Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis /* COM/2013/0236 final - 2013/0124 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Bendrosios aplinkybės Laisvas darbuotojų
judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių laisvių, kuriomis grindžiama
bendroji rinka. Tai – viena esminių Europos Sąjungos vertybių ir pagrindinis ES
pilietybės elementas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 45 straipsniu
įtvirtinta ES piliečių teisė persikelti į kitą valstybę narę darbo tikslais.
Jame konkrečiai išdėstyta teisė nebūti diskriminuojamam dėl pilietybės, kalbant
apie galimybes įsidarbinti, darbo užmokestį ir kitas darbo sąlygas. Jame taip
pat numatyta šalinti nepagrįstas kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui Europos
Sąjungoje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 2 dalyje
patvirtinama, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi laisvę ieškoti darbo, dirbti,
pasinaudoti įsisteigimo teise ir teikti paslaugas bet kurioje valstybėje
narėje. Reglamente (ES)
Nr. 492/2011[1]
pateikiama išsami informacija apie laisvu darbuotojų judėjimu suteiktas teises
ir apibrėžiamos konkrečios sritys, kuriose draudžiama diskriminacija dėl
pilietybės, t. y.[2]: –
galimybės įsidarbinti; –
darbo sąlygos; –
socialinės ir mokesčių lengvatos; –
galimybės mokytis; –
narystė profesinėse sąjungose; –
būstas; –
galimybės vaikams naudotis švietimo sistema. SESV 45 straipsnis
ir Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 yra tiesiogiai taikomi visose valstybėse
narėse. Tai reiškia, kad nereikia priimti nacionalinės teisės aktų šioms
nuostatoms perkelti. Visos bet kurio lygmens nacionalinės valdžios institucijos
ir visi, nesvarbu, ar viešojo ar privataus sektoriaus, darbdaviai privalo
taikyti ir gerbti šiomis nuostatomis suteiktas teises. Nepaisant to, ES
piliečiai, norintys persikelti arba iš tikrųjų persikeliantys iš vienos
valstybės narės į kitą darbo tikslais, besinaudodami savo teisėmis patiria
problemų. Atsižvelgiant į jiems kylančius sunkumus galima iš dalies paaiškinti,
kodėl geografinis judumas tarp ES valstybių narių buvo santykinai nedidelis:
remiantis ES darbo rinkos tyrimu 2011 m. tik 3,1 proc. darbingo
amžiaus Europos piliečių (15–64 m.) gyveno kitoje nei gimtojoje ES
valstybėje narėje[3].
Remiantis 2009 m.
Eurobarometro apklausos duomenimis, nors 60 proc. Europos piliečių
tvirtino, kad laisvas darbuotojų judėjimas yra naudingas Europos integracijai,
tik 48 proc. respondentų manė, kad jis daro teigiamą poveikį asmenims. Be
to, kaip rodo naujesnės Eurobarometro (2011 m. rugsėjo mėn.)[4] apklausos rezultatai, 15 proc.
Europos piliečių neketina dirbti kitoje valstybėje narėje, nes įžvelgia
pernelyg daug kliūčių. Panašiai Europos Parlamento
2009 m. kovo 20 d. pranešime dėl su Sąjungos pilietybe susijusių
problemų ir perspektyvų išsamiai apibūdintos tebesančios kliūtys, dėl kurių
sunku naudotis teisėmis tarpvalstybiniu lygmeniu. Parlamentas paragino Komisiją
parengti kliūčių naudotis ES piliečių teisėmis sąrašą, pagrįstą viešųjų
konsultacijų rezultatais, ir pateikti konkrečių kliūčių šalinimo pasiūlymų. Vėliau Europos
Parlamentas 2011 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl darbuotojų judumo
Europos Sąjungoje skatinimo paragino Komisiją ir valstybes nares imtis
priemonių „užtikrinti tinkamą esamų teisės aktų dėl nediskriminavimo
taikymą, imtis praktinių priemonių, skirtų vienodo požiūrio į judžius
darbuotojus principui įgyvendinti (...)“[5]. 2009 m.
kovo mėn. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų
(EPSCO) tarybos išvadose dėl darbo jėgos profesinio ir geografinio judumo bei
laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje Taryba paragino Komisiją ir
valstybes nares „skatinti darbo jėgos judumo rėmimo priemones bei socialinį judumą,
taip pat vienodą ir nediskriminuojantį požiūrį į darbuotojus migrantus
laikantis acquis“ ir „toliau plėtoti atitinkamas strategijas ir
priemones siekiant nustatyti ir išanalizuoti kliūtis geografiniam ir
profesiniam darbuotojų judumui bei veiksmingai prisidėti prie esamų kliūčių
šalinimo laikantis Sutarčių“. 2010 m. gegužės 9 d. pristatytoje
Mario Monti ataskaitoje („Nauja bendrosios rinkos strategija“) pabrėžiama, kad
apskritai bendras laisvas darbuotojų judėjimas laikomas sėkmingu teisiniu
požiūriu, tačiau šia laisve iš keturių bendrosios rinkos laisvių naudojamasi
mažiausiai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad dauguma europiečių mano, jog yra per
daug kliūčių dirbti kitoje ES šalyje, ir laisvo darbuotojų judėjimo srityje
išlieka nemažai teisinių ir administracinių kliūčių. Ataskaitoje teigiama, kad
tokio pobūdžio kliūtis įveikti yra sunkiausia. 2010 m. liepos mėn. komunikate
„Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“[6] Komisija nurodė, kad ji
nagrinės naujų poreikių ir iššūkių (ypač susijusių su naujomis judumo
tendencijomis), su kuriais susiduria ES darbuotojai migrantai ir jų šeimos
nariai, sprendimo būdus ir atsižvelgdama į naują bendros rinkos strategiją
svarstys, kaip skatinti ir stiprinti veiksmingo vienodo požiūrio į ES
darbuotojus ir jų šeimos narius, besinaudojančius laisvo judėjimo teise,
principo įgyvendinimo mechanizmus. 2010 m. šis tikslas buvo dar kartą įtvirtintas
2010 m. spalio 27 d. ES pilietybės ataskaitoje „Kliūčių ES piliečių
teisėms šalinimas“[7].
Skirtingą ir netinkamą su laisvo judėjimo teise susijusių ES teisės aktų
taikymą Komisija įvardijo kaip vieną iš pagrindinių kliūčių, kurių ES
piliečiams kyla naudojantis savo teisėmis pagal ES teisę. Taigi Komisija
paskelbė ketinanti imtis veiksmų: ji „palengvins ES piliečių ir jų šeimos narių
iš trečiųjų šalių laisvą judėjimą griežtai užtikrindama ES taisyklių, be kita
ko, susijusių su nediskriminavimu, įgyvendinimą, taip pat skatindama gerą
praktiką ir geresnį ES taisyklių išmanymą vietoje, taip pat didindama informacijos
sklaidos ES piliečiams apie jų teises į laisvą judėjimą mastą“[8]. 2012 m. balandžio 18 d. Užimtumo
srities dokumentų rinkinyje (Komisijos komunikatas „Ekonomikos atsigavimas
kuriant darbo vietas“[9]
Komisija pranešė, kad ji „pateiks teisės akto pasiūlymą, kad geriau remtų
(informuotų ir konsultuotų) judžius darbuotojus apie jų teises, nustatytas
Sutartyje ir Reglamente Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje“. Pirmininkas J. M. Barroso (2010–2014 m.
Komisijos politikos gairės) taip pat pabrėžė atotrūkį tarp teorijos ir
praktinio jos įgyvendinimo ir paragino taikyti laisvo judėjimo ir vienodo
požiūrio principą, kas jis taptų tikrove kasdieniame piliečių gyvenime. 2012 m.
rugsėjo 12 d. savo kalboje apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J. M. Barroso
pabrėžė, kad reikia sukurti
Europos darbo rinką ir sudaryti žmonėms tokias pačias sąlygas dirbti užsienio
šalyje kaip ir gimtojoje[10]. Atotrūkis tarp teorinių ES piliečių teisių ir praktinio jų įgyvendinimo
buvo pabrėžtas ir keliose institucijų ataskaitose, kuriose vis dažniau Europos
Sąjunga raginama imtis veiksmų šioje srityje[11].
2013-ieji paskelbti Europos piliečių metais[12].
Daugiausia dėmesio bus skiriama piliečių teisėms ir ES veiksmams, kuriais
užtikrinama, kad šios teisės būtų veiksmingai vykdomos piliečių ir visos ES
labui. Per kelerius
metus Komisija gavo daug skundų iš piliečių, kurie nori persikelti ar jau
persikėlė į kitą ES šalį darbo tikslais ir kurių teisės nėra gerbiamos.
