AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

· Bendrosios aplinkybės

Siekdama įveikti ekonomikos ir finansų krizę ir žengti tvaraus augimo keliu, Europos Sąjunga (ES) turi imtis veiksmų.

Vienas iš numatomų Europos Sąjungos 2014–2020 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“[1] tikslų – stiprinti Europos pramonę veiksmais, kuriais siekiama įvairiuose pramonės sektoriuose remti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Programos „Horizontas 2020“ krypties „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ specialusis tikslas – didinti svarbiausių technologijų, tokių kaip IRT, pramonės konkurencingumą. Mikroelektronika ir nanoelektronika, taip pat išmanieji įterptieji komponentai ir sistemos yra programos „Horizontas 2020“ IRT temoje nustatytos prioritetinės sritys.

Siekiant, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriama ES parama labiau atitiktų pramonės tikslus ir pritrauktų didesnes pramonės investicijas į Europą, programoje „Horizontas 2020“ numatoma steigti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (VPSP) svarbiausiose srityse, kuriose moksliniais tyrimais ir inovacijomis galėtų būti prisidedama prie platesnio masto Europos konkurencingumo tikslų įgyvendinimo ir padedama spręsti visuomeninio pobūdžio uždavinius.

Šis naujas pasiūlymas dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susijęs su elektronikos komponentų ir sistemų srities bendrosios įmonės steigimu. Bendroji įmonė ECSEL („Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“) steigiama vietoj šiuo metu pagal Septintąją bendrąją programą[2] veikiančių atitinkamai nanoelektronikos ir įterptųjų sistemų srities bendrųjų įmonių ENIAC[3] ir ARTEMIS[4]. Šis pasiūlymas teikiamas remiantis daugiamete finansine programa[5], Komisijos pasiūlymu dėl programos „Horizontas 2020“, Komisijos komunikatu „Mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės“[6], pavyzdine iniciatyva „Inovacijų sąjunga“[7], Komisijos komunikatu dėl didelio poveikio technologijų „Europos didelio poveikio technologijų strategija – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonė“[8] ir Komisijos komunikatu dėl Europos mikroelektronikos ir nanoelektronikos komponentų ir sistemų plėtros strategijos[9]. Pasiūlymas taip pat atitinka Komisijos komunikatą „Viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės pagal programą „Horizontas 2020“ – veiksminga inovacijų ir augimo Europoje skatinimo priemonė“[10].

· Elektronikos komponentų ir sistemų bendrosios įmonės pagrindimas ir tikslai

Elektronikos komponentai ir įterptosios sistemos yra ne tik svarbi pramonės šaka, kurios apyvarta visame pasaulyje sudaro daugiau kaip 1 000 mlrd. EUR, – tai pagrindas didinti visos ekonomikos produktyvumą ir jų vaidmuo sprendžiant visuomeninio pobūdžio uždavinius yra labai svarbus. Elektroniniai komponentai ir sistemos jau įsitvirtinę svarbiose vertikaliosiose rinkose (automobilių, energetikos, mokėjimo sistemų ir t. t.), tačiau Europoje šioje pramonės šakoje susiduriama su dideliais sunkumais, veikiančiais visą ekonomiką.

Kalbant konkrečiau, Europos elektroninių komponentų ir sistemų pramonėje susiduriama su dviem esminiais sunkumais. Pirmasis susijęs su svarbiausių vertės grandinės elementų (t. y. projektavimo, gamybos ir integravimo į galutinius produktus), kurie yra būtini siekiant užtikrinti elektronikos produktų vertės kūrimo Europoje tvarumą, įskaitant galimybę konkuruoti daugelyje kitų Europos pramonės sektorių (automobilių, energetikos, sveikatos, saityno pramonės ir t. t.), kontrole. Antrasis susijęs su inovacijų grandinėse esančių spragų šalinimu siekiant, kad mokslinių tyrimų pažanga lemtų kuo daugiau komercinės sėkmės.

Siekdama įveikti minėtus sunkumus, Europa privalo susidoroti su aršia pasauline konkurencija, neleisti toliau mažėti Europos pramonei priklausančiai rinkos daliai, spręsti didelių mokslinių tyrimų ir inovacijų sąnaudų klausimą ir neatsilikti nuo sparčios technologijų plėtros.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nustatomi tokie elektroninių komponentų ir sistemų srities bendrosios įmonės tikslai:

· užtikrinti pagrindinių technologijų, kurios sudaro sąlygas taikyti inovacijas svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose, tiekimo saugumą ir tai, kad Europa šiomis technologijomis galėtų pasinaudoti kuo veiksmingiau ir taip paspartinti ekonomikos augimą apskritai;

· remti ES politikos kryptis, aplinkos ir pramonės konkurencingumą, kaip įtvirtinta Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“;

· panaikinti kliūtis, trukdančias veiksmingai dirbti šioje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje: didelę riziką, dideles MTTP sąnaudas ir rinkos nepakankamumą. Siekiant paskatinti privačias investicijas, reikalinga viešoji parama;

· suderinti strategijas su valstybėmis narėmis siekiant pritraukti privačių investicijų ir didinti viešųjų finansų patikimumą – šiuo tikslu reikėtų vengti nereikalingo pastangų dubliavimosi ir susiskaidymo ir palengvinti dalyvavimo sąlygas mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos vykdytojams;

· skatinti pramonę suformuoti ilgalaikę strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, sukurti reikiamą kritinę masę, pritraukti privačiųjų investicijų, sudaryti sąlygas dalytis žiniomis, mažinti riziką, sąnaudas ir pateikimo rinkai trukmę.

Visų pirma konkretūs šios naujos bendrosios įmonės tikslai yra:

· išlaikyti ir plėtoti puslaidininkių ir išmaniųjų sistemų gamybos pajėgumą Europoje, įskaitant lyderystę gamybos įrangos ir medžiagų apdorojimo srityse;

· išsaugoti lyderio poziciją projektavimo ir sistemų inžinerijos, įskaitant įterptąsias technologijas, srityse;

· visoms suinteresuotosioms šalims užtikrinti prieigą prie pasaulinio lygio infrastruktūros, skirtos elektronikos komponentų ir įterptųjų bei išmaniųjų sistemų projektavimui ir gamybai;

· spartinti ekosistemų plėtrą įtraukiant novatoriškas MVĮ, stiprinant esamas įmonių ir organizacijų grupes ir plėtojant naujų įmonių ir organizacijų grupių naujose perspektyviose srityse kūrimąsi.

· Pamatas – ankstesnė patirtis

Steigti bendrąją įmonę siūloma atsižvelgiant į ankstesnių bendrųjų įmonių (ENIAC ir ARTEMIS), įsteigtų pagal Septintąją bendrąją programą, laimėjimus. Šių bendrųjų įmonių tikslas buvo sukurti visai Europai skirtą nanoelektronikos ir įterptųjų sistemų srities mokslinių tyrimų ir inovacijų programą ir paskatinti pramonę, valstybes nares ir Europos Sąjungą derinti strategijas ir didinti investicijas. Jos sudarė puikias sąlygas bendradarbiauti Europos mastu, sukurti kritinę masę ir paskatinti investicijas. Šios įmonės įrodė, kad gali sėkmingai atlikti sąžiningo tarpininko vaidmenį ir būti katalizatoriumi vykdant plataus užmojo projektus ir skatinant aktyviau dalyvauti privačiojo sektoriaus lyderius, kartu sudaryti sąlygas nacionalinėms ir Europos valdžios institucijoms prisidėti prie strategiškai svarbių klausimų sprendimo. Šį pajėgumą įtikinamai pademonstravo bendroji įmonė ENIAC, sėkmingai pradėjusi nanoelektronikos srityje įgyvendinti didelio poveikio technologijų specialistų rekomendacijas, ir bendroji įmonė ARTEMIS, pirmąkart pradėjusi įgyvendinti didelės apimties inovacijų bandomuosius projektus. 2008–2012 m. laikotarpiu maždaug 2 000 dalyvių, iš kurių daugiau kaip 500 – MVĮ, į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas sėkmingai investavo iš viso 2,8 mlrd. EUR.

Šios bendrosios įmonės aprėpia privatųjį sektorių, nacionalines valdžios institucijas ir Europos institucijas. Vienas iš svarbių uždavinių, tekusių šiai trišalei struktūrai, – suderinti procedūras ir turinį su dalyvaujančių valstybių narių lūkesčiais ir procesais.

Pirmajame ir antrajame bendrųjų įmonių ARTEMIS ir ENIAC tarpiniuose vertinimuose primygtinai rekomenduojama tęsti panašią iniciatyvą pagal programą „Horizontas 2020“, nes jokia organizacija ar valstybė narė nepajėgtų savarankiškai išspręsti visų šio sektoriaus uždavinių. Todėl manoma, kad tinkamiausias būdas siekti pažangos – koordinuotai veikti Europos lygmeniu.

Patirtis rodo, kad esamam modeliui nustatytus tikslus pavyko pasiekti, nors patirties kreivė dėl ilgoko tarpsnio, per kurį reikėjo įgyti pasitikėjimo ir išmokti žinias taikyti praktiškai, ir buvo statesnė nei tikėtasi.

Be pirmiau išvardytų laimėjimų, pateiktina ir keletas pastabų apie esamą struktūrą:

· Įvairios nacionalinės procedūros (susijusios tiek su sutarčių sudarymu, tiek su mokėjimu) yra nepakankamai sinchroniškos, dėl to vėluojama įgyvendinti projektus.

· Prievolė dalyviams sudaryti du dotacijos susitarimus pagal skirtingas taisykles (su bendrąja įmone ir nacionalinį) yra administracinė našta.

· Dėl skirtingų nacionalinių taisyklių konsorciumai sudaromi skirtingai.

· Nelankstus ES ir nacionalinių įsipareigojimų tarpusavio priklausomumas (Tarybos reglamentu nustatyti proporciniai įnašai; valstybių narių ir ES santykis – 1,8) yra kliūtis vykdyti biudžetą.

· Finansiniame pagrindų reglamente nustatytais reikalavimais, taikytinais decentralizuotoms agentūroms, gerokai apriboti nedideli bendrųjų įmonių ištekliai.

Šie sunkumai netapo stabdžiu, tačiau kad sistema veiktų, visos šalys turėjo nuolat dėti pastangas. Įgyvendinant būsimąją iniciatyvą gerokai pravers supaprastintas veikimo modelis, atitinkantis bendrąjį tikslą supaprastinti procedūras pagal programą „Horizontas 2020“. Į pasiūlymą dėl naujosios bendrosios įmonės įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama procedūras supaprastinti ir padaryti lankstesnes.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

· Konsultacijų rezultatai

Dvi šiuo metu veikiančias IRT bendrąsias įmones suinteresuotosios šalys vertina labai palankiai. Vykdant viešas konsultacijas paaiškėjo, kad šios bendrosios įmonės padėjo šalinti esmines atitinkamose srityse susidariusias kliūtis ir didinti Europos konkurencingumą.

Esamos bendrosios įmonės ENIAC ir ARTEMIS į veiklą įtraukia pramonės suinteresuotąsias šalis (ir dideles įmones, ir MVĮ) ir mokslinių tyrimų bendruomenę (mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos bendruomenes) iš visos Europos. Valstybės narės tiesiogiai dalyvauja valdymo struktūrose ir prisideda finansiškai. Pramonės ir mokslinių tyrimų bendruomenėms atstovauja pramonės asociacijos AENEAS ir ARTEMIS-IA.

Konsultuojantis paaiškėjo, kad visi dalyviai yra motyvuoti ir prisideda prie jungtinių technologijų iniciatyvų (JTI). Pramonės atstovai teigia, kad tokios iniciatyvos padėjo suburti susijusias suinteresuotąsias šalis ir sudarė sąlygas bendradarbiauti įgyvendinant strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes. Vykdant JTI sutelkiami privatūs ištekliai ir viešosios valstybių narių ir Europos Sąjungos lėšos.

Kai bus vykdoma naujoji JTI, visos suinteresuotosios šalys tvirtai sieks, kad būtų įgyvendinami šie du pagrindiniai tikslai:

· sutelkti viešus ir privačius išteklius ir taip užtikrinti kritinę masę ir

· teikti viešąją paramą didelės apimties demonstraciniams ir bandomiesiems projektams.

Reikėtų remti bendradarbiavimą inovacijų srityje įtraukiant visos Europos vertės grandines ir priartinant rinką. Reikėtų siekti, kad būtų projektuojami, gaminami ir technologiškai tobulinami sudėtingi elektroniniai komponentai ir sistemos.

Valstybės narės atkakliai siekia, kad viešieji pinigai būtų leidžiami kuo veiksmingiau ir būtų naudingi nacionalinei pramonei bei mokslinių tyrimų bendruomenei. Visos dalyvaujančios valstybės narės pripažįsta, kad turėti stiprią elektronikos komponentų ir sistemų pramonę jų nacionalinei ekonomikai yra svarbu. Valstybės narės yra pasirengusios svarstyti galimybę dalyvauti trišaliame modelyje, jei, atsižvelgiant į finansavimo lygį, reikėtų sutelkti išteklius ir glaudžiau suderinti strategijas regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis.

Kai kurios valstybės narės pripažįsta, kad rinkos dalyviams šiuo metu tenka patirti sunkumų, visų pirma susijusių su taikomais nacionaliniais tinkamumo kriterijais ir nepakankamai suderintomis ir sinchronizuotomis nacionalinėmis sutarčių sudarymo ir finansavimo sąlygomis. Dėl nacionalinių susitarimų skirtumų sudaromos skirtingos dalyvavimo sąlygos, o tai lemia šiek tiek prastesnius rezultatus. Apie šiuos sunkumus suinteresuotosios šalys pranešė aptardamos trišalį JTI modelį.

Paprastesnės dalyvavimo sąlygos ypač svarbios MVĮ. MVĮ atstovai yra įsitikinę, kad parama turėtų būti skiriama tikslingiau; dalyvaujančios valstybės narės šiai nuomonei pritaria.

Daugelis suinteresuotųjų šalių vienodai pabrėžia, kad valstybės narės turėtų parengti bendrosios įmonės veiklos daugiametes finansines perspektyvas.

Kuriant naują elektronikos komponentų ir sistemų JTI buvo atsižvelgta į įvairias nuomones, nors mintį, kad bendroji įmonė turėtų veikti vieno langelio principu, valstybės narės vertino skirtingai.

· Poveikio vertinimas

Komisija atliko siūlomo reglamento poveikio vertinimą; poveikio vertinimo dokumentas pridedamas prie pasiūlymo.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Siūlomų veiksmų santrauka

Šį pasiūlymą sudaro Tarybos reglamentas, kuriuo steigiama bendroji įmonė ECSEL ir nustatomi jos tikslai, teisinis statusas, veiklos taisyklės ir įstatai 2014–2024 m. (iki 2020 m. finansinio programavimo). Bendrosios įmonės ENIAC ir ARTEMIS buvo įsteigtos atitinkamai nanoelektronikos ir įterptųjų kompiuterinių sistemų srityse 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentais (EB) Nr. 72/2008 ir (EB) Nr. 74/2008. Šie reglamentai turi būti panaikinti nuo tos dienos, kai bus įsteigta naujoji bendroji įmonė.

· Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnis.

Taikomos programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės. Tačiau dėl specifinių šios iniciatyvos veiklos poreikių būtina nuo šių taisyklių nukrypti leidžianti nuostata. Vis dėlto ta speciali nukrypti leidžianti nuostata šiuo etapu nėra įtraukta į šį pasiūlymą, kad nebūtų sutrukdyta institucijų diskusijoms dėl tinkamos teisinės bazės ir procedūrinių tų taisyklių priėmimo detalių, tebevykstančioms atliekant teisėkūros darbą, susijusį su Komisijos pateiktu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“, pasiūlymu (COM(2011) 0810 - 2011/0399 (COD)). Speciali nukrypti leidžianti nuostata bus įtraukta vėliau, atsižvelgiant į minėtųjų diskusijų rezultatus.

Taikant valstybės pagalbos taisykles reikia nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. ... [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės] nuostatų, susijusių su viena bendra veiksmo finansavimo norma. Dėl bendro su valstybėmis narėmis finansavimo, bendrosios įmonės teikiamai pagalbai taikomos valstybės pagalbos taisyklės ir specialios jų nuostatos dėl pagalbos intensyvumo priklausomai nuo dalyvių ir veiksmų tipo.

· Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tuomet, kai pasiūlymas nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai.

Valstybės narės negali visų pasiūlymo tikslų pasiekti savarankiškai dėl šių priežasčių.

