2013/0179 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl perviršinio deficito Maltoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Maltos pateiktas pastabas,

kadangi:

(1)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)       Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)       pagal SESV 126 straipsnyje nustatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[1] (kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis), numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009[2] nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu;

(4)       vadovaujantis SESV 126 straipsnio 5 dalimi, jei Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas, ji pateikia nuomonę tai valstybei narei ir apie tai informuoja Tarybą. Atsižvelgdama į savo pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal SESV 126 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Maltoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2013 m. gegužės 29 d. Komisija pateikė Maltai tokią nuomonę ir apie tai informavo Tarybą[3];

(5)       SESV 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Maltos atveju, atlikus bendrą vertinimą, daromos toliau pateiktos išvados;

(6)       remiantis 2013 m. balandžio mėn. Maltos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas Maltoje siekė 3,3 % BVP, taigi viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Komisijos pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį laikoma, kad deficitas buvo artimas 3 % BVP pamatinei vertei, tačiau pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis nesusidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. 2010 ir 2011 m. realus BVP augimas kasmet vidutiniškai viršijo 2 % ir buvo didesnis už potencialų augimą. 2013 m. kovo 11 d. nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti preliminarūs BVP duomenys rodo, kad 2012 m. ekonomikos augimas sulėtėjo, bet išliko teigiamas ir siekė 0,8 %. Apskaičiuota, kad 2011 m. buvęs teigiamas gamybos apimties atotrūkis 2012 m. tapo šiek tiek neigiamas. Numatomas pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu. Pagal Komisijos 2013 m. pavasario prognozę 2013 m. deficitas turėtų padidėti iki 3,7 % BVP, o 2014 m. jis turėtų siekti 3,6 % BVP. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas;

(7)       iš praneštų duomenų taip pat matyti, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2012 m. buvo 72,1 % BVP, taigi viršijo 60 % BVP pamatinę vertę. Komisijos 2013 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2014 m. skolos santykis padidės iki 74,9 % BVP. 2012 m. gruodžio mėn. nutraukus PDP, nuo 2012 m. Maltai taikomas trejų metų pereinamasis laikotarpis, po kurio ji privalo laikytis skolos mažinimo kriterijaus. 2012 m. Malta nepadarė pakankamos pažangos siekdama laikytis skolos mažinimo kriterijaus: jos struktūrinis deficitas, užuot sumažėjęs, kaip buvo reikalaujama, dar padidėjo. Todėl galima daryti išvadą, kad Sutartyje nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas;

(8)       pagal Sutarties ir Stabilumo ir augimo pakto nuostatas Komisija pranešime taip pat nagrinėjo svarbius veiksnius. Kaip nurodyta Stabilumo ir augimo pakte, jeigu vertinant, ar laikomasi reikalavimų pagal deficito kriterijų, šalių skolos santykis viršija 60 % BVP (kaip Maltos), priimant sprendimą dėl perviršinio deficito į šiuos veiksnius galima atsižvelgti tik jeigu valdžios sektoriaus deficitas išlieka artimas pamatinei vertei ir pamatinė vertė viršijama laikinai; Maltos atveju šios sąlygos nėra įvykdytos[4]. Į tokius veiksnius buvo atsižvelgta vertinant skolos kriterijaus nesilaikymą, tačiau jie nesuteikia pagrindo abejoti sprendimu dėl perviršinio deficito. Visų pirma pažanga siekiant laikytis skolos mažinimo kriterijaus buvo įvertinta atsižvelgiant į finansinės pagalbos euro zonos valstybėms narėms skolą ir deficitą didinantį poveikį. Maltos atveju bendras Graikijos paskolų priemonės, Europos finansinio stabilumo fondo išmokų, kapitalo įnašų į Europos stabilumo mechanizmą ir veiksmų pagal Graikijos programą 2011–2014 m. poveikis skolai sudaro 3,9 % BVP, o deficitui – 0,1 % BVP. Atsižvelgus į šių veiksmų poveikį, 2012 m. struktūrinės priemonės, kurių Malta turėjo imtis siekdama laikytis skolos kriterijaus, būtų buvusios mažesnės, tačiau vis tiek gerokai didesnės už Maltos 2012 m. faktiškai įgyvendintas struktūrines priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą nustatyta, kad Maltoje yra susidaręs perviršinis deficitas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Maltos Respublikai.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

[2]               OL L 145, 2009 6 10, p. 1–9.

[3]               Visi su PDP susiję Maltai skirti dokumentai pateikti šioje svetainėje:         http://ec.europa.eu/economy_finance/sgp/deficit/countries/malta_en.htm.

[4]               Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalis.