AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pasiūlymo aplinkybės

|| Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas susijęs su 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) taikymu atliekant antisubsidijų tyrimą, susijusį su tam tikrais importuojamais Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypais ir juostomis.

|| Bendrosios aplinkybės Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento įgyvendinimą ir yra parengtas remiantis tyrimu, atliktu pagal pagrindiniame reglamente nustatytus esminius ir procedūrinius reikalavimus.

|| Pasiūlymo srityje taikomos priemonės Tarybos reglamentas (ES) Nr. 405/2011, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms.

|| Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

|| Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

|| Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas.

|| Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

|| Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

|| Poveikio vertinimas Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą. Pagrindiniame reglamente nėra numatomas bendras poveikio įvertinimas, tačiau jame pateiktas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas.

Teisiniai pasiūlymo aspektai

|| Siūlomų veiksmų santrauka 2012 m. rugpjūčio 9 d. Komisija inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą, kurią atliekant nagrinėjamas tik importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms taikomo galiojančio kompensacinio muito subsidijavimo lygis. Peržiūra inicijuota, nes pareiškėjas, eksportuojantis Indijos gamintojas, pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad pasikeitė su subsidijavimu susijusios aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Atlikus dalinės tarpinės peržiūros tyrimą nustatyta, kad i) susijusio bendradarbiaujančio Indijos gamintojo subsidijavimo lygis sumažėjo; ii) faktinės tirtų schemų sąlygos ir jų kompensacinis pobūdis, palyginti su ankstesniu tyrimu, nepasikeitė. Kadangi buvo įrodyta, kad taikomas subsidijavimo lygis yra mažesnis už de minimis, atsižvelgiant į naujus faktus priemonių lygis turėtų būti pakeistas. Pasikeitusių aplinkybių pobūdis laikomas ilgalaikiu. Todėl Tarybai siūloma priimti pridedamą reglamento, kuriuo būtų iš dalies pakeista susijusiam bendradarbiaujančiam Indijos gamintojui taikoma muito norma, pasiūlymą.

|| Teisinis pagrindas 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių.

|| Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

|| Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes veiksmų pobūdis yra aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą. Nuoroda apie Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ekonominės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkančios finansinės ir administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma.

|| Pasirinkta priemonė

|| Siūloma priemonė – reglamentas.

|| Kitos priemonės būtų netinkamos, nes pagrindiniame reglamente kitų galimybių nenumatyta.

Poveikis biudžetui

|| Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

2013/0223 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 405/2011, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 19 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.           PROCEDŪRA

1.1.        Ankstesnis tyrimas ir galiojančios kompensacinės priemonės

(1)       2011 m. balandžio mėn. Taryba Reglamentu (ES) Nr. 405/2011[2] (toliau – galutinis reglamentas) importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89, nustatė galutinį kompensacinį muitą. Tyrimas, po kurio priimtas galutinis reglamentas, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)       Galutinės priemonės buvo 3,3–4,3 proc. dydžio ad valorem kompensaciniai muitai, taikomi atskirai išvardytų eksportuotojų importuojamam produktui, 4,0 proc. dydžio muitas, taikomas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, ir 4,3 proc. dydžio muitas, taikomas visoms kitoms įmonėms Indijoje.

1.2.        Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(3)       Prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pateikė eksportuojantis Indijos gamintojas Viraj Profiles Vpl. Ltd. (toliau – pareiškėjas). Prašymas buvo susijęs tik su pareiškėjo subsidijavimo aspektais. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad subsidijavimo aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, labai pasikeitė ir kad šie pokyčiai ilgalaikiai.

(4)       Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 19 straipsniu, 2012 m. rugpjūčio 9 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą[3] (toliau – pranešimas apie inicijavimą) apie dalinės tarpinės peržiūros, kurią atliekant nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs subsidijavimas, inicijavimą.

1.3.        Peržiūros tiriamasis laikotarpis

(5)       Atliekant subsidijavimo tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d. – 2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

1.4.        Su tyrimu susijusios šalys

(6)       Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, Indijos vyriausybei ir Sąjungos pramonės atstovui pradiniame tyrime – EUROFER (toliau – Sąjungos pramonė). Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(7)       Komisija išnagrinėjo inicijavimo etape šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(8)       Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos Komisija pareiškėjui nusiuntė klausimyną. Klausimynas taip pat nusiųstas Indijos vyriausybei.