· Dėl Europos pramonės ir ekonomikos patiriamų nemažų sunkumų reikia didelių investicijų, kurios bet kuriai pavienei valstybei narei, veikiančiai savarankiškai, būtų didelis išbandymas. Todėl pavienės valstybės narės, nesvarbu, kokio masto jų ekonomika, nesiryžta imtis mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos arba delsia investuoti, nors tai labai svarbu siekiant pritraukti daugiau privačių investicijų ir didinti Europos pajėgumą kurti inovacijas ir konkuruoti. Sutelkusi regionų, nacionalinio ir ES lygmens išteklius, Europa gali nedelsdama reaguoti į dideles investicijas ir tikėtis tokių investicijų paklausos – tai paaiškėjo 2012 m. pagal ENIAC JTI paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus. Šiais kvietimais prisidėta prie įvairių gamybos bandomųjų linijų Europos pramonei svarbiausiose srityse.

· Europoje mikroelektronikos ir nanoelektronikos komponentų ir išmaniųjų bei įterptųjų sistemų srityje veikia aukštos kokybės specializuotos technologijų ir pramonės įmonių ir organizacijų grupės. Inovacijos ir konkurencingi produktai bei paslaugos pamažu plėtojami vykdant daugiadalykius mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklą, taip pat kuriant susivienijimus ir partnerystes visoje vertės grandinėje nuo puslaidininkių tobulinimo iki įterptųjų programų ir tinklo prietaikų. Jei naujoji iniciatyva nebus įgyvendinama ES lygmeniu, Europai gresia mokslinių tyrimų ir inovacijų sferos susiskaidymas. Jei nebūtų įgyvendinama tikslinga ir nuosekli programa, Europos įnašas į elektronikos komponentų ir sistemų sritį tebūtų padrikos ir nenuoseklios vietinės reikšmės pastangos. Dėl pramonės MTTP tikslų koordinavimo stokos, pastangų dubliavimosi, nereikalingų biurokratinių kliūčių ir neoptimalaus ribotų moksliniams tyrimams skirtų lėšų panaudojimo pažanga stos. Todėl, norint įveikti sunkumus, su kuriais susiduriama elektronikos komponentų ir sistemų pramonėje, atskirų valstybių narių veiksmų nepakaks. Joks pavienis nacionalinis mechanizmas nepajėgs sutelkti visos reikiamos kompetencijos ir finansinių priemonių, kad šalis užimtų tvirtą padėtį pasaulinėje konkurencinėje rinkoje.

ES lygmens veiksmais pavyks sklandžiau pasiekti užsibrėžtus tikslus dėl kelių priežasčių. Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė padės pritraukti finansinių ir techninių priemonių, kurios yra būtinos norint neatsilikti nuo šiame sektoriuje vis spartėjančios inovacijų pažangos. Tokios partnerystės dėmesys bus skirtas Europos, nacionaliniams ir pramonės prioritetams. Ji susies tai, kuo tarptautinės ir Europos programos yra stiprios. Priėmus supaprastintą modus operandi, turėtų sutrumpėti dotacijos išmokėjimo laikas, o dalyviams turėtų mažėti sunkumų dėl biurokratizmo.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

· Proporcingumo principas

Pagal proporcingumo principą šio reglamento nuostatose nenumatoma jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant jame nustatytų tikslų.

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šių priežasčių. Siūloma bendroji įmonė – vienintelė paprasta galimybė įveikti kliūtis ir įvykdyti šio veiksmo tikslui pasiekti iškeltus reikalavimus. Tai ilgalaikė patvari struktūra, turinti juridinio asmens statusą ir aiškų teisinį pagrindą bendradarbiauti ir įtraukti dalyvius, veikiančius mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, nacionalines valdžios institucijas ir ES į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės veiklą. Labai svarbu, kad dalyvautų visos suinteresuotosios šalys. Iniciatyvos dėmesio centre – ekonomikos konkurencingumui itin reikšmingi pramonės tikslai, todėl, norint tiksliau orientuoti mokslinių tyrimų prioritetus ir inovacijų politiką, privalo dalyvauti pramonė. Siekiant sutelkti nacionalines lėšas, sudarančias didžiąją dalį šios srities viešųjų išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, reikia, kad dalyvautų valstybės narės. Pagaliau ES turi atlikti pagrindinį vaidmenį integracijos skatinimo procese, išlaikyti partnerių skirtingų interesų pusiausvyrą ir tinkamai stebėti, kaip naudojamos ES skiriamos lėšos.

Siūlomu veiksmu bus užtikrinta reikiama integracija ES lygmeniu ir kartu bus suteikta lankstumo dalyvaujančioms atskiroms valstybėms narėms. Su nacionalinių finansinių įnašų panaudojimu susijusių sprendimų priėmimas išlieka nacionalinio lygmens reikalas. Bendroji įmonė nustatys veiksmingą sprendimų priėmimo ir finansinių bei administracinių procedūrų sistemą. Ji veiks itin rentabiliai – tikimasi, kad administracinės išlaidos sudarys apie 3 proc. viso ES įnašo į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kurią pradės vykdyti bendroji įmonė.

· Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos, nes įmonei, kurios veikloje dalyvauja Europos Sąjunga, įsteigti reikia Tarybos reglamento.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Poveikio biudžetui, prie kurio Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD prisidės savo krypties „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ uždavinių įgyvendinimui skirtomis lėšomis, vertinime nurodytos didžiausios ES išlaidos visu bendrosios įmonės ECSEL veikimo laikotarpiu (iki 2024 m.) yra 1 215 255 000 EUR[11] [12] (įskaitant ELPA); šios lėšos turėtų būti paskirtos iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. dienos, kurią baigsis programos „Horizontas 2020“ biudžetas, ir išmokėtos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

5.           NEPRIVALOMI DUOMENYS

· Paprastinimas

Siekiant pašalinti praktinius sunkumus, su kuriais susiduria esamų bendrųjų įmonių dalyviai, t. y. nacionalinių taisyklių ir praktikos skirtumus, dėl kurių atskiri dalyviai traktuojami labai skirtingai, siūlomas supaprastintas veiklos modelis. Siūloma, kad naujoji bendroji įmonė valstybėms narėms sudarytų dotacijos susitarimus ir (arba) atliktų mokėjimus vietoj nacionalinių administracijų, kaip daroma dėl ES įnašo. Bendroji įmonė veiktų vieno langelio principu ir užtikrintų sinchronišką visų dalyvių finansavimą. Be to, siūloma suderinti viešojo finansavimo (ES ir nacionalinių šaltinių) normas visiems dalyviams.

· Europos interesai

Europai labai svarbu, kad jos elektronikos komponentų ir sistemų pramonė būtų moderni, nes ji aprūpins didelio poveikio elektronikos technologijas, kuriomis skatinamos inovacijos labai įvairiose ekonominės veiklos srityse – nuo automobilių ir orlaivių bei erdvėlaivių pramonės iki energetikos, sveikatos įrangos, buities prietaisų ir visų rūšių pramonės gamybos procesų. Atsižvelgiant į tai, bendrosios įmonės ECSEL tikslai ir aprėptis bus tiksliai apibrėžti atsižvelgiant į sektiną technologijų kelią ir siektinus ekonomikos tikslus, atvirus ir sąžiningus dalyvių atrankos kriterijus, pramonės norą investuoti ir kurti darbo vietas ir į atitinkamus valdymo ir įgyvendinimo niuansus. Bendrosios įmonės ECSEL veiklai teikiama viešąja pagalba bus pagerinta su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusi tarptautinė Europos Sąjungos padėtis. Tokia pagalba turės ir netiesioginį poveikį, todėl bus naudinga visai Europos elektronikos komponentų ir sistemų pramonės vertės grandinei, įskaitant ne tik daugelį MVĮ, bet ir stambesnius ekonomikos subjektus. Komisija gali, pranešusi susijusiai valstybei narei ar valstybių narių grupei, nuspręsti, kad bendrosios įmonės ECSEL iniciatyvos atitinka bendriems Europos interesams svarbių projektų kriterijus (jeigu įvykdytos visos atitinkamos sąlygos).

2013/0234 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl bendrosios įmonės ECSEL

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[13],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[14],

kadangi:

1)         jungtinių technologijų iniciatyvų formą turinčios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pirmiausia buvo numatytos 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)[15];

2)         2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)[16] nustatytos konkrečios remtinos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, tarp jų – viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes specifinėse jungtinių technologijų iniciatyvų ENIAC ir ARTEMIS srityse;

3)         strategijoje „Europa 2020“[17] pabrėžiamas poreikis kurti palankias sąlygas investicijoms į žinias ir inovacijas, kad Sąjungoje būtų pasiektas pažangus, tvarus ir integracinis augimas. Tą strategiją parėmė ir Europos Parlamentas, ir Taryba;

4)         2013 m. … Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/2013, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)[18], tikslas – padaryti didesnį poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms sujungiant „Horizonto 2020“ bendrosios programos ir privačiojo sektoriaus lėšas sukuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti platesnių Sąjungos konkurencingumo tikslų ir spręsti visuomenės uždavinius. Sąjunga gali dalyvauti tose partnerystėse mokėdama finansinius įnašus bendrosioms įmonėms, įsteigtoms remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsniu pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB;

5)         kaip numatyta 2003 m. […] Tarybos sprendime (ES) Nr. […]/2013 dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinamas „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)[19], pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB įsteigtoms bendrosioms įmonėms turėtų būti toliau teikiama parama Sprendime (ES) Nr. […]/2013 nurodytomis sąlygomis. Pramonės subjektų lyderystės prioritetas skirtas dviem konkrečioms informacinių ir ryšių technologijų srities veiklos kryptims: „mikroelektronika ir nanoelektronika“ bei „naujos kartos komponentai ir sistemos, pažangiųjų ir išmaniųjų įterptųjų komponentų ir sistemų projektavimas“. Įterptųjų kompiuterinių sistemų (ARTEMIS) kryptis ir nanoelektronikos (ENIAC) kryptis turėtų būti sujungtos į bendrą iniciatyvą;

6)         Komisijos komunikate „Europos didelio poveikio technologijų strategija – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonė“[20] didelio poveikio technologijos (toliau – DPT), kurioms priskiriamos ir mikrotechnologijos bei nanotechnologijos, vertinamos kaip nepakeičiami inovacijų šaltiniai. Šiuo metu tarp pirminio žinių plėtojimo ir vėlesnio jų pavertimo prekėmis ir paslaugomis esama atotrūkio. Šis klausimas turi būti sprendžiamas, be kita ko, dedant tikslingas pastangas bandomųjų gamybos linijų ir bandomųjų inovacijų projektų, įskaitant didesnio masto projektus, srityse, kad būtų galima pramoninėmis sąlygomis patvirtinti technologijas ir produktus, ir užtikrinant didesnę įvairių DPT integraciją ir savitarpio skatinamąjį poveikį;

7)         pagal Komisijos komunikatą „Europos mikroelektronikos ir nanoelektronikos komponentų ir sistemų plėtros strategija“[21] mikroelektronikos ir nanoelektronikos komponentai ir sistemos yra visų pagrindinių ekonomikos sektorių inovacijų ir konkurencingumo pamatas. Atsižvelgiant į šios srities svarbą ir sunkumus, su kuriais Sąjungoje susiduria suinteresuotosios šalys, ir siekiant, kad Europos inovacijų ir vertės grandinėse neliktų silpnų grandžių, būtina nedelsiant imtis veiksmų. Todėl siūloma įgyvendinti Sąjungos lygmens mechanizmą, kuris padėtų sutelkti ir tikslingai nukreipti valstybių narių, Sąjungos ir privačiojo sektoriaus paramą elektronikos komponentų ir sistemų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

8)         norėdamos, kad Europa atgautų lyderės poziciją nanoelektronikos ekosistemoje, pramonės ir mokslinių tyrimų suinteresuotosios šalys pasiūlė strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, kurios bendra investicijų suma iki 2020 m. – 100 mlrd. EUR, o tikslas – Europos nanoelektronikos srities visame pasaulyje generuojamas pajamas padidinti iki daugiau kaip 200 mlrd. EUR per metus ir sukurti Europai papildomus 250 tūkst. tiesioginių ir aptarnaujančiojo personalo darbo vietų;

9)         terminas „elektronikos komponentai ir sistemos“ apima mikroelektronikos ir nanoelektronikos, įterptųjų ir (arba) kibernetinių fizinių ir išmaniųjų integruotų sistemų ir prietaikų sritis;

10)       2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 72/2008[22] įsteigta bendroji įmonė ENIAC sėkmingai įgyvendino mokslinių tyrimų darbotvarkę ir taip sutvirtino svarbias nanoelektronikos sritis – jose Europa išnaudojo prioritetinių sričių investicijas, į veiklą įtraukė visą ekosistemą ir taip padidino savo konkurencingumą;

11)       2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 74/2008 dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo siekiant įgyvendinti įterptųjų kompiuterinių sistemų jungtinę technologijų iniciatyvą[23] įsteigta bendroji įmonė ARTEMIS sėkmingai pademonstravo savo strateginę poziciją – suderinti principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamą konsultavimą aktualiais techniniais klausimais su principu „iš apačios į viršų“ grindžiamu jų apibrėžimu ir taip pritraukti pramonei tiesiogiai naudingus projektus;

12)       bendrųjų įmonių ENIAC ir ARTEMIS tarpiniuose vertinimuose nurodyta, kad šios įmonės yra naudingos ir tikslingai pritaikytos priemonės, padedančios vienyti pajėgas, ir daro nemažą poveikį atitinkamoms sritims. Todėl mokslinių tyrimų sritys, kuriose veikia bendrosios įmonės ENIAC ir ARTEMIS, turėtų ir toliau būti remiamos, kad ir toliau būtų didinamas Europos elektronikos komponentų ir sistemų pramonės konkurencingumas, o pastangos toliau būtų telkiamos konkrečiai strateginei veiklai, dėl kurios susitaria iniciatyvas vykdančios privačios ir viešosios suinteresuotosios šalys;

13)       toliau teikiant paramą nanoelektronikos ir įterptųjų kompiuterinių sistemų mokslinių tyrimų programoms, reikėtų remtis bendrųjų įmonių ENIAC ir ARTEMIS veiklos patirtimi, taip pat šių įmonių tarpinių vertinimų rezultatais, suinteresuotųjų šalių rekomendacijomis ir būtinybe siekti veiksmingo išteklių koordinavimo ir sinergijos;

14)       didėja Europos technologijų platformų ARTEMIS, ENIAC ir EPoSS (Europos išmaniųjų sistemų integracijos technologijų platforma) suinteresuotųjų šalių sąveika – taip teigiama 2012 m. jų paskelbtoje IRT komponentų ir sistemų pramonės aukšto lygio strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje. Siekiant kuo labiau išnaudoti šios sąveikos teikiamą sinergiją ir ja pasiremti, reikia įsteigti vieną bendrąją įmonę (toliau – bendroji įmonė ECSEL), kuri apimtų elektroninių komponentų ir sistemų sritį, įskaitant ankstesnę bendrųjų įmonių ENIAC ir ARTEMIS veiklą, ir naudotųsi labiau į tikslą orientuota struktūra ir taisyklėmis, kad būtų dirbama našiau, o tvarka būtų paprastesnė. Tuo tikslu bendroji įmonė ECSEL turėtų patvirtinti poreikius atitinkančias finansines taisykles, laikydamasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[24] 209 straipsnio;

15)       pramonės suinteresuotųjų šalių pasiūlyta aukšto lygio strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė grindžiama keliais paramos šaltiniais: nacionalinėmis, regioninėmis ir tarpvyriausybinėmis programomis, Sąjungos bendrąja programa ir jungtine technologijų iniciatyva, kuri įgyvendinama kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė;

16)       elektronikos komponentų ir sistemų srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų sutelkti finansines ir technines priemones, kurios yra būtinos norint susidoroti su šioje srityje nuolat spartėjančia inovacijų plėtra. Todėl bendrosios įmonės ECSEL nariai turėtų būti Sąjunga, valstybės narės ir bendrosios programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys (toliau – asocijuotosios šalys) laisvu pasirinkimu, taip pat asociacijos, kaip privatūs nariai, atstovaujantys jas sudarančioms įmonėms ir kitoms organizacijoms, veikiančioms Europos elektronikos komponentų ir sistemų srityje. Bendroji įmonė ECSEL turėtų būti atvira naujiems nariams;

