti kaip įmanoma arčiau piliečių ES viduje ir už jos ribų ir lengvai jiems suprantama. Siekiant didesnio poveikio, veikla bus orientuota į konkrečias tikslines grupes, įskaitant jaunimą.

Kiek įmanoma, bus naudojamasi esamomis komunikavimo iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos vystymosi dienomis, Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programa (DEAR), tokiais apdovanojimais kaip Lorenzo Natali prizas arba tokiais leidiniais ES vystomojo bendradarbiavimo tema kaip „EuropeAid“ metinė ataskaita.

Veikla kitose politikos srityse, pavyzdžiui, išorės santykių, prekybos, plėtros, užimtumo ir socialinės politikos, švietimo ir kultūros, sveikatos, žemės ūkio bei tyrimų ir inovacijų, jau tiesiogiai arba netiesiogiai prisideda prie vystymo skatinimo. Komisija pasitelks šią veiklą Europos vystymosi metų (2015) poveikiui padidinti.

Kaip ir ankstesniais Europos metais, papildomos priemonės apims informavimo kampanijas, konferencijas, renginius, iniciatyvas, studijas ir tyrimus Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, skleidžiant pagrindines idėjas, informaciją apie ES vystomąjį bendradarbiavimą ir kviečiant ES piliečius dalyvauti ir aktyviai prisidėti. Komisija gali nustatyti ir kitokią veiklą, galinčią pasitarnauti Europos vystymosi metų (2015) tikslams.

Veiksmai Europos vystymosi metais (2015) turi būti pritaikyti prie atskirų valstybių narių poreikių ir aplinkybių. Bus atsižvelgta į ankstesniais Europos metais įgytą patirtį. Valstybės narės raginamos paskirti nacionalinį Europos vystymosi metų (2015) koordinatorių. Nacionaliniai koordinatoriai glaudžiai konsultuosis su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir prireikus veiks kaip nacionalinės agentūros arba atitinkamos ES veiklos informaciniai centrai.

Kartu su valstybėmis narėmis įgyvendinant Europos vystymosi metų (2015) veiksmus, bus atsižvelgta į kiekvienos šalies esamą komunikacijos strategiją. Taigi valstybės narės bus paragintos kuo plačiau skleisti informaciją apie ES vystomąjį bendradarbiavimą.

3.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI

2011 m. gegužės mėn., reaguodamas į Europos NVO pagalbos ir vystymosi konfederacijos (CONCORD) pradinį pasiūlymą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pasiūlė paskelbti 2015-uosius Europos vystymosi metais.

2012 m. spalio mėn. Europos Parlamentas paragino Komisiją paskelbti 2015-uosius Europos vystymosi metais, reikšdamas viltį, kad taip būtų pagerintas vystomojo bendradarbiavimo žinomumas.

Dėl Europos vystymosi metų (2015) idėjos neformaliai konsultuotasi su Komisijos tarnybomis ir Išorės veiksmų tarnyba.

Dėl Europos vystymosi metų (2015) organizavimo neformaliai kreiptasi į Europos Parlamentą ir valstybes nares.

Europos vystymosi metų (2015) klausimas įtrauktas į 2013 m. birželio mėn. rengiamo reguliaraus susitikimo su valstybių narių už vystymąsi atsakingais generaliniais direktoriais darbotvarkę.

Diskusijos dėl organizavimo surengtos su tarpinstitucine Europos vystymosi metų (2015) darbo grupe, kurią sudaro CONCORD, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto atstovai, Europos Parlamento nariai ir valstybių narių atstovai.

Planais 2015-uosius skelbti Europos vystymosi metais pasidalyta su Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programos (DEAR) forumu, kuris siekia sustiprinti NVO informuotumo didinimo pajėgumus ir įtraukti Europos visuomenę visame pasaulyje kovojant su skurdu bei didinant socialinę įtrauktį. Iniciatyvos tikslui plačiai pritariama, o didėjantis prašymų pateikti daugiau informacijos skaičius ir aktyvus palaikymas rodo, kad ji labai reikalinga.

Atsižvelgiant į Europos vystymosi metų (2015) tarptautinių santykių aspektą, neformaliai tartasi ir su tarptautinėmis organizacijomis.

4.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Teisinis pagrindas

SESV 209 straipsnyje nustatytas ES vystymosi politikos kūrimo ir įgyvendinimo teisinis pagrindas, kaip apibrėžta 208 straipsnyje.

SESV 210 straipsnyje nurodyta, kad siekdamos skatinti, kad jų veiksmai papildytų vienas kitą ir būtų veiksmingi, Sąjunga ir valstybės narės koordinuoja savo politiką vystomojo bendradarbiavimo srityje ir konsultuojasi dėl savo pagalbos programų, taip pat ir tarptautinėse organizacijose ir per tarptautines konferencijas. Jos gali imtis bendrų veiksmų. Prireikus valstybės narės prisideda prie Sąjungos pagalbos programų įgyvendinimo. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui skatinti.

Pagrindinis pasiūlymo dėl sprendimo dėl Europos vystymosi metų (2015) tikslas – padidinti visuomenės informuotumą apie bendradarbiavimo europinio aspekto papildomą naudą, atsižvelgiant į pasaulinę tarpusavio priklausomybę ir besikeičiančią ES vystymosi politiką.