Piliečiai jaučiasi neužtikrinti priimančiojoje valstybėje narėje ir nesugeba
patys įveikti patiriamų sunkumų. Problema Yra daug įvairių
kliūčių ir problemų pavyzdžių: a) Valdžios institucijos nesilaiko ES
teisės aktų (teisės aktai neatitinka reikalavimų arba yra netinkamai taikomi)
ir daromas poveikis ES darbuotojams migrantams Nacionalinės teisės aktų
atitikties ir bendrosios praktikos problemos valstybėse narėse vis dar išlieka
ir apie jas toliau pranešama Komisijai. Keletas pavyzdžių: –
skirtingos sąlygos, taikomos ES piliečių
įdarbinimui; –
pilietybės reikalavimai galimybėms užimti pareigas,
kurioms netaikoma SESV 45 straipsnio 4 dalies išimtis; –
pilietybės kvotos, nustatytos ES piliečiams (pvz.,
profesionalaus sporto srityje); –
skirtingos ES piliečių darbo sąlygos (darbo
užmokestis, karjeros perspektyvos, kategorija ir t. t.); –
teisei naudotis socialinėmis lengvatomis taikomi
reikalavimai, kuriuos patenkinti lengviau priimančiosios šalies piliečiams nei
kitiems ES piliečiams (pvz., gyvenamosios vietos sąlyga); –
įdarbinant į kitose valstybėse narėse įgytą
profesinę kvalifikaciją ir patirtį neatsižvelgiama arba joms suteikiamas kitoks
statusas nei priimančiojoje valstybėje narėje įgytai profesinei kvalifikacijai
ir patirčiai (pvz., skiriami papildomi taškai); –
nepaisant nusistovėjusios Teisingumo Teismo
praktikos šioje srityje, ES darbuotojams migrantams ir jų šeimos nariams,
norintiems gauti studijų stipendijas, taikomos nacionalinės teisės aktais
nustatytos gyvenamosios vietos sąlygos; –
diskriminuojami pasienio darbuotojai. b) Darbdaviai ir teisės konsultantai
nesilaiko ES teisės aktų Remiantis ekspertų ir
Komisijos[13]
surinkta informacija, viešojo ir privataus sektoriaus darbdaviai dažnai nežino
ES taisyklių, nepriklausomai nuo to, ar nacionalinės teisės aktai atitinka
reikalavimus, ar ne. Pagrindinės šios problemos priežastys – taisyklių
neišmanymas ir jų supratimo stoka, ypač kalbant apie privataus sektoriaus
darbdavius (pvz., jie priima įdarbinimo prašymus iš asmenų, gyvenančių šalyje
tam tikrą laiką, nepripažįsta ankstesnės profesinės patirties ar
kvalifikacijos, įgytos kitoje valstybėje narėje, taiko per griežtus kalbos
reikalavimus ir kt.). ES laisvo darbuotojų
judėjimo teisės aktai – ne visada žinoma ar pažįstama sritis net ir teisės
konsultantams. c) ES darbuotojai migrantai neturi
galimybių gauti informaciją arba priemonių jų teisėms užtikrinti Remiantis kelių
apklausų[14]
duomenimis, piliečiai nurodė nežinantys, kur kreiptis, iškilus su jų teisėmis
ES susijusioms problemoms. Esama įrodymų, kad migrantams sunku naudotis jiems
skirtomis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, jie neišmano nacionalinių procedūrų
ir sistemų, neturi kalbos įgūdžių, reikalingų pasinaudoti paslaugomis, arba
teisinių konsultacijų paslaugos ir parama pernelyg daug kainuoja. Šios išvardytos
problemos daro poveikį ES piliečiams, kurie persikelia į kitą valstybę narę dėl
profesinių priežasčių ir po to grįžta dirbti į gimtąją valstybę narę. Tikslai Siekiant išspręsti šias
problemas, nustatyti konkretūs tikslai: –
mažinti ES darbuotojų migrantų diskriminaciją dėl
pilietybės; –
panaikinti atotrūkį tarp ES darbuotojų migrantų
teisių pripažinimo ir praktinio jų įgyvendinimo, palengvinant teisingą esamų
teisės aktų įgyvendinimą; –
mažinti nesąžiningos veiklos prieš ES darbuotojus
migrantus atvejų; –
ES darbuotojams migrantams suteikti priemones jų
teisėms užtikrinti. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1. Konsultacijos su
suinteresuotosiomis šalimis a) Laisvo darbuotojų judėjimo ekspertų
tinklas Laisvo
darbuotojų judėjimo teisės ekspertų tinklas kasmet teikia ataskaitą apie teisinę
šios srities padėtį Europos Sąjungoje[15].
Pirmojoje ataskaitoje[16],
kuri buvo baigta 2011 m. sausio mėn., daugiausia dėmesio skiriama teisės į
vienodą požiūrį dėl pilietybės įgyvendinamumui, kiek tai susiję su ES
darbuotojais migrantais, ir esamai kiekvienos valstybės narės teisinei
sistemai. Ataskaitoje padaryta išvada, kad šiai teisei retai suteikiama to
paties lygio apsauga ir garantijos kaip teisei į vienodą požiūrį dėl kitų
priežasčių (pavyzdžiui, rasės, lyties ir amžiaus). Daugelyje valstybių narių ES
darbuotojai migrantai vis dar labiau prilyginami trečiųjų šalių piliečiams nei
vietos darbuotojams. Dauguma diskriminaciją patiriančių ES darbuotojų migrantų
turi pasikliauti plačiai aiškinamais nacionalinės teisės aktais, kuriais
įgyvendinamos ES lygybės direktyvos, skirtos kovoti su diskriminacija dėl kitų
priežasčių. Antrojoje ataskaitoje, pateiktoje 2011 m.
spalio mėn., apžvelgiamos kiekvienoje valstybėje narėje nustatytos pagrindinės
problemos, susijusios su laisvo darbuotojų judėjimo taisyklių taikymu. Kai
kuriose valstybėse narėse esama veikiausiai sisteminio pobūdžio problemų, o tai
paprastai laikoma neteisėta diskriminacija. Daugiausia problemų kyla dėl
netiesioginės diskriminacijos ar nepagrįstų apribojimų naudotis darbuotojų
laisvo judėjimo teise, pavyzdžiui, teisė naudotis tam tikromis socialinėmis ir
mokesčių lengvatomis ribojama gyvenamosios vietos reikalavimu, taikomi pernelyg
griežti kalbos reikalavimai, arba valstybės narės, apskaičiuodamos viešojo
sektoriaus darbuotojo darbo stažą ir susijusias išmokas, neatsižvelgia į
panašios profesinės patirties kitoje ES valstybėje narėje metus. b) Diskusijos
Laisvo darbuotojų judėjimo patariamajame komitete Laisvo darbuotojų judėjimo kliūtys, diskriminacijos dėl pilietybės
problemos ir poreikis geriau užtikrinti esamų ES taisyklių taikymą buvo
svarstyti daugelyje Laisvo darbuotojų judėjimo patariamojo komiteto posėdžių
nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. Patariamojo komiteto,
kurį sudaro valstybių narių atstovai ir socialiniai Europos ir nacionaliniai
partneriai, narių taip pat buvo prašoma pateikti atsakymus į Komisijos parengtą
klausimyną. Klausimynu siekta nustatyti nacionalinio lygmens veiklą, skirtą
informuoti, remti, apsaugoti ES darbuotojus ir jiems padėti, kiek tai susiję su
Reglamento (ES) Nr. 492/2011 įgyvendinimu. Komiteto nariai
pripažino, kad svarbu iš tikrųjų ir veiksmingai taikyti galiojančias teises. Į
klausimą, kaip tai pasiekti, jie pateikė įvairių sprendimų: nuo informuotumo
didinimo veiklos iki griežtesnio taisyklių vykdymo ir geresnių galimybių ES
darbuotojams migrantams gauti informaciją ir paramą. 2012 m. spalio 30 d.
Laisvo darbuotojų judėjimo patariamojo komiteto posėdyje socialiniai partneriai
(Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir Europos verslo konfederacija
Business Europe) labai teigiamai įvertino direktyvos pasiūlymą. c) Viešosios
konsultacijos 2011 m. birželio – rugpjūčio mėn. Komisija surengė
viešąsias konsultacijas. Piliečiai, nacionalinės valdžios institucijos,
profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir asociacijos (nevyriausybinės
organizacijos, nepriklausomų specialistų asociacijos ir kt.) pateikė savo
nuomonę dėl pagrindinių problemų, kurias patiria darbuotojai, siekiantys
naudotis savo laisvo judėjimo teise, dėl dabartinio darbuotojų apsaugos lygio
ir būtinybės ES imtis veiksmų, skirtų padėti darbuotojams naudotis visomis savo
teisėmis. Iš viso gauti 243 atsakymai, iš jų 169 pateikė piliečiai ir 74 –
organizacijos, įskaitant nacionalines valdžios institucijas. Iš organizacijų
daugiausia atsakymų pateikė profesinės sąjungos (27 proc. respondentų),
NVO (17 proc.), nacionalinės valdžios institucijos (15 proc.) ir
darbdavių organizacijos (12 proc.). Dauguma dalyvių sutiko, kad reikėtų gerinti ES darbuotojų apsaugą nuo
diskriminacijos dėl pilietybės. Profesinių sąjungų, NVO, privačių įmonių,
regionų ir vietos valdžios institucijų atstovai ir piliečiai pabrėžė, kad
svarbiausia priemonė – ES teisės aktų priėmimas. Nacionalinių valdžios
institucijų nuomonės šiuo klausimu skyrėsi. Darbdaviai aiškiai nurodė, kad
labai svarbu didinti informuotumą. Dauguma respondentų svarbia priemone laikė
ryšių centrų ar struktūrų valstybėse narėse įsteigimą. ES šalių dalijimasis
patirtimi taip pat laikytas svarbiu, tačiau ne pelno organizacijos, profesinės
sąjungos, privačios įmonių ir regionų valdžios institucijos[17] pabrėžė paramos organizacijoms
svarbą. 2.2. Poveikio vertinimas Vadovaudamasi geresnio reglamentavimo politika, Komisija atliko
politikos alternatyvų poveikio vertinimą, grindžiamą 2012 m. balandžio
mėn.[18]
baigtu išorės tyrimu[19].
Politikos alternatyvos apima įvairias galimybes, kuriomis numatomas
skirtingas ES lygmens intervencijos mastas: išlaikyti status quo,
vykdyti pokyčius be reglamentavimo arba reglamentuoti. Kalbant apie
reglamentavimą, politikos galimybėmis numatomi skirtingi scenarijai – nuo
mažiausio poveikio (neprivaloma teisinė priemonė, pvz., rekomendacija), iki
didžiausio poveikio priemonės, t. y. privalomos teisinės priemonės –
direktyvos. Visos šios galimybės buvo išnagrinėtos atsižvelgiant į bendruosius
tikslus. Atlikus poveikio vertinimą nustatyta, kad privalomų teisės aktų
iniciatyva turėtų realų poveikį laisvo judėjimo teisių įgyvendinimui. Privaloma
teisinė priemonė, kuria valstybės narės įpareigojamos imtis tinkamų priemonių,
skirtų užtikrinti veiksmingus informacijos sklaidos ir piliečių konsultacijų
mechanizmus, yra daug veiksmingesnis ir efektyvesnis minėtų tikslų įgyvendinimo
būdas. Tinkamiausia galimybė yra direktyva kartu su kitomis iniciatyvomis,
pavyzdžiui, bendromis gairėmis konkrečiais klausimais, kurias priimtų Laisvo
darbuotojų judėjimo techninis komitetas[20].