(9)       Pareiškėjas ir Indijos vyriausybė pateikė klausimyno atsakymus.

(10)     Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Pareiškėjo patalpose surengtas tikrinamasis vizitas.

2.           NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS

(11)     Peržiūrimasis produktas – Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti nerūdijančio plieno strypai ir juostos, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89.

3.           SUBSIDIJAVIMAS

3.1.        Įžanga

(12)     Remiantis Indijos vyriausybės ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios pareiškėjui tariamai taikytos schemos:

(a) Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (GPESS);

(b) Į eksportą orientuotų įmonių schema (EOĮS);

(c) Eksporto kreditų schema (EKS).

(13)     a ir b schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su PTL susijęs užsienio prekybos politikos dokumentas yra „Užsienio prekybos politika 2009–2014 m.“ (FTP 09-14). Be to, Užsienio prekybos politiką 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras Indijos vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (HOP I 09-14). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(14)     Eksporto kreditų schema, nurodyta c punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(15)     Be to, pagal Sąjungos pramonės pareiškimą Komisija tyrė, ar pareiškėjas:

(a) naudojosi atleidimo nuo elektros energijos mokesčio schema (AEEMS);

(b) naudojosi Maharaštros valstijos subsidijų programomis;

(c) įsigijo žaliavų mažesnėmis nei įprastinės kainomis;

(d) naudojosi paskatomis, susijusiomis su elektros energijos gamyba ir tiekimu;

(e) įsigijo pigių žaliavų iš susijusių lengvatinio apmokestinimo bendrovių.

(16)     Galiausiai, Komisija patikrino, ar pareiškėjas vis dar nenaudoja pradiniame tyrime nagrinėtų schemų:

(a) muito sumažinimo leidimo schemos (MSLS) ir

(b) išankstinių leidimų schemos (ILS).

3.2.        Nustatyti faktai

3.2.1.     Gamybos priemonių eksportui skatinti schema

(17)     Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL pareiškėjas naudojosi šia schema. Tačiau nustatyta, kad gautos lengvatos buvo nereikšmingos – 0,02 proc. Todėl laikyta, kad nebūtina toliau vertinti, ar ši schema kompensuotina.

3.2.2.     Į eksportą orientuotų įmonių schema

(18)     Nustatyta, kad pareiškėjui taikomas EOĮS statusas ir pagal šią schemą per PTL jis gavo subsidijų.

(19)     Dėl šios schemos bendrovė teigė, kad Komisija turėtų naudoti kitą pagal EOĮS schemą gautų lengvatų skaičiavimo metodą nei naudotas per pradinį tyrimą. Bendrovė teigė, kad tam tikros lengvatos pagal EOĮS turėtų būti laikomos leistina muitų grąžinimo schema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento II ir III prieduose, ir todėl jos neturėtų būti kompensuotinos.

(20)     Tačiau nustačius, kad pagal šią schemą gauta subsidijų norma (nepriklausomai nuo taikomo skaičiavimo metodo) neviršija 0,22 proc., o bendras subsidijų skirtumas mažesnis už de minimis lygį, nuspręsta šiame peržiūros tyrime minėto teiginio toliau nenagrinėti.

3.2.3.     Eksporto kreditų schema

(21)     Nustatyta, kad per PTL pareiškėjas šia schema nesinaudojo.

3.2.4.     Atleidimo nuo elektros energijos mokesčio schema

(22)     Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL pareiškėjas naudojosi šia schema. Tačiau nustatyta, kad gautos lengvatos buvo nereikšmingos. Todėl laikyta, kad nebūtina toliau vertinti, ar ši schema kompensuotina.

3.2.5.     Maharaštros valstijos subsidijų programos

(23)     Nustatyta, kad per PTL pareiškėjas šia schema nesinaudojo.

3.2.6.     Kitos aplinkybės

(24)     Atliekant tyrimą nebuvo nustatyta jokių kitų per PTL pareiškėjui taikytų lengvatų, susijusių su žaliavų ir energijos įsigijimo sąlygomis, kurios būtų Indijos vyriausybės finansinė parama ir todėl galėtų būti laikomos subsidijomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Todėl atlikus šią peržiūrą nustatyta, kad 15 konstatuojamosios dalies c–e punktuose išdėstyti Sąjungos pramonės pareiškimai nėra pagrįsti.