Šis tikslas atitinka abiejų pirmiau paminėtų straipsnių nuostatas.

· Subsidiarumo principas

Pagrindinė atsakomybė didinant piliečių informuotumą vystymosi klausimais tenka valstybėms narėms. ES lygmens veikla papildo nacionalinę veiklą, kaip pabrėžta 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasirašytoje politinėje deklaracijoje „Europos komunikacinė partnerystė“[5]. Kadangi būtina užmegzti daugiašalius partnerystės ryšius, tarptautiniu mastu keistis informacija ir visoje Sąjungoje didinti informuotumą ir skleisti gerąją patirtį, Europos vystymosi metų tikslų valstybės narės negali pačios deramai pasiekti, ir jų, atsižvelgiant į Europos vystymosi metų mastą, tikslingiau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali imtis priemonių, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu.

· Proporcingumo principas

Priemonė, kuri bus įgyvendinta siūlomais Europos metais, neviršija to, kas būtina pasiekti jos tikslams. Taigi pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje.

5.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Dėl Komisijos biudžeto eilutėmis ir programomis grindžiamo metinių ar daugiamečių prioritetų nustatymo lankstumo finansinė marža yra pakankama Europos vystymosi metų 2015 veiklai vykdyti pagal dabartinį preliminarųjį planavimą (žr. priedą).

2013/0238 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos vystymosi metų (2015)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 straipsnį ir 210 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[6],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[7],

taikydami įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1)       vystomuoju bendradarbiavimu siekiama skatinti žmogaus socialinę raidą ir žmonių potencialo realizavimą visose srityse, įskaitant kultūrą[8];

(2)       Europos Sąjunga teikia vystomojo bendradarbiavimo pagalbą nuo 1957 m. ir yra didžiausia pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėja;

(3)       Lisabonos sutartimi vystymosi politika įtvirtinta kaip neatskiriama ES išorės veiksmų dalis, padedanti ES siekti, kad pasaulis būtų stabilus ir klestėtų. Vystymosi politika taip pat padeda spręsti kitus visuotinius uždavinius ir įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

(4)       ES pirmauja formuluojant ir įgyvendinant politikos suderinamumo vystymosi labui koncepciją, kuria siekiama sustiprinti ne pagalbos politikos sričių ir vystymosi tikslų sinergiją;

(5)       kova su skurdu lieka pagrindiniu Europos Sąjungos vystymosi politikos tikslu, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos 21 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje;

(6)       2000 m. tarptautinė bendruomenė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015 m. imtis konkrečių kovos su skurdu veiksmų, nustatydama Tūkstantmečio vystymosi tikslus, kuriuos Sąjunga ir jos valstybės narės priėmė;

(7)       pastaraisiais metais pasaulyje įvyko didžiulių pokyčių, įskaitant svarbius pasaulinės ekonominės ir politinės pusiausvyros pokyčius. Pasaulinėje arenoje atsirado naujų veikėjų, įskaitant privačiojo sektoriaus subjektus ir kitus nevyriausybinius veikėjus. Išsivysčiusioms ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims tenka didžiausia pasaulinio BVP dalis; pastarosioms šalims šiuo metu tenka didžiausia pasaulinio augimo dalis ir pasaulio ekonomikai jos daro didelį poveikį;

(8)       greitai besikeičiančiame pasaulyje tolesnė parama vystomajam bendradarbiavimui gyvybiškai svarbi. Maždaug 1,3 mlrd. žmonių tebeturi labai skurdžias pajamas, dar daugiau žmonių socialinės raidos poreikiai tebėra nepatenkinti. Daugumoje pasaulio dalių padidėjo nelygybė šalies viduje. Gamta patiria vis didesnį spaudimą, o klimato kaitos poveikis ypač stipriai paveikė besivystančias šalis. Šie uždaviniai yra visuotiniai bei tarpusavyje susiję ir juos kartu turi spręsti visos šalys;

(9)       pradėtos diskusijos dėl programos laikotarpiu po 2015 m., ir Europos Komisija išdėstė savo poziciją komunikate „Deramas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“[9]. Šiuo politikos pasiūlymu siekiama pašalinti dabartinės vystymosi programos trūkumus ir nustatyti bendrą požiūrį, kaip siekius įveikti skurdą ir užtikrinti tvarumą sujungti į visaapimančią tarptautinę sistemą. Jis grindžiamas 2011 m. komunikatu „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“[10], kuris paskatino iš esmės perorientuoti ES vystymosi politikos kryptis;

(10)     Europos vystymosi metai (2015 m.) suteiks galimybę tinkamu laiku padidinti bendrą visuomenės informuotumą apie dabartinę Europos vystymosi politikos kryptį. Reikalinga informacija, kaip atvira Europa gali padėti užtikrinti tvarumą pasaulyje. Tai apima ir pasaulinės tarpusavio priklausomybės suvokimo didinimą, ir parodymą, kad vystymasis yra daugiau nei vien pagalba;

(11)     2015-ieji turėtų būti simboliniai ir labai svarbūs metai, nes jais baigiasi Tūkstantmečio vystymosi tikslų, dėl kurių buvo bendrai sutarta, įgyvendinimo terminas. Todėl jie suteikia unikalią progą apžvelgti tarptautinius įsipareigojimus nuo 2000 m. 2015-ieji taip pat bus metai, kuriais turėtų būti priimtas svarbus tarptautinis sprendimas dėl vystymosi programos, ateityje pakeisiančios TVT programą;