17)       bendroji įmonė ECSEL dėmesį turėtų skirti aiškiai apibrėžtiems klausimams, kurie sudarytų sąlygas Europos pramonei plačiąja prasme projektuoti, gaminti ir naudoti pačias novatoriškiausias elektronikos komponentų ir sistemų technologijas. Siekiant, kad mokslinių tyrimų komandos ir Europos pramonė toliau galėtų naudotis moderniausiomis technologijomis itin konkurencingoje tarptautinėje arenoje, kad pramonė sparčiai ir plačiai naudotųsi Europos lyderyste technologijų srityje ir taip generuotų visuomenei svarbų netiesioginį poveikį, kad būtų pasidalijama rizika ir telkiamos pajėgos derinant strategijas ir investicijas dėl bendro Europos intereso, reikia užtikrinti, kad finansinė parama ES lygmeniu būtų teikiama sistemingai ir koordinuotai. Komisija gali, pranešusi susijusiai valstybei narei ar valstybių narių grupei, nuspręsti, kad bendrosios įmonės ECSEL iniciatyvos atitinka bendriems Europos interesams svarbių projektų kriterijus (jeigu įvykdytos visos atitinkamos sąlygos);

18)       privačios asociacijos AENEAS, ARTEMISIA ir EPoSS raštu sutiko, kad bendrosios įmonės ECSEL mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla būtų vykdoma organizacijoje, gerai pritaikytoje prie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės specifikos. Privačioms asociacijoms derėtų pritarimo raštu patvirtinti, kad priima šio reglamento priede pateikiamus įstatus;

19)       siekdama tikslų bendroji įmonė ECSEL didžiąją dalį finansinės paramos dalyviams turėtų teikti dotacijomis pagal atvirus konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus. Tokia finansinė parama turi būti orientuota į situacijas, kuriose aiškus rinkos nepakankamumas, nes tai trikdo atitinkamų programų plėtrą, ir, būdama paskata, turi keisti dalyvių elgesį;

20)       siekiant išlaikyti vienodas sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, finansavimas pagal Sąjungos bendrąją programą turėtų būti teikiamas taip, kad derėtų su valstybės pagalbos taisyklėmis, idant būtų užtikrintas viešųjų išlaidų veiksmingumas ir išvengta rinkos iškraipymo – privačių lėšų išstūmimo, neveiksmingų rinkos struktūrų kūrimo ar neproduktyvių įmonių išlaikymo;

21)       dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja bendroji įmonė ECSEL, turėtų atitikti 2013 m. ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo nustatomos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)[25] dalyvavimo ir sklaidos taisyklės;

22)       Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[26];

23)       Sąjungos lėšų gavėjų pagal šį reglamentą auditai turėtų būti atliekami taip, kad sumažėtų administracinė našta, laikantis Reglamento (ES) Nr. …/2013 [Bendroji programa „Horizontas 2020“];

24)       Sąjungos ir kitų bendrosios įmonės ECSEL narių finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinka, taikant administracines ir finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

25)       Komisijos vidaus auditoriui bendrosios įmonės atžvilgiu suteikti tokie patys įgaliojimai kaip ir Komisijos atžvilgiu;

26)       pagal Sutarties 287 straipsnio 1 dalį Sąjungos įsteigtų įstaigų, organų ar agentūrų steigimo dokumente gali būti draudžiama Audito Rūmams tikrinti visų tų įstaigų, organų ar agentūrų pajamų ir išlaidų sąskaitas. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalį šio reglamento 209 straipsnyje nurodytų įstaigų sąskaitas turi patikrinti nepriklausoma audito įstaiga, kuri pateikia nuomonę, inter alia, ar apskaita yra patikima, o pagrindinės operacijos – teisėtos ir tvarkingos. Siekiu išvengti dvigubo sąskaitų patikrinimo pateisinama tai, kad bendrosios įmonės ECSEL sąskaitų neturėtų tikrinti Audito Rūmai;

27)       remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytais subsidiarumo ir proporcingumo principais, nėra galimybės bendrosios įmonės ECSEL tikslą stiprinti pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų sritį visoje Sąjungoje pasiekti valstybių narių lygmeniu, todėl, siekiant išvengti dubliavimosi, sukurti kritinę masę ir užtikrinti, kad viešasis finansavimas būtų naudojamas optimaliai, šio tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Šiuo reglamentu nesiekiama daugiau, nei yra būtina užsibrėžtam tikslui įgyvendinti, ir jame nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šio tikslo;

28)       bendrosios įmonės ENIAC ir ARTEMIS įsteigtos laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d. Siekiant užtikrinti optimalų moksliniams tyrimams skirtų lėšų panaudojimą perėjimas nuo bendrųjų įmonių ENIAC ir ARTEMIS prie bendrosios įmonės ECSEL turėtų būti suderintas ir vykti tuo pačiu metu, kaip perėjimas nuo Septintosios bendrosios programos prie bendrosios programos „Horizontas 2020“ . Todėl, siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 72/2008 ir (EB) Nr. 74/2008 turėtų būti panaikinti ir turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis Steigimas

1.           Siekiant įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“, šiuo reglamentu steigiama bendroji įmonė (toliau – bendroji įmonė ECSEL), kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnyje, kuri veiks iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2.           Bendroji įmonė ECSEL pakeičia bendrąsias įmones ENIAC ir ARTEMIS, įsteigtas reglamentais (EB) Nr. 72/2008 ir (EB) Nr. 74/2008, ir tęsia jų darbą.

3.           Bendroji įmonė ECSEL yra subjektas, kuriam pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, numatytą Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje.

4.           Bendroji įmonė ECSEL yra juridinis asmuo. Kiekvienoje valstybėje narėje ji turi plačiausią juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės įstatymus suteikiamą teisnumą ir veiksnumą. Pirmiausia ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba juo disponuoti ir gali dalyvauti teismo procesuose.

5.           Bendrosios įmonės ECSEL buveinė yra Briuselyje (Belgija).

6.           Bendrosios įmonės ECSEL įstatai pateikti priede.

2 straipsnis Tikslai

1.           Bendrosios įmonės ECSEL tikslai:

(a) padėti įgyvendinti 2013 m. ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2013, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), ypač 2013 m. ... Tarybos sprendimo Nr. …/2013/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinamas „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), dalį;

(b) padėti Sąjungoje plėtoti tvirtą ir pasauliniu mastu konkurencingą elektronikos komponentų ir sistemų pramonę;

(c) užtikrinti, kad elektronikos komponentai ir sistemos būtų prieinami pagrindinėms rinkoms ir padėtų spręsti visuomeninio pobūdžio uždavinius, siekiant išlaikyti Europą technologijų plėtros priešakyje, panaikinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir praktinio panaudojimo, padidinti inovacijų pajėgumą, kelti Sąjungos ekonomiką ir sukurti darbo vietų;

(d) suderinti strategijas su valstybėmis narėmis siekiant pritraukti privačių investicijų ir prisidėti prie viešosios paramos veiksmingumo didinimo – šiuo tikslu reikėtų vengti nereikalingo pastangų dubliavimosi ir susiskaidymo ir palengvinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos vykdytojams dalyvavimo sąlygas;

(e) išlaikyti ir didinti puslaidininkių ir išmaniųjų sistemų gamybos pajėgumą Europoje, įskaitant lyderystę gamybos įrangos ir medžiagų apdorojimo srityje;

(f) išsaugoti lyderio poziciją projektavimo ir sistemų inžinerijos, įskaitant įterptąsias technologijas, srityse;

(g) visoms suinteresuotosioms šalims užtikrinti prieigą prie pasaulinio lygio infrastruktūros, skirtos elektronikos komponentų ir įterptųjų ir (arba) kibernetinių fizinių bei išmaniųjų sistemų projektavimui ir gamybai;

(h) kurti dinamišką ekosistemą įtraukiant novatoriškas mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), stiprinant esamas įmonių ir organizacijų grupes ir plėtojant naujų įmonių ir organizacijų grupių naujose perspektyviose srityse kūrimąsi.

2.           Bendrosios įmonės ECSEL veikla bus grindžiama bendrųjų įmonių ENIAC ir ARTEMIS bei Europos technologijų platformos EPoSS pasiektais rezultatais. Ji skatins naujus pokyčius ir sinergiją šiose pagrindinėse srityse:

(a) projektavimo technologijos, procesai ir integravimas, įranga, medžiagos ir gamyba mikroelektronikos ir nanoelektronikos reikmėms, pirmiausia siekiant miniatiūrizacijos, diversifikacijos ir diferenciacijos, heterogeniško integravimo;

(b) procesai, metodai, priemonės ir platformos, etalonai ir struktūros, skirti programinei įrangai ir (arba) griežtai kontroliuojamoms įterptosioms ir (arba) kibernetinėms fizinėms sistemoms, pirmiausia siekiant sklandaus sujungimo ir sąveikos galimybės, veikimo saugos, gero prieinamumo ir saugumo tų programų, kurios skirtos profesionalams ir vartotojams, taip pat susietosios paslaugos;

(c) išmaniosioms sistemoms skirti daugiadalykiai metodai, kuriuos naudojant taikomi holistinio dizaino laimėjimai ir pažangioji gamyba; kuriamos patikimos ir lengvai pritaikomos išmaniosios sistemos su sudėtingomis sąsajomis, kurios gali būti veiksmingai naudojamos įvairiausiose srityse, pavyzdžiui, sklandžiai integravus signalų vyksmo, jungimo laiko, apdorojimo, energijos tiekimo ir darbo tinkle procesus.

3 straipsnis Sąjungos finansinis įnašas

1.           Didžiausias Sąjungos įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, į bendrąją įmonę ECSEL administracinėms išlaidoms ir veiklos išlaidoms padengti yra 1 215 255 000 EUR. Įnašas mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų specialiajai programai, kuria įgyvendinama bendroji programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.). Su Sąjungos įnašu susijęs biudžeto vykdymas pavedamas bendrajai įmonei ECSEL, kuri veikia kaip Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje nurodyta įstaiga, vadovaudamasi to reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunkčio, 60 ir 61 straipsnių nuostatomis.

2.           Sąjungos finansinio įnašo teikimo tvarka nustatoma delegavimo susitarimu ir metiniais lėšų pervedimo susitarimais, kuriuos Sąjungos vardu turi sudaryti Komisija ir bendroji įmonė ECSEL.

3.           2 dalyje nurodytame delegavimo susitarime aptariami elementai, išdėstyti Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 3 dalyje, 60 ir 61 straipsniuose ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 40 straipsnyje, ir, inter alia:

(a) su veiklos rodikliais, nurodytais Sprendimo Nr. …/ES [specialioji programa, kuria įgyvendinama Bendroji programa „Horizontas 2020“] II priede, susiję reikalavimai įnašams į bendrąją įmonę ECSEL;

(b) įnašų į bendrąją įmonę ECSEL reikalavimai, svarbūs vykdant Sprendimo (ES) Nr. …/ES [specialioji programa, kuria įgyvendinama Bendroji programa „Horizontas 2020“] III priede nurodytą stebėseną;

(c) specialūs veiklos rodikliai, susiję su bendrosios įmonės ECSEL veikimu;

(d) duomenų, kurių reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../2013 22 straipsnyje [Bendroji programa „Horizontas 2020“];

(e) žmogiškųjų išteklių naudojimas ir pokyčiai, ypač įdarbinimas pagal funkcijų grupę, rangą ir kategoriją, perklasifikavimo veiksmai ir bet kokie darbuotojų skaičiaus pokyčiai.

4 straipsnis Narių, kitų nei Sąjunga, įnašai

1.           1 straipsnyje nurodytu laikotarpiu ECSEL valstybių narių finansinis įnašas bendrosios įmonės ECSEL veiklos išlaidoms padengti yra ne mažesnis kaip 1 200 000 000 EUR.

2.           Privatūs nariai užtikrina, kad per 1 straipsnyje nurodytą laikotarpį juos sudarantys subjektai bendrajai įmonei ECSEL skirtų ne mažesnį kaip 1 700 000 000 EUR finansinį įnašą.

3.           1 ir 2 dalyse nurodytus įnašus sudaro įnašai į bendrąją įmonę ECSEL, kaip nustatyta įstatų 16 punkto 2 dalyje, 16 punkto 3 dalies b eilutėje ir 16 punkto 3 dalies c eilutėje.

4.           Bendrosios įmonės ECSEL nariai, kiti nei Sąjunga, iki kiekvienų metų sausio 31 d. valdybai pateikia ataskaitą apie 1 ir 2 dalyse nurodytų įnašų, skirtų kiekvienais ankstesniais finansiniais metais, vertę.

5.           Siekiant įvertinti įstatų 16 punkto 3 papunkčio c eilutėje nurodytus įnašus, išlaidos nustatomos pagal atitinkamų subjektų įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal šalyje, kurioje įsisteigęs kiekvienas subjektas, taikomus apskaitos standartus ir pagal taikomus tarptautinius apskaitos standartus ir (arba) tarptautinius finansinių ataskaitų standartus. Išlaidas patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, kurį paskiria atitinkamas subjektas. Įnašų vertinimą patikrina bendroji įmonė ECSEL. Jei lieka neaiškumų, bendroji įmonė ECSEL gali atlikti jų auditą.

6.           Komisija gali imtis taisomųjų veiksmų ir galbūt nutraukti, proporcingai sumažinti arba sustabdyti Sąjungos finansinį įnašą, skirtą bendrajai įmonei ECSEL, arba inicijuoti likvidavimo procedūrą, nurodytą įstatų 26 punkto 2 dalyje, jei nariai ar juos sudarantys subjektai nedaro 1 ir 2 dalyse nurodytų įnašų, daro tokius įnašus tik iš dalies arba vėluoja daryti tokius įnašus.

5 straipsnis Finansinės taisyklės

Bendroji įmonė ECSEL priima savo specialiąsias finansines taisykles pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. ... [Deleguotasis reglamentas dėl VPSP taikomo pavyzdinio finansinio reglamento].

6 straipsnis Darbuotojai

1.           Bendrosios įmonės ECSEL darbuotojams taikomos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatytos Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68[27], ir Sąjungos institucijų tarpusavio susitarimu priimtos tų aktų įgyvendinimo taisyklės.

2.           Dėl bendrosios įmonės ECSEL darbuotojų: valdyba naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais, jai suteiktais pagal Tarnybos nuostatus, ir turinčios teisę sudaryti sutartis tarnybos įgaliojimais, jai suteiktais pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai).

Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio valdyba priima sprendimą, pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, dėl atitinkamų paskyrimų institucijos įgaliojimų delegavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti.

Išimtinėmis aplinkybėmis valdyba gali nuspręsti laikinai sustabdyti paskyrimų institucijos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei pastarojo įvykdytą paskyrimų institucijos įgaliojimų subdelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba deleguotų vienam iš savo narių arba bendrosios įmonės ECSEL darbuotojui, kitam nei vykdomasis direktorius.

3.           Valdyba priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles, laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio.

4.           Personalo ištekliai nustatomi bendrosios įmonės ECSEL personalo etatų planu, kuriame laikantis jos metinio biudžeto nurodomas laikinų etatų skaičius pagal funkcijų grupę bei rangą ir pagal sutartininkų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentu.

5.           Bendrosios įmonės ECSEL personalą sudaro laikinieji darbuotojai ir sutartininkai.

6.           Visas išlaidas, susijusias su personalu, padengia bendroji įmonė ECSEL.

7 straipsnis Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stažuotojai

1.           Bendrojoje įmonėje ECSEL gali dirbti jos neįdarbinti deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stažuotojai. Deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentu, pridedamas prie personalo išteklių, kaip numatyta 6 straipsnio 4 dalyje, laikantis metinio biudžeto.

2.           Valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į bendrąją įmonę ECSEL taisyklės ir stažuotojų darbo taisyklės.

8 straipsnis Privilegijos ir imunitetai

Bendrajai įmonei ECSEL ir jos personalui taikomas Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

9 straipsnis Bendrosios įmonės ECSEL atsakomybė

1.           Sutartinė bendrosios įmonės ECSEL atsakomybė reglamentuojama atitinkamomis sutartinėmis nuostatomis ir konkrečiam susitarimui, sprendimui ar sutarčiai taikoma teise.

2.           Deliktinės atsakomybės atveju bendroji įmonė ECSEL pagal bendrus valstybių narių teisės principus atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos darbuotojai.

3.           Bet kokie bendrosios įmonės ECSEL mokėjimai, susiję su 1 ir 2 dalyse nurodyta atsakomybe, bei dėl jos patirtos sąnaudos ir išlaidos laikomos bendrosios įmonės ECSEL išlaidomis ir padengiamos naudojant bendrosios įmonės ECSEL išteklius.