4.           KOMPENSUOTINŲ SUBSIDIJŲ SUMA

(25)     Primenama, kad pradiniame tyrime nustatyta, kad ad valorem išreikšta kompensuotinų subsidijų suma – 4,3 proc.

(26)     Nustatyta, kad pareiškėjo ad valorem išreikšta kompensuotinų subsidijų suma pagal vieną subsidijų schemą per PTL sudarė 0,22 proc.

(27)     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad prašymą pateikusio eksportuojančio gamintojo subsidijavimo lygis sumažėjo.

(28)     Taip pat įvertinta, ar su tirtomis schemomis susijusios pasikeitusios aplinkybės gali būti laikomos ilgalaikėmis.

(29)     Kaip minėta pirmiau, atlikus šią tarpinę peržiūrą patvirtintos pradinio tyrimo išvados dėl GPESS schemos – nustatyta, kad pagal šią schemą suteiktos subsidijos buvo nereikšmingos.

(30)     Be to, nors pradiniame tyrime pareiškėjas daugiausiai lengvatų gavo pagal EOĮS schemą, pagal šią schemą gauta lengvata per PTL sumažėjo. Gauta įrodymų, kad šis pokytis yra ilgalaikis, nes jis susijęs su mažesniu nerūdijančio plieno laužui ir feronikeliui, dviem pagrindinėms nagrinėjamojo produkto gamybos žaliavoms, taikomų muitų lygiu.

5.           KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS

(31)     Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra požymių, kad pareiškėjas ateityje ir toliau gaus subsidijas, kurių suma bus mažesnė už de minimis lygį. Manoma, kad atsižvelgiant į esamą subsidijavimo lygį tikslinga iš dalies pakeisti pareiškėjui taikomą kompensacinio muito normą. Nustatyta muito norma pareiškėjui – 0 proc.

(32)     Kalbant apie nagrinėjamajam produktui, importuojamam iš galutinio reglamento priede nurodytų eksportuojančių gamintojų, šiuo metu taikomą muito normą, pažymima, kad faktinės tirtų schemų sąlygos ir jų kompensacinis pobūdis, palyginti su ankstesniu tyrimu, nepasikeitė. Todėl šioms bendrovėms subsidijų ir muito normų perskaičiuoti nereikia. Todėl visoms galutinio reglamento priede nurodytoms bendrovėms taikomos muito normos nesikeičia.

(33)     Dėl visoms kitoms bendrovėms taikomos muito normos, pažymima, kad pradiniame tyrime jos lygis buvo nustatytas pagal didžiausią individualų subsidijų skirtumą, nustatytą atrinktoms bendrovėms. Tai atitiko pareiškėjo subsidijų skirtumą. Atsižvelgiant į tai, kad po šios tarpinės peržiūros pareiškėjo subsidijų skirtumas pasikeitė, visoms kitoms bendrovėms taikoma norma turėtų būti peržiūrėta ir nustatyta pagal didžiausią subsidijų skirtumą. Kadangi kitas didžiausias skirtumas atitinka priede nurodytoms bendrovėms taikomą skirtumą, visoms kitoms bendrovėms taikoma muito norma nustatoma pagal šį lygį, t. y. 4 proc.

6.           ATSKLEIDIMAS

(34)     Indijos vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti iš dalies pakeisti pareiškėjui taikomą muito normą.

(35)     Komisija nagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(36)     Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 405/2011 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2.        Galutinio kompensacinio muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė || Muitas (%) || Papildomas TARIC kodas

Chandan Steel Ltd., Mumbai || 3,4 || B002

Venus Wire Industries Pvt. Ltd, Mumbai, Precision Metals, Mumbai, Hindustan Inox Ltd., Mumbai, Sieves Manufacturer India Pvt. Ltd., Mumbai || 3,3 || B003

Viraj Profiles Vpl. Ltd., Thane || 0 || B004

Priede išvardytos bendrovės || 4,0 || B005

Visos kitos bendrovės || 4,0 || B999

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

[2]               OL L 108, 2011 4 28, p. 3.

[3]               OL C 239, 2012 8 9, p. 2.