Bendrų gairių dokumente būtų nagrinėjamos konkrečios ES teisės aktų taikymo
laisvo darbuotojų judėjimo srityje problemos. Direktyva, kuria remiantis nustatomos priemonės, skirtos remti ES
darbuotojus migrantus, patiriančius su laisvu judėjimu susijusių problemų, būtų
siekiama didinti nacionalinių valdžios institucijų informuotumą šiuo klausimu
ir skatinti jas aktyviau kovoti su diskriminacija dėl pilietybės. Didinant informuotumą
apie šią problemą, piliečiai geriau išmanytų savo teises; žinias pagerintų ir
viešojo ir privataus sektoriaus darbdaviai bei kitos suinteresuotosios šalys
(NVO, socialiniai partneriai ir kt.). Be to, nesukuriant papildomos naštos
darbdaviams, direktyva labai prisidėtų gerinant ES teisės aktų suvokimą ir
vykdymą, nes valstybių narių būtų konkrečiai reikalaujama užtikrinti geresnę
informaciją suinteresuotosioms šalims. Be to, numatant konkrečias teisių gynimo
priemones, taikytinas pažeidus teises pagal SESV 45 straipsnį, ir sudarant
sąlygas trečiosioms šalims imtis veiksmų ES darbuotojų migrantų vardu,
piliečiai galėtų lengviau naudotis savo teisėmis ir gauti reikalingą paramą. 2012 m. liepos mėn. poveikio vertinimo
projektą patvirtino Poveikio vertinimo valdyba (toliau – PVV). PVV nuomonė ir
galutinis poveikio vertinimas bei jo santrauka skelbiami drauge su šiuo
pasiūlymu. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Bendrosios aplinkybės.
Siūlomų veiksmų santrauka Šiuo direktyvos pasiūlymu siekiama tobulinti ir sustiprinti metodus,
kuriais SESV 45 straipsnis ir Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 yra
praktiškai taikomi visoje Europos Sąjungoje. Šiuo tikslu nustatoma bendra
atitinkamų nuostatų ir priemonių sistema, padėsianti geriau ir vienodžiau
taikyti teises, ES teisės aktais suteiktas darbuotojams ir jų šeimos nariams,
kurie naudojasi savo laisvo judėjimo teise. Direktyvos pasiūlyme visų pirma nustatomi teisiniai įsipareigojimai,
siekiant: – užtikrinti ES darbuotojams migrantams
tinkamas nacionalines teisių gynimo priemones. Kiekvienam ES darbuotojui,
manančiam, kad buvo diskriminuojamas dėl pilietybės, turėtų būti suteikta
galimybė pasinaudoti atitinkamomis administracinėmis ir (arba) teisminės
procedūromis diskriminacinei veiklai užginčyti; – geriau apsaugoti darbuotojus užtikrinant,
kad asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, teisėtai
suinteresuoti skatinti laisvo darbuotojų judėjimo teises, galėtų ES darbuotojų
migrantų, kurių teisės buvo pažeistos, vardu arba juos remdami dalyvauti visose
administracinėse arba teisminėse procedūrose; – įsteigti nacionalinio lygmens struktūras
arba įstaigas, kurios skatintų naudojimąsi laisvo judėjimo teise teikdamos
informaciją, paramą ir pagalbą ES darbuotojams migrantams, kenčiantiems nuo
diskriminacijos dėl pilietybės; – didinti informuotumą, teikiant darbdaviams,
darbuotojams ir visoms kitoms suinteresuotosioms šalims lengvai prieinamą
susijusią informaciją; – skatinti dialogą su atitinkamomis
nevyriausybinėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais. 3.2. Teisinis pagrindas Šis pasiūlymas grindžiamas SESV 46 straipsniu,
kuris taip pat yra Reglamento (ES) Nr. 492/2011 teisinis pagrindas ir
kuriuo leidžiama priimti reglamentus arba direktyvas pagal įprastą teisėkūros
procedūrą. 3.3. Subsidiarumo ir proporcingumo
principai Nustatytos problemos, kylančios taikant ir
vykdant ES laisvo darbuotojų judėjimo srities teisės aktus, ypač Reglamentą
(ES) Nr. 492/2011, yra susijusios su tikslais, išdėstytais Europos
Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią Europos Sąjunga
sukūrė vidaus rinką, pagrįstą didelio konkurencingumo socialine rinkos
ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, ir SESV 45 straipsnyje
(ES darbuotojų judėjimo laisvė ir nediskriminavimas dėl pilietybės) bei 18 straipsnyje
(ES piliečių nediskriminavimas dėl pilietybės). Galiojančios ES taisyklės turi būti taikomos
tinkamai ir veiksmingai. Valstybės narės skirtingai taiko ir vykdo Reglamentą
(ES) Nr. 492/2011 ir ne visada laikosi jo nuostatų, taip kenkiama laisvam
judėjimui, kuris yra pagrindinė laisvė. Esama įrodymų, kad labai sunku sudaryti
reikiamas vienodas sąlygas darbuotojams, kurie naudojasi savo teise laisvai
judėti visoje ES. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikiamas teisinis aiškumas
ir tikrumas gali būti pasiekti tik ES lygmeniu. Valstybės narės negali deramai pasiekti
pasiūlymo tikslų, ir todėl būtina imtis veiksmų ES lygmeniu. Pagal proporcingumo principą šioje direktyvoje
nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. Siekiant tobulinti
Reglamento (ES) Nr. 492/2011 praktinį taikymą ir vykdymą, joje siūlomos
prevencinės priemonės, pvz., tinkamų teisių gynimo priemonių užtikrinimas ir
informacijos, paramos ir konsultacijų teikimas vadovaujantis nacionalinėmis
tradicijomis ir praktika. Atsižvelgiant į siūlomų priemonių pobūdį,
valstybėms narėms bus leidžiama rinktis įgyvendinimo priemones, kurios
geriausiai atitiktų jų nacionalines teisines sistemas ir procedūras. 3.4. Išsamus pasiūlymo
paaiškinimas 3.4.1. I SKYRIUS.
BENDROSIOS NUOSTATOS 3.4.1.1. 1 straipsnis. Dalykas Sutarties dėl ES veikimo 45 straipsnis
yra ES teisės nuostata, kuri tiesiogiai taikoma valstybių narių nacionalinėje
teismų sistemoje ir kuri tiesiogiai suteikia Europos piliečiams teisę
persikelti į kitą valstybę narę dirbti ir priimti darbo pasiūlymus, joje dirbti
be darbo leidimo, joje apsigyventi darbo tikslais ir pasilikti net pasibaigus
darbo laikui. Ji taip pat suteikia teisę naudotis vienodomis, kaip ir
priimančiosios šalies piliečiams suteikiamomis, galimybėmis įsidarbinimo, darbo
užmokesčio ir kitų įdarbinimo bei užimtumo sąlygų srityje. Taigi ji reiškia,
kad panaikinama bet kokia diskriminacija (tiesioginė ar netiesioginė) dėl
pilietybės, susijusi su šių teisių įgyvendinimu, taip pat bet kokios
nepagrįstos kliūtys, kurios trukdo naudotis laisvo judėjimo teise[21]. Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 taip pat
yra teisinė priemonė, kuri savo pobūdžiu tiesiogiai taikoma ir valstybės narės
neturi imtis įgyvendinimo priemonių, kad jų piliečiai galėtų naudotis šiuo
reglamentu suteiktomis teisėmis. Minėtu reglamentu asmenims nustatytos teisės,
kurias vykdyti bus lengviau taikant šį pasiūlymą, yra išdėstytos paties
reglamento I skyriaus „Įdarbinimas, vienodos sąlygos ir darbuotojų šeimos“ 1–10 straipsniuose.
Jie visų pirma susiję su galimybe įsidarbinti (1 skirsnis, Teisė būti
įdarbintam, 1–6 straipsniai), vienodu požiūriu užimtumo ir darbo sąlygų
srityje (2 skirsnis, Užimtumas ir vienodo požiūrio užtikrinimas, 7–9 straipsniai),
ir su darbuotojo šeimos nariais (3 skirsnis, Darbuotojų šeimos, 10 straipsnis). Šis direktyvos pasiūlymas nėra susijęs su
Reglamento (ES) Nr. 492/2011 II skyriumi Laisvų darbo vietų nustatymas
ir užpildymas ir darbo prašymų nustatymas (11–20 straipsniai), III
skyriumi Komitetai, užtikrinantys glaudų valstybių narių bendradarbiavimą
darbuotojų judėjimo laisvės ir įdarbinimo srityje (20–34 straipsniai)
ir IV skyriumi Baigiamosios nuostatos (35–42 straipsniai). 3.4.1.2. 2 straipsnis. Taikymo
sritis Pasiūlymu nekeičiama Reglamento (ES) Nr. 492/2011
taikymo sritis. Jis taikomas tik diskriminacijos dėl pilietybės atvejais,
susijusiais su sritimis, kurioms taikomas minėtas reglamentas, nustatant
apsaugos, informavimo ir paramos nuostatas pagal šio direktyvos pasiūlymo 3–7 straipsnius.
Juo remiamos garantijos, kad darbuotojams, kurie naudojasi savo teise laisvai
judėti Europos Sąjungos teritorijoje, nepagrįstų kliūčių, susijusių su
tinkamumu ir galimybėmis įsidarbinti atvejais, būtų sudaromos vienodos sąlygos
ir taikomos sustiprintos teisių gynimo priemonės. Atsižvelgiant į tai, direktyvos pasiūlyme
nagrinėjami šie klausimai: –
galimybės įsidarbinti; –
įdarbinimo ir darbo sąlygos, ypač susijusios su darbo užmokesčiu ir atleidimu
iš darbo; –
galimybės naudotis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis; –
narystė profesinėse sąjungose; –
galimybės mokytis; –
galimybės gauti būstą; – galimybės darbuotojų
vaikams naudotis švietimo sistema. 3.4.2. II SKYRIUS. VYKDYMAS 3.4.2.1. 3 straipsnis. Teisių
apsauga, teisių gynimo priemonės, terminai Šiuo straipsniu nustatomas teisinis įsipareigojimas valstybėms narėms
numatyti ES darbuotojams migrantams tinkamas nacionalinio lygmens teisių gynimo
priemones. Jis taip pat susijęs su teisių vykdymu ir apsauga, kurie yra savaime
susiję su pagrindine teise. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje
kiekvienam asmeniui, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Europos Sąjungos
teisės, buvo pažeistos, užtikrinama teisė į veiksmingą gynybą. Pasiūlyme
numatytos ir teisminės, ir neteisminės teisių gynimo priemonės, įskaitant
alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus, pavyzdžiui, taikinimo ir
tarpininkavimo paslaugas. Ombudsmenai ir lygybės įstaigos ar kitos panašias
struktūros taip pat gali būti alternatyva bendrosios kompetencijos teismams.
Remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, šiame
straipsnyje numatoma, kad jeigu valstybės narės numato tik administracines
procedūras, jos užtikrina, kad bet koks administracinis sprendimas galėtų būti
ginčijamas teisme. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką[22], šio straipsnio 2 dalyje
nurodoma, kad ankstesnės dalies nuostatos nepažeidžia nacionalinių taisyklių,
kuriomis nustatomi terminai, per kuriuos turi būti pateikiami ieškiniai dėl
vienodo požiūrio principo, jeigu tie terminai yra tokie, kad jų negalima
laikyti galinčiais padaryti naudojimąsi Sąjungos laisvo darbuotojų judėjimo
teisės aktais nustatytomis teisėmis praktiškai neįmanomą arba pernelyg
sudėtingą. 3.4.2.2. 4 straipsnis. Asociacijų,
organizacijų ar kitų juridinių asmenų veiksmai Šiuo
straipsniu nustatomas įsipareigojimas valstybėms narėms užtikrinti, kad
asociacijos, organizacijos arba juridiniai asmenys (pavyzdžiui, profesinės
sąjungos, NVO arba kitos organizacijos) galėtų ES darbuotojų migrantų vardu
arba juos remdami dalyvauti visose administracinėse arba teisminėse
procedūrose, susijusiose su darbuotojų teisių, įtvirtintų šia direktyva arba
Reglamentu (ES) Nr. 492/2011, pažeidimo atvejais. Būtų leista valstybėms
narėms pačioms apibrėžti šios nuostatos taikymo sąlygas pagal nacionalines
teisines sistemas ir procedūras. Asociacijos,
organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, gindami darbuotojo ir jo šeimos
narių teises jų vardu ar juos remdami, gali atlikti svarbų vaidmenį[23]. Pagalba valstybėse narėse
galėtų skirtis priklausomai nuo jų teismų sistemos, procedūrų, tradicijų ir
praktikos (pvz., profesinės sąjungos galėtų imtis veiksmų, padengti išlaidas
arba padėti diskriminacijos aukoms). Kaip
ir ankstesniame 3 straipsnyje, 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad
pirmosios dalies nuostatos nepažeidžia nacionalinių taisyklių, kuriomis nustatomi
terminai, per kuriuos turi būti pateikiami ieškiniai. 3.4.3. III SKYRIUS. VIENODO POŽIŪRO
SKATINIMAS, RYŠIŲ CENTRAI, STRUKTŪROS AR ĮSTAIGOS, DIALOGAS 3.4.3.1. 5 straipsnis. Ryšių
centrai, struktūros ar įstaigos Šiuo straipsniu numatomos informavimo, skatinimo ir paramos struktūros
ar įstaigos, kurios turi būti įsteigtos nacionaliniu lygmeniu, siekiant padėti
ES darbuotojams migrantams bei skatinti, analizuoti ir stebėti darbuotojams ir
jų šeimos nariams ES teisės aktais nustatytų teisių taikymą. Tačiau šias
funkcijas taip pat gali atlikti esamos įstaigos, kurias valstybės narės,
įgyvendindamos ES teisės aktus, įsteigė kovoti su diskriminacija dėl kitų
priežasčių, arba agentūros, kurios nacionaliniu lygmeniu atsakingos už žmogaus
teisių gynybą arba asmenų teisių apsaugą. Šiuo atveju valstybė narė užtikrina,
kad esamai įstaigai būtų skirta pakankamai išteklių papildomoms užduotims
vykdyti. Šiuo tikslu ekspertų mokymus galėtų finansuoti Europos socialinis
fondas. Šioms struktūroms arba įstaigoms turėtų būti priskirtos šios funkcijos: (a)
teikti informaciją visoms susijusioms
suinteresuotosioms šalims ir gerinti ES darbuotojų migrantų paramą;
nepažeidžiant 4 straipsnyje nurodytų juridinių asmenų teisių, teikti
konsultacijas ir pagalbą tariamoms diskriminacijos aukoms, šioms teikiant
skundus. Nors kai kuriose šalyse lygybės įstaigos, įsteigtos pagal ES
direktyvas dėl kovos su diskriminacija dėl kitų priežasčių, turi teisinę galią
ir gali teikti teismui ieškinius, kitose šalyse jos gali tik padėti ieškovui
arba teikti pastabas teismui; (b)
atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos
dėl pilietybės; (c)
skelbti nepriklausomas ataskaitas ir rengti
rekomendacijas, susijusias su vienodu požiūriu ir kova su diskriminacija dėl
pilietybės; (d)
skelbti informaciją visais klausimais, susijusiais
su ES laisvo darbuotojų judėjimo taisyklių taikymu nacionaliniu lygmeniu. Kiekvienai valstybei narei būtų leista pačiai nuspręsti, ar būtina
sukurti visai naują struktūrą, ar galima aprašytas užduotis priskirti esamoms
įstaigoms, siekiant užtikrinti, kad su diskriminacija būtų kovojama visose
valstybėse narėse. Šiuo metu pilietybės klausimai galėtų papildyti
devyniolikoje valstybių narių[24]
veikiančių lygybės įstaigų atsakomybės sritis. Be to, šiuo straipsniu numatoma esamų ir naujų struktūrų ar įstaigų
sąveika su kitomis ES lygmens informavimo, skatinimo ir paramos priemonėmis,
pvz., „Jūsų Europa“, SOLVIT, EURES, Europos įmonių tinklu ir vienu bendru
informaciniu punktu. Remtis esamomis struktūromis priimtiniau, nes galima pasinaudoti
sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Taip galima paprasčiau ir lengviau vykdyti
veiklą, nes iškilus problemoms išvengiama nesusipratimų ir neaiškumų. 3.4.3.2. 6 straipsnis. Dialogas Šiuo straipsniu reikalaujama, kad valstybės narės, laikydamosi savo
nacionalinių tradicijų ir praktikos, imtųsi reikiamų priemonių, kad skatintų
dialogą su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurie
pagal jų nacionalinę teisę ir praktiką yra teisėtai suinteresuoti remti kovą su
diskriminacija dėl pilietybės. 3.4.4. IV SKYRIUS. GALIMYBĖ GAUTI
INFORMACIJĄ 3.4.4.1. 7 straipsnis. Informacijos
sklaida Šiuo
straipsniu numatoma tinkamai skleisti informaciją apie darbuotojų ir jų šeimos
narių teises, susijusias su vienodu požiūriu, nustatytu šia direktyva ir
Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–10 straipsniais. Kuo veiksmingesnė
visuomenės informavimo ir prevencijos sistema, tuo mažiau reikėtų atskirų
priemonių asmens teisėms ginti. Siūloma direktyva leidžiama valstybėms narėms
pasirinkti informavimo priemones, tačiau reikalaujama, kad jos teiktų
internetinę arba skaitmeninę informaciją kartu su nuorodomis į esamas ES
lygmens informavimo priemones, „Jūsų Europa“ ir EURES svetaines. Tačiau
tai galima papildyti bet kuria kita viešojo informavimo veikla, pavyzdžiui
nacionalinių ekspertų ir suinteresuotųjų šalių nustatytais geriausios praktikos
pavyzdžiais (pvz., informuotumo didinimo kampanijomis arba informavimu
konkrečiais klausimais). Be to, skleidžiant informaciją aktyviai galėtų
prisidėti socialiniai partneriai, lygybės įstaigos, NVO ir kitos asociacijos. 3.4.5. V SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS 3.4.5.1. 8 straipsnis. Būtiniausi
reikalavimai Pirma dalis yra
standartinė regreso draudimo nuostata, kurioje nurodoma, kad valstybės narės
gali būti priėmusios ar pageidauti priimti teisės aktus, kuriais numatoma
aukštesnio lygio apsauga, nei ta, kuri užtikrinama siūloma direktyva. Antroje dalyje aiškiai nurodoma, kad valstybės
narės gali savo nuožiūra išplėsti 5 straipsnyje nurodytų įstaigų kompetencijos
sritis, kad jos taip pat apimtų visų ES piliečių ir jų šeimos narių,
besinaudojančių jų laisvo judėjimo teisėmis, nediskriminavimą dėl pilietybės,
kaip įtvirtinta SESV 21 straipsniu ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos
narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[25]. Trečioje dalyje
numatoma, kad valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, neturėtų sumažinti
esamo apsaugos nuo diskriminacijos lygio. 3.4.5.2. 9 straipsnis. Perkėlimas į
nacionalinę teisę Valstybių narių
reikalaujama priimti būtinas įgyvendinimo priemones per dvejus metus po šios
direktyvos įsigaliojimo ir laikytis tam tikrų pranešimo reikalavimų,
pavyzdžiui, pranešti Komisijai apie tai, kaip direktyva perkelta į nacionalinę
teisę ir daryti nuorodą į direktyvą visose įgyvendinimo priemonėse. Šiomis aplinkybėmis
pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį
pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės turėtų prie pranešimų apie
perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos
šios direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų
dalių sąsajos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kai kurių šios direktyvų nuostatų,
pvz., dėl 5 straipsnyje numatytų struktūrų ar įstaigų kelios valstybės narės
jau yra priėmusios kovos su diskriminacija dėl kitų priežasčių teisės aktus,
susijusius su ES teisės aktų įgyvendinimu, arba yra įsteigusios agentūras,
kurioms nacionaliniu lygmeniu pavesta ginti žmogaus teises arba apsaugoti
asmenų teises, remiantis aiškinamaisiais dokumentais būtų galima geriau
nustatyti priimtas arba vykdomas konkrečias kovos su diskriminacija dėl
pilietybės priemones. 3.4.5.3. 10 straipsnis. Ataskaitos Ne vėliau kaip po dvejų metų nuo perkėlimo į
nacionalinę teisę termino Komisija turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai
ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šios direktyvos
įgyvendinimo ataskaitą. Prireikus ji taip pat gali pateikti atitinkamus
pasiūlymus dėl tolesnių priemonių. Rengdama direktyvos įgyvendinimo ataskaitą
ir įvertindama įgytą praktinę patirtį Komisija taip pat stebės, kaip valstybės
narės pasirinko išplėsti 5 straipsnyje nurodytų struktūrų ir įstaigų
kompetencijos sritis, kad jos apimtų visų Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių,
besinaudojančių savo laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisės aktus, teisę į
vienodą požiūrį nediskriminuojant dėl pilietybės. 3.4.5.4. 11 straipsnis.