4.           Už bendrosios įmonės ECSEL įsipareigojimų įvykdymą yra atsakinga tik pati bendroji įmonė ECSEL.

10 straipsnis Teisingumo Teismo jurisdikcija ir taikytina teisė

1.           Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tokiais atvejais:

(a) kilus bendrosios įmonės ECSEL narių ginčui, kuris siejasi su šio reglamento dalyku;

(b) pagal visas arbitražines išlygas, įtrauktas į bendrosios įmonės ECSEL sudarytus susitarimus, sprendimus ir sutartis;

(c) kilus ginčams, susijusiems su kompensacijomis už žalą, kurią eidami savo pareigas padarė bendrosios įmonės ECSEL darbuotojai;

(d) kilus bendrosios įmonės ECSEL ir jos darbuotojų ginčui srityje, kuri reglamentuojama Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis, ir tuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis.

2.           Visais atvejais, susijusiais su asocijuotąja šalimi, taikomos specialiosios atitinkamų susitarimų nuostatos.

3.           Šiame reglamente ar Sąjungos teisėje nenumatytiems atvejams taikoma šalies, kurioje yra bendrosios įmonės ECSEL buveinė, teisė.

11 straipsnis Vertinimas

1.           Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka tarpinį bendrosios įmonės ECSEL vertinimą, kuriame įvertinimas privačių narių ir juos sudarančių subjektų bei kitų teisinių subjektų dalyvavimo netiesioginiuose veiksmuose lygis ir įnašas. Šio įvertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija iki 2018 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.           Remdamasi 1 dalyje nurodyto tarpinio įvertinimo išvadomis Komisija gali imtis priemonių pagal 4 straipsnio 6 dalį arba kitų atitinkamų veiksmų.

3.           Per šešis mėnesius po bendrosios įmonės ECSEL likvidavimo, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo įstatų 26 punkte nurodytos likvidavimo procedūros inicijavimo Komisija atlieka bendrosios įmonės ECSEL galutinį įvertinimą. To galutinio įvertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

12 straipsnis Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.           Biudžeto įvykdymo patvirtinimas, susijęs su Sąjungos įnašu į bendrąją įmonę ECSEL, yra biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kurį, gavęs Tarybos rekomendaciją, Komisijai suteikia Europos Parlamentas pagal Sutarties 319 straipsnyje nustatytą procedūrą, dalis.

2.           Bendroji įmonė ECSEL visapusiškai bendradarbiauja su institucijomis, kurios bendradarbiauja su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje dalyvaujančiomis institucijomis, ir pateikia visą reikalingą papildomą informaciją. Todėl jos gali būti paprašyta atsiųsti atstovą į susitikimus su atitinkamomis institucijomis ar įstaigomis ir suteikti paramą Komisijos įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui.

13 straipsnis Ex post auditai

1.           Išlaidų netiesioginiams veiksmams ex post auditus bendroji įmonė ECSEL atlieka pagal Reglamento (ES) Nr. … [bendroji programa „Horizontas 2020“] 23 straipsnį, kaip bendrosios programos „Horizontas 2020“ netiesioginių veiksmų dalį.

2.           Siekdama užtikrinti nuoseklumą, Komisija gali nuspręsti atlikti 1 dalyje nurodytus auditus.

14 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Nepažeidžiant įstatų 22 punkto 4 dalies, bendroji įmonė ECSEL suteikia Komisijos darbuotojams, kitiems jos įgaliotiems asmenims ir Audito Rūmams prieigą prie jos objektų, patalpų ir visos informacijos, įskaitant informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia atliekant auditus.

2.           Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF)[28] atliekamų tyrimų ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų nuostatomis ir procedūromis[29], kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su susitarimu ar sprendimu arba sutartimi, finansuojamais pagal šį reglamentą.

3.           Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių, susitarimuose, sprendimuose ir sutartyse, kurie atsirado įgyvendinant šį reglamentą, yra nuostatos, kuriomis Komisija, bendroji įmonė ECSEL, Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus atitinkamai pagal kiekvieno jų įgaliojimus.

4.           Bendroji įmonė ECSEL užtikrina, kad jos narių finansiniai interesai būtų tinkamai saugomi atlikdama arba pavesdama atlikti tinkamą vidaus ir išorės kontrolę.

5.           Bendroji įmonė ECSEL prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų[30]. Bendroji įmonė ECSEL patvirtina būtinas priemones, kurios reikalingos OLAF atliekamiems vidaus tyrimams palengvinti.

15 straipsnis Konfidencialumas

Nepažeisdama 16 straipsnio, bendroji įmonė ECSEL užtikrina neskelbtinos informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti jos narių ar jos veikloje dalyvaujančių subjektų interesams, apsaugą.

16 straipsnis Skaidrumas

1.           Bendrosios įmonės ECSEL turimiems dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[31].

2.           Bendrosios įmonės ECSEL valdyba gali patvirtinti praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3.           Nepažeidžiant 10 straipsnio, bendrosios įmonės ECSEL priimti sprendimai pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį gali būti skundžiami Ombudsmenui Sutarties 228 straipsnyje nustatyta tvarka.

17 straipsnis Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės

Bendrosios įmonės ECSEL finansuojamiems veiksmams taikomas Reglamentas (ES) Nr. ... [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės]. Laikantis to reglamento, bendroji įmonė ECSEL laikoma finansuojančiąja įstaiga ir teikia finansinę paramą netiesioginiams veiksmams, kaip nurodyta įstatų 1 punkto a papunktyje.

18 straipsnis Priimančiosios valstybės parama

Bendroji įmonė ECSEL ir valstybė, kurioje yra jos buveinė, gali sudaryti administracinį susitarimą dėl privilegijų, imunitetų ir kitos paramos, kurią ta valstybė turi teikti bendrajai įmonei ECSEL.

19 straipsnis Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.           Reglamentas (EB) Nr. 72/2008 ir Reglamentas (EB) Nr. 74/2008 panaikinami nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2.           Nepažeidžiant 1 dalies, pagal reglamentus (EB) Nr. 72/2008 ir (EB) Nr. 74/2008 pradėtus veiksmus, įskaitant vadovaujantis tais reglamentais priimtus metinius įgyvendinimo planus, ir toliau reglamentuos tie reglamentai, kol veiksmai pasibaigs.

3.           Kad būtų galima užbaigti pagal reglamentus (EB) Nr. 72/2008 ir (EB) Nr. 74/2008 pradėtus veiksmus, be 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų įnašų, 2014–2017 m. Sąjunga bei asociacijos AENEAS ir ARTEMISIA į bendrąją įmonę ECSEL administracinėms išlaidoms padengti įneša toliau nurodytas sumas: Sąjunga – 2 050 000 EUR, AENEAS – 1 430 000 EUR ir ARTEMISIA – 975 000 EUR.

Į 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą tarpinį įvertinimą įtraukiamas galutinis bendrųjų įmonių veiklos pagal Reglamentus (EB) Nr. 72/2008 ir 74/2008 įvertinimas.

4.           Pagal Reglamentą (EB) Nr. 72/2008 paskirtas vykdomasis direktorius likusį kadencijos laikotarpį nuo šio Reglamento įsigaliojimo dienos skiriamas eiti bendrosios įmonės ECSEL vykdomojo direktoriaus pareigas, kaip numatyta šiame reglamente. Kitos vykdomojo direktoriaus sutarties sąlygos nekinta.

5.           Jeigu tai buvo pirma pagal 4 dalį paskirto vykdomojo direktoriaus kadencija, jis skiriamas visai likusiai kadencijai, numatant galimybę pratęsti jo kadenciją iki 4 metų, vadovaujantis įstatų 8 punkto 4 dalimi. Jeigu tai buvo antra pagal 4 dalį paskirto vykdomojo direktoriaus kadencija, pratęsti jo kadencijos negalima. Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso bendro laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

6.           Pagal Reglamentą (EB) Nr. 74/2008 paskirto vykdomojo direktoriaus darbo sutartis nutraukiama iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

7.           Nepažeidžiant 4 ir 5 dalių, šis reglamentas nedaro poveikio darbuotojų, įdarbintų pagal Reglamentus (EB) Nr. 72/2008 ir (EB) Nr. 74/2008, teisėms ir pareigoms. Jų sutartys gali būti atnaujintos pagal šį reglamentą, vadovaujantis Tarnybos nuostatomis ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis bei atsižvelgiant į bendrosios įmonės ECSEL biudžeto apribojimus.

8.           Bendrosios įmonės ECSEL vykdomasis direktorius sušaukia pirmąjį valdybos ir valdžios institucijų tarybos susitikimą.

9.           Jei bendrųjų įmonių ENIAC ir ARTEMIS nariai, vadovaudamiesi Reglamentais (EB) Nr. 72/2008 ir (EB) Nr. 74/2008 nenutaria kitaip, visos teisės ir pareigos, įskaitant bendrųjų įmonių narių turtą, įsiskolinimus ar įsipareigojimus, atsiradusios pagal tuos reglamentus, perduodamos bendrosios įmonės ECSEL nariams pagal šį reglamentą.

10.         Visi pagal Reglamentus (EB) Nr. 72/2008 ir (EB) Nr. 74/2008 nepanaudoti asignavimai perduodami bendrajai įmonei ECSEL. Bet kokios sumos, kurias asociacijos AENEAS ir ARTEMISIA turėjo įnešti 2008–2013 m. bendrųjų įmonių ENIAC ir ARTEMIS administraciniams asignavimams, vadovaujantis su Komisija suderinta tvarka pervedamos bendrajai įmonei ECSEL.

20 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

PRIEDAS BENDROSIOS ĮMONĖS ECSEL ĮSTATAI

1. Užduotys

Bendrosios įmonės ECSEL užduotys:

(a) finansiškai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų srities netiesioginius veiksmus, daugiausia dotacijomis;

(b) užtikrinti tvarų bendrosios įmonės ECSEL valdymą;

(c) plėtoti glaudų bendradarbiavimą ir užtikrinti Europos (visų pirma įgyvendinant programą „Horizontas 2020“), nacionalinių ir tarptautinių veiksmų, įstaigų ir suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimą, kad Europos inovacijų kūrimo aplinka taptų našesnė, kad būtų plėtojama sinergija ir sėkmingiau panaudojami mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai elektronikos komponentų ir sistemų srityje;

(d) apibrėžti daugiametį strateginį planą ir prireikus jį tikslinti;

(e) rengti ir įgyvendinti daugiamečiam strateginiam planui įvykdyti skirtus darbo planus;

(f) neviršijant turimų lėšų skelbti kvietimus teikti pasiūlymus, vertinti pasiūlymus ir skirti finansavimą netiesioginiams veiksmams;

(g) skelbti informaciją apie netiesioginius veiksmus;

(h) stebėti, kaip įgyvendinami netiesioginiai veiksmai, ir tvarkyti dotacijos susitarimus arba priimti dotacijos sprendimus;

(i) stebėti bendrą pažangą, daromą siekiant bendrosios įmonės ECSEL tikslų;

(j) vykdyti informacijos, komunikacijos, panaudojimo ir sklaidos veiklą taikant, mutatis mutandis, Reglamento (ES) Nr. …/2013 [Bendroji programa „Horizontas 2020“] 22 straipsnio nuostatas;

(k) atlikti visas kitas užduotis, reikalingas 2 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

2. Nariai

1.           Bendrosios įmonės ECSEL nariai:

(a) Sąjunga, atstovaujama Komisijos,

(b) [Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija] ir

(c) pritarimo raštu patvirtinusi, kad priima šiuos įstatus, [pagal Prancūzijos teisę registruota asociacija AENEAS (registracijos Nr. 20070039), kurios registruotoji būstinė yra Paryžiuje (Prancūzija); pagal Nyderlandų teisę registruota asociacija ARTEMISIA (registracijos Nr. 17201341), kurios registruotoji būstinė yra Eindhovene (Nyderlandai); pagal … teisę registruota asociacija EPoSS (registracijos Nr. …), kurios registruotoji būstinė yra. (…)].

2.           Valstybės, kurios yra bendrosios įmonės ECSEL narės, toliau vadinamos ECSEL valstybėmis narėmis. Kiekviena bendrosios įmonės ECSEL valstybė narė skiria savo atstovus į bendrosios įmonės ECSEL įstaigas ir nacionaliniam subjektui ar subjektams paveda atsakomybę už savo įsipareigojimų, susijusių su bendrosios įmonės ECSEL veikla, įvykdymą.

3.           ECSEL valstybės narės kartu su Komisija toliau vadinamos bendrosios įmonės ECSEL valdžios institucijomis.

4.           Privačios asociacijos toliau vadinamos bendrosios įmonės ECSEL privačiais nariais.

3. Narystės pakeitimai

1.           Sąjungos valstybės narės arba asocijuotosios šalys, kurios nėra išvardytos 2 punkto 1 dalies b punkte, bendrosios įmonės ECSEL narėmis tampa tada, kai valdybai praneša apie savo raštišką pritarimą šiems įstatams ir visoms kitoms nuostatoms, kuriomis reglamentuojamas bendrosios įmonės ECSEL veikimas.

2.           Jei prisideda prie 16 punkto 4 dalyje nurodyto finansavimo, skirto 2 straipsnyje išvardytiems bendrosios įmonės ECSEL tikslams pasiekti, ir pritaria šiems įstatams, dėl narystės bendrojoje įmonėje ECSEL gali kreiptis šie subjektai:

(a) bet kuri 1 dalyje nenurodyta šalis, vykdanti elektronikos komponentų ir sistemų srities mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ar programas;

(b) bet koks kitas juridinis asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai remia mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje.

3.           Visos paraiškos dėl narystės bendrojoje įmonėje ECSEL pagal 2 dalies nuostatas teikiamos valdybai. Ji paraišką vertina atsižvelgdama į paraiškos teikėjo reikšmę ir galimą pridėtinę vertę siekiant bendrosios įmonės ECSEL tikslų. Tai įvertinusi, ji priima sprendimą dėl paraiškos.

4.           Bet kuris bendrosios įmonės ECSEL narys gali nutraukti savo narystę. Toks narystės nutraukimas neatšaukiamai įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo kitiems nariams. Nuo to momento buvę nariai atleidžiami nuo visų įsipareigojimų, išskyrus tuos, kuriuos bendroji įmonė ECSEL patvirtino ar prisiėmė iki pranešimo apie narystės nutraukimą.

5.           Negavus išankstinio valdybos pritarimo narystė bendrojoje įmonėje ECSEL negali būti perduota trečiajai šaliai.

6.           Kai tik pagal šį punktą įvyksta narystės pokyčių, bendroji įmonė ECSEL savo svetainėje nedelsdama paskelbia atnaujintą bendrosios įmonės ECSEL narių sąrašą ir nurodo pokyčių įsigaliojimo datą.

4. Bendrosios įmonės ECSEL darbo organizavimas

Bendrosios įmonės ECSEL organai yra šie:

(a) valdyba;

(b) vykdomasis direktorius;

(c) valdžios institucijų taryba;

(d) privačių narių taryba.

5. Valdybos sudėtis

Valdybą sudaro bendrosios įmonės ECSEL narių atstovai.

Kiekvienas bendrosios įmonės ECSEL narys skiria savo atstovus ir pagrindinį pasiuntinį, kuriam suteikiama teisė nario vardu balsuoti valdyboje.

6. Valdybos veiklos organizavimas

1.           Balsavimo teisės paskirstomos taip: 1/3 privatiems nariams bendrai, 1/3 Komisijai ir 1/3 ECSEL valstybėms narėms bendrai. Nariai deda visas pastangas, kad pasiektų konsensusą. Nesusitarus valdyba priima sprendimus bent 75 proc. visų balsų, įskaitant balsus tų narių, kurie posėdyje nedalyvauja, dauguma.

Pirmuosius dvejus finansinius metus ECSEL valstybių narių balsavimo teisės paskirstomos taip: po vieną procentą kiekvienai ECSEL valstybei narei, o likusi procentinė dalis kasmet proporcingai paskirstoma ECSEL valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų faktinius finansinius įnašus per pastaruosius dvejus metus, įskaitant jų įnašus į bendrąsias įmones ENIAC ir ARTEMIS. Vėlesniais metais ECSEL valstybių narių balsavimo teisės nustatomos kasmet, proporcingai faktiniams per pastaruosius dvejus finansinius metus tų narių padarytiems netiesioginiams veiksmams skirtiems įnašams.

Privačių narių balsavimo teisės privačioms asociacijoms paskirstomos tolygiai, jei privačių narių taryba nėra nusprendusi kitaip.

Bet kurio naujo bendrosios įmonės ECSEL nario, kuris nėra valstybė narė arba asocijuotoji šalis, balsavimo teises nustato valdyba iki tam nariui prisijungiant prie bendrosios įmonės ECSEL.

2.           Valdyba ne mažiau kaip vieniems metams išsirenka pirmininką.

3.           Valdyba rengia eilinius posėdžius bent du kartus per metus. Komisijos arba daugumos ECSEL valstybių narių atstovų arba daugumos privačių narių, pirmininko arba vykdomojo direktoriaus prašymu pagal 16 punkto 5 dalį ji gali rengti neeilinius susitikimus. Valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas; jie paprastai vyksta bendrosios įmonės ECSEL buveinėje.

Valdybos kvorumą sudaro Komisija, privatūs nariai ir bent trys ECSEL valstybių narių pagrindiniai pasiuntiniai.

Vykdomasis direktorius turi teisę dalyvauti svarstymuose, tačiau neturi balsavimo teisės.

Valdyba, kiekvienu atveju spręsdama atskirai, gali į savo posėdžius pakviesti kitus asmenis, ypač ES regionų valdžios institucijų atstovus, dalyvauti stebėtojų teisėmis.

Bendrosios įmonės ECSEL narių atstovai nėra asmeniškai atsakingi už veiksmus, kuriuos įvykdė kaip atstovai valdyboje.

Valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles.

7. Valdybos užduotys

1.           Valdyba bendrai atsako už bendrosios įmonės ECSEL strateginę kryptį bei veiklą ir prižiūri tos veiklos įgyvendinimą.

2.           Konkrečios valdybos užduotys:

(a) pagal 3 punkto 3 dalį vertinti, priimti arba atmesti naujos narystės paraiškas;

(b) spręsti dėl nario, kuri nevykdo įsipareigojimų, narystės bendrojoje įmonėje ECSEL nutraukimo;

(c) priimti bendrosios įmonės ECSEL finansines taisykles pagal 5 straipsnį;

(d) priimti bendrosios įmonės ECSEL metinį biudžetą (įskaitant etatų planą), nurodant laikinus etatus pagal funkcijų grupę ir rangą, sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentu;

(e) darbuotojų atžvilgiu vykdyti paskyrimų institucijos įgaliojimus pagal 6 straipsnio 2 dalį;

(f) paskirti ir atleisti vykdomąjį direktorių, pratęsti jo kadencijos trukmę, teikti jam gaires ir stebėti jo darbo rezultatus;

(g) pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją patvirtinti 9 punkto 5 dalyje numatyto programų biuro organizacinę struktūrą;

(h) priimti 21 punkto 1 dalyje nurodytą daugiametį strateginį planą;

(i) priimti darbo planą ir 21 punkto 2 dalyje nurodytas atitinkamas išlaidų sąmatas;

(j) tvirtinti metines sąskaitas;

(k) tvirtinti metinę veiklos ataskaitą, įskaitant 22 punkto 1 dalyje nurodytas atitinkamas išlaidas;

(l) užtikrinti, jei tinka, bendrosios įmonės ECSEL vidaus audito padalinio veikimą;

(m) nustatyti bendrosios įmonės ECSEL komunikacijos politiką pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją;

(n) kai tinka, parengti įgyvendinimo taisykles pagal 6 straipsnio 3 dalį;

(o) kai tinka, parengti nacionalinių ekspertų delegavimo į bendrąją įmonę ECSEL ir stažuotojų darbo taisykles vadovaujantis 7 straipsnio 2 dalimi;

(p) kai tinka, įsteigti patariamąsias grupes, kurios papildo bendrosios įmonės ECSEL organus;

(q) kai tinka, bet kurio bendrosios įmonės ECSEL nario siūlymu teikti Komisijai prašymus iš dalies pakeisti šį reglamentą;

(r) būti atsakinga už visas užduotis, kurios nėra paskirtos vykdyti jokiam konkrečiam bendrosios įmonės ECSEL organui; valdyba gali tokias užduotis skirti vienam iš tokių organų.

8. Vykdomojo direktoriaus skyrimas, atleidimas ar kadencijos pratęsimas

1.           Vykdomąjį direktorių skiria valdyba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros. Kai tinka, Komisija į atrankos procedūrą įtraukia kitų bendrosios įmonės ECSEL narių atstovą.

Visų pirma tinkamas atstovavimas kitiems bendrosios įmonės ECSEL nariams užtikrinamas atrankos procedūros pirminiame etape. Šiuo tikslu ECSEL valstybės narės ir privatūs nariai valdybos vardu bendru sutarimu skiria atstovą ir stebėtoją.

2.           Vykdomasis direktorius yra vienas iš darbuotojų ir yra įdarbinamas kaip bendrosios įmonės ECSEL laikinasis darbuotojas pagal Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi bendrajai įmonei ECSEL atstovauja valdybos pirmininkas.

3.           Vykdomasis direktorius skiriamas trejų metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija, jei tinka, kartu su ECSEL valstybėmis narėmis ir privačiais nariais, įvertina vykdomojo direktoriaus darbo rezultatus ir bendrosios įmonės ECSEL būsimas užduotis bei iššūkius.

4.           Komisijos, atsižvelgusios į 3 dalyje numatytą vertinimą, pasiūlymu valdyba gali vieną kartą, ne ilgiau kaip ketveriems metams pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

5.           Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso bendro laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

6.           Atleisti vykdomąjį direktorių savo sprendimu gali tik valdyba, gavusi Komisijos, jei tinka, kartu su ECSEL valstybėmis narėmis ir privačiais nariais pateiktą pasiūlymą.

9. Vykdomojo direktoriaus užduotys

1.           Vykdomasis direktorius yra vykdomasis vadovas, atsakingas už kasdienį bendrosios įmonės ECSEL valdymą vadovaujantis valdybos sprendimais.

2.           Vykdomasis direktorius yra bendrosios įmonės ECSEL teisinis atstovas. Jis yra atskaitingas valdybai.

3.           Vykdomasis direktorius vykdo bendrosios įmonės ECSEL biudžetą.

4.           Vykdomasis direktorius visų pirma nepriklausomai atlieka tokias užduotis:

(a) konsoliduoja ir teikia valdybai priimti daugiamečio strateginio plano, kurį sudaro privačių narių tarybos pasiūlyta daugiametė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė ir valdžios institucijų pateiktos daugiametės finansinės perspektyvos, projektą;

(b) parengia ir pateikia valdybai priimti metinio biudžeto projektą su atitinkamu personalo etatų planu, nurodydamas laikinus etatus pagal rangą ir funkcijų grupę, taip pat sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentu;

(c) parengia ir pateikia valdybai priimti darbo plano, kuriame nurodoma kvietimų teikti pasiūlymus, kurie, kaip savo pasiūlyme išdėsto privačių narių taryba, yra būtini siekiant įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planą, apimtis, projektą ir atitinkamas valdžios institucijų pateiktas išlaidų sąmatas;

(d) teikia valdybai tvirtinti metines sąskaitas;

(e) parengia ir teikia valdybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą ir atitinkamas išlaidas;

(f) pasirašo individualius dotacijų susitarimus ir sprendimus;

(g) pasirašo viešojo pirkimo sutartis;

(h) įgyvendina bendrosios įmonės ECSEL komunikacijos politiką;

(i) organizuoja, orientuoja ir prižiūri bendrosios įmonės ECSEL veiklą ir darbuotojus pagal valdybos suteiktus įgaliojimus, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje;

(j) nustato efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, užtikrina jos veikimą ir valdybai praneša apie visus jos reikšmingus pakeitimus;

(k) užtikrina rizikos vertinimo ir rizikos valdymo įgyvendinimą;

(l) imasi kitų priemonių, kurių reikia 2 straipsnyje nustatytų bendrosios įmonės ECSEL tikslų įgyvendinimo pažangai įvertinti;

(m) atlieka visas kitas valdybos vykdomajam direktoriui patikėtas ar skirtas užduotis.

5.           Vykdomasis direktorius įsteigia programų biurą, už kurį yra atsakingas ir kuris vykdo visas pagal šį reglamentą atsirandančias pagalbines užduotis. Programų biure dirba bendrosios įmonės ECSEL darbuotojai; jis visų pirma atlieka šias užduotis:

(a) teikia paramą kuriant ir valdant tinkamą apskaitos sistemą pagal bendrosios įmonės ECSEL finansines taisykles;

(b) tvarko darbo plane numatytus kvietimus teikti pasiūlymus bei tvarko dotacijos susitarimus ir sprendimus;

(c) teikia nariams ir kitiems bendrosios įmonės ECSEL organams visą aktualią informaciją ir paramą, kurių jiems reikia savo pareigoms atlikti, ir tenkina jų specialius prašymus;

(d) atlieka bendrosios įmonės ECSEL organų sekretoriato funkcijas ir teikia paramą visoms valdybos įsteigtoms patariamosioms grupėms.

10. Valdžios institucijų tarybos sudėtis

Valdžios institucijų tarybą sudaro bendrosios įmonės ECSEL valdžios institucijų atstovai.

Kiekviena valdžios institucija skiria savo atstovus ir pagrindinį pasiuntinį, kuriam suteikiama teisė balsuoti valdžios institucijų taryboje.

11. Valdžios institucijų tarybos veikimas

1.           Teisė balsuoti valdžios institucijų taryboje valdžios institucijoms suteikiama kasmet, proporcingai finansiniam jų tų metų įnašui pagal 18 punkto 4 dalį į bendrosios įmonės ECSEL veiklą; nariui nustatoma viršutinė visų balsavimo teisių valdžios institucijų taryboje riba – ne daugiau kaip 50 proc.

Jei savo finansinio įnašo dydį pagal 18 punkto 4 dalį vykdomajam direktoriui pranešė mažiau negu trys ECSEL valstybės narės, 50 proc. visų balsavimo teisių pasilieka Komisija, o kiti 50 proc. tolygiai paskirstomi ECSEL valstybėms narėms.

Valdžios institucijos deda visas pastangas, kad pasiektų konsensusą. Nesusitarus valdžios institucijų taryba priima sprendimus bent 75 proc. visų balsų, įskaitant balsus tų ECSEL valstybių narių, kurios posėdyje nedalyvauja, dauguma.

Kiekviena valdžios institucija sprendžiant bet kurį su jos įnašo į bendrąją įmonę ECSEL panaudojimu susijusį klausimą gali naudotis veto teise.

2.           Valdžios institucijų taryba ne mažiau kaip vieniems metams išsirenka pirmininką;

3.           Valdžios institucijų taryba rengia eilinius posėdžius bent du kartus per metus. Ji gali sušaukti neeilinius posėdžius Komisijai, ECSEL valstybių narių atstovų daugumai arba pirmininkui paprašius. Valdžios institucijų tarybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas; jie paprastai vyksta bendrosios įmonės ECSEL buveinėje.

Valdžios institucijų tarybos kvorumą sudaro Komisija, privatūs nariai ir bent trys ECSEL valstybių narių pagrindiniai pasiuntiniai.

Vykdomasis direktorius turi teisę dalyvauti svarstymuose, tačiau neturi balsavimo teisės.

Bet kuri valstybė narė arba asocijuotoji šalis, kuri nėra bendrosios įmonės ECSEL narė, gali dalyvauti valdžios institucijų taryboje stebėtojos teisėmis. Stebėtojai gauna visus susijusius dokumentus ir gali patarti valdžios institucijų tarybai priimant bet kurį sprendimą.

Valdžios institucijų taryba prireikus gali skirti darbo grupes, kurių visą veiklą koordinuoja viena ar daugiau valdžios institucijų.

Valdžios institucijų taryba priima savo darbo tvarkos taisykles.

12. Valdžios institucijų tarybos užduotys

Valdžios institucijų taryba:

(a) užtikrina, kad skirstant viešąsias lėšas netiesioginių veiksmų dalyviams būtų tinkamai taikomi sąžiningumo ir skaidrumo principai;

(b) tvirtina darbo tvarkos taisykles, taikytinas kvietimams teikti pasiūlymus, taip pat netiesioginių veiksmų vertinimo, atrankos ir stebėsenos procedūroms;

(c) atsižvelgdama į darbo planą, tvirtina kvietimų teikti pasiūlymus pradžią;

(d) surikiuoja pasiūlymus pagal atitiktį atrankos ir sutarties sudarymo kriterijams bei atsižvelgdama į pasiūlymų įnašą siekiant kvietime teikti pasiūlymus numatytų tikslų ir sinergijos su nacionaliniais prioritetais;

(e) atsižvelgdama į patvirtinimus, atliekamus pagal 18 punkto 5 dalį, sprendžia dėl viešųjų lėšų paskirstymo atrinktiems pasiūlymams neviršijant turimų biudžetų ribų. Šis sprendimas ECSEL valstybėms narėms yra privalomas be jokių papildomų vertinimo ar atrankos procedūrų.

13. Privačių narių tarybos sudėtis

Privačių narių tarybą sudaro bendrosios įmonės ECSEL privačių narių atstovai.

Kiekvienas privatus narys skiria savo atstovus ir pagrindinį pasiuntinį, kuriam suteikiama teisė balsuoti privačių narių taryboje.

14. Privačių narių tarybos veikimas

1.           Privačių narių taryba renkasi bent dukart per metus.

2.           Privačių narių taryba prireikus gali skirti darbo grupes, kurių visą veiklą koordinuoja vienas ar daugiau narių.

3.           Privačių narių taryba išsirenka pirmininką.

4.           Privačių narių taryba priima savo darbo tvarkos taisykles.

15. Privačių narių tarybos užduotys

Privačių narių taryba:

(a) parengia ir reguliariai atnaujina 21 punkto 1 dalyje nurodytos daugiametės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės, kuria siekiama 2 straipsnyje nustatytų bendrosios įmonės ECSEL tikslų, projektą;

(b) kasmet parengia ateinančių metų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planą, kuriuo remiantis skelbiami 21 punkto 2 dalyje nurodyti kvietimai teikti pasiūlymus, projektą;

(c) laikydamasi valdybos nustatytų terminų, vykdomajam direktoriui pateikia daugiametės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės projektą ir kasmetinio mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos plano projektą;

(d) kad informuotų suinteresuotąsias šalis ir išklausytų pastabas, susijusias su daugiametės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės projektu ir atitinkamų metų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos plano projektu, rengia patariamąjį suinteresuotųjų šalių forumą, kuriame gali dalyvauti visos viešosios ir privačios suinteresuotosios šalys, turinčios interesų elektronikos komponentų ir sistemų srityje.

16. Finansavimo šaltiniai

1.           Bendrąją įmonę ECSEL drauge finansuoja jos nariai, teikdami finansinius įnašus, kurie mokami dalimis, ir nepiniginius įnašus, kuriuos sudaro išlaidos, patiriamos privatiems nariams dalyvaujant netiesioginiuose bendrosios įmonės ECSEL nekompensuojamuose veiksmuose.

2.           Bendrosios įmonės ECSEL administracinės išlaidos neviršija 39 420 000 EUR ir yra padengiamos iš finansinių įnašų, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje (Sąjungos įnašas – ne daugiau kaip 15 255 000 EUR), 4 straipsnio 2 dalyje (privačių narių įnašas – ne daugiau kaip 19 710 000 EUR) ir 19 straipsnio 2 dalyje (vadovaujantis Reglamentais (EB) Nr. 72/2008 ir (EB) Nr. 74/2008 pradėtiems veiksmams užbaigti). Jei administracinėms išlaidoms padengti skirto įnašo dalis nepanaudojama, ji gali būti panaudota bendrosios įmonės ECSEL veiklos išlaidoms padengti.

3.           Bendrosios įmonės ECSEL veiklos išlaidos padengiamos:

(a) Sąjungos įnašu;

(b) ECSEL valstybių narių finansiniais įnašais;

(c) privačių narių ar juos sudarančių subjektų nepiniginiais įnašais, kuriuos sudaro išlaidos, patiriamos jiems įgyvendinant netiesioginius veiksmus, atėmus bendrosios įmonės ECSEL ir jos valstybių narių įnašą bei visą kitą Sąjungos toms išlaidoms padengti skirtą įnašą.

4.           Į biudžetą įtraukiamus bendrosios įmonės ECSEL išteklius sudaro tokie įnašai:

(a) narių finansiniai įnašai, skirti padengti administracinėms išlaidoms;

(b) veiklos išlaidoms skirti narių finansiniai įnašai, įskaitant ECSEL valstybių narių, kurios paveda bendrajai įmonei ECSEL naudoti savo įnašus pagal 17 punkto 1 dalį, finansinius įnašus;

(c) visos pajamos, kurias gauna bendroji įmonė ECSEL;

(d) visi kiti finansiniai įnašai, ištekliai ir pajamos.

Visos palūkanos, gautos už įnašus, kuriuos gavo bendroji įmonė ECSEL, laikomos jos pajamomis.