(12)     tie patys metai taip pat galėtų būti tinkamas laikas pristatyti ES vystymosi politikos rezultatus, įgyvendinus 2011 m. priimtame komunikate „Pokyčių darbotvarkė“ išdėstytus principus;

(13)     sėkmingo Sąjungos vystymosi srities veiksmų poveikio sąlyga yra jai teikiama plati visuomenės ir politikų parama. Todėl Europos metai turėtų paskatinti didinti informuotumą, suteikti postūmį ir galimybes valstybėms narėms, vietos ir regioninės valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei, socialiniams partneriams ir tarptautiniams subjektams bei organizacijoms, veikiančioms vystymosi srityje, keistis gerąja patirtimi. Jie turėtų padėti sutelkti politinį dėmesį ir mobilizuoti visas susijusias šalis, siekiant pastūmėti ir paskatinti tolesnius veiksmus ir iniciatyvas Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu, kartu su vystymosi pagalbos gavėjais ir jų atstovais;

(14)     2012 m. spalio mėn. „Eurobarometro“ apklausos[11] rezultatai parodė, kad ES piliečiai labai pritaria tam, kad būtų teikiama parama šalių partnerių žmonėms (85 proc.). Nežiūrint dabartinės ekonominės padėties, daugiau nei šeši iš dešimties europiečių mano, kad pagalbą šalių partnerių gyventojams reikėtų didinti. Tuo pačiu metu „Eurobarometro“ apklausa aiškiai parodė, kad trūksta žinių apie ES vystomąjį bendradarbiavimą, o tai reikalauja geresnio komunikavimo;

(15)     2012 m. spalio 23 d. rezoliucija[12] Europos Parlamentas paragino Komisiją paskelbti 2015-uosius Europos vystymosi metais, reikšdamas viltį, kad tai padidins vystomojo bendradarbiavimo žinomumą;

(16)     veiksmingas visų Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu veikiančių partnerių tarpusavio koordinavimas yra esminė efektyvių Europos metų sąlyga. Vietos ir regioniniams partneriams skatinant ES vystymosi politiką tenka ypatingas vaidmuo;

(17)     atsižvelgiant į skirtingas nacionalines socialines, ekonomines ir kultūrines sąlygas ir opius klausimus, būtina tam tikrą Europos metų veiklos dalį decentralizuoti, kad ji būtų vykdoma nacionaliniu lygmeniu, kaip numatyta Finansinio reglamento 58 straipsnyje[13]. Tačiau politikos prioritetų nustatymą nacionaliniu lygmeniu reikėtų koordinuoti su Komisija, siekiant užtikrinti nuoseklumą su Europos metų strateginiais tikslais;

(18)     galimybė dalyvauti Europos metų veikloje, kuri bus finansuojama, turėtų būti suteikta valstybėms narėms ir šalims kandidatėms, su kurioms sudaryta pasirengimo narystei strategija pagal atitinkamai Pagrindų susitarimu ir Asociacijos tarybos sprendimais nustatytus tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas;

(19)     turėtų būti užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas kitų Sąjungos priemonių atžvilgiu, visų pirma Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP), įskaitant Vystomojo švietimo ir informuotumo didinimo programą (DEAR), Europos plėtros fondą (EDF), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (ENPI) ir kitas ES išorės veiksmų finansavimo priemones, kai tai reikšminga vystymosi politikai;

(20)     Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines sankcijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[14];

(21)     siekiant optimizuoti Europos vystymosi metams numatytos veiklos veiksmingumą ir efektyvumą, būtina 2013 ir 2014 m. atlikti tam tikrus parengiamuosius veiksmus;

(22)     Komisija jau ėmėsi įvairių iniciatyvų, kuriomis skatinama vystymosi politika ir piliečiai informuojami apie vystomąjį bendradarbiavimą. Šios esamos iniciatyvos turėtų būti kaip įmanoma plačiau panaudotos Europos metams (2015 m.);

(23)     pagrindinė atsakomybė didinant piliečių informuotumą vystymosi klausimais tenka valstybėms narėms. ES lygmens veikla papildo nacionalinę veiklą, kaip pabrėžta 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasirašytoje politinėje deklaracijoje „Europos komunikacinė partnerystė“[15];

(24)     kadangi dėl daugiašalių partnerysčių, tarptautinio apsikeitimo informacija ir informuotumo didinimo bei gerosios praktikos sklaidos visoje Sąjungoje būtinybės Europos vystymosi metų tikslų valstybės narės negali pakankamai pasiekti, o juos, atsižvelgiant į Europos vystymosi metų mastą, geriau galima pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali imtis priemonių, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis Dalykas

2015-ieji skelbiami Europos vystymosi metais (toliau – Europos metai).

2 straipsnis Tikslai

Bendras Europos metų tikslas yra:

– informuoti ES piliečius apie ES vystomąjį bendradarbiavimą, daugiausia dėmesio skiriant tam, ką Europos Sąjunga kaip didžiausias pasaulyje pagalbos teikėjas jau gali pasiekti ir kaip ji galėtų nuveikti dar daugiau, suvienijusi valstybių narių ir savo institucijų pajėgas;

– skatinti aktyvų Europos piliečių domėjimąsi vystomuoju bendradarbiavimu ir ugdyti atsakomybės bei galimybių jausmą, kalbant apie piliečių dalyvavimą politikos formavime ir įgyvendinime; taip pat

– padėti suprasti ES vystomojo bendradarbiavimo, kuris visokeriopai naudingas ne tik gavėjams, bet ir ES piliečiams, svarbą besikeičiančiame ir vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje.

3 straipsnis Susijusios iniciatyvos

1.           Priemonės, kurių imamasi 2 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti, gali apimti šias Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu organizuojamas iniciatyvas, kaip išsamiai išdėstyta šio sprendimo priede:

– plačiąjai visuomenei ir konkretesnėms tikslinėms grupėms skirtas informacines kampanijas, įskaitant socialinės žiniasklaidos priemonėmis, pagrindinėms idėjoms skleisti;

– konferencijų, renginių ir iniciatyvų organizavimą su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, siekiant skatinti aktyvų dalyvavimą ir diskusijas, taip pat padidinti informuotumą Europos lygmeniu;

– konkrečias iniciatyvas valstybėse narėse, skirtas propaguoti Europos metų tikslus, visų pirma skatinant nacionalines, regionines, vietos lygmens administravimo institucijas ir kitas organizacijas keistis informacija ir gerąja patirtimi; taip pat

– tyrimų ir apklausų vykdymą ir jų rezultatų sklaidą.

2.           Komisija gali nustatyti kitą veiklą, kuri būtų naudinga siekiant Europos metų tikslų, ir gali leisti naudoti nuorodas į Europos metus propaguojant šią veiklą su sąlyga, kad ji naudinga siekiant 2 straipsnyje išdėstytų tikslų.

4 straipsnis Koordinavimas su valstybėmis narėmis

1.           Kiekviena valstybė narė raginama paskirti nacionalinį koordinatorių, atsakingą už šalies dalyvavimo Europos metų veikloje organizavimą, ir apie šį paskyrimą informuoja Komisiją.

2.           Nacionaliniai koordinatoriai, glaudžiai koordinuodami veiksmus su Komisija, konsultuojasi ir bendradarbiauja su įvairiais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę, nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir, jei reikia, nacionalines agentūras arba su atitinkamomis Sąjungos programomis susijusius kontaktinius asmenis.

3.           Valstybės narės kviečiamos iki 2014 m. birželio 1 d. pateikti Komisijai jų siūlomą darbo programą, kurioje aprašoma Europos vystymosi metais planuojama nacionalinė veikla, vadovaujantis 2 straipsnyje nustatytais tikslais, ir informacija apie priede nustatytas priemones.

4.           Prieš patvirtindama darbo programas, Komisija, vadovaudamasi Finansiniu reglamentu ir jo taikymo taisyklėmis, patikrina, ar veikla atitinka šiuo sprendimu nustatytus tikslus.

5 straipsnis Dalyvaujančios šalys

Dalyvauti finansuojamoje Europos metų veikloje gali:

– valstybės narės,

– šalys kandidatės, su kurioms sudaryta pasirengimo narystei strategija pagal atitinkamai Pagrindų susitarimu ir Asociacijos tarybos sprendimais nustatytus tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas.

6 straipsnis Koordinavimas ir įgyvendinimas Sąjungos lygmeniu

1.           Sąjungos lygmeniu šį sprendimą įgyvendina Komisija, visų pirma priimdama būtinus finansavimo sprendimus, vadovaudamasi reglamentais, kuriais nustatomos susijusiems veiksmams aktualios finansavimo priemonės.

2.           Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komitetu ir vystymosi srityje veikiančiomis įstaigomis ir asociacijomis.

3.           Siekdama koordinuoti Europos metų veiklos įgyvendinimą ir dalytis informacija ES ir nacionaliniu lygmeniu, Komisija šaukia nacionalinių koordinatorių posėdžius.

4.           Komisija šaukia suinteresuotųjų subjektų ir Europos organizacijų arba vystymosi srityje veikiančių įstaigų atstovų posėdžius, kad jie padėtų jai Sąjungos lygmeniu įgyvendinant Europos metus.

5.           Komisija užtikrina, kad atstovybės valstybėse narėse ir Europos Sąjungos delegacijos šalyse partnerėse, vykdydamos savo komunikavimo veiklą, Europos metų temą laikytų prioritetine. Analogiškai atitinkami pagrindiniai Sąjungos lygmens tinklai, gaunantys papildomos paramos iš Sąjungos bendrojo biudžeto, savo darbo programose Europos metų temą laiko prioritetine.

7 straipsnis Suderinamumas ir papildomumas

Vadovaudamasi reglamentais, kuriais nustatomos susijusiems veiksmams aktualios finansavimo priemonės, Komisija užtikrina, kad šiuo sprendimu numatytos priemonės atitiktų bet kokias kitas Sąjungos, nacionalines ar regionines schemas arba iniciatyvas, kuriomis padedama pasiekti Europos metų tikslus, ir visiškai papildytų esamas Sąjungos, nacionalines ar regionines iniciatyvas ir išteklius.

8 straipsnis Konkrečios nuostatos dėl finansinės ir nefinansinės paramos

1.           Norint įgyvendinti Sąjungos lygmens priemones, nurodytas priedo A dalyje, pasirašoma viešųjų pirkimų sutartis arba joms iš bendrojo Sąjungos biudžeto skiriamos dotacijos pagal finansinio reglamento V ir IV antraštines dalis.