Įsigaliojimas Tai yra standartinė
nuostata, kurioje nurodoma, kad ši direktyva įsigalios kitą dieną po jos
paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 3.4.5.5. 12 straipsnis. Adresatai Tai yra standartinė nuostata, kurioje nurodoma, kad direktyva skirta
valstybėms narėms. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Tikėtina, kad šis pasiūlymas turės ribotą
poveikį Sąjungos biudžetui. Apskaičiuota, kad 2015 m. atliktino vertinimo
tyrimo išlaidos neviršys 0,300 mln. EUR ir bus padengiamos iš biudžeto eilutės,
pagal kurią finansuojamas laisvas darbuotojų judėjimas, socialinės apsaugos
sistemų koordinavimas ir migrantams taikomos priemonės, įskaitant trečiųjų
šalių migrantus. Žmogiškųjų išteklių išlaidos (0,131 mln. EUR kasmet) bus
finansuojamos pagal daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategoriją.
Išsamesnis paaiškinimas pateiktas prie šio pasiūlymo pridedamoje finansinėje
pažymoje. 2013/0124 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų
lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS
TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
nuomonę[26], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[27] , laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1) laisvas darbuotojų judėjimas
yra pagrindinė ES piliečių laisvė ir vienas iš pagrindinių Sąjungos vidaus
rinkos ramsčių, įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsniu.
Jos įgyvendinimas yra toliau plėtojamas Sąjungos teisės aktais, kuriais
siekiama užtikrinti visišką Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams suteiktų
teisių įgyvendinimą; (2) laisvas darbuotojų judėjimas
taip pat yra svarbus veiksnys kuriant tikrą Sąjungos darbo rinką, nes jis
leidžia darbuotojams persikelti iš didelio nedarbo teritorijų į teritorijas,
kuriose trūksta darbo jėgos, padeda daugiau žmonių rasti geriau prie jų įgūdžių
pritaikytą darbą ir šalina kliūtis darbo rinkoje; (3) vadovaudamasis laisvo
darbuotojų judėjimo principu kiekvienas pilietis gali laisvai persikelti į kitą
valstybę narę dirbti ir tuo tikslu joje apsigyventi. Pagal šį principą
darbuotojai apsaugomi nuo diskriminavimo dėl pilietybės, susijusio su užimtumu,
darbo užmokesčiu ir kitomis darbo sąlygomis užtikrinant vienodą požiūrį į juos,
palyginti su tos valstybės narės piliečiais. Laisvas darbuotojų judėjimas
turėtų būti skiriamas nuo laisvės teikti paslaugas, kuri apima bendrovių teisę teikti
paslaugas kitoje valstybėje narėje ir šiuo tikslu laikinai į kitą valstybę narę
išsiųsti (komandiruoti) savo darbuotojus atlikti būtiną su paslaugų teikimu
susijusį darbą; (4) dėl darbuotojų ir darbuotojų
šeimos narių, besinaudojančių laisvo judėjimo teise, Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 45 straipsniu užtikrinamos esminės teisės naudotis šia
pagrindine laisve, kaip nurodyta 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamente (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo
Sąjungoje[28]; (5) tačiau veiksmingai užtikrinti
laisvą darbuotojų judėjimą vis dar yra didelė problema ir daug darbuotojų labai
dažnai nežino savo laisvo judėjimo teisių. Šie darbuotojai ir toliau
diskriminuojami dėl pilietybės, kai persikelia iš vienos Europos Sąjungos
valstybės narės į kitą. Todėl yra atotrūkis tarp teisės aktų ir jų taikymo
praktikos, ir šią problemą būtina spręsti; (6) 2010 m. liepos mėn.
Komunikate „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai
pokyčiai“[29]
Komisija nurodė, kad ji nagrinės naujų poreikių ir iššūkių (ypač susijusių su
naujomis judumo tendencijomis), su kuriais susiduria ES darbuotojai migrantai
ir jų šeimos nariai, sprendimo būdus ir atsižvelgdama į naują bendros rinkos
strategiją svarstys, kaip skatinti ir stiprinti veiksmingo vienodo požiūrio į
ES darbuotojus ir jų šeimos narius, besinaudojančius laisvo judėjimo teise,
principo įgyvendinimo mechanizmus; (7) 2010 m. spalio 27 d.
ES pilietybės ataskaitoje „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“[30] skirtingą ir netinkamą su
laisvo judėjimo teise susijusių Sąjungos teisės aktų taikymą Komisija įvardijo
kaip vieną iš pagrindinių kliūčių, kurių Sąjungos piliečiams kyla naudojantis
savo teisėmis pagal Sąjungos teisę. Taigi Komisija paskelbė ketinanti imtis
veiksmų, kuriais ji „palengvins ES piliečių ir jų šeimos narių iš trečiųjų
šalių laisvą judėjimą griežtai užtikrindama ES taisyklių, be kita ko, susijusių
su nediskriminavimu, įgyvendinimą, taip pat skatindama gerą praktiką ir geresnį
ES taisyklių išmanymą vietoje, taip pat didindama informacijos sklaidos ES
piliečiams apie jų teises į laisvą judėjimą mastą“ (2010 m. ES pilietybės
ataskaitos veiksmas Nr. 15); (8) 2012 m. balandžio 18 d.
Užimtumo srities dokumentų rinkinyje (Komisijos komunikatas „Ekonomikos
atsigavimas kuriant darbo vietas“[31]
Komisija pranešė, kad ji „pateiks teisės akto pasiūlymą, kad geriau remtų
(informuotų ir konsultuotų) judžius darbuotojus apie jų teises, nustatytas
Sutartyje ir Reglamente Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje“; (9) svarbiausias aspektas
siekiant apsaugoti darbuotojų teises − tinkamas ir veiksmingas įgyvendinimas ir
vykdymo užtikrinimas. Netinkamas įgyvendinimas trukdo veiksmingai taikyti šios
srities Sąjungos taisykles; (10) veiksmingiau ir vienodai
taikyti Sąjungos laisvo darbuotojų judėjimo taisyklėmis nustatytas teises taip
pat reikia tam, kad tinkamai veiktų vidaus rinka; (11) reikėtų gerinti Sąjungos
laisvo judėjimo taisyklių taikymą ir stebėseną, siekiant užtikrinti, kad
darbuotojai būtų geriau informuojami apie jų teises, padėti jiems įgyvendinti
tas teises bei teikti jiems apsaugą, ir kad viešosios valdžios institucijos,
viešojo ar privataus sektoriaus darbdaviai nevengtų šių taisyklių; (12) siekdamos užtikrinti tinkamą
pagrindinių taisyklių dėl darbuotojų teisių laisvai judėti darbo tikslais
taikymą ir jų laikymosi stebėseną, valstybės narės turėtų imtis tinkamų
priemonių, kad apsaugotų darbuotojus nuo diskriminacijos dėl pilietybės ir visų
nepagrįstų kliūčių naudotis tokia teise; (13) šiuo tikslu tikslinga
nustatyti konkrečias taisykles, kad būtų užtikrintas veiksmingas pagrindinių
taisyklių, reglamentuojančių laisvą darbuotojų judėjimą, vykdymas, ir siekti
geriau ir vienodžiau taikyti Sutarties 45 straipsnį ir Reglamentą (ES)
Nr. 492/2011; (14) atsižvelgiant į tai, kas
išdėstyta, darbuotojams, kurie patyrė diskriminaciją dėl pilietybės ar jų
naudojimasis laisvo judėjimo teise buvo nepagrįstai apribotas, reikėtų suteikti
tinkamas ir veiksmingas teisinės apsaugos ir teisių gynimo priemones. Tokiu
atveju, kai valstybės narės numato tik administracines procedūras, jos
užtikrina, kad bet koks administracinis sprendimas galėtų būti ginčijamas
teisme, kaip nurodyta Chartijos 47 straipsnyje; (15) siekiant užtikrinti
veiksmingesnę apsaugą, asociacijoms arba juridiniams asmenims turėtų būti
suteikta teisė nukentėjusiojo vardu arba jį remiant dalyvauti procesiniuose
veiksmuose, jei tai nustato valstybės narės, nepažeidžiant nacionalinių proceso
taisyklių, reglamentuojančių atstovavimą ir gynybą teismuose; (16) dėl terminų, numatytų 3
straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgiant į Europos
Teisingumo Teismo praktiką[32],
šie terminai turėtų būtų tokie, kad jų nebūtų negalima laikyti galinčiais
padaryti naudojimąsi Sąjungos laisvo darbuotojų judėjimo teisės aktuose
nustatytomis teisėmis praktiškai neįmanomą arba pernelyg sudėtingą; (17) apsauga nuo diskriminacijos
dėl pilietybės savaime sustiprėtų kiekvienoje valstybėje narėje veikiant
organizacijoms, kurių kompetencija būtų skatinti vienodo požiūrio principo
taikymą, analizuoti problemas, susijusias su piliečių bylomis, tirti galimus
sprendimus ir suteikti konkrečią pagalbą Sąjungos darbuotojams,
besinaudojantiems savo laisvo judėjimo teisėmis; (18) kiekviena valstybė narė gali
nuspręsti, ar šios direktyvos 5 straipsnyje nurodytas užduotis priskirti jau
veikiančiai įstaigai, atsakingai už platesnius diskriminacijos dėl kitų
priežasčių klausimus. Jeigu užduotys pagal 5 straipsnį bus vykdomos
išplečiant jau veikiančios įstaigos arba struktūros įgaliojimus, valstybės
narės turėtų užtikrinti, kad esamai įstaigai būtų skirta pakankamai išteklių
papildomoms užduotims vykdyti, kad ji galėtų veiksmingai atlikti jai anksčiau
priskirtas užduotis; (19) būtina, kad valstybės skatintų
sąveiką su esamomis ES lygmens informavimo ir paramos priemonėmis ir siekiant
šio tikslo užtikrintų, kad esamos ar naujai įsteigtos įstaigos žinotų apie
teikiamas informavimo ir paramos paslaugas, pvz., „Jūsų Europa“, SOLVIT, EURES,
Europos įmonių tinklo ir vieno bendro informacinio punkto paslaugas, jomis
naudotųsi ir bendradarbiautų su jų teikėjais; (20) valstybės narės turėtų
skatinti dialogą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir tarp socialinių
partnerių, kuriuo būtų siekiama kovoti su įvairių formų diskriminacija dėl
pilietybės; (21) valstybės narės turėtų
užtikrinti, kad informacija apie įdarbinimo sąlygas būtų plačiau prieinama kitų
valstybių narių darbuotojams, susijusiems darbdaviams ir kitoms
suinteresuotosioms šalims; (22) valstybės narės turėtų
nustatyti, kaip darbdaviai, darbuotojai ir kiti asmenys galėtų lengvai gauti
reikiamą informaciją apie šios direktyvos nuostatas ir atitinkamas Reglamento
(ES) Nr. 492/2011 nuostatas. Ši informacija taip pat turėtų būti lengvai
prieinama svetainėse „Jūsų Europa“ ir EURES; (23) šia direktyva nustatomi
būtiniausi reikalavimai, tokiu būdu suteikiant valstybėms narėms galimybę
nustatyti arba toliau taikyti palankesnes nuostatas. Valstybės narės taip pat
turi galimybę išplėsti organizacijų, kurioms priskirtos su Sąjungos darbuotojų
migrantų apsauga nuo diskriminacijos dėl pilietybės susijusios užduotys,
kompetencijos sritis, kad jos apimtų visų Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių,
besinaudojančių savo laisvo judėjimo teise, teisę į vienodą požiūrį
nediskriminuojant jų dėl pilietybės, kaip įtvirtinta SESV 21 straipsniu ir 2004 m.
balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl
Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių
narių teritorijoje[33].
Šios direktyvos įgyvendinimas neturėtų būti priežastis pateisinti kiekvienoje
valstybėje narėje vyraujančios padėties pablogėjimą; (24) veiksmingas šios direktyvos
nuostatų įgyvendinimas reiškia, kad valstybės narės, patvirtindamos atitinkamas
priemones, kuriomis įgyvendinami jų įsipareigojimai pagal šią direktyvą, turėtų
daryti nuorodą į šią direktyvą arba tokią nuorodą daryti oficialiai skelbiant
įgyvendinimo priemones; (25) pagal 2011 m. rugsėjo 28 d.
Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų
dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie
perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos
direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių
sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad
tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas; (26) pasibaigus pakankamam
laikotarpiui nuo šios direktyvos įgyvendinimo, Komisija turėtų parengti jos
įgyvendinimo ataskaitą, kurioje visų pirma įvertintų galimybę prireikus
pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti geresnį Sąjungos laisvo
judėjimo teisės aktų vykdymą; (27) šioje direktyvoje
atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų Europos
Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma dėl laisvės pasirinkti
profesiją ir teisės dirbti (15 straipsnis), teisės į nediskriminavimą (21 straipsnis,
ypač 2 dalis dėl nediskriminavimo pilietybės pagrindu), teisės į kolektyvines
derybas ir kolektyvinius veiksmus (28 straipsnis), tinkamų ir teisingų
darbo sąlygų (31 straipsnis), teisės laisvai judėti ir apsigyventi (45 straipsnis)
ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis).
Ji turi būti įgyvendinta atsižvelgiant į šias teises ir principus; (28) kadangi šios direktyvos
tikslo, t. y. nustatyti tinkamų nuostatų, priemonių ir kontrolės
mechanizmų, reikalingų siekiant geriau ir vienodžiau praktiškai įgyvendinti ir
vykdyti Sutartimi ir Reglamentu (ES) Nr. 492/2011 nustatytas teises,
bendrą sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomų
veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu,
laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo
principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą
proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam
tikslui pasiekti, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis
Dalykas Šia direktyva nustatomos nuostatos, skirtos padėti vienodai taikyti ir
praktiškai įgyvendinti teises, suteiktas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
(toliau – SESV) 45 straipsniu ir 2011 m. balandžio 5 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų
judėjimo Sąjungoje 1–10 straipsnių nuostatomis. 2 straipsnis
Taikymo sritis Ši direktyva taikoma šiems laisvo darbuotojų
judėjimo aspektams: (a)
galimybėms įsidarbinti; (b)
įdarbinimo ir darbo sąlygoms, ypač susijusioms su
darbo užmokesčiu ir atleidimu iš darbo; (c)
galimybėms naudotis socialinėmis ir mokesčių
lengvatomis; (d)
narystei profesinėse sąjungose; (e)
galimybėms mokytis; (f)
galimybėms gauti būstą; (g)
galimybėms darbuotojų vaikams naudotis švietimo
sistema. II SKYRIUS
VYKDYMAS 3 straipsnis
Teisių apsauga, teisių gynimo priemonės, terminai 1. Valstybės narės užtikrina, kad vykdant
Sutarties 45 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–10 straipsniais
nustatytus įsipareigojimus, visiems darbuotojams ir jų šeimos nariams,
manantiems, kad jie patyrė ar patiria nepagrįstus jų laisvo judėjimo teisės ribojimus,
arba manantiems, kad jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, būtų
prieinamos teisminės ir (arba) administracinės procedūros, įskaitant, kai jos
mano, kad tai tinkama, taikinimo procedūras, net pasibaigus tariamai
diskriminaciniams santykiams. 2. Šio straipsnio
1 dalis taikoma nepažeidžiant nacionalinių taisyklių, susijusių su šių teisių
įgyvendinimo terminais. Šie terminai yra tokie, kad jų negalima laikyti
galinčiais padaryti naudojimąsi Sąjungos teisės nustatytomis teisėmis
praktiškai neįmanomą ar pernelyg sudėtingą. 4 straipsnis
Asociacijų, organizacijų ar kitų juridinių asmenų veiksmai 1. Valstybės narės užtikrina, kad asociacijos, organizacijos ar kiti
juridiniai asmenys, kurie pagal jų nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus
yra teisėtai suinteresuoti, kad būtų užtikrintas šios direktyvos nuostatų
laikymasis, gali darbuotojo ir jo šeimos narių vardu arba jį remdami jam
sutinkant dalyvauti Sutarties 45 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–10
straipsniuose direktyvoje nustatytų teisių vykdymui užtikrinti numatytose
teisminėse ir (arba) administracinėse procedūrose. 2. Šio straipsnio
1 dalis taikoma nepažeidžiant nacionalinių taisyklių, susijusių su šių teisių
įgyvendinimo terminais. Šie terminai yra tokie, kad jų
negalima laikyti galinčiais padaryti naudojimąsi Sąjungos teisės nustatytomis
teisėmis praktiškai neįmanomą ar pernelyg sudėtingą. III SKYRIUS VIENODO POŽIŪRO
SKATINIMAS, STRUKTŪROS, ĮSTAIGOS, DIALOGAS 5 straipsnis
Struktūros, įstaigos 1. Valstybės narės paskiria struktūrą, įstaigą
arba įstaigas, kurios skatintų, analizuotų, stebėtų ir remtų vienodo požiūrio
principo taikymą visiems darbuotojams ar jų šeimos nariams nediskriminuojant
dėl pilietybės, ir suteikia jų veiklai užtikrinti būtinas priemones. Šios
įstaigos gali priklausyti agentūroms, kurios nacionaliniu lygmeniu siekia
panašių tikslų, tačiau apima įvairesnių formų diskriminaciją. Šiuo atveju
valstybės narės užtikrina, kad esamai įstaigai būtų skirta pakankamai išteklių
papildomoms užduotims vykdyti, kad ji galėtų veiksmingai atlikti jai anksčiau
priskirtas užduotis. 2. Valstybės narės užtikrina, kad šios
įstaigos būtų įgaliotos: (a)
nepažeidžiant darbuotojų ar jų šeimos narių bei 4 straipsnyje
nurodytų asociacijų, organizacijų ar kitų juridinių asmenų teisių, teikti
nepriklausomą teisinę ir (arba) kitokią pagalbą darbuotojams ar jų šeimų
nariams, šiems teikiant skundus; (b)
atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos
dėl pilietybės; (c)
skelbti nepriklausomas ataskaitas ir rengti
rekomendacijas visais klausimais, susijusiais su tokia diskriminacija; (d)
skelbti informaciją visais klausimais, susijusiais
su ES laisvo darbuotojų judėjimo taisyklių taikymu nacionaliniu lygmeniu. 3. Valstybės narės užtikrina, kad esamos ar
naujai įsteigtos įstaigos žinotų apie esamas ES lygmens informavimo ir paramos
paslaugas, pvz., „Jūsų Europa“, SOLVIT, EURES, Europos įmonių tinklo ir vieno
bendro informacinio punkto paslaugas, šiomis paslaugomis naudotųsi ir
bendradarbiautų su jų teikėjais. 6 straipsnis
Dialogas Valstybės narės
skatina dialogą su atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir
socialiniais partneriais, kurie pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką yra
teisėtai suinteresuoti remti kovą su diskriminacija dėl pilietybės skatinant
laikytis vienodo požiūrio principo. IV SKYRIUS
GALIMYBĖ GAUTI INFORMACIJĄ 7 straipsnis
Informacijos sklaida 1. Valstybės narės užtikrina, kad visoje jų
teritorijoje atitinkamiems asmenims tinkamomis priemonėmis būtų pranešta apie
pagal šią direktyvą priimtas nuostatas ir jau galiojančias susijusias
Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–10 straipsnių nuostatas. 2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų
teikiama aiški, lengvai prieinama, išsami ir atnaujinta informacija apie
Sąjungos laisvo darbuotojų judėjimo teisės aktais nustatytas teises. . Ši informacija
taip pat turėtų būti lengvai prieinama svetainėse „Jūsų Europa“ ir EURES. V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 8 straipsnis
Būtiniausi reikalavimai 1. Valstybės narės gali priimti arba toliau
taikyti nuostatas, kurios yra palankesnės vienodo požiūrio principui nei tos,
kurios nustatytos šioje direktyvoje. 2. Valstybės narės gali numatyti, kad būtų
išplečiamos 5 straipsnyje nurodytų struktūrų ir įstaigų, atsakingų už vienodo
požiūrio į visus darbuotojus ar jų šeimos narius taikymo jų nediskriminuojant
dėl pilietybės skatinimą, analizę, stebėseną ir paramą, kompetencijos sritys,
kad jos taip pat apimtų visų ES piliečių ir jų šeimos narių, besinaudojančių
savo laisvo judėjimo teise, teisę į vienodą požiūrį nediskriminuojant jų dėl
pilietybės, kaip įtvirtinta SESV 21 straipsniu ir 2004 m. balandžio 29 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų
šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. 3. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis
aplinkybėmis nėra pakankamas pagrindas sumažinti bendrą darbuotojų apsaugos
lygį tose srityse, kurioms ji taikoma, ir nepažeidžia valstybių narių teisės
atsižvelgti į padėties pasikeitimą ir priimti įstatymus bei kitus teisės aktus,
kurie skiriasi nuo teisės aktų, galiojusių pranešimo apie šią direktyvą dieną,