5.           Jeigu kuris nors bendrosios įmonės ECSEL narys nevykdo įsipareigojimų dėl sutarto finansinio įnašo, vykdomasis direktorius tai pažymi raštu ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį įsipareigojimai turi būti įvykdyti. Jeigu per nustatytą laikotarpį įsipareigojimai nėra įvykdomi, vykdomasis direktorius sušaukia valdybos susitikimą, kuriame sprendžiama, ar įsipareigojimų nevykdančio nario narystė turėtų būti panaikinta, ar reikėtų imtis kokių nors kitokių priemonių, kol jis įvykdys įsipareigojimus.

6.           Visais bendrosios įmonės ECSEL ištekliais ir veikla siekiama 2 straipsnyje nurodytų tikslų.

7.           Bendroji įmonė ECSEL valdo visą savo sukauptą turtą arba turtą, jai perleistą 2 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti.

8.           Kai pajamos viršija išlaidas, likutis bendrosios įmonės ECSEL nariams neišmokamas, išskyrus bendrosios įmonės ECSEL likvidavimo pagal 26 punktą atvejį.

17. ECSEL valstybių narių įnašai

1.           ECSEL valstybės narės gali pavesti bendrajai įmonei ECSEL išmokėti savo įnašų lėšas netiesioginių veiksmų dalyviams, bendrajai įmonei ECSEL sudarius su jais dotacijos susitarimus. Jos taip pat gali pavesti bendrajai įmonei ECSEL išmokėti savo įnašus dalyviams arba gali pačios atlikti mokėjimus, remdamosi bendrosios įmonės ECSEL patvirtinimais.

2.           Jeigu ECSEL valstybė narė nepaveda bendrajai įmonei ECSEL atlikti pirmoje dalyje nurodytų veiksmų, ECSEL valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad per laikotarpį, panašų į tą, per kurį sudaromi bendrosios įmonės ECSEL dotacijos susitarimai, sudarytų savo dotacijos susitarimus taip, kad jie visiškai atitiktų Reglamente (ES) Nr. ... [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklėse] nustatytas sąnaudų tinkamumo finansuoti sąlygas. Vykdydama savo mokėjimo procedūrą, ECSEL valstybė narė gali pasinaudoti 18 punkto 7 dalyje nurodytu bendrosios įmonės ECSEL atliekamu sąnaudų tinkamumo finansuoti patikrinimu.

3.           ECSEL valstybių narių ir bendrosios įmonės ECSEL bendradarbiavimo tvarka nustatoma ECSEL valstybių narių šiuo tikslu paskirtų subjektų ir bendrosios įmonės ECSEL sudaromu administraciniu susitarimu.

4.           Kai ECSEL valstybės narės paveda bendrajai įmonei ECSEL atlikti pirmoje dalyje nurodytus veiksmus, 3 dalyje nurodyti administraciniai susitarimai papildomi ECSEL valstybių narių šiuo tikslu paskirtų subjektų ir bendrosios įmonės ECSEL kasmet sudaromais susitarimais, kuriuose nustatomos ECSEL valstybių narių finansinio įnašo į bendrąją įmonę ECSEL mokėjimo sąlygos.

5.           Valstybės narės, asocijuotosios šalys ir trečiosios šalys, kurios nėra bendrosios įmonės ECSEL narės, su bendrąja įmone ECSEL gali sudaryti panašius susitarimus.

18. Netiesioginių veiksmų finansavimas

1.           Bendroji įmonė ECSEL remia netiesioginius veiksmus – šiuo tikslu ji skelbia atvirus ir konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, ir, atsižvelgdama į turimų biudžetų dydį, skirsto viešąsias lėšas. Bet kokia pagal šią iniciatyvą teikiama viešoji parama nepažeidžia procedūrinių ir esminių valstybės pagalbos taisyklių.

2.           Valdžios institucijų finansinis įnašas – tai 16 punkto 3 dalies a ir b punktuose nurodytų finansinių įnašų lėšos, mokamos kaip kompensacija už tinkamas finansuoti sąnaudas netiesioginių veiksmų dalyviams. Bendra konkrečiam veiksmui skirto viešojo įnašo suma neviršija Reglamento (EB) Nr. ... [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės“] numatytų ribų.

3.           Tinkamumo finansuoti kriterijai, pagal kuriuos skiriamas Sąjungos finansavimas, nustatyti Reglamente (ES) Nr. ... [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės].

Specialius tinkamumo finansuoti kriterijus, pagal kuriuos skiriamas ECSEL valstybių narių finansavimas, gali nustatyti atitinkamos nacionalinės finansavimo institucijos; šie kriterijai įtraukiami į darbo planą.

4.           Kai taikoma pagal 17 punkto 1 dalį, prieš pradedant rengti bendrosios įmonės ESCEL biudžeto projektą, valdžios institucijos, atsižvelgdamos į darbo plane numatytą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos apimtį, praneša vykdomajam direktoriui apie savo finansinius įsipareigojimus, rezervuotus kiekvienai kvietimo teikti pasiūlymus procedūrai, įtrauktai į darbo planą.

5.           Vykdomasis direktorius patvirtina pareiškėjų tinkamumą gauti Sąjungos finansavimą, o ECSEL valstybės narės, remdamosi iš anksto nustatytais nacionaliniais finansavimo kriterijais, patvirtina savo pareiškėjų tinkamumą gauti finansavimą ir praneša rezultatus vykdomajam direktoriui.

6.           Remdamasis 5 dalyje nurodytais patvirtinimais, vykdomasis direktorius sudaro siūlomą paliktų finansuoti netiesioginių veiksmų sąrašą, suskirstytą pagal pareiškėjus, ir pateikia jį valdžios institucijų tarybai, kuri sprendžia dėl didžiausios viešųjų lėšų sumos skyrimo pagal 12 punkto e dalį ir paveda vykdomajam direktoriui sudaryti susitarimus su atitinkamais dalyviais.

7.           Bendroji įmonė ECSEL imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant sąnaudų tinkamumo finansuoti patvirtinimą, kad viešųjų lėšų dalis atitinkamiems dalyviams būtų išmokėta 17 punkto 3 ir 4 dalyse nurodyta tvarka.

8.           ECSEL valstybės narės nereikalauja papildomų techninės stebėsenos ir ataskaitų, išskyrus tas, kurių reikalauja bendroji įmonė ECSEL.

19. Finansiniai įsipareigojimai

Bendrosios įmonės ECSEL finansiniai įsipareigojimai neviršija finansinių išteklių, kuriuos jos biudžetui paskyrė ar įsipareigojo paskirti narės, sumos.

20. Finansiniai metai

Finansiniai metai trunka nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

21. Veiklos ir finansavimo planavimas

1.           Daugiamečiame strateginiame plane strategija ir planai, kaip pasiekti 2 straipsnyje nustatytus bendrosios įmonės ECSEL tikslus, pateikiami kaip privačių narių tarybos pasiūlyta daugiametė strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė ir valdžios institucijų pateiktos daugiametės finansinės perspektyvos. Jame turėtų būti nurodyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos prioritetai siekiant gerinti ir panaudoti svarbiausius elektronikos komponentų ir sistemų srities gebėjimus įvairiose taikymo srityse ir taip padidinti Europos konkurencingumą ir padėti kurti naujas rinkas bei visuomeninio pobūdžio prietaikas. Jį reikėtų reguliariai atnaujinti atsižvelgiant į Europos pramonės poreikių pokyčius.

2.           Vykdomasis direktoriaus pateikia valdybai priimti metų arba daugiamečio darbo plano projektą, kuriame pateikiamas mokslinių tyrimų ir inovacijų planas, administracinės veiklos planas ir atitinkama išlaidų sąmata.

3.           Darbo planas priimamas iki metų, kuriems pasibaigus bus pradedamas to plano įgyvendinimas, pabaigos. Darbo planas skelbiamas viešai.

4.           Vykdomasis direktorius parengia ateinančių metinio biudžeto projektą ir pateikia jį priimti valdybai.

5.           Konkrečių metų metinį biudžetą valdyba priima iki ankstesnių metų pabaigos.

6.           Metinis biudžetas pritaikomas siekiant atsižvelgti į Sąjungos biudžete nurodytą Sąjungos įnašą.

22. Ataskaitų apie veiklą ir finansavimą teikimas

1.           Vykdomasis direktorius kasmet teikia valdybai ataskaitą apie vykdant pareigas pasiektus rezultatus pagal bendrosios įmonės ECSEL finansines taisykles.

Kasmet iki vasario 15 d. vykdomasis direktorius pateikia valdybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais bendrosios įmonės ECSEL padarytą pažangą, visų pirma palyginti su tų metų darbo planu. Toje ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie:

(a) mokslinius tyrimus, inovacijas ir kitus atliktus veiksmus bei atitinkamas išlaidas;

(b) pateiktus pasiūlymus, atskirai nurodant dalyvių tipus, įskaitant MVĮ, ir valstybes;

(c) finansuoti atrinktus pasiūlymus, atskirai nurodant dalyvių tipus, įskaitant MVĮ, ir valstybes, taip pat nurodant bendrosios įmonės ECSEL finansavimą ir ECSEL valstybių narių įnašus atskiriems dalyviams ir netiesioginiams veiksmams.

2.           Valdybai patvirtinus, metinė veiklos ataskaita paskelbiama viešai.

3.           Bendroji įmonė ECSEL teikia metinę ataskaitą Komisijai pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalį.

4.           Bendrosios įmonės ECSEL sąskaitas tikrina nepriklausoma audito įstaiga, kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje.

Bendrosios įmonės ECSEL sąskaitų Audito Rūmai netikrina.

23. Vidaus auditas

Komisijos vidaus auditoriui bendrosios įmonės atžvilgiu suteikti tokie patys įgaliojimai kaip ir Komisijos atžvilgiu.

24. Narių atsakomybė ir draudimas

1.           Bendrosios įmonės ECSEL narių finansinė atsakomybė už bendrosios įmonės ECSEL skolas neviršija jų jau sumokėto įnašo.

2.           Bendroji įmonė ECSEL apsidraudžia tinkamu draudimu ir moka draudimo įmokas.

25. Interesų konfliktas

1.           Bendroji įmonė ECSEL, jos organai ir darbuotojai vykdydami veiklą turi vengti bet kokio interesų konflikto.

2.           Bendrosios įmonės ECSEL valdyba gali priimti savo nariams, organams ir darbuotojams taikomas interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles. Tose taisyklėse yra nuostatos, kuriomis siekiama išvengti bendrosios įmonės ECSEL narių atstovų valdyboje arba valdžios institucijų taryboje interesų konfliktų.

26. Likvidavimas

1.           Bendroji įmonė ECSEL likviduojama 1 straipsnyje numatyto laikotarpio pabaigoje.

2.           Likvidavimo procedūra pradedama automatiškai, kai Komisija ar visi privatūs nariai pasitraukia iš bendrosios įmonės ECSEL.

3.           Siekdama atlikti bendrosios įmonės ECSEL likvidavimo procedūrą, valdyba paskiria vieną ar daugiau likvidatorių, kurie laikosi valdybos sprendimų.

4.           Likviduojamos bendrosios įmonės ECSEL turtas naudojamas jos įsipareigojimams ir su likvidavimu susijusioms išlaidoms padengti. Perteklius paskirstomas nariams likvidavimo metu proporcingai pagal jų finansinį įnašą į bendrąją įmonę ECSEL. Sąjungai paskirtas perteklius grąžinamas į Sąjungos biudžetą.

5.           Sukuriama ad hoc procedūra, kuria užtikrinamas tinkamas bendrosios įmonės ECSEL sudaryto susitarimo ar priimto sprendimo ir viešojo pirkimo sutarties, kuri veikia ilgiau nei bendroji įmonė ECSEL, valdymas.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Tarybos reglamentas dėl bendrosios įmonės ECSEL

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[32]

Politikos sritis – Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.).

Veikla – „Horizontas 2020“: moksliniai tyrimai ir inovacijos, susijusios su ryšių tinklais, turiniu ir technologijomis

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[33]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

ES augimo strategija „Europa 2020“: padėti siekti tikslo, kad į mokslinius tyrimus ir inovacijas būtų investuojama 3 proc. ES BVP

Inovacijų Sąjunga: naudoti ES finansavimo priemones daugiausia dėmesio skiriant „Inovacijų sąjungos“ prioritetams

Europos skaitmeninė darbotvarkė: prisidėti prie V ramsčio „Moksliniai tyrimai ir inovacijos IRT srityje“ 50 (pritraukti didesnes investicijas į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas) ir 51 (stiprinti išteklių koordinavimą ir telkimą) veiksmų įgyvendinimo

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

... konkretus tikslas

1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas

Atitinkama VGV / VGB veikla

Pirmavimas informacijos ir ryšių technologijų srityje

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Poveikis ekonomikai:

•        Konkurencingumas. Investicijų masto didinimas ir tikslingas jų nukreipimas panaudojant privačių ir viešųjų fondų išteklius, bendradarbiavimas inovacijų ir vertės grandinėse ir technologijų susiejimas su inovacijomis.

•        Moksliniai tyrimai ir inovacijos. Pramonės ir nacionalinių prioritetų sinergija, meistriškumas, pastangų dubliavimosi ir susiskaidymo mažinimas.

•        Suinteresuotosios šalys. Vertės grandinių spektro sujungimas: pramonė, technologijų tiekėjai ir naudotojai, įskaitant MVĮ, mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos, ES, valstybės narės ir regionai.

Poveikis visuomenei:

•        Užimtumas.       Darbo vietų kūrimas aukštos kvalifikacijos specialistams ir techniniams darbuotojams, geresnio užimtumo sąlygų sudarymas daugelyje ekonomikos sektorių dėl inovacijų pritaikymo ir našumo;

•        Visuomeninio pobūdžio uždavinių sprendimas srityse, susijusiose su Europos piliečiais (pvz., transporto, sveikatos, energetikos srityse), kuriems šios socialinės paskatos yra būtinos.

Poveikis aplinkai:

•        Energijos suvartojimo mažinimas.

•        Materialiųjų išteklių naudojimo valdymas.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ prie konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ nurodyti rezultatų ir poveikio rodikliai yra stebimi ir kasmet pateikiami Komisijai.

Be to, vertinant pažangą, padarytą siekiant bendrosios įmonės ECSEL tikslų, bus taikomi šie konkretūs rodikliai:

Tikslai || PVRVR || Parametrai (nustatyti 2014–2024 m.)

Susisteminti ir atlikti aukštos kokybės daugiadalykius mokslinius tyrimus || Novatoriški ir modernūs projektai || Ø Rezultatų kokybė remiantis, pavyzdžiui, tarpusavio vertinimo leidinių skaičiumi Ø Novatoriški moksliniai tyrimai ir inovacijos, ne mažiau kaip 2 patentai / 10 mln. EUR finansavimo Ø Visiškai naujų technologijų skaičius ir poveikis

Suderinti strategijas || Strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė su prioritetais || Ø Visų bendrosios įmonės narių prisidėjimas Ø Dėmesys strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkei atsižvelgiant į turimą biudžetą

Suvienyti ir sutelkti išteklius || Biudžeto vykdymas || Ø Visų bendrosios įmonės narių finansiniai įsipareigojimai Ø Įnašas moksliniams tyrimams ir inovacijoms siekiant 3 proc. tikslo

Išlaikyti ir didinti gamybos apimtį ES || Kurti darbo vietas elektronikos pramonėje Plėsti Europos gamybos įmones || Ø Tiesioginių ir aptarnaujančiojo personalo darbo vietų skaičius Europoje – pažanga siekiant sukurti 250 tūkst. aptarnaujančiojo personalo darbo vietų Ø Modernių puslaidininkių gamyklų Europoje skaičius pagal technologijos mazgus ir plokštelės dydį

Pirmauti įrangos ir medžiagų srityje || Strateginis bendradarbiavimas įrangos ir medžiagų klausimais || Ø Europos įrangos ir medžiagų tiekėjų padėtis rikiuotėje ir rinkos dalis ir (arba) apimtis

Siekti aukštų TBL || Projektų mastas ir poveikis || Ø Naujų ir (arba) patobulintų bandomųjų linijų Europoje skaičius – bent 3 per metus Ø Integruotų projektų pristatymų skaičius – bent 3 per metus Ø Subjektų, kurie tiesiogiai nediegia bandomųjų linijų ir (arba) nevykdo pristatymų, prieigos ir naudojimosi galimybės

Užtikrinti elektronikos komponentų prieinamumą || Naujų technologijų taikymas Europos prietaikų sektoriuje || Ø Europos naujų sprendimų rinkos dalis ir (arba) apimtis

Pirmauti sistemų inžinerijos srityje || Strateginis bendradarbiavimas įterptųjų ir išmaniųjų sistemų klausimais || Ø Europos elektronikos sistemų tiekėjų padėtis rikiuotėje ir rinkos dalis ir (arba) apimtis

Vertinant bendrosios įmonės ECSEL veiklos rezultatus, bus taikomi šie konkretūs rodikliai:

Tikslai || PVRVR || Parametrai (nustatyti 2014–2024 m.)

Strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė || (Strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė) || Ø Strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę priima visi pagrindiniai dalyviai Ø Aiškumas ir tikslingumas suinteresuotųjų šalių akimis

Našiai įgyvendinti programą || Bendrosios įmonės veikla || Ø Trukmė iki dotavimo (nuo kvietimo teikti paraiškas termino ir dotacijos pasirašymo): < 270 dienų Ø Mokėjimų sparta: < 90 dienų Ø Sklaidos veikla Ø Projekto rezultatai

Užtikrinti rezultatų panaudojimo ir MVĮ darbo vietų kūrimo sinergiją || Projekto rezultatų taikymas pramonėje || Ø Šalutinių produktų skaičius Ø MVĮ augimas pagal apyvartos ir įdarbinimo rodiklius

Paprastinti dalyvavimą Europai svarbiuose projektuose || Supaprastintos dalyvavimo taisyklės || Ø Pramonės ir MVĮ dalyvavimo rodiklis: dalyvaujančių MVĮ procentinė dalis – ≥ 30 proc. Ø Administracinių veiklos sąnaudų mažinimas

Užtikrinti prieigą prie projektavimo ir gamybos infrastruktūros || Modernios infrastruktūros prieinamumas ir galimybė laisvai ja naudotis || Ø MVĮ, įskaitant sistemų integravimo bendroves, suteikta prieiga ir galimybė naudotis

Siekti suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo || Partnerystės || Ø Konsorciumų sudėtis – strateginių susivienijimų atsiradimas

Palaikyti žmogiškuosius įgūdžius || Europoje turima kompetencija || Ø Mokymo planų ir (arba) kursų prieinamumas ir veiksmingas pramonės poreikius atitinkančio profesinio mokymo taikymas

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Elektronikos komponentų ir sistemų srityje Europa susiduria su dviem pagrindiniais sunkumais:

•        Būtinybė kontroliuoti svarbiausius vertės grandinės elementus, t. y. komponentų ir sistemų projektavimą, komponentų gamybą ir elektronikos produktų integravimą į galutinius produktus. Elektronikos vertės grandinė nesibaigia elektronikos produkcijos lygmeniu – ji apima visą naudotojų pramonę nuo automobilių ir orlaivių bei erdvėlaivių iki internetinių paslaugų. Vertės kūrimo elektronikos srityje tvarumui Europoje užtikrinti svarbūs visi šios grandinės elementai. Visų pirma, jei Europa netektų savo elektronikos gamybos pajėgumo, ne tik atitinkama tiekimo grandinė ir projektavimo veikla galbūt persikeltų už Europos ribų, bet ir gerokai nukentėtų visos nuo elektronikos priklausomos ekonominės struktūros konkurencingumas.

•        Kitas sunkumas yra tai, kad reikia gerinti Europos inovacijų grandinės našumą, – tai pabrėžta didelio poveikio technologijų specialistų ataskaitoje, kurioje atotrūkis tarp pirminio žinių plėtojimo ir vėlesnio jų pavertimo tinkamais parduoti produktais vadinamas „mirties slėniu“. Todėl, siekiant, kad moderniausios technologijos būtų naudingos verslui ir piliečiams, būtina aktyvinti žingsnius inovacijų ir pramonės produkcijos link.

Kad užtikrintų vertės grandinės kontrolę ir pagerintų savo inovacijų sistemą, Europa privalo įveikti sunkumus, susijusius su:

•        aršia pasauline konkurencija ir kintančiais verslo modeliais;

•        mažėjančia rinkos dalimi;

•        didelėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų sąnaudomis ir susiskaidžiusia Europa; ir

•        sparčiai plėtojamomis inovacijomis.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Finansinė parama bendrų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, kurioje dalyvauja visos Europos pramonė ir akademinė bendruomenė, reikalinga siekiant:

•        Išlaikyti Europos viešųjų mokslinių tyrimų komandas elektronikos raidos centre ir užtikrinti, kad lyderystė technologijų srityje būtų sparčiai ir plačiai išnaudojama visos Europos pramonėje.

•        Su elektronikos komponentų ir sistemų pramone pasidalyti rizikos prisiėmimo sąnaudas, susijusias su technologijų pažanga ir plačiu panaudojimu, atsižvelgiant į didelį šalutinį poveikį visos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje ir į būsimų visuomeninio pobūdžio uždavinių sprendimo poveikį.

•        Suvienyti pajėgas. Valstybės narės turi savus pramonės vystymo prioritetus, tačiau šiai pramonei reikalingos paramos lygis viršija atskirų valstybių narių turimus išteklius. Susiskaidymas paprastai lemia su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių pastangų dubliavimąsi. Be to, tik kelios pasaulyje pirmaujančios įmonių ir organizacijų grupės, aktyviai veikiančios elektronikos komponentų ir įterptųjų sistemų pramonėje, yra Europoje. Taigi ES rinkos dalyviai turi suvienyti pajėgas. Bendradarbiaujančioms naudotojų bendrovėms ir technologijų tiekėjams glaudžiau bendradarbiaujant abiejose pusėse spartėja produktų inovacija, nes koordinuojamas verslo dėmesys, o mokslinių tyrimų projektų įmonių ir organizacijų grupės teikia regioninės paramos tinklą MVĮ bendradarbiaujant akademinei bendruomenei ir stambiajai originalios įrangos gamintojų pramonei.

•        Stiprinti esamas Europos elektronikos komponentų įmonių ir organizacijų grupes ir aktyviai remti naujų įmonių ir organizacijų grupių kūrimąsi, kad Europos užimama padėtis prilygtų kitų rinkos dalyvių visame pasaulyje padėčiai. Siekiant sutelkti išteklius, suvienyti rinkos dalyvius ir taip suteikti reikiamų pajėgų ir priemonių pramonei sustiprinti, būtina imtis Europos lygmens veiksmų. Tokia parama turi užtikrinti Europai tvarų ir tinkamą sprendimą, kaip pasirengti konkuruoti tarptautiniu mastu. Tai padės dalytis esamomis ir būsimomis platformomis, kuriomis tikimasi užtikrinti geresnes sąlygas pramonės veikėjams, įskaitant MVĮ ir galutinius naudotojus, ir didinti jų tarptautinį konkurencingumą.

•        Sisteminti ir koordinuoti Europos mokslinius tyrimus ir inovacijas, užtikrinti, kad ateityje Europoje įsikurtų gamybos bazė ir kad Europos veikėjai, įskaitant naudotojus, galėtų naudotis naujausiais technologijų laimėjimais ir infrastruktūra. Siekiant šio tikslo labai svarbu, kad viešieji finansai būtų veiksmingai panaudojami Europos ir nacionaliniu lygmenimis.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Šiuo metu veikiančios bendrosios įmonės ENIAC ir ARTEMIS suteikė labai svarbią galimybę bendradarbiauti visos Europos mastu, sukurti kritinę masę ir paskatinti investicijas. Pirmajame tarpiniame vertinime šioms įmonėms primygtinai rekomenduota tęsti panašią iniciatyvą pagal programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiant į tai, kad jokia pavienė organizacija ar valstybė narė negalėtų susidoroti su visais šiame sektoriuje kylančiais uždaviniais. Todėl manoma, kad tinkamiausias būdas veikti – koordinuoti veiksmus Europos lygmeniu.

Šios bendrosios įmonės įrodė, kad gali sėkmingai atlikti sąžiningo tarpininko vaidmenį ir būti katalizatoriumi vykdant plataus užmojo projektus ir skatinant aktyviau dalyvauti privačiojo sektoriaus lyderius, kartu sudaryti sąlygas nacionalinėms ir Europos valdžios institucijoms prisidėti prie strategiškai svarbių klausimų sprendimo. 2012 m. paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, šį pajėgumą įtikinamai pademonstravo bendroji įmonė ENIAC, sėkmingai pradėjusi įgyvendinti didelio poveikio technologijų specialistų rekomendacijas nanoelektronikos srityje, ir bendroji įmonė ARTEMIS, pirmąkart pradėjusi įgyvendinti didelės apimties inovacijų bandomuosius projektus.

Vienas iš svarbių uždavinių, tekusių šiai dviejų bendrųjų įmonių trišalei struktūrai, – suderinti procedūras ir turinį su dalyvaujančių valstybių narių lūkesčiais ir procesais. Iš anksto įsipareigojus skirti finansinius įnašus ir nustačius nacionalines tinkamumo dalyvauti sąlygas bei finansavimo normas, sudarytos sąlygos įgyvendinti kvietimų teikti pasiūlymus procedūrą.

Patirtis rodo, kad esamam modeliui nustatytus tikslus pavyko pasiekti, nors patirties kreivė dėl ilgoko tarpsnio, per kurį reikėjo įgyti pasitikėjimo ir išmokti žinias taikyti praktiškai, ir buvo statesnė nei tikėtasi.

Be pirmiau išvardytų laimėjimų, pateiktina ir keletas pastabų apie esamą struktūrą:

•        Įvairios nacionalinės procedūros (susijusios tiek su sutarčių sudarymu, tiek su mokėjimu) yra nepakankamai sinchroniškos, dėl to vėluojama įgyvendinti projektus.

•        Prievolė dalyviams sudaryti du dotacijos susitarimus (su bendrąja įmone ir nacionalinį) yra administracinė našta.

•        Dėl skirtingų nacionalinių taisyklių skirtingai sudaromi konsorciumai.

•        Sužinojus kvietimų teikti pasiūlymus rezultatus, nacionaliniai įsipareigojimai dažnai koreguojami; tai vyksta abiem kryptimis – iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų.

•        Nelankstus ES ir nacionalinių įsipareigojimų tarpusavio priklausomumas (valstybių narių ir ES santykis – 1,8) buvo kliūtis vykdyti biudžetą, kai nacionaliniu lygmeniu buvo prisidedama nedaug arba kai nacionalinės finansavimo normos nukrypo nuo planuotos 1/3 (bendrosios įmonės)–2/3 (šalies) normos, – būtent taip atsitiko diegiant bandomąsias linijas.

•        Finansiniame pagrindų reglamente nustatytais reikalavimais, taikytinais decentralizuotoms agentūroms, gerokai apriboti nedideli bendrųjų įmonių ištekliai.

Šie sunkumai netapo stabdžiu, tačiau kad sistema veiktų, visos šalys turėjo nuolat dėti pastangas. Ateityje įgyvendinant bet kokią panašią iniciatyvą sunkumus įveikti padės supaprastintas veikimo modelis, atitinkantis bendrąjį programos „Horizontas 2020“ tikslą.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Šia iniciatyva tikimasi plėtoti sąsajas su vienas kitą papildančiais finansavimo mechanizmais, įskaitant Europos Komisijos pažangiosios specializacijos politiką, kuria siekiama skatinti ir remti esamas ir naujas mokslo ir technologijų įmonių ir organizacijų grupes Europos Sąjungos regionuose.

Šia iniciatyva taip pat papildoma veikla, numatyta pagal programos „Horizontas 2020“ pramonės subjektų lyderystės planą; bus remiami pažangesni, ilgalaikiškesni moksliniai tyrimai.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 [01 01] iki 2024 12 31

– þ  Finansinis poveikis nuo 2014 iki 2020 (įsipareigojimų asignavimai) ir nuo 2014 iki 2024 (mokėjimų asignavimai)

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

Iš 2014 m. biudžeto

¨ Tiesioginis valdymas, kurį Komisija vykdo per

– ¨  vykdomąsias įstaigas

¨ Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis:

þ Netiesioginis valdymas pavedant biudžeto vykdymo užduotis:

– ¨  tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– ¨  Europos investicijų bankas;

– þ  Finansinio reglamento 209 straipsnyje nurodytoms įstaigoms;

– ¨  viešosios teisės įstaigoms;

– ¨  įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨  pakankamas finansines garantijas pateikusioms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę;

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

Pastabos

Valstybės narės bendrai finansuoja netiesioginius veiksmus.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija atliks bendrosios įmonės tarpinį vertinimą ir jo išvadas bei savo pastabas Europos Parlamentui ir Tarybai praneš iki 2018 m. birželio 30 d.

Per šešis mėnesius nuo bendrosios įmonės likvidavimo, bet ne vėliau kaip po dvejų metų nuo sprendimo dėl įmonės likvidavimo priėmimo, Komisija atliks bendrosios įmonės galutinį vertinimą. Galutinio vertinimo rezultatai bus pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Kasmet iki vasario 15 d. vykdomasis direktorius valdybai patvirtinti pateiks metinės veiklos ataskaitos, kurioje nurodoma bendrosios įmonės praėjusiais kalendoriniais metais padaryta pažanga, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamų metų darbo planą, projektą. Šioje ataskaitoje bus pateikiama informacija apie atliktus mokslinius tyrimus, inovacijas ir kitus veiksmus, taip pat atitinkamos išlaidos; pateiktus pasiūlymus, kurie bus klasifikuojami pagal dalyvių tipą, įskaitant MVĮ, ir pagal šalį; finansuoti pasirinktus netiesioginius veiksmus, kurie bus klasifikuojami pagal dalyvių tipą, įskaitant MVĮ, ir pagal šalį, nurodant bendrosios įmonės įnašą atskiriems dalyviams ir veiksmams.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Pagrindinė nustatyta rizika – neteisingas dalyvių išlaidų apmokėjimas. Atsižvelgiant į bendrosios įmonės dydį, 1 proc. klaidų lygis yra įgyvendinamas tikslas.

Nuo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės neatsiejamos konkrečios interesų konfliktų rizikos klausimas sprendžiamas aiškiai atskiriant valdybai, kuri rengia strategiją ir darbo planus (dalyvaujant pramonės atstovams), ir viešųjų institucijų tarybai, kuri nustato kvietimų teikti pasiūlymus sąlygas ir sprendžia dėl viešųjų lėšų skyrimo (pramonėms atstovams nedalyvaujant), suteiktus įgaliojimus priimti sprendimus.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Komisijos vidaus auditoriui bendrosios įmonės atžvilgiu suteikti tokie patys įgaliojimai kaip ir Komisijos atžvilgiu. Be to, valdyba gali užtikrinti, jei tinka, bendrosios įmonės vidaus audito padalinio veikimą. Atsižvelgiant į bendrą bendrosios įmonės tvarkomų mokėjimų sumą, vidaus audito padalinio išlaidos (kurios bendrosios įmonės atveju turėtų būti ne didesnės kaip pusė milijono eurų per visą jos veikimo laikotarpį) atsipirks (1 proc. klaidų lygis, kai bendra mokėjimų suma yra 1,2 mlrd. EUR, atitinka 12 mln. EUR.).

Remdamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsniu, bendroji įmonė vadovausis patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais ir užtikrins tokį savo narių finansinių interesų apsaugos lygį, kokio reikalaujama pagal tą reglamentą.

Netiesioginių veiksmų išlaidų ex post auditai bus atliekami remiantis bendrąja programa „Horizontas 2020“ kaip bendrosios programos „Horizontas 2020“ netiesioginių veiksmų dalis.

Siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Komisija, remdamasi Finansiniu reglamentu, prižiūrės bendrosios įmonės veiklą, visų pirma atlikdama auditus ir programos įgyvendinimo vertinimus, taikys procedūras, reikalingas sąskaitoms tikrinti ir priimti, ir neskirs Sąjungos finansavimo tokioms išlaidoms, kurios patirtos pažeidžiant taikomas taisykles. Be to, ji gali sustabdyti arba pertraukti išmokų mokėjimą.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikti įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių ES lėšas, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų procedūrų, atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl ES lėšų skyrimo nebūta Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

Nepažeidžiant to, kas išdėstyta, dotacijos susitarimai, dotacijos sprendimai ir sutartys, sudaryti įgyvendinant šį reglamentą, aiškiai įgalioja Komisiją, Audito Rūmus ir OLAF atlikti tokius auditus ir patikrinimus bei inspektavimus vietoje.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris 09 04 02 01 – pirminė eilutė || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies a punktą

1a Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || 09 04 07 21 Pramonės subjektų lyderystė – JTI ECSEL || DA || TAIP || TAIP || NE || TAIP

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1a || „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“

Bendroji įmonė ECSEL[34][35] || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai[36] || 2021 metai || 2022 metai || 2023 metai || 2024 metai || IŠ VISO

1 antraštinė dalis || Įsipareigojimai || 1) || 0,310 || 0,310 || 0,550 || 0,715 || 1,210 || 1,210 || 4,350 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 8,655

Mokėjimai || 2) || 0,310 || 0,310 || 0,550 || 0,715 || 1,210 || 1,210 || 1,170 || 1,170 || 0,970 || 0,670 || 0,370 || 8,655

2 antraštinė dalis || Įsipareigojimai || (1a) || 0,500 || 0,500 || 0,500 || 0,700 || 0,800 || 0,800 || 2,800 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 6,600

Mokėjimai || (2a) || 0,500 || 0,500 || 0,500 || 0,700 || 0,800 || 0,800 || 0,800 || 0,600 || 0,600 || 0,500 || 0,300 || 6,600

3 antraštinė dalis || Įsipareigojimai || (3a) || 135,000 || 145,000 || 160,000 || 175,000 || 185,000 || 195,000 || 205,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 1200,000

|| Mokėjimai || (3b) || 33,750 || 70,000 || 116,750 || 140,750 || 166,000 || 178,000 || 189,000 || 145,750 || 99,500 || 40,000 || 20,500 || 1200,000

IŠ VISO asignavimų bendrajai įmonei ECSEL || Įsipareigojimai || =1+1a +3a || 135,810 || 145,810 || 161,050 || 176,415 || 187,010 || 197,010 || 212,150 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 1215,255

Mokėjimai || =2+2a +3b || 34,560 || 70,810 || 117,800 || 142,165 || 168,010 || 180,010 || 190,970 || 147,520 || 101,070 || 41,170 || 21,170 || 1215,255

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021 metai || 2022 metai || 2023 metai || 2024 metai || IŠ VISO

Ÿ Žmogiškieji ištekliai (2 FTE FONCT, 1 FTE AC) [37] || 0,332 || 0,332 || 0,332 || 0,332 || 0,332 || 0,332 || 0,332 || || || || || 2,324

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || || || || 0

IŠ VISO Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD || Asignavimas || 0,332 || 0,332 || 0,332 || 0,332 || 0,332 || 0,332 || 0,332 || || || || || 2,324

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021 metai || 2022 metai || 2023 metai || 2024 metai || IŠ VISO

Ÿ Žmogiškieji ištekliai (2 FTE FONCT, 1 FTE AC) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD || Asignavimas || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021 metai || 2022 metai || 2023 metai || 2024 metai || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 136,142 || 146,142 || 161,382 || 176,747 || 187,342 || 197,342 || 212,482 || || || || || 1217,579

Mokėjimai || 34,892 || 71,142 || 118,132 || 142,497 || 168,342 || 180,342 || 191,302 || 147,520 || 101,070 || 41,170 || 21,170 || 1217,579

3.2.2.     Numatomas poveikis bendrosios įmonės ECSEL asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021–2024 metai || IŠ VISO

|| REZULTATAI

Rūšis || Vidutinės išlaidos[38] || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Bendras skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas[39] || bendrosios įmonės ECSEL mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmai || 15 || 9 || 135 || 10 || 145 || 11 || 160 || 11 || 175 || 12 || 185 || 13 || 195 || 14 || 205 || 0 || 0 || 80 || 1200

IŠ VISO IŠLAIDŲ || 9 || 135 || 10 || 145 || 11 || 160 || 11 || 175 || 12 || 185 || 13 || 195 || 14 || 205 || 0 || 0 || 80 || 1200

3.2.3.     Numatomas poveikis bendrosios įmonės ECSEL žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Darbuotojų skaičių (visos darbo dienos ekvivalentas)[40]

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021 metai || 2022 metai || 2023 metai || 2024 metai || IŠ VISO

Pareigūnai (AD rangų) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Pareigūnai (AST rangų) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Sutartininkai || 13 || 13 || 12 || 11 || 11 || 11 || 11 || 11 || 9 || 6 || 3 || 111

Laikinieji darbuotojai (AD rangų) || 14 || 14 || 13 || 12 || 12 || 12 || 12 || 12 || 10 || 7 || 4 || 122

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 6

IŠ VISO || 28 || 28 || 26 || 24 || 24 || 24 || 23 || 23 || 19 || 13 || 7 || 239

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pareigūnai (AD rangų) || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000

Pareigūnai (AST rangų) || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000

Sutartininkai || 0,910 || 0,910 || 0,840 || 0,770 || 0,770 || 0,770 || 0,770 || 0,770 || 0,630 || 0,420 || 0,210 || 7,770

Laikinieji darbuotojai (AD rangų) || 1,834 || 1,834 || 1,703 || 1,572 || 1,572 || 1,572 || 1,572 || 1,572 || 1,310 || 0,917 || 0,524 || 15,982

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai || 0,078 || 0,078 || 0,078 || 0,078 || 0,078 || 0,078 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,468

IŠ VISO || 2,822 || 2,822 || 2,621 || 2,420 || 2,420 || 2,420 || 2,342 || 2,342 || 1,940 || 1,337 || 0,734 || 24,220

Darbo sutartys perimamos iš šiuo metu veikiančių bendrųjų įmonių ARTEMIS ir ENIAC. Šios sutartys įsigalioja pirmą naujosios bendrosios įmonės veikimo dieną.

3.2.3.2.  Numatomi susijusio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami.

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021–2024 metai || Iš viso

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 01 02 (Delegacijos) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

09 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || 2 || p.m. || 14

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| || || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas – FTE) [41] ||

XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 04 yy[42] || - būstinėje[43] || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

- delegacijose || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

09 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || p.m. || 7

10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || p.m. || 21

*Dėl darbuotojų skaičiaus po 2020 m. bus sprendžiama vėliau.

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Dalyvavimas valdymo įstaigų veikloje ir veiklos stebėsena ir (arba) veiklos ataskaitų teikimas

Išorės personalas || Parama pareigūnams

3.2.3.3.  Numatomi bendrosios įmonės ECSEL žmogiškųjų išteklių poreikiai[44]

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami.

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

– a. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai, finansuotini 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos asignavimais.

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021 metai || 2022 metai || 2023 metai || 2024 metai || Iš viso

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

09 04 07 21 (Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaiga) || || || || || || || || || || || ||

Pareigūnai (AD rangų) || 6 || 6 || 7 || 9 || 12 || 12 || 12 || 12 || 10 || 7 || 4 || 97

Pareigūnai (AST rangų) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas – FTE) [45] ||

09 04 07 21 (Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaiga) || || || || || || || || || || || ||

CA || 8 || 8 || 8 || 8 || 11 || 11 || 11 || 11 || 9 || 6 || 3 || 94

SNE || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 6

INT || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO || 15 || 15 || 16 || 18 || 24 || 24 || 23 || 23 || 19 || 13 || 7 || 197

|| || || || || || || || || || || ||

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Programų ir administracinių reikalų valdymas

Išorės personalas || Parama laikiniesiems darbuotojams

– b. P. m. – Žmogiškieji ištekliai, finansuojami 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos asignavimais (skirta informuoti).

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || Iš viso

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

09 04 01 03 (bendroji įmonė ARTEMIS)[46] || || || || ||

Pareigūnai (AD rangų) || 8 || 8 || 6 || 3 || 25

Pareigūnai (AST rangų) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas – FTE) ||

09 04 01 03 (bendroji įmonė ARTEMIS)8 || || || || ||

CA || 5 || 5 || 4 || 3 || 17

SNE || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

INT || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO || 13 || 13 || 10 || 6 || 42

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

c. Žmogiškųjų išteklių pagal a ir b punktus suvestinė apžvalga

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021 metai || 2022 metai || 2023 metai || 2024 metai || Iš viso

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

09 04 07 21 (Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaiga) || 14 || 14 || 13 || 12 || 12 || 12 || 12 || 12 || 10 || 7 || 4 || 122

Pareigūnai (AD rangų) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Pareigūnai (AST rangų) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas – FTE) [47] ||

09 04 07 21 (Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaiga) || 13 || 13 || 12 || 11 || 11 || 11 || 11 || 11 || 9 || 6 || 3 || 111

CA || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

SNE || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 6

INT || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO || 28 || 28 || 26 || 24 || 24 || 24 || 23 || 23 || 19 || 13 || 7 || 239

|| || || || || || || || || || || ||

d. Įnašas dengiant einamąsias išlaidas, skirtas pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą veikusios viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės įstaigos veiklai nutraukti.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || Iš viso[48]

ES įnašas grynaisiais pinigais[49] || 0,600 || 0,600 || 0,550 || 0,300 || 2,050

Trečiųjų šalių įnašas grynaisiais pinigais: asociacija AENEAS || 0,500 || 0,500 || 0,300 || 0,130 || 1,430

Trečiųjų šalių įnašas grynaisiais pinigais: asociacija ARTEMISIA || 0,300 || 0,300 || 0,210 || 0,165 || 0,975

IŠ VISO || 1,400 || 1,400 || 1,060 || 0,595 || 4,455

Asociacijų AENEAS ir ARTEMISIA įnašus sudaro sumos, kurias jos turi įnešti bendrųjų įmonių ENIAC ir ARTEMIS einamosioms išlaidoms padengti, laikydamosi pagal toliau nurodytą susitarimą dėl einamųjų išlaidų pasidalijimo sudarytų susitarimų su Komisija:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2008–2013 || Bendroji įmonė ARTEMIS || Bendroji įmonė ENIAC

Bendra einamųjų išlaidų suma || EK || ARTEMISIA || Bendra einamųjų išlaidų suma || EK || AENEAS

Faktiniai įnašai 2013 m. pabaigoje || 8,664 || 3,864 || 4,800 || 9,255 || 4,514 || 4,741

Įnašai, perskaičiuoti padalijant einamąsias išlaidas taip: 2/3 – pramonės atstovams, 1/3 – EK. || 2,889 || 5,775 || 3,084 || 6,171

Skirtumas (pakoreguotas – faktinis) || || -0,975 || 0,975 || || -1,430 || 1,430

Skolos Komisijai bus padengtos 2014–2017 m. mažinant Komisijos įnašus, kaip nurodyta 3.2.1 skirsnyje.

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

-

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą

-

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || 2021 metai || 2022 metai || 2023 metai || 2024 metai || Iš viso

Privatūs nariai – įnašas grynaisiais pinigais administracinėms išlaidoms padengti[50] || 2,210 || 2,210 || 2,110 || 2,010 || 2,010 || 2,010 || 1,970 || 1,770 || 1,570 || 1,170 || 0,670 || 19,710

ECSEL valstybės narės – įnašas grynaisiais pinigais veiklos išlaidoms padengti[51] || 135,000 || 145,000 || 160,000 || 175,000 || 185,000 || 195,000 || 205,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 0,000 || 1200,000

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 137,210 || 147,210 || 162,110 || 177,010 || 187,010 || 197,010 || 206,970 || 1,770 || 1,570 || 1,170 || 0.670 || 1219,710

Bendra privačių narių įnašų suma nustatyta Tarybos reglamento dėl bendrosios įmonės ECSEL 4 straipsnio 2 dalyje.

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

[1]               COM(2011) 809 final, 2011 11 30.

[2]               2008 m. vasario 4 d. Reglamentas (EB) Nr. 72/2008, OL L 30/21.

[3]               2008 m. vasario 4 d. Reglamentas (EB) Nr. 74/2008, OL L 30/52.

[4]               2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB.

[5]               [Nuoroda į DFP].

[6]               COM(2011) 572 final, 2011 9 21.

[7]               COM(2010) 546 galutinis, 2010 10 6.

[8]               COM(2012) 341 final, 2012 6 26.

[9]               COM(2013) 298 galutinis, 2013 5 23.

[10]             COM(2013) ... [Komunikatas dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių pagal programą „Horizontas 2020 m.“].

[11]             Dabartinėmis kainomis.

[12]             Ši suma yra orientacinė ir priklausys nuo galutinės sumos, kuri bus paskirta Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD pirmiau minėto uždavinio įgyvendinimui.

[13]               OL C [EP nuomonė], , p. .

[14]               OL C [EESRK nuomonė], , p. .

[15]               OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

[16]               OL L 400, 2006 12 30, p. 86.

[17]               COM(2010) 2020 galutinis.

[18]               OL [H2020 BP].

[19]               OL [H2020 SP].

[20]               COM(2012) 341, 2012 6 26.

[21]               COM(2013) 298, 2013 5 23.

[22]             OL L 30, 2008 2 4, p. 21.

[23]             OL L 30, 2008 2 4, p. 52.

[24]             OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

[25]             OL [Programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės].

[26]             OL L 362, 2012 12 31, p. 1.

[27]             OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

[28]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[29]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2–5.

[30]             OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

[31]             OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[32]               VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[33]               Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[34]               Prie 1 ir 2 antraštinių dalių nurodytos sumos rodo ES įnašą (50 proc.) bendrosios įmonės ECSEL administracinėms sąnaudoms padengti. Kitus 50 proc. įneša privatūs nariai, kaip nurodyta 3.2.5 skirsnyje. 2014–2017 m. įnašai pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą veikusios viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės įstaigos veiklai nutraukti, kaip nurodyta 3.2.3.3 skirsnio d punkte, pridedamos prie to paties laikotarpio skaičių, nurodytų lentelėje prie 1 antraštinės dalies. Administracinės išlaidos nustatomos remiantis bendrųjų įmonių ENIAC ir ARTEMIS patirtimi ir atsižvelgiant į sumą, sutaupytą dėl perteklinių funkcijų. 2021–2024 m. laikotarpis yra vykdymo etapas, kuriuo jokių naujų veiksmų pradedama nebus.

[35]               Prie 1 ir 2 antraštinių dalių nurodyti mokėjimų asignavimai pagrįsti metiniu visų atitinkamų įsipareigojimų asignavimų panaudojimu, o prie 3 antraštinės dalies nurodyti mokėjimo asignavimai nustatomi pagal tipinį 3 metų projekto mokėjimų įgyvendinimo tvarkaraštį, kuriame 50 proc. numatoma išankstiniam finansavimui (pusė išleidžiama kvietimo teikti pasiūlymus metais, o kita pusė – kitais metais po kvietimo teikti pasiūlymus), 30 proc. – tarpiniam mokėjimui antrais metais po kvietimo teikti pasiūlymus, 10 proc. – tarpiniam mokėjimui trečiais metais po kvietimo teikti pasiūlymus ir 10 proc. galutiniam mokėjimui ketvirtais metais po kvietimo teikti pasiūlymus.

[36]               Prie 2020 metų 1 ir 2 antraštinių dalių nurodyti tų metų įsipareigojimai (1,170 + 0,800) ir iš anksto numatyti 2021–2024 m. laikotarpio likusių metų bendrosios įmonės įsipareigojimai, t. y. 1,170 + 0,600 – 2021 m., 0,970 + 0,600 – 2022 m., 0,670 + 0,500 – 2023 m. ir 0,370 + 0,300 – 2024 m..

[37]               Dėl darbuotojų skaičiaus po 2020 m. bus sprendžiama vėliau. Visos darbo dienos ekvivalento sąnaudos apskaičiuojamos pagal vidutines metines išlaidas AD (131 000 EUR) ir AST (70 000 EUR) rangų darbuotojams.

[38]               Vidutinės sąnaudos – tai ES įnašo rezultatams finansuoti suma.

[39]               Bendrosios įmonės ECSEL rezultatai yra mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, kuriuos bendrai finansuoja ES ir dalyvaujančios valstybės narės. Rezultatų skaičius per metus yra suapvalintas skaičius, kuris reiškia numatomą skaičių projektų, kuriuos numatoma finansuoti nurodytomis išlaidomis.

[40]               Kalbant apie viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių įstaigas, kurioms taikomas Finansinio reglamento 209 straipsnis, ši lentelė pateikiama informacijos tikslais.

[41]               CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“);

[42]               Neviršijant ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[43]               Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[44]               Kalbant apie viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių įstaigas, kurioms taikomas Finansinio reglamento 209 straipsnis, ši lentelė pateikiama informacijos tikslais.

[45]               CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“);

[46]               Šie žmogiškieji ištekliai bus bendrai finansuojami asociacijų ARTEMISIA ir AENEAS įnašais (žr. d punktą toliau).

[47]               CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“);

[48]               Visas ES įnašas grynaisiais pinigais siekia sumą, kuri iš anksto numatyta 2013 m. biudžete įstaigos 2007–2013 m. veiklai pabaigti.

[49]             Atitinkama biudžeto eilutė – 09 04 01 03.

[50]               AENEAS ir ARTEMISIA 2014–2017 m. įnašai, nurodyti skirsnio 3.2.3.3 d punkte, į šias sumas neįtraukti.

[51]               Numatoma, kad bendrų nacionalinių įnašų suma bus panaši į bendrą ES įnašo sumą.