2.           Sąjungos lygmens priemonių, nurodytų priedo B dalyje, įgyvendinimas gali būti bendrai finansuojamas iš bendrojo Sąjungos biudžeto.

3.           Priedo C dalyje nustatyta tvarka Komisija gali skirti bendrąjį finansavimą kiekvienai nacionalinei koordinavimo įstaigai.

4.           Jei reikia ir jei tai neprieštarauja jų tikslams arba biudžetui, Europos metų veikla gali būti remiama esamų programų, kuriomis prisidedama prie vystymosi skatinimo, lėšomis.

5.           Komisija gali teikti nefinansinę paramą veiklai, kurią vykdo 3 straipsnio 2 dalį atitinkančios viešosios ir privačios organizacijos.

9 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Komisija atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir tuo tikslu taikomos sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos prevencijos priemonės, atliekant veiksmingas patikras ir, nustačius pažeidimų, susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas ir, jei reikia, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir finansines sankcijos.

2.           Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal sprendimą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.           Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[16] ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[17] nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su dotacijos sutartimi arba dotacijos sprendimu arba sutartimi, finansuojama pagal šį sprendimą.

10 straipsnis Stebėsena ir vertinimas

Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ataskaitą dėl šiame sprendime numatytų iniciatyvų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo.

11 straipsnis Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 21-ą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

Informacija apie 3 straipsnyje nurodytas priemones

Vykdant veiklą Europos metais daug dėmesio bus skiriama plačiai Sąjungos masto informavimo ir komunikavimo kampanijai, kurią papildys valstybių narių veiksmai. Ir į Sąjungos, ir į nacionalinio lygmens veiksmus gali būti įtraukiama pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai, siekiant pagrindiniams veikėjams įdiegti atsakomybės jausmą.

Viešųjų ar privačių organizacijų įgyvendinamoms iniciatyvoms Sąjunga teiks finansinę paramą, įskaitant rašytinį leidimą naudoti Europos metų ženklą, kai tik jis bus sukurtas, ir kitą susijusią medžiagą, jeigu šios organizacijos Komisijai užtikrins, kad atitinkamos iniciatyvos yra įgyvendinamos arba bus įgyvendinamos 2015 m. ir kad jos gali labai padėti siekti Europos metų tikslų.

A.        TIESIOGINĖS SĄJUNGOS INICIATYVOS

Finansavimą iš esmės sudarys tiesioginis prekių ir paslaugų pirkimas pagal galiojančias bendrąsias sutartis. Jis taip gali būti teikiamas dotacijų forma. Iniciatyvų pavyzdžiai:

– informavimo ir populiarinimo kampanijos, įskaitant:

– vaizdo ir garso bei spausdintos medžiagos, atspindinčios 2 straipsnyje nurodytas idėjas, gamybą ir sklaidą;

– plačiai žinomų renginių ir forumų, kuriuose dalijamasi gerąja patirtimi, rengimą;

– priemones, kuriomis būtų skelbiami rezultatai ir populiarinamos Europos Sąjungos programos, sistemos bei iniciatyvos, padedančios siekti Europos metų tikslų;

– Europos piliečių metų veiklai skirtos informacinės sukūrimą portale „Europa“ (http://europa.eu/index_lt.htm).

– kitos iniciatyvos:

– kalbos paslaugų teikimas (vertimas raštu ir žodžiu, informacija daugeliu kalbų);

– stebėsenos tyrimai ir auditas Sąjungos lygmeniu, siekiant įvertinti pasirengimą Europos metams, jų veiksmingumą bei poveikį ir parengti ataskaitą.

B.        BENDRASIS SĄJUNGOS INICIATYVŲ FINANSAVIMAS

Plačiai žinomiems Europos masto renginiams, kuriais siekiama didinti informuotumą apie Europos metų tikslus ir kurie gali būti organizuojami bendradarbiaujant su 2015 m. pirmininkausiančiomis valstybėmis narėmis, gali būti skirta Sąjungos dotacija, neviršijanti 80 proc. galutinių veiklos išlaidų.

C.        BENDRASIS VALSTYBIŲ NARIŲ INICIATYVŲ FINANSAVIMAS

Kiekviena nacionalinė koordinavimo įstaiga gali pateikti Sąjungos bendrajam finansavimui Europos metų skatinimo darbo programą. Darbo programoje aprašomi konkretūs finansuotini nacionalinės koordinavimo įstaigos veiksmai. Kartu su paraiška pateikiama išsamus planuojamas biudžetas, kuriame nurodomos visos siūlomų iniciatyvų arba darbo programos išlaidos ir galimo bendro finansavimo suma bei šaltiniai. Galutinė bendrojo ES finansavimo suma neviršija 80 proc. galutinių veiklos išlaidų. Komisija nustato orientacines bendrojo finansavimo sumas kiekvienai nacionalinei koordinavimo įstaigai ir paraiškų pateikimo terminą. Kad būtų užtikrintas minimalus veiklos mastas, kriterijai turėtų apimti gyventojų skaičių, pragyvenimo išlaidas ir kiekvienai valstybei narei skirtą nustatytą sumą.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos vystymosi metai (2015 m.)

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[18]

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

R Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[19]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Atsižvelgiant į iniciatyvos, kuri yra Europos metai, ypatumus, daugiamečio strateginio tikslo nėra

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslo Nr.