jei jie atitinka šios direktyvos nuostatas. 9 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų
įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau
kaip nuo [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo, konkrečią datą turi
įrašyti OPOCE]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų
tekstą. 2. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas,
daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai
skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios
direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių
nuostatų tekstus. 10 straipsnis
Ataskaitos Ne vėliau kaip po dvejų metų nuo perkėlimo į
nacionalinę teisę termino pabaigos Komisija pateikia Europos Parlamentui,
Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šios direktyvos
įgyvendinimo ataskaitą, kad prireikus būtų pasiūlyti reikiami pakeitimai. 11 straipsnis
Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos
paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 12 straipsnis
Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO
PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas
(-i) valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistemos 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto
išlaidų eilutė (-ės) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo
poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas poveikis įplaukoms FINANSINĖ TEISĖS AKTO
PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pavadinimas 1.2. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo
darbuotojų judėjimo teisėmis pasiūlymas
Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[34] Užimtumas,
socialinis dialogas 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pobūdis ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja
priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[35] x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos
priemonės galiojimo pratęsimu ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai)
strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva) Padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų: – stiprinti dalyvavimą darbo rinkoje, – kurti saugią, lanksčią ir judrią Europos darbo
rinką, – skatinti socialinę ir ekonominę sanglaudą. 1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)
ir atitinkama VGV / VGB veikla 2 konkretus
tikslas (EMPL): Skatinti
geografinį ir profesinį darbuotojų judumą Europoje siekiant įveikti laisvo
judėjimo kliūtis ir padėti sukurti tikrą Europos darbo rinką. 1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas
(-ai) ir poveikis Nurodyti poveikį,
kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms
grupėms). Pasiūlymu siekiama geriau praktiškai taikyti ir vykdyti laisvo judėjimo
teises, kovoti su diskriminacija dėl pilietybės ir mažinti darbuotojams
migrantams vis dar kylančias kliūtis. 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai Nurodyti pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Atliekant
stebėseną bus naudojami keli rodikliai: tiek kiekybiniai (pvz., skundų skaičius
arba informuotumo didinimo laipsnis), tiek kokybiniai (direktyvos taikymo ir
laisvo judėjimo teisės aktų ataskaitos). Paramos įstaigos, įsteigtos pagal šį
direktyvos pasiūlymą, taip pat atliks stebėsenos vaidmenį ir galės pateikti
daugiau kokybiškų duomenų apie diskriminaciją dėl pilietybės. Be to,
Komisija ketina įvertinti šios direktyvos poveikį šiais būdais: – Komisijos tarnybos kartu su Laisvo darbuotojų
judėjimo patariamuoju komitetu sistemingai vertins laisvą darbuotojų judėjimą; – praėjus 2 metams nuo perkėlimo į nacionalinę teisę
termino pabaigos pateiks ataskaitą; – vertins paramos įstaigų ir asociacijų veiklą; – vertins, ar direktyva lėmė teigiamų pokyčių; – nustatys sunkumus, kuriuos patiria lygybę
remiančios įstaigos, asociacijos ir organizacijos. 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai
poreikiai Siūloma
direktyva siekiama gerinti ir stiprinti praktinį ES laisvo darbuotojų judėjimo
taisyklių (SESV 45 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–10 straipsnių,
susijusių su galimybėmis įsidarbinti, užimtumu ir darbo sąlygomis) taikymą ir
vykdymą. Numatant konkrečias informavimo ir konsultacijų priemones ir
mechanizmus, šia direktyva tuo pačiu užtikrinama, kad būtų veiksmingiau
praktiškai naudojamasi šiomis teisėmis, siekiant mažinti diskriminaciją dėl
pilietybės ir padėti šalinti nepagrįstas kliūtis, kylančias laisvam darbuotojų
judėjimui, kuris yra vienas iš svarbiausių vidaus rinkos realizavimo
komponentų. 1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda Nustatytos
problemos yra susijusios su tikslais, išdėstytais Europos Sąjungos sutarties 3
straipsnio 3 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnyje.
Siekiant išspręsti šias problemas, esama teisinė sistema, praktiškai taikomi ir
vykdomi teisės aktai bei ankstesni bandymai spręsti esamas problemas taikant
neprivalomas priemones buvo nepakankami. Todėl esamas problemas būtina spręsti
ES lygmeniu, kad būtų geriau pasiekti Sutarties tikslai. 1.5.3. Panašios patirties išvados Ankstesni
bandymai spręsti problemas praktiškai įgyvendinant ir vykdant ES laisvo
darbuotojų judėjimo teisės aktus, visų pirma Reglamentą (ES) Nr. 492/2011,
su teisėkūra nesusijusiomis priemonės nepasiekė savo tikslų. Šios problemos
buvo nagrinėjamos 2002 m. ir 2010 m. Komisijos pranešimuose dėl teisės aktų
aiškinimo. Atitinkamuose pranešimuose atsižvelgiant į Teisingumo Teismo
praktiką pateikta daugiau paaiškinimų valstybėms narėms. Tačiau atlikus ES
laisvo judėjimo teisės aktų taikymo stebėseną, nustatyta, kad visada būdavo
daug trūkumų. Nuo 2010 m. spalio mėn. Komisija pradėjo kelis problemų,
kurias patiria ES darbuotojai, besinaudodami savo laisvo judėjimo teise, ex-post
vertinimo tyrimus. Apsvarstęs dvi nepriklausomas ekspertų tinklo ataskaitas dėl
laisvo darbuotojų judėjimo, Laisvo darbuotojų judėjimo patariamasis komitetas
padarė išvadą, kad valstybėse narėse teisei į vienodą požiūrį dėl pilietybės
retai suteikiama to paties lygio apsauga ir garantijos kaip teisei į vienodą
požiūrį dėl kitų priežasčių (rasės, lyties ir pan.). Daugumoje valstybių narių
ES darbuotojai prilyginami labiau trečiosios šalies nei atitinkamos šalies
piliečiams. Be to, jei diskriminacijos dėl pilietybės atvejais jie kartais
pasinaudoja šiomis garantijomis ir parama, tai yra dėl platesnio nacionalinės
teisės aktų aiškinimo, kuriame pilietybė sulyginama su etnine kilme. Todėl
apsaugą nuo diskriminacijos dėl pilietybės būtina stiprinti. Siekdamas
parengti poveikio vertinimą, 2012 m. nepriklausomas konsultantas atliko ex-ante
vertinimo tyrimą. 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis Pagrindinės
teisės. Pasiūlymas suderintas su ES pagrindinių teisių strategija, COM(2010) 573
galutinis. Strategija
„Europa 2020“. Ši iniciatyva padės sukurti darbo vietų pagal pažangaus, tvaraus
ir integracinio augimo strategiją („Europa 2020“). Bendrosios
rinkos aktas. Pasiūlymu bus pirmiausia siekiama palengvinti laisvą darbo jėgos
judėjimą ir prisidėti prie geresnio vidaus rinkos veikimo. Tai padės geriau
subalansuoti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą, nes daugiau žmonių galės rasti jų
įgūdžius atitinkantį darbą ir bus šalinamos kliūtys Europos darbo rinkoje. 1.6. Trukmė ir finansinis poveikis
x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]
x Finansinis poveikis nuo 2013 m. iki 2020 m. Direktyvos įgyvendinimo trukmė neribojama,
tačiau jos įgyvendinimas bus įvertintas po dvejų metų pasibaigus perkėlimo į
nacionalinę teisę terminui. ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2013 m. iki
2014 m., –
vėliau – visuotinis taikymas. 1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas
(-ai)[36] x Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas ¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: ¨ vykdomosioms įstaigoms ¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[37]
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas
teikiančioms įstaigoms ¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos
Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame
teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Jei nurodomas
daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto
pastabų skiltyje. Pastabos 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės Nurodyti dažnumą
ir sąlygas. Dvejus metus
po perkėlimo termino bus atliekamas nuolatinis vertinimas. Pagrindinis šio
vertinimo tikslas – įvertinti pirminį direktyvos efektyvumą. Priėmus šioje direktyvoje
numatytas įgyvendinimo priemones, susijusias su informavimu ir konsultacijomis,
daug dėmesio bus skiriama ES laisvo darbuotojų judėjimo taisyklių vykdymo ir
veiksmingumo gerinimui. Šį vertinimą atliks Komisija, padedama išorės ekspertų.