1. Informuoti ES piliečius apie ES vystomąjį bendradarbiavimą, daugiausia dėmesio skiriant tam, ką Europos Sąjunga kaip didžiausia pasaulyje pagalbos teikėja jau gali pasiekti ir kaip ji galėtų nuveikti dar daugiau, suvienijusi valstybių narių ir savo institucijų pajėgas.

2. Skatinti aktyvų Europos piliečių domėjimąsi vystomuoju bendradarbiavimu ir ugdyti atsakomybės bei galimybių jausmą, kalbant apie piliečių dalyvavimą politikos formavime ir įgyvendinime.

3. Besikeičiančiame ir vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje padėti suprasti ES vystomojo bendradarbiavimo, kuris visokeriopai naudingas ne tik gavėjams, bet ir ES piliečiams, svarbą.

Atitinkama VGV / VGB veikla

21 08 skyrius. Politikos strategija ir koordinavimas politikos srityje „Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis“; taip pat

19 11 skyrius. Politikos strategija ir koordinavimas politikos srityje „Išorės santykiai“.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1. Informavimo ir komunikavimo kampanija padidina Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo matomumą ir Europos Sąjungos vystymosi politikos poveikį kasdieniniame piliečių gyvenime.

2. Piliečiai teigiamai vertina veiklą ir atlieka aktyvų vaidmenį organizuojant Europos vystymosi metus (2015).

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1. ES piliečių bendro informuotumo ir žinių apie vystymosi politikos kryptis ir priemones pasibaigus TVT įgyvendinimo terminui lygis („Eurobarometro“ ir TR-AID pagalba).

2. Žiniasklaidos kampanijos, surengtų konferencijų arba renginių ir su pilietinės visuomenės organizacijomis ir nevyriausybiniais veikėjais surengtų veiksmų skaičius.

3. ES piliečių įsitraukimo lygis, pasiektas vykdant Europos metų veiklą.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Trumpalaikis: informuoti ES piliečius apie ES vystomąjį bendradarbiavimą ir pademonstruoti rezultatus, kurių ES jau pasiekė būdama didžiausia pasaulyje pagalbos teikėja.

Ilgalaikis: besikeičiančiame ir vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje geriau informuoti apie ES vystomojo bendradarbiavimo, kuris visokeriopai naudingas ne tik gavėjams, bet ir ES piliečiams, poveikį.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius reikalavimus, suteikti valstybėms narėms ir visų lygių suinteresuotiesiems subjektams galimybę įgyvendinti ir suformuluoti ES vystomojo bendradarbiavimo politiką ir išorės priemones.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Ankstesnių Europos metų patirtis rodo, kad tai yra veiksminga informuotumo didinimo priemonė; jie padarė poveikį ir plačiąjai visuomenei, ir visuomenės nuomonės formuotojams, ir sukūrė sinergijų tarp įvairių veiksmų sričių ES ir valstybių narių lygmeniu.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

EK ir kitos ES institucijos gali naudotis įvairiomis priemonėmis, informuodamos apie ES vystomojo bendradarbiavimo skatinimą, pavyzdžiui, pasinaudodamos Komisijos valdoma programa DEAR.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

R Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– R  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2015 01 01 iki 2015 12 31

– R  Finansinis poveikis nuo 2013 m. iki 2015 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo metodas (-ai)[20]

2013 m. biudžetui

R Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[21]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Iš 2014 m. biudžeto

R Tiesioginis Komisijos valdymas

– ¨ jos departamentų, įskaitant personalą Sąjungos delegacijose;

– ¨  vykdomųjų agentūrų;

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

R Netiesioginis valdymas, deleguojant įgyvendinimo užduotis:

– ¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

– ¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms;

– ¨EIB arba Europos investicijų fondui;

– ¨ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

– R viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– R įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

- Europos Sąjungos lygmeniu lėšas tiesioginio valdymo būdu valdys Komisija.

- valstybių narių nacionaliniu lygmeniu lėšas netiesioginio valdymo būdu valdys Europos Sąjungos valstybių narių nustatytos nacionalinės koordinavimo įstaigos.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

- ex-post vertinimas

- Europos vystymosi metų darbo programa

- iniciatyvinio komiteto įsteigimas

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

- sumažėja pritarimas ES vystomajam bendradarbiavimui

- pernelyg dideli lūkesčiai Europos vystymosi metų.(2015) poveikio atžvilgiu

- suinteresuotųjų šalių įsipareigojimo stygius

- piliečiams skirtos veiklos netinkamumas

- elgesio nesikeitimas;

- ribotas žiniasklaidos bendradarbiavimas arba net neigiamas nušvietimas žiniasklaidoje

2.2.2.     Informacija apie vidaus kontrolės sistemos nustatymą

2.2.3.     Kontrolės priemonių rizikos ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio įvertinimas

- dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis, valstybėmis narėmis ir ES institucijomis rengiantis ir įgyvendinant Europos metų veiklą

- reguliarus rizikos vertinimas iniciatyviniame komitete

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

1. Komisija atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir tuo tikslu taikomos sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos prevencijos priemonės, atliekant veiksmingas patikras ir, nustačius pažeidimų, susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas ir, jei reikia, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir finansines sankcijos.

2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal sprendimą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[22] ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[23] nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su dotacijos sutartimi arba dotacijos sprendimu arba sutartimi, finansuojama pagal šį sprendimą.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

|| Dif./nedif. ([24]) || ELPA šalių[25] || šalių kandidačių[26] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

IV – Išorės santykiai || 21 08 02 - Vystymosi srities koordinavimas ir žinių apie šią sritį skatinimas; taip pat || Dif. || NE || TAIP || NE || NE

IV – Išorės santykiai || 19 11 03 - Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje || Dif. || NE || TAIP || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris […][Išlaidų kategorija………………………………………...……….] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

|| [...] [XX.YY.YY.YY] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

Europos vystymosi metams nesiekiama gauti papildomo finansavimo. Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato – EuropeAid Skaidrumo ir komunikacijų skyrius 04 metinius prioritetus pagal biudžeto eilutes ir programas gali nustatyti gana lanksčiai, todėl Europos metų veiklos marža yra pakankama – 15 mln. EUR. Į bendrą metų organizavimo sumą įeina išlaidos metų parengiamiesiems ir įgyvendinamiesiems veiksmams[27]. Todėl įrašytos sumos yra skirtos tik susipažinti.

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris || IV išlaidų kategorija – Išorės santykiai

DEVCO GD || || || 2013 metai || 2014 metai || N metai[28] || N+1 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 21 08 02 || Įsipareigojimai || (1) || 4,980 || 7,500 || || || || || || 12,480

Mokėjimai || (2) || 1,800 || 3,820 || 6,180 || 1,470 || || || || 13,270

Biudžeto eilutės numeris 19 11 03 || Įsipareigojimai || (1 a) || 1,490 || || || || || || || 1,490

Mokėjimai || (2 a) || 0,700 || || || || || || || 0,700

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[29] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || 19 01 04 02 11 arba 21 01 04 01 11 arba 21 01 04 04 || (3) || 0,150 || 0,150 || 0,150 || || || || || 0,450

IŠ VISO asignavimų, skirtų DEVCO GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 6,620 || 7,650 || 0,150 || || || || || 14,420

Mokėjimai || =2+2a +3 || 2,650 || 3,970 || 6,330 || 1,470 || || || || 14,420

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 6,470 || 7,500 || || || || || || 13,970

Mokėjimai || (5) || 2,500 || 3,820 || 6,180 || 1,470 || || || || 13,970

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 0,150 || 0,150 || 0,150 || || || || || 0,450

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos IV IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 6,620 || 7,650 || 0,150 || || || || || 14,420

Mokėjimai || =5+ 6 || 2,650 || 3,970 || 6,330 || 1,470 || || || || 14,420

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1-4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2013 metai[30] || 2014 metai[31] || N metai[32] || N+1 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

DEVCO GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,635 || 0,635 || 0,381 || || || || || 1,651

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

IŠ VISO DEVCO GD || Asignavimai || 0,635 || 0,635 || 0,381 || || || || || 1,651

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,635 || 0,635 || 0,381 || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2013 metai || 2014 metai || N metai || N+1 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1-5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 7,255 || 8,285 || 0,531 || || || || || 16,071

Mokėjimai || 3,285 || 4,605 || 6,711 || 1,470 || || || || 16,071

Administravimo, įskaitant žmogiškųjų išteklių, sąnaudas užtikrins perskirstymas DEVCO GD viduje.

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– R Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2013 metai || 2014 metai || N metai || N+1 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Tipas[33] || Vidutinės išlaidos || Kiekis || Išlaidos || Kiekis || Išlaidos || Kiekis || Išlaidos || Kiekis || Išlaidos || Kiekis || Išlaidos || Kiekis || Išlaidos || Kiekis || Išlaidos || Viso kiekis || Iš viso išlaidų

KONKRETUSIS TIKSLAS Nr. 1[34] Informuoti ES piliečius apie ES vystomąjį bendradarbiavimą, visų pirma parodant rezultatus, kuriuos Europos Sąjunga jau pasiekė būdama didžiausia pasaulyje pagalbos teikėja, ir kokios papildomos naudos duotų bendrai su valstybėmis narėmis ir institucijomis vykdomi veiksmai. || || || || || || || || || || || || || || || ||

Žiniasklaidos kampanija: Vaizdo naujienos, vaizdo įrašai, svetainė, ryšiai su visuomene, seminarai žurnalistams, socialinė žiniasklaida ir t.t. || || || 3 || 0,470 || 3 || 0,450 || || || || || || || || || || || 6 || 0,920

1 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || 3 || 0,470 || 3 || 0,450 || || || || || || || || || || || 6 || 0,920

2 KONKRETUS TIKSLAS Skatinti aktyvų Europos piliečių domėjimąsi vystomuoju bendradarbiavimu, ugdyti jų atsakomybės jausmą ir supažindinti su piliečių galimybe dalyvauti formuojant ir įgyvendinant politiką. || || || || || || || || || || || || || || || ||

Konferencijos ir renginiai: atidarymo ir uždarymo konferencija, paskaitos, aukšto lygio renginiai, kiti renginiai ir t.t. || || || 2 || 2,500 || 3 || 0,850 || || || || || || || || || || || 5 || 3,350

2 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || 2. || 2,500 || 3 || 0,850 || || || || || || || || || || || 5 || 3,350

3 KONKRETUS TIKSLAS Padėti suprasti ES vystomojo bendradarbiavimo, kuris visokeriopai naudingas ne tik gavėjams, bet ir ES piliečiams, svarbą besikeičiančiame ir vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje. ||

Praktiniai seminarai ir kiti rezultatai: praktiniai seminarai, informuotumo didinimo renginiai valstybėse narėse, vizualinė tapatybė, skatinamoji medžiaga, leidiniai ir spauda, studijos, lėšos NVO ir valstybėms narėms ir kt. || || || 6 || 3,500 || 2 || 6,200 || || || || || || || || || || || 8 || 9,700

3 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || 6. || 3,500. || 2. || 6,200. || || || || || || || || || || || 8. || 9,700.