Vertinimo sąlygas parengs Komisijos tarnybos. Suinteresuotosios šalys bus
informuojamos ir prašomos pateikti pastabas dėl vertinimo projekto pasitelkiant
Laisvo darbuotojų judėjimo patariamąjį komitetą ir bus reguliariai
informuojamos apie vertinimo pažangą ir rezultatus. Vertinimo išvados bus
skelbiamos viešai. 2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika Ribota rizika
dėl nedidelio finansinio poveikio. 2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės
metodas (-ai) Bus taikomos
standartinės rizikos mažinimo priemonės. 2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų
prevencijos priemonės Nurodyti
dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Bus taikomos
standartinės rizikos mažinimo priemonės. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės
tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Aprašymas………………………...………..] || DA / NDA ([38]) || ELPA šalių[39] || šalių kandidačių [40] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 1 || – Laisvas darbuotojų judėjimas, socialinių apsaugos sistemų koordinavimas || DA || TAIP || Ne || Ne || NE || || || || || || Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės
tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Išlaidų kategorija…………………………………….] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą || [XX.YY.YY.YY.] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1 || Tvarus augimas (nuo 2014 m.: pažangus ir integracinis augimas) EMPL GD[41] || || || 2013 m.[42] || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || || 04.030500 || Įsipareigojimai || (1) || 0 || 0 || 0,300 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,300 Mokėjimai || (2) || 0 || 0 || 0,150 || 0,150 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,300 || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[43] || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų, skirtų EMPL GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0 || 0 || 0,300 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,300 Mokėjimai || =2+2a+3 || 0 || 0 || 0,150 || 0,150 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,300 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0 || 0 || 0,300 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,300 Mokėjimai || (5) || 0 || 0 || 0,150 || 0,150 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,300 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0 || 0 || 0,300 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,300 Mokėjimai || =5+ 6 || 0 || 0 || 0,150 || 0,150 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0,300 Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || || || 2013 m. || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO EMPL GD || Žmogiškieji ištekliai || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 1,048 Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || || IŠ VISO EMPL GD || Asignavimai || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 1,048 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 1,048 mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || || || 2013 m. || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 1,048 Mokėjimai || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 1,048 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams ¨ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami x Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln.
EUR (tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2013 m. || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis[44] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos 2 KONKRETUS TIKSLAS[45] skatinti geografinį ir profesinį judumą || || || || || || || || || || || || || || || || || || Vertinimas, kurį atliks Komisija, padedama ekspertų, || Teigiamo poveikio ir nustatytų uždavinių vertinimas || 0, 300 || || || || || || || || || || || 1 || 0,300 || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || || 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || 1 || 0,300 || || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || 1 || 0,300 || || || || || || 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai
nenaudojami x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai
naudojami taip: mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || 2013 m. [46] || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 1,048 Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || || Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 1,048 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[47] || || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || || || Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || || IŠ VISO || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 0,131 || 1,048 3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių
poreikiai ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
naudojami taip: Sąmatą nurodyti sveikaisiais
skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu) || 2013 m. || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) (1 AD) || 131000 || 131000 || 131000 || 131000 || 131000 || 131000 || 131000 || 131000 XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas)[48] XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) (1 SNE) || || || || || || || || XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) (0,5 CA) || || || || || || || || XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || XX 01 04 yy[49] || – būstinėje[50] || || || || || || || – delegacijose || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE — netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE — tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || IŠ VISO || 131000 || 131000 || 131000 || 131000 || 131000 || 131000 || 131000 || 131000 XX yra atitinkama
politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų išteklių
poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei
valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus
finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal
metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (1 AD) || perkėlimo į nacionalinę teisę stebėsena, pažeidimo nagrinėjimo procedūra, kvietimas teikti paraiškas/dalyvauti konkurse, administracinio bendradarbiavimo koordinavimas || || 3.2.4. Suderinamumas su dabartine
daugiamete finansine programa x Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2007–2013 m. ir 2014–2020 m.
daugiametes finansines programas ¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti
daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. ¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo
priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[51] Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas
išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas. 3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai x Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis
finansavimo ¨ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas
apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ...atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || || IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || || 3.3. Numatomas poveikis įplaukoms x Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: ¨ nuosaviems ištekliams ¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[52] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) Straipsnis …………. || || || || || || || || Įvairių asignuotųjų
įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas
poveikis. Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. [1] 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo
Sąjungoje, OL L 141, 2011 5 27, p. 1–12. Šiuo
reglamentu kodifikuojamas Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 ir tolesni jo
pakeitimai. [2] Išsamus teisių, nustatytų SESV 45 straipsniu ir
Reglamentu (ES) Nr. 492/2011, aprašymas pateikiamas 2010 m. liepos 13 d.
Komisijos komunikate „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir
pagrindiniai pokyčiai“, COM(2010) 373 galutinis, papildytas Komisijos tarnybų
darbiniu dokumentu. [3] Eurostatas, 2011 m. ES darbo jėgos tyrimas. Tačiau
reikėtų pažymėti, kad remiantis turimais duomenų šaltiniais dažnai pernelyg
sumažinamas ES judžių darbuotojų, gyvenančių ir (arba) dirbančių kitose ES
valstybėse narėse, skaičius, nes kitose valstybėse narėse gyvenantys šie
piliečiai nėra jose įregistruoti arba atliekant esamus tyrimus daugiausia
apklausiami „įprastiniai šalies gyventojai“, o ne trumpam laikotarpiui
migruojantys darbuotojai (pvz., atvykę į šalį tik keliems mėnesiams). [4] Eurobarometro apklausa Nr. 363 „Vidaus rinka: suvokimas,
supratimas, poveikis“, 2011 m. rugsėjo mėn. http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_363_en.pdf. [5] http://www.europarl.europa.eu/RegData/seance_pleniere/textes_adoptes/provisoire/2011/10-25/0455/P7_TA-PROV(2011)0455_EN.pdf. [6] COM(2010)
373 galutinis, 2010 m. liepos 13 d. [7] COM(2010) 603. [8] 2010 m. ES pilietybės ataskaitos veiksmas Nr. 15. [9] COM(2012) 173 final, 2012 m. balandžio 18 d. [10] http://ec.europa.eu/soteu2012/. [11] 2011 m. liepos mėn. Europos Parlamento ataskaita dėl
darbuotojų judumo Europos Sąjungoje skatinimo; 2009 m. kovo mėn. Europos
ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl vis dar esančių kliūčių
judumui vidaus darbo rinkoje nustatymo. [12] 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos
sprendimas Nr. 1093/2012/ES dėl Europos piliečių metų (2013 m.), OL L 325,
2012 11 23, p. 1. [13] Žr. toliau 2 punktą. [14] Eurobarometro apklausa Nr. 363 „Vidaus rinka: suvokimas,
supratimas, poveikis“, 2011 m. rugsėjo mėn. http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_363_en.pdf. [15] Nuo 2006 m. tinklo rengiamas metines Europos
ataskaitas galima rasti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/social/keyDocuments.jsp?type=0&policyArea=25&subCategory=475&country=0&year=0&advSearchKey=consolidated+report&mode=advancedSubmit&langId=lt. Jos grindžiamos
kiekvienos valstybės narės metinėmis nacionalinėmis ataskaitomis, kurios
pateiktos šiuo adresu: http://ec.europa.eu/social/keyDocuments.jsp?type=0&policyArea=25&subCategory=475&country=0&year=0&advSearchKey="national+report"&mode=advancedSubmit&langId=lt. [16] 2011 m. sausio mėn. teminė ataskaita „Reglamento
(EEB) Nr. 1612/68 taikymas“ http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=475&langId=lt. [17] Gautų atsakymų santrauka pateikiama prie šio pasiūlymo
pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Iniciatyva, kuria remiami ES
darbuotojai migrantai, besinaudojantys savo laisvo judėjimo teisėmis“ (angl. Initiative
to support EU migrant workers in the exercise of their rights to free movement)
7 ir 8 prieduose. [18] Bendroji sutartis VT 2011/012. Tyrimas, skirtas
išnagrinėti ir įvertinti galimų laisvo darbuotojų judėjimo srities ES
iniciatyvų socialinį, ekonominį ir aplinkosaugos poveikį, susijusį su esamų ES
nuostatų vykdymu (VC/2011/0476). [19] Ramboll tyrimas, skirtas išnagrinėti ir įvertinti
galimų laisvo darbuotojų judėjimo srities ES iniciatyvų poveikį, susijusį su
esamų nuostatų vykdymu http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=474&langId=lt. [20] Techninį komitetą, numatytą Reglamentu (ES) Nr. 492/2011,
sudaro valstybių narių atstovai. [21] Visų pirma žr. 2010 m. kovo 16 d. Sprendimą Olympique
Lyonnais SASP prieš Olivier Bernard, Newcastle United FC, C-325/08, Rink.
p. I-2177. [22] 2000 m. gegužės 16 d. Sprendimas Preston,
C-78/98, Rink. p. I-03201. [23] Šiuo metu ši teisė įvairiais būdais taikoma daugumoje
valstybių narių, išskyrus Vokietiją, Estiją ir Maltą. [24] AT, BE, BG, EE, FI, FR, HU, IE, IT, LT, LV, NL, PL, PT,
RO, SE, SL, SK, UK. Daugiau informacijos galima rasti prie šio pasiūlymo
pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Iniciatyva, kuria remiami ES
darbuotojai migrantai, besinaudojantys savo laisvo judėjimo teisėmis“ (angl. Initiative
to support EU migrant workers in the exercise of their rights to free movement),
3.1.3 punkte. [25] OL
L 158, 2004 4 30. [26] OL
C , , p. . [27] OL
C , , p. . [28] OL L 141,
2011 5 27, p. 1. [29] COM(2010)
373 galutinis, 2010 m. liepos 13 d. [30] COM(2010) 603. [31] COM(2012) 173 final, 2012 m. balandžio 18
d. [32] 2000 m. gegužės 16 d. Sprendimas Preston,
C-78/98, Rink. p. I-03201. [33] OL L 158, 2004 4 30. [34] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [35] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies
a arba b punkte. [36] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį
reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“
http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [37] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [38] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA –
nediferencijuotieji asignavimai. [39] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija. [40] Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų
potencialių šalių kandidačių. [41] Daugiau informacijos apie bendrą VRI finansavimą žr. COM(2011)
522 galutinis (pasiūlymas dėl VRI reglamento). [42] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios
metai. [43] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES
programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [44] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz.,
finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.). [45] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas
(-ai) ...“. [46] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios
metai. [47] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES
programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [48] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą
įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas
(„Jeune Expert en Délégation“). VD – vietinis darbuotojas; SNE – deleguotasis
nacionalinis ekspertas. [49] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės
personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių). [50] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui
kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [51] ˇr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus. [52] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai)
turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 %
surinkimo išlaidų.