IŠ VISO IŠLAIDŲ || 11 || 6,470 || 8 || 7,500 || || || || || || || || || || || 19 || 13,970

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Santrauka

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– R Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2013 metai || 2014 metai || N metai[35] || N+1 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,635 || 0,635 || 0,381 || || || || || 1,651

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[36] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programo 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 0,635 || 0,635 || 0,381 || || || || || 1,651

Žmogiškųjų išteklių asignavimai, reikalingi koordinavimo grupei Europos vystymosi metams (2015) organizuoti, bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų asignavimų, kurie atsakingam generaliniam direktoratui galėtų būti skiriami pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– R Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami.

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| || 2013 metai || 2014 metai || N metai || N+1 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 5 || 5 || 3 || || || ||

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas: FTE)[37] ||

|| XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || ||

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[38] || - būstinėje || || || || || || ||

|| - delagacijose || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

|| IŠ VISO || 5 || 5 || 3 || || || ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus priskyrus papildomų darbuotojų, kurie atsakingam GD gali būti skiriami pagal metinę priskyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Europos vystymosi metų (2015) komunikavimo veiklos planavimas ir įgyvendinimas, siekiant finansinių ir laiko sąnaudų efektyvumo, užtikrinant tarpinstitucinį koordinavimą ir koordinavimą su suinteresuotaisiais subjektais (valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene ir t.t.)

Išorės personalas || nėra duomenų

3.2.4.    

3.2.5.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– R Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[39].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.6.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– R Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨         nuosaviems ištekliams

¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[40]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               „ES Vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“, Komisijos komunikatas (2011) 637 galutinis ir 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvados.

[2]               „Solidarumas išjudina planetą. Europiečiai ir solidarumas“. Speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 392, 2012 m. spalio mėn.

[3]               Čia kalbama apie pakartotinį pasaulio šalių vyriausybių įsipareigojimą skirti 0,7 proc. turtingųjų šalių bendrojo nacionalinio produkto (BNP) oficialiai paramai vystymuisi.

[4]               „ES Vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“, Komisijos komunikatas (2011) 637 galutinis ir 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvados. „Deramas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“, Komisijos komunikatas (2013) 92 final/2. 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Pokyčių darbotvarkė: ES vystymosi politikos ateitis“ (2012/2002(INI))

[5]               OL C 13, 2009 1 20, p. 3.

[6]               OL C xxxx, p. .

[7]               OL C xxxx, p. .

[8]               2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Pokyčių darbotvarkė: ES vystymosi politikos ateitis“ (2012/2002(INI)).

[9]               „Deramas gyvenimas. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“, Komisijos komunikatas (2013) 92 final/2.

[10]             „ES Vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“, Komisijos komunikatas (2011) 637 galutinis ir 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvados.

[11]             „Solidarumas išjudina planetą. Europiečiai ir solidarumas. Specialusis„Eurobarometro“ tyrimas Nr. 392, 2012 m. spalio mėn.

[12]             2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Pokyčių darbotvarkė: ES vystymosi politikos ateitis“ (2012/2002(INI)).

[13]             2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002.

[14]             OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

[15]             OL C 13, 2009 1 20, p. 3.

[16]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[17]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[18]             VGV: veikla grindžiamas valdymas – VGB: veikla grindžiamo biudžeto sudarymas.

[19]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[20]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[21]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[22]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[23]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[24]             Dif. = diferencijuoti asignavimai / Nedif. = nediferencijuoti asignavimai.

[25]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[26]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[27]             2013 m., neviršydama bendrojo 2012 m. biudžeto, Komisija ketina iš naujo priskirti 1 030 000 EUR Europos vystymosi metų (2015) parengiamiesiems veiksmams, naudodamasi 2012 m. Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato – EuropeAid Skaidrumo ir komunikacijų skyriaus 04 biudžeto asignavimais.

[28]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[29]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[30]             Skaičiai pagrįsti vidutinėmis Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD sąnaudomis – 127 000 EUR/m. vienam AD/AST

[31]             Idem.

[32]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[33]             Rezultatai yra produktai ir paslaugos, kurie turi būti pateikti (pavyzdžiui, finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių skaičius kilometrais ir t.t.).

[34]             Kaip apibūdinta 1.4.2 dalyje. „Konkretus (ūs) tikslas (-ai)...“

[35]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[36]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[37]             AC – pagal sutartį dirbantis darbuotojas, LA – vietinis darbuotojas; SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). INT = agentūros darbuotojas; JED – jaunesnysis ekspertas delegacijoje).

[38]             Neviršijant ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[39]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo (2007–2013 m. laikotarpiui) 19 ir 24 punktus.

[40]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.